Baltiškos impresijos

Vytauto Didþiojo universitetas Letonikos centras

Alvydas Butkus

Baltiðkos impresijos Rinktiniai straipsniai

ÆSTI

Kaunas 2008 1

A. Butkus. Baltiðkos impresijos UDK 327(474.5+474.3) Bu403

© Alvydas Butkus, 2008 © Leidykla „Aesti“, 2008

ISBN 978-9986-884-23-1 2

TURINYS Pratarmë ................................................................................................ Ar kalti latviai? ........................................................................................ Rusijos ir Latvijos dialogai ....................................................................... Lietuvos ambasadoje su latviais ðnekama rusiðkai .................................... Bûtingës sindromas .................................................................................. Bûtiòìes sindroms .............................................................................. Vai Palanga un Sventâja ir Latvijas bijuðâs teritorijas? ............................. Latviams – nusikaltëlis, Maskvai – didvyris ............................................ Valsts valoda: likums un realitâte  ............................................................ Valstybinës kalbos vartojimas – ástatymas ir tikrovë ......................... Ile jæzyków, tyle kùopotów ................................................................ Èñïîëüçîâàíèå áàëòèéñêèõ ãîñóäàðñòâåííûõ ÿçûêî⠖ çàêîí è ðåàëüíîñòü ............................................................ Televizijø prioritetai... rusø kalbai .......................................................... Kuria kalba ðnekësimës, baltai? ................................................................ Kurâ valodâ runâsim, balti? ................................................................ Mes – baltai ........................................................................................... Mçs – balti ......................................................................................... Ar Latvijos rusai emigruos Karaliauèiø? ................................................... Naujosios Rusijos naujoji ideologija ......................................................... Íîâàÿ èäåîëîãèÿ íîâîé Ðîññèè ........................................................ Kada matysime Latvijos TV? ................................................................... Redzam tikai tad, kad ðauj (un L. Balode) .......................................... Sugniauþti Latvijos rusø kumðèiai ............................................................ Dvi Latvijos ............................................................................................. Skats no Lietuvas ............................................................................... Ñòðàíû Áàëòèè: âìåñòî òåñíîãî ñîòðóäíè÷åñòâà – ïóùåííàÿ íà ñàìîòåê ðóñèôèêàöèÿ: Âçãëÿä èç Ëèòâû .................... Maþasis baltø Ðengenas ............................................................................ Mazâ baltu Ðengena ............................................................................ Latvijos-Rusijos sutartis: pasiraðyti negalima atmesti .............................. Ëàòâèéñêî-ðîññèéñêèé äîãîâîð: ïîäïèñàòü íåëüçÿ îòêàçàòü ........... Mindaugas ir latgaliai ............................................................................... „Rusø marðas“ – ar tikrai fiasko? ............................................................ Lietuvas un Latvijas dialogi ...................................................................... Lietuva ir Latvija: laikas atsisakyti senøjø stereotipø ......................... „Litwa Úrodkowa“ .................................................................................... Slavakalbis Baltijos ðaliø pilietis .............................................................. Ñëàâÿíîÿçû÷íûé ãðàæäàíèí ñòðàí Áàëòèè ...................................... Klûpanti Lietuva ...................................................................................... Êîëåíîïðèêëîíåííàÿ Ëèòâà ............................................................. Uz ceïiem esoðâ Lietuva ................................................................. The Baltics – a forgotten future project (and L. Donskis) .......................

3

4 5 8 12 14 18 22 25 28 34 40 43 49 55 61 67 69 71 77 83 87 92 97 103 111 117 120 125 129 136 141 150 156 159 166 178 186 193 198 203 206

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

PRATARMË Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykiai, abiejø ðaliø santykiai su didþiosiomis kaimynëmis, tautiniø maþumø keliamos pretenzijos ir veikla Lietuvoje bei Latvijoje, Baltijos ðaliø vadavimasis ið sovietinio kultûrinio ir kalbinio palikimo, gyventojø mentaliteto europëjimas ir jo kliûtys, Rusijos pastangos iðlaikyti kalbinæ, politinæ ir ideologinæ átakà Baltijos ðalyse, istorijos interpretacijø skirtumai, dar neaktualizuoti bendros istorijos faktai – visa tai buvo iðbarstyta straipsniuose, autoriaus skelbtuose Lietuvos ir Latvijos spaudoje bei internetiniuose tinklapiuose 1996–2008 m. Á ðià knygà sudëta dauguma minëtøjø straipsniø. Kai kuriø jø keltosios aktualijos, tiesa, ðiuo metu jau yra pasenusios ir turi tik istorinæ vertæ, taèiau daugelis klausimø taip ir lieka neiðspræsti, vienas kitas jø net aðtrëja. Per tà deðimtmetá Lietuva ir Latvija tapo NATO ir ES narës, Ðengeno erdvës narës, taèiau vis dar neiðnaudoja galimybës veikti glaudþiau, nors jos yra vienintelës pasaulyje dvi baltø ðalys. Iki ðiol istorija neleido mums veikti ðiuo vardu, dabar tokia galimybë atsirado, taèiau, neturëdami istorinës bendradarbiavimo patirties, vis dar klaidþiojame ir blaðkomës, ieðkodami vieni kitø. Straipsniai rinkinyje sudëti chronologine tvarka. Iðimtis padaryta paskutiniajam, nes jis yra apibendrinamojo pobûdþio. Dalis straipsniø kiek skiriasi nuo savo pirminiø variantø, skelbtø spaudoje ar internete, yra papildyti iliustracijomis, statistika ar argumentacija. Jei straipsnis skelbtas keliomis kalbomis (lietuviø, latviø, rusø, lenkø), knygoje jo variantai pateikiami visi. Èia verta pastebëti, kad rusiðkoje internetinëje erdvëje (iðskyrus Lietuvos DELFI) straipsniai buvo skelbiami be autoriaus þinios ir sutikimo; juose pasitaikydavæ netiksliai iðverstø minèiø ar net faktiniø klaidø. Be straipsniø, knygoje skelbiama ir dalis jø internetiniø komentarø, tiek pritarianèiø straipsniui, tiek oponuojanèiø jam. Komentarø kalba ir raðyba palikta netaisyta. Knygoje skelbiamos iliustracijos ir nuotraukos yra darytos autoriaus; prie kitø nurodytas jø ðaltinis.

4

AR KALTI LATVIAI? Nesisekant Lietuvai su Latvija pasidalyti kibirëlio naftos Baltijoje, mûsø spaudoje pasipylë straipsniø, kuriuose nesunku áþvelgti antilatviðkø nuotaikø. Latviø politikø kaprizus netgi bandoma paaiðkinti taip: „Latviai turi daug vokiðko kraujo“. Kas iðmatuos, kiek mes, lietuviai, turim lenkiðko ir apskritai slaviðko kraujo? Kas iðmatuos, kiek mûsø egzaltuotasis katalikiðkas mentalitetas trukdo suprasti (o diplomatijoje ir pergudrauti) santûresnius ir dalykiðkesnius ðiaurinius kaimynus? Lietuvos ir Latvijos derybos dël sienø 1919-1921 m. komentuojamos gana vienpusiðkai – daþnai pateikiamos tik Latvijos pretenzijos á mûsø þemes (matyt, dël neþinojimo nutylëta, kad Latvija vienu laiku pretendavo ir á visà tada dar Antantës okupuotà Lietuvos pajûrá, áskaitant ir Kurðiø nerijà, kurià ðiø dienø Latvijos politikieriai praminæ „kvazisala“, o pretendavæ todël, kad nerijos gyventojai yra etniniai latviai, iðeiviai ið etnografinio Kurðo, dël to ir vadinami kurðininkais). Nepamirðkim, jog 1919 m. Lietuva pretendavo á Baltijos pajûrá iki Liepojos (Ðventosios-Skuodo-Liepojos trikampis) ir á Rytø Latvijà, t.y. á dalá etnografinës Sëlos bei visà Latgalà. Pretenzijos á Latgalà buvo grindþiamos istorija: 1561-1772 m. ðis kraðtas priklausë Lietuvos Didþiajai Kunigaikðtystei, todël jis liko katalikiðkas (tai buvo antrasis argumentas). Þodþiu, anais laikais ginèytasi ne tik dël Palangos ir Maþeikiø; pretenzijø bûta abipusiø. Lietuvos-Latvijos siena 1921 m. buvo nustatyta ne etnografiniu pagrindu, antraip bûtø buvæ kur kas painiau. Lietuvos pusëje, ypaè ðiaurës Þemaitijoje, nuo seno gyvena latviø. Iki 1921 m., pavyzdþiui, Ðventojoje gyveno beveik vien latviai þvejai; þemaièiai èion ëmë keltis tik po Ðventosios atgavimo. Apie Kurðiø nerijà jau minëjau. Pietryèiø Latvijoje esama (tiksliau – bûta) daug lietuviðkø kaimø, þemaièiø gyvenama ir pietø Kurðe. Todël iðvesti tikslià etnografinæ ðiaurës lietuviø ir pietø latviø ribà kaþin ar ámanoma: katalikybës ir protestantizmo riba tikrai nesutaps su lietuviø ir latviø etnine riba. Arbitraþo vadovas prof. Dþ. Simpsonas, 1920-1921 m. nustatinëdamas sienà, vaþinëjo po ginèytinas teritorijas. Pasirodë, kad Alûkðtos, Neretø ir kitø apylinkiø gyventojai tais laikais dar nebuvo tautiðkai susipratæ, teigdami, jog jiems nesà jokio skirtumo, kurioje valstybëje gyventi, svarbu tik, kad pagerëtø pragyvenimas, kuris po I pasaulinio karo ir Nepriklausomybës kovø buvo katastrofiðkai smukæs. 5

6

1

Kretingâ

Telðia¤

Skuõdas Maþe¤kiai

2

Þeimìlis

3

Ðeduvâ

Panevëþýs

Bírþai

Brünava

Rygâ

Ba÷skë

Ðiaulia¤

Jõniðkis

Þagårë

Jeµgava

Tükumas

Tãlsai

4

Utenâ

Rõkiðkis

Nìretos

Cískodas

Zarasa¤

5

Da÷gpilis

Aknystâ Sübatë Alûkðtâ

Jìkabpilis

Pliåvinios

Mâduona

C¸sys

Vaµmiera

Brëslaujâ

R¸zeknë

1 pav. Derybos dël Lietuvos-Latvijos sienos (pradinis etapas): 1­ kai kuriø Lietuvos politikø teritorinës pretenzijos buvusioje Kurðo ir Vitebsko gubernijoje 1919 m.; 2 ­ kai kuriø Latvijos politikø teritorinës pretenzijos buvusioje Kauno gubernijoje ir Klaipëdos kraðte 1919 m.; 3 ­ gubernijø ribos; 4 ­ Lietuvos ir Latvijos siena su kitomis valstybëmis; 5 ­ Lietuvos-Latvijos siena, nustatyta 1921 m. kovo 20 d. (pagal Butkus Z. Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919-1929 metais. Vilnius, 1993. P. 52).

Kla¤pëda

Ðventóji Palangâ

Liepója

Kuµdyga

Ve¹tspilis

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

AR KALTI LATVIAI?

Visuose dabartiniuose straipsniuose akcentuojama, kad esam skiningi, tarsi kas bûtø árodinëjæs, jog esà atvirkðèiai. Taip, mes skirtingi, nors ir esam giminës. Skirtingi, na ir kas? Anglai, vokieèiai, ðvedai irgi giminës, taèiau niekas nesistebi, kad jie taip skiriasi. Jei labai norësim, rasim aibæ skirtumø ir tarp suvalkieèiø bei dzûkø. Reikia tik panorëti. Taèiau skirtumai visai nereiðkia, jog neámanoma sugyventi. Tad kas norima pasakyti tuo, jog mes skiriamës nuo latviø? Kad negalima susitarti? Kad neverta derëtis? Kad reikia nieko nelaukiant siøsti fregatà á ginèytinà rajonà ar formuoti savanoriø legionà ið Pravieniðkiø ir Lukiðkiø kaliniø? Skaudu matyti, kaip grupelës politikø nesutarimai apibendrinami visai tautai. Ne latviai nepripaþásta Kurðiø nerijos kaip Lietuvos kranto, o kai kurie dabartiniai Latvijos uþsienio reikalø ministerijos klerkai; jei tiksliau – derybininkai dël sienos. Tai jø nuomonë, bet ne latviø tautos. Pagaliau ar vien tik anoji pusë kalta dël dabartinio kelio á aklavietæ? Antrasis lazdos galas, matyt, yra mûsø diplomatijos nerangumas, nepakankamas aktyvumas. Beje, dar dël Kurðiø nerijos. Tarpukariu Latvijos ir Lietuvos pareigûnams nerija irgi buvo nesantaikos obuolys, tik tuokart latviai priekaiðtavo lietuviams, kad ðie nepakankamai rûpinasi nerijos kurðininkais, jø tautiðkumo palaikymu. Kaip matom, ðiais laikais oficialioji Latvijos politika pasikeitusi prieðingai: uþ kelis naftos græþinius pasiryþusi iðsiþadëti nerijos kurðininkø bei jø kultûros pëdsakø ir net nematyti paèios nerijos. Yra ðaliø, kurios suinteresuotos viskuo, kas skatintø Lietuvos ir Latvijos nesusipratimus. Ðitam skatinimui negailima nei lëðø, nei laiko, nes treèiajai ðaliai visa tai duoda tiek politiniø, tiek, svarbiausia, ekonominiø dividendø. Derybos dël sienø yra diplomatinë dvikova. Mûsø diplomatø nesëkmës (ar nevykæs þaidimas) atsirado ne dël lietuviø ir latviø tautø skirtumø. Ir reikia bûti arba naiviam, arba papirktam, kad kaltæ dël savø politikø nesëkmiø suverstum visai kaimyninei tautai ir skatintum abiejø valstybiø svetimëjimà. Publikuota Kauno diena, 1996 spalio 2.

7

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

RUSIJOS IR LATVIJOS DIALOGAI Jau beveik mënuo, kai Latvijoje neramios dienos: sustabdytas Rusijos dyzelinio kuro eksportas per Latvijos uostus, nebeásileidþiama á Rusijà latviø veþëjø, Rusijoje valdþios atstovai siûlo boikotuoti Latvijos prekes, nerimsta Maskvos propaganda apie rusakalbiø persekiojimà Latvijoje, lydima kelias savaites kasdien per televizijà rodomø kadrø, kaip Rygos policininkai gatvëje stumdosi su piketuojanèiais pensininkais. Vëliau tuos kadrus pakeitë latviø SS legionieriø veteranø demonstracijos vaizdai, o neseniai Rusijos þiûrovams atkakliai buvo perðama mintis, jog latviø biurokratai pasiðovæ atimti vienintelá Rygos rusø kultûros þidiná – vadinamàjá Petro Pirmojo namà, kuriame buvo ásikûræs jø kultûros centras ir kitos organizacijos. Uþsienyje Rusijos diplomatai kur tik galëdami menkino Latvijos ávaizdá, pravardþiavo jà atgimstanèio faðizmo ðalimi, neverta bûti nei Europos Taryboje, nei (ateityje) Europos Sàjungoje, nei kitose tarptautinëse struktûrose. Europa á Maskvos klyksmø turiná reagavo santûriai. Tiesà sakant, neadekvati, hipertrofuota Maskvos reakcija á Rygos gatviø ávykius Vakarams sukëlë daugiau nerimo nei patys ávykiai. Skandinavai patarë Rusijai nesikarðèiuoti ir neskubëti griebtis sankcijø, o nuomoniø skirtumus aptarti derybomis. Europos Taryboje rusams irgi nepavyko sukelti antilatviðkos isterijos – Rusijai nuraminti Taryba paþadëjo nusiøsti á Latvijà ekspertus, kurie turëtø iðsiaiðkinti, kaip ir kokiu mastu paþeidinëjamos þmogaus teisës, bet svarstyti Europarlamente Latvijos klausimà atsisakë. Taèiau ir tai rusø þurnalistams leido vieðai pasidþiaugti – esà ilgai besigynusi nuo priekaiðtø dël mirties bausmës taikymo ir privatizacijos lëtumo Rusija Europos Taryboje pirmàkart perëjo á puolimà. Þinoma, buvusiø esesininkø demonstracijà vakarieèiai pasmerkë, taèiau piketuotojø pensininkø iðstumdymo taip nedramatizavo ir þmogaus teisiø paþeidimo neáþvelgë. Juo labiau kad paèioje Rusijoje demonstracijos iðvaikomos kur kas brutaliau. Latvijos diplomatai tuo tarpu stengësi uþsitikrinti uþsienio paramà. JAV Valstybës departamentas oficialiai pareiðkë, jog Latvijos vyriausybei atsisakius natûralizacijos langø ir kitø pilietybës suteikimo apribojimø, Jungtinës Valstijos visiðkai remia Latvijà. Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulinio banko vadovybë pareiðkë suprantanti Latvijoje vykstanèius procesus. Ðitai pareikðta Vaðingtone vieðëjusiam Latvijos finansø ministrui R. Zylei. V. Birkavas ið savo kolegos Vokietijos uþsienio reikalø ministro 8

RUSIJOS IR LATVIJOS DIALOGAI

K. Kinkelio gavo garantijas, jog Vokietija remia Latvijos sieká tapti ES nare ir pasirengusi padëti integruotis á visuomenæ bûsimiesiems Latvijos pilieèiams, kurie galës gauti pilietybæ, kai bus priimtos pilietybës ástatymo pataisos. Latvijà parëmë ir artimiausieji jos kaimynai: ið pradþiø Estija, po jos ir Lietuva. Lietuvos prezidentas V. Adamkus inicijavo susitikimà su prezidentu G. Ulmaniu, tuo parodydamas, jog Lietuva aktyviai domisi Latvijos ávykiais ir nori apie juos þinoti ið pirmøjø asmenø. Konflikto prieþastys Kodël Maskva taip drastiðkai uþsipuolë Latvijà? Rusø pensininkø piketas buvo tik pretekstas. Viena svarbiausiø prieþasèiø buvo naftos tranzito kontrolë. Dyzelinio kuro tranzitas per Latvijà nutrauktas nuo balandþio 2 d. Anot „Ventspils nafta“ viceprezidento O. Berkio, taip pasielgti rusus paskatino noras primesti Latvijai savo ekspeditoriø. Pasak jo, „Transnefteprodukt“ nori, kad Rusijos dyzelinio kuro eksportà per Latvijos teritorijà tvarkytø kompanija „Agenttransnefteprodukt“, kuri yra iðstumiama ið Ventspilio tranzitinës grandinës po „Ventspils nafta“ privatizacijos dël naujai ákurtø tranzito firmø „Ventspils nafta Forwarding“ ir „Ventspils Tranzita Serviss“ veiklos. Vadinasi, naftos tranzitas per Latvijà bûtø sumaþintas ir be Rygos gatviø ávykiø – Rusijos politikai vykusiai iðnaudojo ðá naftos konfliktà politinei krizei Latvijoje sukelti ir laimëti dividendø, kurie gali Maskvai labai praversti ateityje. Kita prieþastis buvo gerëjanti Latvijos ekonomika ir lëtas, taèiau tolygus tolsmas nuo Rusijos priklausomybës. 1997 m. Latvijos ekonomika buvo viena geriausiø Rytø Europoje. Pasak þurnalo „Business Central Europe“, 1997 m. Latvijoje, po Kroatijos, buvo maþiausia infliacija – 6,4 proc. (Kroatijoje 5,3 proc.). Pagal BNP prieaugá (6 proc.) Latvija buvo ketvirtoje vietoje po Estijos (9 proc.), Lenkijos (7 proc.) ir Slovakijos (6,5 proc.). Latvija turëjo palyginti nedidelá uþsienio prekybos deficità – 0,3 mlrd. USD. Pagal nedarbo lygá (7 proc.) Latvija Rytø Europoje buvo treèia po Estijos (3,9 proc.) ir Èekijos (5,6 proc.), nors pagal vidutinæ algà (222,4 USD) Latvija buvo sàraðo gale; maþesnë vidutinë alga buvusi tik Rusijoje (172 USD), Rumunijoje (139 USD) ir Bulgarijoje (108 USD). Latvijos ekonominis progresas daro jà patrauklesnæ narystei ES ir NATO, o visa tai Rusijai kelia galvos skausmà. Rusijos diplomatai Europos politikos uþkulisiuose negalëjo nesuþinoti Vakarø ðaliø didëjanèio palankumo Baltijos ðalims (tai parodë ir Lietuvos prezidento vizitas Briuselyje), o tai reiðkë, jog Baltijos ðalys slysta ið Rusijos átakos. Politinë ir ekonominë Rusijos ataka prieð Latvijà parodë, kiek dar esame priklausomi nuo Rusijos ir kad dar ilgai bûsime priklausomi, nes Rusijos prekiø ir þaliavø tranzitas á Vakarus per mûsø ðalis duoda mums didþiules pajamas. 9

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Atomazga Ðiuo metu átampa tarp Latvijos ir Rusijos slûgsta, nes Latvija pasidavë Rusijos spaudimui ir ëmësi ðalinti nesutarimø objektà – nepalankias pilietybës ástatymo formuluotes. Ðio ástatymo pataisos numato suteikti pilietybæ po nepriklausomybës atgavimo (1991 08 22) gimusiems nepilieèiø vaikams (jei sulaukæ 16 m. jie mokës latviðkai), taip pat panaikinti esminius pilietybës suteikimo apribojimus dabartiniams nepilieèiams. Padaryta ir valstybinës kalbos ástatymo pataisø. Numatyta leisti vartoti uþsienio kalbà privaèiø ámoniø susirinkimuose be vertimo á latviø kalbà; taèiau vertimas bûtø privalomas, jei jo pareikalautø bent vienas ið susirinkimo dalyviø. Vieðuose renginiuose, vartojant uþsienio kalbà, turi bûti verèiama á latviø kalbà. Latvijos Seimas pritarë nuostatai, kad latviø kalba yra privaloma susirinkimø kalba tik tose ámonëse, kuriose esama valstybës kapitalo. Kodël Latvija ið karto nepriëmë tokio pilietybës ástatymo, koká priëmë Lietuva? Bepigu Lietuvai priimti toká ástatymà, kai joje gyvena daugiau kaip 80 proc. lietuviø. Latvijoje ástatymo priëmimo metu latviai sudarë tik 52 proc., rusai drauge su baltarusiais ir ukrainieèiais – net 43 proc. (atitinkamai 34, 5 ir 4 proc.) ðalies gyventojø. Tad vargu ar Lietuva bûtø priëmusi toká liberalø ástatymà, jei èia 1990 m. bûtø gyvenæ daugiau kaip milijonas rusakalbiø, kuriø dauguma bûtø atvykæ per pastaruosius du tris deðimtmeèius ir kuriems ðalies nepriklausomybë bûtø kaip krislas akyje, o valstybinë kalba – „sobaèij jazyk“. Vadinasi, tik naiviems Europos politikams Maskva gali árodinëti, jog Latvijai pilietybës ástatymo pavyzdys galëjo bûti Lietuvos pilietybës ástatymas. Ðiø metø sausio 1 d. Latvijoje gyveno 646,7 tûkst. nepilieèiø (26,8 proc. pilnameèiø Latvijos gyventojø), ið jø 429,2 tûkst. rusø (59,7 proc. visø pilnameèiø Latvijos rusø), 79,8 tûkst. baltarusiø (79,1 proc.), 59,8 tûkst. ukrainieèiø (92,4 proc.). Gavæ Latvijos pilietybæ, ðie asmenys gaus ir balsavimo teisæ. Rezultatai Latvijos pilietybës ástatymo pataisos yra didþiausias Maskvos laimëjimas ðiame propagandiniame ir diplomatiniame þaidime. Rusija netrukus galës papildyti savo penktàjà kolonà Latvijoje daugiau kaip puse milijono rinkëjø. Latvijai, turinèiai tik pustreèio milijono gyventojø, pasekmës gali bûti liûdnos, nes naujasis Latvijos Seimas gali turëti stiprià prorusiðkà opozicijà ar apskritai bûti prorusiðkos orientacijos. Naujoji vyriausybë gali supanèioti Latvijà tvirtesniais ekonominiais saitais su Rusija, o tai leis ðiai dar veiksmingiau ðantaþuoti Latvijà ekonominëmis sankcijomis arba duos galimybæ apkaltinti Latvijà kurios nors sutarties nesilaikymu ar paþeidimu. 10

RUSIJOS IR LATVIJOS DIALOGAI

Suartinæs ðalá su Rusija, Seimas gali atsisakyti minties integruotis á ES ir NATO (arba sudaryti sàlygas, kurios netiktø priimti Latvijà net á ES), o atëjus laikui, t. y. Rusijai panorëjus, pasipraðyti á NVS ar kokià kità bûsimà sàjungà su dominuojanèia Rusija. Latvijos elektorato suslavinimas atsilieptø ir Estijai su Lietuva. Ávariusi toká pleiðtà tarp Lietuvos ir Estijos, Rusija lengviau galës grásti pasauliui savo „gyvybinius interesus Pabaltijyje“, iðnaudodama silpnàsias geopolitines ðiø ðaliø vietas: Estijoje – rusakalbá Narvos regionà, Lietuvoje – Karaliauèiaus srities kaimynystæ ir karinio tranzito koridoriø. Tai yra liûdniausios prognozës. Tikëkimës, kad Baltijos ðaliø diplomatø pastangos ir sumanumas neleis joms iðsipildyti. Nes ið visos ðios pavasarinës istorijos Baltijos ðalys gavo dvi geras pamokas: 1) Rusija bet kada gali pradëti politinæ atakà, sudramatinusi neþymø vidaus ávyká kurioje nors Baltijos ðalyje; 2) dar kartà ásitikinta, jog glaudus ekonominis bendradarbiavimas su Rusija yra pavojingas, nes Rusija nesugeba atskirti jo nuo politikos. Kur kas patikimesni yra Vakarø partneriai. Publikuota Kauno diena, 1998 balandþio 30.

11

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

LIETUVOS AMBASADOJE SU LATVIAIS ÐNEKAMA RUSIÐKAI Ðalies ávaizdá formuoja ir jos ambasados. Formuoja ne tik blizganèia iðore (tai svarbu kaip ðventinis drabuþis per iðkilmes), bet ir savo veikla ar neveikla. Nors Latvija ir Lietuva yra vienodai neturtingos ðalys, taèiau jø ambasados Vilniuje ir Rygoje darbuojasi labai nevienodai. Pagrindiniai jø veiklos skirtumai, turintys átakos ðalies ávaizdþiui, yra ðie: 1. Latvijos ambasadoje Vilniuje sunku bûtø rasti darbuotojø, nemokanèiø lietuviðkai. Dabartinis Latvijos ambasadorius Atis Sjanytas lietuviø kalbos iðmoko per kelis mënesius: 1996 m. liepos mënesá pakeitæs Albertà Sarkaná, tà patá rudená jau davë interviu lietuviø kalba. Su Lietuvos pareigûnais Latvijos ambasada bendrauja lietuviðkai, ðia kalba ambasada gauna informacijà ir ið Lietuvos laikraðèiø. Tuo metu Lietuvos ambasadoje Rygoje nëra pareigûno, mokanèio latviðkai. Lietuvos ambasadorius su latviais diplomatais bendrauja rusiðkai, tarsi bûtø ne Latvijoje, o kokiam nors Kazachstane! Per visà dabartinës mûsø ambasados gyvavimo laikotarpá èia iðlaikoma rusiðko bendravimo tradicija, kuri tikrai kenkia Lietuvos ávaizdþiui Latvijoje ambasados sveèiai latviai nusiskundþia, kad Lietuvos ambasadoje jie yra verèiami kalbëti rusiðkai. Be to, informacijà ambasada renka ið Latvijoje leidþiamø rusiðkø laikraðèiø, o tai daro paèià informacijà gana selektyvià ir daþnai tendencingà. 2. Latvijos ambasada Lietuvoje ið pat pradþiø stengësi kurti savo ðalies ávaizdá. Tam tikslui dëmesys buvo skiriamas ne vien parodoms.Latvijos ambasada inicijavo ir parengë ,,Lietuviø-latviø kalbø þodyno” antràjá leidimà, rëmë knygø leidybà; tos knygos tapo ambasados prestiþinëmis dovanomis jos sveèiams. Latvijos ambasada galimybiø ribose remia iniciatyvas ir renginius, tarp jø ir mokslinius, kurie vienaip ar kitaip susijæ su Latvija. Didelæ paramà ambasada skyrusi ir Vytauto Didþiojo universiteto Letonikos centrui, kurio ákûrimo vienas ið iniciatoriø, beje, buvo ambasadorius dr. A. Sarkanis. Tuo metu Lietuvos ambasada Latvijoje apsiriboja vienalaikiø parodø organizavimu ir ðventiniais priëmimais. Remti knygø leidybà, kiek man þinoma, ambasada atsisakiusi. Sveèiams mûsø diplomatai Rygoje gali dovanoti bendro pobûdþio angliðkai iðleistus reklaminius lankstinukus apie 12

LIETUVOS AMBASADOJE SU LATVIAIS ÐNEKAMA RUSIÐKAI

Lietuvà, kokius nesunkiai rasi kitose Lietuvos ambasadose. Nieko savito, nieko baltiðko, kas tiktø tik latviams. 3. Latvijos ambasada turi savo interneto svetainæ. Jame Lietuvos vartotojui yra prieinama informacija apie Latvijos valstybines institucijas, elementariausi statistiniai duomenys, greitai reaguojama á Latvijos aktualijas, taip pat yra nuorodos á kitas Latvijos tarnybines stotis (serverius). Lietuvos ambasada neturi net elektroninio paðto (bent jau iki 1998 m. spalio jo neturëjo), neprisijungusi prie interneto, nekalbant jau apie atskirà ambasados tinklapá. 4. Latvijos ambasada nuolat rûpinasi Lietuvos latviø bendruomene (Lietuvoje gyvena per 4000 latviø): lanko atokiausias jø kolonijas Kretingos, Skuodo, Akmenës, Pakruojo ir kt. rajonuose, stengiasi padëti áveikti ávairias administracines bendravimo su Latvijos tautieèiais kliûtis, palaiko kultûriná gyvemmà. Tuo metu rûpinimasis Latvijos lietuviais Lietuvos ambasadai, atrodo, yra per sunkus uþdavinys. (Latvijoje gyvena apie 34 tûkst.lietuviø. Daugelio jø protëviai á Latvijos miestus ëmë keltis praëjusio ðimtmeèio viduryje, po baudþiavos panaikinimo Lietuvoje. Nemaþai lietuviø yra vietinës kilmës, t.y. senojo lietuviø etnoso tàsa.) Ambasados dëmesá jauèia tik Rygos lietuviai (jø Latvijos sostinëje yra apie 7 tûkst.). O didelë Liepojos lietuviø bendruomenë visai uþmirðta, në karto nelankyta. Didesnio dëmesio galëtø sulaukti ir Jelgavos bei Bauskës lietuviai. Publikuota Lietuvos rytas, 1998 lapkrièio 5.

13

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

BÛTINGËS SINDROMAS Liaudies diplomatija gali turëti didþiulæ jëgà, neleisianèià pastatyti tarp mûsø nereikalingà sienà laikinø interesø vardu. Bûtø negerai, jei latviams susidarytø áspûdis, jog Lietuvoje visi màsto taip, kaip kai kurie valstybës pareigûnai. Mums, lietuviams, gëda, kad Helsinkio konvencijà dël ekologiðkai pavojingø objektø statybos Lietuva pasiraðiusi dar 1991 metais, bet iki ðiol jos dar neratifikavusi – nuo to laiko juk darbojasi jau treèias Seimas. Lietuvos aukðèiausiøjø pareigûnø tvirtinimas, kad Bûtingë bus pastatyta pagal moderniausià technologijà, esmës nekeièia: juk ir Ignalinos atominæ elektrinæ statë pagal tuometinæ moderniausià tehnologijà, taèiau elektrinë darosi pavojinga, nes bet kuri technologija ilgainiui sensta. Dvi pusës – du poþiûriai Bûtingës naftos terminalas virsta Lietuvos ir Latvijos nesantaikos obuoliu. Taèiau kiekvienoje ðalyje ði problema pieðiama skirtingai. Latvijos visuomenei viskas pateikiama kaip ekologinë problema. Lietuvoje tikinama, kad didþiausias latviø rûpestis – bûsimasis Bûtingës varþymasis su Ventspiliu. Tiesa, matyt, yra per vidurá: Lietuvos visuomenei reikëtø þinoti ir latviø pozicijà, antraip dialogas bus neámanomas. Lietuvos Vyriausybës argumentai mûsø ðalies spaudoje buvo ne syká iðdëstyti, tad nëra bûtinybës èia jø kartoti. Ið ðalies þiûrint, ið tiesø atrodo keista, kodël latviai sukëlë ekologiná triukðmà ne iðkart, t. y. ne tada, kai terminalui buvo pasirinkta Bûtingë, o tik.visai neseniai, kai paaiðkëjo, kad ðis terminalas ið esmës pakeitë savo paskirtá: ið Vakarø naftos importo já ketinama paversti Rusijos naftos eksporto á Vakarus stotimi. Dël pirmosios terminalo paskirties latviai neprieðtaravo, kadangi ðitaip Lietuva, ypaè politinës krizës su Rusija atveju, nepriklausytø nuo Rytø kaimynës kaprizø. Latviai tada atkakliai siûlë rengti bendrà projektà su Ventspiliu, nutiesti Ventspilio-Maþeikiø naftotiekio atðakà. Ji bûtø kainavusi 135 mln. JAV doleriø, ir tai, anot latviø, yra du, o gal net tris kartus pigiau nei dabartinio terminalo statyba. Bûtingës terminalo paskirties pakeitimas latviams buvo netikëtas. Tada Latvija pasiûlë uþdarà Liepojos uostà, kad sumaþintø ekologinæ rizikà. Lietuva buvo paþadëjusi apsvarstyti ðá siûlymà, buvo net pasiraðytas 14

BÛTINGËS SINDROMAS

ketinimø protokolas, taèiau vëliau, asak latviø, Lietuva atsisakë bendradarbiauti eksportuojant ir importuojant naftà. „Keista, kad ponas Landsbergis nieko neatsimena,“ – taip pernai rudená spaudoje stebëjosi Latvijos aplinkos apsaugos ministras Indulis Emsis. Politiniu poþiûriu suprantamas nenoras nuo ko nors priklausyti, kad ir ið dalies. Ir nors latviai guodþiasi, jog Bûtingë bus per silpna konkuruoti su Ventspiliu, ði konkurencija vis dëlto bus. Ventspilio uostas auga Pagal krovos apimtá Ventspilio uostas Europoje yra dvyliktoje vietoje. Tai neuþðàlantis uostas. Pagrindinæ krovos darbø dalá (78 proc.) sudaro nafta ir jos produktai. Ventspilis yra didþiausias naftos terminalas Baltijos ðalyse; per já Rusija eksportuoja 12 proc. savo naftos. 1996 m. „Ventspils nafta“ perkrovë per 25 mln. tonø naftos ir jos produktø. Uostas rekonstruojamas. 1997 m. atiduoti eksploatuoti penki naftos rezervuarai, kuriø kiekvieno talpa yra 20 tûkst. kub. metrø. 1996 m. uostas galëjo priimti iki 100 tûkst. tonø talpos tanklaivius. 1997 m. uostas buvo pagilintas iki 17,5 m ir ðiuo metu gali priimti 120 tûkst. tonø talpos tanklaivius. Konkurencija bus akivaizdi Bûtingës terminalas planuotas priimti iki 150 tûkst. tonø talpos tanklaivius, kuriems reikia 20 m gelmës, todël perkrovimo darbai numatyti atviroje jûroje uþ 8 km nuo kranto (1 ir 2 pav.). Terminalo projektinis pralaidumas yra 8 mln. tonø þalios naftos ir 2,5 mln. tonø ðviesiøjø naftos 1 pav. Baltijos jûra ties Ðventàja. Rodykle paroproduktø per metus. Lat- dytas prie terminalo plûduro prisiðvartavæs tanklaivis (Google Earth). viø specialistai prognozuoja, jog naujasis naftos terminalas atitrauks nuo Ventspilio 10,5 ar 11 mln. tonø naftos per metus, o tai sudaro beveik pusæ dabartinës „Ventspils nafta“ apyvartos. Rusija bus suinteresuota eksportuoti savo naftà per Bûtingæ dar ir dël politiniø sumetimø, nes tokiu bûdu ji galësianti mëginti suprieðinti dvi Baltijos kaimynes, o pasitaikius progai, ir „bausti“ Latvijà ekonominëmis sankcijomis. 15

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Ekologinë projekto pusë Kita vertus, Latvijos spaudoje nedaug raðoma apie bûsimà Bûtingës konkurencijà, uþtat daug dëmesio skiriama ekologinei projekto pusei. Prasidëjus þaliøjø bado akcijai Rygoje, Lietuvos skaitytojui, ko gero, neaiðku, dël ko jie nerimsta, kokie jø motyvai. O motyvai tokie. Rytinës Baltijos srovës ir vëjai 2 pav. Terminalas bei tanklaiviai matomi ir nuo vandenis neða ið pietø á Ðventosios paplûdimio. ðiauræ. Vadinasi, visi terðalai dreifuos á Latvijà, á strimeliø nerðtavietes, paplûdimius. (Lygiai taip pat susirûpintø ir Lietuva, jei rusai sumanytø statyti panaðø terminalà Nidos paðonëje.) Lietuvos specialistø kontrargumentai, jog ir Ventspilis yra ekologiðkai pavojingas Baltijai, latviø neátikina – Ventspilio terminalas ne atviroje jûroje, ne Lietuvos pasienio kaimy- 3 pav. Ventspilio uostas. nystëje, jis tarsi þnyplëmis apsuptas bangolauþiø molø (3 pav.), o ir Baltija „teka“ ne Lietuvos link. Latvijoje pabrëþiama, kad plûduriuojanèios platformos tinka regionams, kuriems bûdingas silpnas vëjas, keièiantis kryptá ne daþniau kaip dukart per metus, kur tiksliai dirba meteorologai, o uþëjus audrai, tanklaiviai iðplaukia á atvirà jûrà. Baltijos jûroje tokiø sàlygø nesà. Kaip reikës sulaikyti terðalø plitimà audringoje jûroje? Latviai siûlë atlikti ekologinæ ekspertizæ uþ jø lëðas. Lietuvos atsisakymas Latvijoje suprantamas kaip netiesioginis pripaþinimas, kad projektas yra pavojingas. Sutarties kratomasi Kitas dalykas, dël kurio nuogàstauja latviai, yra Lietuvos pareigûnø nenoras pasiraðyti sutartá dël civilinës atsakomybës, kad ekologinës nelaimës atveju Lietuva atlygintø Latvijai Bûtingës terminalo padarytus nuo16

BÛTINGËS SINDROMAS

stolius. Remdamasi tarptautinëmis konvencijomis, Latvija ðiuo metu ðito iðsireikalauti negalëtø, nes terminalas ne tanklaivis – tokiø konvencijø nëra. Lietuva visai neseniai atmetë Latvijos pasiûlymà pasiraðyti tokià sutartá, motyvuodama tuo, jog tokios sutarties ji dar neturinti su savo pietiniu Baltijos kaimynu – Rusija. Keistas argumentas. Vadinasi, ekologinës katastrofos atveju Latvijai dël terðalø surinkimo teks rûpintis paèiai. Bûtingës terminalas, be abejonës, susijæs ir su Latvijos interesais, nes kelia tokià paèià grësmæ aplinkai, kokià Lietuvai keltø, pavyzdþiui, Lenkijos atominë elektrinë Punske. Delsimas derëtis pasiraðyti sutartá dël ekologinës þalos atlyginimo paskatino latviø þaliuosius griebtis drastiðkø priemoniø, kad projektas bûtø pristabdytas, kol bus iðspræstos ekologinës saugos problemos. Visas interesø mazgas Lietuviams su latviais nepavyksta susitarti ir dël Baltijos jûros bendros ekonominës zonos, ir dël jûros sienos. Ðias derybas vilkina Latvijos pusë – mat vël pakvipo nafta, vël ekonominiai interesai. Ir nors Bûtingës terminalo ekologinis saugumas, Lietuvos ir Latvijos jûros siena yra skirtingi klausimai, susidaro áspûdis, jog sprendþiant vienà ima trukdyti kitas. Gaila. Ðitame dviejø uþsispyrëliø ginèe tikrai laimës treèias. Tik kas? Publikuota Kai oponentai girdi tik save, tiesa lieka ðone rugpjûèio 4.

// Lietuvos rytas, 1998

Bûtingës sindromas // Lietuvos aidas, 1998 rugpjûèio 18.

17

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

BÛTIÒÌES SINDROMS Tautas diplomâtijai var bût milzîgs spçks, kas liegs uzcelt starp mums nevajadzîgu sienu mirkïa intereðu vârdâ. Nebûtu vçlams, lai latvieðu lasîtâjam rastos iespaids, ka Lietuvâ visi domâ tâpat kâ daþi valsts ierçdòi. Mums, lietuvieðiem, ir kauns, ka Helsinku konvenciju par ekoloìiski bîstamu objektu celtniecîbu Lietuva jau ir parakstîjusi 1991. gadâ, bet lîdz ðim vçl nav to ratificçjusi – kopð tâ laika taèu darbojas jau treðais Seims. Lietuvas visaugstâko valsts amatpersonu apgalvojums, ka Bûtiòìe tiks uzcelta pçc vismodernâkâs tehnoloìijas, bûtîbu nemaina: arî Ignalinas atomelektrostaciju bûvçja pçc tâlaika modernâkâs tehnoloìijas, tomçr stacija kïûst bîstama, jo jebkura tehnoloìija gadu gaitâ novecojas. Divas puses – divi viedokïi Bûtiòìes naftas terminâls pamazâm kïûst par strîda abolu Lietuvas un Latvijas attiecîbâs. Tur lielâ mçrâ vainojami arî sabiedrîbas saziòas lîdzekïi, kas katrâ valstî ðo problçmu atspogulo atðíirîgi – Latvijas sabiedrîbai to pasniedz kâ ekoloìisku problemu, savukârt lietuvieðus pârliecina, ka latvieðiem Bûtiòìe visvairâk raiþu sagâdâjot kâ potenciâla Ventspils konkurente, bet vides jautâjumus viòi izmantojot vienîgi aizsegam. Mums, lietuvieðiem, bûtu îpaði svarîgi uzklausît oponentu viedokli, citâdi dialogs nebûs iespçjams. Bet taisnîba, kâ vienmçr, ir kaut kur pa vidu. Raugoties no malas, tieðâm var likties savâdi, ka latvieði sacçluði troksni par vides problçmâm nevis tûdaï, kolîdz par terminâla celtniecîbas vietu tika izraudzîta Bûtiòìe, bet tikai nesen, kad kïuva skaidrs, ka bûtiski mainîsies paredzamâs terminâla funkcijas, proti, to pârorientçs no Rietumu naftas importa uz Krievijas naftas eksportu Rietumu virzienâ. Sâkotnçjâm terminâla funkcijâm Latvija saprâtîgi piekrita, atzîstot, ka tâdçjâdi Lietuva nebûs atkarîga no Krievijas politiskajâm kaprîzçm, it îpaði Maskavas un Viïòas attiecîbu krîzes gadîjumâ. Latvieði gan visai neatlaidîgi ieteica apvienot ðo projektu ar Ventspili, izbûvçjot naftas vada atzaru Maþeiíi-Ventspils. ðâda naftasvada bûve izmaksâtu 135 miljonus dolâru (pçc latvieðu aplçsçm, tas bûtu 2 vai pat 3 reizes lçtâk nekâ paðreizçjâ terminâla celtniecîba). Bûtiòìes terminâla funkciju maiòa latvieðiem bijusi negaidîta. Tad Latvija piedâvâja slçgto Liepâjas ostu, lai samazinâtu ekoloìisko risku. Lietuva apsolîja ðo priekðlikumu apsvçrt, tika pat 18

BÛTIÒÌES SINDROMS

parakstîts protokols. „Divaini, ka Landsberìa kungs neko neatceras,“ – tâ pçrnruden presç brînîjâs Latvijas vides valsts ministrs Indulis Emsis. Kâ apgalvo Latvija, Lietuva atteikusies no sadarbîbas naftas eksportâ un importâ. No politiskâ viedokïa Lietuvu var saprast – tâ negrib bût atkarîga ne no viena, pat daïçji ne. Ventspils osta aug Ventspils osta kravas apjoma ziòâ ieòem 12. vietu Eiropâ. Tâ ir neaizsalstoða osta, kurâ lielâko daïu kravu apjoma (78%) veido nafta un naftas produkti. Turklât tas ir lielâkais naftas terminâls Baltijâ. Krievija caur Ventspili eksportç 12% no savas naftas. 1996. gadâ Ventspils nafta pârsûknçja vairâk nekâ 25 miljonu t naftas un tâs produktu. Ostu rekonstruç; ðiem darbiem nav vajadzîgas ârvalstu investîcijas, lîdzekïu dod peïòa no naftas tranzîta. 1997. gadâ nodoti ekspluatâcijâ pieci naftas rezervuâri, katrs 20 000 m3 tilpumâ. 1996. gada osta varçja apkalpot tankkuìus ar tilpumu lîdz 100 tûkst. t; 1997. gadâ ostu padziïinâja lîdz 17,5 m dziïumam, un paðlaik tâ var apkalpot jûras tankkuìus ar tilpumu lîdz 120 tûkstoðiem t. Konkurence tomçr bûðot Lai gan latvieði mierina sevi ar domu, ka Bûtiòìe Ventspilij bûs vâja konkurente, jâatzîst, ka ðâda konkurence tomçr bûs. Bûtiòìes terminâls bûs domâts kuìiem ar tilpumu lîdz 150 tûkst. t., kuriem vajadzîgs 20 m dziïums, tâpçc pârsûknçðanas darbi paredzçti at- 1. att. Baltijas jûra pie Sventâjas. Kreisajâ pusç – klâtâ jûr⠖ 8 km no kras- pie terminâla pietauvçts tankkuìis (Google Earth). ta (1. att.) Bûtiòìes terminâla projektçtâ caurlaides spçja ir 8 milj. t jçlnaftas un 2,5 milj. t gaiðo naftas produktu gadâ. Projekta tâme ir 250 miljoni dolâru (1995. gad⠖ 140 milj. dolâru); lîdz ðim jau izlietoti 140 miljoni. Latvieðu speciâlisti prognozç, ka patiesîbâ Bûtiòìes projekta îstenoðana Lietuvai izmaksâs nevis 250 milj., bet 400 miljonus dolâru. Lai nu kâ, Lietuvas jaunais terminâls atòems Ventspils ostai 10,5 lîdz 11 miljonu t naftas gad⠖ gandrîz pusi Ventspils paðreizçjâ kravu apgrozîjuma. 19

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Krievija bûs ieinteresçta transportçt savu naftu arî caur Bûtiòìi – to nosaka arî politiski apsvçrumi, jo tâdâ veidâ Maskava centîsies noskaòot abas Baltijas valstis vienu pret otru, un, ja radîsies tâda izdevîba, arî sodît Latviju ar ekonomiskajâm sankcijâm. Projekta ekoloìiskâ puse Latvijas presç par paredzamo konkurenci daudz nerunâ, toties îpaði liela uzmanîba pievçrsta Bûtiòìes projekta ekoloìiskajai droðîbai. Lietuvas prese diemþçl latvieðu ekoloìiskos argumentus pilnîgi ignorç. Sâkoties zaïo akcijai Rîgâ, lietuvieðu lasîtâjiem tâ arî nekïuva skaidrs, kas latvieðu protestçtâjus satrauc, kur meklçjams pamats viòu baþâm. Bet pamats ir ðâds. Baltijas jûras austrumdaïâ straumes un vçji dzen ûdeni no dienvidiem uz ziemeïiem. Tâtad viss iespçjamais piesârnojums dreifçs uz Latviju – uz reòìu un citu zivju nârsta vietâm, uz pludmalçm. (Tâpat uztrauktos Lietuva, ja, piemçram, Krievija sadomâtu bûvçt tâdu terminâlu netâlu no Nidas.) Lietuvas pretarguments, ka arî Ventspils ir ekoloìiski bîstama Baltijas jûrai, latvieðus nepârliecina – Ventspils terminâls neatrodas atklâtâ jûra, turklât to kâ spîles apòem moli (2. att.), un arî Baltijas jûras straumes tur neplûst 2. att. Ventspils un tâs osta (Google Earth). Lietuvas virzienâ. Peldoðâs platformas ir piemçrotas reìioniem, kur nepûð pârâk stipri vçji, kas maina virzienu divas reizes gadâ, kur neaizsalst ûdens, kur precîzi strâdâ meteorologi un, vçtrai tuvojoties, visi tankkuìi izbrauc atklâtâ jûrâ. Baltijas jûrâ tâdu apstâkïu nav, tâpçc Bûtiòìes terminâlu nevar saukt par droðu. Nekur visâ Baltijas jûrâ nav tâda terminâla, kâds bûs Bûtiòìç, – pat paðas turîgâkâs Baltijas jûras piekrastes valstis neriskç celt naftas pârsûknçðanas stacijas atklâtâ jûrâ. Tâtad arî pieredzes ðajâ jomâ nav. Ja nu vajadzçs apturçt piesâròojuma izplatîðanos vçtras sabangotâ jûrâ? Latvija piedâvâja Lietuvai veikt projekta ekoloìisko ekspertîzi par tâs lîdzekïiem – mçs atteicâmies. Tâpçc, no malas raugoties, tagad rodas iespaids, ka Lietuva netieði atzîst Bûtiòìes terminâla projekta bîstamîbu. 20

BÛTIÒÌES SINDROMS

Atteikðanâs no lîguma Otrs apstâklis, kas vieð latvieðos baþas, ir Lietuvas amatpersonu nevçlçðanâs parakstît divpusçju lîgumu par savstarpçjo civiltiesisko atbildîbu, kurð paredzçtu, ka ekoloìiskâs katastrofas gadîjumâ Lietuva atlîdzinâtu Latvijai Bûtiòìes naftas terminâla nodarîto kaitçjumu. Balstoties uz starptautiskajâm konvencijâm, Latvija to paðreiz nevarçtu panâkt, jo terminâls jau nav tankkuìis – ðâdu konvenciju lîdz ðim pasaulç vienkârði nav. Lietuva vçl pavisam nesen ir noraidîjusi Latvijas ierosinâjumu parakstît ðadu lîgumu, paziòodama, ka ðâda apdroðinâðanas lîguma tai nav ar dienvidu kaimiòieni – Krieviju. Divains arguments. Tas nozîmç, ka ekoloìiskas katastrofas gadijumâ Latvijai par piesarnojuma likvidçðanu bûs jâgâdâ paðai. Bûtiòìes terminâls neapðaubâmi aizskar Latvijas intereses, jo rada tâdus paðus draudus videi, kâdus Lietuvai radîtu, piemçram, Polijas atomspçkstacija Punskâ. Lietuvas puses nevçlçðanâs parakstît lîgumu par ekoloìiskâ kaitçjuma atlîdzinâðanu pamudinâjusi Latvijas zaïos íerties pie visai krasiem lîdzekïiem, lai projektu iesaldçtu, iekams nebûs atrisinâta Bûtiòìes terminâla ekoloìiskâ droðîba. Vesels intereðu mezgls Lietuvieðiem neveicas sarunâties ar latvieðiem gan par kopçjo ekonomisko zonu Baltijâ, gan par jûras robeþu. Ðîs sarunas bremzç Latvijas puse, jo atkal sâka smarþot pçc naftas, atkal izcçlâs ekonomiskas intereses. Un kaut Bûtiòìes terminâla ekoloìiskâ droðîba, Lietuvas un Latvijas jûras robeþa ir pavisam atseviðíi jautâjumi, rodas iespaids, ka, risinot vienu, sâk traucçt otrais. Þçl. Ðajâ divu valstu strîdâ par ieguvçju var kïût vienîgi kâds treðais. Jâjaut⠖ kurð? Tulkojusi Lîga Latiðeva

Publicçts Vide un Laiks, 1998/3, 24.–25. lpp.

21

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

VAI PALANGA UN SVENTÂJA IR LATVIJAS BIJUÐÂS TERITORIJAS? Pçdçjos mçneðos Latvijas presç parâdîjuðies apgalvojumi, ka 1921. gad⠄Latvija izrâdîja sapratni un pretimnâkðanu draudzîgajai kaimiòvalstij (proti, Lietuvai – A. B.), iemainot 19 105 desetinas savas piejûras teritorijas pret nenozîmîgu iekðzemi“. Tâ, piemçram, raksta Askolds Kïaviòð savâ analîtiskajâ raksta Quo vadis, Bûtiòìe?. Turklât piebilst, ka „mazais miestiòð pârtapa no latvieðu Bûtiòciema par leiðu Bûtiòìi“ (Vide un Laiks, 1998/3, 18. lpp.). Ekoloìiskajos Bûtiòìes terminâla jautâjumos es, lietuvietis, esmu pilnîgi latvieðu pusç (par to liecina kaut vai mans raksts tajâ paðâ Vides un Laika numurâ, kâ arî lîdzîgie raksti Lietuvas presç), bet kâ zinâtnieks, kam nav sveða vçsture, es nevaru piekrist citçtajam apgalvojumam. Ne Palanga, ne Sventâja Latvijai nekad nav piederçjusi – tâs ir vçsturiskâs Lietuvas zemes. Gan Livonijas, gan vçlâk Kurzemes hercogistes laikos robeþa ar Lietuvas diþkunigaitiju jûrmalâ gâjusi pa Sventâjas upi. Lietuvas diþkunigaitis Íçstutis ap 1349. gadu pârveda no Palangas svçtnîcas sev sievu Biruti, topoðo Vîtauta Diþâ mâti. Uz Palangu Íçstutis taèu braucis kâ uz savu zemi, nevis kâ uz Livoniju! Starp citu, tas, ka Lietuvai no 13. lîdz pat 18. gs. beigâm bijusi sava jûrmala, glâba latvieðus un igauòus no masveidîgas vâcu kolonizâcijas un pârvâcoðanas. Ja ðî jûrmala bûtu bijusi Livonijas vai Prûsijas krustneðu rokâs, latvieði piedzîvotu to paðu, ko mûsu brâïi senprûði. Atcerçsimies, ar kâdu apòçmîbu vâcieði íçrâs pie kolonizâcijas plâniem Kurzemç Pirmâ pasaules kara laikos, jo galu galâ ceïð uz vecâm senèu zemçm viòiem tai brîdî likâs brîvs. Tieði Palanga un Sventâja bija tas ðíçrslis, kas viduslaikos neïâva Livonijai robeþoties ar Prûsijas ordeni. 1253. gadâ ieòçmuði Klaipçdu un nostiprinâjuðies tajâ (kâ arî nosaukuði to par Memelburgu, t. i., Nemunas pilsçtu), Livonijas krustneði tomçr nespçja kontrolçt visu Kurzemes jûrmalu (traucçja dienvidkurði un þemaiði) un 1328. gadâ atdeva Klaipçdu saviem brâïiem, Prûsijas krustneðiem. Tâtad Palanga un Sventâja piederçja Lietuvai visâ tâs valstiskuma periodâ lîdz pat valsts sabrukumam un pievienoðanai Krievijai 18. gs. beigâs. Tad kâpçc latvieði pirmajos savas neatkarîgâs valsts gados ieveda karaspçku Palangâ un nogrieza Lietuvai izeju uz Baltiju? 1795. gadâ Krievijai tika pievienota etnogrâfiskâ Lietuva un Dienvidlatvija (Kurzemes hercogiste). Valstu vietâ cara ierçdòi nodibinâja guberòas. Tâtad kaimiòos atradâs Kurzemes guberòa ar garu jo garu jûrmalu 22

VAI PALANGA UN SVENTÂJA IR LATVIJAS BIJUÐÂS TERITORIJAS?

un toreizçja Viïòas guberòa ar îsu jûrmalas joslu. Cara ierçdòiem tâds savas jûrmalas sadalîjums likâs neloìisks un praktiskuma dçï 1819. gadâ viòi Palangu un Sventâju pievienoja Kurzemes guberòai, tâ vienkârðojot gan muitu sistçmu Prûsijas pierobeþâ, gan satiksmi starp Liepâju un Mçmeli (Klaipçdu). Vârdu sakot, krievi îstenoja Kurzemes un Prûsijas baronu sapòus, kaut gan kâ pirmie, tâ otrie krievu laikos dzîvoja atseviðíâs valstîs. 1918. gadâ nodibinâjâs Latvijas Republika, neatkarîbu atguva arî Lietuva. Taèu paradokss bija tâds, ka latvieði dienvidos apòçmâs kontrolçt nevis bijuðâs Kurzemes hercogistes robeþas, bet savu apspiedçju, krievu administratoru, noteiktâs Kurzemes guberòas robeþas (guberòa taèu nav nekâda patstâvîga valsts vienîba). Sâkâs Lietuvas un Latvijas ilgstoðas sarunas par robeþu, galvenokârt par Lietuvas izeju uz jûru, jo, kâ zinâms, Klaipçda un tâs apgabals tajâ laikâ vçl bija sabiedroto rokâs (ðo zemi Lietuva atguva tikai 1923. gadâ). Jâpiebilst, ka Latvija nepavisam neizrâdîja sapratni, kâ to raksta Askolds Kïaviòð. Protams, teritoriâlas pretenzijas bijuðas abpusçjas. Savâ laikâ daþi Lietuvas pârstâvji pieprasîja katoïu Latgali, kas Lietuvas (kopð 1569. g. – Reèpospoïitas) sastâvâ atradâs no 1561. gada lîdz 1772. gadam, kâ arî Baltijas jûrmalu no Palangas lîdz Liepâjai. Savukârt latvieði sarunu sâkumâ pieprasîja visu jûrmalu, ieskaitot sabiedroto okupçto Klaipçdu un Kurðu kâpas. Vçlâk par strîda âbolu kïuva Maþeiíu un Ilûkstes dzelzceïa mezgli – latvieði pieprasîja Maþeiíus, bet lietuvieði – lîdz ar Palangu vçl Ilûksti. Robeþas problçma 1920. gada otrajâ pusç saasinâjâs un tik tikko nesacçla teritoriâlo konfliktu starp abâm valstîm. Bija sâkuðies pat bruòoti incidenti Ilûkstes apgabalâ. Sapratnes trûkumu pierâda arî toreizçjâ Latvijas ârlietu ministra Z. Meierovica teiktais þurnâlistiem: „90% nesaskaòu starp Latviju un Lietuvu izraisa nenoteikta valsts robeþa“. Strîda atrisinâðanai 1920. gada decembra beigâs tika aicinâta starptautiskâ arbitrâþa skotu profesora Dþeimsa Simpsona vadîbâ. Komisija uzreiz sâka darboties (tâ pat nesvinçja Jaungadu) un veica milzîgu darbu – apbraukâja visu pierobeþu, noskaidroja iedzîvotâju tautîbu, ticîbu, ekonomisko stâvokli, vâca citus datus. Tâtad Dþ. Simpsona komisija, nevis „Latvijas sapratne un pretimnâkðana“ noteica to, ka Lietuva dabûja atpakaï Palangu un Sventâju. Savâ pârskatâ 1921. gada 20. martâ komisijas priekðsçdçtâjs uzsvçris, ka Palangas jûrmala lîdz Sventâjai pâriet Lietuvai, balstoties uz etnogrâfisko un vçsturisko principu. Pçc 1920. gada 14. jûnija skaitîðanas datiem, Palangas apgabalâ dzîvoja 1840 lietuvieði un 773 latvieði. Saðutumu Latvijâ sacçla komisijas lçmums pieðíirt Lietuvai arî 4,5 km garu jûrmalu labajâ Sventâjas upes krastâ, lai Lietuva varçtu veidot Sventâjas ostu. Latvija gatavojâs protestçt, tomçr Dþ. Simpsonam izdevâs pârliecinât Latvijas pârstâvjus, ka Latvijas intereses viòð ievçrojis nemazâk kâ Lietuvas: Latvijai atstâts tolaik etniski raibais Ilûkstes apgabals, 23

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ko pieprasîjusi Lietuva, turklât 19 000 zaudçto desetînu vietâ Latvija saòçmusi vairâk nekâ 28 000 desetînu sauszemç, tajâ skaitâ Aknîstes un Brunavas pagastus, kuri pirms tam bija Kauòas guberòas sastâvâ. Kaut gan Lietuvai bija atdota atpakaï tâs vçsturiskâ jûrmala, sarunu rezultâtus vienkârðie ïaudis Lietuvâ uztvçra kâ Latvijas viltîbu. Mçdza teikt: „Par savâm zemçm mçs maksâjâm ar savâm zemçm“. Nav arî taisnîba, ka Bûtiòciems tika pârlietuviskots par Bûtiòìi. Ðis nosaukums nav lietuvieðu, bet kurðu izcelsmes, jo tam ir piedçklis -ng-. Senkurðu vietvârdiem tâdi piedçkïi ir raksturîgi, piemçram, Palanga, Kretinga, Gandinga, Alsunga, Kazdanga, seniskâks Kuldinga. Tâtad paðreizçjâ forma Bûtiòìe vçsturiski ir autentiskâka nekâ Bûtiòciems. E S domâju, ka Bûtiòìes terminâla jautâjums Latvijâ jau ir pietiekami saspîlçts, un vainîga, manuprât, ir Lietuvas valdîbas vienaldzîba un tûïîgums. Es arî zinu, ka pirms Otrâ pasaules kara Sventâjas pilsçtiòa bija gandrîz latviska (Lietuvâ ir vairâki tâdi ciemati, tâpat kâ Latvij⠖ lietuviski ciemati). Un man sâp, ka Lietuvas latvieðu zemç tiek celts Latvijai ekoloìiski bîstams terminâls. Lûk, ðeit arî ir paradokss. Tomçr no sirds piedâvâju atteikties no apgalvojumiem, ko citçju vçstules sâkumâ, jo tâdi pârspîlçjumi un vçstures sagrozîjumi, pirmkârt, vâjina ekoloìiskos argumentus, otrkârt, dod priekðrocîbu oponentiem pârmest latvieðiem sliktas vçstures zinâðanas. Publicçts Vide un Laiks, 1998/4, 66.–67. lpp. Vai Palanga Lietuvai tika dâvinâta? // Diena, 1999. 21. oktobris.

24

LATVIAMS – NUSIKALTËLIS, MASKVAI – DIDVYRIS Dar kartà apie V. Kononovo bylà

Pastarosiomis savaitëmis ypaè suaktyvëjo Maskvos propagandos atakos prieð Latvijà. Isteriðkai rëkiama dël legionieriø dienos minëjimo (kovo 16), mëgaujamasi iðpûstu pedofilijos skandalu, taèiau daugiausia triukðmo keliama dël raudonojo partizano Vasilijaus Kononovo bylos. Rusijos URM pasauliui Latvijà pateikia kaip „atgimstanèio faðizmo ðalá“, perspëdama, kad Rusijos ir Latvijos santykiai artëja prie pavojingos ribos. Eksprezidentas B. Jelcinas atsisakë priimti Latvijos apdovanojimà – Trijø þvaigþdþiø ordinà, kai kurie Rusájos Dûmos deputatai siûlo taikyti Latvijai ekonomines sankcájas. o laikinasis prezidentas V. Putinas siunèia Latvijos prezidentei V. Vykei-Freibergai laiðkà, mokydamas. kaip jos ðalis turinti elgtis. Kas per paukðtis tasai V. Kononovas, kurá Latvijos teismas ðiø metø sausio 21 d. nuteisë kalëti ðeðerius metus? Taikiø gyventojø þudikas V. Kononovas yra Latvijos rusas, gimæs 1924 m. Latgaloje. Prasidëjus Vokietijos-SSRS karui (1941 birþelio 22), pasitraukë ið Latvijos drauge su sovietø kariuomene. Iþevske buvo parengtas diversiniam darbui ir permestas á Latvijà, kur partizanavo. Pirmaisiais pokario metais dirbo NKVD baudëju (stribu), 1946 m. buvo iðsiøstas mokytis á Maskvos aukðtàjà milicijos mokyklà, kurià baigæs gráþo á Latvájà ir dirbo VRM iki pensijos. Uþ partizaninæ veiklà apdovanotas Lenino ir kt. ordinais. V. Kononovas nuteistas uþ tai, kad 1944 m. geguþës 27 d. jis ir jo vadovaujamas raudonøjø partizanø bûrys, vilkëdami vokieèiø karinëmis umformomis, áþengë á Maþøjø Batø kaimà (Ludzos r.), kuriame terorizavo ir plëðë gyventojus, degino pastatus. o devynis þmones, ið jø – tris moteris, nuþudë. Dvi ðeimos buvo sudegintos gyvos savo namuose, tarp sudegintøjø buvo nëðèia moteris. Ði V. Kononovo akcija buvo traktuota kaip karo nusikaltimas, nes civilius gyventojus jis þudë ne kaip privatus asmuo. o kaip sovietø partizanas, t. y. bûdamas pavaldus Centriniam partizaninio judëjimo ðtabui prie SSRS Vyriausiosios kariuomenës vadovybës bûstinës. Teismas rëmësi tiek liudininkø parodymais. tiek archyviniais dokumentais, tiek paties V. Kononovo memuarais, publikuotais sovietø valdymo metais. Tuose memuaruose ðis latviðkøjø Pirèiupiø organizatorius buvo iðsamiai apraðæs visà savo veiklà, vykdytà vokieèiø okupacájos metu. 25

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Apraðë ir mintàjá „þygdarbá“, uþsiminæs, kad vienà vyrà nuðovæs jis pats. Paèià akcijà V. Kononovas pateikia kaip nuosprendá vokieèiø kolaborantams ir kaþkokio sovietø þvalgo iðdavikams. „Mes likvidavom ðucmanø (policininkø – A. B.) rëmëjø irðtvà“, – didþiavosi prisiminimuose V. Kononovas. Taèiau teisme jis teigë egzekucijoje nedalyvavæs, o uþ puskilometrio krûmuose laukæs gráþtanèio bûrio. Iðspausdintuose prisiminimuose jis esà melavæs, prisiskyræs sau svetimus „nuopelnus“, nes norëjæs iðpopuliarëti. Ávaizdis V. Kononovas sovietø okupacijos laikais ið tiesø buvo paverstas gyvu didvyriu, kurio kovø keliai buvo beveik privalomi þinoti kiekvienam pionieriui: nuleidæs nuo bëgiø keliasdeðimt vokieèiø eðelonø, ið pasalø sunaikinæs tiek ir tiek prieðo kareiviø, po karo gaudæs bei naikinæs miðkinius ir t.t. Ðiuo melu Kononovo gynëjai talentingai pina kità jo ávaizdá: antifaðistas, tapæs latviø nacionalistø auka. O kaip jis mylëjæs vaikuèius, o koks ðaunus meðkeriotojas jis buvæs, koks jis dabar senas ir bejëgis, silpnos sveikatos – kala rusakalbiams skaitytojams á galvas prosovietinë (!) Latvijos spauda, ypaè laikraðèiai „Èas“ ir „Vesti segodnia“. Labai iðkalbingos ðiø Latvijoje leidþiamø laikraðèiø antraðtës: „Partizanas gynë Tëvynæ, Tëvynë (t. y. Rusija – A.B.) apgins partizanà“, „Partizanas Kononovas tikisi, kad nuosprendis bus persvarstytas ðalyje, nuteisusioje já uþ kovà su faðizmu“, „Putinas pasipiktinæs antifaðistø persekiojimais“. „Latvijos ávaizdá gadina nacistai ir raudonojo partizano teismas“, „Ginsim Kononovà iki galo!“ ir pan. Mitinguojantys Rygos rusakalbiai pensininkai skanduoja „Faðizm ne proidiot!“, jø plakatai skelbia: „Kononovas – didvyris!“, „Uþ mûsø senukus – nupjaustysim ausis!“. Skirtingi standartai Maskvos ir Rygos ideologinëje dvikovoje vadovaujamasi skirtingais poþiûriais. Rusijai atrodo. kad visa, kà darë raudonasis partizanas, buvo „kova su faðizmu“. Tai jau ne pirmas kartas, kai mëginamos pateisinti þudynës, jei jø imasi draugai. Holokaustà Maskva smerkia, nes já inicijavo ir vykdë Rusájos prieðai; be to, smerkti holokaustà rusus verèia konjunktûra – tai naudinga politiðkai. Bet Kosovo albanø genocidas buvo pateisinamas, nes já vykdë tradiciniai rusø draugai serbai. Skirtingai traktuojama ir senatis. Þydðaudþiams netaikoma senatis, nepaisoma jø amþiaus, jie tampomi po teismus net ir gulintys mirties patale. Tuo tarpu latðaudþiø gynëjai akcentuoja teisiamojo amþiø bei prastà sveikatà – girdi, skriaudþia vargðà senelá, invalidà. 26

LATVIAMS – NUSIKALTËLIS, MASKVAI – DIDVYRIS

Latvijos teisësauga laikosi nuostatos, kad negali bûti gerø ar blogø þudikø. Tai, kad Kononovas kovojo prieð vokieèius, dar nereiðkia, jog jis turëjo teisæ nebaudþiamas þudyti civilius gyventojus, net nëðèias moteris. Juk tas pats standartas taikomas tiek nacistiniams nusikaltëliams, tiek ir, tarkim, Bosnijos gyventojø genocido vykdytojams. Vienas serbø kareiva Hagos tribunolo neseniai buvo nuteistas dvideðimt penkerius metus kalëti uþ penkiø musulmonø nuþudymà. Kononovas nuteistas ne uþ antifaðistinæ veiklà, bet uþ konkretø nusikaltimà viename Latgalos kaime, t. y. uþ civiliø gyventojø þudynes. Gal jo gynëjai Maskvoje tai ir suvokia. taèiau akiplëðiðkai meluodami jie sàmoningai gadina Latvijos (ir apskritai Baltijos ðaliø) ávaizdá Europoje. Rusijai rûpi ne Kononovas. Jai rûpi árodyti, kokia netinkama Europos Sàjungai yra Latvija. Uþtat kokia tinkama ji bûtø Rusijai... Publikuota Kauno diena, 2000 kovo 27.

27

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

VALSTS VALODAS LIETOÐANA – LIKUMS UN REALITÂTE LIETUV Simboliska nejauðîba – lietuvieðu valoda tika no jauna pasludinâta par valsts valodu Latvijas Neatkarîbas dienas svçtkos – 18. novembrî. Tas notika 1988. g., t.i., kad abas valstis vçl nebija atjaunojuðas neatkarîbu. Valsts valodas likums, tiesa, tika pieòemts daudz vçlâk. Mûsdienâs lietuvieðu valoda kâ valsts valoda tiek lietota gandrîz visâs oficiâlâs dzîves sfçrâs. „Gandrîz” nozîmç, ka ne visâs. Ierçdòu bçrniðíîgâs provinciâluma slimîbas  dçï tâ atkâpjas no publiskajiem uzrakstiem, iestâþu nosaukumiem, no kurienes to aizvien vairâk izstumj angïu valoda, kurai ir lielâks sociâlais prestiþs. Tâ tiek izstumta arî no zinâtniskajiem rakstiem, konferencçm, kur par oficiâlo valodu parasti tiek izvçlçta angïu, retâk – krievu valoda, atkarîbâ no viesu kontingenta. „Lingva franka” ðai gadîjumâ nosaka internacionâlais konferenèu dalîbnieku sastâvs. Valodu lietoðana saziòas lîdzekïos Lietuvas televîzijas praktizç nelietuviska teksta tulkoðanu skaïi. Gan ârzemju filmas, gan intervijas dzirdamas divâs valodâs: skan oriìinâlvalodas fons, kuru „pârklâj” tulkojums lietuvieðu valodâ. Kâ izòçmums ir filmas un raidîjumi, kas ieskaòoti krieviski: skatîtâjs dzird krievu valodu un redz subtitrçtu tulkojumu lietuvieðu valodâ. Tâdas nevienlîdzîbas un prioritâras uzmanîbas pret krievu valodu dçï sabiedrîbâ ne reizi vien ir radusies diskusija, taèu lîdz ðim uzvarçja paðreizçjâ stâvokïa piekritçji, argumentçjot, ka titrçt arî citas sveðvalodas neesot lietderîgi, jo tad televîziju nevarçðot skatîties neredzîgie (sic!) un vecâkâs paaudzes cilvçki. (Par nedzirdîgo vai jaunieðu tiesîbâm viòi, protams, noklusç.) Sliktâkais ir tas, ka vispâr netiek titrçti rusificçtie „Discovery”, „National Geographic”, „Travel”, „Animal Planet” un citi ne Krievijâ pirktie kanâli – lielai daïai Lietuvas jaunieðu tie nav pieejami, jo tâ daïa nesaprot krievu valodu. Valsts valodas komisija un inspekcija pielâgojas ðâdam stâvoklim, un nesaskata te nekâdu valodas likuma pârkâpðanu, kaut tâ ir acîmredzama. 28

VALSTS VALODAS LIETOÐANA – LIKUMS UN REALITÂTE

LATVIJ Latvijâ krievu valodas (blakus valsts valodai) lietoðana ir daudz vairâk izplatîjusies nekâ Lietuvâ. Ðíiet, ka tâ sauktie krievvalodîgie de facto ir panâkuði, lai krievu valoda bûtu atzîta kâ otrâ valsts valoda. Protams, nav gluþi çtiski salîdzinât etnisko stâvokli Latvijâ, kur krievi ir gandrîz treðâ daïa no iedzîvotâju kopskaita, un Lietuvâ, kur to ir tikai pieci procenti. Tomçr krievu valodas oficiâlâ lietoðana un attieksme pret to Latvijâ, manuprât, daudz nav mainîjusies kopð padomju laika. Kas duras acîs? Krievu valoda valsts iestâdçs Atðíirîbâ no Lietuvas ðeit, Latvijâ, latvietis veikalâ, iestâdç vai taksometrâ bieþi vien uzrunâ pârdevçju, ierçdni vai ðoferi krieviski, ja tikai nav pârliecinâts, ka tas ir latvietis. Nu, teiksim, tâ ir tâda tradîcija. Katram gadîjumam, tâ sakot. Bet tâdâ veidâ viòð parâda necieòu savai valstij un tâs valodai. Tâdu paðu necieòu valstij deklarç arî iestâdç strâdâjoðais krievs, kas klientus latvieðus spieþ runât citas valsts valodâ, labi zinâdams, ka latvietis piekâpsies un pâries uz krievu valodu mîïâ miera dçï. Krievu valoda saziòas lîdzekïos Skatîdamies Latvijas TV latvieðu valodâ, skatîtâjs bieþi vien redz arî subtitrus Krievijas Federâcijas oficiâlajâ valodâ. Par godu kam? Rietumvalstu filmâs tiek lietotas pat trîs valodas: skatîtâjs dzird oriìinâlvalodas fonu, dzird tulkojumu valsts valodâ un vçl var lasît tulkojumu krievu valodâ. Kâdâ Rîgas kinoteâtrî gadîjâs redzçt filmu, kas bija subtitrçta latvieðu un krievu valodâ vienlaikus; subtitri reizçm sedza gandrîz treðdaïu ekrâna. Divas valodas — latvieðu un krievu — var redzçt un dzirdçt arî reklâmâ, it kâ tâ bûtu veltîta atseviðíâm sabiedrîbâm. No vienas puses, ir it kâ vçlams, lai krievvalodîgie mâcîtos valsts valodu un integrçtos sabiedrîbâ. Bet, no otras puses, ir veidoti labvçlîgi apstâkïi, lai viòi visur pilnîgi varçtu iztikt ar krievu valodu un dzîvotu savâ atseviðíajâ sabiedrîbâ. Un tâdâ divvalodîgâ vidç viòiem, dabiski, rodas pieprasîjumi atzît krievu valodu ne tikai de facto, bet arî de iure par otro valsts valodu Latvijâ, rçíinoties ar to, ka Latvijâ pastâvot divas atseviðías sabiedrîbas: valsts valodâ runâjoðâ un krievvalodîgâ. Piekâpðanâs nelabvçlîgai ideoloìijai Lasot Latvijâ izdotâs krievu avîzes, rodas iespaids, ka to izdevçji un lasîtâji vai nu dzîvo citâ, Latvijai naidîgâ valstî, vai ir tâs valsts pârstâvji Latvijâ. 29

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Savu nelojalitâti Latvijai un latvieðu valodai daþi «krievvalodîgie» pastâvîgi pauþ savos komentâros arî Latvijas „Delfu“ krievu portâlâ. Un ðî negatîvâ attieksme, var teikt, nemainâs kopð paðas neatkarîbas atjaunoðanas — gan Latvijas krievu avîzes, gan „Delfu“ krievu portâlu es palaikam lasu jau gandrîz desmit gadus. (Un, ja es iesaistos sarunâs latviski, man tûlît atgâdina, ka te esot krievu portâls un ka man jâraksta krieviski.) Var droði apgalvot, ka ðî nolaidîba un liberâlisms noveda pie tâ, ka krievu saziòas lîdzekïi izaudzinâjuði jauno paaudzi, kas mantoja naidîgo garu un turpina darboties kâ Krievijas propagandas un ideoloìijas piektâ kolonna Latvijâ. Kurâ ES valstî vçl var kaut ko tâdu redzçt? Mçs esam kaimiòi — no Latvijas labklâjîbas un veiksmçm ir atkarîga arî Lietuvas labklâjîba, un otrâdi. Grûti vçrot, kâ kaimiòos joprojâm tiek veidots Baltijai naidîgs placdarms, bet kaimiòi, kaut arî mainîjuði valsts ârçjo politisko stâvokli, paliek pie novecojuðâm attieksmçm un ieraþâm iekðpolitikâ, kas nebût nepalîdz saglabât viòu identitâti. Lietuva viduslaikos bija ðíçrslis vâcu valodai izplatîties no Tallinas lîdz Karalauèiem un pârvâciskot Livonijas vietçjâs tautas. Tagad esam tâds pats ðíçrslis krievu valodai nostiprinâties visâ Austrumbaltijas jûrmalâ, uz ko mûsu laikos tiecas Maskavas stratçìi. Bûtu labi, ja savas valsts valodas likumu paði latvieði ievçrotu vairâk nekâ lîdz ðim.

Publicçts Valsts valoda – likums un realitâte // Latvijas Avîze, 2004. 11. decembrî http://www.politika.lv/index.php?id=4093 2005. 20. janvârî http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid=9&cid =67&id=53 2005. 23. novembrî Latvijâ krievu valodas lietoðana nav mainîjusies kopð padomju laika http://www.apollo.lv/portal/life/1853/articles/36096/0 2004. 13. decembrî http://www.visulatvijai.lv/index.php?kat=n&id=539 2005. 8. septembrî

30

VALSTS VALODAS LIETOÐANA – LIKUMS UN REALITÂTE

Komentâri

+

(apollo.lv; kop⠖ 71)

_

Ivars 19:53 14.Dec. Briinishkjiigs raksts! Un tas, ka leishi pieneema pilsoniibas nulles variantu, neko pie mums nemaina. Muus glaabt var tikai muusu pashu pashapzinja, nevis kaiminjvalstu likumi.

lietavietis 11:49 13.Dec. vai lietuva 90-tajos piesskkirdama pilsoniibu visiem utainajiem riikojaas kaa labs kaiminnss tiessi preteeji domaaja tikai par sevi taapeec nevajag muldeet

Lame 10:35 13.Dec. Autoram 100% taisnîba!

d 14:43 13.Dec. It kâ no vienas puses autoram taisnîba – mçs paði uzturam krievvalodîgo vidi... bet no otras puses paðâ raksta sâkumâ bija taisnîga piebilde - Lietuvâ ir 6% krievvalodîgo, Latvijâ vismaz treðdaïa jeb 33%... un Igaunijas procenti tikai nedaudz atðíiras no mûsçjiem. Un vçl - pati Lietuva ir ïoti palîdzçjusi mûsu nelabvçlîgâ divvalodîgâ mikroklimata radîðanâ. Tur ar vieglu rokas mâjienu tiem daþiem procentiem tika pieðíirta valsts pilsonîba, nevçrtçjot apstâkïus... gandrîz ðíiet – lai oficiâlâ Maskava nelamâtu viòus. Bet mums ðâda darbîbu bûtu bijusi ar katastrofâlâm sekâm. Un tagad, jau kuro gadu, notiek viens un tas pats – redz kâ Lietuvâ visu izdarîja pçc mûsu (oficiâlâs Maskavas) norâdîjumiem, viòi ir labi... bet jûs draòíi tâdi neko pareizi nespçjat izdarît, tikai apspieþat krievvalodîgos. Jâ lietuvieði var mûs pamâcît vienvalodîbu, bet nevajag aizmirst, ka mums viss notiek... tikai lçnâk nekâ Lietuvâ... un kâ zem vairâkkârtîgi palielinoðas lupas, ko virs mums uzlika Lietuvas ‘lâèa pakalpojums’ ar pilsonîbu pieðíirðanu visiem griboðajiem. p.s. Man kâ krievu valodas zinâtâjam brîþiem ir pat patîkami runât nevis dzimtajâ latvieðu valodâ, bet gan krievu valodâ - tâ teikt, lai valodas praktiskâ lietoðana neiesûno. Bet, lai runâtu krieviski, cilvçkam tas ir jânopelna, nevis jâuzspieþ man sava valoda.

A.G. 10:45 13.Dec. PATS GALVENAIS - LATVIJ NAV VEIKTA DEKOLONIZÂCIJA !!! 740 11:09 13.Dec. Leitis pasaka, to, ko mees utji pukji churiki zhmuriki pashi sev kaunaamies pateikt - vaaji mees esam un krievu ir daudz, muusu zemee tie riikli mums zhnjaudz. Nav mums ne gara ne spara ne goda, jo vergi mees esam un kur lai tas rodas.:( Juris 11:22 13.Dec. Patiesi un skarbi vârdi, bet ne jau kaimiòi nâks mâcît Latvieðu valodu. Latvieðiem ir jâattopâs cienît un goda celt savu valodu savu tautu,savu Tçviju, citu tautîbu cilvçki to nedarîs, ja Latvieði necienîs savu valodu. es domâju tâ 12:10 13.Dec. Pilnîbâ piekrîtu autora teiktajam. Tas kas pie mums ntiek jau nav nopietni. It visur ir radîti apstâkïi un iespçjas divvalodîbas plaukðanai. Jo kâ gan savadâk cilvçki, kas ðeit nodzîvojuði teiksim visus neatkarîbas gadus no 1991.gadam nemâk pat îsti pateikt ko Latviski. Vienkârði tâpçc, ka visur, veikalâ, minçtajâ Tv un kino ir krievu valoda. Ja viss bûtu tikai latviski, tad gribot negribot viòam kaut nu to mazumiòu vajadzçtu iemâcîties. Tâ tas nevar turpinâties. Un atsaukðanâs, ka tas ir vçsuriski un tam jâbût ir vispâr klaja òirgâðanâs. Ir jau ïoti vienkârði. Iepriekð pârplu’dinâja Latviju ar krieviem, tagad viòiem grib oficiâlo valodu un kâ nâkoðais nâks

pan’un’n’naam 06:30 14.Dec. DAARGO KSENOFOB! Luuri, kas tavaa d1r$@a notiek un tad braukaa rin’k’ii

31

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ pievienoðanâs Krievijai? Tâ vietâ lai bïautu, 10 gadus labâk bûtu mâcîjuðies latviski un nebûtu nekâdu problçmu

_

un maaci cilveekus dziivot. Tas viss apliecina, ka mees esam daudz intelig’entaaki par vin’iem un viss. Aiztaisi savu z’aunu un turpini slinkot, vai, atvaino, straadaat (klausiities citu valodaas, rakstiit tizlus komentaarus utt)

Es 12:22 13.Dec. Nelaime tâda, ka daudzi ir tik iztapîgi (jo bailîgi no dabas), ka nesajçdz, kur sâkas piekâpîba un mîkstmiesîba, bet kur rodas paðcieòa. Smalks lingvistiskâs paðcieòas kritçrijs ir potenciâla pârtikuða latvieða saruna spiestos apstâkïos ar krievu bomzi - ja krieviski, tad ar to ir viss pateikts.

Rusich » avtoru 21:51 14.Dec. Tvoje mesto, sobaka, gavkatj za bazarnym prilavkom. Pri tom ne v Latvii, a v svoem sranom Kaunase, stolice nacionalistov! Latrus 04:43 15.Dec. O4en pravilno! Poka latishi budut golosovat za priezzix nacionalistov, I, moja semja i druzja ne budem upotrebljat latishkij jazik. Zahem mne ispolzovat jazik 4uzogo mne gosudarstva objavivshego menja inoplanetjaninom?

no malas 13:00 13.Dec. Daþkârt ðíiet, ka latvieði ir þelsirdîgâ tautiòa. Ko nu tie nabaga krieviòi mâcîsies latvieðu valodu, tâ tik sareþìîta, bet galvas smagas. Cik man ir bijusi saskarsme krievu latvieðu valodas zinâðanâm tad jo patiesi inteleìentâks cilvçks, jo mazâk tam problçmu ar valodas zinâðanu.

Hm » autoram 11:42 15.Dec. ja TVkanâls pozicionç sevi ka kanâls krievvalodîgiem, kâpeè tâ izbrina subtitri krievu valodâ? TV3+ tam arî domâta, tâpçc ir krievu valodâ? un tâ ir privâta TV, ja kads grib, lai veido raidîjumus kaut íînieðu valodâ! kur problçma?

M. Zelme 14:11 13.Dec. Lietuvieði var latvieðus ðajâ ziòâ pamâcît. Lietuvâ NEKAD nebija, nav un nebûs valsts uzturçtu skolu ar krievu mâcîbas valodu. Lietuvieði uz sava rçíina neskoloja okupantu skolas viòu valodâ. Bet latvieði, dzîvodami brîvâ valstî, uztur skolas savu okupantu bçrniem viòu valodâ. Audzina odzi azotç. Latvieðus vçlreiz jâizsûta uz Sibiriju, lai viòi pa îstam IEMÎLÇTU savus paverdzinâtâjus!

ETO JA 13:12 16.Dec. A ka lai es iemacas palatviski ja pasi nerunajet palatviski. Aliqua » par rakstu 13:05 07.Jan. Galîgi garâm...komercdarbîbai nav valodas, klientam vienmçr taisnîba slikti piemçri rakstâ.

kl 22:07 10.Sep. tas ir arî ïoti smieklîgi, ka krievi pieòem latvieðu vârdus, piem., Aivars, bet latviski neprot pat izðïustçt pâris vârdus.

Wingpilot 02:48 07.Jan. Savu nelojalitâti Latvijai un latvieðu valodai daþi «krievvalodîgie» pastâvîgi pauþ savos komentâros arî Latvijas «Delfu» krievu portâlâ Êîììåíòèðîâàëè, êîììåíòèðóåì è áóäåì êîììåíòèðîâàòü. Ñâ îáîäà ñëîâà, ãîñïîäà! À åñëè æåëàíèå ãîâîðèòü íà ðîäíîì ÿçûêå íàçûâàåòñÿ íåëîÿëüíîñòüþ ãîñóäàðñòâó... ÷òî-æ, òîãäà ýòî óæå ïàõíåò ôàøèçìîì è ê

Baker 19:31 24.Sep. Un veel tiem utainajiem liekaas, ka vinju tiesiibas tiek apspiestas...-lai brauc pa fikso uz savu plaðo Krieviju un lai nekaitina!!!!!! Rxi 14:33 13.Dec. Taa vinjs Riigaa viss notiek gandriiz krieviski, darbaa ar viss krieviski

32

VALSTS VALODAS LIETOÐANA – LIKUMS UN REALITÂTE

_

+ iipasnieki krievi no arzeemeem vadiibaa ar vieni krievi latviski ne vaarda saki labriit pretii sanjem dobroja utra ... a valdiiba tikai portfeljus un kukuljus dala kaa tauta dziivo neuztrauc, tagad Kalviitis SAB griezies sen jau pa veelu ... Bet nu prieks ka Kalviitis pagaidaam vieniigais pa to saacis domaat ...

äåìîêðàòèè íèêàêîãî îòíîøåíèÿ íå èìååò. Äèìà » Visiem 11:28 07.Jan. Ëàòâèÿ íèêîãäà íå áûëà ãîñóäàðñòâîì, âñåãäà áûëà ïîä êåì-òî: Íåìöû, Øâåäû, Ïîëÿêè, Ðóññêèå. Êñòàòè, Ñïàñèáî òîâ. Ëåíèíó ñêàæèòå. Çàòåì êîãäà âû ïîëó÷èëè íåçàâèñèìîñòü â 91ã, ÷òî Âàøà âûáðàííàÿ valdiba ñäåëàëà õîðîøåãî çà 14 ëåò. Ïðàâèëüíî – íè÷åãî. Îíî íàâîðîâàëî è âîðóåò äî ñèõ ïîð. Íåò íè îäíîãî ëàòûøà ïîëèòèêà-ïàò ðèîòà, êîòîðûé ëþáèë áû Ëàòâèþ. Îíè îäíîé íîãîé íà Çàïàäå. Çäåñü èõ äåðæèò òî ÷òî îíè ó âëàñòè è íå áîëåå òîãî. Ïëåâàòü îíè õîòåëè íà íàðîä. Èì íåîáõîäèìà âðàæäà è íåíàâèñòü ìåæäó ëàòûøàìè è ðóññêèìè. Íà å¸ ôîíå îíè ñïîêîéíî ïðîäîëæàþò âîðîâàòü. Áåç ðóññêèõ îíè íå ìîãóò. À âû äóðà÷êè êëþ¸òå íà ýòî, õîòÿ ìîãëè óæå äàâíî ýòî ïîíÿòü ÷òî äåëî íå â ðóññêèõ, à â ÍÅÓÌÅÍÈÈ è íåõîòåíèè Ïîëèòèêàìè-Ëàòûøàìè Óïðàâëÿòü ñòðàíîé. Ïîñìîòðèòå íà ïåíñèîíåðîâ, ðàçâå òàê æèâóò íà Çàïàäå? Ðàçðóøåíû çàâîäû, ôàáðèêè - òåì ÷åì Ëàòâèÿ â Ñîâåòñêèå ãîäû ãîðäèëàñü. Íè÷åãî íå îñòàëîñü. È íè÷åãî íå ñòðîèòñÿ (êðîìå Ñóïåðìàðêåòîâ). Ïîçîð!!! À âû ïðî ðóññêèé ÿçûê. Îò ýòîãî âû áîãà÷å íå çàæèâ¸òå. Ñìåøíî!!! È ïî÷åìó Âû íå ãîâîðèòå òåïåðü ïðî ÍÎÂÓÞ ÎÊÓÏÀÖÈÞ Åâðîñîþçîì? Èëè ýòî ïîêà íå îêóïàöèÿ êàê è â ñâî¸ âðåìÿ áûëà ÑÎÂÅÒÑÊÀß? Òîãäà ëþäè ó÷èëèñü, ðàáîòàëè, îòäûõàëè, à íå íàðêîìàíèëè, áîìæåâàëè, óáèâàëè, íèùåíñòâîâàëè. Ïîäóìàéòå òðåçâî!!!

n-ziniite 17:05 13.Dec. nu jau paaris gadu kaa TV intervijaas VISA valdiiba ar maz izneemumiem atbild krievu valodaa, taa arii nezinu vai kaads likums pienemts, kas to prasa piem., kad Druvietes k-dze atbildeeja latviski, bija liels traadiriidis Varbuut vajag spiest valdiibu medijos runaat valsts valodaa es ikdienaa runaaju latviski, arii pa taalruni un krievi arii atbild latviski Aivars » Wingpilot 17:43 08.Jan. À åñëè æåëàíèå ãîâîðèòü íà ðîäíîì ÿçûêå íàçûâàåòñÿ íåëîÿëüíîñòüþ ãîñóäàðñòâó Íå ïðî ôîðìó, à ïðî ñîäåðæàíèå ãîâîðèòñÿ, áîëâàí! Íà ðîäíîì ÿçûêå âñÿêî å ìîæíî ãîâîðèòü. “Êàâêàçöåíòð” íà âàøåì ðîäíîì ÿçûêå òîæå êîå-÷òî ãîâîðèò. Ïî÷åìó åãî çàïðåùàåòå, åñëè óæ “ñâîáîäà ñëîâà”? » Äèìà È ïî÷åìó Âû íå ãîâîðèòå òåïåðü ïðî ÍÎÂÓÞ ÎÊÓÏÀÖÈÞ Åâðîñîþçîì? Ïîêàæè ìíå íà îêêóïàöèîííûå âîéñêà ÅÑ! Fakts » Îpaði Rîgas latvieði 21:05 26.Sep. Izcili labs raksts. PALDIES, ALVÎD! Un tik traki ir tikai Rîgâ un lielâkajâs Latgales pilsçtâs. Citâdâk situâcija lçnâm, tomçr normalizçjas. Kaut gan, uztraucoði ir dzirdçt piemçram, izglîtîbas ministres Druvietes nepârtraukto 3 valodu piesaukðanu, kuras it kâ visiem ðeit dzîvojoðajiem esot jâzina. Tâ treðâ taèu ir krievu... Ja, valsts politika JÂMAINA. Krievu ðovinisms vairs NAV PIECIEÐAMS. TEGYVUOJA LIETUVA IR LATVIJA!!! Mes esam brâïi!!!

stalin 18:32 01.Oct. xot usrites no vam nedolgo ostalos

33

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

VALSTYBINËS KALBOS VARTOJIMAS – ÁSTATYMAS IR TIKROVË LIETUVOJE Simboliðkas sutapimas – lietuviø kalba buvo vël paskelbta valstybine kalba per Latvijos Nepriklausomybës dienos ðventæ – lapkrièio 18. Tai ávyko 1988 m., t.y. dar neatkûrus abiem ðalims nepriklausomybës. Valstybinës lietuviø kalbos ástatymas, tiesa, buvo priimtas daug vëliau. Ðiuo metu valstybinë lietuviø kalba vartojama beveik visose oficialaus gyvenimo sferose. „Beveik“ reiðkia, kad ne visose. Dël valdininkø vaikiðkos provincialumo ligos ji traukiasi ið vieðøjø uþraðø, ástaigø pavadinimø, ið kur jà vis labiau iðstumia didesná socialiná prestiþà turinti anglø kalba. Stumiama ji ir ið moksliniø straipsniø, konferencijø, kur oficialiàja kalba paprastai pasirenkama anglø, reèiau – rusø, priklausomai nuo sveèiø kontingento. „Lingva franka“ parinkimà ðiuo atveju lemia internacionalinë konferencijø dalyviø sudëtis. Kalbø vartojimas þiniasklaidos priemonëse Lietuvos televizijos laikosi praktikos versti nelietuviðkà tekstà garsu. Tiek uþsienio filmai, tiek interviu girdimi dviem kalbomis: skamba originalo kalbos fonas, kurá „uþkloja“ vertimas á lietuviø kalbà. Iðimtis paprastai daroma filmams ir laidoms, ágarsintoms rusiðkai: þiûrovas girdi rusø kalbà ir mato subtitruotà vertimà á lietuviø kalbà. Dël tokios nelygybës ir prioritetinio dëmesio rusø kalbai visuomenëje ne kartà buvo kilusi diskusija, taèiau iki ðiol nugalëdavo dabartinës padëties ðalininkai, argumentuodami tuo, kad subtitruoti kitas uþsienio kalbas netikslinga, nes tada televizijos negalës þiûrëti aklieji (sic!) ir senosios kartos þmonës. (Kurèiøjø ar jaunimo teisës tokiu atveju paprastai nutylimos.)  Blogiausia tai, kad visiðkai nesubtitruojami rusifikuotieji „Discovery“, „National Geographic“, „Travel“, „Animal Planet“ ir kiti ne Rusijoje perkami paþintiniai kanalai – didelei daliai Lietuvos jaunimo jie neprieinami, nes toji dalis nesupranta rusiðkai. Valstybinës lietuviø kalbos komisija ir inspekcija taikstosi su tokia padëtimi ir jokios problemos èia neáþvelgia, nors kalbos ástatymo paþeidimas yra akivaizdus. 34

VALSTYBINËS KALBOS VARTOJIMAS – ÁSTATYMAS IR TIKROVË

LATVIJOJE Latvijoje rusø kalbos (greta valstybinës latviø) vartojimas yra kur kas labiau paplitæs nei Lietuvoje. Susidaro áspûdis, kad vadinamieji rusakalbiai de facto yra pasiekæ, jog rusø kalba Latvijoje bûtø pripaþinta antràja valstybine kalba. Þinoma, ne visai etiðka lyginti etninæ padëtá Latvijoje, kur rusai sudaro beveik treèdalá ðalies gyventojø, ir Lietuvoje, kur jø tëra penki procentai. Taèiau rusø kalbos oficiali vartosena bei poþiûris á jà Latvijoje, atrodo, nëra pakitæs nuo sovietiniø laikø. Kas krinta á akis? Rusø kalba valstybës ástaigose Skirtingai nuo Lietuvos, èia, Latvijoje, latvis parduotuvëje, ástaigoje ar taksi á pardavëjà, pareigûnà ar taksistà kreipiasi rusiðkai, jei tik nëra ásitikinæs, kad tas yra latvis. Na, tarkim, tokios yra vietinës tradicijos. Dël viso pikto, taip sakant. Taèiau tokiu bûdu jis parodo nepagarbà savo ðaliai ir jos kalbai. Tokià paèià nepagarbà ðaliai deklaruoja ir ástaigoje dirbantis rusas, verèiantis klientus latvius kalbëti kitos ðalies kalba, puikiai þinodamas, kad latvis nusileis ir dël ðventos ramybës ims kalbëti rusiðkai. Rusø kalba þiniasklaidoje Þiûrëdamas Latvijos TV latviø kalba, þiûrovas paprastai mato ir subtitrus Rusijos Federacijos oficialiàja kalba. Kieno garbei? Vakarø ðaliø filmai rodomi net trimis kalbomis vienu metu: þiûrovas girdi originalo kalbos fonà, girdi vertimà á valstybinæ kalbà ir dar gali skaityti vertimà á rusø kalbà. Viename Rygos kino teatrø pasitaikë matyti filmà, subtitruotà abiem kalbomis: ir latviðkai, ir rusiðkai. Subtitrai kartkartëmis dengdavo vos ne treèdalá ekrano. Dvi kalbas — latviø ir rusø — taip pat galima matyti ir girdëti reklamoje, tarsi ji bûtø skirta ne tai paèiai visuomenei. Viena vertus, lyg ir norima, kad rusakalbiai mokytøsi valsybinæ kalbà ir integruotøsi á visuomenæ. Taèiau antra vertus, yra sudarytos palankios sàlygos, kad jie visur visiðkai galëtø iðsiversti su rusø kalba ir gyventø savo atskiroje visuomenëje. Tad tokioje dvikalbëje aplinkoje jiems natûraliai kyla noras reikalauti pripaþinti rusø kalbà ne tik de facto, bet ir de iure antràja valstybine kalba Latvijoje, motyvuojant tuo, kad Latvijoje esà dvi atskiros bendruomenës: valstybine kalba ðnekanèioji ir rusakalbë. Nuolaidþiavimas prieðiðkai ideologijai Skaitant Latvijoje leidþiamus rusø laikraðèius, atrodo, kad jø leidëjai ir skaitytojai arba gyvena kitoje, Latvijai prieðiðkoje valstybëje, arba yra tos 35

A. Butkus. Baltiðkos impresijos valstybës atstovai Latvijoje. Savo nelojalumà Latvijai ir latviø kalbai kai kurie „rusakalbiai“ nuolat reiðkia savo komentaruose ir Latvijos „Delfio“ rusø portale. Ðis negatyvus poþiûris nesikeièia nuo pat nepriklausomybës atkûrimo — tiek Latvijos rusø laikraðèius, tiek „Delfio“ rusø portalà paskaitinëju jau beveik deðimt metø. (Ir, jei ásitraukiu á pokalbá latviðkai, man tuoj pat primena, kad èia rusø svetainë, todël að privalàs raðyti rusiðkai.) Galima dràsiai teigti, kad ðis nuolaidþiavimas ir liberalizmas padarë tai, jog rusø þiniasklaida Latvijoje iðsiugdë naujà kartà, kuri perëmë prieðiðkumo dvasià ir dirba toliau kaip Rusijos propagandos ir ideologijos penktoji kolona Latvijoje. Kurioje ES valstybëje dar galima kà nors panaðaus matyti? Mes esam kaimynai — nuo Latvijos gerovës ir sëkmës priklauso ir Lietuvos gerovë bei atvirkðèiai. Sunku þiûrëti, kaip kaimynystëje tebekuriamas Baltijai prieðiðkas placdarmas, o kaimynai, nors ir pakeitæ ðalies iðorinæ politinæ padëtá, palieka pasenusius poþiûrius ir áproèius vidaus politikoje, kurie në kiek nepadeda iðsaugoti identiteto. Lietuva viduramþiais buvo kliûtis vokieèiø kalbai plisti nuo Talino iki Karaliauèiaus ir suvokietinti vietines Livonijos tautas. Dabar esam tokia pati kliûtis rusø kalbai ásitvirtinti visoje Rytø Baltijos pakrantëje, ko mûsø laikais siekia Maskvos strategai. Bûtø gerai, jei ir patys latviai labiau paisytø savo valstybinës kalbos ástatymo. Publikuota http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid =9&cid=67&id=53 2005 lapkrièio 23 Baltø valstybiniø kalbø vartojimas – ástatymas ir tikrovë. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=17843091 2008 rugsëjo 25

Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso – 660)

_

vilniðkis, 2008 07 25 12:36 O kodël autorius nutylëjo, kaip yra paþeidinëjamas kalbos ástatymas Vilniaus ir Ðalèininkø rajonuose?

jhf, 2008 07 25 11:25 Taigi, Latvijoje sunku nemokant rusø kalbos, nors ir gerai moku latviø kalbà. Net taksi iðsikviesti negalëjau anàkart. O kai ieðkojausi darbo, man pasakë: gali nemokëti latviø kalbos arba mokëti jà labai prastai, bet jei nemoki rusø, tai niekur ir neásidarbinsi.

kb, 2008 07 25 12:59 Su samprotavimais apie lietuviø kalbà – sutinku. Apie pastabas Latvijos gyvento-

36

VALSTYBINËS KALBOS VARTOJIMAS – ÁSTATYMAS IR TIKROVË

_

+ Apþvalgininkas, 2008 07 25 12:31 P.S. Skeptikams, uþuomarðoms, rusofilijos viruso apimtiems tautieèiams siûlyèiau perskaityti A.Eidinto istoriná romanà “Ieðkok Maskvos sfinkso”.

jams, kaip jie turëtø elgtis savo ðalyje – nemanau kad korektiðka “auklëti” kitus – kvepia tuo paèiu “vyresniuoju broliu”. Zagnul, 2008 07 25 13:53 Nu, mielas autoriau zagnul tu cia zagnul. Dar vienas rusofobas? Tu ka rusiskai nemoki kalbeti? Tokio amziaus sulaukes. Man 25 ir tai puikiai suprantu. Malalietkoms tu filmu ir laidu nereikia nes jiems neidomu, o visi kiti supranta. Zodziu naglas esi kurstytojas ir tiek.

D•iuljeta, 2008 07 25 12:32 Per daug latviai “uþsileido” su rusø kalba. kai gyvenau Rygoj, visada kalbëdavau tik latviðkai. Vietinës parduotuvës kasininkë rusë ryðkiai nemëgo manæs ir mano draugës, kai mes latviðkai praðydavome kà nors pasverti ar paskaièiuoti. Bet buvom principingos – nësyk neðnekëjom rusiðkai. Gali tie velniai rusai iðmokt latviðkai, bet kai tokios geros sàlygos rusø k. sudarytos, tai kam èia reikia.

kasko, 2008 07 25 14:07 Kas jis toks tas Butkus, kad cia toks protingas zyniuonis?! Kalba – tai komunikacijos priemone ir kuo daugiau mokesi tuo bus lengviau gyventi pasaulyje. Nebent esi siauraprotis ir nori visa gyvenima savo Lietuvos kaime tupet ir nieko uz sienos nematyt.

Oho!, 2008 07 25 12:46 Ar tai reiðkia, kad “Vilniaus prekyba” Latvijoje priima á darbà nemokanèius valstybinës kalbos? Vadinasi, Lietuva stiprina rusø kalbos pozicijas Latvijoje.

Lietuva, 2008 07 25 14:21 faðistiðkas autoriaus nusistatymas...nei latviai nei lietuviai vieni kitø kalbomis nesidomi ir mokytis nesiruoðia. Kas gali – mokosi anglø ir rusø kalbø, kuriomis galima kaþkà iðmokti, gauti geresná darbà, dirbti ir uþsidirbti ir bûti nepriklausomu. Kalbos kiðimas á politikà Lietuvai jau kainavo geriausià kultûros paveldo dalá sukurtà Lietuvoje lenkiðkai ir jidið kalbomis... iðnaudodami kalbas, valdþios godûs sukëlë karà po penkeriø metø karo (1919), iðstûmë lenkø kalbà ið vieðo vartojimo, o þydø kalba buvo sunaikinta su visu paveldu ir vartotojais. Tiek nelaimiø ir tragedijø sukëlë manipulaivimas kalbomis ir kurstymas vienø prieð kitus. Sàþinës tas Butkus neturi.

Naivus, 2008 07 25 12:58 Lietuvoje rusø yra tok 5 proc., bet rusø kalbos visur tiek, tarsi jø bûtø 55 proc. Latvijos lietuvis, Oho!, 2008 07 25 13:03 Rygos “Maksimose” dirba daugiausia rusai (dar ir todël latviai “Maksimø” nemëgsta). Be to, beveik visi Lietuvos ambasadoriai nemokëjo latviðkai ir su Latvijos URM bei visuomene bendravo rusø kalba. Jadvyga, 2008 07 25 13:03 Pries pora metu vazinejome po Latvija ir Estija. Rygoje penkis kartus zmoniu klausiau latviskai, kur yra tokia ar tokia gatve. Keturi is tu paklaustuju atsakydavo rusiskai. As jiems atsaudavau, kad nesuprantu, ir klausdavau toliau. Tik penktas zmogus kelia sugebejo paaiskinti latviskai. Tai buvo Rygoje. Kas per salis! Nera ko stebetis, kad visi pas mus atvaziave latviai noriai stengiasi su mumis aiskintis rusiskai. As visada atsakau: ”nesuprantu”

Juokinga, 2008 07 25 17:08 klausytis... Bando kalbeti ir gyventi lietuviskai, o patys neturi pinigu laidoms ir filmams versti, del to ir rodo tik ta ka iperka. Kiek pinigu turim, taip ir gyvenam.... Tokie straipsniai yra gryna demagogija.

BBC, 2008 07 25 13:08 Jau á mûsø surusëjimà ima kreipti dëmesá ES. Straipsnis perspausdintas ið Lenkijos þurnalo.

Lietuva, 2008 07 25 19:25 Butkus pasidarë sau politiná bizná kirðinti ávairiomis kalbomis kalbanèius Lietuvos

37

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+

_

gyventojus. Latviai, nei lietuviai vieni kitø kalbø nesimokys, bet pirmiausia rusiðkai, kad kaþko iðmoktø, gautø geresnio darbo ir atlyginimà. Vien lietuviðkai mokëdamas sëdësi kaip namø areðte. Lietuviðkai lai dirba valstybës tarnautojai. Bet kaþkodël bûtent jie laiku pasirûpina anglø kalbos kursais, kurie apmokëti mokesèiø mokëtojø pinigais, vyksta darbo metu ir ástaigoje, o savo vaikus stengiasi iðsiøsti á Anglijà ar JAV. Þodþiu, Butkus labai suktai manipuliuoja valios iðmokti rusiðkai stygiumi. Kam? Kad ir toliau manipuliuotø lietuviðkai temokanèiais bendrapilieèiais?

Naivus, kasko, 2008 07 25 14:11 _Kalba – tai komunikacijos priemone ir kuo daugiau mokesi tuo bus lengviau gyventi pasaulyje. _ Aukso þodþiai. Tik ne vien rusø kalba. Kam ið anglø versti á rusø, o ið jos – á lietuviø, jei galima versti tiesiogiai, t.y. anglø-lietuviø? Stasys mieliems kolegoms..., 2008 07 25 14:38 Jei pasidomëtume kiek lietuviø mokyklø Vilniuje dar – dirba pamainomis, kai rusø ir lenkø mokyklos pustuðtës... praðome pasitikslinti; Kiek lietuviø LIETUVOJE negali savo vaikuèiø leisti á lietuviðkas mokyklas Vilnijos kraðte \ rytø Lietuvoje...\; Kiek trûksta lietuviø darþeliø net VILNIUJE...??? Pasidomëkite kiek POLIONIJA \ uþsienio lenkai\ investuoja á Vilnijos kraðto gyventojø \ gana abejingø\ kirðinimà... Kaip vyksta rinkimai VILNIJOS kraðte – pasidomëkime... Sëkmës... Tada raðykime ir turëkime savo nuomonæ,;

Gëda, 2008 07 25 21:42 Tas Butkus tai tikras provincionalas. Gëda Lietuva, 2008 07 26 09:09 Juk aiðku, kad Lietuvai reikia dviejø ar trijø kalbø politikos – viena jø turi bûti rusø. Rusø kalba ne tokia, kad imtø ir staiga iðnyktø poreikis gerai jà mokëti. O ButkausMièiurino demagogija tik dramatiðkai maþina DELFI.lt tinklapio vertæ. Tik DELFIO savininkai to nepastebi.

s, 2008 07 25 16:19 Ir dar. Jeigu jau rodo KAIMYNØ televizijas, tai kodël nematome ðvedø, latviø TV?

to Tadas, 2008 07 26 09:17 manau, kad esi atsilikæs nuo gyvenimo. skaitosi þmogaus kvalifikacija ir gebëjimai. tik tavo kaime matyt bûtinas lietuviø kalbos þinojimas, kad pataisyti tvarto stogà.

vat, 2008 07 25 19:26 rusai daro Lietuvoje ka nori (nusiperka visa musu “valstybines kalbos komisija”, kuri po to “nemato” istatymo pazeidimo) ir niekas neturi galiu jiems sutrukdyti – nei Landsbergis, nei Prezidentas, nei Europos Sajunga... Uztat zmones ir bega is tokios “valstybes” Ka pasakysite ponas Landsbergi, ar ponas Prezidente, kiti “patriotai ir valstybininkai”? Nesarmata mums, kad savo namuose mes jau ne seimininkai?

Rusu kalba yra de facto 2 kalba Baltijoje, 2008 07 26 11:36 Naivus, to Dþiuljetai, 2008 07 26 11:24 _Suomijoje dvi valstybines kalbos – suomiu ir svedu._ Tai kokia kalba tu ten kalbësi su kasininkëmis – aborigenø suomiø ar aborigenø ðvedø? Anglu ar rusu. Latvijoje kalbesiu aborigenurusu. Rusai baltijos valstybese yra antroji tautine grupe ir turi teise kalbeti savo gymtaja kalba, kaip ir tu. Kokia kalba tu kalbesi JAV? Pareikalauk is amerikiecioanglosakso kalbeti su tavim cirokiu kalba. :)

2 Lietuva, 2008 07 25 19:30 neteko buti Norvegijoje, Danijoje ar Nyderlanduose? Neteko pastebeti, kad ten visi (net senukai!) puikiai kalba angliskai (daug kas – vokiskai, prancuziskai) ??? Kodel? Ogi labai paprasta! – Ten TV kanalai nedubliuojami, o tik titruojami (kas dabar daroma su rusu kanalais).

>Baibai, 2008 07 28 19:22 Te nav jârunâ par krieviem, bet par latvieðiem. Tikai! Kâpçc? Tâpçc, ka jûs paði neprotat aizstâvçt savu valodu un

38

VALSTYBINËS KALBOS VARTOJIMAS – ÁSTATYMAS IR TIKROVË

_

+

cînîties par to! Ja 20 neatkarîbas gados tâ arî nepiespiedât krieviem iemâcîties valsts valodu, vai jûs vispâr var saukt par tautu? Stingri jûs esat tikai lietuvieðu priekðâ. Bïaujat uz visu klapi, ka lietuvieði jums atòçmuði Palangu, Sventâju; ka Bûtiòìes terminâli uzbûvçjuði Latvijas robeþas tuvumâ! Bet no krieviem jûs baidâties un joprojâm esat gatavi viòiem kalpot! Arî savu valodu esat jau sen nodevuði, jo nemitîgi piekâpjaties krieviem. Paði pieòemat darbâ krievus, kas neprot latvieðu valodu. Izsniedzat tiem valsts valodas zinâðanas sertifikâtus. Mîkstinât likumus. A kâda joda pçc krievam bûtu jâmâcâs latvieðu valoda, ja viòð labi saprot – it visâs dzîves sfçrâs viòð var iztikt ar krievu valodu! Te nav jârunâ par to, cik slikti ir krievi. Pie visa vainîgi esat jûs, piekâpîgie un kalpot citiem mîloðie latvieði! Valsts valodas jautâjumu var atrisinât pavisam vienkârði – ja latvieði ar visiem runâtu tikai savâ valodâ un pieprasîtu to arî no krieviem, uzreiz viss atrisinâtos!

Isvada – “Lietuvos valstybines kalbos komisija” kovoja, kad lietuviai nemoketu kitokiu kalbu kaip rusu. Nors jiems ir nepavyks, bet grazu paziureti kaip jie stengiasi atidirbti rusams. Ið ðalies, 2008 07 26 10:26 Èia kaþkas papezëjo, kad straipsnis nukreiptas prieð Baltijos rusus. Ið tikrøjø /.../ prieð minkðkiauðius abiejø ðaliø politikus ir pareigûnus, ypaè latviø. Rusai niekuo dëti, kad mes su jais kalbam rusiðkai, o ne lietuviðkai ar latviðkai. Dël televizijø irgi tas pats. Ne rusai jas bruka, bet mes patys jas perkam. Su visom matrioškom. istorikas, rusui, 2008 07 26 12:06 Visokiø tø “antrøjø grupiø” yra buvæ. Ir vokieèiø, ir þydø, ir lenkø. Livonijoje dar ir ðvedø. Dabar rusø. Visos tos “grupës” buvo ir praþuvo. Tas pats bus ir rusams Baltijos ðalyse. A.E., 2008 07 28 14:47 Yra problema. Gal dirbtinai padaryta. Lietuviu turistu grupes Buenos Airese, Los Anzele ar Japonijoje aptarnauja butinai rusakalbiai gidai. O juk sitiek lietuviu gyvena uzsienyje! O tie gidai butinai aprodo vietines cerkves ir pan., ir visai nutyli apie lietuviskas vietas. Dar pavaro ant Lietuvos nepriklausomybes. Jei grupe intelektualesne, kartais toki “gida” sudraudzia, o jei kokie verslininkai, tai ir jie zvengia is ruso “perliuku”. Ar ne laikas baigti su tom nesamonem?

Vah-h-h!, 2008 07 28 14:34 to oho, 2008 07 28 12:31 Nelygink JAV su Lietuva ar Europa. JAV ið pat pradþiø buvo internacionali kolonistø valstybë, be savo istorjos ir ðaknø. Puikiai tai þinai, todël ten ir standartai kitokie, ir tradicijos. Jei kolonistams Amerikoje buvo galima sukurti sau valstybe, tai ir cia kolonistams galima sukurti sau valstybe, o ciabuviams su savo istorjomis ir ðaknimis leisti gyventi jiems skirtuose teritorijuose (reservations) tautinese trobuose, gaudyti zuvys, auginti lina, sokti ir rauduoti turistams is Rusijos ir kitu galingu bei turtingu valstybiu.

>Tadui, 2008 07 28 19:46 /.../ del prastos latviu kalbos padeties Latvijoje nemaþai kaltes tenka patiems latviams – jiems trûksta ryþtingumo rusams pasakyti: arba kalbate latviðkai, arba neturësite gyvenimo, tapsite visuomenës atliekomis! Beje, vaikai ir jaunimas latviðkai mokosi, daugiau ar maþiau, bet mokosi. Tik tø latviø kalbos þiniø jiems nelabai teprireikia, nes visur viskà gali susitvarkyti rusiðkai. Kol taip bus, latviø pozicijos nestiprës. Jeigu ir 20 metø po nepriklausomybës paskelbimo Latvijoje galima puikiausiai iðsiversti be latviø kalbos, èia jau kaþkas negerai paèioje tautoje.

39

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

ILE JÆZYKÓW, TYLE KÙOPOTÓW Litewski, ùotewski, estoñski, rosyjski, a od niedawna angielski... Czy majàc takà plàtaninæ, moýna wymyúlaã kolejne problemy jæzykowe? W pañstwach baùtyckich to norma. Epokæ dominacji jæzyka rosyjskiego Litwa ma juý za sobà. Dziú rodzimy jæzyk litewski rozpowszechniony jest prawie we wszystkich sferach ýycia oficjalnego. „Prawie” oznacza jednak, ýe nie we wszystkich. Dziecinny prowincjonalizm urzædników sprawia, ýe w przypadku napisów urzædowych i nazw instytucji litewszczyzna powoli ustæpuje pola jæzykowi angielskiemu, cieszàcemu siæ wiækszym prestiýem spoùecznym. Rugowana jest takýe z artykuùów naukowych i konferencji, gdzie jako oficjalny jæzyk wybiera siæ angielski, rzadziej rosyjski. Wybór lingua franca zaleýy w tym wypadku od skùadu narodowoúciowego zagranicznych uczestników konferencji. W telewizji litewskiej istnieje praktyka gùosowego tùumaczenia programów obcojæzycznych. Zarówno filmy zagraniczne, jak i wywiady z cudzoziemcami sùyszalne sà w dwóch jæzykach: w tle pobrzmiewa przyciszona wersja oryginalna, na którà nakùadany jest gùos lektora litewskiego. Wyjàtek stanowià filmy i programy w jæzyku rosyjskim: widz sùyszy wypowiedzi po rosyjsku i czyta napisy litewskie. Z obcym lepiej po rosyjsku Takie uprzywilejowanie jæzyka rosyjskiego nie raz wywoùywaùo dyskusje. Dotychczas jednak wygrywali zwolennicy status quo, argumentujàc, ýe stosowanie napisów w przypadku innych jæzyków jest bezcelowe, gdyý wówczas telewizji nie bædà mogli oglàdaã niewidomi (sic!) oraz przedstawiciele starszego pokolenia (przemilcza siæ jednak kwestiã praw gùuchoniemych oraz mùodzieýy). Najgorsze jest jednak to, ýe zupeùnie siæ nie tùumaczy transmitowanych w jæzyku rosyjskim kanaùów „Discovery“, „National Geographic“, „Travel“, „Animal Planet“ i innych programów naukowych, nadawanych bynajmniej nie z Rosji. W ten sposób ich treúã jest niedostæpna dla sporej czæúci mùodzieýy litewskiej, która nie zna rosyjskiego. Komisja i Inspekcja ds. Jæzyka Pañstwowego przechodzi nad tym do porzàdku dziennego i nie widzi problemu, choã jest to oczywisty przypadek ùamania ustawy jæzykowej. Z kolei na Ùotwie jæzyk rosyjski (obok urzædowego ùotewskiego) jest bardziej rozpowszechniony niý na Litwie. Powstaje wraýenie, ýe ludnoúã rosyjskojæzyczna osiàgnæùa de facto swój cel, by rosyjski staù siæ drugim 40

ILE JÆZYKÓW, TYLE KÙOPOTÓW

jæzykiem pañstwowym na Ùotwie. Oczywiúcie porównywanie sytuacji etnicznej w tym kraju, gdzie Rosjanie stanowià niemal jednà trzecià mieszkañców, z Litwà, gdzie jest ich okoùo szeúciu procent, moýe wprowadziã w bùàd. Wyglàda jednak na to, ýe reguùy uýycia jæzyka rosyjskiego oraz stosunek do niego na Ùotwie nie zmieniùy siæ od czasów radzieckich. Co siæ rzuca w oczy? W przeciwieñstwie do tego, co znamy z Litwy, przeciætny Ùotysz zwraca siæ do sprzedawców, urzædników i taksówkarzy po rosyjsku, jeúli nie jest pewny, ýe jego rozmówca teý jest Ùotyszem. Powiedzmy, ýe takie sà miejscowe tradycje – na wszelki wypadek. Jednak w ten sposób demonstruje siæ teý brak szacunku dla swego kraju i jæzyka. Taki sam brak szacunku wykazuje pracujàcy w urzædzie Rosjanin zmuszajàcy petentów do rozmowy w jæzyku urzædowym pañstwa sàsiedniego, wiedzàc doskonale, ýe Ùotysz upieraã siæ nie bædzie i dla úwiætego spokoju bædzie mówiã po rosyjsku. Oglàdajàc telewizjæ na Ùotwie, zwykle sùyszy siæ tekst ùotewski i widzi napisy w jæzyku rosyjskim. W imiæ czego? Filmy zachodnie czæsto pokazywane sà jednoczeúnie w trzech jæzykach: widz sùyszy jæzyk oryginalny w tle oraz tùumaczenie ùotewskie, a do tego moýe czytaã napisy po rosyjsku. W jednym z ryskich kin oglàdaùem film z napisami w obu jæzykach: ùotewskim i rosyjskim. Niekiedy zajmowaùy one prawie póù ekranu. Obydwa jæzyki – ùotewski i rosyjski – obecne sà takýe w reklamach, jak gdyby byùy one przeznaczone dla dwóch róýnych spoùeczeñstw. Z jednej strony niby dàýy siæ do tego, by ludnoúã rosyjskojæzyczna poznawaùa jæzyk pañstwowy i integrowaùa siæ z resztà spoùeczeñstwa. Z drugiej strony ma ona wszelkie warunki, by caùkowicie poradziã sobie w ýyciu bez znajomoúci jæzyka ùotewskiego i ýyã w izolacji jæzykowej. W takim dwujæzycznym úrodowisku w naturalny sposób pojawia siæ postulat uznania jæzyka rosyjskiego nie tylko de facto, lecz równieý de iure za drugi jæzyk pañstwowy na Ùotwie, co siæ uzasadnia rzekomym istnieniem dwóch oddzielnych spoùecznoúci: ùotewsko- i rosyjskojæzycznej. Karigodny liberalizm Czytajàc rosyjskie gazety na Ùotwie, moýna odnieúã wraýenie, ýe ich wydawcy i czytelnicy albo ýyjà w innym pañstwie, nastawionym wrogo wobec Ùotwy, albo sà przedstawicielami tego pañstwa na Ùotwie. Swój brak lojalnoúci do pañstwa i jæzyka ùotewskiego niektórzy „rosyjskojæzyczni“ stale demonstrujà takýe w komentarzach na portalu Delfi. Ten negatywny stosunek nie zmienia siæ od samego momentu odzyskania niepodlegùoúci przez Ùotwæ. Przekonujæ siæ o tym, czytajàc gazety rosyjskojæzyczne oraz portal Delfi niemal od dziesiæciu lat (jeúli wùàczam siæ w rozmowæ na forum po ùotewsku, natychmiast ktoú mi przypomina, ýe jest to rosyjska wersja portalu i powinienem pisaã w tym jæzyku). Taka pobùaý41

A. Butkus. Baltiðkos impresijos liwoúã i liberalizm doprowadziùy do tego, ýe media rosyjskojæzyczne wychowaùy nowe pokolenie, które przejæùo retorykæ konfrontacyjnà i nadal funkcjonuje jako piàta kolumna Rosji w sferze propagandy i ideologii. W którym pañstwie unijnym moýna zaobserwowaã coú podobnego? Jesteúmy sàsiadami. Od rozwoju Ùotwy zaleýy rozwój Litwy i odwrotnie. Ýal patrzeã, jak u sàsiadów powstaje spoùeczna baza nieprzyjazna wobec wszystkich pañstw baùtyckich, a Ùotysze, choã doprowadzili do zmiany sytuacji geopolitycznej swego pañstwa, nie porzucajà starych przyzwyczajeñ i poglàdów w kwestii polityki wewnætrznej, co na pewno im nie pomaga w zachowaniu toýsamoúci. W úredniowieczu Litwa stanowiùa przeszkodæ dla ekspansji jæzyka niemieckiego od Tallina do Królewca oraz germanizacji miejscowych ludów inflanckich. Teraz jesteúmy takà samà przeszkodà na drodze do zadomowienia siæ jæzyka rosyjskiego na caùym wschodnim wybrzeýu Baùtyku, do czego dàýà stratedzy moskiewscy. Byùoby dobrze, gdyby jeszcze sami Ùotysze bardziej siæ trzymali swej ustawy jæzykowej. Autor jest jæzykoznawcà, kierownikiem Centrum Filologii Ùotewskiej przy Uniwersytecie im. Witolda Wielkiego w Kownie oraz tùumaczem literatury ùotewskiej. Opracowaù sùownik ùotewsko-litewski i materiaùy do nauki obu jæzyków. W ostatnich latach aktywnie angaýuje siæ na rzecz wymiany kulturalnej miædzy Litwà i Ùotwà oraz wspóùpracy transgranicznej. Opublikowane Forum, 2008. Nr. 26. P. 22–23.

42

ÈÑÏÎËÜÇÎÂÀÍÈÅ ÁÀËÒÈÉÑÊÈÕ ÃÎÑÓÄÀÐÑÒÂÅÍÍÛÕ ßÇÛÊΠ– ÇÀÊÎÍ È ÐÅÀËÜÍÎÑÒÜ Â ËÈÒÂÅ Ñèìâîëè÷íî – ëèòîâñêèé ÿçûê áûë âíîâü îáúÿâëåí ãîñóäàðñòâåííûì ÿçûêîì â Äåíü íå çàâèñèìîñòè Ëàòâèè – 18 íîÿáðÿ. Ýòî ïðîèçîøëî â 1988 ãîäó, åùå äî âîññòàíîâëåíèÿ íåçàâèñèìîñòè îáåèõ ñòðàí. Ïðàâäà, Çàêîí î ãîñóäàðñòâåííîì ëèòîâñêîì ÿçûêå áûë ïðèíÿò íàìíîãî ïîçæå.  íàñòîÿùåå âðåìÿ ãîñóäàðñòâåííûé ëèòîâñêèé ÿçûê èñïîëüçóåòñÿ ïî÷òè âî âñåõ îôèöèàëüíûõ ñôåðàõ æèçíè. “Ïî÷òè” çíà÷èò, ÷òî íå âî âñåõ. Èç-çà äåòñêîé áîëåçíè ïðîâèíöèàëüíîñòè ÷èíîâíèêîâ îí óõîäèò èç ïóáëè÷íûõ íàäïèñåé, íàçâàíèé ó÷ðåæäåíèé, îòêóäà åãî âûòåñíÿåò àíãëèéñêèé ÿçûê, íàäåëåííûé áîëüøèì ñîöèàëüíûì ïðåñòèæåì. Ëèòîâñêèé ÿçûê âûòåñíÿþò è èç íàó÷íûõ ñòàòåé, êîíôåðåíöèé, ãäå îôèöèàëüíûé ÿçûê – ýòî ÷àùå âñåãî àíãëèéñêèé, ðåæå – ðóññêèé, âñå çàâèñèò îò êîíòèíãåíòà ó÷àñòíèêîâ. Âûáîð lingva franka â äàííîì ñëó÷àå îïðåäåëÿåò èíòåðíàöèîíàëüíûé ñîñòàâ êîíôåðåíöèè. Èñïîëüçîâàíèå ÿçûêîâ â ÑÌÈ Ëèòîâñêèå òåëåêàíàëû íå îçâó÷èâàþò ôèëüìû, ïðîñòî çà÷èòûâàþò òåêñò.  òàêîì âèäå ïîäàþò è çàðóáåæíûå ôèëüìû, è èíòåðâüþ: íà ôîíå îðèãèíàëà, äèêòîð ÷èòàåò ïåðåâîä òåêñòà íà ëèòîâñêèé ÿçûê. Èñêëþ÷åíèå ñîñòàâëÿþò ôèëüìû è ïåðåäà÷è íà ðóññêîì ÿçûêå: çðèòåëü ñëûøèò ðóññêèé ÿçûê è âèäèò òèòðû íà ëèòîâñêîì. Òàêîå ïðèâèëåãèðîâàííîå ïîëîæåíèå ðóññêîãî ÿçûêà â îáùåñòâå íå ðàç âûçûâàëî äèñêóññèè, îäíàêî âñÿêèé ðàç ïîáåæäàëè ñòîðîííèêè òåïåðåøíåãî ïîëîæåíèÿ âåùåé, àðãóìåíòèðóÿ ñâîþ ïîçèöèþ òåì, ÷òî äåëàòü òèòðû ôèëüìîâ íà äðóãèõ ÿçûêàõ áåññìûñëåííî, ïîñêîëüêó òîãäà èõ íå ñìîãóò ñìîòðåòü ñëåïûå (sic!) è ïîæèëûå ëþäè. (Î ïðàâàõ ãëóõèõ è ìîëîäåæè â òàêîì ñëó÷àå óìàë÷èâàþò). Õóæå âñåãî, ÷òî ñîâñåì íåò òèòðîâ íà ðóññèôèöèðîâàííûõ Discovery, National Geographic, Travel, Animal Planet è äðóãèõ ïðåñòèæíûõ êàíàëàõ, êîòîðûå çàêóïàþò íå â Ðîññèè – îíè íåäîñòóïíû äëÿ áîëüøåé ÷àñòè ëèòîâñêîé ìîëîäåæè, ïîñêîëüêó ýòà ÷àñòü ðóññêèì ÿçûêîì íå 43

A. Butkus. Baltiðkos impresijos âëàäååò. Ãîñóäàðñòâåííàÿ êîìèññèÿ è èíñïåêöèÿ ïî ÿçûêó ñìèðèëàñü ñ òàêèì ïîëîæåíèåì è íå âèäèò â ýòîì íèêàêîé ïðîáëåìû, íåñìîòðÿ íà òî, ÷òî íàëèöî íàðóøåíèå Çàêîíà î ÿçûêå.  ËÀÒÂÈÈ Â Ëàòâèè ðóññêèé ðàñïðîñòðàíåí øèðå, ÷åì â Ëèòâå. Ñêëàäûâàåòñÿ âïå÷àòåíèå, ÷òî òàê íàçûâàåìûå ðóññêîÿçû÷íûå de facto äîñòèãëè òîãî, ÷òîáû ðóññêèé ÿçûê çäå ñü áûë ïðèçíàí âòîðûì ãîñóäàðñòâåííûì ÿçûêîì. Êîíå÷íî, íåñîâñåì ýòè÷íî ñðàâíèâàòü ýòíè÷å ñêîå ïîëîæåíèå â Ëàòâèè, ãäå ðóññêèå ñîñòàâëÿþò ïî÷òè òðåòü æèòåëåé, è â Ëèòâå, ãäå èõ âñåãî 5%. Îäíàêî îôèöèàëüíîå èñïîëüçîâàíèå ðóññêîãî è âçãëÿä íà íåãî â Ëàòâèè, êàæåòñÿ, íå èçìåíèëñÿ ñ ñîâåòñêèõ âðåìåí. Çà ÷òî öåïëÿåòñÿ ãëàç? Ðóññêèé â ãîñó÷ðåæäåíèÿõ  îòëè÷èå îò Ëèòâû, â Ëàòâèè ëàòûø â ìàãàçèíå, ó÷ðåæäåíèè èëè òàêñè ê ïðîäàâöó, ÷èíîâíèêó èëè òàêñèñòó îáðàùàåòñÿ ïî-ðóññêè, åñëè íå óâåðåí â òîì, ÷òî ïîñëåäíèé – ëàòûø. Íó, ñêàæåì, òàêîâû ìåñòíûå òðàäèöèè. Íà âñÿêèé ñëó÷àé, ñêàæåì òàê. Îäíàêî òàê îí ïîêàçûâàåò íåóâàæåíèå ê ñâîåé ñòðàíå è åå ÿçûêó. Òàêîå æå íåóâàæåíèå äåêëàðèðóåò è ðóññêèé, ðàáîòàþùèé â ó÷ðåæäåíèè, ïîñêîëüêó îí âûíóæäàåò êëèåíòîâ-ëàòûøåé ãîâîðèòü íà ÿçûêå äðóãîé ñòðàíû, çíàÿ, ÷òî ëàòûø ðàäè ñâÿòîãî ñïîêîéñòâèÿ ïîä÷èíèòñÿ è ïåðåéäåò íà ðóññêèé. Áûë ñâèäåòåëåì, êàê â îäíîì èç ðèæñêèõ ìàãàçèíîâ Maximà êàññèðøà, ñ êîòîðîé êëèåíò óïîðíî ãîâîðèë ïî-ëàòûøñêè, íàïèñàëà îòâåò íà áóìàæêå (ó íåå ñïðàøèâàëè öåíó), òàê è íå ñêàçàâ íè ñëîâà ïî-ëàòûøñêè. Ðóññêèé â ÑÌÈ Íà ëàòâèéñêîì òåëåâèäåíèè îáû÷íî âñåãäà å ñòü òèòðû íà ðóññêîì ÿçûêå.  ÷åñòü ÷åãî? Çàïàäíûå ôèëüìû èäóò íà òðåõ ÿçûêàõ – ñëûøåí ôîí îðèãèíàëà, ïåðåâîä íà ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê è ðóññêèå òèòðû.  îäíîì ðèæñêîì êèíîòåàòðå ðàç âèäåë ôèëüì ñ òèòðàìè íà îáîèõ ÿçûêàõ – è ëàòûøñêîì, è ðóññêîì. Òèòðû èíîãäà çàêðûâàëè ïî÷òè òðåòü ýêðàíà. Äâà ÿçûêà – ëàòûøñêèé è ðóññêèé – ìîæíî óâèäåòü è â ðåêëàìå, áóäòî îíà ïðåäíàçíà÷åíà íå äëÿ òîãî æå îáùåñòâà. Ñ îäíîé ñòîðîíû, âðîäå õîòÿò, ÷òîáû ðóññêîãîâîðÿùèå ó÷èëè ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê è èíòåãðèðîâàëèñü â îáùåñòâî, îäíàêî, ñ äðóãîé ñòîðîíû, ñîçäàíû áëàãîïðèÿòíûå óñëîâèÿ äëÿ òîãî, ÷òîáû îíè ìîãëè îáõîäèòüñÿ ðóññêèì è æèëè â ñâîåì îòäåëüíîì îáùåñòâå.  òàêîì 44

ÈÑÏÎËÜÇÎÂÀÍÈÅ ÁÀËÒÈÉÑÊÈÕ ÃÎÑÓÄÀÐÑÒÂÅÍÍÛÕ ßÇÛÊÎÂ

áèëèíãâàëüíîì ïðîñòðàíñòâå ó íèõ âîçíèêàåò åñòåñòâåííîå æåëàíèå òðåáîâàòü ïðèçíàíèÿ ðóññêîãî ÿçûêà âòîðûì ãîñóäàðñòâåííûì íå òîëüêî de facto, íî è de iure, ìîòèâèðóÿ ýòî òåì, ÷òî â Ëàòâèè åñòü äâà îòäåëüíûõ îáùåñòâà: ãîâîðÿùåå íà ãîñóäàðñòâåííîì è íà ðóññêîì ÿçûêàõ. Óñòóïêè âðàæäåáíîé èäåîëîãèè ×èòàÿ âûïóñêàåìûå â Ëàòâèè ãàçåòû íà ðóññêîì ÿçûêå, ñîçäàåòñÿ âïå÷àòëåíèå, ÷òî èõ èçäàòåëè è ÷èòàòåëè èëè æèâóò â èíîì, âðàæäåáíîì Ëàòâèè ãîñóäàðñòâå, èëè ÿâëÿþòñÿ ïðåäñòàâèòåëÿìè ýòîãî ãîñóäàðñòâà â Ëàòâèè. Ñâîþ íåëîÿëüíîñòü ê Ëàòâèè è ãîñóäàðñòâåííîìó ÿçûêó íåêîòîðûå “ðóññêîãîâîðÿùèå” ïîñòîÿííî âûðàæàþò â ñâîèõ êîììåíòàðèÿõ íà ðóññêîé âåðñèè DELFI â Ëàòâèè. Ýòî íåãàòèâíîå îòíîøåíèå íå ìåíÿåòñÿ ñ ìîìåíòà âîññòàíîâëåíèÿ íåçàâèñèìîñòè – è ðóññêèå ãàçåòû â Ëàòâèè, è ëàòâèéñêèé DELFI íà ðóññêîì ÷èòàþ âðåìÿ îò âðåìåíè óæå ïî÷òè 10 ëåò. (È, åñëè êîììåíòèðóþ ïî-ëàòûøñêè, ìíå ñðàçó æå íàïîìèíàþò, ÷òî ýòî ðóññêèé ïîðòàë, ïîýòîìó ÿ îáÿçàí ïèñàòü ïî-ðóññêè). Ìîæíî ñìåëî óòâåðæäàòü, ÷òî òàêèå óñòóïêè è ëèáåðàëèçì ñäåëàëè òàê, ÷òî ðóññêèå ÑÌÈ â Ëàòâèè âûðàñòèëè íîâîå ïîêîëåíèå, êîòîðîå ïåðåíÿëî äóõ âðàæäåáíîñòè è äàëüøå ðàáîòàåò êàê ïÿòàÿ êîëîííà ðîññèéñêîé ïðîïàãàíäû è èäåîëîãèè.  êàêîé ñòðàíå ÅÑ ìîæå ÷òî-ëèáî ïîäîáíîå óâèäåòü? Ìû ñîñåäè, îò áëàãîñîñòîÿíèÿ Ëàòâèè è óñïåõà çàâèñèò è íàøå áëàãîñîñòîÿíèå è íàîáîðîò. Òÿæåëî âèäåòü, êàê ó ñîñåäåé ïî-ïðåæíåìó ñîçäàåòñÿ âðàæäåáíûé Áàëòèè ïëàöäàðì, îäíàêî ñîñåäè, õîòÿ âíåøíå è èçìåíèëè ïîëîæåíèå ñòðàíû, îñòàëèñü ïðè ñòàðûõ âçãëÿäàõ è ïðèâû÷êàõ âî âíóòðåííåé ïîëèòèêå, à ýòî íèñêîëüêî íå ñïîñîáñòâóåò ñîõðàíåíèþ ýòíè÷åñêîãî èäåíòèòåòà (ñàìîîïðåäåëåíèÿ).  Ñðåäíåâåêîâüå Ëèòâà áûëà ïîìåõîé ðàñïðîñòðàíåíèþ íåìåöêîãî ÿçûêà îò Òàëëèíà äî Êåíèãñáåðãà è íå äîïóñòèëà îíåìå÷èâàíèÿ ìåñòíûõ Ëèâîíñêèõ íàðîäîâ. Ñåé÷àñ òàêóþ æå ìèññèþ îíà âûïîëíÿåò ïî îòíîøåíèþ ê ðóññêîìó ÿçûêó íà âîñòî÷íîì ïîáåðåæüå Áàëòèéñêîãî ìîðÿ, ê ÷åìó â íàøè äíè ñòðåìÿòñÿ ìîñêîâñêèå ñòðàòåãè. Áûëî áû õîðîøî, åñëè áû ëàòûøè òùàòåëüíî ñîáëþäàëè ñâîé Çàêîí î ãîñóäàðñòâåííîì ÿçûêå. Îïóáëèêîâàíî http://ru.delfi.lt/opinions/comments/article.php?id=17865839 28 èþëÿ 2008 ã. http://www.camarade.biz/page/1/bo/12618/article.html 29 èþëÿ 2008 ã. 45

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Êîììåíòàðèè

+

(rus.delfi.lt; âñåãî – 480)

endrus, 2008 07 28 20:59 Õîðîøàÿ ñòàòüÿ. Âî ìíîãîì ÿ ñîãëàñåí, õîòü ñòàòü “ïîìåõîé ðàñïðîñòðàíåíèÿ& quot; êàêîãî-ëèáî ÿçûêà ñòðàíå â ñîâðåìåííîì ãëîáàëèçèðîâàíí? ?ì ìèðå î÷åíü ñëîæíî. ß ñàì áåëàðóñ, æèâóùèé ñåé÷àñ â Ëèòâå. Ñ÷èòàþ ñâîèì äîëãîì èçó÷èòü ÿçûê ñòðàíû, ãäå òåïåðü íàõîæóñü è ñ êîòîðîé ìû äåëèëè âåêà îáùåé èñòîðèè âî âðåìåíà Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî è ïîñëå. Òåì áîëåå ÿ ïîíèìàþ ïðîáëåìó âûæèâàíèÿ ðîäíîãî ÿçûêà, ò.ê. â Áåëàðóñè ðóññêèé ÿçûê ôàêòè÷åñêè âûòåñíèë áåëàðóñêèé. Áëàãîäàðÿ, êñòàòè, ïîëèòèêå íàøåãî äèêòàðîòà-ïðåçèäåíòà. È òåì íå ìåíåå, óâû, ñäåðæàòü ÿçûêîâóþ ýêñïàíñèþ “áîëüøèõ” ÿçûêîâ î÷åíü ñëîæíî ïðàêòè÷åñêè. Íå äóìàþ, ÷òî áîëåå æåñòêàÿ ÿçûêîâàÿ ïîëèòèêà áóäåò ñïîñîáñòâîâàòü ëèòîâñêîé èëè ëàòûøñêîé ýêîíîìèêå, êîòîðûå çàâèñÿò îò ïðèòîêà ðàáî÷åé ñèëû.

_

Àöòîé, 2008 07 28 10:27 Âñå îöåíî÷íûå ñóæäåíèÿ àâòîðà – êëèíè÷åñêèé ñëó÷àé, äàæå âîçðàæàòü íåîõîòà. Âìåñòå ñ òåì – ÿâíûå ïîäòàñîâêè, íàïðèìåð “â Ëàòâèè ëàòûø â ìàãàçèíå, ó÷ðåæäåíèè èëè òàêñè ê ïðîäàâöó, ÷èíîâíèêó èëè òàêñèñòó îáðàùàåòñÿ ïî-ðóññêè, åñëè íå óâåðåí â òîì, ÷òî ïîñëåäíèé – ëàòûø”. Òèïè÷íûå ñòåíèàíèÿ òèòóëîâ, êîòîðûì-äå æèòü íå äàþò. ugu, 2008 07 28 12:23 Ñàìè æå ñîçäàëè ýòó ñìåøíóþ ñèòóàöèþ.  ïðèáàëòèéñêèõ ðåñïóáëèêàõ ïðîñòî íå íóæíû ñóáòèòðû è ïåðåâîäû â ïåðåäà÷àõ, ôèëüìàõ, íà ðóññêîì è âñåõ ìåñòíûõ ÿçûêàõ :) êîò â ñàïîãàõ, 2008 07 28 13:16 Åñòü åùå áîëüíûå ëþäè! Èëè àâòîð – ðåäêîå èñêëþ÷åíèå? Ñ êàêèõ ïîð Ìàêñèìà ñòàëà ãîñóäàðñòâåííûì ó÷ðåæäåíèåì? È î êàêîé “âðàæäåáíîé èäåîëîãèè” èäåò ðå÷ü? Èíîå ìíåíèå – ýòî óæå âðàæäåáíàÿ èäåîëîãèÿ? Âîò âàì è ïëþðàëèçì ñ äåìîêðàòèåé!

Aleksotas, æóðàâëèê, 2008 07 28 13:29 _ïî÷òè ïîëîâèíû íàñåëåíèÿ,_ Ãäå òû íàøåë ýòó ïîëîâèíó, äóðèê? Íåáîñü Êàëèíèíãðàäñêóþ îáëàñòü ê Ëèòâå ïðè÷èñëèë? È òî íå òÿíåò äî ïîëîâèíû.

æóðàâëèê, 2008 07 28 13:16  êàêîé ñòðàíå ÅÑ ìîæå ÷òî-ëèáî ïîäîáíîå óâèäåòü? Äåéñòâèòåëüíî, ÷òîá òàê ïëåâàëè íà ÿçûêîâûå èíòåðåñû ïî÷òè ïîëîâèíû íàñåëåíèÿ, êàê â ïðèáàëòèêå – äí¸ì ñ îãí¸ì íå ñûùåøü.

poliak, 2008 07 28 21:19 nazyvat poliaka russkojazyènym – eto oskorblenije poliaka na Litve Lat to from Lithuania, 2008 07 29 11:18 Kamçr jûs arî turpmâk subtitrçsiet krieviski savas TV un filmas un apkalposiet krievus viòu valodâ, nekas “nepodohnet”. Nu lai jau padzîvo vçl pâris gadus labi mûsu fantastiskajâ zemç nau jau þçl, bet nu tu jau pats zini viòiem jo vairâk dod jo vairâk ðie grib. Nu jâ un pçc tam latvieði brînâs kâpçc tâdi osipovieði un pârçjie sûdi kliedz ka tâ ir viòu valsts paði latvieði taèu nokrievojuði visu.

From Lithuania, to From Latvia, 2008 07 29 08:43 _V Latviji russkij jazik cerez neskolko let podohnet_ Kamçr jûs arî turpmâk subtitrçsiet krieviski savas TV un filmas un apkalposiet krievus viòu valodâ, nekas “nepodohnet”. æóðàâëèê, Aleksotas, 2008 07 28 14:02 Ñëåäóÿ ïðàâèëó íåïðèáàëòû= ðóññêîÿçû÷íûå, ñîãëàñíî îôèöèàëüíîé

LT, to Lat, 2008 07 29 12:26 Es jau esmu dzirdçjis ne vienu Latvijas

46

ÈÑÏÎËÜÇÎÂÀÍÈÅ ÁÀËÒÈÉÑÊÈÕ ÃÎÑÓÄÀÐÑÒÂÅÍÍÛÕ ßÇÛÊÎÂ

_

+ ierçdni ar krievu þurnâlistiem runâjam latviski. Zatlers, diemþçl, ir izòçmums. Tâ ka solis pçc soïa... Galvenais neatkâpties, jo cik mçs atkâpsimies, tik viòi ieòems.

ñòàòèñòèêå ïîñëåäíèõ ëåò ïîëó÷èì 17% + 41% + 32% (Ëèòâà, Ëàòâèÿ, Ýñòîíèÿ). Ïðèìåíèâ ïîïðàâî÷êó íà çàèíòåðåñîâàííîcòü è “êòî ñ÷èòàë”,  Ëèòâå ëåãêî ïîëó÷èì ÷åòâåðòü, à òî è òðåòü.  îñòàëüíûõ ïîëîâèíà. Ñîâåòñòêàÿ (ñèðå÷ü íåçàèíòåðåñîâàííàÿ) ñòàòèñòèêà äàëà áû áîëåå òî÷íûé ðàñêëàä, íî ãäå åå òåïåðü ñûñêàòü. Ïðèáàëòû áîÿòñÿ åå âûñòàâëÿòü.

ïàðàíîèêàì èç Ðîññèè, 2008 07 30 07:51 À ñòàòüÿ-òî íå î ðóññêèõ! Âåäü íå ðóññêèå è íå Ðîññèÿ âèíîâàòû â òîì, ÷òî ëèòîâöû è ëàòûøè íå ñîáëþäàþò ñâîé æå çàêîí î ãîñÿçûêå!

äóìàþùèé, 2008 07 28 23:12 À ïî÷åìó ýòîò äóðàê-àâòîð íå íàïèñàë, ÷òî òå ðóññêèå, êîòîðûå ðóãàþò ëàòâèþ è ÿâëÿþòñÿ “ïÿòîé êîëîííî锖 â áîëüøèíñòâå ñòàëè ãðàæäàíàìè ëàòâèè. È íåò òàêîãî çàêîíà, êîòîðûé îáÿçûâàåò èõ ëþáèòü ëàòâèþ. Âîò ÿðêèé îáðàç÷èê ïðèáàëòñêîãî ìåëî÷íîãî íàöèîíàëèçìà. Àâòîð îäíîé ôðàçîé âûäàë ñåáÿ ñ ãîëîâîé. Ó ìåíÿ äâà äðóãà â ëàòâèè, êàê òîëüêî ïîëó÷èëè îáðàçîâàíèå – óåõàëè â åâðîïó, æèâóò òàì è ðàáîòàþò, íè â êàêóþ ëàòâèþ íå ñîáèðàþòñÿ âîçâðàùàòüñÿ, ëàòûøñêèé çàáûâàþò, ñâîèõ äåòåé ó÷àò òîëüêî ðóññêîìó è àíãëèéñêîìó, âñå ÷òî ïðîèñõîäèò â ëàòâèè èì äî ôåíè. À ïî ïàñïîðòó îíè – ãðàæäàíå ëàòâèè.

klp, to 10:54, 2008 07 30 12:10 _ïîñìîòðåë áû íà îïûò Åâðîïû_ Íàïðèìåð, íà îïûò Ôðàíöèè, ãäå äàæå íåò ãîñóäàðñòâåííûõ øêîë äëÿ íàöìåíøèíñòâ, à çà ïóáëè÷íîå íåñîáëþäåíèå íîðì ãîñÿçûêà (ôðàíöóçñêîãî) ãðîðçèò øòðàô. Èëè íà îïûò Ïîëüøè, ãäå ïîëñëå Âòîðîé ìèðîâîé óäåëüíûé âåñ ïîëÿêîâ ñåãîäíÿ ñîñòàâëÿåò 97 ïðîö. Êîðî÷å, âû ïðàâû – åñòü ó êîãî áðàòü ïðèìåð. MoScOw, 2008 07 31 09:39 Labas rytas! Âîò ñèæó, çíà÷èò, â Ìîñêâå, è ïðÿìî ñòûäíî ñòàëî, ÷òî íå ìîãó ñ òèòóëüíîé (óàõàõà) íàöèåé Ëèòâû îáùàòüñÿ íà ëèòîâñêîì ÿçûêå. ß òàê è íå ïîëó÷èëè îòâåò îò ðóññêîÿçû÷íûõ æèòåëåé Ëèòâû: ðåáÿòà, âû ãàäèòå âñëåä òèòóëüíîé íàöèè Ëèòâû (óàõàõà, íó íå ìîãó îñòàíîâèòüñÿ, òàê òîðæåñòâåííî ñëîâî çâó÷èò), âû ãàäèòå âñëåä íàøèì ñîîòå÷åñòâåííèêàì (ò.å. æèòåëÿì Ðîññèè). Òàê âîò â ÷åì âîïðîñ: åñëè âàñ íå óäîâëåòâîðÿåò ïîëîæåíèå â Ëèòâå ïî îòíîøåíèþ ê âàì, åñëè âàñ íå óäîâëåòâîðÿåò ïîëîæåíèå Ðîññèè ïî îòíîøåíèþ ê âàì (âîîáùå ÿ òàê è íå ïîíÿë, ÷òî âàñ òàì èìåííî íå óäîâëåòâîðÿåò :) – ê êàêîé æå ñòîðîíå âû âñå-òàêè ïðèìûêàåòå? ;)

˸õà, 2008 07 28 23:57 _O dël brolystës su rusais, tai vargu ar jie gali broliuotis. Juk lenkai puikiai þino, kas padalino jø valstybæ ir kas iðguldë jø kareivius ir karininkus Katynës miðke._ À åù¸ îíè î÷åíü õîðîøî ïîìíÿò áàíäôîðìèðîâàíèÿ Ïëåõàâè÷óñà. À íàñ÷åò áðàòñòâà – ëèòîâöû î÷åíü õîðîøî ïîñòàðàëèñü çà 15 ëåò, ÷òîáû ïîëÿêè è ðóññêèå â Ëèòâå îêàçàëèñü â îäíîé ëîäêå, è âçãëÿä ó íàñ íà òàêèõ êàê òû – îäèíàêîâûé. Äî òàêîé ñòåïåíè, ÷òî äàæå íà âûáîðû ðóññêàÿ è ïîëüñêàÿ ïàðòèè èäóò åäèíûì ñïèñêîì. Ñòàðàéòåñü äàëüøå.

MoScOw, æóðàâëèê, 2008 07 31 10:12 Ïî ïîâîäó ëîÿëüíîñòè. ß áûë â Ïðèáàëòèêå. È çà âñå âðåìÿ ÿ íå ñëûøàë íè îäíîãî ïëîõîãî âûñêàçûâàíèÿ â ìîé àäðåñ îò ëàáàñîâ, ëàáðèòîâ è êóðàòîâ. Çàòî ñëûøàë î÷åíü ìíîãî ïëîõîãî îò ðóññêîÿçû÷íûõ Èâàíîâ è Ìàø, ÷òî ó íàñ â Ðîññèè âñ¸ øîêîëàäíî, à çäåñü èõ

êè-êè-êè, 2008 07 29 10:17 /…/ À ÿçûê ïîëÿêè ëèòîâñêèé ëåã÷å óñâàèâàþò, ïîòîìó ÷òî îíè äîëãî ðàáîòàëè íàä ôîðìèðîâàíèåì ëèòîâñêîãî ÿçûêà – ïîëîâèíà èëè áîëüøå ñëîâ â ëèòîâñêîì – ïîëüñêèå. È ýòî ïðèçíàëè íàøè latviðu braliai. :D

47

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ óíèæàþò è îñêîðáëÿþò.  ÷åì ïðîáëåìà? Òû ïðàâ, ÷òî íîâûå åâðîïåéöû ïîñòàâèëè óñëîâèÿ ïðåä íàöìåíüøèíñòâàìè. À åñëè áû òû, ê ïðèìåðó, áûë òàäæèêîì è æèë â Ðîññèè, òî íà êàêîì ÿçûêå òû áû îáùàëñÿ? Ó íàñ ïðèâåòñòâóåòñÿ òîëüêî ðóññêèé ÿçûê, à íà èíîÿçû÷íûõ ñìîòðÿò ñ íåîäîáðåíèåì, íåïîíèìàíèåì, çëîñòüþ (ïîä÷åðêíè íóæíîå). Íà ìîé âçãëÿä ïðîáëåìà Ïðèáàëòèêè èìåííî â ðóññêîÿçû÷íûõ, èçâèíè, êîíå÷íî, åñëè ìî¸ ìíåíèå îòëè÷àåòñÿ îò òâîåãî. Íèêòî æå íå âûðîæäàåò ðóññêèé ÿçûê, âû æå ñâîáîäíî íà íåì îáùàåòåñü, ìíîãèå äàæå ïî÷òè ãðàìîòíî ïèøóò òóò. Íî åñëè îôèöèàëüíàÿ ïîëèòèêà ñòðàíû òðåáóåò çíàíèÿ ÿçûêà, òî ïî÷åìó áû íå âûó÷èòü åãî, ÷òîáû íå áûòü îáúåêòîì íàñìåøåê (óíèæåíèé è ò.ï.) ñî ñòîðîíû ëèòîâöåâ è ëàòûøåé è ýñòîíöåâ?/.../

_

ðóññêèé, 2008 07 29 21:54 À ìíå, ñëàâà Áîãó, íå íóæåí ïîãàíûé ëèòîâñêèé ÿçûê. Äà îí íèêîìó êðîìå ëàáóñîâ è íå íóæåí. À ìîè äåòè äàæå è íå çíàþò ïðî Ëàáóñÿòèþ, äóìàþ, ÷òî ýòè çíàíèÿ èì è íå íóæíû ïî æèçíè. London, À.Áóòêóñy, 2008 07 30 00:20 ”ðóññêèé, ðàáîòàþùèé â ó÷ðåæäåíèè, ïîñêîëüêó îí âûíóæäàåò êëèåíòîâëàòûøåé ãîâîðèòü íà ÿçûêå äðóãîé ñòðàíû...” =============================== = ÎÍ ÈÄÈÎÒ! ÐÓÑÑÊÈÉ Â ËÀÒÂÈÈ – ÝÒÎ ßÇÛÊ ÍÅ ÄÐÓÃÎÉ ÑÒÐÀÍÛ, À ÝÒÎÉ ÑÀÌÎÉ ËÀÒÂÈÈ! Òàê æå êàê øâåäñêèé â Ôèíëÿíäèè, è ò.ä. Òîëüêî øâåäîâ òàì âñåãî 10 ïðîöåíòîâ, à íå 38, êàê â Ëàòâèè. Ïîíÿë? Íåâåæà, íåò – óðîä, ïîòîìó, ÷òî ñïåöîì âåäü ãîíèò òóôòó!

MoScOw, æóðàâëèê, 2008 07 31 11:29 Òû ñîîáùåíèÿ ïèøåøü ñ ïîçèöèè íàöèîíàëüíûõ ìåíüøèíñòâ.  âàøåé ñòðàíå âñåãî 8% ðóññêîÿçû÷íûõ, à ïî äàííûì DELFI âîîáùå 5%. Ïîýòîìó íà ìîé âçãëÿä àññèìèëÿöèÿ â âàøåé ñòðàíå âïîëíå åñòåñòâåííà. Ðóññêèé æå ÿçûê íå âûðåçàåòñÿ â ïîäâîðîòíå. Íàâåðíÿêà ó âàñ åñòü êóëüòóðíûå êëóáû, ðóññêèå ïàðòèè è îðãàíèçàöèè. À çíàíèå ÿçûêà ñòðàíû, â êîòîðîé âû æèâåòå, ïîçâîëèò âàì áîëåå ïëàâíî âëèòüñÿ â ñòðóêòóðó ëèòîâñêîãî ñîîáùåñòâà, ÷òî ïîëîæèòåëüíî äëÿ âàñ ñàìèõ â êîíå÷íîì èòîãå ñêàæåòñÿ. Ó íàñ â ñòðàíå ðóññêèõ 81%, íî íàöèîíàëüíûå øêîëû òîëüêî â íàöèîíàëüíûõ ðåñïóáëèêàõ, îáëàñòÿõ è àâòîíîìèÿõ, äà è òî, îíè òàêæå ðåçâî ïðèêðûâàþòñÿ èëè äåëàþòñÿ ñìåøàííûìè. À â âàøåé ñòðàíå ñêîëüêî øêîë äëÿ íàöìåíüøèíñòâ?

ëîæü èëè ñòàòèñòèêà?, 2008 07 30 13:42 Öèôðû î 5% ðóññêèõ â Ëèòâå (âìåñòî ðåàëüíûõ 15-20%) ñòîëü æå ïîäòàñîâàíû êàê è òåìïû ýêîíîìè÷åñêîãî ðîñòà Ëèòâû è èíôëÿöèè íàêàíóíå ïðîâàëà ââåäåíèÿ Åâðî (Îñëàâèëèñü òîãäà íà âñþ Åâðîïó, ïîçîð!) ˸õà, 2008 07 31 12:47 À çíàíèå ÿçûêà ñòðàíû, â êîòîðîé âû æèâåòå, /.../ Äà çíàåì ìû ÿçûê! Áëèí. Ïðåêðàñíî çíàåì! Íåâîçìîæíî â Ëèòâå æèòü è ðàáîòàòü áåç çíàíèÿ ãîñÿçûêà è ýòî – íîðìàëüíî. Íî ðå÷ü íå îá ýòîì. æóðàâëèê, MoScOw, 2008 07 31 11:08 Ïî åâðîïåéñêîé ëîãèêå ïîñëå îòäåëåíèÿ îò ÑÑÑÐ ëèòîâöû äîëæíû áûëè ââåñòè âòîðîé ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê.

MoScOw, æóðàâëèê, 2008 07 31 12:32 /.../ Ïîëíûé îòêàç îò ðóññêîãî? Áðåä! Ó âàñ ïîä îêíàìè ñòîÿò ïîëèöåéñêèå, êîòîðûå ïîäñëóøèâàþò ðàçãîâîð íà êóõíå? Êòî âàì çàïðåùàåò äîìà îáùàòüñÿ íà ðîäíîì ÿçûêå? Åñëè îôèöèàëüíûé ÿçûê ëèòîâñêèé, òàê â îôèöèàëüíûõ ñòðóêòóðàõ è îáùàéòåñü íà ãîñóäàðñòâåííîì ÿçûêå, à äîìà íà ðóññêîì.

æóðàâëèê, MoScOw, 2008 07 31 12:49 _È ñêîëüêî æå ó âàñ ðóññêîÿçû÷íûõ?_ Ñòàòèñòèêó ñîâåòñêóþ ñïðÿòàëè. Êòî ñåé÷àñ òî÷íî ñêàæåò? Íà ñóáúåêòèâíîì óðîâíå 20-30% ïî Ëèòâå. 50-60% ïî Âèëüíþñó.

48

TELEVIZIJØ PRIORITETAI... RUSØ KALBAI Valstybinës lietuviø kalbos vartojimà vieðajame gyvenime mûsø ðalyje garantuoja ástatymas. Jis nedraudþia vartoti ir uþsienio kalbø, taèiau reikalauja, kad greta bûtø vertimas á valstybinæ kalbà. Deja, tokià visuotinæ praktikà esu matæs tik svetur, bet ne Lietuvoje. Vienur elgiamës kaip tikri kompleksuoti provincialai: gëdydamiesi gimtosios lietuviø kalbos, kabinam virð savo ástaigø angliðkus ar kitø kalbø uþraðus (girdi, bûsim panaðesni á anglakalbius). Kitais atvejais ið inercijos nesivarginame versti ið rusø kalbos, nes jà esà moka daugelis. Girdëjau netgi nuomonæ, kad rusø kalba apskritai esanti kur kas turtingesnë uþ lietuviø, todël net lietuviðkai kalbëdamas nuomonës autorius áterpiàs rusiðkus þodþius ar posakius. Aiðku, ðitaip galima tik dangstyti gimtosios kalbos mokëjimo spragas. Uþsienio kalba Lietuvos televizijose Mûsø televizijos vertimo poþiûriu elgiasi dvejopai. Jei interviu, laida ar filmas yra kuria nors Vakarø Europos kalba, daugeliu atvejø jà stelbia garsinis vertimas á lietuviø kalbà. Þiûrovas negirdi laidos dalyviø ar aktoriø nei originalaus balso, nei intonacijos. Vietoj to jam pateikiama þodinë interpretacija, bandant pamëgdþioti netgi balso tembrà ar intonacijos niuansus, kitaip sakant, konkuruojama su aktoriais. Panaðiai elgiasi ir kaimyninës Rusijos bei Lenkijos televizijos. Taèiau visai kitaip Lietuvoje elgiamasi su laidomis ar filmais, ágarsintais rusø kalba. Þiûrovas girdi rusø kalbos tekstà ir skaito vertimo subtitrus. (Iðimtá sudaro TV3, kur ir rusiðki vaidybiniai filmai verèiami garsu, ne tekstu.) Toks pabrëþtinas Lietuvos televizijø dëmesys tik rusø kalbai labai krinta á akis mûsø europieèiams sveèiams, kurie stebisi, kodël þiûrovai (áskaitant ir paèius sveèius) izoliuojami nuo anglø, vokieèiø ir kitø kalbø, o rusø kalbai suteikiamas iðskirtinis statusas – jà þiûrovas gali girdëti, o vertimà – skaityti. Praktika subtitruoti uþsienio kalba rodomà laidà ar filmà paplitusi Skandinavijos ðalyse ir Estijoje. Kaimyninë Latvija dar nuo sovietmeèio laikosi tradicijos rusiðkai subtitruoti filmus, ágarsintus latviø kalba. (Latvijoje rusai sudaro apie 30 proc. gyventojø, Lietuvoje – per 6 proc.) Latviðkus subtitrus dabar turi ir rusø kalba ágarsinti filmai. Tad paprastai vienu metu ten vartojamos net trys kalbos: þiûrovas girdi originalo kalbos fonà (jei tai ne rusø kalba), girdi vertimà á valstybinæ kalbà ir dar mato rusiðkus subtitrus. Lietuvai skirta televizinë Latvijos produkcija irgi 49

A. Butkus. Baltiðkos impresijos paruoðiama taip, tarsi ji bûtø skirta rusakalbei auditorijai: per „TV XXI (Filmu kanâls)“ ir „I Baltijos kanalà“ rodomi latviø ir Vakarø ðaliø filmai visada esti ágarsinti rusiðkai, tad Lietuvos þiûrovas, deja, negirdi originalo kalbos, klauso rusiðkà vertimà ir skaito vertimo vertimà lietuviðkais subtitrais. Visai bëdina padëtis Lietuvoje yra su perkamais paþintiniais kanalais „Discovery“, „Animal Planet“, „National Geographic“, „Travel“ – jie yra arba ið dalies, arba visiðkai rusifikuoti. Tà patá galima pasakyti apie vaidybiniø filmø kanalus „Hallmark“ ir minëtàjá „TV XXI“. Tad net ðeði populiarûs ne Rusijos kanalai Lietuvoje ágarsinti irgi tik rusiðkai. Tiesa, kai kurios daugiakanalës Lietuvos televizijos „Discovery“ ir „Travel“ kanalus transliuoja dviem variantais – angliðkuoju ir rusiðkuoju, taèiau pasirinkti angliðkàjá variantà gali tik modernius televizorius turintys þiûrovai. Be to, beveik visi minëtieji kanalai neturi lietuviðkø subtitrø, o tai jau akivaizdus valstybinës kalbos ástatymo paþeidimas. Tuo tarpu Estijos þiûrovas to paties „Discovery“ kanalà gali þiûrëti net trimis variantais: angliðkai be subtitrø, angliðkai su estiðkais subtitrais, ir tà, kurá matom mes, t.y. ágarsintà rusiðkai. Lietuva – rusø kalbos zonoje Perþvelgus, kaip Lietuvos televizijos pateikia informacijà, parengtà ne valstybine kalba, susidaro áspûdis, jog laikomasi senø sovietiniø tradicijø – izoliuoti þiûrovà nuo Vakarø Europos kalbø, taèiau kuo daugiau murkdyti já rusø kalbos terpëje. Dalis Lietuvos jaunuomenës rusø kalbos jau nesupranta, todël tokie ádomûs ir naudingi kanalai, kaip „Discovery“, „Animal Planet“ ir „National Geographic“, jai neprieinami, neskaitant jau „Hallmark“ ir „TV XXI“. Neprieinami ðie kanalai ir Lietuvoje vieðintiems uþsienieèiams ið Vakarø ðaliø. Tad uþuot reprezentavusi save kaip europietiðkà daugiakultûrinæ valstybæ, Lietuva prisistato kaip kalbos poþiûriu uþdara sovietinio tipo respublika su dviem oficialiomis kalbomis – lietuviø ir (daugiausia) rusø. Ðiomis kalbomis Lietuvoje transliuojamø ir retransliuojamø televizijos kanalø santykis yra rusø kalbos naudai. Vadinasi, drauge su Latvija ir ið dalies Estija Lietuva lieka rusø kalbos zonoje, nors Lietuvoje paèiø rusø yra maþiausiai – apie 200 000 (Latvijoje ir Estijoje atitinkamai ~ 600 000 ir 400 000). Europieèiams esam tarsi buferinë zona, kultûrinë ðliuzo kamera, keliantis ið Vakarø Europos á Rusijà. Ir televizijos, ypaè daugiakanalës, stengiasi iðlaikyti ðità anachroniðkà status quo, nepaisydamos to, kad Lietuva jau yra ES ðalis ir deklaruoja europietiðkà poþiûrá á kitas Europos kalbas. Televizijos netiesiogiai padeda ágyvendinti ir strateginá Maskvos tikslà iðlaikyti Rytø Baltijà rusakalbiu regionu, kuriame rusø kalba liktø vienintelë bendravimo kalba nuo Talino 50

TELEVIZIJØ PRIORITETAI... RUSØ KALBAI

iki Karaliauèiaus, kaip tai buvo SSRS laikais. Þodþiu, Lietuvos televizijos nejuèiomis papildo ir tæsia „Baltijos rusø instituto“ ir „Pirmojo Baltijos kanalo“ daromà átaka visuomenei. Að jokiu bûdu nesu nusistatæs prieð paèià rusø kalbà – jà puikiai moku ir visada vartoju, bendraudamas su rusakalbiais. Taèiau nesinori, kad lietuviams ji liktø vienintelë uþsienio kalba, kuria bûtø gaunama politinë, kultûrinë ir mokslinë informacija per þiniasklaidà. Iðeitis Kadangi Lietuvos televizijos informacijà uþsienio kalba pateikia trejopai (verèia garsiniu tekstu, subtitruoja, palieka garsiná vertimà Rusijos oficialiàja kalba), siûlyèiau rinktis skandinaviðkàjà praktikà, t.y. visais atvejais pasirinkti subtitravimà valstybine kalba, ne ágarsinimà. Subtitruoti reikia ir angliðkai ágarsintas laidas ar filmus, rodomus per jau minëtus rusakalbius (ne Rusijos) kanalus. Ðitaip vienu ðûviu nuðausim kelis zuikius. Visø pirma, tuos kanalus galës þiûrëti ir rusiðkai nesuprantantis jaunimas, taip pat ðalies sveèiai; vadinasi, iðsiplës auditorija. Kartu nustos bûti paþeidinëjamos rusiðkai nemokanèiøjø teisës. Nustos bûti paþeidinëjamas ir Valstybinës kalbos ástatymas. Be to, neuþgoþiant originalo kalbos, bus galima girdëti autentiðkà, nenususintà aktoriø vaidybà. Argumentas, kad vyresniosios kartos þiûrovai nespës ar neástengs perskaityti subtitrø, neiðlaiko elementariausios kritikos – Norvegijoje, Ðvedijoje, Suomijoje taip pat yra senyvo amþiaus þiûrovø, ir jei jiems bûtø buvæ sunku skaityti subtitrus, praktiðkieji skandinavai subtitravimo bûtø seniai atsisakæ. Pagaliau televizijos turi orientuotis á visus þiûrovus, ne tik á pensinio amþiaus. Taèiau svarbiausias subtitravimo privalumas – girdint uþsienio kalbà ir matant jos vertimà, galima puikiausiai tos kalbos mokytis. O be Europos kalbø mokëjimo mes taip ir liksim provincialais, Rusijos kultûrinës átakos periferija. Ir jokios angliðkos iðkabos mums nepadës. Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=6799144 2005 geguþës 31

51

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso – 1114)

Hippy, 2005 05 31 16:20 Straipsnis savalaikis ir aktualus, bet tai ðauksmas tyruose. Lietuvos TV, o ypaè kabelinës, yra Rusijos árankis, norint iðlaikyti mus postsovietinëje erdvëje, neleidþiant ásilieti á Europos erdvæ. Dirba penktoji kolona!

_

noriu, 2005 05 31 16:35 Noriu greiciau skaitmenines televizijos, kad joks man docentas nenustatynetu prioritetu, ka noresiu ta pasirinksiu. Nuomonë, 2005 05 31 16:40 Manau kad tai menka problema ið kurios puèiamas didelis burbulas.

kirvinis, 2005 05 31 16:23 Kiek galima tyèiotis ið Lietuvos þmoniø? Kada bus pagaliau rusø kalba iðstumta anglø ar kitø Europos kalbø ið mûsø vieðosios erdvës? jau penkiolika metø esama laisvi, o vis dar rytø dvokas ið paskos velkasi.

ha ha ha, 2005 05 31 16:50 idomu o ko kabinejasi prie kabeliniu tv? jug discovery ir kt programos rodomos per kabeline, o zmones uzsisakantys programu paketa turi buti informuojami kokia kalba transliuojami kanalai. o priversti nacionalinius kanalus versti i lietuviu klaba manau kad neimanoma, nes kam deti pinigus i vertimus jeigu 80 % supranta rusu kalba, na o titrus moka skaityti visi, o dar be to kanalai pries rodant filma ar laida rusu kalba gali ramiausiai prideti uzrasa kad filmas skirtas tautinems mazumoms. taigi iseitis arba mokintis greitai skaityti titrus arba ismokti rusu

xyz, 2005 05 31 16:41 Teisingai raðo. Mano vaikai rusiðkai nesupranta, todël negali þiûrëti nei Discoverio, nei Animal Planet. Retrogradai tie televizininkai. Rimas G., 2005 05 31 16:41 Titravimas be sinchrono rusiðkai yra ypaè aktualus, nes skaityti ir raðyti, kad ir su þodynu, angliðkai (vokiðkai, prancûziðkai, etc.) yra toli graþu ne tas pats, kaip sugebëti “gaudyti ið klausos”, ko ðiandien labiausiai trûksta normaliai komunikacijai. Skaityti, raðyti ir iðgirsti (iðgirdus – suprasti) yra visiðkai skirtingi dalykai. Sugebant iðgirsti, jau galimja ir susikalbëti. kad ir telefonu, nes e-mail’as nëra visavertë bendravimo priemonë, net ir virtualaus.

nika, 2005 05 31 16:54 Jûsø abiejø raðliava rodo: koks þemas Jûsø intelektas. Galite ir pykti, ir kaip norite isvadinti, bet kas Jums liepia tas televizijas rusø kalba þiûrëti. Bet ne, þiûrite gi, ar ne? Nes ir laidø ádomiø bûna, ir filmø, ir þiniø be baimës kam nors neátikti. Argi ne taip? Bet kaip pripratote keikti tuos rusus, taip ir uþsimirðote, niekaip nesustojate. O labai jau puoðia mus ávairiausi uþraðai, pavadinimai ir t.t. neaiðkia kalba? Tokios pasaulyje nëra. Tas Jums nekliûva? Jûs juos suprantate? Að – ne! Ir vis bliaunate – rusø, rusø! Kuo èia dëta rusø ar kita kalba? O kaip dauguma lietuviø kalba? Pasibaisëtinai! Tad puoselëkite savo brangiàjà gimtàjà kalbà ir nekiðkite nosies ten, kur ji visai nereikalinga. /…/. Jau geriau þiûrëti laidà ar filmà ir girdëti originalo kalbà, negu skaityti ar girdëti prastà vertimà. Kodël Jûs nedraskote akiø

xyz, 2 nika, 2005 05 31 16:57 Jau geriau þiûrëti laidà ar filmà ir girdëti originalo kalbà, O apie kà straipsnis? :))) Vile, 2005 05 31 17:00 Tikrai reikia tik titruoti. Tai puiki kalbu mokykla. Geriau tegu vaikai girdi originala ir taip mokosi kalbu, negu kad klausosi prastu vertimu. “Profesionaliai” igarsinant dar ir lietuviu kalba sugadinti galima.

52

TELEVIZIJØ PRIORITETAI... RUSØ KALBAI

_

+ g, 2005 05 31 17:06 Man labai idomus argumentai pries subtitrus, kad seneliai negales perskaityti. Brangus bukagalviai LT verslininkai: negi per tiek metu nesupratot, kad TV viso labo yra tik priemone greitai ir efektyviai pateikti reklama. Gi tie seneliai tur but nenupirko nei vieno per TV reklamuojamo produkto. Pagrindine auditorija i kuria reklama orientuojama yra jaunimas. Taigi panasu, kad auditorija per televizininku neispasakyta kvailuma prarasta. Daug jaunimo jau neziuri TV, Tai tokia pastabele...

televizijoms, kurios rodo porno, kartais ir lietuviðkais dubliuotà, pvz. 5 lietuviðkas kanalas ir kiti (o kà ten dubliuoti?). O kas Jums trukdo mokytis kitø kalbø? O ir gimtosios galëtumët pasimokyti, ypaè kalbos kultûros ne pro ðal... bûtø. Tingite, o tik rëkti mokate. /…/

xyz, jo, 2005 05 31 17:09 O rusiskus filmus geriausia klausytis butent originalia kalba (aisku esant verimui subtitruose) – taip tiesiog idomiau. O kodël tik rusiðkus?

Orey, 2005 06 03 04:35 Ish esmes straipsnis teisingas. Bet nemazha dali TV auditorijos sudaro pensininkai, kurie tikrai geriau moka rusu, o ne anglu. Rusu kalbos uzhmirshimas ir anglu paplitimas, atrodo, viksta naturaliai ir ankschiau ar veliau bus taip, kaip nori autorius. Nezhinau, ar reikia spartinti ta procesa, reikia geriau pagalvoti, ar nereikes po to jo letinti...

u, 2005 05 31 17:20 As kategoriskai nesutinku su subtitravimu. Kadangi mano akys ne tokios kaip erelio, tai bus sunku iskaityti tuos subtitrus. Tai ir reikes apsikabinus telika sedeti.

ple, 2005 05 31 17:14 Teisingas straipsnis kodel Lietuvoje nera kaip Skandinavijoje kad anglu kalba nebutu verciama o butu tik Lt titrai,tada visi gerai moketume angliskai ;)

dël, 2005 06 03 09:02 o tegul Lietuva uþsiperka tuos kanalus, kaip Rusija, ir verèia á lietuviø kalbà ar titruoja. Kaltinti dël to, kad ðalis uþpirko kanalø transliavimà ir verèia juos á savo kalbà – tikrai kvaila. Kai Lietuvos kabeliniø televizijø asociasija nereketuos Rusijos uþperkamø kalanø, o uþpirks teisiogiai, tuomet lai sau titruoja.

Juliusan, 2005 05 31 17:35 Straipsnis juk ne apie rusø kalbà, o apie iðskirtinæ jos padëtá... Jauèiu, visi keiktøsi, jei japoniðkus filmus titruotø, o visus kitus dubliuotø. Ið viso, manau, dubliavimas reikalingas tik vaikams, kurie skaityti nemoka... :) Esmë ta, kad tiek angliðki, tiek japoniðki, tiek rusiðki filmai turëtø bûti vienodai traktuojami... Be to, jeigu varginasi angliðkà kanalà versti á rusø kalbà, tai tegu sugeba ir á valstybinæ jà iðversti. Ðito jau að niekaip nesuprantu...

ps, 2005 06 03 11:15 Nu ir kà jûs èia padarysit??? – èia lojanèiø prieð rusø kalbà – nu koks 100-500 ðimtai, kiti pasisako uþ, kitø komentarai kartojsi...o visi kiti (dauguma tv þiûrovø) patenkinti sau þiûri kà jiems rodo televizijos, o bûtent ið jø ir uþdirba pinigus TV...ðuns balsas á dangø neina

Simas, 2005 05 31 17:40 Puikus rasinys. Tai as jau pastebejau senai. Pabandysiu paaiskinti naivuoliams kodel manau, kad Moskva (Motina Rusija) nori laikyti musu piliecius ju kalbos bei kulturos itakoje. Siaip atrodo, kad, kad filmai su “titrais” kainuoja pigiau negu filmo garsinimas,

televizionðèikas, 2005 06 01 14:55 Mes jums uþvarysim tokius titrus ir dar tokiu ðriftu, kad patys praðysit gráþti

53

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+

_

bet deja, teko dirbti ir shneketi su viena is rezisieriu kuri man nusviete visai kitokia nuomone. Kad igarsinti filma ar laida reikalingi du zmones (sakykime 20 valandu darbo; vinas isvercia, na o kitas igarsina. Kad filmas butu paruostas su “Subtitles” reikalinga zymiai daugiau darbo valandu. Vertejas, o tada zmogus, kuris visa shi texta sudeliotu pagal reikiamas scenas. Shis darbas uzima zymiai daugiau laiko negu tiesioginis igarsinimas. Isvada:”Filmas su titrais kainuoja daugiau” Tada is kur visi sie pinigai atkeliauja turint omenyje, kad visi filmai su titrais yra rusiki??? O dar smagesnis klausimas; kaip shie pinigai patenka i “Lietuvos” televizijas? Gudri ta rudoji meshkute :-)

prie dabartinio vertimo bûdo. Be to, kur dësim skaitovus? Valinskienæ, naprimer? Atleisti ið darbo? Fig vam!

Aleksotas, Sergej, 2005 05 31 17:46 Discovery yra isverstas i rusu kalba, nes uz tai sumoketa – ir ne lietuviu sumoketa. Iðlindo yla ið maiðo :)))) Kas jusu manymu turetu versti kanalus i lietuviu kalba? Jø nereikia versti! Juos reikia tik subtitruoti. Estø yra maþiau nei mûsø, bet jie sugeba tai padaryt.

Grem, 2005 06 03 14:04 Manau, kad visi tie, kurie taip trokshta nustoti moketi rusu kalba – yra visiski idiotai. Nes anglu ismokti yra daug lengviau, o jei zinote rusu – tai turite buti tikria laimingi.

fgh, 2005 06 01 21:54 Jei nu pagadi multika isverstu i litvinu kalba! Arba suriko nuotikius, kaukazo belaisve, brilijantine ranka, pabandom lietuviskai igarsinti Nacionalines medziokles ipatumai, zvejybos, politikos, na nera tokiu verteju nei tokios galimybes pakeisti kazkokiais litviniskais vertiniais, pasiklausykit kaip vercia angliskus keiksmazodzius, vargo vakariene, nelieskit Puskino, Turgenevo Lermontovo ir kitu simtu pasaulio klasiku, kam netinka, lai issijungia...

ps, 2005 06 03 10:40 Kabelinës TV transliuoja discovery, Hallmark, TV1000, Eurosport ir kt. kanalus DVIEM KALBOM – ANGLØ IR RUSØ – nusipirkit normalø telikà palaikantá DUAL ir galësite bet kada persijungti þiûrimà kanalà norima kalba – að taip ir darau, nors kai þiûri Eurosportà, tai daþniausiai þiûri já rusiðkai, nes rusø komentatoriai ÁDOMIAU IR PROFESONALIAU KOMENTUOJA daugelá varþybø, ypaè dailujá èiuoþimà ir pan., o anglø komentatoriai tokiose varþybose apsiriboja frazëmis "amazing, superb, magnificent arba What a shame" Be to, galima juk nusipirkti ir palydovinæ antenà – galësit þiûrëti ir mokytis angliðkai á valias – ta palydovinë antena atsipirktø greièiau nei per 5 metus – nes kabelinei per 5 metus sumokat 1200 litø prie dabartiniø kainø (12mën/20 Lt=240Lt*5 metø= 1200 litu;) ir nieko neturit. /.../

Aidas, 2005 06 03 09:23 Visiskai sutinku. Daugumos TV isskirtine pagarba rusu kalbai ir civilizuotu kalbu baime stebina ir liudina. chichi, chacha, 2005 06 03 09:55 bet aisku turetu kabeliniu operatoriai ka nors pasiulyti ir nacionalistams;) Tai gal internacionalistams :)) Nes angliðkø programø surusinimas kaip tik ir kvepia nacionalizmu. Pesimistas, 2005 06 03 09:25 Suinteresuotoji Maskva negailës nei jëgø, nei pinigø, kad Lietuvos televizijose viskas liktø taip, kaip buvæ. Rusø kalbà girdësim, o kitoms kalboms subtitruoti televizijos “neturës” lëðø. Rublis kalba, rublis tyli. :( Atsiras pinigø ir rusofilams pakurstyti.

54

KURIA KALBA ÐNEKËSIMËS, BALTAI? Visame pasaulyje etniniø baltø yra apie 5 milijonai: 3,5 milijono lietuviø ir 1,5 – latviø. Ið jø 2,91 mln. lietuviø gyvena Lietuvoje ir 1,35 mln. latviø – Latvijoje. Dar pridëkime 30 000 lietuviø Latvijoje ir 3000 latviø Lietuvoje, bet tai jau statistikos ið esmës nepakeis. Proistorës fragmentai Kalbininkai ir archeologai ið esmës sutaria, kad mûsø ðaknys ðiose þemëse yra pakankamai gilios – prabaltiðkoji indoeuropieèiø atðaka Rytø Baltijoje pasirodë maþdaug prieð 4000 metø ir ilgainiui asimiliavo èia gyvenusius senuosius europieèius bei kiek anksèiau uþ mus atplûdusius finus. Baltø arealas rytuose siekë Volgos ir Okos aukðtupius, pietuose – Pripetæ ir Bugà, pietvakariuose – Vyslà. Slavai á dabartines Baltarusijos, Ukrainos ir Vakarø Rusijos þemes ëmë keltis tik apie V-VI mûsø eros amþiø. Senàjá rytiná baltø arealà dar iki ðiol liudija Rusijoje iðlikæ vandenvardþiai Moþa / Maþa, Moþaika (ið to ir Moþaiskas), Varlynka, Neveþa ir kt. O Baltarusijos vandenvardynas beveik iðtisai baltiðkas. Rytø baltø genèiø vardø neþinome, iðskyrus pamaskvës (Protvos) galindus, kuriuos rusai uþkariavo jau kronikø laikais (XI-XII a.). Taèiau vakaruose mûsø ðeima buvusi gana tirðta – prûsai su savo atskirais genèiø vardais, jotvingiai, kuriø dalis dar vadinosi sûduviais ir dainaviais, ðiaurëje nuo mûsø – kurðiai, þiemgaliai, sëliai ir latgaliai. Ið ðiø ðiaurës baltø ilgainiui susiformavo latviø tauta. Ið visos gausios baltø ðeimos per II mûsø eros tûkstantmetá likom tik mes ir latviai. Uþkariautus prûsus iki XVIII a. asimiliavo vokieèiai, per karus iðretinti jotvingiai virto dalimi lenkø, baltarusiø, o ðiaurëje – lietuviø; pietinë kurðiø dalis suþemaitëjo, pietø þiemgalius ir sëlius sulietuvino aukðtaièiai, o ðiaurinë kurðiø, þiemgaliø ir sëliø dalis virto latviais. Visas rytinis baltø arealas suslavëjo. Slavëjimas rytuose (Pietryèiø Lietuva ir Latvijos Latgala) nesibaigæs ir mûsø dienomis. Bendravimo kalba Kuria kalba susiðnekëdavo mûsø protëviai? Lietuviai su kurðiais? Su prûsais? Su jotvingiais? Þiemgaliais? Galit paklaust, ar apskritai su jais ðnekëdavo? Ir dar kaip ðnekëdavo! Savaime aiðku, kad tarpusavyje bendrauta baltø kalbomis, ne vokiðkai ir ne „po-slavianski“. Baltus jungë 55

A. Butkus. Baltiðkos impresijos prekybos saitai, jungë ir skyrë karo reikalai, þygiai á kaimynø þemes, o Lietuvoje – dar ir Mindaugo pradëtas valstybës formavimas. Be to, Lietuva buvo prieglobstis kare pralaimëjusiems giminaièiams. Ðiaurëje þiemgalius Livonijos kryþiuoèiai palauþë tik XIII a. pabaigoje (1290 m.). Po pralaimëjimo apie 10 000 þiemgaliø pasitraukë gilyn á Lietuvà. Èionai, á Lietuvà, nuo vokieèiø bëgo ir prûsai, ir dalis kurðiø, o nuo vokieèiø ir lenkø – jotvingiai. Yra þinoma, kad Gediminas rûpinæsis gauti kunigà, mokantá þiemgaliðkai. Vytauto motina palangiðkë Birutë – teneuþsigauna þemaièiai – galëjusi bûti kurðiø kilmës, nes XIV a. pirmojoje pusëje þemaièius nuo Baltijos tebeskyrë jø dar neasimiliuoti pietø kurðiai (Vytautas gimë apie 1350 m.). Jei taip, Vytautas turëjæs mokëti ne tik lietuviø, bet ir motinos kalbà – kurðiø. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës ir Livonijos (nuo 1561 m. – Kurðo Kunigaikðtystës) siena ilgainiui tapo dviejø baltø kalbø apytikre skiriamàja riba. Kurðiø, þiemgaliø ir sëliø palikuonys, gyvenæ abipus sienos, nuo II tûkstantmeèio vidurio jau kalbëjo skirtingomis, nors ir artimomis kalbomis. Taèiau bendravimui tai netrukdë. Ðiaurës þemaièiai, gyvenantys Pietø Kurðe ir Liepojoje, ir dabar gali paliudyti, kad jiems latviðkai iðmokti buvæ lengviau nei lietuviðkai. Labai nesunkiai latviðkai iðmoksta ir aukðtaièiai nuo Joniðkio iki Zarasø, t.y þiemgaliø ir sëliø palikuonys. Pietø Latvijoje nesunkiai susiðnekëtume ir lietuviðkai, nes daugelis vietiniø èia jà puikiai moka, nekalbant jau apie pasienyje su Lietuva gyvenanèius autochtonus lietuvius. Kaip bendrauja broliai Giminiðkos kaimyninës tautos paprastai bendrauja savo kalbomis, nesigriebdamos treèiøjø kalbø. Ðvedai su norvegais ðnekasi ne angliðkai. Danai su ðvedais irgi. Visi þinom, kad ne anglø kalba bendrauja ir rusai su ukrainieèiais, ir èekai su lenkais. Juokingai atrodytø ispanai su portugalais, jei staiga pradëtø tarpusavyje bendrauti tik angliðkai ar prancûziðkai. Deja, baltai tapo liûdna iðimtimi, nes ðiuo metu jie bendrauja buvusiø pavergëjø kalba. Trumpas 1918-1940 m. nepriklausomybës laikotarpis buvo bepradedàs gràþinti baltiðkàjá orumà ir istorines bendravimo tradicijas, taèiau sovietmetis giliai ávarë pleiðtà tarp mûsø kalbø, sudarydamas sàlygas lietuviams ir latviams kalbëtis tik rusiðkai. Bendrus þodþius vasara, saulë, upë, jûra, liepa, diena mes pakeitëm þodþiais leto, solnce, reka, more, lipa, denj. Ðiuo metu mûsø visuomenëje vienà „tarptautinæ“ kalbà pamaþu ima keisti kita. Senoji ir vidurinioji lietuviø ir latviø karta tebebendrauja rusiðkai, jaunoji jau mëgina bendrauti angliðkai, nes rusiðkai nebemoka. Bendravimas bet kuria treèiàja kalba yra tarsi bendravimas per tvorà ar uþuolaidà. Nenorom lieka distancija ir tam tikras ðaltumas, svetimumas. Nenorom didëja nesusikalbëjimo, nesusipratimø tikimybë. Ar reikia baltams tæsti sovietmeèiu primestà tradicijà? 56

KURIA KALBA ÐNEKËSIMËS, BALTAI?

Latviø kalbos mokymosi galimybës Lietuviui latviø kalba yra lengviausia iðmokstama uþsienio kalba. Palyginti su mûsiðke, latviø kalba dël kontaktø su finais yra gerokai sumodernëjusi, t.y. labiau nutolusi nuo prokalbës. Tokios, beje buvo jau kurðiø, þiemgaliø ir kitø ðiaurës baltø kalbos. Santykis tarp lietuviø ir latviø kalbø apytikriai toks, koks tarp vokieèiø ir anglø. Arba tarp islandø ir ðvedø. Vadinasi, latviui iðmokti lietuviðkai yra sunkiau nei lietuviui latviðkai. Galima sakyti, kad latviø kalba yra baltiðkasis modernas, prûsø kalba buvusi baltiðkoji archaika, tuo tarpu lietuviø kalba esanti per vidurá, nors ðiaip jau artimesnë latviø, ne prûsø kalbai. Antroji baltø kalba tradiciðkai dëstoma abiejø ðaliø universitetuose filologiniø specialybiø studentams. Lietuvoje latviø kalba dëstoma nuo 1922 m., kai Kaune buvo ákurtas Lietuvos universitetas (1930 m. pavadintas Vytauto Didþiojo vardu). Ðiuo metu latviø kalba dëstoma Klaipëdos, Ðiauliø ir Vilniaus universitetuose, taip pat Vilniaus pedagoginiame universitete bei Vytauto Didþiojo universitete. Latvijoje lietuviø kalba dëstoma Latvijos universitete, Daugpilio universitete, Rëzeknës aukðtojoje mokykloje, Liepojos pedagoginëje akademijoje, protarpiais – Latvijos kultûros akademijoje. Taèiau tai ir viskas. Be studentø lituanistø, latviø kalbos dar iðmoksta mûsø diplomatinis korpusas Latvijoje, kai kurie verslininkai ir bûrelis ðiaip entuziastø. Dabar, kada niekas mûsø nebevarþo, galëtume latviø kalbos mokytis dar vidurinëje mokykloje. Bent jau Ðiaurës Lietuvoje, kur kontaktai su Latvija yra istoriðkai intensyvesni, taip pat mûsø didmiesèiuose ði kalba galëtø bûti dëstoma mokiniams kaip fakultatyvas. Bûtø idealu, jei ir Pietø Latvijos mokyklose bûtø dëstoma lietuviø kalba. Jei latviðkus filmus, kartais rodomus per Pirmàjá Baltijos kanalà ar XXI TV, mes matytume ágarsintus originalo kalba ir su lietuviðkais subtitrais. Didþiuojamës, kad baltø kalbos yra senoviðkiausios ið visø dabartiniø indoeuropieèiø kalbø. Didþiuojamës, kad ðiø unikaliø kalbø mokosi kitø ðaliø mokslininkai. Mokosi ir ðneka su mumis lietuviðkai, su latviais – latviðkai. Italai, vokieèiai, rusai, amerikieèiai iðmoksta jas abi. O mes su latviais vis „po-russki“. Patys baltai bûdami. Mes esam viena tauta. Mçs esam viena tauta.

Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7365788 2005 rugpjûèio 29

57

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso – 708)

Dalia, 2005 08 29 09:17 Jau seniai toks ispudis, net ir del savo kalbos vartojimo – deja, mes kazkodel vergu tauta: nemylim saves, savo kalbos, gedijames arba tiesiog nezinome savo istorijos.

_

Janis, 2005 08 29 09:47 Straipsnelio kvietimas Lietuvos mokyklose kaip antrà uþsienio kalbà mokytis latviðkai bûtø pateisinamas, jei latviðkai kalbëtø bent 10 mln. þmoniø paèioje Latvijoje. Deja, net latviø tiek nëra. Praktiniam naudojimui kalbø mokomës, o ne dël sentimentø.

Ogurkichui, 2005 08 29 09:59 Tai cia del to kad tu Ogurkichas. As latviu visai neblogai suprantu. “mes esam viena tauta” – tau nieko nesako?

Ogurkich, 2005 08 29 09:54 Nepasakyciau, kad latviu kalba yra panasi i lietuviu, gal keleta zodziu, bet aplamai ir skamba kitaip, i rasosi irgi. Man tai jokiu asociaciju nesukele, kai girdziu kaip laitviai sneka.

Unistus, 2005 08 29 09:23 Nu man tai sis straipsnis laabai patiko, ir tikrai pritariu minciai apie latviu kalbos idiegimo i lietuviskas mokyklas. Nu man sis raksts ljoti patika, un es piekriitu tai domaai, par latviehsu valodas maaciishanu Lietuvas skolaas.

koks skirtumas, 2005 08 29 09:55 kuria kalba snekesim svarbu kad susisneketume

Kaunas, 2005 08 29 10:35 Geras straipsnis. Ka moka dabar lietuviai su latviais tai vienas ant kito varyti ir tarpusavyje peshtis del visko. Geriau ta laika ir energija skirtu vienas kito kalbu mokymuisi ir savigarbai, kad esi Lietuvis ar Latvis kelti. O jei kam pasirodys kad “velniam” cia ta savigarba tai lai neleidzia laiko veltui ir varo i rusus ar anglus ar prancuzus... “praktishkieji” mat atsirado...

dzins, 2005 08 29 09:56 Autoriaus prolatviskas entuziazmas kazkoks atitrukes nuo realybes. Kazkoks pakyletas ir slovinantis. Kam visa tai? As mokinuosi ne ta kalba, kuria lengviausia ismokti lietuviui, o ta, kurios labiausiai reikia. Gal staipsnio autorius nustebs, jog ne latviu kalba man reikalingiausia?... nesuprantanti, 2005 08 29 12:40 Ar gerai þinote, kad latviai trokðta kalbëti su Jumis latviðkai? Kiek teko susidurti, tai jie visi stengiasi iðmokti anglø kalbos ir kalba uþ Latvijos ribø tik angliðkai. Rusijos kilmës gyventojai ið Latvijos kalba rusiðkai, jeigu mato, kad tu noriai kalbi rusiðkai irgi, bet jeigu ne, tai tik angliðkai. O tikrieji latviai tik angliðkai, nors rusiðkai jie visi puikiai kalba (ir naudojasi noriai rusiðkais vertimais ið anglø kalbos, nes ko nesupranta angliðkai, tikrai supranta rusiðkai,tik daug to kitiems nerodo). Galite mokytis latviø kalbos savarankiðkai ir savanoriðkai ( suprasite buitine kalba kalbanèius gatvëse), bet dalykinis

AMP, 2005 08 29 10:56 Man atrodo ,kad apie Latvija, praktiðkai, þiniø nebuvimas, nerodymas latviðkos televizijos programos, nebendravimas valstybiniø organizacijø ir tt. yra “skaldyk ir valdyk “programos dalis. Kitaip tariant naikink. Baiba skaito zhinias, 2005 08 29 11:09 del latviu kalbos pamoku mokyklose autorius gal kiek perlenke, taciau transliuoti latviska tv (su lietuviskais titrais) butu visai nebloga ir plg nesunkiai igyvendinama ideja.

58

KURIA KALBA ÐNEKËSIMËS, BALTAI?

_

+ p, 2005 08 29 11:31 Bet pirmas zingsnis tikrai turetu buti abieju shaliu televiziju transliavimas viena kitos teritorijoje, su subtitrais.

bendravimas bus tik anglø kalba. Dël studentø – jie tikrai turi kuo uþsiimti, o bus latviø kalbos dëtytojai universitete – bus ir privalomos paskaitos.

Nuo palatves, 2005 08 29 11:55 Labai puikus straipsnis. Pati esu nuo palatves, jeigu mokykloje butu buve galima pasirinkti kaip uzklasine veikla ne esperanto bureli, o latviu kalba. Ne nedvejodama pirmenybe buciau atidavus latviu kalbai. Noreciau mokytis latviu kalbos, bet nezinia ar yra kursai suaugusiems.

mendito, 2005 08 29 12:45 Patriotiðka, bet ne praktiðka. Në velnio niekas latviðkai nesimokys, nes niekam nereikia, ir atvirkðèiai. Savo paèiø kalba geriau jau susirûpintumët – apie latvius jau net neðneku, vos virð milijono galvø teturinti tauta savo valstybëj dar turi beneik milijonà rusø, o jaunimas aktyviai emigruoja – paskubëkit pabendrauti paskutiná syká, nes greitai neliks su kuo...

Slavas, 2005 08 29 11:10 Straipsnis tai geras, bet akcentuojama tik viena puse. Lyg ir nesnekejo baltai slavu kalba viduramziais (kai ji buvo valstybine LDK kalba)...

Blablabla, 2005 08 29 12:47 Mokymas turi buti taikomasis. Kur deti latviu kalba ja ismokus? Vistiek naudos nebus ir po kurio laiko pasimirs! Kam svaistyt resursus? Ilgainiui tapsime kosmopolitais ir tik specams bus idomi lietuviu kalba bei rastas.

Aleksotas, Slavui, 2005 08 29 11:31 Viduramþiais baltai slaviðkai tikrai neðnekëjo. Tokio dalyko, kaip valstybinë kalba, tada nebuvo. Buvo kanceliarijos (raðtø) kalba, ir ji nebûtinai turëjo sutapti su ðnekamàja. Lenkijoje raðtø kalba iki pat XVI a. buvo lotynø. Bet tai nereiðkia, kad lenkø valstieèiai ar karaliaus dvaras kalbëjo lotyniðkai.

Beee, 2005 08 29 13:15 As nezinau, kam reikia gaisti laika latviu kalbos mokymui, jeigu latvijoje as gerai susisneku rusiskai? As geriau alaus per ta laika isgersiu ...

Dar vienas variantas, 2005 08 29 12:05 Lietuviai ir latviai galetu atgaivinti Kursiu regiona, kaip koki eksperimentini kulturini darini. Pakaktu pradziai gal kokiu vasaros svenciu, kulturiniu simpoziumu, kursu. O ilgainiui- gal ir bendra kolegija, jei ne universitetas, bendros turizmo programos, infrastrukturos pagerinimas. Tai butu geras budas pritraukti ES lesas ir investicijas. Beda tik, kad tiek musu, tiek latviu provincijoje valdzia turi neissilavine, itarus ir godus politikieriai. Jiems tokios ambicijos nesuprantamos.

be iliuzijø, 2005 08 31 16:46 Neturëkime iliuzijø,lietuviai latviams visada bus tik leiði. Zygis, 2005 08 31 13:39 PRIE KO CIA MUMS REIKIA BROLAUTIS SU LATVIAIS? Juk slavai serbai kariauna pries slavus makedonus, kroatus, slovenus. Slovenai nekencia serbu ir kroatu. Rusai nekencia slavu lenku ir atvirksciai. Lenkai nemegsta ceku, o cekai lenku ir slovaku. Germanai danai ir svedai nekencia vokieciu. Austrai nemegsta vokieciu. Danai menkina kitus skandinavu germanus – ypac svedus. Tai kodel mes baltai turime buti ypatingi jei aplink etniskai artimos tautos tik riejasi.

Vaidas, 2005 08 29 12:57 Labai geras straipsnis, papildoma kalba niekam netrukdo. Paklauskit esto, ar jam trukdo, kad gali su suomiu susikal-

59

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+

_

beti ne angliskai? Zmones sako – ner kur pritaikyt, tai kam mokytis? O jei taip imt ir sau pasimokyt. Ne kitiems, ne pritaikymui. Tiesiog sau. Na, butum vienas is tu “entuziastu” kaip straipsnio autorius apibudina. Manau, kad tokiu atsirastu daigiau, jei latviu kalbos kursai butu nors siek tiek labiau reklamuojami. Kaip sakoma – lai dzivo tautu draudziba.

......., 2005 08 31 11:20 Klausimas nereikalingas... ir taip aisku kad kalbesime angliskai... nes rusu kalba isejo is mados...

Nooorai, 2005 08 29 12:58 noriu Latvijos TV! Tikiuosi, ten televizija dar ne rusiska?

px, 2005 08 30 20:51 rusu kalba grazesne

sergej, 2005 08 30 21:35 Jus cia galit sokineti kaip varles pres dalgi, ale vistiek su latveis kalbesit "po-nashemu", nes latvei taip su jumi kalbes.

vasia, 2005 08 30 21:23 Jo, jo studijokime latviø kalbà, galësime bendrauti su 1 mln. þmoniø populiacija /latviø/, bet ne specialistas renkasi anglø, vokieèiø, rusø, nes bendravimo ratas nepalyginamas. Dar geriau bûtø vietoje rusø kalbos nauduoti tuaregu, prûsø, lotinø kalbà, tik neduok diev. ne rusø.Ne karta bûvau Latvijoje, Estijoje-durniø laivas. Rusu; k. jie bendrauti nenori, pradedi lietuviø k.þiûri, kaip asilas, bandau anglø – tas pats, tai gal lenkiðkai... ir patys gráþta prie røsø k. Linkime pasveikti!

Naivus, 2zn, 2005 08 29 15:04 Að straipsná supratau taip: ðvedas su norvegu kalba ðvediðkai, o norvegas jam atsako norvegiðkai. Ir abu supranta. Bet tam, kad suprastum, reikia paðnekovo kalbà bent kiek mokëti. Rasa, Inge, 2005 09 02 14:39 Nematau nieko blogo, jei su latviais kalbu rusiskai Nematau nieko blogo, jei su zemaiciais kalbu rusiskai yh, 2005 08 31 23:01 man asmeniskai latviai imponuoja ir as juos skaitau artimesnius negu lenkus, o jau nekalbu apie rusus. Kad mes su lenkais turejome bendra istorija tai nereiskia, kad mes vienas kita mylejome, ypatingai is ju puses niekada simpatija nesklido.Manau musu bendra istorija paskutinius 30 metu mus su latviais daugiau suartino, negu pries daug amziu bendras kelias i polonizacija su lenkais. VJ, 2005 08 31 18:17 Turbo straipsnis. Jei tureciau siandien galimybe ismokti latviu kalba – tikrai tai padaryciau. Zaidziu kartas su latviais krepsini Briuselyje ir kas mane nustebino, kad jie moka bendrauti lietuviskai! Butu cool bent kiek ir mums ismokti.

60

KUR VALOD RUNÂSIM, BALTI? Visâ pasaulç etnisko baltu ir ap pieciem miljoniem: 3,5 miljoni lietuvieðu un 1,5 – latvieðu. No tiem 2,91 miljoni lietuvieðu dzîvo Lietuvâ, bet 1,35 miljoni latvieðu – Latvijâ. Vçl varam pielikt 30 000 lietuvieðu Latvijâ un 3000 latvieðu Lietuvâ, taèu tas statistikas bûtîbu jau nemaina. Senvçstures fragmenti Valodnieki ar arheologiem vispâr ir vienisprâtis par to, ka mûsu saknes ðajâs zemçs ir pietiekoði dziïas – probaltiskais indoeiropieðu atzars Austrumbaltijâ parâdîjâs apmçram pirms 4000 gadiem un ar laiku asimilçja ðeit dzîvojuðâs senâs Eiropas tautas, kâ arî daïu no somugriem, kas bija apmetuðies Baltijâ mazliet agrâk par mûsu senèiem. Baltu areâls Austrumos sasniedzis Volgas un Okas augðteces, Dienvidos – Pripeti un Bugu, bet Dienvidrietumos – Vislu. Slâvi uz mûsdienu Baltkrievijas, Ukrainas un Rietumkrievijas zemçm sâkuði pârcelties tikai ap V-VI m.ç. gadsimtu. Par baltu seno areâlu Austrumos vçl lîdz ðim liecina Krievijâ saglabâjuðies hidronîmi Moþa / Maþa, Moþaika (no tâ arî Moþaiska), Varlynka, Neveþa u.c. Bet Baltkrievijas hidronîmi gandrîz visi ir baltu cilmes. Kâdi bija Austrumos dzîvojuðo baltu cilðu nosaukumi, mçs nezinâm, izòemot netâlu no Maskavas dzîvojuðos galindus, ko krievi apkaroja jau hroniku laikos (XI gs.). Taèu Rietumos mûsu saime bijusi diezgan blîva – senprûði ar saviem atseviðíiem cilðu nosaukumiem, jâtvingi, kuru daïa vçl saucâs par sûdaviem un dainaviem, Ziemeïos – lietuvieði, vçl tâlâk – kurði, zemgaïi, sçïi un latgaïi. No visas lielas baltu saimes I m.ç. gadu tûkstotî palikuði tikai mçs – lietuvieði un latvieði. Apkarotos senprûðus lîdz XVIII gs. asimilçja vâcieði, sîvu cîòu dçï maz kur palikuðie jâtvingi vçlâk saplûda ar poïiem, baltkrieviem, bet Ziemeïos – ar lietuvieðiem, dienvidkurðus asimilçja þemaiði dienvidzemgaïus ar dienvidsçïiem – augðtaiði, bet kurðu, zemgaïu un sçïu ziemeïdaïa kïuva par latvieðiem. Tikmçr viss austrumbaltu areâls pârslâviskojâs. Slâviskoðanâs Austrumos (Dienvidaustrumlietuvâ un Latgalç) zinâmâ mçrâ nav beigusies arî mûsdienâs. Kontaktvaloda Kâdâ valodâ sarunâjâs mûsu senèi? Lietuvieði ar kurðiem? Ar prûðiem? Prûði ar jâtvingiem? Kurði ar zemgaïiem? Jûs varat jautât, vai vispâr viòiem 61

A. Butkus. Baltiðkos impresijos bija nepiecieðams kontaktçties? Kâ nu vçl! Baltus vienoja tirdzniecîbas sakari, vienoja un ðíîra kara lietas, gâjieni kaimiòzemçs, bet Lietuv⠖ vçl arî Mindauga uzsâktâ valsts dibinâðana. Turklât, Lietuva bija pajumte karâ ar vâcieðiem zaudçjuðajiem citiem radiniekiem. Ziemeïos krustneðiem visilgâk pretojâs zemgaïi – pat lîdz XIII gs. beigâm. Zaudçjuði savu pçdçjo pili Sidabreni, 1290. g. apmçram 10 000 zemgaïu devâs dziïâk uz Lietuvu. Uz ðejieni no vâcieðiem bçga prûði, kurði, bet no vâcieðiem un poïiem – jâtvingi. Pats par sevi saprotams, ka savâ starpâ balti runâja savâs valodâs, nevis vâciski vai „po-slavjanski“. Ir zinâms, ka Lietuvas diþkunigaitis Gedimins gâdâjis par mâcîtâju, kas prastu zemgaliski. Diþkunigaiða Vîtauta mâte Biruta (no Palangas) – lai nu kâ to noliedz þemaiði – varçjusi bût kurðu cilmes, jo XIV gs. pirmajâ pusç þemaiðus no Baltijas joprojâm ðíîra viòu vçl neasimilçtie dienvidkurði (Vîtauts dzimis ap 1350. g.). Ja tâ, tad Vîtauts varçjis prast ne tikai lietuvieðu, bet arî savas mâtes valodu – kurðu. Lietuvas Lielkòazistes un Livonijas (no 1561. g. – Kurzemes hercogistes) robeþa ar laiku kïuvusi par divu baltu valodu aptuvenu robeþu. Kurðu, zemgaïu un sçïu pçcteèi, kas dzîvoja abpus robeþai, no I tûkstoðgades vidus jau runâja atseviðíâs, kaut arî radniecîgâs valodâs. Taèu kontaktus tas netraucçja. Ziemeïþemaiði, kas dzîvo arî Dienvidkurzemç un Liepâjâ, pat tagad var galvot, ka iemâcîties latvieðu valodu viòiem bijis vieglâk nekâ lietuvieðu literâro valodu. Ïoti viegli latviski iemâcâs arî augðtaiði no Jâniðíiem lîdz Zarasiem, t.i. Lietuvas puses zemgaïu un sçïu pçcteèi. Bet Dienvidlatvijâ nav grûti sarunâties lietuviski, jo daudzi vietçjie ðeit to valodu prot, nerunâjot jau par pierobeþâ dzîvojoðajiem Latvijas lietvieðiem. Kâ sarunâjas brâïi Radniecîgas kaimiòtautas savâ starpâ parasti runâ savâs valodâs, bez treðo valodu palîdzîbas. Zviedri ar norvçìiem nerunâ angliski, nedz dâòi ar zviedriem. Visi zinâm, ka angïu valodâ nesarunâjas krievi ar ukrainiem, èehi ar poïiem. Jocîgi liktos, ja spâòi ar portugâïiem pçkðòi sâktu kontaktçties tikai angliski vai franciski. Diemþçl, balti ir kïuvuði par skumju izòçmumu, jo mûsdienâs viòi sarunâjas savu bijuðo apspiedçju valodâ. Îsâ 1918.-1940. g. neatkarîbas periodâ balti bija sâkuði atdabût savu veco cienîgumu un vçsturiskâs sazinâðanas tradîcijas, taèu padomju laiki dziïi iedzina íîli starp mûsu valodâm un izveidoja apstâkïus, kuros lietuvieðiem un latvieðiem bija jârunâ tikai krieviski. Kopçjos vârdus “vasara, saule, upe, jûra, liepa, diena” mçs nomainîjâm pret vârdiem “leto, solnce, reka, more, lipa, denj”. Bet ðodien mûsu sabiedrîbâ vienu „starptautisko“ valodu pamazâm nomaina otra. Vecâ un vidçjâ lietuvieðu un latvieðu paaudze joprojâm sazinâs krieviski, bet jaunâ jau mçìina sazinâties angliski, jo krieviski vairs neprot. 62

KURÂ VALODÂ RUNÂSIM, BALTI?

Sazinâðanâs jebkurâ treðajâ valodâ ir lîdzîga sazinâðanai pâri þogam vai caur aizkaru. Gribot negribot paliek distance un zinâmâ mçrâ vçsums, sveðuma sajûta, rodas pârpratumi un pat nesapraðanâs. Vai tad baltiem nepiecieðams turpinât padomijas uzspiestu tradîciju? Baltu valodu mâcîðanâs iespçjas Latvietim leiðu valoda ir visvieglâka valoda, ko viòð var iemâcîties, kaut tâ ir daudz senâka par latvieðu. Latvieðu valoda kontaktu ar somugriem dçï ir vairâk modernizçjusies, t.i. vairâk attîstîjusies, salîdzinot ar pirmvalodu. Tâdas, starp citu, bijuðas jau kurðu, zemgaïu un pârçjo ziemeïbaltu valodas. Attiecîba starp leiðu un latvieðu valodu aptuveni ir tâda, kâda ir starp vâcieðu un angïu vai starp islandieðu un zviedru. Tâtad latvietim iemâcîties lietuviski ir grûtâk nekâ lietuvietim latviski. Var teikt, ka latvieðu valoda ir baltiskais moderns, prûðu valoda bijusi baltu arhaika, bet leiðu valoda stav pa vidu, kaut vispâr tâ ir tuvâka latvieðu, nevis prûðu valodai. Otro baltu valodu tradicionâli mâca abu valstu universitâtçs. Latvijâ leiðu valodu mâca Latvijas Universitâtç, Daugavpils Universitâtç, Rçzeknes Augstskolâ, Liepâjas Pedagoìijas Akadçmijâ, retumis – Latvijas Kultûras Akadçmijâ. Taèu tas ir viss. Izòemot studentus baltistus, otro baltu valodu vçl iemâcâs Latvijas un Lietuvas diplomâtiskais korpuss attiecîgi Lietuvâ un Latvijâ, daþi uzòçmçji un bariòð entuziastu. Mûsu laikos, kad mûs neviens vairs neierobeþo, mçs varçtu otro baltu valodu apgût jau vidusskolâ. Vismaz Ziemeïlietuvâ, kur kontakti ar Latviju ir vçsturiski intensîvâki, kâ arî mûsu lielpilsçtâs latvieðu valoda varçtu bût kâ fakultatîvs. Bûtu ideâli, ja arî Dienvidlatvijas vidusskolâs tiktu mâcîta leiðu valoda. Ja latvieðu filmas, ko Lietuvâ daþkârt parâda Pirmais Baltijas kanâls vai XXI TV Filmu kanâls, mçs redzçtu ieskaòotas oriìnâlvalodâ (nevis krieviski) un ar subtitriem lietuvieðu valodâ. Leposimies, ka, baltu valodas ir visseniskâkâs starp visâm mûsdienu indoeiropieðu valodâm. Leposimies, ka ðîs unikâlas valodas mâcâs citu zemju valodnieki.. Mâcâs un runâ ar mums, lietuvieðiem, lietuviski, bet ar latvieðiem – latviski. Itâlieði, vâcieði, krievi, amerikâòi iemâcâs tâs abas. Bet mçs ar lietuvieðiem joprojâm „po-russki“. Paði balti bûdami. Mçs esam viena tauta. Mes esam viena tauta. Publicçts http://www.delfi.lv/archive/article.php?id=12160226 2005. 4. septemrî http://latgola.lv/meiti/vasals/meits.cgi?read=3313 63

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentâri

+

(delfi.lv; kop⠖ 175)

Latvietis, 05.09.2005 06:01 Labas dienas! Tere tere! Man vispâr ir kauns, ka tik maz zinâm lietuvieðu un arî iaguòu valodu. Kabeïtelevîzijas arî diemþçl ðo valstu TV programmas nepiedâvâ.:(((

_

ne_Balts, 05.09.2005 07:31 Droshi vien, a.god.prof. aizmirsa, ka Kauna lidz 1927.g. Pilsetas Domes sedes notika krievu vai zhidu (idish) valoda, ka sarakste starp Latviju un Lietuvu 1920.-1940.g. notika jebkura valoda, tikai ne leishu un... piemeru ir daudz. Labak palasit M.Gimbutienes un Sedova gramatas par baltiem.

Andris, 05.09.2005 08:14 Vidusskolâs viena no sveðvalodâm tieðâm varçtu bût leiðu valoda.

ari, 05.09.2005 07:51 nuja, bet mums jau ir vel viena dziva valoda un taa ir latgalu! so latviesu valodas versiju noteikti vajadzeja pieminet baltu valodu vesturiskaja konteksta! interesanti, lietuvaa ir dialekti, kas atskiras no oficialas valsts valodas ne tikai izrunaa, bet ari rakstibaa un tiek izmantoti, piemeram vietejos medijos?

eBio, 05.09.2005 08:50 Nopietns jautajums: Kur Rîgâ iespçjams iziet intensîvos lietuvieðu valodas kursus no 0 lîmeòa, un cik tas maksâ? Norg, 05.09.2005 09:27 Par lietuvieðu un igauòu valodas (vismaz – pamatu!) mâcîðanu jau sen vajag domât izglîtîbas ministrijas ierçdòiem: kâdu mazvajadzîgu un nepraktisku mâcîbpriekðmetu vietâ. Jo kâ tautu saziòas lîdzeklim okupantu valodai dienas ir skaitîtas, îpaði lauku rajonos jaunatne to VAIRS neprot, bet angïu valodu VÇL neprot tâdâ mçrâ, lai sazinâtos par vienkârðâm lietâm. Bet pats galvenais – stiprinâtos Baltijas tautu sadarbîba un vienotîba.

labais, ?, 05.09.2005 09:10 Kaut kaa nejuutu vajadziibu maaciities leishu valodu. 10 gadus esmu esmu nostraadaajis Latvijas-Lietuvas kopuznjeemumaa un kaut kaa ljoti veiksmiigi iztikaam ar krievu un annglju valodaam. Bez tam, kaapeec raksc tiek tendeets uz latvieshu speeju iemaaciities leishu valodu un nevis otraadi? Vispaar tas ir apsurds. Maaciities vajag lielo Eiropas tautu valodas pamataa, ja tad veel atliek laika, tad var paampeleeties ar ekzotiku, teiksim leishu vai marokaanju valodaam:)

INXS, 05.09.2005 09:50 Nav jau tik traki. Piemçram mans puika mâcâs Rîgas Igauòu vidusskolâ, un bez obligâtâs vielas vismaz tâs valodas pamatus viòam iemâcîs. Un starp citu pats tikko biju Lietuvâ, un ne reizi nav bijis nepiecieðams runât krieviski vai angliski, jo veikalâ vai restorânâ mani ïoti labi saprata arî runâjam latvieðu valodâ :)

Dr. Labi, 05.09.2005 09:46 nedomâju ka bûtu vçrts mâcîties lietuvieðu valodu, lai 2x gadâ cauri braucot Lietuvai kafejnîcâ 5 vârdus parunâtu. Un kas tâ okupantu valoda tâda ir?

mja, Onslovs, 05.09.2005 11:32 Nekâda “oficiâlâ valoda” tolaik neeksistçja, rakstiskâ valodâ tika izmantota, var teikt, baltkrievu, tâpat kâ Eiropâ izmantoja latîòu, tam tajos laikos bija maza nozîme...

Onslovs, 05.09.2005 11:03 Nespriedîðu par tâdâm vçsturiskâm aplamîbâm kâ Lietuvas lielkòazistes piesaukðana – tur oficiâlâ valsts valoda, kurâ tika rakstîti visi valsts dokumenti, bija baltkrievu valoda. Bet

64

KURÂ VALODÂ RUNÂSIM, BALTI?

+ Prof Zaraza, Dr. Labi, 05.09.2005 09:46, 05.09.2005 09:50 “Un kas tâ okupantu valoda tâda ir?” Tavçjâ, protams.

_

kur tçmas problçma, aktualitâte, piedâvâtais risinâjums??? Kârtçjâ urrâpatriotiskâ beztçmas tukðpïurkstçðana, kuras kopsavilkums ir tikai vienâ vârd⠓leposimies”. Man ðíiet, ka daudz aktuâlâk lielâkajai daïai tautieðu ir iemâcîties dzimto valodu, jo lielâkâ daïa urrâpatriotu runâ daudz kïûdainâk, nekâ citu tautîbu pârstâvji, kuri skolâ èaklâk mâcîjuðies.

aaaaaaaaaaaa, 05.09.2005 10:07 kad ES sabruks, mûsu kontakti ar leiðiem kïus stiprâki. kurbads, 05.09.2005 10:13 Urrâ! beidzot kads sak runat par draudzibu ar Lietuvu. Sen laiks apvienoties un vienu valsti uztaisiit. savadak ta Latvija par mazu uz sis planetas, ka politiski ta ari ekonomiski. domaju kadas 2-3 paaudzes, un butu viena tauta ta ka nemetas. Ja protams kads no malas nesaks bremzeet apzinati.

PEÍKA, 05.09.2005 11:43 Diemþçl autors aizmirsis ne tikai par latgaïu valodu, bet arî par þemaiðu valodu, jo diþkunigaiða Gedimina valdîðanas laikâ ar zobena palîdzîbu par Lietuvas valodu kïuva augðtaiðu valoda, nevis þemaiðu valoda, kas bija daudz tuvâka latgaïu un citu latvju cilðu valodâm, tad arî tagad nebûtu îpaðu problçmu savâ starpâ sazinâties.

he, 05.09.2005 10:42 Bet leiðu valodu varçtu mâcît skolâ. Atðíirîba ir kâ mâca: noteikti nebûtu jâzina perfekti lasît un rakstît, bet vienkârðai sapraðanai pietiktu ar visai îsu daþu mçneðu kursu un tas nu diez vai kâdam bûtu tik grûti.

dan, 05.09.2005 11:54 Man bçrns gâja Lietuvieðu vidusskolâ ðeit Rîgâ. Izrâdâs lielâkâ daïa tâ saucamo lietuvieðu savâ starpâ sarunâjâs krieviski. Skolas sastâvs pârsvarâ ir jauktâs krievu ìimenes un daþi pat karojoði rusofili. Skolas direktore veca, lîðíîga 80-gadîga vecene. Apmâcîbas lîmenis sûdîgâks kâ parastajâ skolâ. Lietuvieðu valodu iemâcîties var tikai dzimis lietuvietis, jo nopietna mâcîbu metodika kâ mâcît tâdus, kas neko lietuviski neprot, nav. Krieviski runâjoðo, kas skaitâs lietuvieði, attieksme pret latvieðiem ir negatîva. Skolas vadîbai viss pofig.

Zigurds, 05.09.2005 10:53 Raksts ir ïoti interesants un priekðlikumi vçrâ òemami. Latvijas tâlrâdç dominç krievi, gan valsts, gan privâtajâ. Sajûta, ka joprojâm esam Krievijas guberòa. Regulâri skatos lielisko Polijas TV. Klausoties Varðavas radio, esmu iemâcîjies poliski. Vai tâ nevarçtu bût arî tad, ja pie mums bûtu pieejama Lietuvas un Igaunijas tâlrâde. Zviedrijâ angïu filmas netulkoja un viòi âtri iemâcîjâs angliski. Tâpat varçtu bût ar lietuvieðu tâlrâdi. Katrâ ziòâ daudziem latvieðiem bagâtâ Lietuvas kultûra, valodas nezinâðanas dçï, ir aiz dzelzs priekðkara. Noþçlojami, ka plaði zinâm krievu vai angïu kultûru, bet kas notiek kaimiòos – tikpat kâ neko.

Pçcis, 05.09.2005 12:40 Man sâk likties, ka prof. Butkus tâ kâ aizina latvieðu runât lietuviski. Tas ir vieglprâtîgi profesor, to latvieði nedarîs. Par to krievu valodu – nu zini Butkus, tie tavçjie leiði ir kâ sçrga – kur tik kâds, tur tas mûþdien vervelç krieviski!! Vai tad nu jûs citas valodas nemâkat? Nu tad mâcieties latviski, tad mçs vismaz varçsim sarunâties! Savâdâk tikai krieviski un krieviski! Igauòi principâ vai nu angliski vai nekâ, bet leiði bu-bu!

Abarbumbek Gudu, Zigurds, 05.09.2005 11:02 Es arî leiðu valodu iemâcîjos no televizora. Sâkumâ sâku saprast pa pâris vârdiem, tad vairâk, bet, kad viena nesaprasta vârda dçï zuda visa

65

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ teikuma jçga, nopirku vârdnîcu. Starp citu, tikai 3.15 Ls.

_

Margarçta, 05.09.2005 12:13 Kaut ko tik profânu un murgainu sen nav nâcies lasît. Dzîvoju un strâdâju starptautiskâ vidç un varu labi novçrot, kâ savâ starpâ sazinâs ES dalîbvalstu cilvçki. Spâòi nesaprot portugâïus. Viòi tieðâm sarunâjas franciski, jo ne visai labi zina angïu valodu. Tâpat franciski savâ starpâ sarunâjas itâïi un spâòi un itâïi un portugâïi. Portugâïi saka, ka spçj visai labi uztvert RAKSTÎTU tekstu spâòu valodâ, spâòi sûrojas, ka diezko daudz nesaprot no portugâïu valodas, pat ja lasa rakstîtu tekstu. Daudzmaz savâ starpâ spçj saprasties èehi un slovâki (viòiem tas izdodas vislabâk, runâjot katram savâ valodâ), jâ, arî ziemeïvalstu pârstâvji. Man ir grûti iedomâties, ka kâds somugru valodu entuziasts vaimanâtu par to, ka ungâri, somi un igauòi vairs nespçj savâ starpâ saprasties, runâjot savâ valodâ. Bûsim reâli. Latvieðu un lietuvieðu valoda mûsdienâs ir visai attâlas valodas, jo attîstîjuðâs katra savâ lingvistiskajâ ietekmç. Tâ notiek ar valodâm, tas ir normâli. Un apgûstamo sveðvalodu izvçle ir ïoti privâta lieta. Nedomâju, ka vajag kaut kâ mâkslîgi kâdai paaudzei mâcît vienu konkrçtu valodu, kas, bûsim atklâti, var nebût pârâk noderîga. Sveðvalodu izvçlei ir jâbût pçc iespçjas demokrâtiskai.

Baker, 05.09.2005 12:31 Uzskatu, ka jebkuras valodas zinaasanas nekad par lieku nenaak un itiipashi lietuviesu...Piekriitu raksta autoram, ka liidz sim ar leisiem paarsvaraa (lielakaa dala) nevajadziigi joprojaaam sazinaamies krieviski. Nemot veeraa muusu kopeejaas baltu valodas saknes – zinaat leisu valodu vajadzeetu ne sliktaak kaa krievu valodu!!! Utopiskaa Ieviòa, to Margarçta, 05.09.2005 12:41 Tomçr ietiepðos, jo labâk zinât savu kaimiòu valodas, da kaut vai Baltkrievu pieíert klât, tad arî jebkuras citas sveðvalodas mâcîðanâs ies kâ pa sviestu. Paðai gâjis visâdi – skolâ sâku ar vâcu un krievu, tad pârmetos uz angïu, vçlâk pieíçru lietuvieðu, tad sâkâs nopietni latîòu, angïu, lietuvieðu, tad sâku spâòu un franèu valodu apgût – viss ir procesâ :) Neesmu poliglots, bet uzskatu, ka katra nâkamâ valoda nâk vieglâk un organiskâk, bet lai nu paliek.. Katram sava vertikâlâ un horizontâlâ izglîtîba! Grieta, Margarçta, 05.09.2005 12:48, 05.09.2005 13:56 grûti iedomâties, ka kâds somugru valodu entuziasts vaimanâtu par to, ka ungâri, somi un igauòi vairs nespçj savâ starpâ saprasties, runâjot savâ valodâ Tâpçc ka somi ir somi. Un ugri – ugri. Zoss. tlusis, 05.09.2005 13:34 Man gan ar lietuviesiem ir vairak kopigu intesresu – labi draugi. Ar igauniem gan ta isti nesanaca pat paplapat – vini sevi parsomo...

66

MES – BALTAI Staiga iðsigandau, kad galiu pamirðti savo seserá. Kad ji liks man nepaþástama. Að tiek daug esu kalbëjæsis su svetimais þmonëmis, bet ar að turëjau laiko pasikalbëti su savo seserimi? (Imantas Zieduonis) Mes vieni kitiems esam tokie patys, kokie yra ðvedai norvegams. Danai ðvedams. Olandai vokieèiams. Rusai baltarusiams. Estai suomiams. Skiriamës nuo jø visø tik tuo, kad daugiau broliø nebeturim. Baltø valstybiø pasaulyje irgi tik dvi: Lietuva ir Latvija. Baltø kalbos ir kultûra yra unikalus pasaulio paveldas. Paradoksas, taèiau ðá unikalumà geriau suvokia tie, kas mumis domisi, tik ne mes patys. Ne visada suvokiam, kad pasauliui mes ádomûs ne kaip anglakalbiai ar rusakalbiai, o bûtent kaip baltai: su savo dviem valstybinëm kalbom, su savo paproèiais, dainomis, gamta, architektûra. Baltiðkasis modelis. Ne skandinaviðkasis, ne slaviðkasis ar vidurio Europos germanø, bet baltiðkasis. Ðis modelis ir baltiðkoji savimonë mûsø jau iðmëginta XIII a. kovose su vokieèiais. Tos kovos pareikalavo ðiaurës baltø aukos ant Lietuvos valstybingumo aukuro. Lietuvos valstybë atidavë skolà uþtvara Livonijos tautø masiniam kolonizavimui ir asimiliacijai. XX a. davë naujà galimybæ mums kalbëtis kaip baltams. Toká prasidëjusá dialogà nutraukë II pasaulinis karas ir ilgalaikë okupacija.  Mes nespëjom iðmëginti baltiðkosios dimensijos visose srityse. Iki ðiol ji geriausiai reiðkiasi filologijoje. Taèiau kalbininkø ar literatø bendravimas ribojasi profesiniais interesais, ir visuomenæ pasiekia tik to bendravimo epizodai ar trumpalaikiai atgarsiai. Pagaliau juk visuomenë nesudaryta vien ið filologø ar apskritai humanitarø. Baltai per menkai paþásta vieni kitus. Nepaisant visø mûsø ligðioliniø pastangø ir graþiø kultûriniø projektø, visuomenë kaip gyveno, taip ir tebegyvena senais pravardþiø stereotipais. Net bendraujama daþniausiai treèiàja kalba – rusø arba anglø. Esame tiek susvetimëjæ, kad spaudoje arogantiðkai dþiûgaujam dël broliø nesëkmiø ir taip pat arogantiðkai pavydim, jei jiems ima sektis. Esame tiek susvetimëjæ, kad net TV programas ið Latvijos gaunam tokias, tarsi jos bûtø parengtos Rusijoje ir skirtos Rusijos auditorijai. Tà susvetimëjimà demonstruoja tiek politikai, tiek ávairûs pareigûnai, tiek þiniasklaidininkai, iðkeldami kaimyninës ðalies trûkumus ir sàmoningai nutylëdami tai, kas ten yra gera ir ið ko bûtø galima pasimokyti. 67

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Kas kaltas, kad per menkai paþástam vieni kitus? Niekas nekaltas. Paprasèiausiai buvom ápratæ orientuotis á turtingesnes, stipresnes ar politiðkai tuo metu naudingesnes ðalis. Tad gal pabandykim suvienyti pastangas baltiðkojo solidarumo saitais? Ðis mûsø ëjimo á pasaulá bûdas dar neiðmëgintas. Pamëginkim eiti pabrëþdami ne savo skirtumus, o bendras ðaknis. Gal tada ir laimëjimai bus didesni, ir nesëkmës menkesnës? Be to, plaèiau paþinæ vieni kitus, mes iðplësime baltø kalbø erdvæ ir vartojimo sferas, tokiu bûdu prisidëdami prie jø puoselëjimo ir saugojimo. Iðplësime ir kitas iki ðiol apleistas erdves. Pamàstykim apie jas. Baltø kalbinë erdvë. Baltø kultûrinë erdvë. Baltø ekonominë erdvë. Baltø politinë erdvë. Tai yra mûsø bendro senojo namo kertiniai akmenys. Dabar jie labai nevienodo dydþio, todël namas gerokai pakrypæs. Tokie argumentai ir motyvai paskatino ákurti Lietuvos ir Latvijos forumà, kuriuo bus bandoma suartinti abiejø ðaliø visuomenes, t.y. eiti á bendravimo platumas, intensyvinti ávairiapusá bendradarbiavimà, propaguoti broliðkos ðalies kultûrà, kalbà, geriau paþinti jos istorijà, ðalinti egzistuojanèius stereotipus, trukdanèius geriau suprasti vieniems kitus. Ðis forumas skirtas ne tik kultûriniams ar kalbiniams ryðiams plëtoti, o daug platesniems tikslams, pirmiausia abiejø ðaliø visuomenës dialogui pradëti. Esame realistai ir suprantam, kad toks dialogas neprasidës rytoj ar poryt – visuomenë yra inertiðka, ir senieji stereotipai joje labai gajûs. Todël nuspræsta rengti kasmetinius suvaþiavimus pramaiðiui Lietuvoje ir Latvijoje. Dialogà palaikyti turëtø padëti ir naujas forumui skirtas interneto portalas. /.../ Linkëdamas sëkmës forumo dalyviams, norëèiau baigti perfrazuotais kito latviø poeto Knuto Skujenieko þodþiais: gal ir ateityje mes ginèysimës, konkuruosim, gal net susipyksim ir vël susitaikysim, taèiau visada liksime broliais. Publikuota Kalba Lietuvos ir Latvijos forumo I suvaþiavime (Kaunas, 2005 09 22) Mes – baltai // Draugas. Mokslo, meno, literatûros ðeðtadieninis priedas, 2005 spalio 29 d. http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid= 15&cid=107&id=88

68

MÇS – BALTI Pçkðòi uznâca bailes, ka es varu aizmirst savu mâsu. Ka viòa paliks man nepazîta. Es tik daudz esmu runâjies ar sveðiem cilvçkiem, bet vai man ir bijis laiks parunâties ar savu mâsu? (Imants Ziedonis) Mçs vieni otriem esam tas pats, kas zviedri norvçìiem. Dâòi zviedriem. Nîderlandieði vâcieðiem. Krievi baltkrieviem. Igauòi somiem. Atðíiramies no viòiem visiem tikai ar to, ka vairâk brâïu mums nav. Arî baltu valsis pasaulç ir tikai divas: Lietuva un Latvija. Baltu valodas un kultûra ir unikâls pasaules mantojums. Paradokss, taèu ðo unikalitâti labâk aptver tie, kuri par mums interesçjas, tikai ne mçs paði. Ne vienmçr saprotam, ka pasaulei mçs esam interesanti nevis kâ angliski vai krieviski runâjoðie, bet gan tieði kâ balti: ar savâm divâm valsts valodâm, ar savâm tradîcijâm, dziesmâm, dabu, arhitektûru. Baltu modelis. Ne skandinâvu, ne slâvu vai Viduseiropas ìermâòu, bet gan baltu. Ðo modeli un baltu paðapziòu esam jau izmçìinâjuði XIII gs. kaujâs ar vâcieðiem. Ðîs kaujas prasîja ziemeïbaltu upuri uz Lietuvas valstiskuma ziedokïa: viòu gandrîz simt gadu ilgusî pretoðanâs deva Lietuvas valstij gan laiku, gan bçgïus no pakïautajâm zemçm. Lietuva vçlâk parâdu atdeva ar savu stâðanos pretî Livonijas tautu masveida kolonizâcijai un asimilâcijai. XX gs. deva mums jaunu iespçju runât kâ baltiem. Aizsâkto dialogu pârtrauca Otrais pasaules karð un gara okupâcija. Mçs nepaspçjâm izmçìinât baltu dimensiju visâs jomâs. Lîdz ðim tâ vislabâk izpaudusies filoloìijâ. Taèu valodnieku un literâtu sadarbîba aprobeþojas ar profesionâlajâm interesçm, un sabiedrîbu sasniedz tikai ðîs saskarsmes epizodes vai îslaicîgas atskaòas. Galu galâ sabiedrîba taèu nesastâv tikai no filologiem vai humanitâro jomu darbiniekiem. Balti par maz pazîst vieni otrus. Par spîti visiem mûsu lîdzðinçjiem centieniem UN skaistajiem kultûras projektiem, sabiedrîba kâ dzîvojusi, tâ joprojâm dzîvo ar vecajiem iesauku stereotipiem. Pat sarunas visbieþâk notiek treðajâ valod⠖ krieviski vai angliski. Esam tik ïoti attâlinâjuðies, ka presç uzpûtîgi lîksmojam par brâïu neveiksmçm un tikpat augstprâtîgi skauþam, ja viòiem sâk veikties. Esam tâ atsveðinâjuðies, ka pat TV programmas no Latvijas saòemam tâdas, it kâ tâs bûtu sagatavotas Krievijâ un domâtas Krievijas auditorijai. Ðo atsveðinâtîbu nemitîgi demonstrç gan politiíi, gan daþâdas amatpersonas, gan masu saziòas lîdzekïi, izceïot 69

A. Butkus. Baltiðkos impresijos kaimiòvalsts trûkumus un apzinâti noklusçdami to, kas tur ir labs un no kâ varçtu pamâcîties. Kas vainîgs, ka par maz pazîstam vieni otrus? Neviens nav vainîgs. Vienkârði bijâm ieraduði orientçties uz bagâtâkâm, stiprâkâm un politiski tajâ brîdî noderîgâkâm valstîm. Tad varbût pamçìinâsim apvienot centienus ar baltu solidaritâtes saitçm? Ðis mûsu ieðanas pasaulç veids vçl nav izmçìinâts. Pamçìinâsim iet kopâ, uzsverot nevis savas atðíirîbas, bet gan kopîgâs saknes. Varbût tad arî ieguvumi bûs lielâki un neveiksmes sîkâkas? Turklât, plaðâk iepazîstot vieni otrus, mes paplaðinâsim baltu valodu telpu un lietojuma jomas, tâdçjâdi pieliekot roku to kopðanâ un sargâðanâ. Baltu valodu telpa. Baltu kulturâlâ telpa. Baltu ekonomiskâ telpa. Baltu politiskâ telpa. Tie ir mûsu senâs kopçjâs mâjas stûrakmeòi. Paðlaik tie ir daþâda lieluma, tâpçc mâja stâv diezgan sasvçrusies. Tâdi argumenti un motîvi mudinâja nodibinât Lietuvas un Latvijas forumu, lai mçìinâtu tuvinât abu valstu sabiedrîbas, t. i., paplaðinât saskarsmi, padarît intensîvâku daudzpusîgu sadarbîbu, propagandçt brâïu valsts kultûru, valodu, labâk iepazît tâs vçsturi,  likvidçt  eksistçjoðos  stereotipus,  kas  traucç  labâk  saprast  vieniem      otrus. Ðis forums domâts ne tikai kultûras vai valodas sakaru paplaði-nâðanai, bet gan daudz plaðâkiem mçríiem, pirmâm kârtâm – abu valsu sabiedrîbas dialoga sâkðanai. Esam reâlisti un saprotam, ka tâds dialogs nesâksies rît vai parît – sabiedrîba ir inerta, un vecie stereotipi tajâ ir ïoti dzîvotspçjîgi. Tâpçc ir nolemts rîkot ikgadçju kongresu pârmaiòus Lietuvâ un Latvijâ. Dialoga uzturçðanâ varçtu palîdzçt arî jaunais forumam veltîtais interneta portâls. /.../ Vçlot veiksmi foruma dalîbniekiem, gribçtu beigt ar pârfrâzçtiem latvieðu dzejnieka Knuta Skujenieka vârdiem: var bût arî, ka nâkotnç mçs strîdçsimies, konkurçsim, var bût pat sanaidosimies un atkal salîgsim, taèu vienmçr paliksim brâïi. Publicçts Uzruna Latvijas-Lietuvas foruma 1. kongresâ (Kauòâ, 2005. 22. septembrî) http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid= 15&cid=107&id=88

70

AR LATVIJOS RUSAI EMIGRUOS Á KARALIAUÈIØ? Neseniai Latvijos rusus suerzino naujojo Kaliningrado gubernatoriaus Georgijaus Boso siûlymas keltis á sritá ir tokiu bûdu nuðauti du zuikius: padidinti srities darbingø gyventojø skaièiø ir iðspræsti Latvijos rusø deklaruojamas jø humanitarines problemas. Kaliningrado srities vyriausybë net rengia programà, pagal kurià bus teikiami kreditai imigrantams, gerinama infrastruktûra. Pasak gubernatoriaus, programa turëtø ypaè sudominti Baltijos ðalyse gyvenanèius asmenis, neturinèius tø ðaliø pilietybës. O Kaliningrado sritis, kurioje ðiuo metu gyventojø yra apie 1 mln., galinti priimti dar 1,5 mln. Nepilieèiai Atkurdamos nepriklausomybæ 1991 m., Latvija su Estija pilietybës atþvilgiu elgësi kur kas atsargiau nei Lietuva, kadangi tose ðalyse pokario ir vëlesniø laikø migrantø kiekis buvo atitinkamai tris ir du kartus didesnis nei Lietuvoje. Dël absoliuèiai maþesnio gyventojø skaièiaus Latvijoje ir Estijoje kitatauèiø procentas ten buvo gana didelis, ir vietinës tautos dalis tolydþio maþëjo. 1989 m. suraðymo duomenimis, Latvijoje latviai jau tesudarë vos 52 proc. (1935 m. – 77, 1959 m. – 62, 2005 m. – 59 proc.), tuo tarpu Lietuvoje lietuviø procentas per visà sovietmetá iðliko stabilus ir svyravo tarp 78 ir 80. Tad ðalies pilietybë Latvijoje ir Estijoje buvo suteikta tik tiems kitatauèiams, kurie jà turëjo iki sovietinës aneksijos 1940 m., taip pat jø palikuonims. Likusiems palikta natûralizacijos procedûra, t.y. jie turi iðlaikyti valstybinës kalbos, ðalies istorijos ir konstitucijos pagrindø egzaminus bei mokëti valstybës himno tekstà. Nepilieèiams iðduotuose pasuose pilietybës eilutëje atsirado ðokiruojantis áraðas alien (‘ateivis’). Pagrindinis jø teisiø skirtumas nuo pilieèiø yra tai, kad aliens negali balotiruotis rinkimuose ir neturi balsavimo teisës. Tokiø „ateiviø“ Latvijoje ðiuo metu yra apie 433 000, arba 19 proc. nuolatiniø ðalies gyventojø. Taèiau imant tautines maþumas atskirai, nepilieèiø procentas labai nevienodas. Pavyzdþiui, ið 635 000 Latvijos rusø nepilieèiai sudaro 45 proc., ið 85 000 baltarusiø Latvijos pilietybës neturi 66 proc., ið 55 000 ukrainieèiø – 75 proc., ið 56 000 lenkø – 27 proc. Latvijoje gyvena ir apie 30 000 lietuviø, ið jø 40 proc. neturi Latvijos pilietybës. 71

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Rusakalbiai Ir Latvijos rusai, ir Maskvos propagandininkai terminu russkojaziènyje (rusakalbiai) atkakliai vadina visus nelatvius. Suprask, visos tautinës maþumos Latvijoje yra rusakalbës, t.y. jø ðeimos kalba arba jø bendravimo su kitais kalba esanti rusø, o ne latviø. Priëmus tokià „tiesà“, toliau skaièiuojama paprastai: Latvijoje yra 2 260 000 gyventojø, ið jø 1 352 000 latviø, vadinasi, likæs beveik milijonas esà rusakalbiai. Tokia matematika nesibodi spekuliuoti net aukðèiausieji Rusijos pareigûnai, kaltindami Europos Sàjungà neva dvigubais standartais: vieni, pavyzdþiui, esà taikomi Serbijos Kosovo kraðtui, kur ES siûlo paisyti albanø noro proporcingai patekti á valdþios struktûras, kiti – Baltijos ðalims, kur, pavyzdþiui, Rygoje, girdi, yra 60 proc. rusakalbiø (t.y. nelatviø), taèiau Rygos dûmoje jø maþuma, nes dalis rusakalbiø neturi teisës balsuoti. Apie tai, kad didelë dalis nelatviø puikiai moka valstybinæ kalbà, jà aktyviai vartoja ir savæs rusakalbiais nelaiko, propagandininkai, aiðku, nutyli. Propagandinis karas Visø „rusakalbiø“ teises Latvijoje pasiðovæ ginti rusai radikalai, reikalaujantys pripaþinti rusø kalbà antràja valstybine kalba, kaip kad Suomijoje padaryta su ðvedø kalba, nors paèiø ðvedø ten tik 6 proc. Taip pat reikalaujama leisti nepilieèiams dalyvauti bent jau savivaldos rinkimuose, kelti savo kandidatus, o ir apskritai atðaukti, anot jø, þeminanèià pilietybës gavimo procedûrà ir pasekti Lietuvos pavyzdþiu, kuri nepriklausomybës atgavimo momentu suteikë pilietybæ visiems tada Lietuvoje gyvenusiems asmenims, netikrindama nei jø valstybinës kalbos þiniø, nei lojalumo ðaliai. Beje, dël lojalumo. Latvijoje linkstama papildyti Konstitucijà straipsniu, kuriuo bûtø galima tikrinti kandidato á pilietybæ lojalumà Latvijai. Pataisa taip pat palengvintø galimybæ atimti pilietybæ uþ akivaizdþià antivalstybinæ veiklà. Mat pilietybæ pasistengë gauti ir atvirai prieðiðki Latvijai asmenys. Rusai radikalai anaiptol ne skeptiðkai þiûrëjo á Latvijos pastangas tapti ES nare, nes tikëjosi, jog toliau galës siekti savo lûkesèiø ágyvendinimo, jau naudodamiesi Europarlamento tribûna. Ðitai ið dalies pasiteisino – Europarlamente ðia kryptimi aktyviai darbuojasi Tatjana Þdanok, Latvijos pilietë, mûsø jedinstvininkø vadø prototipas. Rusø propaganda nesibodi brukti suklastotà baltø tautø istorijà ir teigti, jog Rytø Baltija, o ypaè Latvija yra „iskonno russkije zemli“ (tikros rusø þemës). Be to, dalis rusø jau yra gimæ ir uþaugæ Latvijoje, laiko jà savo tëvyne, tad migranto pravardë prie jø nelimpa. Todël, sako jie privaèiuose pokalbiuose, reikia stengtis kad Latvija taptø nauja rusø valstybe, kaip kaþkada baltø Prûsija tapo vokieèiø valstybe. 72

AR LATVIJOS RUSAI EMIGRUOS Á KARALIAUÈIØ?

Latviø kalbà jie vadina „aborigenø, nacikø, labusø“ kalba. Jos nesà ko mokytis, nes nei britai, nei prancûzai, nei ispanai su portugalais nesimokæ Amerikos indënø kalbos, kurdami ten savo valstybes. Juo labiau, kad patys latviai yra sudaræ tokias sàlygas, jog visur puikiai galima iðsiversti su rusø kalba, tad de facto rusø kalba Latvijoje jau yra antroji valstybinë – reikia tik jà áteisinti de iure. Á paþadëtàjà þemæ Tad ar iðkeis nepatenkintieji „rusakalbiai“ Latvijà á Karaliauèiø? Tuo abejoja ne tik Latvijos pareigûnai, bet ir patys rusai. Pirmiausia, dël ekonominiø sumetimø. Kad ir kaip prastai Latvija ðiuo metu atrodo ES fone, pragyvenimo lygis, aplinka ir kultûra joje nepalyginamai geresnë uþ Rusijos anklavo. Be to, ið Latvijos yra lengviau iðvaþiuoti uþsidirbti á kitas ES ðalis, negu ið Rusijos. Áveikus pasipûtimà, galima net gauti pilietybæ ir iðvykti jau kaip ES ðalies pilieèiui. Kai kurie Latvijos nepilieèiai ásigudrina gauti Lietuvos pilietybæ, árodæ, kad jø senelë ar tëvo kûmo brolis gimë Lietuvoje. Tokiu atveju jiems ir kalbos nereikia mokytis, nes pilietybës gavimo tikslas yra ne nostalgija Lietuvai ar jos kalbai, o galimybë nevarþomai blandytis po Europà. Treèia prieþastis – dingtø pretekstas nuolat tampyti Latvijà uþ neva paþeidinëjamas þmogaus teises joje. Kitaip sakant, imperiniai Rusijos sluoksniai netektø èia savo atramos ir ruporo. Iðkiltø pavojus ir rusø kalbos arealui Baltijos regione – Maskva labai suinteresuota, kad tas arealas iðliktø nuo Talino iki Karaliauèiaus, áskaitant ir Lietuvà. Tam investuotos ir investuojamos milþiniðkos lëðos imtø eiti niekais, nes Latvija iki ðiol buvo geriausia rusakalbio arealo palaikytoja ir propaguotoja – èia leidþiami prorusiðki laikraðèiai „Èas“, „Vesti segodnia“ ir kt., ið Latvijos ar per jà net Lietuvà pasiekia rusifikuotos TV programos „Filmu kanâls“, „Pervyj baltijskij kanal“ (Pirmasis Baltijos kanalas) ir pan., èia veikia „Baltijskij russkij institut“ (Baltijos rusø institutas), vietiniai rusiðki internetiniai portalai. Todël nenuostabu, kad gubernatoriaus G. Boso pasiûlymas Latvijoje buvo sutiktas vos ne kaip Baltijos rusø interesø iðdavystë. Beveik kaip CÞV pinklës, kuriomis siekiama atimti antibaltiðkus politinius dividendus, didþiausio prieðo ávaizdá, o ið kai ko net kasdieninæ duonà. Nesikels Latvijos rusai á Karaliauèiø. Në uþ jokius pyragus! Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7900700 2005 lapkrièio 7 73

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso – 121)

_

Kristijonas, 2005 11 07 12:12 I Karaliauciu gal ir neemigruotu, bet i Kaliningrada gal ir emigruoti.

Biglis, 2005 11 07 12:34 Per gerai jiems LV, kad emigruotu. Juliusan, 2005 11 07 13:29 Latviø kalbà jie vadina „aborigenø, nacikø, labusø“ kalba. Jos nesà ko mokytis, nes nei britai, nei prancûzai, nei ispanai su portugalais nesimokæ Amerikos indënø kalbos, kurdami ten savo valstybes. Èia akivaizdus siûlymas gráþti á viduramþius? Gal ir inkvizicijà reikëtø gràþinti? Eretikø deginimus? :)

lietuviui, 2005 11 07 16:07 Budama ruse, Jusu komentare radau 5 klaidas. Idomu, kas is mudvieju nemoka Jusu kalbos. O kas del pasu: pasiemem Lietuvos pasus nes cia gimeme ir sekmingai is jusu salies issikraustome, nes rusai pagal prigimti negali priimti jusu mentaliteto. Linkiu Jums daugiau ES turku, kinieciu, arabu ir kitu labiau sukalbamu nepilieciu.

Justë, 2005 11 07 14:07 Bet tai kaip tà keistà mintá Bosui Putinas leido pareikðt? Tai tiesiog reiðkia gal, kad ið Rusijos bus atgabenta daugiau rusø á tà sritá? Arba Kaliningradas bus europeizuojamas ir stengsis pakliûti á ES erdvæ, bent gauti kokias nors lengvatines sàlygas ið ES.

Jevi Krus, 2005 11 07 16:31 Kas tas “karaliaucius”.Kaliningradas pagal eurostandarta, tai ir vadinkit kaip teisinga. o kas kur nori givent asmeninis reikalas. Praejo antras pasaulinis kai buvo sukurti “getto”,ar cia kartojasi prostalinistine politika? Konstitucia garantuoja pasirinkima givenamosios vietos. NE FASIZMUJ, NE NACIZMUJ, NE NACIONALIZMUJ!

Janis, 2005 11 07 14:26 Rusai dvikalbystæ Latvijoje supranta taip: rusas kalba su latviu tik rusiðkai, o latvis privalo mokëti ir kalbëti tiek rusiðkai, tiek latviðkai. Keista “dvikalbystë”.

ruse, 2005 11 07 17:00 Jei galeciau, atjungciau nacionalistams kabeline, kad ziuretu LNK ir CNN visa likusi gyvenima. Taip pat neleisciau nei vieno i Mumij trol’ ar Grebenschikovo koncerta. Jie, zinokite, irgi tataro-monglolskaja smes. Ir dar liepciau anekdotus pasakoti lietuviskai iki paskutinio zodzio. O dar geriau, kinietiskai – greiciausiai jie juokingesni. Ir kad nei vieno musu keiksmazodzio negirdeciau – kai kaimynas lietuvis padanga is pavydo nuleis, sakykite – OT RUPUZE, o ne tai ka dabar sakote... O siaip, as isvykau, ir, kuo imanydama, stengsiuosi negrizti. Aciu uz pasa ir nemokama issilavinima!

lietuvis, 2005 11 07 15:16 as labai dziaugiuosi Latvijos ir Estijos politika nepilieciu atzvilgiu, saunuoles siol valstybes. taip reikia elgtis su okupantais! o lietuvai turi buti geda kad savo brangu (daugeliui skurdzius saliu pilieciu lietuviskas pasas butu aukso vertes) pasa atiduodam rusakalbiams, net nepareikalavus ismokti musu kalbos. to ruse, tadas, 2005 11 07 17:51 buna isimciu, kai kurie rusai nori likti lietuvoje mokintis ir tapti pilnateisiais pilieciais bet... ju mazuma viska gadina seniai rusai kurie ne zodzio nesupranta lietuviskai ir sneka tik rusiskai (arba viska supranta ir vedami komunistiniu paskatu sneka tik rusiskai) beje ar rusijoje mokslas mokamas?

2 hm, 2005 11 07 17:18 O jeigu tai butu Rusijoje? Visiems litovcams i duda ir i tevyne !

74

AR LATVIJOS RUSAI EMIGRUOS Á KARALIAUÈIØ?

_

+ 123, 2005 11 07 18:03 Jei rusam Latijoje blogai, tai dziaugtusi pasiulymu keltis ten kur tures rusijos pilietybe, ten kur visi sneka rusiskai. O piktintis del tokio pasiulymo yra is vis idiotiska. Tada tegu nesiskundzia, kad jiem latvijoje kazkas blogai.

:/, 2005 11 07 17:38 reiketu rupintis savo, o ne kaimynu problemomis... vaje, 2005 11 07 22:23 labusai susirinko “protingai” atdiskutuot :D , kaimieciai jus eilini karta kai tik tema susijusi su Rusija jus nusisnekat mezhat kazka, pasikat ir tapsnojat :D bet kas jus tokie esat?? – nevykeliai, visada duchino jus ir duchins... savo nuomones neturit, anksciau mum laizet kojas, po to nemcams, po to vel mum :D , dabar bandot jankiams i sikna sulyst .... idomus zmones :D

Kukutis, 2005 11 07 20:49 Kas nori ðauniai pasikeikt, aplankykit rusiðkà latviø delfá. Na baisu ir tiek. Kas moka bent kiek latviðkai, pasisveèiuokit latviø delfyje. Pamatysit kultûrø skirtumà. Dël televizijos kanalø – kaþkoks absurdas iðeina. Kovojom uþ nepriklausomybæ, o þiûrim televizijà mûsø pavergëjø kalba. Aiðku, èia akmuo á mûsø kaimynø darþà. Mûsø (gyvenu Maþeikiuose) kabelinë retransliuoja kanalus ið Latvijos, ir në vieno latviðko. Jei jau mes viens kità laikome broliais, apsikeiskim bent jau valstybiniais kanalais. Ir uþdrauskit vienà kart Litovskoje Vremia. Uþtenka to melo ir dezinformacijos.O á Karaliauèiaus gubernatoriaus kalbas þiûriu kaip á tuðèias. Negerbiantys valstybës, kuri juos priëmë vyþotus ir “fufaikotus”, nekalbantys tà kalba ir nenorintys ja kalbëti, turi gráþti ten, ið kur atvaþiavo, o ne lásti á naujas teritorijas.

Lietuvos rusas, 2005 11 08 01:24 nu man tai juokinga komentarus skaityt, straipsni kai kuriose vietose irgi kalbat jus cia apie lojaluma savo valstybei, noriu paklausti, tai gal ir lietuvius tada visus issaudykit ar ka ten norit padaryt, kurie nevaiksto i rinkimus, nemoka himno, savo Tevyne vadina bananu salim? beje tikras paradoksas, bet ne su vienu lietuviu tikrai teko susipykti, kai jis Lietuva pradeda atsilikusia aborigenu valstybe vadint, ir kartoja kad prie sovietu buvo geriau:)) o as mat, Lietuvos rusas aiskinu kad ne, komunistinis rezimas blogai, demokratija gerai, Europos Sajunga gerai.. nu tai va, gimiau uzaugau Lietuvoje, mano abu tevai atsikrauste cia po antrojo pasaulinio, baigiau rusiska mokykla, lietuviska universiteta:)) vaikstau i rinkimus, balsuoju uz desiniuosius, jei tiksliai – uz liberalus, konservatorius, seniai seniai ir uz Brazauska balsavau, prisipazinsiu:) Uspaskichas man juoka kelia, Lietuvos himna ir kalba moku geriau nei cia komentuojantys kai kurie lietuviai, kurie juk tikri patriotai bei lojalus savo valstybei beje, dar apie lojaluma.. sakot rusai nelojalus Lietuvai ar Latvijai? tai zinokit jie lygiai taip pat nelojalus Rusijai, taip pat kaip juodaodziai Amerikoj nelojalus Nigerijai ar Etiopijai..

Latve, gaila man latviu, gaila ir lietuviu, 2005 11 07 21:01 Autorius gera raðta paraðe, o komentaruose tik kazkoki kvaili lozungai. Kur jie vazuos? Nevazuos i Kaliningrada, gaus lietuviskus pasus ir i Europa keliaus! Lietuviams reiketu rimtai apie si problema pamastyti: 1)Kodël Lietuva leidzia ágyti pilietybe kiekvienam, kas nori, nereikia net kalbos moketi, 2) kodel taip daug lietuviu Latvijoje yra “rusakalbiai”, t.i., kalba rusiðkai, bet nenori kalbeti latviðkai, 3) kodel taip daug lietuviu Latvijoje nenori tapti Lietuvos pilieèiais, ir negali tapti Latvijos pilieèiais (nes nekalba latviðkai), 4) kodel lietuviu verslas taip daþnai savo elgesiu taip pan. i .. nenoriu sakyti i ka..

75

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ Manau, kad autorius norejo pabreþti butent ta, ka gerbiamieji komentatoriai net nepamate.

_

tai vat norejau paklausti kuo gi as smirdziu, ir uz ka mane anot kai kuriu komentatoriu reiktu grusti i vagonus ir vezt i Rusija/Kaliningrada? ar del to kad vardas neturi baltisku saknu? gal tada reiktu priminti dabar vyraujancius vardus tarp naujagimiu, kur is vardo pasakytum kad galbut tai vokietis.. prancuzas.. britas.. na gal koks italas.. ar del pavardes kuri nesibaigia -as? ar del to kad su zmona kalbu rusiskai? tai gal del to kad yra tokiu imbicidu kurie laiptinese gliaudo ‘semkas’ ir klauso ‘Ruki verch’? paklauskit ju vardu, vos ne puse atsakys lietuviska.. ar sakot cia Vilniaus ‘ruskiu forsu’ propoganda, ir lietuviai bando pritapti? o ka apie tai kad Vilniuje zymiai saugiau gyventi nei lietuviskuose Kaune ar Panevezy, Siauliuose? sakot blogai balsuojam? gal primint, kad butent Kaunas Sustauska kazkada issirinko:)) tai gal isnaikinkim visus lietuvius uz tai kad yra tokie Zirinovskio, Putino atitikmenys kaip Murza, Paksas? berods pasakiau viska kas perskaicius straipsni ir komentarus ant sirdies atsigule:) taigi noreciau dvieju atsakymu: 1. kuo as smirdziu? 2. uz ka mane reiktu genociduoti/ istremti ar kitaip izoliuoti nuo lietuviu ir Lietuvos. is anksto dekui uz atsakymus :)

SWETIMAS, 2005 11 08 07:46 To: Rusui. Tu – isimtis. Bet realybe ir yra mazdaug tokia, kokia mato straipsnio autorius. Na gerai, pabandyk nueit ir isdestyt savo pozicija Lietuvos rusu sajungoje. Arba dar geriau – "na piervom pribaltyjskom". Jei tau ten pritars, galesi pakomentuot is naujo! Jautiesi nuskriaustas, bet nejaugi esi aklas: negi nepastebi milzinisku Maskvos pastangu bet kokiomis priemonemis cia daryt itaka? Brudas, To Lietuvos rusas, 2005 11 08 07:51 jei visi butu tokie kaip tu, nebutu problemu. O kurie nori vezti ir pan. – nereikia kreipti demesio, tegul issidirbineja Brimas, lietuvos rusui, 2005 11 08 10:12 Matai istorine. atmintis neleidþia pasitikëti.Mano senelis pasakoja, kad Lietuvoje po karo lietuviai ëjo á miðkus gi daugelis vietiniø rusø nuëjo á stribus. Lietuviai (su maþom iðimtim) rusus laikë okupantais, o rusai jei ir nelaikë savais tai nelaikë ir okupantais. Jei esi rusas tai tikrai þiûri ir rusiðkus kanalus, taigi tik aklas ir kurèias tenai nepamatys imperiniø rusø ambicijø, ne tik ið politikø, o svarbiausia eiliniø ruseliø. /.../ Antra vertus, absoliuèiai be jokio pagrindo, rusai Kurilus, Karaliauèiø, Karelijà vadina "Iskono ruskie zemli" Ádomu kaip pasijaustø rusas jei Maskvà, Smolenskà it.t. lietuviai pradetø oficialiai vardinti kaip istoriðkai lietuviðkomis þeme.mis? Maskvos puèiamas burbulas apie rusakalbiø persekiojimà susilaukia daug vietiniø rusø palaikymo, taigi naturali ir atgalinë reakcija.

76

NAUJOSIOS RUSIJOS NAUJOJI IDEOLOGIJA Ideologinëje Baltijos ðaliø ir Rusijos dvikovoje rusø politikai vis daþniau griebiasi naujø, iki ðiol maþai naudotø postulatø bei argumentø, nukreipianèiø á ðalá tiek patá Baltijos ðaliø okupacijos, tiek þalos uþ jà atlyginimo klausimà. Tuos argumentus ypaè mëgsta kartoti RF ambasadorius Latvijoje Viktoras Kaliuþnas (Viktor Kaliuþnyj). Kadangi ambasadorius nëra privatus asmuo, tikëtina, kad ðie teiginiai sugalvoti ne jo. Vienaip ar kitaip suformuluotus panaðius argumentus paþeria ir kiti Rusijos politikai bei þiniasklaida. Kas tai per argumentai? Rusija – tai ne SSRS Sakoma, kad 1940 m. Rusijos nebuvæ, o daug dabartiniø rusø tada dar nebuvo gimæ, todël jie nesuprantà, dël ko „pribaltai“ jiems kelia istorines pretenzijas. Juk esà dabartiniams lietuviams ar latviams irgi keistai atrodo priekaiðtai dël jø valstybiø teritorijoje vykdyto holokausto – jie yra niekuo dëti. Rusija yra visai kita ðalis nei buvusi SSRS. Rusijos santvarka esanti ið esmës kitokia nei SSRS, prioritetai irgi kitokie, ir tapatinti Rusijà su SSRS bûtø tas pat, kas tapatinti III Reichà ar Austrijos-Vengrijos imperijà su dabartine Vokietija ar Austrija ir Vengrija. Todël uþ bolðevikø nusikaltimus nei rusø tauta, nei dabartinë Rusijos vadovybë neatsako ir atsipraðinëti „pribaltø“ ar tuo labiau atlyginti jiems kokià nors þalà neketina. Rusija yra SSRS teisiø perëmëja? Taip, bet tai esàs grynai juridinis aspektas, ne daugiau. Daugelis ðaliø yra ankstesniø savo valstybiniø dariniø teisiø perëmëjos, taèiau tiesioginës atsakomybës uþ jø padarytus nusikaltimus neprisiima. Ðalá valdë nerusai Bolðevikinës Rusijos, o nuo 1922 m. – SSRS valdþioje buvæ nerusai. Ið 44 Revoliucinio karo sovieto nariø 38 buvo þydai, 4 latviai ir tik vienas rusas. ÈK (Ypatingosios komisijos – NKVD ir KGB pirmtakës) vadovas buvo Lietuvoje revoliucinæ karjerà pradëjæs lenkas F. Dzerþinskis; J. Dþiugaðvilis (Stalinas) ir L. Berija buvo gruzinai, N. Chruðèiovas á centrinæ valdþià atëjo ið Ukrainos, o L. Breþnevas net ið jos kilæs ir á Maskvà 77

A. Butkus. Baltiðkos impresijos atsikvietæs visà bûrá savo tëvynainiø. Tad priekaiðtauti esà reikia ne rusams, o minëtø veikëjø tautoms: þydams, lenkams, gruzinams, ukrainieèiams ir kt. Klausydamas tokios „iðminties“, nejuèiomis pagalvoji, kad kaltæ dël II pasaulinio karo nusikaltimø Maskva netrukus ims versti Austrijai, A. Ðiklgruberio (Hitlerio) gimtinei – vokieèiai, anot tokios logikos, buvo niekuo dëti. Maþai trûksta, kad ir pirmàjà Lietuvos aneksijà 1795 m. suvers ant vokieèiø galvø, nes Rusijos carienë Jekaterina II buvo vokietë... Latviams dar papriekaiðtaujama dël jø raudonøjø ðauliø vaidmens, átvirtinant sovietø valdþià Rusijoje 1918-1920 m. Esà bolðevikai tikrai bûtø pralaimëjæ, jei latviø raudonieji ðauliai nebûtø davæ pradþià Raudonajai armijai ir nebûtø taip uoliai slopinæ antibolðevikinius maiðtus bei saugojæ Leninà. Kas kaltas dël Baltijos ðaliø okupacijos Jei jau ieðkosim kaltø dël 1940 m. ávykiø, sako Rusijos ideologai, tai juose dalyvavo ne rusø, o sovietø (Raudonoji) armija, kurioje tarnavo ir ukrainieèiø, ir baltarusiø, ir gruzinø, ir uzbekø su kazachais, tad atsakomybæ reikëtø dalyti visiems, o pretenzijas reikðti ir dabartinëms nepriklausomoms ðalims, buvusioms SSRS sudëtyje, ne vien rusams ir Rusijai. Ið pirmojo Rusijos asmens Europa neseniai iðgirdo, jog sudaryti SSRS sutartá su hitlerine Vokietija buvæ bûtina, nes prieð tai Stalinui nepavykæ sudaryti koalicijos su Vokietijos prieðais Vakarø Europoje. Ta proga Rusijos Dûmoje pasigirdo minèiø, jeigu „pribaltai“ taip atkakliai teigia, jog jø ðaliø aneksija buvo Molotovo-Ribentropo nusikalstamo pakto padarinys, tada kodël jie nutyli Vilniaus miesto ir dalies jo kraðto atidavimà Lietuvai 1939 m. spalá, kaip irgi to pakto padariná, bei Klaipëdos gràþinimà Lietuvai 1945 m. sausá? Stalininës represijos? Rusø tauta nuo jø nukentëjusi dar daugiau nei Baltijos ðalys. Kas visa tai atlygins patiems rusams? Dël kariuomenës ávedimo á svetimà teritorijà esà neðventi ir patys „pribaltai“ – á Irakà jie ávedæ savo dalinius irgi be jokio tarptautinio mandato. Ar, pavyzdþiui, Latvija ketinanti dël to atsipraðyti Irako tautos? – retoriðkai klausia Rusijos ambasadorius. „Nusikaltimai ne mûsø, bet pergalë – mûsø“ Suvertus kitatauèiams SSRS vadovams kaltæ dël sovietmeèiu padarytø piktadarybiø ir klaidø, Rusijos ideologams darosi sunku paaiðkinti, kam tenka laurai uþ SSRS pergalæ II pasauliniam kare: ar tiems patiems blogiukams vadams gruzinams ir þydams, ar kam kitam. Paprastai akcentuojami generolø G. Þukovo, I. Konevo, K. Rokosovskio ir kitø karo vadø 78

NAUJOSIOS RUSIJOS NAUJOJI IDEOLOGIJA

bei paprastø kareiviø nuopelnai. Esà sumanûs generolai kûræ planus, o Stalinas jiems netrukdæs. Dar daugiau – vos tik generalisimas imdavæs kiðtis ir koreguoti planus, situacija fronte blogëdavusi. Sëkmæ, girdi, lëmë rusø (jau dabar rusø!) kareiviø dvasia, pasiaukojimas, ryþtas ir t.t. Ðitokia dviprasmybë (kas bloga – kitatauèiø vadovø kaltë, kas gera – rusø nuopelnas) verèia svarstyti: uþ kokius SSRS darbus tada Rusija atsako, o uþ kokius – ne. Jei atsiþegnojama nuo ðalies, kurioje valdþià buvo uzurpavæ kitatauèiai, tai logiðka bûtø atsiþegnoti ir nuo laimëjimø, pasiektø tiems kitatauèiams vadovaujant. Jei to padaryti negalima, reikia atsisakyti selektyvaus poþiûrio ir prisiimti atsakomybæ tiek uþ laimëjimus, tiek uþ klaidas, nes ir viena, ir kita darë tie patys þmonës, liepiami tø paèiø vadovø. Nuo ideologijos prie demagogijos Ádomiausia atrodo pokario sovietmeèio interpretacija, nors ir suprimityvinta iki absurdo. Nuo 1940-1945 m. ðis laikotarpis skyræsis tuo, jog Baltijos ðalys buvo SSRS sudëtyje, vietinës tautos labai aktyviai kûrusios socializmà ir tikëjusios komunizmo ateitimi. Visoms trims Baltijos sovietinëms respublikoms tada vadovavæ komunistø partijos centro komitetai, jø vadovai buvæ vietiniø tautø atstovai, o rusai ten turëjæ tik antraeilius vaidmenis. Visà tà laikà nebuvæ jokio signalo, jog, pavyzdþiui, Latvija bûtø norëjusi gauti nepriklausomybæ (sic!). Kai 1991 m. ji ðá klausimà iðkëlusi, tuometinis Rusijos prezidentas B. Jelcinas já iðkart ir patenkinæs (!). Tada okupacijos ir atsipraðymo dël jos klausimas nebuvæs keliamas, jis atsiradæs vëliau, – ðitaip latvius jø istorijos prieð metus viename interviu mokë naujasis Rusijos ambasadorius. Kas siûloma? Pirmiausia rusai Baltijos ðalims siûlo atriboti praeitá nuo dabarties ir þiûrëti á ateitá, kurti naujà istorijà. Praeitá reikià palikti istorikams, ne politikams. Negalima visà laikà klûpoti prie artimøjø kapo ir lieti aðaras – taip politikas virs tik kapiniø priþiûrëtoju. Visàlaik þvalgantis atgal, gali áskausti sprandas, o dar blogiau – galva, - sako rusø diplomatai. Su tuo, be abejo, negalima nesutikti. Taèiau su primesta ideologija ir vienpusiðka rusocentrine istorijos interpretacija – vargu.

Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8207206 2005 gruodþio 9 79

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso – 287)

Rusijos ideologija, 2005 12 09 11:37 Visø laikø Rusijos ideologija – uþpulti ir atimti.

_

jobvaldas, 2005 12 09 11:48 as ne istorikas ir juo labiau ne politikas (aciu, Dievui). mano nuomone tas nuolatinis reikalavimas atlyginti zala tiktai pasika santykius su rusija, kuri ir taip pilna sudo. jeigu realiai paziureti, tai jokios zalos niekas ir niekada tikrai neatlygins, o santykiai su kaimynine salim bloges ir bloges. mes pasisavinom isdidumo monopoli. rusai matyt irgi turi isdidumo, todel kada lietuva ima juos sokdinti, jie tiktai susierzina arba ziuri kaip i durnelius. ilgainiui musu ims nebesuprasti net vakarai. lietuva galetu kazkaip kilniasirdiskai atleisti rusijai uz padaryta zala ir pamirsusi skolas, ziureti, kokios naudos galima tureti is normaliu santykiu. dabar tai tikrai durnai atrodom. turbut net patys sau. o tai cia jau net nebe principai, cia kazkoks ikyrumas ir meginimas “pasokdinti” kita sali is kersto, kad si buvo mus okupavusi. reiketu palikt tuos savo kompleksus.

ruskiu naciai suizulejo, 2005 12 09 13:16 teisingas straipsnis ypac keistai atrodo, kai del visu savo nusikaltimus penkta kolonke komentaruose kaltina zydus, pribaltus bei kitas tautas, o nuopelnus pasiima jau sau – rusams. to davinchi, 2005 12 09 13:21 Ðudþiau. Okupantui niekada niekas nepriklausë, nes jis okupantas. O tas okupantas taip “pakëlë” Lietuvos ekonomikà, kad 50 metø atsilikome nuo normaliø pasaulio valstybiø. Taigi, debile, tylëk. politic, 2005 12 09 13:30 „Agenturos“ daznai teigia delfi komentaruose, kad neva Lietuvos istojimas i SSRS buvo „savalaikis ir progresyvus aktas – tai leido isvystyti Lietuvos pramone ir socialine sfera bei uztikrino visu socialiniu sluoksniu lygias teises.“ O kaip cia gavosi, kad Suomija, kuri savu laiku patyre ziaurius nuostolius kare su SSSR, bet po karo taip ir nebuvo inkorporuota i SSSR, vistik padare didesni progresa nei Baltijos salys – visose tose srityse, kurias ir minejai. Ypac i tai demesi atkreipia latviai, kuri salis buvo gerokai labiau isvystyta ekonomiskai pries sovietine okupacija nei tuometine Suomija (kaip ir Estija su Lietuva). Taigi cia dar labai didelis klausimas ar tas aktas buvo progresyvus ar regresyvus. Su tamsta butu galima sutikti tik tuo atveju, jei kazkokiu stebuklingu budu sugebetum visiems irodyti, kad per tuos 50 metu nepriklausoma Lietuva butu visiskai nesivysciusi ir pasilikusi 1939 metu lygyje.

davinchi, :-), 2005 12 09 12:50 Siûlau padalyti visà tà turtà, kurá paliko iðvaduotojai, kurie pamirðo iðeiti, tiems, kas nukentëjo nuo okupacinës valdþios. Juk ne ið nepriklausomos Lietuvos biudþeto buvo pastatyta Ignalinos AE, ar gamykla „Ekranas“, ar KHE ir t.t. Apskritai, kaip TSRS teisiø paveldëtoja, tai bûtent Rusija yra ðiø ir kitø objektø teisëta savininkë (!!!) alex, 2005 12 09 13:26 eikit toliau bulviu kast patriotines siuksles ir melstis Adamkui ar Lansbergiui Lietuva neilgai tems... be rusu pagalbos neisgyvensit patys. Tai puikiai zinot... juokas ima kai dar bandot spardytis :)))) davinchi, 2005 12 09 13:38 O ðiaip, skaièiuojant, kiek naudos turëjo priklausoma Lietuva nuo

80

NAUJOSIOS RUSIJOS NAUJOJI IDEOLOGIJA

_

+ èia, 2005 12 09 13:37 èia vis dar reiðkiasi rusø ðarikovai (Ið “Ðuns ðirdis), kurie neturi savo Tëvynës, neturi jokiø... neturi nieko. Tik tarnauja ðitø ðarikovø dþerzinskiui uþ numestà kaulà. Jie kandþioja visus taip pat ir save.

okupacijos, visai gali bûti, kad Lietuvos TSR ir likusios TSRS santykiai buvo lygiaverèiai. Tada ir neteisëtai uþgrobtos þemës nuomos mokestis atkrenta ;] Bet kaip tada su ávairiais fabrikais, gamyklomis, elektrinëmis, mokyklomis, universitetais, nemokamu mokslu, ar medicina, kuriø iki okupacijos nebuvo? Ir kiek visa tai bûtø kainavæ, jei Lietuva nebûtø buvusi okupuota (aneksuota, tiksliau, nes pasiprieðinimo tai nebuvo, iðskyrus keliø sukilusiø bûriø, ar pan.). Ir kiek þmoniø bûtø iðmiræ, negimæ, jei Lietuva bûtø nepriklausoma, o ligoniai neturëtø uþ kà susimokëti gydymo ástaigoms joje ir t.t. Þinoma, nuo okupacijos nukentëjo Vytautas, bet jis jau savo tvartelá atgavo, o kolûkius ið neapykantos okupantams, kad jie atëmë jo tvartelá, sugriovë, o ne iðmintingai pertvarkë á kolektyvinius ûkius, kurie vëliau bûtø virtæ ûkininkø korporacijoms, ar pan. Aiðku, nevisi vytautai savo tvartelius beatgavo...jie paprasèiausiai sudegë ;] Su TSRS ir Rusija ;] Dalykas këblus Rusijos diplomatams ;] Ið vienos pusës, dabartinis reþimas nekenèia komunistø, o tai jau ideologijos poþymis. Uþtenka paþiûrëti kokius naujus filmus kuria, ir rodo per Ostankinà, kad suprastum, kuo kvëpuoja jø valdþia... TSRS, Stalinas, Brëþniavas, 20 metø senumo Satana balistinës strateginës raketos, Putino polittechnologams reikalingi tik mito kûrimui, mito apie supervalstybæ kuri kaþkada buvo, mito savo tautieèiams visø pirmà, o jø diplomatams sunku laviruoti tarp valdþios mitø ir realybës. Gerai Maskvos meras pasakë diplomatinio ðnipø skandalo ákarðty, kad politika politikai, na o ekonomika ekonomikai, ar pan. ;]

imperija?, 2005 12 09 13:50 Kas turi galimybæ þiûrëti ruskiu televizijas , gali ásitikinti, kad jie atvirai svarsto, kaip Rusijai vël tapti imperija. Sëdi (stovi) “garbingi” politologai, þurnalistai ir marga publika ir su apmaudu lieja ašaras, kad Rusija jau ir dar ne imperija. Latvis, 2005 12 09 14:16 Geras straipsnis. Pagarba autoriui, kad jis trumpai drutai isdeste viska, ka cia Latvijoje Kremliaus vardu mala ambasadorius Kaliuznyj, o jam is paskos – ir visi “russkojazycnykai”. Neseniai Kaliuznyj pareiske, kad Latvijoj rusai nepilieciai prievartaujami isduoti patys save. Mat noredami gauti pilietybe, jie turi laikyti ir Latvijos istorijos egzamina ir pripazinti, kad Latvija buvo CCCP okupuota. O pripazinti to jie nenori ir negali. faktai, 2005 12 09 15:04 2003 metø kovo mënesá Rusijos vyriausybës finansuojamame naujienø portale “Regnum.ru” pasirodë dokumentas “Ar efektyviai Rusijos vyriausybë gina nacionalinius interesus? Aktyviø veiksmø Baltijos ðalyse bûtinumas ir potencialas” ttt, 2005 12 09 15:06 dideliø valstybiu, ypaè Putino Rusijos, atstovai daþnai savo imperines uþmaèias tapatina su patriotizmu, o maþøjø tautø sieká gyventi laisvai vadina nacionalizmu.

Igor, 2005 12 09 13:43 Seip, straipsnis yra objektyvesnis, negu visi pries tai buvusi. Bet pirma karta girdziu, kad 2 pasaulinio karo nuopelnus rusai prisima tik sau. Mes rusai nekada nepamirskim baltarusu (Bresto tvirtove, partizanai), ukraineciu

Politologas, 2005 12 09 15:39 Hitlerio amija irgi sudare ne tik vokieciai. Tai ka – kalti ir tie kiti? Manau, didziausia tokios “neopolitikos” klaida yra nutylejimas, kieno vardu toji

81

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ Raudonoji armija veike. “Za Rodinu, za Stalina!” sauke ne gruzinai, o rusai. Ka – jie buvo zombiai, jei visa kalte vercia gruzinu kilmes vadui? Nezinojo, ka daro? Centrine valdzia buvo Rusijos sirdyje Maskvoje, o ne Kijeve ar Tbilisyje. Rusai is tikruju yra talentingi demagogai su rytietisku klastos prieskoniu – sitas ju bruozas nepriklauso nuo santvarkos. Mongolu genai.

_

(Sevostopolis, Kerèe), prancuzu (Normandija- Neman) nuopelnu... Taip, tarp generolu, daugiau rusisku pavardziu, bet tarp paprastu kareiviu buvo zmones is visos Sovietu Sajungos, ir netgi is viso pasaulio. Ir tai zino kiekvienas rusas. vo_taip, Latvis, 2005 12 09 16:51 Karo metu destabilizuoti padeti okupuotose teritorijose nebutu protinga, kaip ir naikinti potencialius karius. Visi pakeitimai buvo palikti pokariniam laikotarpiui.

Latvis, vo_taip, 2005 12 09 15:54 Rusijoje kaip i dalyka ishsaugojusi nuo ishnaikimo daugeli rytu Europos tautu. O fashistai tai tikrai butu padare. 50 metu eiti ne visai tuo keliu geriau negu buti visishkai sunaikintam. Nesutinku ir nesutiksiu. Kas tada issaugojo Hitlerio okupuotas tautas nuo sunaikinimo? Danija, Norvegija, Olandija, Belgija, Austrija Cekoslovakija ir kt.? Juk jos po isvadavimo nebuvo inkorporuotos i CCCP.

cinikas, 2005 12 09 17:31 Autoris pats didelis demagogas. Nera analiza o tik lozungai. MES geresnis uþ kitus. Juventa, 2005 12 09 17:44 Gaila, kad autorius neteikia rimtesniø kontrargumentø pasakymams, jog Rusija Baltijos ðalyse pastatë daugybæ gamyklø, likvidavo beraðèiø kartà ir pan. Tokio pobûdþio samprotavimuose reikëtø daugiau gyvenimiðkos faktologijos, kurià mena mûsø þmonës, visiðkai nesiilgëdami praeities, kaip juos kaltina kai kurie trumparegiai oponentai.

dede, 2005 12 09 17:46 Daugeli amziu besiformavusiam Rusijos gyventoju mentalitetui svarbiau “geras caras”, negu visos tos vakarietiskos demokratijos. Gal net ne svarbiau, bet jiems taip suprantamiau, priimtiniau... Nesakau, kad visi ten galvoja tik taip, bet dauguma. Girdi, Rusijai reikia sugrazinti buvusia slove ir svori, kad su ja skaitytusi kaip anksciau. Parodyti Amerikai ir jos sajungininkams ju tikraja vieta, sukurti alternatyva vakarietiskai kulturai bei vakarieiskam mastymui. Nesiimu spresti ar is tiesu Rusija kelia gresme Vakaru valstybems, bet postsovietinei erdvei toji gresme lieka ir dar ilgai isliks.

timur2, 2005 12 10 17:55 20-40-s is Lietuvos isvaziavo apie 0,8 mln lietuviu dabar – apie 0.7 mln – tai jus rusams aciu pasakykite – per tas 50-t metu butumet visi pabeges is Lietuvos!! alex, 2005 12 10 17:57 a jus cia svaigstat lansbergistai. muþikø tauta buvot ir liksit. Teisybe akis drasko ka?? Rusija visada buvo ir bus galingiausia valstybe musu regione. O jus lansbergistai vis lojat ir lojat pykdot kaimyne Rusija be reikalo. Petkevicius teisus, uzsuks jums kranelius ir vel tapsit muþikais kuo visalaika ir buvot

gimiau 1941-06-22, 2005 12 10 21:24 Kai rusai uþëjo 1944 m mano senelis gyvenæs kaime, davë laðiniø kareiviams, kurie ant keptuvës juos kepë, o taukus pylë ant þemës sakydami: "Otkuda voda?"

82

ÍÎÂÀß ÈÄÅÎËÎÃÈß ÍÎÂÎÉ ÐÎÑÑÈÈ ‘Îäíî èç óõèùðåíèé âíåøíåé ïîëèòèêè çàêëþ÷àåòñÿ â òîì, ÷òîáû íàâÿçàòü äèïëîìàòè÷åñêîìó ñîïåðíèêó ñâîè èäåîëîãè÷åñêèå óñòàíîâêè. Èõ íóæíî ïðåäñòàâèòü òàê, ÷òîáû ñîïåðíèê, äàæå íå çàìåòèâ è íå ïî÷óâñòâîâàâ òîãî, íà÷àë èãðàòü ïî íàâÿçàííûì åìó ïðàâèëàì’. Ýòî öèòàòà èç ‘èíñòðóêöèè’ Â. Îëüæè÷à (ñîáêîð àãåíòñòâà REGNUM â Ëèòâå - ïðèì. ïåðåâ.) î òîì, êàê Ðîññèÿ äîëæíà ñîðèåíòèðîâàòü áàëòèéñêèå ãîñóäàðñòâà, ãîâîðÿ î ïðîèçâåäåííîé ÑÑÑÐ àííåêñèè ýòèõ ñòðàí è äëèâøåéñÿ 50 ëåò îêêóïàöèè.  èäåîëîãè÷åñêîì ïîåäèíêå ñòðàí Áàëòèè è Ðîññèè ðîññèéñêèå ïîëèòèêè íà ñàìîì äåëå âñå ÷àùå ïðèáåãàþò ê íîâûì, äî ýòîãî ìàëî èñïîëüçîâàííûì ïîñòóëàòàì è àðãóìåíòàì êàê ïî âîïðîñàì ñîáñòâåííî îêêóïàöèè áàëòèéñêèõ ñòðàí, òàê è î âîçìåùåíèè óùåðáà îò íåå. Òàêèå àðãóìåíòû îñîáåííî ëþáèò ïîâòîðÿòü ïîñîë Ðîññèéñêîé Ôåäåðàöèè â Ëàòâèè Âèêòîð Êàëþæíûé. Òàê èëè èíà÷å, ïîõîæå ñôîðìóëèðîâàííûìè àðãóìåíòàìè ëþáÿò ñûïàòü è äðóãèå ðîññèéñêèå ïîëèòèêè, à òàêæå ÑÌÈ. ×òî æå ýòî çà àðãóìåíòû? Ðîññèÿ – ýòî íå ÑÑÑÐ Óòâåðæäàåòñÿ, ÷òî â 1940-ì ãîäó Ðîññèè íå áûëî, à ìíîãèå ðîññèÿíå òîãäà äàæå åùå íå ðîäèëèñü, ïîýòîìó îíè íå ïîíèìàþò, èç-çà ÷åãî ‘ïðèáàëòû’ ïðåäúÿâëÿþò ê íèì èñòîðè÷åñêèå ïðåòåíçèè. Âåäü äëÿ íûíåøíèõ ëèòîâöåâ èëè ëàòûøåé òàêæå ñòðàííî âûãëÿäåëè ïðåòåíçèè â ñâÿçè ñ ïðîèñõîäèâøèì íà èõ òåððèòîðèè Õîëîêîñòîì – îíè íè ïðè ÷åì. Ðîññèÿ – ýòî ñîâåðøåííî äðóãàÿ ñòðàíà, íåæåëè áûâøèé ÑÑÑÐ. Óñò ðîéñòâî Ðîññèè ïî ñóòè äðóãîå, ÷åì ÑÑÑÐ, ïðèîðèòåòû òàêæå äðóãèå, è îòîæäåñòâëÿòü Ðîññèþ ñ ÑÑÑÐ – òî æå ñàìîå, ÷òî îòîæäåñòâëÿòü Òðåòèé Ðåéõ èëè Àâñòðî-Âåíãåðñêóþ èìïåðèþ ñ íûíåøíåé Ãåðìàíèåé èëè Àâñòðèåé è Âåíãðèåé. Ïîýòîìó çà ïðå ñòóïëåíèÿ áîëüøåâèêîâ íè ðóññêèé íàðîä, íè íûíåøíåå ðóêîâîäñòâî Ðîññèè íå îòâå÷àþò è èçâèíÿòüñÿ ïåðåä ‘ïðèáàëòàìè’ èëè, òåì áîëåå, âîçìåùàòü èì êàêîé áû òî íè áûëî óùåðá íå íàìåðåíû. Ðîññèÿ ÿâëÿåòñÿ ïðàâîïðååìíèöåé ÑÑÑÐ? Äà, íî ýòî ÷èñòî þðèäè÷åñêèé àñïåêò, íå áîëüøå. Ìíîãèå ñòðàíû òàêæå ÿâëÿþòñÿ ïðååìíèêàìè ïðàâ ñâîèõ ïðåäûäóùèõ ãîñóäàðñòâåííûõ ñóáúåêòîâ, îäíàêî 83

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ïðÿìîé îòâåòñòâåííîñòè çà ñîâåðøåííûå òåìè ïðåñòóïëåíèÿ íå áåðóò íà ñåáÿ. Ñòðàíîé ïðàâèëè íåðóññêèå Áîëüøåâèñòñêîé Ðîññèåé, à ñ 1922 ãîäà – ÑÑÑÐ ïðàâèëè íåðóññêèå. Èç 44 ÷ëåíîâ Ðåâîëþöèîííîãî âîåííîãî ñîâåòà 38 áûëè åâðåÿìè, 4 – ëàòûøàìè è òîëüêî îäèí ðóññêèé. Ðóêîâîäèòåëåì ×Ê (×ðåçâû÷àéíàÿ êîìèññèÿ – ïðåäøåñòâåííèöà ÍÊÂÄ è ÊÃÁ) áûë íà÷àâøèé â Ëèòâå ðåâîëþöèîííóþ êàðüåðó ïîëÿê Ô. Äçåðæèíñêèé. È. Äæóãàøâèëè (Ñòàëèí) è Ë. Áåðèÿ áûëè ãðóçèíàìè, Í. Õðóùåâ â öåíòðàëüíóþ âëàñòü ïðèøåë ñ Óêðàèíû, à Ë. Áðåæíåâ äàæå ðîäèëñÿ òàì è ïðèâåë çà ñîáîé â Ìîñêâó öåëûé îòðÿä çåìëÿêîâ. Òàê ÷òî ïðåäúÿâëÿòü ïðåòåíçèè íóæíî íå ðóññêèì, à íàðîäàì óïîìÿíóòûõ äåÿòåëåé: åâðåÿì, ïîëÿêàì, ãðóçèíàì, óêðàèíöàì è äð. Ñëóøàÿ òàêèå ‘ìóäðñòâîâàíèÿ’, íåçàìåòíî ìîæíî íà÷àòü äóìàòü, ÷òî âèíó çà âîåííûå ïðåñòóïëåíèÿ âî Âòîðîé ìèðîâîé âîéíå Ìîñêâà âñêîðå íà÷íåò ïåðåêëàäûâàòü íà Àâñòðèþ, ðîäèíó À. Øèêëüãðóáåðà (Ãèòëåðà) – íåìöû, ïî òàêîé ëîãèêå, íè ïðè ÷åì. Ëàòûøàì åùå âûñêàçûâàþòñÿ ïðåòåíçèè â ñâÿçè ñ ðîëüþ èõ êðàñíûõ ñòðåëêîâ, óòâåðæäàâøèõ ñîâåòñêóþ âëàñòü â Ðîññèè â 1918-1920 ãîäàõ. Áîëüøåâèêè áû òî÷íî ïðîèãðàëè, åñëè áû ëàòûøñêèå êðàñíûå ñòðåëêè íå ïîëîæèëè áû íà÷àëî Êðàñíîé àðìèè, íå óñìèðÿëè áû òàê óñåðäíî àíòèáîëüøåâèñòñêèå âîññòàíèÿ è íå îõðàíÿëè áû Ëåíèíà. Ïðè ýòîì óìàë÷èâàåòñÿ, ÷òî êðàñíûå ëàòûøñêèå ñòðåëêè íèêîãäà íå ÿâëÿëèñü ïðåäñòàâèòåëÿìè òîëüêî ÷òî ñîçäàííîé Ëàòâèéñêîé Ðåñïóáëèêè è íå áûëè åþ ïîñëàíû. Êòî âèíîâàò â îêêóïàöèè áàëòèéñêèõ ñòðàí Åñëè óæ ìû áóäåì èñêàòü âèíîâàòûõ â ñâÿçè ñ ñîáûòèÿìè 1940 ãîäà, ãîâîðÿò èäåîëîãè Ðîññèè, òî â íèõ ó÷àñòâîâàëà íå ðóññêàÿ, à ñîâåòñêàÿ (Êðàñíàÿ) àðìèÿ, â êîòîðîé ñëóæèëè è óêðàèíöû, è áåëîðóñû, è ãðóçèíû, è óçáåêè ñ êàçàõàìè, òàê ÷òî îòâåòñòâåííîñòü íàäî áû äåëèòü íà âñåõ, à ïðåòåíçèè ïðåäúÿâëÿòü è íûíåøíèì íåçàâèñèìûì ãîñóäàðñòâàì, áûâøèì â ñîñòàâå ÑÑÑÐ, à íå òîëüêî ðóññêèì è Ðîññèè. Èç ñîâåòñêèõ ó÷åáíèêîâ Åâðîïà íåäàâíî ñíîâà óñëûøàëà ïðàâäó î òîì, ÷òî ÑÑÑÐ áûë âûíóæäåí ïîéòè íà ñîãëàøåíèå ñ ãèòëåðîâñêîé Ãåðìàíèåé, ïîñêîëüêó ïåðåä ýòèì Ñòàëèíó íå óäàëîñü ñîçäàòü â Çàïàäíîé Åâðîïå êîàëèöèþ ñ âðàãàìè Ãåðìàíèè. Ïî ýòîìó ñëó÷àþ â Äóìå Ðîññèè ñëûøàëèñü âûñêàçûâàíèÿ, ÷òî åñëè ‘ïðèáàëòû’ òàê óïîðíî óòâåðæäàþò, ÷òî àííåêñèÿ èõ ñòðàí áûëà ïîñëåäñòâèåì ïðåñòóïíîãî ïàêòà Ìîëîòîâà-Ðèááåíòðîïà, òàê ïî÷åìó îíè óìàë÷èâàþò òî, ÷òî â 84

ÍÎÂÀß ÈÄÅÎËÎÃÈß ÍÎÂÎÉ ÐÎÑÑÈÈ

îêòÿáðå 1939 ãîäà Âèëüíþñ è ÷àñòü Âèëüíþññêîãî êðàÿ áûëà îòäàíà Ëèòâå, ÷òî òîæå ÿâëÿåòñÿ ïîñëåäñòâèåì ïàêòà, êàê è âîçâðàùåíèå Êëàéïåäû Ëèòâå â ÿíâàðå 1945 ãîäà? Ñòàëèíñêèå ðåïðåññèè? Ðóññêèé íàðîä ïîñòðàäàë îò íèõ åùå áîëüøå, ÷åì áàëòèéñêèå ñòðàíû. Êòî çà âñå ýòî çàïëàòèò ðóññêèì?  ñâÿçè ñ ââîäîì âîéñê íà ÷óæóþ òåððèòîðèþ: íå ÿâëÿþòñÿ ñâÿòûìè è ñàìè ‘ïðèáàëòû’ – â Èðàê îíè ââåëè ñâîè ïîäðàçäåëåíèÿ òîæå áåç âñÿêîãî ìåæäóíàðîäíîãî ìàíäàòà. Èëè Ëàòâèÿ íàìåðåâàåòñÿ ïðîñèòü ïðîùåíèÿ ó èðàêñêîãî íàðîäà? – ðèòîðè÷åñêè ñïðàøèâàåò ïîñîë Ðîññèè. ’Ïðåñòóïëåíèÿ íå íàøè, íî ïîáåäà – íàøà’ Ïåðåëîæèâ âèíó íà ðóêîâ îäèòåëåé-èíîðîäöåâ ÑÑÑÐ çà ñîâåðøåííûå â ñîâåòñêèé ïåðèîä çëîäåÿíèÿ è îøèáêè, èäåîëîãàì Ðîññèè ñòàíîâèòñÿ òðóäíî ïîÿñíèòü, êîìó ïðèíàäëåæàò ëàâðû çà ïîáåäó ÑÑÑÐ âî Âòîðîé ìèðîâ îé âîéíå: òåì ñàìûì ïëîõèøàì-ðóêîâîäèòåëÿì ãðóçèíàì è åâðåÿì èëè êîìó-íèáóäü äðóãîìó. Îáû÷íî àêöåíòèðóþòñÿ çàñëóãè ãåíåðàëîâ Ã. Æóêîâà, È. Êîíåâà, Ê. Ðîêîññîâñêîãî è äðóãèõ âîåíà÷àëüíèêîâ, à òàêæå ïðîñòûõ ñîëäàò. Òîëêîâûå ãåíåðàëû ðàçðàáàòûâàëè ïëàíû, à Ñòàëèí èì íå ìåøàë. Áîëåå òîãî – êàê òîëüêî ãåíåðàëèññèìóñ íà÷èíàë âìåøèâàòüñÿ è êîððåêòèðîâàòü ïëàíû, ñèòóàöèÿ íà ôðîíòå óõóäøàëàñü. Óñïåõ, ìîë, áûë ïðåäîïðåäåëåí äóõîì ðóññêîãî (óæå òåïåðü ðóññêîãî!) ñîëäàòà, åãî ñàìîîòâåðæåííîñòüþ, ðåøèìîñòüþ è ò.ï. Òàêàÿ äâóñìûñëåííîñòü (â ïëîõîì âèíîâàòû èíîðîäöû ðóêîâîäèòåëè, à âñå õîðîøåå – çàñëóãà ðóññêèõ) íàòàëêèâàåò íà ðàçìûøëåíèÿ: çà êàêèå äåÿíèÿ ÑÑÑÐ òîãäà îòâå÷àåò Ðîññèÿ, à çà êàêèå – íåò. Åñëè îòêðåùèâàþòñÿ îò ñòðàíû, â êîòîðîé âëàñòü óçóðïèðîâàëè èíîðîäöû, òîãäà ëîãè÷íî áûëî áû îòêðå ñòèòüñÿ è îò ïîáåä, äîñòèãíóòûõ ïîä ðóêîâîäñòâîì òåõ èíîðîäöåâ. Åñëè ýòîãî ñäåëàòü íåëüçÿ, íóæíî îòêàçàòüñÿ îò èçáèðàòåëüíîãî âçãëÿäà è âçÿòü íà ñåáÿ îòâåòñòâåííîñòü êàê çà ïîáåäû, òàê è çà îøèáêè, ïîòîìó ÷òî è òî, è äðóãîå ñîâåðøàëîñü îäíèìè è òåìè æå ëþäüìè, ïîíóæäàåìûìè îäíèìè è òåìè æå ðóêîâîäèòåëÿìè. Îò èäåîëîãèè ê äåìàãîãèè Ñàìîé èíòåðåñíîé âûãëÿäèò èíòåðïðåòàöèÿ ïîñëåâîåííîãî ñîâåòñêîãî âðåìåíè, ïóñòü è óïðîùåííàÿ äî àáñóðäà. Îò 1940-1945 ãã. ýòîò ïåðèîä îòëè÷àåòñÿ òåì, ÷òî áàëòèéñêèå ñòðàíû áûëè â ñî ñòàâå ÑÑÑÐ, ìåñòíûå íàðîäû î÷åíü àêòèâíî ñîçäàâàëè ñîöèàëèçì è âåðèëè â êîììóíèñòè÷åñêîå áóäóùåå. Âñåìè òðåìÿ ñîâåòñêèìè áà ëòèéñêèìè 85

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ðåñïóáëèêàìè ðóêîâîäèëè òîãäà öåíòðà ëüíûå êîìèòåòû êîììóíèñòè÷åñêîé ïàðòèè, èõ ðóêîâîäèòåëÿìè áûëè ïðåäñòàâèòåëè ìåñòíûõ íàðîäîâ, à ðóññêèå áûëè òàì òîëüêî íà âòîðûõ ðîëÿõ.  òîò ïåðèîä íå ðàçäàâàëîñü íèêàêèõ ñèãíàëîâ, íàïðèìåð, î òîì, ÷òî Ëàòâèÿ õî÷åò ïîëó÷èòü íåçàâèñèìîñòü (sic!). Êîãäà â 1991 ãîäó ýòîò âîïðîñ áûë ïîäíÿò, òîãäàøíèé ïðåçèäåíò Ðîññèè Á. Åëüöèí åãî ñðàçó æå óäîâëåòâîðèë (!). Òîãäà âîïðîñ îêêóïàöèè è èçâèíåíèé çà íåå íå ïîäíèìàëñÿ, îí ïîÿâèëñÿ ïîçæå, – òàê ãîä íàçàä ïîÿñíÿë ëàòûøàì èõ èñòîðèþ íîâûé ïîñîë Ðîññèè. ×òî ïðåäëàãàåòñÿ? Ïðåæäå âñåãî, ðóññêèå ïðåäëàãàþò áàëòèéñêèì ñòðàíàì ðàçäåëèòü ïðîøëîå è íàñòîÿùåå è ñìîòðåòü â áóäóùåå, ñîçäàâàòü íîâóþ èñòîðèþ. Ïðîøëîå íóæíî îñòàâèòü èñòîðèêàì, à íå ïîëèòèêàì. Íåëüçÿ âñå âðåìÿ ñòîÿòü íà êîëåíÿõ ó ìîãèë áëèçêèõ è ëèòü ñëåçû – òàê ïîëèòèê ñòàíåò òîëüêî ñìîòðèòåëåì êëàäáèùà. Ïîñòîÿííî îãëÿäûâàÿñü íàçàä, ìîæíî ñëîìàòü øåþ, ãîâîðèò ðóññêèé äèïëîìàò. Ñ ýòèì, íåñîìíåííî, íåëüçÿ íå ñîãëàñèòüñÿ. Îäíàêî ñ ïðèâíåñåííîé èäåîëîãèåé è îäíîñòîðîííåé è íåïîñëåäîâàòåëüíîé èíòåðïðåòàöèåé ðóññêî-öåíòðèñòñêîé èñòîðèåé ñîãëàñèòñÿ âðÿä ëè âîçìîæíî. Îïóáëèêîâàíî http://www.inosmi.ru/translation/224384.html 19 äåêàáðÿ 2005

86

KADA MATYSIME LATVIJOS TV? Ið karto girdþiu atsakymà – taigi matome! Pavyzdþiui, „Pervyj baltijskij kanal“, „XXI TV Filmu kanâls“ mato visa Lietuva. Latvijos pasienyje matomi ir kiti kanalai. Vienos kabelinës TV programø pakete ðmësteli ir du kiti Latvijos kanalai. Ko dar reikia? Skamba ciniðkai. Mat abu pradþioje minëtieji kanalai skirti rusakalbei auditorijai – ten në þodþio neiðgirsi nei latviðkai, nei apie Latvijà, o du kitus, beje, antraeilius Latvijos kanalus mato tik tos kabelinës TV abonentai. Þodþiu, ið Latvijos rodom tai, kas naudinga Maskvai, bet ne Vilniui su Ryga. Latvija yra vienintelë Lietuvos kaimynë, kurios tikroji latviakalbë televizija neturi teisës transliuoti á Lietuvà. Rusiðkai – praðom! Latviðkai – ne! Reikia pirkti licencijà. Teisybës dëlei pripaþinkim, kad ir Lietuva neturi teisës transliuoti savo TV programø á Latvijà – neturi iðsipirkusi licencijos. Lenkija su Rusija jà iðsipirko ir uþvertë Baltijos ðalis savo TV kanalais (ypaè Rusija), o Lietuva su Latvija tarsi nenorëtø viena kitos matyti. NATO narës. ES narës. Kaimynës. Etninës sesës. Mato viena kità tik tada, kai á jas kas nors ðaudo, kaip 1991 m. sausá. Ar tikrai nenori matyti? Netiesa, nori. Tà norà iðreiðkë Lietuvos ir Latvijos forumo Pirmasis suvaþiavimas, ávykæs 2005 m. rugsëjo 22 d. Kaune. Suvaþiavimo kreipimesi yra net atskira pastraipa, skirta TV programø mainams:

3.2. Raginame abiejø ðaliø valstybines ir kabelines televizijas pradëti keistis nuolatinëmis kultûrinëmis ir paþintinëmis laidomis, parengti ir rodyti jas savo ðalies valstybine kalba su subtitruotu (ne garsiniu!) vertimu á antrosios ðalies valstybinæ kalbà. Raginame visiðkai atsisakyti praktikos versti tokias laidas ar filmus á kurià nors treèiàjà kalbà.

Televizijos ðio kreipimosi neiðgirdo. Jos, beje, daug ko neiðgirdo. Jau kelinti metai dalis visuomenës aktyviai ragina televizijas nebeteikti sovietinio prioriteto rusø kalbai ir pradëti subtitruoti visas uþsienio kalbas, ne tik rusø. Siûloma rodyti ne surusintus, o lietuviðkai subtitruotus pažintinius kanalus „Discovery“, „National Geographic“ ir kt., kaip kad rodomas „Viasat History“. Kaip þirniai á sienà. Televizijos atsikalbinëja vienodai: neturim teisës, per maþai þiûrovø (Estijoj, beje, jø triskart maþiau, bet estai perëjo prie skandinaviðkos praktikos – subtitruoti), per brangu, nëra techniniø galimybiø ir pan. Þodþiu, televizininkai visada impotentiðkai akcentuoja, ko jie negali, uþuot pradëjæ svarstyti, kà galëtø padaryti situacijai gerinti. 87

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Prorusiðkos ðalies ávaizdis Ásiliejusi á europines struktûras, Lietuva, pasirodo, pakeitë tik politiná rûbà, tuo tarpu manieros ir áproèiai liko seni. Blogiausia, jog nedaroma nieko, kad tie áproèiai pasikeistø. Vakarietiðka orientacija ir vakarietiðkos vertybës yra viso labo tik garsiai skelbiamos deklaracijos, vieðai rodoma uþsklanda. Skambiais pavadinimais daþnai dangstomas atvirkðèias turinys. Pamaþu rusëjanèioms Lietuvos komercinëms televizijoms labiau tiktø „Slavijos TV“ pavadinimas. Jei jos tai teisina kultûrine rinka ir derinimusi prie þiûrovø, tai ið tikrøjø visuomenës orientacija yra aiðkiai ne á tà pusæ. Nenuostabu, kad ir sveèiams ið senøjø ES ðaliø Lietuva tebeatrodo kaip Rusijos prieangis ar jos satelitë. Pajunginëjæs kitus Lietuvoje matomus TV kanalus, uþsienietis nesunkiai ásivaizduos esàs Rusijoje, ne Lietuvoje. Tad nereikia stebëtis, jog tikrasis, ne deklaratyvusis Lietuvos ávaizdis jau pradeda kenkti mums ES struktûrose – ðalia skurdo nutylima ir faktiðkoji prorusiðka visuomenës kultûrinë bei kalbinë orientacija bei jos palaikymas per televizijas. Lietuvos televizijø abejingumas broliø latviø valstybei yra sovietmeèio paveldas ir inercija. Interviu su Latvijos atstovais daþniausiai skamba rusiðkai, kaip anais laikais. Su Lietuvos atstovais Latvijoje – irgi. Apie Rusijà ar Lenkijà Lietuvos gyventojas þino daugiau negu apie Latvijà. Apsidairykim aplinkui – estai mato giminaièiø suomiø TV, rusai – ukrainieèiø ir baltarusiø bei atvirkðèiai. Esam vienintelës iðlikusios baltø tautos ir juokinam pasaulá tuo, jog atvykæs uþsienietis apie lietuvius ir latvius daþnai þino daugiau, negu mes patys vieni apie kitus. Ðvedai su norvegais, pavyzdþiui, stebisi, kad lietuviai su latviais nesistengia kalbëtis savo kalbomis, o griebiasi treèios kalbos – rusø ar anglø. Kà rodyti Televiziniø programø mainus bûtø galima pradëti laidomis apie kaimyninëje ðalyje gyvenanèius tautieèius. Latvijoje gyvena apie 30 000 lietuviø, ið jø maþdaug 60 proc. yra Latvijos pilieèiai. Lietuvoje latviø gyvena deðimtkart maþiau, t.y. maþdaug tiek pat, kiek totoriø ar þydø. Kaip ir kuo gyvena lietuviai Latvijoje ir latviai Lietuvoje, bûtø ádomu abiejø ðaliø þiûrovams. Labai ádomios galëtø bûti laidos apie turizmo bei verslo galimybes kaimyninëje ðalyje. Savo þiûrovà rastø ir laidos apie mûsø bendrà istorijà, paproèius, tautosakà. Netrûktø þiûrovø, mëgstanèiø laidas apie broliðkos ðalies literatûrà, menà, muzikà. Atsipirktø netgi atskiras plaèiau matomas Latvijos TV kanalas Lietuvoje bei Lietuvos TV kanalas Latvijoje. Svarbu, be abejo, kad tie kanalai bûtø transliuojami atitinkamai latviø ir lietuviø kalbomis, o filmai ar laidos – 88

KADA MATYSIME LATVIJOS TV?

tritruotos antràja baltø kalba. Ðitaip padidëtø kiekvienos valstybinës kalbos reikðmë, iðsiplëstø baltø kalbø vartojimo sferos ir arealai, o latviams tai bûtø dar viena atspirtis prieð rusakalbiø nepilieèiø reikalavimà pripaþinti rusø kalbà antràja valstybine kalba Latvijoje. Kartu atkristø vienas ið reikalautojø argumentø, jog esà rusø kalba vartojama net paèiø baltø tarpusavio kontaktams. Be to, ðitaip prisidëtume prie Latvijos lietuviø ir Lietuvos latviø tautinio identiteto bei gimtosios kalbos palaikymo. Ðiuo atveju tikrai sektinas Rusijos ir Lenkijos pavyzdys – ðios valstybës negaili nei lëðø, nei pastangø savo tautieèiams kaimyninëse ðalyse palaikyti, áskaitant ir galimybæ jiems matyti gimtakalbæ televizijà. Neabejoju, kad tokie mainai kartu stiprintø ir abiejø ðaliø gyventojø patriotizmà, tautinæ savivokà bei pasididþiavimà tuo, jog esame baltai. O juk mûsø prie Baltijos – beveik puspenkto milijono. Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8929095&ndate=1141371304& categoryID=2997120 2006 kovo 3

Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 529)

+

_

niponial, 2006 03 03 09:52 Netiesa, nori. Tà norà iðreiðkë Lietuvos ir Latvijos forumo Pirmasis suvaþiavimas, ávykæs 2005 m. rugsëjo 22 d. Kaune. Suvaþiavimo kreipimesi yra net atskira pastraipa, skirta TV programø mainams Tai tame Forume susirinko abi tautos, 100%? O jei as su kokiu Malawio bahuru sukursiu Lietuvos-Malawio foruma, ir raginsiu Lietuvoje rodyti Malawio Pirma valstybini kanala? Pasiseks, kazi?

sauksmas i tyrus, 2006 03 03 10:00 Grazios mintys. Bet rusiskus kanalus finansuoja Rusija, o lietuviai tuo tik dziaugiasi, ir nemato nieko toliau savo nosies. Provincialas, 2006 03 06 11:53 Neturejau laiko skaityti komentaru, tai galiu ir pasikartoti. Sutinku su autoriumi! Esame Rusijos informacineje erdveje ir toliau i ta liuna klimpstame. Toli mums dar iki estu, deja. Beda ne tik musu mentalitete bet beda yra musu TV kanalu poziuris, ypatingai LTV. Geda! Mieli TV kanalu vadai. Uzteks ir toliau rusinti Lietuva, ar nematote ka darote? Kur jusu patriotiniai jausmai. Jus turite savo rankose zirkles kurios gali nukirpti musu informacines siules su Rusija. Tiktai jusu deka Lietuva liko

gintux, 2006 03 05 21:44 kam mums brukate ta latviu TV? Mes juk latviskai nesuprantame ir neziuresime. Nespreskite savo asmeniniu problemu visuomenes saskaita (pinigais). Jei taip norite ziureti ZIRGAGALVIU TV – nusipirkite

89

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ ir liks Rusijos informacineje zonoje. Uzteks dairytis aplinkui, ‘just do it!’ Ir iniciatyva turetu parodyti LTV!

_

satelitine antena (lekste) ir ziurekite sau i sveikata. Man nereikia tokios televizijos ir visai nedomina kas vyksta ten rytuose. Juk idomiau kas Europoje dedasi, ten kur auksta kultura. Juk toj Latvijoje kulturos tiek pat, kiek ir Rusijoje nuvaziavus toliau nuo Maskvos.

Tadas-þemaitis, 2006 03 06 18:19 Þiûriu dabar per savo Maþeikiø kabelinæ “Roventà” jau dvi valandas ukrainietiðkai. Maþeikiai Latvijos pasienyje. Latviai èia irgi gyvena, latviðkai supranta ir kalba ne viena deðimtis ar ðimtas þemaièiø ir lietuviø. Deja, ukrainietiðkai gatvëse kalbant negirdëjau. Tai kodël gi ukrainietiðkà kanalà nepakeisti latviðku. Mano galvon vis perðasi mintis – ar nenuperkamas mums Maskvos propagandinis opiumas kuo nors ið mûsø valdþios vyrø? Kaþkaip tas rusinimas prasidëjo Pakso laikais, ir nuo to laiko vis didëja. Triûbijam visur, kur tik galimaá apie latviø ir lietuviø draugystæ, o praktiðkai toliau lozungø nenuëjom. Prisimenu, gal prieð koká 10 metø turëjom savo televizijoje laidelæ “Mokausi latviðkai”. Ar kaþkà panaðaus. Labai gera laida buvo, paprasta, viskas gerai ásimenama. Bet dingo. Nors jokios didelës informacijos apie Latvijà ir negaudavom, bet kiekvienas norintis iðmokti latviðkai buvo patenkintas. Kà gi, liko vël laukti. Gal sulauksim. Ir dar, jei kà áþeidþiau pajuokavæs apie suvalkieèiø tarmæ, atleiskit. Nieko blogo nenorëjau.

Ogurkich, 2006 03 06 08:50 Nesupratau kame problema. Pats autorius prisipazista, kad reikia tik ispirkti licenzija, ir pirmin, transliuokit! Ar norisi kaip visada nachaliavu? KESTAS, 2006 03 07 22:32 Straipsnio tema – kada lietuviai matys Latvijos televizija. Bet komentarai vien apie Rusijos TV. Gal reiketu paklausti kitaip – ar mums to reikia. Atsiverskit programa – tie patys filmai, tos pacios licenzines laidos... Vietiniai kriminalai – tokis pacios bedos ,tik su latviskom pavardem... Tas pats, tik Latviskas seimas... Ar mums to reikia.Tai gal ir Estu. Irakui padedam – tai gal ir ju! Patys ir sumokekim.... Justas, KESTAS, 2006 03 07 22:41 Pritariu – tikrai nereikia. Tie patys filmai ir kriminalai rodomi ir per Rusijos TV. Tai kam èia dar kartoti ið Latvijos, jeigu yra Rusija?

leitis, 2leiðis, 2006 03 03 11:19 Latvijos TV reikia ne dël ádomumo, o dël to, kad tai kaimynai. Kiekvienas ið jos rinksis ne tai, kas tau ádomu, o tai, kas já domins. Juk Baltarusijos ar Rusijos kanalø tu irgi neþiûri iðtisai – nuo A iki Z. :)

leiðis, 2006 03 03 11:14 Matau 2 Zirgo galvu programas pasienmyje su Latvija. Nieko doro. Tik sportio jie duoda daugiau ir etnografiniu programu. O siaip – smulkmë... krutas, 2006 03 06 10:20 Dar viena rusofobo, pseudopatrioto rasliava. taip tikrai dazniausiai rusø kalba vartojama net paèiø baltø tarpusavio kontaktams, tai teisybe. Angliskai kai kas sneka, bet islieka rusu pagrindine. As mieliau ziuresiu rusu kanalus, nei latviu LNT ar koki dar geriau latviska TV3, kur puse filmu kaip ir musiskiu.

Analitikë, 2006 03 08 09:59 Kad tema aktuali, rodo ne tik komentarø kiekis, bet ir tai, kad jie vis dar nesibaigia, nors straipsnis jau senokai archyve. Pirmiausia dël argumentø, jog televizija yra komercializuota ir todël kabeliniø TV paketø turiná lemia rinka, o joje nëra vietos Latvijai. Ne visai. Paketus

90

KADA MATYSIME LATVIJOS TV?

+ vis dëlto pasiûlo ir sudaro ne þiûrovai, o patys televizininkai, palikdami þiûrovams teisæ rinktis paketus “in corpore”, t.y. tokius, kokie jie yra. Abejoju, ar þiûrovai pasiûlë korëjietiðkus kanalus ar koká nors “Fasion”. Ir tikrai tiesa, kad tuose paketuose rusø kalbos dominavimas jau ima rëþti ausá, nes visuomenës sudëtis ir poreikiai yra pasikeitæ, o televizijos vis neperlipa á naujàjá traukiná, tebesëdëdamos praëjusio deðimtmeèio “konkëje” ar “pojezde”. Antra, jei TV bûtø palikta ristis savaime á rinkos pakalnæ, tada nereikëtø nei TV tarybø, nei prezidiumø, nei etikos komisarø. Netiesa ir tai, kad televizijos nesusijusios su politika. Ir dar kaip! Tik vaikui gali pasakoti, jog TV yra tas pat, kas apelsinø pardavinëjimas turguje. TV susijusi ir su uþsienio, ir su vidaus, ir su kultûrine politika. Pastaroji, palikta be prieþiûros, priþelia piktþoliø kaip ir bet koks nepriþiûrimas darþas /.../ Tik straipsnyje nutylëta, kiek pati Latvija yra suinteresuota, kad jos TV bûtø matoma Lietuvoje. Lietuvos valdþios nesuinteresuotumas akivaizdus. O Latvijos?

_

interpretatorius, 2006 03 06 22:53 ... neva norëta padaryt situacijos analizæ, taèiau rezultatas kaip visada tas pats – uþsiciklinta ties rusofobija ir gaunasi, kad galø gale vël kalta rusija... ...plius koketiðkai apsimetinëjama, kad neva nëra nieko paprasèiau, kaip priverst ekonomikà ir politikà gyvent draugiðkai... ... apie dauguma; "ultrapatriotiniu;" komentaru; að jau ir nebeðneku... ... o galiausiai smalsu kas autoriø inspiravo tokiam straipsniui? pareigos, valdþia?..., – netikiu, kad tiesiog "prisirpo" savaime...

Baltas, 2006 03 08 11:23 Kada matysime? Kai pasikeis raudonøjø valdþia. Dabartinë nostalgiðkai laikosi rusø kalbos ir Rusijos kanalø. Vivi, 2006 03 08 21:54 gal latviu tv butu geriau negu visos tos rusiskos lados. Net baisu isijugi ir prasideda visokie “okno””zonos&quo t;ir kitokios nesamoningos laidos. Tikrai pigus lt kanalai, negali issivaduoti is pigiu rusu ir kai kuriu vakaru, meksikos produkcijos. Liudna kai vykdomas toks nutautejimas... MMm..., 2006 06 01 22:53 Labai noreciau latviu kalba laidu Lietuvoje... Ir tokie straipsniai mane liudina :( Zmones, MES BALTAI!

91

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

REDZAM TIKAI TAD, KAD ÐAUJ Lîdzautore Laimute Balode (Latvija) Kad Latvijâ redzçsim Lietuvas TV un Lietuv⠖ Latvijas TV? Jûs teiksit – jau taèu redzam! Piemçram, “Pervij Baltijskij kanal”, TV filmu kanâlu “XXI” redz visa Lietuva. Latvijas pierobeþâ var redzçt arî citus kanâlus. Vienas Lietuvas kabeïtelevîzijas programmu paketç pazib arî divi citi Latvijas kanâli. Ko vçl vajag? Skan ciniski. Jo abi minçtie kanâli ir domâti krieviski runâjoðai auditorijai – tur ne vârda nesaklausîsi ne latvieðu valodâ, ne par Latviju, bet abus pârçjos, starp citu, sekundârus Latvijas kanâlus, redz tikai tâs kabeïtelevîzijas abonenti. Vârdu sakot, Lietuvâ par Latviju râdâm to, kas izdevîgi Maskavai, nevis Rîgai un Viïòai. Latvija ir vienîgâ Lietuvas kaimiòvalsts, kuras televîzijai nav tiesîbu translçt savas pârraides Lietuvâ. Krieviski – lûdzu! Latviski – nç! Jâpçrk licence. Taisnîbas labad atzîsimies, ka arî Lietuvai nav tiesîbu translçt savas TV programmas Latvij⠖ tâ nav nopirkusi licenci. Polija un Krievija to nopirka un pieplûdinâja Baltijas valstis ar saviem TV kanâliem (it îpaði Krievija), bet Lietuva ar Latviju it kâ nemaz negribçtu viena otru redzçt. NATO dalîbvalstis. ES dalîbvalstis. Kaimiòienes. Etniskâs mâsas. Redz viena otru tikai tad, kad uz tâm kâds ðauj – kâ 1991. gada janvârî. Vai tieðâm nevçlas redzçt? Nav tiesa, vçlas. Ðo vçlmi pauda arî Lietuvas un Latvijas foruma Pirmais kongress 2005. gada 22. septembrî Kauòâ: 3.2. “Aicinâm abu valstu valsts un kabeïtelevîzijas sâkt apmaiòu ar regulâriem kultûras un izglîtojoðiem raidîjumiem, sagatavot un râdît tos savas valsts valodâ ar tulkojumu subtitros (nevis audio!) otras valsts valodâ. Aicinâm pilnîgi atteikties no prakses tulkot ðâdus raidîjumus vai filmas kâdâ treðâ valodâ.” (http://www.lt-lv-forum.org) Televîzijas ðo aicinâjumu nesadzirdçja. Tâs, starp citu, daudz ko nav sadzirdçjuðas. Jau kuro gadu Lietuvâ daïa sabiedrîbas aktîvi aicina televîzijas nedot padomju laiku prioritâti krievu valodai un subtitrçt visas ârzemju valodas, ne tikai krievu. Tiek piedâvâts râdît nevis krieviskotus, bet lietuviski subtitrçtus izglîtojoðus kanâlus “Discovery”, “National Geographic” u. c., tâpat kâ tiek râdîts, piemçram, “Viasat History”. 92

REDZAM TIKAI TAD, KAD ÐAUJ

Kâ ziròi pret sienu. Televîzijas atrunâjas vienâdi: mums nav tiesîbu, pârâk maz skatîtâju (Igaunijâ, starp citu, to ir trîsreiz mazâk nekâ Lietuvâ, bet igauòi ir pâròçmuði skandinâvu praksi – subtitrçt), pârâk dârgi, nav tehnisku iespçju u. tml. Televîzijas cilvçki vienmçr bezspçcîgi uzsver, ko viòi nevar, tâ vietâ, lai sâktu domât, ko varçtu darît situâcijas labâ. Prokrieviskas valsts tçls Iekïâvuðâs Eiropas struktûrâs, Lietuva un Latvija, izrâdâs, ir mainîjuðas tikai politisko apìçrbu, kamçr manieres un ieraþas palikuðas vecâs. Sliktâkais, ka netiek darîts nekas, lai ðîs ieraþas mainîtos. Rietumu orientâcija un Rietumu vçrtîbas ir vienîgi skaïas deklarâcijas, publiski demonstrçjams priekðkars. Ar skaïiem nosaukumiem bieþi tiek slçpts pat pretçjs saturs. Lietuvas un Latvijas komerctelevîzijâm, kas lçnâm pârkrievojas, labâk piestâvçtu “Slâvijas TV” nosaukums. Ja tas tiek attaisnots ar kultûrtirgus nosacîjumiem un ar pieskaòoðanos skatîtâjiem, tad patiesâ sabiedrîbas orientâcija ir skaidri nepareizâ virzienâ. Nav brînums, ka arî viesiem no vecajâm ES dalîbvalstîm Lietuva un Latvija joprojâm izskatâs kâ Krievijas priekðnams vai tâs satelîtvalsts. Ieslçdzot pârçjos Lietuvâ un Latvijâ redzamos TV kanâlus, ârzemniekam pavisam viegli radîsies iespaids, ka viòð atrodas Krievijâ, nevis Baltijâ. Tad nevajag brînîties, ka îstais, ne deklaratîvais mûsu valstu tçls jau sâk mums kaitçt ES struktûrâs – blakus nabadzîbai tiek noklusçta arî faktiskâ prokrieviskâ sabiedrîbas kultûra un valodas orientâcija, kâ arî tâs atbalsts televîzijâs. Lietuvas televîziju vienaldzîba pret brâïu latvieðu valsti ir padomju laika mantojums un inerce. Intervijas ar Latvijas pârstâvjiem visbieþâk skan krieviski – kâ tajos laikos. Ar Lietuvas pârstâvjiem Latvijâ tas notiek precîzi tâpat. Par Krieviju un Poliju Lietuvas iedzîvotâji zina vairâk nekâ par Latviju. Palûkosimies apkârt – igauòi redz radinieku somu TV, krievi – ukraiòu un baltkrievu TV un otrâdi. Esam vienîgâs izdzîvojuðâs baltu tautas un smîdinâm pasauli ar to, ka atceïojis ârzemnieks par lietuvieðiem un latvieðiem bieþi vien zina vairâk, nekâ mçs paði zinâm viens par otru. Zviedri un norvçìi, piemçram, brînâs, ka lietuvieði ar latvieðiem nemçìina runât savâ valodâ, bet òem talkâ treðo valodu – krievu vai angïu. Ir ko râdît Apmaiòu ar televîzijas programmâm varçtu sâkt ar raidîjumiem par kaimiòvalstî dzîvojoðajiem tautieðiem. Latvijâ dzîvo ap 30 000 lietuvieðu, no kuriem apmçram 60% ir Latvijas pilsoòi. Lietuvâ latvieðu dzîvo desmitreiz mazâk, t. i., apmçram tikpat, cik tatâru vai ebreju. Kâ dzîvo lietuvieði Latvijâ un latvieði Lietuvâ, kâdas ir viòu saknes kaimiòvalstî, bûtu interesanti uzzinât abu valstu skatîtâjiem. 93

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Ïoti interesanti varçtu bût raidîjumi par tûrisma un uzòçmçjdarbîbas iespçjâm kaimiòvalstî. Savu skatîtâju atrastu arî raidîjumi par mûsu kopîgo vçsturi, ieraþâm, folkloru. Netrûktu skatîtâju, kam patîk raidîjumi par brâïu valsts literatûru, mâkslu, mûziku. Atmaksâtos pat atseviðís plaðâk redzams Latvijas TV kanâls Lietuvâ un Lietuvas kanâls Latvijâ. Svarîgi, protams, lai ðie kanâli tiktu translçti atbilstîgi latvieðu un lietuvieðu valodâ, bet filmas un raidîjumi – titrçti otrâ baltu valodâ. Tâdçjâdi palielinâtos katras valsts valodas nozîme, paplaðinâtos baltu valodu lietoðanas sfçras un areâli, bet latvieðiem tas bûtu vçl viens atbalsts pret krieviski runâjoðo nepilsoòu prasîbu atzît krievu valodu par otru valsts valodu Latvijâ. Reizç atkristu prasîtâju arguments, ka krievu valoda tiek lietota pat paðu baltu savstarpçjos kontaktos. Turklât ðâdi mçs varçtu pielikt savu roku pie Latvijas lietuvieðu un Lietuvas latvieðu tautiskâs identitâtes un dzimtâs valodas atbalsta. Ðajâ gadîjumâ tieðâm ir vçrts sekot Krievijas un Polijas piemçram – ðîs valstis neþçlo ne lîdzekïus, ne centienus atbalstît savus tautieðus kaimiòvalstîs, ieskaitot iespçju redzçt viòiem dzimtâs valodas televîziju. Neðaubâmies, ka ðâda apmaiòa vienlaikus arî stiprinâtu abu valstu iedzîvotâju patriotismu, tautisko paðapziòu un lepnumu par to, ka esam balti. Bet mûsu pie Baltijas jûras – gandrîz pieci ar pusi miljona. Publicçts:

Latvijas Avîze, 2006. 10. aprîlî http://www.delfi.lv/news/comment/comment/article.php?id=14169839 2006. 13. aprîlî http://www.klubs415.lv/modules.php?op=modload&name=News&file= article&sid=337&mode=thread&order=0&thold=0 2006. 13. aprîlî http://tautiskums.blogs.lv/atsauksmes/11121/ 2006. 20. aprîlî

Komentâri

+

(delfi.lv; kop⠖ 258)

piparjanka, 13.04.2006 07:06 Sen vajadzîgs raksts! PSKP ir pie varas. Latvija, kâ valsts vçl jau nav atjaunota, jo nau atjaunots Pavalstniecîbas Likums, kas nosaka pilsoòu loku, kas veido Latvijas Valsti. Jebkuru Valsti veido Zeme – tas ir

_

Zebrs, 13.04.2006 08:58 Un ko gribçja pateikt!! Es ar Lietuvieðiem runâju angliski, ja ko vçl nevar saprast – tad krieviski! Sorry lietuviski nemâku. Papildus tam ir jârçíina cik liel auditorija bûs ðâdiem raidijumiem.

94

REDZAM TIKAI TAD, KAD ÐAUJ

+ teritorija un cilvçku kopa , kas ir atbildi par ðo valsti. Tâpçc augsti god. un cienijamim prof. gribu atgâdinât, ka pilsonis ir pilngadîga rîcîbas spçjîga persona un Latvijâ tâ ir 21 gadu veca. Un te ir jautâjums: vai bçrns var bût pilsonis? Vai vâjprâtîgais var bût pilsonis? Viòi var bût pavalstnieki, atbilstoði Latvijas Pavalstniecîbas Likumam, jâ dzîmuði Latvijâ.

_

Par to krievu valodu – tas tik ir loìiski ka lielâkâ daïa kabeïa ir kreiviski, jo lielâkâ daïa ir cilvçku, kas prot krieviski, bet neprot angliski un piegriestos lasît titrus. Tapçc arî kreivu valoda dominç kabelî!! Âgenskalna dþedajs, 13.04.2006 09:55 Kas aizliedz veidot “latviskâkus” televîzijas kanâlus? Uz priekðu, cien. autore, veidojiet! Neuzskatu, ka valstiski nozîmîgus mçríus (latvieðu valodas saglabâðana) ir jâsasniedz uz privâtpersonu rçíina. Kas maksâ, tas arî mûziku pasûta. Autore laikam grib, lai krievijas biznesmeòi (1 baltijas kanâls) uztraucâs par latvieðiem? Kâdçï? Vai pret tiem arî bûs labvçlîgâka politika? Ðaubos.

Tâ við i!, piparjanka, 13.04.2006 07:16 Latvija jau nav atjaunota, bet tiek veidota ar vecâs nomenklatûras rokâm jauna valsts uz Krievijas kolonijas bâzes, izmantojot brîvvalsts atribûtiku un Satversmi, kuru steidzîgi pârveidoja lîdz nepazîðanai. hmm, 13.04.2006 08:00 Latvija ir èekistiska muïíu zeme, kas naivi mçìina latvieðiem iestâstît ka esot Latvijas valsts. Latvija ne sekundi nav bijusi brîva pçc 1991. gada, nu jau skaidrs ka arî nekad nebûs. Visu ðeit kontrolç maskava ar savu èekistu marioneðu palîdzîbu, sâkot ar godMAN un beidzot ar ðreku, sâkot ar ulMAN un beidzot ar tanti veru, pârçjos nav vçrts pat pieminçt. Dîvaini, bet arî 90% lietuviskajâ Lietuvâ ir lîdzîgs stâvoklis.

tooms, 13.04.2006 11:02 Ðajâ rakstâ kaut kas iet ðíçrsâm. Priekð kam tad es pusi no sava galvaskausa valodas centra esmu aizòçmis ar krievu valodu, ka tagad tâs vietâ man jâmâcâs vçl leiðu valoda, lai kaut ko saprastu no viòu TV raidîjumiem. Gribam vai nç, nu ir mûsu valodas ar daudz zemâku pielietojamîbas iespçju nekâ krievu. Lai tad arî Puðkina, Ïeva Tolstoja un Sergeja Jeseòina valoda turpina pastâvçt kâ starpnacionâls sazinâðanâs lîdzeklis. Citâdi iznâk kâ vairumâ gadîjumu Igaunijâ: krievu valodu esam “aizmirsuði”, bet angïu valodu vçl neesam apguvuði. Viljars Liepâjâ.

Lietuvis, 2Nja, 13.04.2006 08:39 Mans domât, ka vajadzçtu uztaisît vienu kopçjo mâkslîgo Baltu valodu, Saki, lûdzu, vai ir viena kopçja slâvu valoda? Slâviem taèu tas bûtu vçl aktuâlâk jo slâvu valodu ir vairâk nekâ divas. Manuprât, nav jçgas izgudrot kaut ko mâkslîgu, kamçr vçl esam dzîvi. Es iemâcîjos latvieðu valodu, un man kïuva pieejama arî jûsu daiïliteratûra, zinâtne, vçsture, radio, avîzes. Bet ko tu, draugs, lasîtu tajâ mâkslîgajâ baltu valodâ? Un ar ko tu runâtu tajâ? Vai tu Lietuvâ, Polijâ, Vâcijâ ar daudziem vari sarunâties esperanto? Tikai ar daþiem. Ir tikai divas dzîvas baltu valodas. Izdevîgâk ir iemâcîties to otro, nevis veidot vçl lieko nedzîvu treðo.

VIP, 13.04.2006 14:58 Latvija ir vienîgâ Lietuvas kaimiòvalsts, kuras televîzijai nav tiesîbu translçt savas pârraides Lietuvâ Pravilno. Zacem musorit efir melkimi nikomu neponiatnymi umirajuscimi jazykami. zîmulis, 15.04.2006 15:53 jo cilvçks vairâk zina valodas, jo labâk, taèu viòam nevar uzspiest mâcîties valodu, kura viòam neinteresç un nav vajadzîga. Lai piedod mûsu TV

95

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ Arvîdsd Kalme, 13.04.2006 11:20 “Spalvainâ roka”, kas organizç un diriìç visus procesus postpadomiskajâ telpâ nu nemaz nav ieinteresçta, lai latvji un lietuvji draudzçtos un turçtos kopâ !

_

kanâli, bet Krievijas TV kanâlos redzmajiem raidîjumiem, koncertiem, filmu seriâliem ir daudz augstâks lîmenis. Seriâli, kurus raida Krievijas Tv, cilvçkiem patîk tâpçc, ka tajos ir aizraujoði siþeti, filmu autori nebaidâs râdît dzîves negâcijas – vardarbîbu, bagâto un nabago attiecîbas, kukuïoðanu daþâdos lîmeòos un cîòu ar to. Pie mums bieþi râda filmas, kurâs pârsvarâ notikumi risinâs ideâlâ sabiedrîbâ, kur viss ir roþaini un skaisti. Bet reâlajâ dzîvç viss ir pavisam savâdâk...

Vecis, 13.04.2006 12:05 Prâtîgs rakstiòð. Diemþçl, kabeïtelevîziju programmas nosaka privâtpersonas, to izvçli – nauda, bet naudas Latvijâ ir vairâk krieviem (gan no kompartijas un èekas slepenajiem fondiem, gan pa tieðo no Maskavas, gan bandîtisko grupçjumu “obðèaki”...), tâdçï arî TV kanâli pârkrievojas.

Haizivs, 14.04.2006 23:49 Leiðu tâlrâde ir tâds pats mçsls kâ latvieðu TV. Krievu kanâli ir vienîgie ko var skatîties.

Anna, 13.04.2006 16:34 Krievu valodas telpa Latvijâ nozîmç arî krievu informâcijas telpu. Lîdz ar to – krievu propagandas telpu ar attiecîgi apstrâdâtu sabiedrîbu. Secinâjums ir viens – Latvija un varbût arî Lietuva ir Krievijas marionetes ES un NATO sastâvâ. Visu cieòu ðî raksta autoriem!

Kruglodurov, Haizivs, 14.04.2006 23:49, 15.04.2006 11:28 Pilnigi piekritu! Vispar leishu valsts ir tads pats mesls, ka latvieshu valsts. Krievija ir ista valsts, ar ko var rekinates.

Latvijas leitis, orâkuls, 13.04.2006 16:41 Mâcies no krieviem – viòi prot to savienot un tâpçc uzvar ideoloìisko karu. Gandrîz vienmçr. Bet mçs zaudçjam tieði tavas norâdîtas sadales dçï. Arî gandrîz vienmçr.

orâkuls, 13.04.2006 15:49 Te nu saduras inteliìence ar komerciju – un neko darît... Vieni grib neatkarîgu taisnîbu komercijas vidç, otri atkarîgu taisnîbu komercijas vidç:)

þemaitis, 13.04.2006 18:52 Ið tikrøjø, kodël nematom Latvijos TV? Rusai draudþia? Nëra pinigø? Ar tik geros valios? Jânis, 14.04.2006 07:49 Jautâjums Latvijas TV padomei: kâpçc mçs Latvijâ neredzam Lietuvas un Igaunijas TV? Joe, 14.04.2006 11:09 Tâpçc, ka TV padomç sçþ ielikteòi no partijâm, kuru sponsori nav teikuði, ka Latvijâ jâskatâs Lietuvas un Igaunijas tv, un vçl kaitîgâk, viòuprât, ir skatîties filmas oriìinâlvalodâs ar latvieðu subtitriem – jo citâdi letiòi var aizmirst “lielo puðkin-tolstih-oòegin Bïin”.

96

SUGNIAUÞTI LATVIJOS RUSØ KUMÐÈIAI Ðiomis dienomis Rygoje vieði pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas. Latvijos prezidentë Vaira Vykë-Freiberga sveèiui áteiks aukðèiausià ðalies apdovanojimà – Trijø Þvaigþdþiø I laipsnio ordinà (Didájá Komandoro kryþiø). Apdovanojimas B. Jelcinui skiriamas Latvijos Respublikos pripaþinimo 15-øjø metiniø ir jo paties 75-øjø gimimo metiniø proga. Trijø Þvaigþdþiø ordinas paprastai skiriamas uþ didelius nuopelnus Latvijai. 1991 m. rugpjûèio 24 dienà B. Jelcinas pasiraðë ásakà dël Latvijos (taip pat ir Lietuvos bei Estijos) valstybinio suverenumo – ðitaip Rusija oficialiai pripaþino Latvijos nepriklausomybæ. „Jelcinas – Latvijos rusø iðdavikas!“ Buvusá Rusijos prezidentà Latvijos rusø visuomeninës organizacijos pasitinka sugniauþtais kumðèiais. Artëjant vizitui, jos paskelbë pareiðkimà, kuriame teigiama, jog: „sutikæs priimti ordinà, Jelcinas ne tik eiliná kartà iðduoda Latvijos gyventojus rusus, bet ir solidarizuojasi su nedemokratine nacionaline Latvijos Respublikos politika.“ Pareiðkime sakoma, kad, anot istorikø ir politologø, Latvijos nepriklausomybës pripaþinimo aktas buvæs pasiraðytas pernelyg skubotai, o pats jo tekstas esàs parengtas neprofesionaliai – mat dokumente net neuþsimenama apie tautiniø maþumø teisiø iðsaugojimo garantijas. Pasak pareiðkimo autoriø, tuo istoriniu momentu, kai buvo galima apibrëþti normalø teisiná statusà þmoniø, ne savo valia (sic!) atsidûrusiø svetimoje ðalyje, Rusijos vadovybë ir pats Jelcinas nesugebëjæs ar nenorëjæs pasinaudoti tomis sàlygomis ir savo tëvynainius Latvijoje palikæs likimo valiai. Rusø visuomeniniø organizacijø nuomone, viso to loginë seka buvo Latvijos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 15 d. sprendimas padalyti visuomenæ á pilieèius ir nepilieèius ir ðitaip atimti politines teises ið treèdalio ðalies gyventojø, daugiausia nelatviø. Pareiðkime ðmësèioja tokios stereotipinës frazës, kaip „Latvijos rusø gyventojø politinë diskriminacija“, „prievartinës asimiliacijos pavojus“, „valdantysis latviø nacionalradikalusis politinis elitas“, „latviðka Latvija“ ir pan. Pareiðkimà pasiraðë Latvijos rusø bendruomeniø jungtinis kongresas, Latvijos rusø bendruomenë, Daugpilio rusø bendruomenë, Jelgavos rusø kultûros bendruomenë „Veèë“, Liepojos rusø bendruomenë, Rëzeknës rusø bendruomenë „ROR“, Rygos rusø regioninë bendruomenë. Pareiðkime nauja nebent tai, kad rusø bendruomeniø atstovai visø kitø Latvijos tautiniø maþumø nebetraktuoja kaip rusakalbiø ir nebeðneka jø 97

A. Butkus. Baltiðkos impresijos vardu. Net statistika yra kuklesnë – nepilieèiø 1991 m. nurodomas tik treèdalis, o ne pusë, nutylint, kad ðiuo metu visi nepilieèiai Latvijoje sudaro ne 33, o tik 18 proc. ðalies gyventojø. (Teisybës dëlei reikia pasakyti, kad ið 630 tûkst. Latvijos rusø pilietybës ðiuo metu neturi 44 proc., ið 84 tûkst. baltarusiø – 65 proc., ið 54 tûkst. ukrainieèiø – 73 proc.) Prieð keletà metø su statistika bûdavo manipuliuojama drastiðkiau. Buvo tvirtinama maþdaug taip: jei Latvijoje yra 2,5 mln. gyventojø, o ið jø 1,3 mln. latviø, tai likusieji yra rusakalbiai ir visø jø teisës yra paþeidinëjamos. Kiek ið tø „rusakalbiø“ kitatauèiø mokëjo latviðkai ir nesiskundë savo teisiø paþeidinëjimu, propagandininkai nesuko galvø. Pasilypëjusi ant ðio pseudostatistikos laiptelio, Rusijos propaganda visam pasauliui nesidrovëdama skelbusi, jog Latvijoje gyvena daugiau kaip milijonas rusø. Ið tikrøjø milijonas su trupuèiu susidarytø tik sudëjus visø trijø Baltijos valstybiø rusus, ið kuriø per 600 tûkst. bûtø Latvijos rusai, apie 400 tûkst. – Estijos ir 200 tûkst. – Lietuvos. Ekskursai á istorijà Latvijos rusø organizacijos lygina dabartinæ situacijà su tarpukario Latvijos vidaus politika, kai, pasak jø, „autoritarinio ir nedemokratinio reþimo vadas Karlis Ulmanis stengësi sukurti monolitinæ tautinæ valstybæ“. Kitaip sakant, duodama suprasti, jog dabartinë politika yra tarpukario blogiuko prezidento K. Ulmanio politikos tàsa. To Ulmanio, kurio „reþimà“ 1940 m. nuvertë ir latviø tautà ið burþujø nacionalistø vergijos iðvadavo ðlovingoji Raudonoji armija. Istorijos interpretuotë Latvijos visuomenæ dalija á dvi stovyklas. Alyvos papila ne tik vietinë rusakalbë ar Maskvos þiniasklaida, bet ir Rusijos diplomatai. Antai Rusijos ambasadorius Latvijoje V. Kaliuþnyj buvo vieðai pareiðkæs, jog pilietybæ gauti rusams trukdàs ir Latvijos istorijos egzaminas, kuriame ið jø, rusø, reikalaujama pripaþinti sovietinës okupacijos faktà, o tai esàs ruso sielos prievartavimas, nes jis istorijos mokæsis ið kitokiø vadovëliø ir visà tà istorijà nuo 1940 m. ásivaizduojàs visiðkai kitaip. Jau istorija daliai rusø tapæs ir jø gyvenimas Latvijoje. Èia sovietmeèiu gimusieji ir uþaugusieji teigia, jog uþ savo tëvø ar seneliø veiksmus jie neatsako, Latvijos okupavimu jø neapkaltinsi, jø tëvynë esanti ne Rusija, o Latvija, ir jie savo tëvynëje norá turëti visas teises. Sau pavadinti jie net etnonimà sugalvojæ – latvijec, kad skirtøsi nuo latviø (latyð) ir Rusijos rusø. Latviø kalba? O kam ji? Ar amerikieèiai, girdi, mokæsi indënø kalbos? Arba britai Australijos aborigenø? Viena Latvija – dvi visuomenës Latvijos etnokultûrinæ ir kalbinæ situacijà lietuviui suprasti sunkoka, nes skiriasi nacionalinë gyventojø sudëtis ir bendravimo tradicijos. 98

SUGNIAUÞTI LATVIJOS RUSØ KUMÐÈIAI

Lietuvoje lietuviai sudaro per 80 proc. gyventojø; ðitas procentas maþai kito ir sovietmeèiu. Lietuvos tautinës maþumos, be keliø iðimèiø, paprastai gerai mokëdavo ir moka lietuviðkai. Latviø procentas Latvijo- 70 je sovietmeèiu tolydþio maþë- 60 jo dël nuolatinës ir gausios 50 slavø (rusø, ukrainieèiø) imi- 40 gracijos. Iki II pasaulinio ka- 30 ro latviai Latvijoje sudarë 77 20 proc. gyventojø (1935 m.). Po 10 karo etninë situacija Latvijoje 0 1959 1989 1994 2001 2006 Latviai Rusai Baltarusiai Ukrainieèiai Lenkai pasikeitë ið esmës – 1959 m. latviø buvo 62 proc., o 1989 1 pav. Latviai ir slavai Latvijoje (proc.). m. – tik 52 proc. Ðiuo metu (2006 m.) latviai savo ðalyje sudaro 59 proc. (1 pav.). Rusø procentas Lietuvoje sovietmeèiu svyravo tarp 8 ir 9 (ðiuo metu – apie 6 proc.), tuo tarpu Latvijoje jis didëjo nuo 26 (1959) iki 34 (1989) (ðiuo metu rusai Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojø; 1935 m. – 9 proc.). Rusai plûdo á Latvijà kaip darbo jëga beatodairiðkai pleèiamai pramonei („broliðka pagalba latviø tautai“), Latvijoje stengdavosi pasilikti ir á atsargà iðëjusi sovietinë karininkija. Dël tokios disproporcijos visiðkai suprantamas latviø atsisakymas 1991 m. priimti nuliná pilietybës variantà, kaip tai padarë Lietuva. Nuogàstauta, kad, turëdami balsavimo teisæ ir net kojø gerai Latvijoje neapðilæ, gausûs rusakalbiai imigrantai pateks á Saeimà bei savivaldybes ir pakreips ðalies kelià NVS ar net atgal,. Rusijos link. Sovietmeèiu Latvijoje rusø kalbos pozicijos ásitvirtino taip stipriai, kad maþai tepajudinamos iki ðiol. De facto tai antroji valstybinë kalba Latvijoje. Dël tø tradicijø Latvijoje susidarë dvi visuomenës: latviðkai kalbanti (áskaitant ir kai kurias tautines maþumas) bei rusakalbë. Latvijoje kur kas labiau nei Lietuvoje aprusëjusi televizija – iðskyrus nacionalinæ TV, kiti kanalai net latviø kalbà subtitruoja rusiðkai. TV produkcija, kurià Latvija eksportuoja á Lietuvà (pvz., XXI TV Filmu kanâls) irgi parengiama rusakalbei auditorijai. Kino teatruose filmai anglø ar kuria kita kalba subtitruojami abiem kalbomis vienu metu: latviðkai ir rusiðkai. Iðliko tradicija á pareigûnà ar pardavëjà kreiptis pirmiausia rusiðkai, ne latviðkai, jei neþinoma, kokios jis tautybës. Tad ir Latvijos rusakalbiams nëra jokio poreikio mokytis valstybinës latviø kalbos, nes visur sudarytos sàlygos iðsiversti su rusø kalba. Nenuostabu, kad ir savanoriðkas kultûrinis geto Latvijos rusams jokiø integracijos keblumø nekelia. Vienintelis motyvas siekti pilietybës yra gauti teisæ dalyvauti rinkimuose. Taèiau sovietmeèiu gimusius „latvijcus“ þeidþia pilietybës gavimo sàlygos: kalbos, istorijos ir konstitucijos pagrindø egzamino laikymas bei tam tikras mokestis. Kaip pavyzdá „latvijcai“ pateikia Lietuvà – ten rusams pilietybë buvusi suteikta be jokiø sàlygø. 99

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Latvijoje leidþiami gausûs rusiðki laikraðèiai ir þurnalai savo straipsniø tonu daþnai primena Lietuvos „Jedinstvos“ stiliø – atrodo, kad leidinys iðleistas prieðiðkoje Latvijai valstybëje. Latvijoje susisuko lizdà liûdnai Lietuvoje pagarsëjusios Baltijos akademijos centras – Baltijos rusø institutas, taip pat Maskvos propagandinis TV ruporas – Pirmasis Baltijos kanalas. Kiek nors keisti ðià situacijà europëjimo link Latvijoje trukdo giliai ðaknis áleidæs rusø kapitalas, kuris rusø kalbà pavertæs dar ir verslo kalba. Lietuvos verslininkai Latvijoje daugeliu atvejø irgi stiprina rusø, ne latviø kalbos pozicijas. (Lietuvos diplomatus ðiuo poþiûriu turbût reikia mandagiai nutylëti.) Tad rusai, palyginti su kitomis tautinëmis maþumomis, Latvijoje ið tikrøjø turi iðskirtines teises. B. Jelcino vizito kritika jiems yra dar viena proga atkreipti á save dëmesá, siekiant strateginio tikslo: áforminti ðá visuomenës dvilypumà ir de iure. Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10446563 2006 rugpjûèio 22 http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=2090&sid=3147579532 ea5918fa93904505e0d4a0

Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso – 476)

zmogus to Arturas, 2006 08 22 15:04 .... ech, tai gal nusiimk rozinius akinius... apsidairyk geriau... Aleksotas, Arturui, 2006 08 22 15:09 Pritariu tau. Respect! Rusas rusui nelygu. Yra Nikolajus Medvedevas ir yra Valerijus Ivanovas. Að irgi turiu daug gerø rusø draugø ir branginu jø draugystæ. Taèiau në vienas jø neketina paversti Lietuvos “aborigenø labusø þeme”. Straipsnis ne apie tokius. Artûrui, 2006 08 22 16:04 Na nereikia Lietuvos rusø rodyti jos patriotais. Nesutikau nei vieno ruso kuris þaidþiant su CSKA bûtø sirgæs uþ “Þalgirá”. To ir nereikia. Uþtektø to, kad neniekintø Lietuvos, lietuviø kalbos, bûtø pakantûs mûsø paproèiams. Deja...

_

Arturas, 2006 08 22 15:02 Linkëèiau visiems daugiau pakantumo. Manau, didesnioji dalis jau Lietuvoje gimusiø rusø ar lenkø Lietuvà laiko savo tëvyne ir turi teisæ jà mylëti ne maþiau uþ kitus. Giesmæ “Lietuviais esame mes gimæ” paraðë Zauerveinas, turbût kiekvienas supranta, kad tai ne lietuviðka pavardë, bet ar gali bûti lietuviðkesnë giesmë ... Paklauskite kaimyno ruso uþ kà jis “sirgo” per Þalgirio ir CASK rungtynes sovietmeèiu? Retas pasakys, kad uþ CASK. Pradëkime mylëti ðalá, kurioje gyvename nuo maþø dalykø ... Bûkime teisingi. naujas rusas, to idomu, 2006 08 22 14:23 kaip galima gyventi valstybeje sitaip jos nekenciant

100

SUGNIAUÞTI LATVIJOS RUSØ KUMÐÈIAI

_

+ idomu, 2006 08 22 13:45 kaip galima gyventi valstybeje sitaip jos nekenciant ir linkint jai tik blogo. cia tik rusai taip sugeba, totaliai viska apsikti, paskiau stebisi kodel ju taip nemyli. tiesa, Lietuvoje, veselka ir kaza-mira juos myli. Naujam rusui, 2006 08 22 14:39 Tu teisus – yra lietuviø nekenèianèiø Lietuvos Jie iðvaþiuoja á Airijà, D. Britanijà, Ispanijà ir kt. civilizuotesnes ðalis, bet neteko girdëti, kad jie tø ðaliø nekæstø taip kaip kai kurie rusai Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ar kitos buv. SSSR kolonijos. Suprantam kodël – nebesat “vyresni broliai” ir dël to ðirstat. Janis, 2006 08 22 13:44 Rusai ið visø ðaliø labiausiai keikia Latvijà, bet ið jos, kur pagal juos esà antrarûðiai, neiðvyksta net á Rusijà. Kodël? Matyt Latvijoj jiems nëra taip blogai kaip sako, arba labai blogai Rusijoj. Aleksotas, 2aleksotui, 2006 08 22 15:41 Lietuvos rusai, tokie kaip M. Dobuþinskis ir L. Karsavinas, Lietuvai yra davæ tiek, kad retas lietuvis galëtø tuo pasigirti. Ta proga vienas pastebëjimas: daugelis dabartiniø Latvijos rusø savo kultûrà sieja su sovietine Rusija, ne su Latvija. Pradedant nostalgiðkais sovietiniais filmais ir kobzoniðkomis dainomis, baigiant visokiais zadornovais ir leontjevais. Krapas, 2006 08 22 14:05 Gaila, bet Latvijos miestuose tikrai didþiulë rusø átaka. Rusø niekinamà poþiûrá á latvius puikiai iliustruoja Latvijos Delfi rusiðkosios dalies komentarai. O latviai sutikti Latvijoj ar tolimuose uþsieniuose irgi negali ramiai kalbëti apie savo rusus. Naivus, Krapui, 2006 08 22 14:19 Latvijos rusiðkas Delfis apskritai yra þemiau kritikos, ypaè komentarai. Kruglodurovø ir derþimordø ferma.

Tu cia turbut apie Lietuva ir lietuvius? Kodel jus patis gyvenat taip nekenciamoj Lietuvoj? rasa, 2006 08 22 16:12 pats terminas “nepilieèiai” kaþkaip keistai atrodo... Dar teko girdëti, kad Latvijoje sulatvinami rusø vardai – kam to reikia? Petras, 2006 08 22 16:21 Gerai dar, kad Lietuvoje rusai neskriaudþiami taip, kaip Latvijoje latviams, 2006 08 22 16:28 paradoksas – tarpukariu latviai nemëgo vokieèiø. Vadino juos kryþiuoèiø palikuonimis, ið baronø buvo konfiskuojamos þemës, straipsnyje minimas Ulmanis buvo nukvakæs nacionalistas – Rygos senamiestyje!!! griovë ðimtameèius pastatus vien tik dël to kad jie pastatyti vokieèiø – idiotizmo virðûnë! Na ka, latviai, netekote vokieèiø kurie jus iðmokino raðto, iðmokino mûryti (dabar latviø istorikai tai pripaþásta), net kaip latviø tauta susiformavote dëka vokieèiø kultûrinës átakos. Buvo nepatenkinti jais – ir ðe tau: nebeliko vokieèiø atsirado þyyymiai “kutûringesni”, kurie iki ðiol net neiðmoko latviðkai (tarpukariu vokieèiø biurgeriai ir baronai latviðkai mokëjo) Problema yra paèiuose jûsyse Gintaras, 2006 08 24 09:10 Gan kebli situacija Latvijoje – daug kitatauèiø, bet jie nevienalyèiai. Darbo reikalais bendrauju su Latvijos rusais verslininkais (verslininkø latviø nesutikau...), tai jie gan protingi ir iðsilavinæ þmonës, taèiau latviðkai kalbëti jiems sunku. O ruda masë Rygos, Daugpilio gatvëse – tai debilai, kuriø net Rusija nenorëtø...O tiems, kas diskutavo apie pasienio problemas su latviais 1921-22 metais, galiu pasakyti, kad oficiali Latvijos vyriausybë rëmë lenkø okupacijuà Rytø Lietuvoje, todël istorija apsivertë – tik nereikia mums latviams atsilyginti tuo paèiu...

101

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ :-(, 2006 08 22 14:32 taip jau yra shitoj Europos dalyje: kuo daugiau Rusijos Latvijoje, tuo mazhiau Latvijos Latvijoje; kuo daugiau Rusijos Lietuvoje, tuo mazhiau Lietuvos Lietuvoje. Arba mes, arba mus... teta, 2006 08 22 16:03 ypaè iðdulkinti latviai atrodo per Jurmalos dainø festivalius. Kad savoj ðaly þiûrëtum festivalá, kurá organizuoja ir veda kitos ðalies atstovai ir kita kalba, tai baisus liûdesys suspaudþia ðirdá stebint tuos fejerverkus ir meilæ Jurmalai. Girdëjau, kad jau beveik 50% þiûrovø sudaro ir latviai, o ankðciau festivalis bûdavo ignoruojamas. martas, 2006 08 24 10:28 as tarnavau taline 88 metais.. tai atsimenu kai nuejom i kina. filmas buvo rusu kalba estiski subtitrai. kai beliko 5 min iki filmo pabaigos isjunge garsa beliko tik subtitrai estiski ...jau tada estai “”kovojo”” su rusais...as daug vazineju po latvija ir estija su reikalais ...ir isitikinau kad latviai o ypac estai labiau gerbia savo kalba ir kultura. Ignas, Arturui, 2006 08 22 17:05 Ar rusø reikalavimà pripaþinti rusø kalbà antràja valstybine kalba Latvijoje tu vadini buitiniu nacionalizmu? Reikalavimà imigrantams suteikti pilietybæ, nors tie “po-sobaèemu” nemoka – irgi buitinis nacionalizmas? Mano manymu, tai didþiarusiðkasis ðovinizmas. Vidas, to martas, 2006 08 24 10:22 Èia kaip kur. Gal Klaipëdoj ar Vilniuj jaunimas ir moka rusiðkai (aplinka dëkingesnë), taèiau kitur jau ne. Turiu keturis vaikus, tai du paskutinieji (g. 1986 ir 1992) rusiðkai nesupranta. Apmaudu, kad rusëja mûsø TV. Èia daug átakos, deja, turi sostinës gyventojø kontingentas ir mentalitetas. Uþsienietiðki kabeliniai kanalai net Kaune transliuojami su rusiðku vertimu be jokiø subtitrø. Tai formuoja ir skoná ir paþiûras – Palangoj neatsiginsi nuo rusiðkø “bumèikø”.

_

rusas, 2006 08 23 23:52 Teisingai latviai padare,kad nesuteikia rusams pilietybes jei jie nekalba valstybine kalba. Að kaip suprantu, ðvedai kadaise okupavo Suomijà, dabar ten konstitucijoje áteisinta ðvedø ir suomiø kalbas kaip valstybinës. Gal suomiai pasielgë þymiai protingiau ir demokratiðkiau nei latviai, o latviø politikai ðio atvejø parodë savo menkà protelá? ;) rusas, 2006 08 24 00:14 “rusas, 2006 08 24 00:00”, 2006 08 24 00:03 ”tautybëms neatiminëjo pilietybës” Aiðku ir suprantama, bet, atsipraðau, kuo èia dëta Latvija? Mano manymu, Latvija pasielgë, kaip kaimëèiai, o ne kaip ðalis kuri gali pretenduoti vadintis demokratiðka ir verta narystës ES. Vël gi, imho, jeigu norëjo, tai reikëjo iðkart visoms tautybëms, t.t. ir latviø, ávesti egzaminus to metu, o neskirti ten tikras „latvis“, o ten ne latvis. Beje, reikia nepamirðti, kad tokia valstybë kaip Latvija atsirado Rusijos dëka ir to, kad taip vadinama èk ir jos „darbeliai“ guli ant kai kuriu latviø sàþinës. Nes jie per revoliucijà suðaudë mano senelius. Arturas, 2006 08 22 16:56 Patinka mums ar nepatinka, vis tiek visi turësime kartu taikiai sugyventi ir latviai, ir rusai, ir lietuviai. O buitinis nacionalizmas, matyt, dar bus ilgai. FAKTAS, Chemikui, 2006 08 23 22:35 Lietuva turejo 1940 geriau ginkluota karuomene ne ruskiai. Kam ta karuomene lietuviai 20 metu sere kad tuos ginklus ruskiams atiduotu?

102

DVI LATVIJOS Ðeðiolika Latvijos naujosios nepriklausomybës metø vis dar nekonsolidavo ðalies visuomenës. Iki ðiol ji tebelieka padalyta á latviðkai kalbanèià dalá ir rusakalbius, taip pat á pilieèius ir nepilieèius, turinèius savo pase áraðà alien ‘ateivis’. Artëjantys spalio rinkimai á Saeimà dar labiau suprieðino ðias dvi dalis. Skirtumas nebent tas, kad daugëjant rusakalbiø pilieèiø, papildanèiø rinkëjø gretas, ëmë stiprëti prorusiðkøjø partijø pozicijos. Ið visø trijø Baltijos ðaliø bûtent Latvijoje yra ryðkiausia dvikalbystë: èia greta valstybinës latviø kalbos labai plaèiai vartojama Rusijos Federacijos oficialioji kalba. Valstybinæ latviø kalbà moka per 80% ðalies gyventojø, ið jø ji yra gimtoji 96-iems procentams latviø. Dar 72 tûkst. nelatviø ðià kalbà laiko gimtàja, ið jø 5% Latvijos rusø, 45% lietuviø, 21% lenkø, 7% baltarusiø, 3% ukrainieèiø. Rusø kalbà Latvijoje moka irgi apie 80% gyventojø. Ji yra gimtoji 95% Latvijos rusø. Be jø, dar 220 tûkst. nerusø jà laiko gimtàja, ið jø 80% Latvijos baltarusiø, 73% ukrainieèiø, 61% lenkø, 3% latviø. Kartu su rusais visi jie sudaro vadinamàjà rusakalbæ Latvijos visuomenës dalá, kuria taip mëgsta manipuliuoti Maskvos propaganda. Absoliuèiais skaièiais rusø kalba yra gimtoji beveik 900 tûkst. Latvijos gyventojø (paèiø rusø Latvijoje yra apie 650 tûkst.), arba maþdaug 40-èiai proc. visø ðalies gyventojø. Yra regionø ir miestø, kur rusai ir rusakalbiai sudaro gyventojø daugumà. Ið tokiø pirmiausia minëtini du didþiausi Latvijos miestai – Ryga ir Daugpilis. Kituose didþiuosiuose Latvijos miestuose, iðskyrus Rëzeknæ, latviø gyventojø dauguma svyruoja nuo 50% (Jûrmala) iki 54% (Jelgava). Latvijos pilietybë Vadinamieji nepilieèiai ið pradþiø sudarë apie treèdalá Latvijos gyventojø. Nemaþa jø dalis gavo pilietybæ taip, kaip to reikalavo ástatymas, ásitraukë á ðalies ûkiná ar kultûriná gyvenimà ir pateisina Latvijos Respublikos pilieèio vardà. Buvo ir tokiø, kurie nepatingëjo iðmokti latviø kalbà ir iðlaikyti egzaminus tam, kad, bûdami pilieèiai, galëtø dalyvauti politiniame gyvenime ir kiek ámanoma kreiptø Latvijà promaskvietiðku keliu. Dar kiti natûralizacijos procedûros atsisakë, neástengdami perþengti savo ankstesniø ásitikinimø ir uþgautø ambicijø. Ðiuo metu nepilieèiø Latvijoje likæ apie 418 tûkst., arba 18% ðalies gyventojø. Natûralizacijos departamento vadovë E. Aldermanë prognozuoja, kad pilietybæ ið jø gaus 103

A. Butkus. Baltiðkos impresijos dar 120-140 tûkstanèiai. Likusieji esà pasirûpins gauti kitø ðaliø pilietybæ, dalis iðvyksià ið Latvijos. Bûsià ir tokiø (daugiausia senyvo amþiaus) nepilieèiø, kuriuos tenkins dabartinis jø statusas ir rusakalbë aplinka, todël pilietybës jie nesieksià. Nepilieèiai pagal atskiras tautybes pasiskirsto nevienodai. Tarp minëtøjø 418 tûkst. nepilieèiø yra 278 tûkst. Latvijos rusø (44% visø ðalyje gyvenanèiø rusø) 55 tûkst. baltarusiø (65%), 40 tûkst. ukrainieèiø (73%), 14 tûkst. lenkø (26%), 12 tûkst. lietuviø (40%), 3 tûkst. þydø (30%). Tarp likusiø tautybiø atstovø nepilieèiai sudaro 36% (1 pav.). Pilieèiai

Nepilieèiai

100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 Kiti

Ukrainieèiai

Baltarusiai

Rusai

Estai

Lietuviai

Žydai

Lenkai

Latviai

0 IŠ VISO

1 pav. Latvijos pilieèiai pagal tautybæ 2006 m.

Pilietybës gavimo procedûra ir rusø kalbos statuso klausimas yra tas nesantaikos obuolys, kuris neleidþia Latvijos politinëms partijoms pasiekti santarvës vidaus politikoje. Nelabai sutariama net dël sàvokos tautinë maþuma. Radikalusis deðinysis konglomeratas „Tëvynei ir laisvei / Latvijos nacionalinës nepriklausomybës sàjûdis“ (Tçvzemei un brîvîbai / Latvijas nacionâlâs neatkarîbas kustîba; sutrumpintai TB/LNNK) teigia, jog Latvijoje esanti tik viena tautinë maþuma – lyviai. Visos kitos tautos esà imigravusios ávairiais istorijos tarpsniais. Sovietmeèio laikotarpio imigrantus radikalai laiko kolonistais ir stengiasi kelti valstybës dekolonizavimo klausimà bei sugrieþtinti pilietybës gavimo procedûrà. Jø oponentai – tiek nuosaikesnës partijos, tiek radikaliosios rusakalbiø partijos – siûlo priimti status quo, nesutardamos tarpusavyje tik dël to, nuo kada imigrantai gali save laikyti tautine maþuma. Bene didþiausia oponentë yra kairioji partija pretenzingu pavadinimu: „Uþ þmogaus teises vieningoje Latvijoje“ (rusiðkai Za prava èeloveka v edinoi Latvii; sutrumpintai ZaPÈEL). Be tradiciniø socialiniø klausimø, ji savo programoje iðkëlusi uþdaviná pasiekti, jog bûtø pripaþintas faktas, kad Latvijos visuomenæ sudaro dvi dalys: latviðkai kalbanèioji dauguma ir rusakalbë maþuma; tuo remiantis, reikalaujama besàlygiðkai suteikti pilietybæ visiems likusiems nepilieèiams, o rusø kalbà Latvijoje pripaþinti lygiateisæ latviø kalbai. Be to, tose savivaldybëse, kur 104

DVI LATVIJOS

rusakalbiai sudaro ne maþiau kaip 20% (vadinasi, visose didþiosiose savivaldybëse – þr. 2 pav.), rusø kalbà pripaþinti oficialiàja kalba. Tokiu bûdu netiesiogiai kvestionuojamas ir integracijos klausimas: jei visuomenë dvilypë, asmuo gali integruotis arba á latviðkàjà, arba á rusakalbæ dalá. Pilieèiai

Nepilieèiai

100 80 60 40

Rëzeknë

Ventspilis

Jûrmala

Jelgava

Liepoja

Daugpilis

0

2 pav. Latvijos didþiøjø miestø gyventojø pilietybë 2006 m.

Ryga

20

Tuo tarpu Latvijos rinkëjai net rusiðkajame Daugpilyje kol kas laikosi aukso vidurio ir radikalø á valdþià per daug nerenka. Iðimtis – T. Þdanok, prorusiðkø rinkëjø iðrinkta á Europarlamentà Latvijos „rusakalbiø teisëms“ ginti. „Rusija niekada nieko neuþkariavo, tik vadavo“ Kaltinimai Baltijos ðaliø okupavimu 1940 ir 1944 m. bei vëlesniu kolonizavimu didþiajai daliai Latvijos rusø – kaip nuo þàsies vanduo. Oficialioji Maskva ðá klausimà irgi pasukusi visai kitu, sau politiðkai naudingu kampu. Neseniai Rygoje vieðëjæs ir Trijø Þvaigþdþiø ordinu apdovanotas pirmasis Rusijos prezidentas B. Jelcinas atvirai pamokë latvius: norëdami susikalbëti su Rusija, nevartokite þodþio „okupacija“. Savo odiozinëmis kalbomis garsëjantis Rusijos ambasadorius Latvijoje V. Koliuþnyj interviu laikraðèiui „Biznes&Baltija“ ðiø metø vasario mën. pareiðkæs, jog: „Visada, kai rusai ateina /.../ á naujà þemæ, jiems sakoma aèiû. Rusai niekada nieko neuþkariavo, mes visada iðvaduodavome. Prisiminkit, pavyzdþiui, Aleksandro I kazokus, kaip juos su gëlëmis pasitiko Paryþius. Arba rusø tankus ið nacizmo iðvaduotame Berlyne. O kas vadavo Europà nuo ðvedø? Petras Pirmasis. Rusai ne kartà yra vadavæ Infliantus“ (buvusios Livonijos dalis – aut.). Tokio palaikymo fone Latvijos rusai mato savo naujà misijà – iðkovoti visas teises „engiamiesiems“ rusakalbiams ir padëti pamatus naujai rusiðkai valstybei. Rusiðkø Baltijos valstybiø vizija Privaèiuose pokalbiuose rusø ðovinistai, tituluojantys save didþiarusiais (velikorosy), akcentuoja latviø tautos (ir apskritai Baltijos tautø) 105

A. Butkus. Baltiðkos impresijos nesugebëjimà savarankiðkai tvarkytis, nuolatines vidaus rietenas, negatyvizmà spaudoje. Taip pat akcentuojamos „ilgaamþës rusø ðaknys baltø þemëse“, pabrëþiant ir tai, jog visos didþiosios tautos ilgainiui „suryja“ maþàsias ir silpnàsias savo kaimynes. Tolimàjà viso Baltijos regiono ateitá didþiarusiai ásivaizduoja kaip rusakalbiø valstybiø trejetà. Siekiant ðio strateginio uþdavinio, pirmiausia stengiamasi iðlaikyti regione rusø kalbà nuo Talino iki Karaliauèiaus. Prievartiniø priemoniø griebtis nesà jokio reikalo, nes daug kas vyksta savaime, dar ir grindþiant komercine nauda – net tokia etniðkai palyginti gryna ðalis, kaip Lietuva, rusø kalbai skirianti prioritetà savo televizijose. Estija, girdi, ðiuo poþiûriu yra kietesnis rieðutas uþ Lietuvà, nors Estijoje rusø gyvena dvigubai daugiau nei Lietuvoje, o paèiø estø nëra net milijono. Baltijos tautos nykstanèios tiek dël maþo gimstamumo, tiek dël didelës emigracijos, bet pasipildyti neturinèios ið kur. Netrukus, prognozuoja jie, ims smarkiai trûkti darbo jëgos, todël plûstels naujas imigrantø srautas ið Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tik ðá kartà paèiø nepriklausomø Baltijos valstybiø iniciatyva ir kvietimu. Tai bûsià ypaè naudinga ir aktualu Lietuvai, nes rusakalbiø gyventojø procentas èia esàs nedovanotinai (!) maþas palyginti su Latvija ar Estija. Bendravimo kalba su naujàja darbo jëga bûsianti irgi rusø, tad ðios kalbos pozicijos Baltijos ðalyse tik stiprësianèios ir netrukus ji tapsianti oficialiàja kalba, kaip kaþkada vokieèiø kalba Livonijoje. Rusiðkosios Baltijos valstybës nebûtinai turësianèios ateityje tapti Rusijos dalimi – juk buvo savarankiðka vokiðkai kalbanti Prûsija, yra vokiðkai kalbanti Austrija, prancûzakalbë Belgija ar Liuksemburgas. Alternatyvos Kiek ðitos prognozës iðsipildys, parodys laikas. Ar Baltijos ðalys kompensuos darbo jëgos stygiø ekstensyvindamos ûká, kaip laukia rusø radikalai, ar intensyvindamos já, priklauso nuo paèiø ðaliø. Apmaudu tik, kad rusø kalbos ir Rusijos þiniasklaidos skvarba á mûsø televizijas jau dabar yra didþiulë. Ir nesvarbu, kokiais pragmatiniais ar komerciniais argumentais tai pateisinama – vis tiek tai yra Trojos arklys mûsø pastangoms prieðintis Rusijos gravitacijai. Apmaudu dar ir dël to, kad nesiimama jokiø kontrpriemoniø rusifikacijai stabdyti – viskas palikta savieigai. O reikëtø visai nedaug – traktuoti rusø kalbà kaip ir kitas uþsienio kalbas, neteikiant jai prioriteto televizijose. Taip elgiasi estai ir skandinavai: visas uþsienio kalbas per TV jie subtitruoja savo ðalies valstybine kalba. Vien a ið iðeièiø bûtø ir kur kas glaudesnis Baltijos ðaliø bendradarbiavimas. Lietuvai derëtø pasirûpinti ne tik prekybos ar paslaugø tinklo plëtra Latvijoje, bet ir lietuviø kalbos bei kultûros eksportu á ðià baltø ðalá. To paties reikëtø laukti ir ið Latvijos Lietuvoje. Laikas pradëti atsisakyti 106

DVI LATVIJOS

visuotinio bendravimo su latviais rusø kalba (tokia praktika yra sovietinis paveldas) ir pamaþu pereiti prie skandinaviðkojo modelio, kada giminiðkø kalbø atstovai (pvz., ðvedai ir norvegai), turëdami kaimyninës kalbos pagrindus, bendrauja kiekvienas savo kalba ir supranta vieni kitus. Latvijos valstybinæ ir savo gimtàjà kalbà daugiau turëtø gerbti ir mûsø verslininkai bei diplomatai Latvijoje – atstovaudami Lietuvai, jie kartu kuria ir jos kultûriná ávaizdá. Beje, rusai su ukrainieèiais irgi nebendrauja treèiàja kalba, o abi kalbas pavartoja lygiagreèiai net meniniø kolektyvø scenoje. Baltijos regione toks bendravimas turi tradicijà Lietuvos-Latvijos pasienyje. Lietuviø ir latviø kalbos yra vienintelës iðlikusios baltø kalbos pasaulyje, todël vertëtø pagalvoti apie jø pagrindø dëstymà vidurinëse mokyklose: Lietuvoje – latviø, Latvijoje – lietuviø. Trûksta televizijos laidø ið kaimyninës ðalies, nekalbant jau apie atskirà kanalà. Ðià niðà irgi sëkmingai uþpildo Rusijos þiniasklaida, brukdama savaip apdorotà informacijà rusø kalba. O juk mums su latviais bendrauti baltø kalbomis nebetrukdo niekas – nei carai, nei TSKP CK generaliniai sekretoriai. Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10679633 2006 rugsëjo 13 http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=2090&sid=3147579532 ea5918fa93904505e0d4a0

Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 275)

+ Linas, 2006 09 13 11:02 Is tiesu liudna kartais pasidaro kai pagalvoji,kad mazai kam rupi kas sitame straipsnyje rasoma.lietuviams nebereikia Lietuvos. Siame simtmetyje Lietuvos istorija baigsis... Justë, 2006 09 13 11:31 Ðitas, manau, iðëjo pats geriausias ið visø trijø gerø straispniø ðia tema. Gaila, kad per maþai beliko sàmoningø baltø tarp mûsø. Jeigu net 40 proc. Latvijoje gyvenanèiø lietuviø neiðmokæ tos kalbos ir negavæ pilietybës...

_

naujas rusas, 2006 09 13 12:16 Straipsnis protingai pradëtas o baigtas kvailai. Skandinavai tarpusavyje pagrinde bendrauja arba ðvediðkai, nes ilga laika norvegai,ðvëdai suomiai gyveno vienoje valstybëja arba angliðkai, bet pavizdþiui suomiai norvegø kalbos nestudijoja ir atvirkðèiai nes uþtenka anglø kalbos. Ðeip reikëtu dþiaugtis kad su kaimynais dar galima susikalbëti nors ir rusø kalba. Autorius bent suprato kà jis paraðë? Nu gerai tegul mokslëiviai vietoj tos baisios okupantø kalbos mokosi

107

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ ash uz, 2006 09 13 12:37 Ash uzh tai, kad latviu kalba privaloma butu. to naujas rusas, 2006 09 13 12:41 Tu blyn danishkai, svedishkai ar norvegishkai moki? – kad skirtumai tarp kalbu kaip tarp suvalku aukshtaichiu ir zemaiciu – nezinai? Ash danishkai shiek tiek moku – problemu (letai kalbant) nei Svedijoje, nei Norvegijoje nebuvo – svedai shiaureje beje ir anglishkai nelabai moka. EiSi, 2006 09 13 13:16 Mintys teisingos. Laikas ka nors daryti! xyz, to SS, 2006 09 13 12:38 Uþtat Latvijos Saeimoj ketvirtadalis deputatø yra ið ZaPÈEL’o. Ið tø, su kuriais “joks kultûringas þmogus nebendrauja”. Tai kokie tie “nekultûringieji” juos ten iðrinko? to latviai patys kalti, 2006 09 13 13:17 niekas negruda per privarta tos rusø TV – nepatinka neþiûrëk Að “discovery” mielai þiûrëèiau angliðkai su lietuviðkais subtitrais. Bet man grûda rusiðkai. senas lietuvis, to naujas rusas, 2006 09 13 15:11 Kaþkoks paranojiðkas tavo tas riksmas. O tai kokia daugiau kalba, jei ne rusø, kalbëtis su rusu? Straipsnyje juk nesiûloma nesimokyti rusø kalbos. Tik viskam turi bûti savo vieta. Su lenkais geriau kalbëti lenkiðkai, su rusais – rusiðkai, su latviais – latviðkai. Kur problema? Mane, pavyzdþiui, uþknisa, kai rodo angliðkai ágarsintà filmà su rusiðku garsiniu vertimu ir lietuviðkais subtitrais. Kam ta rusø kalba per vidurá? Jasius, 2007 01 31 10:35 Kazin kas iseitu, jei jaucioku banda sumanytu suteikti jaucioku “pilietybe” oziui? Negi nuo to ozys nustotu bliauti o

_

Lietuviø, Latviø kalbas ir su kuo aprt tø paèiø Lietuviø ir Latviø jie galës susikalbëti ( apie 3,5 mln.). O þinant rusø kalbà þmogus galës bendrauti su 300 mln. þmoniø. O ðeip latviø nacionalinë politika yra labai gera (Rusijai), nes sukurta atskira visuomenë. Dël imigracijos á ES Latviø kiekis nuolat màþëja tuo tarpu tie nepilieèiai á ES iðvaþiuoti su savo keistais pasais negali ir atitinkamai lieka Latvijoje. Dar deðimt metø ir tikriausiai rusai sudarys pusæ latvijos gyventojø ir nesunku suprasti kokios po to bus pasiekmës. SS, 2006 09 13 12:28 Ar p. Butkau nepastebite kokia didelia itaka baltijos saliu kulturai daro amerikieciu TV produkcija? Gal i si straipsni reiketu ziureti labiau kaip i madingus siuo metu pasisnekuciavimus apie “pavojinga” rusija, bet tikrai ne kaip i tikra autoriaus susirupinima padetimi, kadangi straipsnis tikrai nera objektivus ir net nepamineti kiti panasus pavojai, apart rusu. Be to straipsnyje cituojami latvijos rusu radikalai, su kuriais bet kokios tautybes kulturingas zmogus nenori tureti neko bendro. O jus, gerb. p. Butkau priverciate mus skaityti sitas nesamones. Gal dar gitleri pacituokite? Nepagarba sau ir skaitytojui gilë, 2006 09 13 12:33 Yra viena problemëlë, á kurià autorius neatsiþvelgë, siûlydamas kalbëtis baltø kalba, kaip skandinavai kalba savàja “norsk”: jei danø, norvegø ir ðvedø kalbos daugmaþ panaðios ir jie vieni kitus supranta, tai lietuviø ir latviø yra viena nuo kitos taip nutolusios, kaip sakysim islandø ir danø. Jie tarpusavyje kalbasi angliðkai. Apie suomius ið viso nëra ko ðnekëti – jie, kaip teisingai raðo Aleksotas yra ugro finai. O kalbëtis su kaimynais reikëtø pratintis angliðkai – vis geriau nei rusiðkai. Tik bëda, kad tiek Lietuvoj, tiek Latvijoj angliðkai nemokam. O va Estijoj su

108

DVI LATVIJOS

+ imtu baubti jautiskai? Is tikruju, rusai yra stipri, puslaukine, gaivalinga nacija visada besistengianti asimiliuoti kitas. Va ir iseina, kaip gaidziu pestynese – katras kuri? Taip yra nuo amziu pradzios musu regione – lietuviai rusai lenkai vokieciai, netgi prancuzai svedai danai (Estijoje ) visa laika niovesi del vietos po Baltijos saule. Gaila, zinoma ZMONIU samoneje mazai kas pasikeite, siekiai tie patys, tik priemones kitos. baltas, 2007 04 13 12:58 Puikus straipsnis. galetu buti dedikuotas musu valdzios vyrams. beje, autoriau, tik jusu bendraamziai su latviais kalbasi rusiskai, latvijos jaunimas niekada nekalba rusiskai, o tik angliskai tiek su estais, tiek ir su lietuviais. as ir pats anglu kalba moku geriau nei rusu. o latviams ir estams tas dar labiau budinga. skaninavu modelis irgi tiktu. gyvenau svedijoj, moku svediskai, ir susikalbu sia kalba ir su norvegais ir su danais. latviu gal ne tokia artima lietuviu kalbai, kaip skandinavu tarpusavyje, bet to reikia siekti – juk latviai jau keleta metu aktyviai grynina savaja kalba. aha, 2ka?, 2006 09 13 15:43 Prûsø todël ir netekom, kad po Mindaugo mirties lietuviai, ypaè tokie kaip tu, nenorëjo jø gelbët. Dabar siûlai pamesti ir latvius Tambovo vilkams sudraskyti. Pritariu autoriui, kad reikia eksportuoti á Latvijà ne tik pienà ar kiaulienà, bet ir lietuviø kalbà. Bûtø idealu, jei susikalbëèiau lietuviðkai visoje Latvijoje. Net Daugpilyje :)))) seimûnas, o tai jau nacionalizmas, 2006 09 13 17:00 Stai ir islenda pilieciu skirstymas i “pateisinanciu” ir “nepateisinanciu” piliecio varda. Taip, tai tiesa. Nes pilietybë – ne saldainis, kuriuos galima þarstyti á kairæ deðinæ. Visose ðalyse atvykëliai praeina bandomàjá lojalumo laikà – skiriasi tik jo trukmë.

_

didþiuma jaunimëlio jau puikiausiai galima angliðkai ðnekëtis. !, 2006 09 13 12:34 O juk mums su latviais bendrauti baltø kalbomis nebetrukdo niekas – nei carai, nei TSKP CK generaliniai sekretoriai. Ir anksciau TSRS laikais zmonems tarpusavyje bendrauti nieks netrukde. Bet, jei paklaustum koki lietuvi, ar jis asmeniskai pazista koki latvi, ir atvirksciai pklauses latvio ar jis pazista koki lietuvi, dazniausia isgirstum atsakyma NE. Tas pats ir siais laikais. O stai, jei pvz paklaustum didziarusiu, baltarusiu ar mazarusiu (rytu) tuo paties del ju tarpusavyje santykiu, tai dazniausia isgirstum TAIP. Ir bendraujant tarpusavyje 3-s kalbos jiems tikrai nereikia. O dabar palyginkite geografinius atstumus tarkim tarp sostiniu, tarp Vilniaus ir Rygos ir tarp Minsko ir Kijevo ar Maskvos. Atstumai skyriasi keleriopai. Nepaisant to zmones bendrauja. O baltai tai sedi kiekvienas savam kieme ir savo kaimyno nepazista ir sneketis su juo nenori. O is nebendravimo kalbos pradeda dar labiau skirtis. Krc nera tarp lietuviu ir latviu meiles. ka?, 2006 09 13 15:31 Turim kartu su latviais atsispirti rusifikacijai???!! tai kad ta latvija istisas rusynas. Issaugokim savo lietuviu klb. ir nevaidinkim cia geranorisku, padedami kazkokiem latviams isaugoti ju kalba..jei patys nevertina – ju problema.. tegul daro kazkokias isvadas naujas rusas, 2006 09 13 12:36 Kas ið kur atsirado imanau geriausiai palikti istorikams, negraþu svetimà duonà atiminëti.:) Kalba ëina apie tai kad taip kaip autorius siûlo niekas nedaro. Ið esmës yra trys didþiausios tarptautynës kalbos (kinø kalba á ðità sàraðà kolkas neiëina): ispanø, anglø ir rusø ir nerëikia naujai iðradinëti dviratá.:)

109

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ ápykæs, rusoliubams, 2006 09 13 17:29 Jûs ðitame portale buvot:? http://rus.delfi.lv/ Tai pasivaikðèiokit. Ypaè po komentarus. Praeis noras dantis rodyt! 2 ei ei, 2006 09 13 19:03 Jus nesuplakit rusu kalbos ir rusu politikos. Mûsø primygtinis laikymas rusakalbëje zonoje – irgi politika. xyz, ei ei, 2006 09 13 19:01 Usdrausti televizijas – lengviausias budas. Rodyti rusifikuotà programà – irgi lengviausias bûdas. Ko tu èia kudakuoji – kas ruoðiasi uþdrausti televizijas? Tø ðaliø (Lenkijos, Rusijos ir kt.) TV niekas uþdrausti juk nesiûlo! Kalbama apie ne Rusijos TV rusifikuotà pavidalà. “Discovery” yra, berods, britø laidø kanalas, todël jis ir turi bûti rodomas angliðkai, bet su lietuviðkais subtitrais. Rëki dël Rusijos TV. O kodël nesistebi, kad Lietuva nemato Latvijos TV? Latvija irgi kaimynë, dar ir etninë sesuo, o jos nematom. nu, 2 Sveiki, 2006 09 15 11:23 Latvijoje pilietybë nebuvo niekam dalijama ir nëra prasmës sakyti gavo / negavo. Atkûrus nepriklausomybæ Latvija automatiðkai atstatë buvusios pilietybës galiojimà buvusiems iki 1940 m. Latvijos pilieèiams ir jø palikuonims (nepriklausomai nuo tautybës). Visi kitø valstybiø pilieèiai (tiek atvykæ tarybiniais, tiek vokieèiø okupacijos metais) gali gauti Latvijos pilietybæ bendra tvarka pagal Latvijos ástatymus, jei atitinka keliamus ástatymo reikalavimus. Jokio nedraugiðkumo nei lietuviams, nei rusams (kà nuolat varo rusiðka propaganda), nei kitiems èia nëra.

_

rusas, nesvarbu, 2006 10 07 11:52 Jo tik is kaimo nesupranto rusiskai, o visi viska supranta, tik daro vaizdo kad, ka tu pasakei??;) Savas, 2006 10 07 11:49 Ka jus cia prikobenejot prie rusu? cia buvo CCCP ir jus sikna laize rusam o daba tipo mes rusiskai nesuprantom,. kalakutena-labasiena ei ei, 2006 09 13 18:45 Jus nesuplakit rusu kalbos ir rusu politikos. Kalbu apie televizija. Man kur kas geriau sporto kanala ar koki discovery klausytis rusiskai, nes as ta kalba suprantu geriau nei anglu. Taciau tuo paciu as sugebu atskirti plotinius blenius, varomus per televizija, ir ju neziuriu. Usdrausti televizijas – lengviausias budas. Tegu musu valdzia pasistengia, kad zmones ja ,myletu ir be rusiskos televizijos draudimo. Be to, kai kiti cia minejo – koks skirtumas – rusas ar amerikonas mus engs, vis tiek gaunasi engimas. Sveiki baltofilai, 2006 09 15 10:39 juokas ima ið lietuviø draugystës su latviais. Straipsnio autorius pamirðo, kad lietuviai atvykæ á Latvijà tarybiniais metais Latvijai paskelbus nepriklausomybæ taip pat pilietybës negavo (kaip ir kiti tarybiniai imigrantai). Uuuu.... Ðtai tokia jûsø draugystë. Dar reikëtø paminëti apie "broliø" latviø poelgá lenkams 1920 puolant Vilniø. Negirdëjote apie toká? Kai suþinosite, tai ir kalbëkite apie "draugystæ"

110

SKATS NO LIETUVAS Latvija it kâ sadalîta divâs daïâs – latviski un krieviski runâjoðie. Tuvojoðâs Saeimas vçlçðanas oktobrî vçl vairâk saasinâjuðas attiecîbas starp ðîm abâm daïâm. Palielinoties krieviski runâjoðo pilsoòu skaitam, kas papildina vçlçtâju rindas, aizvien vairâk nostiprinâs prokrievisko partiju pozîcijas. No trim Baltijas valstîm tieði Latvijâ ir visspilgtâk izteikta divvalodîba – te lîdzâs Latvijas valsts valodai ïoti plaði tiek lietota arî Krievijas Federâcijas oficiâlâ valoda. Ir reìioni un pilsçtas, kur krievi un krievvalodîgie sastâda iedzîvotâju vairâkumu. Te pirmâs jâmin divas lielâkâs Latvijas pilsçtas – Rîga un Daugavpils. ‘Krievija nekad nevienu nav iekarojusi, tikai atbrîvojusi’ Padomju laika Latvijâ ir dzimusi un uzaugusi ne viena vien krievvalodîgo paaudze, kas Latviju dçvç par savu tçvzemi. Tagadçjo neatkarîgâs Latvijas iekârtu un valdîbu daïa no viòiem sauc par nedemokrâtisku, etnokrâtisku, pat nacistisku. Taèu uz savu vçsturisko tçvu zemi Krieviju Latvijas “latvijci” nelauþas – tur zemâks dzîves lîmenis, tur vajadzçs kârtot vîzas, ja sakârosies ceïot uz ES. Turklât “latvijci” ir mesiâniski pârliecinâti, ka ar savu Latvijâ bûðanu viòi glâbj ðo valsti no kraha – viòiem izbraucot, vairs nepalikðot strâdâtgribçtâju. Apsûdzîbas par Baltijas valstu okupâciju 1940. un 1944. gadâ, kâ arî to vçlâko kolonizçðanu krieviem ir kâ pîlei ûdens. Arî oficiâlâ Maskava ðo jautâjumu ir pagriezusi pavisam citâ sev politiski izdevîgâ leòíî. Nesen Rîgâ viesojoties, ar Triju Zvaigþòu ordeni apbalvotais pirmais Krievijas prezidents Boriss Jeïcins atklâti pamâcîja latvieðus: ja gribat saprasties ar Krieviju, nelietojiet vârdu “okupâcija”. Ar savâm odiozajâm runâm izdaudzinâtais Krievijas vçstnieks Latvijâ Viktors Kaïuþnijs intervijâ laikrakstam “Biznes&Baltija” ðâ gada februârî paziòojis, ka: “Vienmçr, kad krievi atnâk (..) uz kâdu jaunu zemi, viòiem saka paldies. Krievi nekad nevienu nav iekarojuði, mçs vienmçr atbrîvojâm.” Uz tâda atbalsta fona Latvijas krievi redz savu jauno misiju – izcînît visas tiesîbas “apspiestajiem” krievvalodîgajiem un likt pamatus jaunai krieviskai valstij. Krievisku Baltijas valstu vizija Privâtâs sarunâs krievu ðovinisti, kas sevi dçvç par lielkrieviem (“velikorosi”), akcentç latvieðu tautas (un Baltijas tautu vispâr) nespçju 111

A. Butkus. Baltiðkos impresijos patstâvîgi saimniekot, pastâvîgas iekðçjâs plçðanâs, negatîvismu presç. Tâpat akcentçtas tiek “mûþsenâs krievu saknes baltu zemçs”, uzsverot arî to, ka visas lielâkâs tautas, laikam ejot, aprij savas mazâkâs un vâjâkâs kaimiòienes. Baltijas reìiona turpmâko nâkotni lielkrievi iztçlojas kâ krievvalodîgu valstu trijnieku. Mçìinot îstenot ðo stratçìisko uzdevumu, pirmâm kârtâm tiek pielikti visi pûliòi, lai saglabâtu krievu valodu reìionâ no Tallinas lîdz Karalauèiem. Íerties pie vardarbîgiem lîdzekïiem neesot nekâdas vajadzîbas, jo daudz kas noritot pats par sevi un turklât vçl arî dodot komerciâlu labumu – pat tik etniski tîra valsts kâ Lietuva (sk. 1. att.) savâs televîzijâs dod prioritâti krievu valodai. Igaunija ðajâ ziòâ ir cietâks rieksts nekâ Lietuva, kaut arî Igaunijâ dzîvo divreiz vairâk krievu nekâ Lietuvâ, bet paðu igauòu nav pat miljons. Baltijas tautas iznîkstot gan zemâs dzimstîbas, gan lielâs emigrâcijas dçï, bet papildinâties neesot no kurienes. Drîzumâ, viòi prognozç, sâkðot strauji pietrûkt darbaspçka, tâdçï plûdîðot jaunas imigrantu straumes no Krievijas, Baltkrievijas un Ukrainas, tikai ðoreiz pçc paðu neatkarîgo Baltijas valstu iniciatîvas un aicinâjuma. Tas bûðot îpaði aktuâli Lietuvai, jo 90

A

80 70 60 50 40 30 20 10 0 Lietuvieši

Krievi

Baltkrievi

Ukraiòi

90

Poïi

B

80 70 60 50 40 30 20

1. att. Pamattauta un slâvi 1959.– 2007. g. (proc.) A – Lietuvâ B – Latvijâ

10 0 Latvieši

Krievi 1959

112

Baltkrievi 1989

2001

Ukraiòi 2007

Poïi

SKATS NO LIETUVAS

krievvalodîgo iedzîvotâju procents te esot nepiedodami (!) mazs, salîdzinot ar Latviju un Igauniju. Sazinâðanâs valoda ar jauno darbaspçku arî bûðot krievu, tâtad ðîs valodas pozîcijas Baltijas valstîs tikai nostiprinâðoties un jau drîz tâ kïûðot par oficiâlo valodu, tâpat kâ savulaik vâcu valoda Livonijâ. Krieviskâm Baltijas valstîm nâkotnç nebûðot obligâti jâkïûst par Krievijas daïu – jo patstâvîgas bija, piemçram, vâciski runâjoðâ Prûsija un joprojâm ir vâciski runâjoðâ Austrija, franciski runâjoðâ Beïìija vai Luksemburga. Alternatîvas Kâ ðîs prognozes piepildîsies, laiks râdîs. Vai Baltijas valstis kompensçs darbaspçka trûkumu, ekstensîvi saimniekojot, kâ to sagaida krievu radikâïi, vai intensificçjot to, tas ir atkarîgs no paðâm valstîm. Nepatîkami ir tikai tas, ka krievu valodas un Krievijas plaðsaziòas lîdzekïu vieta mûsu televîzijâs jau tagad ir milzîga. Un nav svarîgi, ar kâdiem pragmatiskiem vai komerciâliem argumentiem tas tiek attaisnots – tik un tâ tas ir Trojas zirgs mûsu pûlçm pretoties Krievijas gravitâcijai. Nepatîkami arî tas, ka neveicam nekâdus pretsoïus, lai apstâdinâtu rusifikâciju, – viss ir atstâts paðplûsmâ. Bet vajadzçtu pavisam nedaudz – traktçt krievu valodu tâpat kâ citas sveðvalodas, nedodot tai prioritâti televîzijâs. Tâ dara igauòi un skandinâvi: visas sveðvalodas TV viòi subtitrç savas valsts valodâ. Viena no izejâm bûtu arî krietni cieðâka Baltijas valstu sadarbîba. Latvijai vajadzçtu parûpçties ne tikai par tirdzniecîbas vai pakalpojumu tîkla attîstîðanu Lietuvâ, bet arî par latvieðu valodas un kultûras eksportu. To paðu vajadzçtu sagaidît arî no Lietuvas puses Latvijâ. Ir laiks sâkt atteikties no vispârîgas sazinâðanâs ar lietuvieðiem krievu valodâ (ðî prakse ir padomju laiku mantojums) un pamazâm pâriet pie skandinâvu modeïa, kad radniecîgu valodu pârstâvji (piemçram, zviedri un norvçìi), zinot kaimiòu valodas pamatus, runâ katrs savâ valodâ un saprot viens otru. Gan Latvijas valsti, gan savu dzimto valodu vairâk cienît vajadzçtu arî mûsu uzòçmçjiem un diplomâtiem Latvij⠖ pârstâvot Lietuvu, viòi reizç veido arî tâs kultûras tçlu. Starp citu, krievi ar ukraiòiem arî nesazinâs kâdâ treðajâ valodâ, bet abas valodas lieto lîdztekus pat uz mâkslinieciskâs paðdarbîbas skatuvçm. Baltijas reìionâ ðâds sazinâðanâs veids pagaidâm ir ierasts tikai Lietuvas un Latvijas pierobeþâ. Lietuvieðu un latvieðu valodas ir vienîgâs saglabâjuðâs baltu valodas pasaulç, tâdçï bûtu vçrts padomât par to pamatu pasniegðanu vidusskolâ: Lietuv⠖ latvieðu, Latvij⠖ lietuvieðu. Trûkst televîzijas raidîjumu no kaimiòvalsts, nemaz jau nerunâjot par atseviðíu kanâlu. Arî ðo niðu veiksmîgi aizpilda Krievijas plaðsaziòas lîdzekïi, uzspieþot sev vçlami apstrâdâtu informâciju krievu valodâ. 113

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Un galu galâ nu taèu mums – lietuvieðiem un latvieðiem – sazinâties baltu valodâs vairs netraucç nekas – ne cari, ne PSKP CK ìenerâlsekretâri. Publicçts Latvijas Avîze, 2006. 22. septembrî. http://www.visulatvijai.lv/index.php?kat=n&id=1156317873 2006. 25. septembrî http://www.delfi.lv/news/comment/comment/article.php?id=15617073 2006. 26. septembrî

Komentâri

+

(delfi.lv; kop⠖ 131)

to q, 27.09.2006 08:05 “krievu intelektuâlo kultûru” – nez kur tu to esi maniijis krievu televiizijaas? Un vispaar, kas tas ir krievu? Vai par tautu var saukt cilveku kopumu, kas runaa 1 valodaa, bet nav spejigi atbildet ne uz vienu jautajumu, kas tiek uzdoti pat TAUTAS tradiicijaam, dziesmaam, dejaam? gzz, 27.09.2006 05:16 Es – latvietis !!! Es nekad neatzîðu tâdus “velikorusi” , ne viòu rîkus ne idejas . Sorry , – Latvijas valsts – latvieðu valoda galvenâ . Tâ nu ir..., 27.09.2006 05:29 Leiði vienmçr bijuði gudrâki un praktiskâki. Ar krieviem neplçðas, tirgojas, tajâ paðâ laikâ pie viòiem krievu ir varâk nekâ uz pusi mazâk un krieviem nav teikðana. Vari gzz griezt zobus kâ gribi, vienalga kalpa un d...â lîdçja gars nav tik viegli izskauþams. latve, 27.09.2006 07:21 par to lietuvieðu valodas mâcîðanos un sarunâðanos, Latvijas pierobeþâ ðis modelis jau diezgan labi darbojas, bet kâ fakultatîvu priekðmetu lietuvieðu valodu varçtu mâcît, tikai kas to darîs,

_

q, 27.09.2006 08:05 Krievu televîzija dominç tâpâc, ka rietumu “kultûrai” ðeit, Baltijâ nav sakòu un tâ nespçj konkurçt ar augstâko krievu intelektuâlo kultûru. Kad mçs beidzot to atzîsim, tad daudz kas nostâsies dabiskâ vietâ. Latvijas globuss, 27.09.2006 10:00 Cik tas viss izklausâs aprobeþoti. Pasaule ir daudz plaðâka par Latviju. Valoda ir saziòas lîdzeklis nevis fetiðs. sss, ???, 27.09.2006 11:05 kad beidzot Latvijas TV sâks masveidâ râdît filmas un citus raidîjumus angïu valodâ ar latvieðu subtitriem. Ko pçdçjâ laikâ visi ar tiem subtitriem òemas? Pavecâki cilvçki varbût grib skatîties filmu, nevis likt brilles un burtot skrienoðus tekstus kadra apakðâ... Gribi mâcîties, òem DVD nomâ un liec kâdu valodu gribi! :) cerîba, 27.09.2006 10:22 Jebkuram cilvçkam ir jâprot kaimiòu valstu valodas tâdâ lîmenî, lai varçtu sazinâties un saprasties! Bet Krievija ir lielâkais Latvijas kaimiòð un krievu valodu tâpçc vien nevar izgnorçt! Un tomçr 40% Latvijas iedzîvotâju dzimtâ valoda ir krievu! Vai tas nav jârespektç?

114

SKATS NO LIETUVAS

+ mûsu skolu sistçma ir neelastîga un izglîtîbas ministrijai ir citas prioritâtes Uldis, 27.09.2006 07:50 Par televîziju – pirms kâda laika Butkus k-gs savâ rakst⠓Delfos” ðo lietu jau bija minçjis un tâ ir vçrtîga doma. Ir piemçri: Igaunijas kabeïtîklos var skatîties Somijas TV, skandinâvijas valstîs (Zviedrija, Dânija, Norvçìija) ir savstarpçji pieejamas so valstu TV programmas. Ja latvieði regulâri uzzinâtu, kas notiek Lietuvâ, kuri aktieri un mûziíi tur ir populâri, kâ veicas Lietuvas sportistiem (un lietuvieði tâpat par latvieðiem), tas padarîtu ðîs zemes savstarpçji pazîstamâkas. Muhameds, 27.09.2006 09:31 Taa nutas ir, liela daïa latvieðu ir vairâk vai mazâk pârkrievota. Nacionâlâs valstiski domâjoðâs inteliìences slânis ir loti plâns, lîdz ar to tautai nav galvas, kas to vadîtu. Un tad vçl gadsimtiem iedzîtâ kalpu un vergu psiholoìija, kas îpaði redzama sabiedrîbas “elites” darbîbâs. Gertrude, 27.09.2006 10:06 divus gadus nodzivoju Lietuva un tad man likâs stulbi, ka ar lietuvieðiem runâðu angliski vai krieviski. Òçmu un samâcîjos ar’ un nemaz tik traki nebija, baigi palîdz TV un laikraksti. Tagad, kad jau esmu no LT projâm, ðad un tad LT delfus paskatos un caurbraucot benzîntankâ baigais prieks, ka varu mierîgi parunâties. Man liekas, ka vismaz pierobeþâ noderçtu pirmajâs klasîtçs kâdus lt valodas pamatus pamâcît, pçc tam jau dzîve pati parâdîs – vajag vai nevajag. xxx, 27.09.2006 12:06 Kur ta ir tâ augstvçrtîgâ krievu kultûra Latvijâ? Jûrmalas dziesmiòu konkurss? Seriâli – Kaut kâda tur aukle, Mentu apslaktçðanâs, Oknas? man no tâs krievu “kultûras” vçmiens nâk. Nu es nerunâju par îsto krievu kultûru, bet to jau arî paði krievi ir aizmirsuði. Matj, peremaatj tikai...

_

Vanakurrat, 27.09.2006 11:37 Lietuvaa krievu ir mazaak taapeec, ka shii valsts peec un pirms kara bija ekonomiski ljoti atpalikusi (IKP divreiz zemaaks kaa Latvijaa), taapeec krievus vairaak atmaksaajaas eksporteet uz Latviju nekaa Lietuvu – luuk arii tas sasniegums. Starp citu, krievu valodu Lietuvaa procentuaali zina vairaak cilveeku nekaa Latvijaa. A par starptautisko sazinaashanos katram savaa valodaa, nu doma jau, protams, atziistama, tachu tas nebuutu tik vienkaarshi kaa Skandinaavijaa, kur atshkjiriibas starp valodaam ir diezgan nosaciitas – te tomeer bishkji jaapamaacaas arii buutu. Valmix, Laima, 27.09.2006 14:53 /.../ Es, atðíirîbâ no tevis, sevi visur par vainîgu neuzskatu. Latvijas TV nav piesâròota ar krievu valodu. Piesâròotas ir krievu televîzijas LNT un TV5, daïçji “zviedru” TV3. LTV7 râda kolosâlas filmas latvieðu valodâ bez titriem, un krievi to skatâs. LTV1 rada vecakiem ïaudîm to, kas tiem verçtu patikt. LTV7 jaunieðiem talk show. Kas ko brçkât? Iespçjams, ka Berezovska nopirktâs krievu TV stacijas protams dara to ar mçríi. Ko tâs ir panâkuðas? To, ka tâs skatâs lumpeni. Visus tos oknus, kriminalâs krievijas un citas “kultûras bâgâtîbas”. Es par to vienmçr priecajos, ka paði zin, kam râda, un ko râda. Par sazinâðanos lietuviski. Dârgâ Laima, jûs, leiði, esat labi cilveki, taèu es, kâ latvietis, vis tâ uzreiz jums par sulaini nepieteikðos. Nu mâcieties latviski, kas jums liedz? Man nav iznâcis runât lietuviski, jo Latvijas lietuvieði ir pârkrievojuðies. Glâbiet jûs viòus, ne mûs!! Arî tas ir fakts, ka lietuvieði atri vien pariet uz krievu valodu, skrietin skrien;)) Krievu valodas loma samazinâsies ðâ vai t⠖ nav intelekta iekðâ tajâ valodâ, nav varas resursa un nav ko piedâvât cilvekam, pasaule ir vaïâ, angliski, vâciski un franciski var visu ko dabût, nevajag to lasît sliktos krievu tulkoumos. Aizies veca paaudze – kas

115

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ ÂDAMS, 27.09.2006 17:54 Ja Latvija tuvinâtos ar Lietuvu abas valstis tikai iegûtu. Ar laiku varçtu izveidoties vienota baltu savienîba. zuze, 27.09.2006 17:17 Darba dçï man nâcâs strâdât kâdu laiciòu Lietuvâ un tagad esmu tikai pateicîga ðai situâcijai, ka varu mierîgi komunicçt lietuvieðu valodâ. Protams, ne jau ïoti visaugstâkajâ lîmenî, taèu gan par darbu, gan labu laiku varu sarunâties. Ak jâ, krievu un angïu valodas arî ir manâ leksikâ, tâ ka varu teikt- neviena valoda nav nâkusi par skâdi, gluþi otrâdi – pasaulei varu bût vairâk atvçrta. TU SPEC, ej uz specnazu, 27.09.2006 16:24 Specnazâ labi plâtîties. Ja citas tautîbas nav, tad atrod krievu Skopcevu, par kuru òirgâties.

_

skatîsies Sasisto lukturu ielas? Pçc impçrijas sabrukuma viòiem, pazaudçjot ebrejus, baltieðus, ukraiòus, gruzînus u.c. ir tik slikti, ka to jût arî paði. Nabadzîba pa pirmo zorti. Tâpçc arî ðovinisti plosâs.;)) specs, 27.09.2006 16:09 Raksts ir pilnigs murgs. Driiz Latvijaa iebrauks viesstraadnieki no bijushaas PSRS, un vieniigaa sazinas valoda ar viniem buus krievu,. Taapeec pietiek murgot, un labaak meeginiet dabuut atpakal tos labusus kas ir iirijaas, anglijaas, zviedrijaas. Savaadaak peec 10 gadiem juus te buusiet minoritaate, kaadi jau esat Riigaa, D-pilii, liepaajaa, Reezeknee un citur.

116

ÑÒÐÀÍÛ ÁÀËÒÈÈ: ÂÌÅÑÒÎ ÒÅÑÍÎÃÎ ÑÎÒÐÓÄÍÈ×ÅÑÒÂÀ – ÏÓÙÅÍÍÀß ÍÀ ÑÀÌÎÒÅÊ ÐÓÑÈÔÈÊÀÖÈß Âçãëÿä èç Ëèòâû Ëàòâèÿ ñëîâíî ðàçäåëåíà íà äâå ÷àñòè – ëàòûøè è ðóññêîÿçû÷íûå. Ïðåäñòîÿùèå â îêòÿáðå âûáîðû â Ñåéì åùå áîëüøå îáîñòðÿò îòíîøåíèÿ ìåæäó ýòèìè äâóìÿ ÷àñòÿìè îáùåñòâà. Ñ óâåëè÷åíèåì êîëè÷åñòâà ðóññêîÿçû÷íûõ ãðàæäàí, êîòîðûå ïîïîëíÿò ðÿäû èçáèðàòåëåé, ïîçèöèè ïðîðóññêèõ ïàðòèé áóäóò óêðåïëÿòüñÿ. Èç òðåõ ñòðàí Áàëòèè èìåííî â Ëàòâèè íàèáîëåå ÿðêî âûðàæåíî äâóÿçû÷èå – çäåñü íàðÿäó ñ ãîñóäàðñòâåííûì ÿçûêîì Ëàòâèéñêîãî ãîñóäàðñòâà øèðîêî èñïîëüçóåòñÿ è îôèöèàëüíûé ÿçûê Ðîññèéñêîé Ôåäåðàöèè. Åñòü ðåãèîíû è ãîðîäà, ãäå ðóññêèå è ðóññêîÿçû÷íûå ñîñòàâëÿþò áîëüøèíñòâî.  ïåðâóþ î÷åðåäü ðå÷ü èäåò î êðóïíåéøèõ ãîðîäàõ Ëàòâèè – Ðèãå è Äàóãàâïèëñå.  ñîâåòñêîå âðåìÿ â Ëàòâèè ðîäèëîñü è âûðîñëî íå îäíî ïîêîëåíèå ðóññêîÿçû÷íûõ, êîòîðûå íàçûâàþò Ëàòâèþ ñâîèì îòå÷åñòâîì. ×àñòü èç íèõ íûíåøíèå ñòðîé è ïðàâèòåëüñòâî íåçàâèñèìîé Ëàòâèè íàçûâàþò íåäåìîêðàòè÷åñêèìè, ýòíîêðàòè÷åñêèìè è äàæå íàöèñòñêèìè. Îäíàêî íà ñâîþ èñòîðè÷åñêóþ ðîäèíó â Ðîññèþ ‘ëàòâèéöû’ Ëàòâèè íå ðâóòñÿ – òàì áîëåå íèçêèé óðîâåíü æèçíè, ïðèäåòñÿ îôîðìëÿòü âèçû äëÿ ïîåçäîê â ÅÑ. Ê òîìó æå ‘ëàòâèéöû’ ìåññèàíñêè óáåæäåíû, ÷òî ñâîèì ïðèñóòñòâèåì îíè ñïàñàþò ýòî ãîñóäàðñòâî îò êðàõà, ïîñêîëüêó ñ èõ îòúåçäîì íå îñòàíåòñÿ æåëàþùèõ ðàáîòàòü çäåñü. Îáâèíåíèÿ â îêêóïàöèè ñòðàí Áàëòèè â 1940 è 1944 ãîäó, à òàêæå â åå ìîùíåéøåé êîëîíèçàöèè ðóññêèìè äëÿ íèõ êàê ñ ãóñÿ âîäà. Îôèöèàëüíàÿ Ìîñêâà òàêæå ïîâåðíóëà ýòîò âîïðîñ ïîä âûãîäíûì åé ïîëèòè÷åñêè óãëîì. Íåäàâíî ãî ñòèâøèé â Ðèãå è íàãðàæäåííûé Îðäåíîì Òðåõ Çâåçä ïåðâûé ïðåçèäåíò Ðîññèè Áîðèñ Åëüöèí îòêðîâåííî ïîó÷àë ëàòûøåé: åñëè õîòèòå íàéòè âçàèìîïîíèìàíèå ñ Ðîññèåé, íå óïîòðåáëÿéòå ñëîâî ‘îêêóïàöèÿ’. Îòëè÷èâøèéñÿ ñâîèìè îäèîçíûìè ðå÷àìè ïîñîë Ðîññèè â Ëàòâèè Âèêòîð Êàëþæíûé â èíòåðâüþ ãàçåòå ‘Áèçíåñ&Áàëòèÿ’ â ôåâðàëå ýòîãî ãîäà çàÿâèë: ‘Âñåãäà, êîãäà ðóññêèå ïðèõîäÿò. . . íà êàêóþ-òî íîâóþ çåìëþ, èì ãîâîðÿò ñïàñèáî. Ðóññêèå íèêîãäà íèêîãî íå çàâîåâûâàëè, ìû âñåãäà îñâîáîæäàëè’. Ïðè òàêîé ïîääåðæêå ëàòâèéñêèå ðóññêèå âèäÿò ñâîþ ìèññèþ â òîì, ÷òîáû äîáèòüñÿ âñåõ 117

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ïðàâ äëÿ ‘ïðèòåñíåííûõ’ ðóññêîÿçû÷íûõ è çàëîæèòü î ñíîâû íîâîãî ðóññêîãî ãîñóäàðñòâà.  ÷àñòíûõ áåñåäàõ ðóññêèå øîâèíèñòû, íàçûâàþùèå ñåáÿ âåëèêîðîññàìè, àêöåíòèðóþò íåñïîñîáíîñòü ëàòûøñêîãî íàðîäà (è âîîáùå âñåõ áàëòèéñêèõ íàðîäîâ) ñàìîñòîÿòåëüíî õîçÿéñòâîâàòü, ïîñòîÿííûå âíóòðåííèå äðÿçãè, âîëíó íåãàòèâà â ïðåññå. Ïîä÷åðêèâàþòñÿ è ‘âåêîâûå ðóññêèå êîðíè íà áàëòèéñêèõ çåìëÿõ, à òàêæå òî, ÷òî âñå áîëüøèå íàðîäû ñî âðåìåíåì ïîãëîùàþò ñâîèõ ìàëåíüêèõ è áîëåå ñëàáûõ ñîñåäåé. Áóäóùåå Áàëòèéñêîãî ðåãèîíà âåëèêîðîññû ïðåäñòàâëÿþò êàê òðîéêó ðóññêîÿçû÷íûõ ãîñóäàðñòâ.  ïîïûòêå îñóùåñòâèòü ýòó ñòðàòåãè÷åñêóþ çàäà÷ó â ïåðâóþ î÷åðåäü ïðèëàãàþòñÿ óñèëèÿ ïî ñîõðàíåíèþ ðóññêîãî ÿçûêà îò Òàëëèíà äî Êàëèíèíãðàäà. Ïóñêàòü â õîä íàñèëüñòâåííûå ñðåäñòâà íåò íèêàêîãî ñìûñëà, ïîñêîëüêó ìíîãîå âåðøèòñÿ ñàìî ñîáîé, ïðèíîñÿ ê òîìó æå êîììåð÷åñêóþ âûãîäó. Äàæå â òàêîì ýòíè÷åñêè ÷èñòîì ãîñóäàðñòâå, êàê Ëèòâà, òåëåâèäåíèå îòäàåò ïðèîðèòåò ðóññêîìó ÿçûêó. Ýñòîíèÿ â ýòîì ñìûñëå áîëåå êðåïêèé îðåøåê, õîòÿ ðóññêèõ òàì âäâîå áîëüøå, ÷åì â Ëèòâå, à ñàìèõ ýñòîíöåâ ìåíüøå ìèëëèîíà. Áàëòèéñêèå íàðîäû èñ÷åçàþò êàê èç-çà íèçêîé ðîæäàåìî ñòè, òàê è èç-çà âûñîêîé ýìèãðàöèè, à ïîïîëíåíèþ ïîñòóïàòü íåîòêóäà. Ïî ïðîãíîçàì âåëèêîðîññîâ, ñêîðî ïîÿâèòñÿ îñòðûé äåôèöèò ðàáî÷åé ñèëû, ïîýòîìó îæèäàåòñÿ íîâûé ïðèòîê èììèãðàíòîâ èç Ðîññèè, Áåëîðóññèè è Óêðàèíû. Íî òåïåðü ýòî áóäåò ïðîèñõîäèòü ïî èíèöèàòèâå è ïî ïðèãëàøåíèþ ñàìèõ íåçàâèñèìûõ ñòðàí Áàëòèè. Îñîáåííî àêòóàëüíî ýòî ÿêîáû äëÿ Ëèòâû, ïîñêîëüêó òàì íåïðîñòèòåëüíî (!) íèçêèé ïðîöåíò ðóññêîÿçû÷íûõ, ïî ñðàâíåíèþ ñ Ëàòâèåé è Ýñòîíèåé. ßçûêîì îáùåíèÿ ñ íîâîé ðàáî÷åé ñèëîé áóäåò ðóññêèé, ïîýòîìó ïîçèöèè ýòîãî ÿçûêà â ñòðàíàõ Áàëòèè òîëüêî óñèëÿòñÿ. Ñîâñåì ñêîðî ðóññêèé ñòàíåò çäåñü îôèöèàëüíûì ÿçûêîì, êàê â ñâîå âðåìÿ íåìåöêèé ÿçûê â Ëèâîíèè. Ðóññêèì ñòðàíàì Áàëòèè â áóäóùåì íå îáÿçàòåëüíî ñòàíîâèòüñÿ ÷àñòüþ Ðîññèè – ñàìîñòîÿòåëüíûìè áûëè, ê ïðèìåðó, íåìåöêîÿçû÷íàÿ Ïðóññèÿ, òàêîâîé ïî-ïðåæíåìó îñòàåòñÿ íåìåöêîÿçû÷íàÿ Àâñòðèÿ, ôðàíêîÿçû÷íàÿ Áåëüãèÿ è Ëþêñåìáóðã. Êàê èñïîëíÿò ñÿ ýòè ïðîãíîçû – ïîêàæåò âðåìÿ. Êîìïåíñèðóþò ëè ñòðàíû Áàëòèè äåôèöèò ðàáî÷åé ñèëû ñ ïîìîùüþ ýêñòåíñèâíîãî õîçÿéñòâîâàíèÿ, êàê ýòîãî îæèäàþò ðóññêèå ðàäèêàëû, èëè ïóòåì èíòåíñèôèêàöèè ýêîíîìèêè, ýòî çàâèñèò îò ýòèõ ãîñóäàðñòâ. Íåïðèÿòíî ëèøü òî, ÷òî ìåñòî ðóññêîãî ÿçûêà è ðîññèéñêèõ ÑÌÈ íà íàøèõ òåëåêàíàëàõ ò àê âåëèêî. Íåâàæíî êàêèìè ïðàãìàòè÷åñêèìè èëè êîììåð÷åñêèìè àðãóìåíòàìè ýòî îáîñíîâûâàåòñÿ – âñå ðàâíî ýòî òðîÿíñêèé êîíü ïðîòèâ íàøèõ óñèëèé ïî ñîïðîòèâëåíèþ ãðàâèò àöèè Ðîññèè. Íåïðèÿòíî è òî, ÷òî ìû íå ïðèíèìàåì íèêàêèõ êîíòðìåð äëÿ ïðèîñòàíîâêè ðóñèôèêàöèè – âñå ïóùåíî íà ñàìîòåê. À íàäî ñîâñåì 118

ÑÒÐÀÍÛ ÁÀËÒÈÈ: ÂÌÅÑÒÎ ÒÅÑÍÎÃÎ ÑÎÒÐÓÄÍÈ×ÅÑÒÂÀ /.../

íåìíîãî – òðàêòîâàòü ðóññêèé ÿçûê òàê, êàê äðóãèå èíîñòðàííûå ÿçûêè, íå äàâàÿ åìó ïðåèìóùåñòâà íà òåëåâèäåíèè. Òàê ïîñòóïàþò ýñòîíöû è ñêàíäèíàâû: âñå ïåðåäà÷è íà èíîñòðàííûõ ÿçûêàõ èäóò ñ ñóáòèòðàìè íà ãî ñóäàðñòâåííîì. Îäèí èç âûõîäî⠖ áîëåå òåñíîå ñîòðóäíè÷åñòâî ìåæäó ñòðàíàìè Áàëòèè. Ëàòâèè ñëåäóåò ïîçàáîòèòüñÿ íå òîëüêî î ðàçâèòèè òîðãîâëè èëè ñôåðû óñëóã â Ëèòâå, íî è îá ýêñïîðòå ëàòûøñêîãî ÿçûêà è êóëüòóðû. Òîãî æå âïðàâå îæèäàòü è ëàòâèéñêàÿ ñòîðîíà îò Ëèòâû. Ïîðà îòêàçàòüñÿ îò ïðàêòèêè âçàèìíîãî îáùåíèÿ ñ ëèòîâöàìè íà ðóññêîì ÿçûêå (ýòà ïðàêòèêà – íàñëåäèå ñîâåòñêèõ âðåìåí) è ïîñòåïåííî ïåðåéòè ê ñêàíäèíàâñêîé ìîäåëè, êîãäà ïðåäñòàâèòåëè ðîäñòâåííûõ íàðîäîâ (íàïðèìåð, øâåäû è íîðâåæöû), çíàÿ îñíîâû ÿçûêà äðóã äðóãà, ãîâîðÿò êàæäûé íà ñâîåì ÿçûêå è ïîíèìàþò äðóã äðóãà. Áîëüøå óâàæàòü ñâîé ðîäíîé ÿçûê äîëæíû è ëèòîâñêèå ïðåäïðèíèìàòåëè è äèïëîìàòû â Ëàòâèè – ïðåäñòàâëÿÿ Ëèòâó, îíè ñîçäàþò è åå êóëüòóðíûé èìèäæ. Ìåæäó ïðî÷èì, ðóññêèå ñ óêðàèíöàìè íå îáùàþòñÿ íà êàêîì-ëèáî òðåòüåì ÿçûêå.  Áàëòèéñêîì ðåãèîíå òàêîé ñïîñîá îáùåíèÿ ïðèíÿò òîëüêî íà ãðàíèöå Ëàòâèè è Ëèòâû. Ëèòîâñêèé è ëàòûøñêèé ÿçûêè – åäèíñòâåííûå â ìèðå áàëòèéñêèå ÿçûêè, ïîýòîìó íåîáõîäèìî ïîäóìàòü î ïðåïîäàâàíèè èõ îñíîâ â øêîëàõ: â Ëèòâå – ëàòûøñêîãî, â Ëàòâèè – ëèòîâñêîãî. Ìàëî òåëåïåðåäà÷ î ñîñåäíèõ ñòðàíàõ, íå ãîâîðÿ óæå îá îòäåëüíûõ êàíàëàõ. È ýòó íèøó óñïåøíî çàïîëíÿþò ðîññèéñêèå ÑÌÈ, íàâÿçûâàÿ îáðàáîòàííóþ â èõ ïîëüçó èíôîðìàöèþ íà ðóññêîì ÿçûêå.  êîíöå êîíöîâ, íàì – ëèòîâöàì è ëàòûøàì – íèêòî íå ìåøàåò îáùàòüñÿ íà áàëòèéñêèõ ÿçûêàõ: íè öàðè, íè ãåíñåêè ÊÏÑÑ. Îïóáëèêîâàíî http://www.inosmi.ru/print/230075.html 25 ñåíòÿáðÿ 2006 http://www.apn-nn.ru/contex_s/21631.html 25 ñåíòÿáðÿ 2006 Áàëòèéñêèå íàðîäû èñ÷åçàþò http://www.materik.ru/print.php?section=analitics& bulsectionid=15799 25 ñåíòÿáðÿ 2006 Íàøè óñèëèÿ ïî ñîïðîòèâëåíèþ ãðàâèòàöèè Òðîÿíñêîãî êîíÿ. — Ðóññêàÿ Ïðèáàëòèêà http://rusbalt.flybb.ru/topic296.html Ñåíòÿáðü 2006 119

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

MAÞASIS BALTØ ÐENGENAS Lietuva ir Latvija. Vienintelës baltø ðalys. Kaimynës, partnerës, ES ir NATO narës. Taèiau sienos perëjimo procedûra praðyte praðosi permainø, nes neatitinka nei ðimtmetiniø tradicijø, nei dabartinio ðaliø statuso. Ið mûsø istorijos Su broliais latviais esam gyvenæ vienoje valstybëje në kiek ne maþiau, nei su kaimynais slavais, tik tas bendras buvimas dar neaktualizuotas, kaip baltarusiø ar ukrainieèiø atveju. Be to, latviø istoriografijoje ðis laikotarpis tradiciðkai vadinamas lenkmeèiu (poïu laiki). Taip yra dar ir todël, kad latviø (ir pietø estø) þemiø prijungimas prie LDK vyko Liublino unijos prieðauðryje; lenkø ðaltiniuose prijungtosios þemës vadintos Inflanty (iðkraipytas Livland pavadinimas), o po karo su ðvedais (1600-1629) Respublikai likusi Latgala gavo paþyminá Inflanty Polskie. Istorinëse diskusijose taip pat akcentuojama, kad LDK klestëjimo laikais gal net 80% jos gyventojø sudarë slavai. Tai irgi ne visai tiesa. Vytauto laikø LDK gyveno trys pagrindiniai etnosai: vakarinëje dalyje – baltai, vidurinëje – slavai, pietryèiuose (prie Juodosios jûros) – klajokliai totoriai. Santykis baltø naudai pasikeitë Þygimanto Augusto laikais, kai 1561 m. prie Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës prisijungë latviø gyvenamos þemës, t.y. Vidþemë, Latgala ir vasalinë Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë, o Ukrainà ið LDK netrukus atëmë lenkai. Latgala iðbuvo LDK (nuo 1569 m. – Abiejø Tautø Respublikos) sudëtyje iki Pirmojo Respublikos padalijimo, t.y. net 211 m. Buvimas LDK padëjo latgalieèiams likti katalikais, gauti ið Vilniaus raðto tradicijà, skatino didesnius kalbos savitumus. Viso to pagrindu dabar dalis latgalieèiø linkæ save laikyti net atskira baltø tauta. O Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë vasalës teisëmis mums priklausë iki pat 1795 m. Tai ilgiau nei Ukraina. Pasienis Lietuvos siena su Latvija yra seniausia, nusistovëjusi (be maþø iðimèiø) dar LDK ir Livonijos laikais. Siena ëjo per kurðiø, þiemgaliø ir sëliø þemes – ðios baltø tautos maþdaug II tûkstantmeèio viduryje buvo asimiliuotos lietuviø pietuose ir latviø (latgaliø) ðiaurëje. Vadinasi, ir gyventojø ryðiai abipus ðios sienos siekia dar anø tautø laikus. Nebuvo nutrûkæ jie ir Kurðo 120

MAÞASIS BALTØ ÐENGENAS

kunigaikðtystës laikais (1561-1795), sëkmingai bendrauta ir vëliau, kai siena skyrë carines Kurðo ir Kauno gubernijas. 1918 m. susikûrus Lietuvos ir Latvijos respublikoms bei 1921 m. nustaèius valstybinæ sienà, pradëta rûpintis, kad pasienio gyventojø kontaktai nebûtø varþomi. Tuo tikslu 1924 m. abi ðalys pasiraðë mokyklø konvencijà, taip pat sutartá, leidusià laisvai bendrauti pilieèiams, gyvenantiems iki 10 km nuo sienos. 1925 m. pasiraðyta sutartis dël laivininkystës ir sieliø plukdymo Dauguva, Nemunëliu, Mûða, Lielupe, Vadakstimi ir Bartuva. Pasienio gyventojø nenutrûkstami kontaktai lëmë tai, kad abipus sienos iki ðiol gyvenama miðriai: pietø Latvijoje palei Lietuvos sienà daug kur galima rasti lietuviðkø kaimø (tiesa, dalis jø Latvijos teritorijoje atsidûrë dël sienos korekcijos 1921 m.), o ðiaurës Lietuvos pasienyje esama latviø gyvenvieèiø. Neretos ir miðrios ðeimos, bûta bendrø tradicijø, ðvenèiø. Be to, ðiaurës Lietuvos gyventojams didesni Latvijos miestai, taip pat Baltijos megapolis Ryga yra arèiau nei Vilnius ar Kaunas, todël natûralu, kad Latvijos miestus verslo ar mokslo tikslais pasienio lietuviai lankë ir lanko daþniau nei Lietuvos didmiesèius. Latvijoje gyvena apie 30 000 lietuviø; tai deðimtkart daugiau nei latviø Lietuvoje. Carø laikais ir vëliau Latvija lietuvius traukë kaip ekonomiðkai geriau iðsivystæs kraðtas. Dalis imigrantø lietuviø ásikûrë Latvijoje sovietmeèiu, gráþæ ið stalininës tremties ir negalëdami registruotis Lietuvoje. Dabartiniai paradoksai Kaip bebûtø keista, bet sunkiausias laikotarpis Lietuvos ir Latvijos pasienio gyventojams prasidëjo nuo 1991 m., kai atsirado pasienio punktai ir pasø kontrolë. Lietuvos-Latvijos siena yra 588 km ilgio, taèiau pasienio punktø yra vos 28; ten, kur jø nëra, seni keliai, vedæ á kaimyninæ ðalá, perkasti grioviu. Uþ nelegalø sienos perëjimà (pvz., pas kaimynà ar giminaitá, gyvenantá anapus griovio uþ keliø ðimtø metrø) gresia administracinë bauda. Vadinasi, norëdamas já aplankyti, þmogus privalo vaþiuoti keliolika ar keliasdeðimt kilometrø iki artimiausio punkto, pereiti ten sienà ir vël tà patá atstumà sukarti atgal, tik jau kitapus sienos. Gráþimas namo irgi toks pat. Turint galvoje, kad autobusø eismas provincijoje yra sumaþëjæs iki minimumo arba jo visai nebelikæ, sienos perëjimas daug kur tapæs neiðsprendþiama problema. Autobusø eismas per sienà periferijoje apskritai atrodo kurioziðkai. Pavyzdþiui, iki Þagarës niekaip neprivaþiuoja autobusas ið Rygos – jis sustoja netoli Lietuvos sienos, ir likusius keletà kilometrø iki miestelio keleiviai turi eiti pësèiomis. Autobusas ið Zarasø á Daugpilá iðvyksta 20 minuèiø anksèiau, nei á Zarasus atvyksta autobusas ið Kauno. Pasunkëjo ne tik giminiø, bet ir mokyklos lankymas kitapus sienos. Mat mokiniui sienos perëjimo procedûra galioja tokia pati – tik aplinkui, per 121

A. Butkus. Baltiðkos impresijos pasienio punktà, kur jis dar turës palaukti, kol pasienieèiai pradës darbà ir patikrins jo popierius. Dël tokios „tvarkos“ mokiniai priversti nuolat vëluoti á mokyklà. Pasunkëjo mokyklinës ekskursijos á kaimyninæ ðalá: jei mokinys dël tëvø uþimtumo ar iðvykimo neturës notaro patvirtinto jø sutikimo, ekskursijoje jis nedalyvaus. Jo nepraleis per sienà, kad ir su mokytoju. Vadinasi, abu tëvai, metæ darbus, turi vykti á rajono centrà, ten prasibrauti iki notaro, uþsakyti leidimà vaikui iðvykti á Lietuvà ar Latvijà, sumokëti uþ tai mokestá, o po keliø dienø dar atvykti to leidimo pasiimti. Seni þmonës skundþiasi apsunkintomis galimybëmis lankyti baþnyèià bei giminiø kapines kaimyninëje ðalyje, taip pat laidoti ten artimuosius. Tad ið ðalies þiûrint, Lietuvos ir Latvijos – dviejø ES nariø – sienos kirtimas atrodo kaip spektaklis. Nereikalingas valstybingumo vaidinimas. Tiek pasienieèiams, tiek pasienio gyventojams. Visa tai dar bûtø suprantama, jei Lietuva ir Latvija priklausytø skirtingø ðaliø grupei. Arba tarp jø vyktø jei ne tikras, tai bent ðaltasis karas. Dël nutrauktø kontaktø kai kurie pasienio regionai ëmë merdëti ir nykti. Tipiðkas pavyzdys yra Ukrø gyvenvietë Duobelës rajone, atkirsta nuo Þagarës. Dabar tai Dievo uþmirðtas uþkampis. Pasienio gyventojai liûdnai juokauja: prie ruso su latviais daugiau bendravom. Jie mokëjo lietuviðkai, mes – latviðkai. Eidavom pas juos apsipirkti, ðvenèiø ðvæsti. Arba jie pas mus. Su muzika, dainomis. O kas dabar? Matomës retokai, kalbamës daþniau rusiðkai, moksleiviai – angliðkai. Kai susitinka draugaujanèios pasienio mokyklos, renginys neturi bendros kalbos, nes dalis þmoniø nesupranta angliðkai, dalis rusiðkai. Ðengenas Politikai sako: pakentëkit dar kiek, ástosim á Ðengeno erdvæ, ir viskas pasikeis. Nejuèiomis prisimena latviø poeto Imanto Zieduonio ironiðki þodþiai: „Palauk! Pakentëk! Neskubëk! Viskas ateis savaime. Lauk, ir ateis! Ateitis ateis... Tavo karstas ateis. Tas tai tikrai ateis.“ O kas trukdo pakeisti situacijà dabar? Paskelbti Ðengeno zona bent jau Lietuvos ir Latvijos pasiená? Pasitikëti mokytojais, veþanèiais vaikus á ekskursijà? Pasitikëti mokiniais, einanèiais á kitos ðalies mokyklà ne vingiais, o tiesiai? Uþpilti griovius, iðkastus skersai senøjø keliø? Netrukdyti lankyti giminiø? Kas neleidþia to padaryti dabar? Kodël tarpukariu, praëjus vos trejiems metams nuo sienos nustatymo, buvo palengvintas pasienio gyventojø bendravimas, o ðiais laikais net po 16 metø to padaryti nenorima? Politikai Ðengeno erdvës atëjimà traktuoja kaip kaþkoká deus ex machina. Ateis ir pakeis tà mûsø paèiø suraizgytà situacijà. Tarsi mes patys tos raizgalynës pakeisti negalëtume. Kaip tyèia, Europa atidëjo mûsø priëmimà á Ðengeno erdvæ. O gal ji ðitaip netiesiogiai suteikë mums ðansà 122

MAÞASIS BALTØ ÐENGENAS

patiems þengti þingsná tos erdvës link savo regione? Ðansà parodyti, kad galim tai padaryti be niekieno pagalbos? Þengæ toká þingsná, mes kartu paspartinsim ir abiejø ðaliø priëmimà á Ðengeno erdvæ. Juk maþasis baltø Ðengenas visiðkai ámanomas. Per visà baltø istorijà siena mus jungë, ne skyrë. Jungë dar tada, kai jokios „erdvës“ Europoje nebuvo. Kai latviai, anot poeto Knuto Skujenieko, dràsiai sakydavo: „Iesim pie leiðiem alu dzert!“ Ir eidavo be jokiø uþkardø. Be baimës mokëti 50 latø baudà uþ sienos perëjimà „ne vietoj“. Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11243515 2006 lapkrièio 16

Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 160)

+ lietuvis, 2006 11 16 13:11 tiesa sakant pikta, bet ið mûsø apkiautëliø politikieriø nieko gero jau senai nebesitikiu... juokas, 2006 11 16 13:44 istoriniu peripetiju neismanau tiek kad pritarciau ar priestarauciau autoriui, bet pasienio proceduru supaprastinimas iki minimumo ir pasienio gyvenvieciu bendravimo skatinimas atsisakant formalumu butu labai sveikintinas. su broliais latviais reiketu kuo daugiau bendrauti nes vieni is kitu turime ko pasimokyti ir per mazi esame kad reiketu save riboti valstybines sienos perejimo formalumais. as uz draugyste :) julio, lietuvieciui, 2006 11 16 14:52 Senas esi, atsimeni 1920, o mane uzknisa, kai atvaziavus i Zarasus ir neturint paso, iki Daugpilio nenuvaziuosi (25 km – arciau nei Utena) . O kai Latgaleje alaus gali uzsipirkti po 20 santimu (1 lt) Maksimoje, tai zinai smagu :). O visas pasienis atrodo labai gudus, nes dabar tai – uzkampis, o kokiu ezeru, pamiskiu ten pilna! Smagumelis.

_

lietuvietis, 2006 11 16 14:03 baltø draugystë yra romantikø iðmislas. Apskritai dabartine situacija tarp Lietuvos Latvijos sienos, yra tarybinio mastymo pavyzdys, kai SSSR nuolat bijodavo, kad kokie diversantai neprasmuktø, árengdavo pëdsakø juostas. Gerai, kad dar spygliuotos vielos tvoros nepastatytos. Autoriaus minimi Ukrai visà laikà buvo Lietuvos dalis iki 1921. Nes tuomet latviams spaudþiant Lietuva sudarë sau nenaudingus mainus: atsisakë Aknystës, mainais á Palangà. Bet Palanga visà laikà buvo LDK ir Lietuvos dalis, tik caro valdþia perdavë Kurðo gubernijai. Kodël dar nepaminëjus, kad latviai ið pasalø buvo uþpuolæ Lietuvos kariuomenæ prie Dauguvos 1920? naivuolis, 2006 11 16 16:26 autorius. tas neimanoma del labai paprastos priezasties – pelningesnio biznio kaip slagbaumas ant kelio nera. Uztverei ir renki sau pinigus .Kol ES neprades juoktis ir neisakys susitvarkyti – nieko nebus. Ne tautieciu ir ne latviu analogisku tarnybu jegoms atsisakyti “verslo” , geru etatu

123

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+

_

LT, 2006 11 16 15:51 /…/ O gal kada ir gyvensime Baltø Konfederacijoje? Kaip Ðveicarijoje. Dvi sostinës, dvi kalbos, o kariuomenë bendra.

,naudingu sanderiu perkant iranga sienos “saugojimui” ... Niekas neziuri , kad daliai lietuviu iki parduotuves latvijoj koks kilometras ar du, kai lietuvoj desimt ar dvidesimt. Tas pats ir pasienio latviams. Keistai ir kvailai atrode kasami grioviai skersai kelius, naikinami zmoniu savo jegomis pasistatyti lieptai per upes ir upelius ir dzipais lakstantys pasienieciai, tikrinantys pasienio zonos rezima ir dulkinantys ji “pazeidus” ty grybaujant be paso kiseneje ..

Bambyzas nuo Birþø, 2006 11 16 17:19 Autorius nepalietë dar vienos tragedijos – pasienio keliø. Niekur Lietuvoje nëra tiek daug þvyrkeliø, kaip ties Latvija. Jø ypaè daug pasienio ruoþe tarp Birþø ir Zarasø. Iðilgai sienos dar OK, bet vos pasuki á Latvijà – þvyrkelis! Ar tiesiog ðunkelis. Gëda!!!

komentatorius, 2006 11 17 00:30 Bûtent dël noro patekti á Ðengeno sistemà siena tarp LT ir LV iðlieka, kadangi atvërus sienà nei viena valstybë negalëtø prie Ðengeno sutarties prisijungti anksèiau nei kita, nors ir bûtø labiau pasiruoðusi, nes tai reikðtø, kad dalis Ðengeno zonos yra su “skyle”.

Slap, 2006 11 16 17:35 Labai teisinga idëja. Að dar uþ privalomà latviø k. mokymà nuo kokios 4 klasës (Latvijoj atvirkðèiai). Neblogai þinau Norvegijos-Ðvedijos-Danijos bendravimo modelá ir esu tikras, kad Baltiðkasis variantas taip pat bûtø naudingas.

Nenaivus to Naivus, 2006 11 17 08:41 _Nekiðk tu to TV3! Lietuvoj TV3 irgi ne maþiau surusëjæs, kaip ir BTV, LNK ar 5 kanalas. Að kalbu apie Latvijos nacionalinæ TV, o ne apie komercinius kanalus._ Valstybinës tv kaip taisyklë yra nuobodþios. Abejoju ar bûtø ádomûs latviðki mûsø politikø atitikmenys.

P.S. karta palikom masina Salociu muitineje Latvijos teritorijoje ir grizom pasus pateikti :). Latviams buvo dzin, o lietuviai eme rekti apie sienos pazeidima, kol nepamate musu kreivu zvilgsniu. Tada nurimo, paziurejo pasus ir palinkejo gero kelio i Ryga...

Ilze, 2006 11 16 19:35 Ðim rakstam noteikti jâbût nopublicçtam arî Latvijâ! Perkunas, 2006 11 17 09:50 Pilnai palaikau straipsnio autoriø. Tik bëda, kas galëtø imtis iniciatyvos, kad situacija pasikeistø? Beje, jau seniai laikas mokyklose ávesti latvistikos pagrindus, kad ir vienasaliskai.

124

MAZ BALTU ÐENGENA Lietuva un Latvija. Vienîgâs baltu valstis. Kaimiòienes, partneres, reizçm konkurentes, ES un NATO dalîbvalstis. Taèu robeþas ðíçrsoðanas procedûra prasît prasâs pçc pârmaiòâm, jo neatbilst ne simtgadîgajâm tradîcijâm, ne tagadçjam valstu statusam. No mûsu vçstures Baltijas vçsturnieku aprindâs pastâv izteiciens, ka ar baltkrieviem, ukraiòiem un poïiem leiði esot vçsturiskie brâïi, jo ilgus gadsimtus dzîvojuði vienâ valstî. Bet latvieði lietuvieðiem esot tikai etniskie brâïi, jo vismaz 300 gadus tie dzîvojuði vâcieðu dibinâtajâ Livonijâ. Taèu lietuvieði ar latvieðiem vienâ valstî ir dzîvojuði necik mazâk kâ ar kaimiòiem slâviem, tikai tâ kopâ pastâvçðana vçl nav aktualizçta kâ baltkrievu vai ukraiòu gadîjumâ. Turklât latvieðu historiogrâfijâ ðis laika posms tradicionâli tiek dçvçts par poïu laikiem. Tâ ir tâdçï, ka latvieðu (un dienvidigauòu) zemju pievienoðana Lietuvas Diþkunigaitijai (LDK) notika daþus gadus pirms Ïublinas ûnijas, kad Lietuvas bajâru valoda jau bijusi poïu. Konsekventi pievienotâs zemes avotos tika sauktas poliski Inflanty (sagrozîts Livland nosaukums), bet pçc kara ar zviedriem (1600–1629) Republikai palikusî Latgale ieguva apzîmçjumu Inflanty Polskie. Vçsturiskajâs diskusijâs tâpat tiek akcentçts, ka LDK uzplaukuma laikos varbût pat 80% tâs iedzîvotâju bija slâvi. Tâ arî nav visa patiesîba. Vîtauta laikâ LDK dzîvoja trîs galvenie etnosi: rietumu daï⠗ balti, pa vidu — slâvi, dienvidaustrumos (pie Melnâs jûras) — klejotâji tatâri. Iedzîvotâju îpatsvars par labu baltiem izmainîjâs 1561.gadâ, kad Lietuvas diþkunigaitim Sigismundam II Augustam, glâbdamâs no krievu cara Ivana IV karaspçka sirojumiem, padevâs gandrîz visa Livonija ar latvieðu apdzîvotajâm zemçm, t.i., ar Vidzemi un Latgali. No Kurzemes, Zemgales un Sçlijas toreiz tika izveidota hercogiste, kas arî bija atkarîga no LDK kâ vasaïvalsts. Polija Livonijas karâ toreiz vçl nepiedalîjâs, tâ vienîgi spieda Lietuvu noslçgt cieðâku ûniju un, draudçdama Lietuvai ar karu, ieòçma LDK zemes Ukrainâ. Toreiz karodami ar Krieviju un baidîdamies no kara vçl ar Poliju, Lietuvas bajâri 1569.gadâ tâdu ûniju ar poïiem noslçdza. Apvienotâ bajâru valsts tika nosaukta par Abu Tautu Republiku (Rzeczpospolita obojga narodów), bet bijuðâs Livonijas zemes sâka administrçt kopâ ar Poliju pçc rotâcijas principa. 125

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Latgale palika LDK (no 1569.gada — Abu Tautu Republikas) sastâvâ lîdz Pirmajai Republikas dalîðanai. Esamîba LDK palîdzçja latgalieðiem saglabât katoïticîbu, aizgût no Viïòas rakstniecîbas tradîciju, veicinât lielâkas valodas îpatnîbas. Tâdçï tagad daïa latgalieðu sliecas sevi uzskatît pat par atseviðíu baltu tautu. Bet Kurzemes–Zemgales hercogiste ar vasaïvalsts tiesîbâm Republikai formâli piederçja lîdz pat 1795.gadam. Tas ir ilgâk nekâ pirms tam Ukraina Lietuvai. Pierobeþa Latvijas robeþa ar Lietuvu ir visvecâkâ abâm valstîm, izveidojusies (ar maziem izòçmumiem) vçl Livonijas un LDK laikos. Robeþa gâjusi caur kurðu, zemgaïu un sçïu zemçm. Lîdz otrâs tûkstoðgades vidum ðo baltu tautu dienviddaïu asimilçjuði lietuvieði, bet ziemeïdaïu – latvieði (latgaïi). Tâtad arî iedzîvotâju sakari abpus robeþai sniedzas vçl lîdz pat to tautu laikiem. Tie nebija pârtrûkuði arî Kurzemes hercogistes laikos (1561–1795), veiksmîgi kontaktçts arî vçlâk, kad robeþu noteica cariskâs Kurzemes un Kauòas guberòas. 1918.gadâ izveidojoties Lietuvas un Latvijas republikâm, kâ arî 1921. gadâ nosakot valsts robeþu, sâka pievçrsties tam, lai pierobeþas iedzîvotâju kontakti netiktu ierobeþoti. Ar tâdu mçríi 1924.gadâ abas valstis parakstîja Skolu konvenciju, kâ arî lîgumu, kurð ïauj brîvi kontaktçties pilsoòiem, kas dzîvo lîdz 10 km no robeþas. 1926.gadâ parakstîts lîgums par kuìniecîbu un plostoðanu pa Daugavu, Mçmeli, Mûsu, Lielupi, Vadaksti un Bârtu. Pierobeþu iedzîvotâju nesaraujamie kontakti ietekmçja to, ka abpus robeþai lîdz pat ðim dzîvo jaukti: Latvijas dienvidos, Leiðmalç, kur iespçjams atrast daudz lietuvieðu sâdþas (tiesa, daïa viòu Latvijas teritorijâ nokïuva 1921.gadâ, notiekot robeþu korekcijai), bet Lietuvas ziemeïos pierobeþâ ir latvieðu dzîvesvietas. Bieþi ir sastopamas jauktas ìimenes, kopîgâs tradîcijas, svçtki. Turklât Lietuvas ziemeïos dzîvojoðajiem lielâkâs Latvijas pilsçtas, tâpat kâ Baltijas megapole Rîga, ir tuvâk nekâ Viïòa vai Kauòa, tâpçc dabiski, ka Latvijas pilsçtas ar uzòçmçjdarbîbas vai izglîtîbas mçríiem pierobeþas lietuvieði apmeklçja un apmeklç bieþâk nekâ Lietuvas lielpilsçtas. Latvijâ dzîvo aptuveni 30 000 lietuvieðu, tas ir desmitkârt vairâk nekâ latvieðu Lietuvâ. Caru laikos un arî vçlâk Latvija lietuvieðus piesaistîja kâ ekonomiski labâk attîstîta valsts. Daïa lietuvieðu imigrantu apmetâs Latvijâ padomju laikâ, atgriezuðies no trimdas un nevarçdami reìistrçties Lietuvâ. Mûsdienu paradoksi Lai arî cik dîvaini bûtu, bet smagâkais laikaposms Latvijas un Lietuvas pierobeþas iedzîvotâjiem sâkâs no 1991.gada, kad parâdîjâs robeþpunkti 126

MAZÂ BALTU ÐENGENA

un pasu kontrole. Latvijas un Lietuvas robeþa ir 588 km gara, taèu pierobeþas punktu ir labi ja 28, bet tur, kur to nav, vecie ceïi, kas nesen veda uz kaimiòzemi, ir pârrakti ar grâvi. Par nelegâlu robeþas ðíçrsoðanu (piemçram, taisnu ieðanu pie kaimiòa vai radinieka, kurð dzîvo otrpus grâvim tikai kâdus 100 metrus), draud administratîvais sods. Tâtad, gribçdams viòu apciemot, cilvçks ir spiests braukt vairâkus kilometrus lîdz tuvâkajam punktam, ðíçrsot tur robeþu un vçl to paðu attâlumu veikt atpakaï, tikai jau otrpus robeþai. Atgrieðanâs mâjâs ir tâda pati. Paturot prâtâ, ka autobusu kustîba provincç ir samazinâta lîdz minimumam vai arî tâs vispâr nav, robeþas ðíçrsoðana daudzâs vietâs ir kïuvusi par neatrisinâmu problçmu. Autobusu satiksme pâri robeþai perifçrijâ, vispârîgi runâjot, izskatâs komiski. Piemçram, lîdz Þagarei nekâdi nepiebrauc autobuss no Rîgas – tas apstâjas netâlu no Lietuvas robeþas un atlikuðos daþus kilometrus pasaþieriem nâkas iet kâjâm. Autobuss no Zarasiem uz Daugavpili izbrauc 20 minûtes agrâk nekâ Zarasos iebrauc autobuss no Kauòas. Apgrûtinâts ir ne tikai ìimeòu, bet arî skolas apmeklçjums otrpus robeþas. Redz, skolçnam robeþas ðíçrsoðanas procedûra ir tâda pati — tikai apkârt, caur robeþpunktu, kur viòam vçl jâgaida, kamçr robeþsargi sâks strâdât un pârbaudîs viòa papîrus. Tâdas “kârtîbas” dçï skolçni vienmçr kavç skolu. Apgrûtinâtas ir arî skolu ekskursijas uz kaimiòvalsti: ja skolçnam vecâku aizòemtîbas vai izbraukuma dçï nebûs notâra apstiprinâtas viòu atïaujas, ekskursijâ viòð nepiedalîsies. Viòð netiks pâri robeþai, kaut arî skolotâja pavadîbâ. Tâtad abiem vecâkiem jâpamet darbi, jâdodas uz rajona centru, jâtiek lîdz notâram, jâpasûta atïauja bçrna aizbraukðanai uz Lietuvu vai Latviju, jâsamaksâ par to nodokïi un pçc daþâm dienâm vçl jâierodas, lai paòemtu pasûtîto atïauju. Veci cilvçki sûdzas par apgrûtinâtâm iespçjâm apmeklçt baznîcu, kâ arî radu kapus kaimiòvalstî, tâpat apglabât tur tuviniekus. No malas skatoties, Lietuvas un Latvijas — divu ES dalîbvalstu — robeþas ðíçrsoðana ðíiet kâ izrâde. Nevajadzîgs valstiskuma tçlojums. Kâ robeþsargiem, tâ arî pierobeþas iedzîvotâjiem. Viss tas vçl bûtu saprotams, ja Lietuva un Latvija piederçtu atðíirîgu valstu grupai. Vai arî starp tâm bûtu ja ne îsts, tad vismaz aukstais karð. Pârtraukto kontaktu dçï daþi pierobeþas reìioni sâkuði iznîkt. Tipisks piemçrs ir Ukru ciemats Dobeles rajonâ, atdalîts no Þagares. Tagad tas ir Dieva aizmirsts nostûris. Pierobeþas iedzîvotâji skumji joko: pie krieviem ar lietuvieðiem vairâk kontaktçjâmies. Viòi prata latviski, mçs — lietuviski. Gâjâm pie viòiem iepirkties, svçtkus svinçt. Vai arî viòi pie mums. Ar mûziku, dziesmâm. Un kas tagad? Redzamies reti, runâjamies bieþâk krieviski, skolçni — angliski. Kad satiekas pierobeþas skolas, kuras uztur draudzîgus kontaktus, tad pasâkumiem nav kopîgas valodas, jo daïa cilvçku nesaprot krieviski, daïa angliski. 127

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Ðengena Politiíi saka: pacietiet vçl, iestâsimies Ðengenas telpâ, viss izmainîsies. Nemanot prâtâ nâk Imanta Ziedoòa ironiskie vârdi: “Pagaidi! Pacieties! Pacieties! Netiecies! Gaidi, un tavs laiks atnâks. Jâ, tavs zârks atnâks. Tas jau nu atnâks.” Bet kas traucç mainît situâciju ðobrîd? Pasludinât Ðengenas zonu vismaz jau gar Lietuvas un Latvijas pierobeþu? Uzticçties skolotâjiem, kas ved bçrnus ekskursijâ? Uzticçties skolçniem, kas iet uz citas valsts skolu nevis lîkumiem, bet taisni. Aizbçrt grâvjus, kas izrakti pâri vecajiem ceïiem? Netraucçt apciemot radiniekus pâri robeþai? Kas neïauj to darît tagad? Kâpçc starpkaru periodâ jau pçc trim gadiem no robeþas noteikðanas bija atviegloti pierobeþas iedzîvotâju savstarpçjie sakari, bet mûsdienâs, pat pçc 16 gadiem to izdarît nevçlas? Politiíi Ðengenas telpas atnâkðanu uztver kâ kaut kâdu deus ex machina. Atnâks un izmainîs to mûsu samezgloto situâciju. It kâ mçs paði to mezglojumu mainît nevarçtu. Un te vçl Eiropa atlikusi mûsu pieòemðanu Ðengenas telpâ. Bet varbût tâ netieði dod mums iespçju paðiem spert soli tâs telpas tuvumâ savâ reìionâ? Iespçju parâdît, ka varam to izdarît bez jebkâdas palîdzîbas? Spçruði tâdu soli, mçs kopâ paâtrinâsim arî abu valstu pieòemðanu Ðengenas telpâ. Jo mazais baltu Ðengens ir iespçjams. Visâ baltu vçsturç robeþa mûs vienoja, nevis ðíîra. Vienoja pat tad, kad tâdas „telpas“ Eiropâ nebija. Kad latvieði, pçc Knuta Skujenieka vârdiem, droði sacîja: „Iesim pie leiðiem alu dzert!“ Un gâja bez jebkâdâm barjerâm. Bez bailçm maksât piecdesmit latu sodu par robeþas ðíçrsoðanu „nevietâ“. Publicçts Diena, 2006. 20. decembrî http://www.diena.lv/lat/politics/printed/mazaa_baltu_shengena? print=true

128

LATVIJOS-RUSIJOS SUTARTIS: PASIRAÐYTI NEGALIMA ATMESTI „Nudvësusio asilo ausis jie gaus, ne Pitalovo rajonà!“ Ðiuos þodþius iðtarë ne kokia turgaus boba ar mësininkas, bet Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas. Þodþiai prieð kurá laikà buvo skirti Latvijos uþsienio reikalø ministerijai. Kas taip suerzino V. Putinà, kad ðis griebësi arklialupio frazeologijos? Latvijos-Rusijos sienos sutarties pasiraðymas vilkinamas jau kelinti metai. Atsisakymà pasiraðyti tokià sutartá Rusija ið pradþiø motyvavo neva rusakalbiø teisiø paþeidinëjimu Latvijoje. Reikalai pajudëjo, Latvijai ástojus á ES, nes Rusija, spyriodamasi pasiraðyti sutartá tokiu pritemptu argumentu, gadino savo ávaizdá Europoje. Abi pusës suderino sutarties tekstà, pripaþástantá dabartinæ sienà. Beliko tik pasiraðyti. Ir èia netikëtai atsirado pretekstas atidëti pasiraðymà, nes 2005 m. Latvija prie sutarties ketino pridëti vienaðaliðkai parengtà deklaracijà, kurioje yra dvi pastraipos (ið keturiø), taip suerzinusios Rusijos pusæ. Aliuzija á istorijà Minëtosios dvi pastraipos skirtos Latvijos-Rusijos santykiø tæstinumui pabrëþti, t.y. duoti suprasti, jog dabartinë Latvijos Respublika ne sukurta, o atkurta, todël tekste minima ir 1920 m. Latvijos Respublikos taikos sutartis su tuometine Tarybø Rusija. Deklaracijoje raðoma: Latvija skelbia, kad ðios sutarties I punktà ji supranta kaip /.../ nuo 1990/1991 m. de facto funkcionuojanèià sienos linijà. Ðios sutarties vienintelis tikslas yra dokumentuoti minëtàjà sienos linijà /.../. Latvija nesieja ðios sutarties su platesniu klausimu dël Latvijos neteisinës okupacijos pasekmiø likvidavimo. Latvija deklaruoja, kad ði sutartis nelieèia, nemaþina ir neatima ið Latvijos valstybës bei jos pilieèiø tarptautiniais aktais, áskaitant ir 1920 m. rugpjûèio 11 d. Latvijos ir Rusijos taikos sutartá, apibrëþtø ir tarptautine teise pagrástø Latvijos valstybingumo teisiø ir teisiniø reikalavimø. Maskvai uþkliuvo ir okupacijos, ir 1920 m. sutarties minëjimas. Visø pirma, dabartinë Rusijos vadovybë ir ideologai nepripaþásta Baltijos ðaliø okupacijos 1940 m. ir reokupacijos 1944–1945 m. Maskva laikosi nuomonës, kad 1920-øjø metø sutartis nutrûko 1940 metais, ir tolesni Latvijos santykiai su TSRS buvo reglamentuojami kitomis sutartimis. 129

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Deklaracijos bûtinybæ Latvija grindþia dar ir ðalies konstitucijos I skyriaus 3-uoju straipsniu, kuriame sakoma, jog Latvijos valstybës teritorijà tarptautinëmis sutartimis nustatytose sienose sudaro Vidþemë, Latgala, Kurðas ir Þiemgala. Paskutinë Latvijos tarptautinë sutartis dël rytinës sienos buvo pasiraðyta su Rusija bûtent 1920 m. Vadinasi, Latgala pagal tà sutartá yra didesnë nei dabar, t.y. jai priklauso ir Abrenës (rus. Pitalovo) sritis, kuri 1944 m. rugsëjo mën., vos tik iðvijus vokieèius ið rytinës Latgalos, buvo atskirta nuo Latvijos TSR dalies ir prijungta prie Rusijos TFSR (1 pav.). Taèiau net rusiðkasis pavadinimas iðduoda jo latviðkà kilmæ: Pitalovo kildinamas ið junginio pie Tâlavas (prie Talavos; latgalieèiø tarmëje ie pakeistas á î, kaip mûsø pietø þemaièiø). Talava – senoji latgaliø þemë, XIII a. kunigaikðtystë, bu- 1 pav. Abrenës sritis, rus. Pitalovo. vusi á vakarus nuo Abrenës. Minëtoji deklaracija suteiktø Latvijai galimybæ kada nors gráþti prie sienos klausimo. Taèiau Maskva sutinka pasiraðyti sutartá su sàlyga, jei sutartis bus be ðios deklaracijos. Stalino imperijos plëtra Sutartis su Hitleriu leido Stalinui pradëti savo imperijos plëtrà Europos kryptimi – iki 1941 m. prie TSRS buvo prijungta Rytø Lenkija (dab. Vakarø Ukraina ir Vakarø Baltarusija), trys Baltijos ðalys, Ðiaurës Bukovina ir Besarabija (dab. Moldova). Tiesa, „padëti Suomijos proletariatui“ ákurti Suomijos Liaudies Respublikà Stalinui nepavyko, pasitenkinta „tik“ kai kuriais pasienio ruoþais: Karelijos sàsmauka su Viipuri miestu (dab. Vyborgas), Þvejø pusiasalio vakarine dalimi, Ladogos eþero vakarine ir ðiaurine pakrante bei keliomis Suomiø álankos salomis. Ketinta mëginti taisyti 1939-1940 m. þiemos karo klaidas ir pakartoti puolimà, bet sutrukdæs netikëtas karas su sàjungininke hitlerine Vokietija. 130

LATVIJOS-RUSIJOS SUTARTIS: PASIRAÐYTI NEGALIMA ATMESTI

Vëliau, bendradarbiaudamas jau su kitais sàjungininkais, Stalinas tæsë pradëtàjà plëtrà. Potsdamo konferencijoje, pasinaudodamas britø ir amerikieèiø geografiniu neinformuotumu, Stalinas pasiskundë, kad TSRS neturi Baltijoje në vieno neuþðàlanèio uosto, todël norëtø gauti bent vienà toká uostà Vokietijos teritorijos sàskaita – pavyzdþiui, Karaliauèiø. (Ið tikrøjø TSRS disponavo net trimis neuþðàlanèiais uostais: Klaipëda, Liepoja ir Ventspiliu.) Be to, anot Stalino, Vokietijos dalies prijungimas prie TSRS bûtø ir tam tikra kompensacija uþ gausiai pralietà rusø kraujà ir patirtus nuostolius. Nei F. Ruzveltas, nei V. Èerèilis ðiai idëjai neprieðtaravo. Protokole tai atrodë taip: „Konferencija ið esmës pritarë tarybinës vyriausybës siûlymui visiðkai skirti Tarybø Sàjungai Kenigsbergo miestà ir jam priklausanèià anksèiau apraðytàjà sritá, atlikus realios sienos ekspertizæ. Jungtiniø Valstijø prezidentas ir Didþiosios Britanijos premjeras pareiðkë palaikysià ðá konferencijos pasiûlymà kitoje taikos konferencijoje“. Taèiau ðis klausimas nebuvo svarstomas në vienoje vëlesnëje konferencijoje. Aneksuotosioms Baltijos ðalims Rusijos ásitvirtinimas Karaliauèiaus kraðte reiðkë galutinæ slaviðkàjà apsuptá sausumoje ir rusakalbës erdvës formavimà nuo Suomiø álankos iki Aistmariø. Karui baigiantis, TSRS dalimi tapo Èekoslovakijos Karpatai, Tuva, pietø Sachalinas, pietø Kurilai. 1946 m. prie Turkmënijos TSR prijungtas Afganistano Kuðkos miestas. Tais pat metais TSRS labai nenoriai iðvedë kariuomenæ ið ðiaurës Irano, kur drauge su britais 1941 m. buvo ákëlusi kojà, kad atkirstø vokieèius nuo naftos telkiniø. Maskva neapsiribojo iðoriniø sienø plëtimu. Tais paèiais 1944 m. prie RTFSR buvo prijungti ir rytiniai Estijos pakraðèiai: deðiniakrantë Narvos miesto dalis (dab. Ivangorodas), Petseri (dab. Peèiory) sritis; 1956 m. respublikinio statuso neteko Karelijos-Suomijos TSR – ji tapo autonomine RTFSR dalimi. Lietuvos situacijos savitumai Lietuvos Respublikos taikos sutartis su Tarybø Rusija buvo pasiraðyta 1920 m. liepos 12 d. Tuometinë Lietuvos rytinë siena buvo gerokai á rytus nuo dabartinës – siekë Naruèio eþerà, o pietuose – Nemunà. 1920 m. spalio 7 d. buvo pasiraðyta Suvalkø sutartis su Lenkija, nustaèiusi demarkacinæ linijà Lietuvos pietuose (Lenkijos pusëje liko Suvalkai, Seinai, Punskas ir visa pietø Lietuva nuo Nemuno, áskaitant Gardinà, Druskininkus ir Varënà). Ði sutartis atvërë kelià tolesnëms deryboms su Lenkija dël sienø. Taèiau spalio 9 d. prasidëjo neva savavaliðkas Þeligovskio puolimas Vilniaus kryptimi, kuris po kariniø ir diplomatiniø peripetijø Lietuvai baigësi sostinës ir visos rytinës dalies netektimi 1922 m. Tarybø Rusija (nuo 1922 m. gruodþio – Tarybø Sàjunga) Vilniaus kraðto aneksijos nepripaþino (Maskva buvo geopolitiðkai suinteresuota Lietuvos131

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Lenkijos konfliktu ir visokeriopai já kurstë, palaikydama Lietuvà). Kai 1939 m. rugsëjo mën. TSRS okupavo Lenkijos rytinæ dalá ir prijungë jà prie Baltarusijos bei Ukrainos, Lietuvai buvo pasiûlytas Vilnius ir jo apylinkës, taèiau visiðkai ignoruojant 1920 m. taikos sutarties sienas. Lietuva sutiko su pasiûlymu ir spalio 10 d. pasiraðë sutartá su TSRS, tokiu bûdu atgaudama savo istorinæ sostinæ. 1940 m. lapkrièio mën., jau Lietuvos TSR „ástojus“ á Tarybø Sàjungà, Maskva „padovanojo“ Lietuvai dar kelis lietuviðkus pasienio kampus: Druskininkø, Dieveniðkiø ir Ðvenèioniø. Nemaþai lietuviø gyvenamø vietoviø (nekalbant jau apie visà likusá Vilniaus kraðtà) liko Baltarusijos TSR. Skirtingai nuo Latvijos, Lietuva apeliuoti á 1920 m. sutarties sienas negali, nes naujoji sienos sutartis su TSRS buvo pasiraðyta dar nepriklausomos Lietuvos laikais, ðitaip paneigiant ankstesnëje sutartyje nustatytas sienas. Dvigubi standartai Abrenës, kaip ir rytø Narvos ar Petseri prijungimas prie RTFSR buvo grindþiamas tuo, jog ten gyventojø daugumà anuo metu sudarë rusai, nutylint, kad tai yra etninës latviø ir estø þemës. Ðio motyvo Rusijoje griebiamasi ir dabar, pateisinant anuos ávykius. Taèiau Serbijos Kosovo atveju Rusija atsuka lazdà kitu galu: tai kas, kad ten albanai sudarà gyventojø daugumà – svarbu, kad tai etninës serbø þemës, todël apie koká nors Kosovo savarankiðkumà ar atskyrimà nuo Serbijos negalá bûti në kalbos. Latgala, beje, ið seno yra etniðkai miðrus, gerokai apslavëjæs kraðtas. Jos didþiuosiuose miestuose Daugpilyje ir Rëzeknëje latviai iki ðiol sudaro gyventojø maþumà. Dabartinë Rusija dël to nekelia aneksiniø pretenzijø, bet 1944 m. padarytos teritorinës skriaudos Latvijai iðtaisyti ar kompensuoti irgi neketina, juo labiau, kad dabartiniame Pitalovo regione senøjø vietiniø gyventojø nelikæ. Iðeitys Pastarosiomis savaitëmis Latvijoje ðiuo klausimu vyksta karðtos diskusijos. Ir visuomenë, ir politikai pasidalijæ á dvi stovyklas. Vienas ið siûlomø kompromisø bûtø toks: Latvija atsisako minëti 1920 m. sutartá ir bet kokiø diskusijø dël sienø ateityje, Rusija savo ruoþtu pripaþásta 1940 m. okupacijà ir atsipraðo Latvijos dël padarytø skriaudø. Bëda yra viena – tokiems kompromisams su Baltijos ðalimis Rusija dar nepribrendusi, o sovietinë 1940 m. ávykiø traktuotë panèioja rytø milþinui kojas. Todël Latvijos premjeras A. Kalvytis (Kalvîtis) nusprendë praðyti Seimo uþsienio reikalø komisijà parengti ástatymo projektà, kuris ágaliotø 132

LATVIJOS-RUSIJOS SUTARTIS: PASIRAÐYTI NEGALIMA ATMESTI

Vyriausybæ pasiraðyti 1997 m. rugpjûèio 7 d. parafuotà Latvijos-Rusijos sienos sutartá. A. Kalvyèio nuomone, valstybës teisinis tæstinumas bus garantuotas, jei bus remiamasi 1991 m. rugpjûèio 21 d. priimtu konstituciniu ástatymu „Dël Latvijos Respublikos valstybingumo statuso“, kuriuo, pripaþindama Latvijos nepriklausomybæ, 1991 m. rugpjûèio 28 d. rëmësi Rusija. Latvijos parlamentas tokiai premjero iniciatyvai neseniai pritarë. Taèiau tuo sienos sutarties pasiraðymo istorija dar nesibaigia. Pasak Latvijos Konstitucinio teismo (KT) pirmininko A. Endzinio (Endziòð), ðis klausimas gali patekti á aklavietæ, jei kai kurios Seimo frakcijos sutartá uþginèys, o KT pripaþins, kad sutartis prieðtarauja Konstitucijai. Tokiu atveju Latvijos vyriausybë turëtø denonsuoti sutartá. Tada tektø taisyti Konstitucijos 3-iàjá straipsná, o tam bûtinas referendumas, kuriame daugiau kaip pusë balsavimo teisæ turinèiø pilieèiø turëtø pritarti pataisai. Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11966764 2007 sausio 29 P.S. 2007 gruodþiio 12 d. Latvija ir Rusija pasiraðë sienos sutartá; tekstas buvo pataisytas pagal Rusijos pusës reikalavimus.

Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 182)

+

_

brolytis, 2007 01 29 12:25 Didelis reikalas, lietuvi. Nes tavo broliai pasiraðinëja.

lietuvis, 2007 01 29 12:19 Ka tie latviai pasirasineja ar nepasirasineja, koks musu reikalas?

VU istorikas, to Autoriui, 2007 01 29 12:45 Stalinas 1939 metais sulauþë 1920 m. sutartá, nes ávedë 20000 kariø á Lietuvà. Nepainiok. 1939 m. Lietuva Vilniø iðmainë á rusø bazes. Rusø sàlyga buvo tokia: mes jums Vilniaus miestà, jûs áleidþiat mûsø bazes. (Kaip Trojos arklá)

Algis, 2007 01 29 12:28 Ir tegul nepasiraðo. Didelio èia daikto. Japonai su rusais dar iki ðiol neturi taikos sutarties, ir kas? Nei rusai japonams Kurilus gràþins, nei latviams Abrenæ – reikia su tuo skaitytis.

nu, 2 realistas, 2007 01 29 13:13 tai kas, kad nepriklausë Livonijai? Nejaugi tu manai, kad Livonijos sienos buvo nustatytos etnografiniu pagrindu?:) Tavo minëti Viðgorodok – latviðkai Augðpils, Kaèanovo – Kacçni... Be to ten ir dabar yra tokie

realistas, baltofilams, 2007 01 29 12:52 Pytalovo rajonas yra etnografinëje Rusijoje, todël turi priklausyti Rusijai. Ði teritroija visà laikà priklausë Rusijai, ir niekada nepriklausë nei Livonijai, nei Infliantams (LDK sudëtyje), nei Livlandijos, nei Vitebsko gubernijoms Rusijos imperijoje. Ir autoriau, praðom

133

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ “rusiðki” pavadinimai: Gauri, Punduri, Rucani, Oviniði, Linava, Purvmala, Krauli, Lauzi, Drizili, Zili, Grini, Skangali... Latviø buvo gyvenama iki pat Austrava ( Ostrov) ir Sarkani (Krasnogorodskoje). vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:21 Girdëjom, girdëjom. Karaliauèiaus sritis irgi yra “iskono russkije zemli”. O kiek ten rusiðkø vietovardþiø! Nori, pacituosiu? :)))) Dël Pitalovo etimologijos vis dëlto latviðkoji patikimesnë. Dël dviejø prieþasèiø: 1. Sàvoka “pytat” (kankinti) nebûdinga vietovardþiø darybai. Net caro Ivano IV ir Stalino-Dzerþinskio Rusijai. 2. Net rusai Talavos kraðtà vadinæ Tolovo, tad jei tai bûtø rusiðkas pavadinimas, bûtø Utalovo, bet ne Pitalovo. Dël vietovardþiø tu irgi neteisus. Baltiðkø (latviðkø) vietovardþiø ten yra kur kas daugiau nei slaviðkø. Kaip ir vakarø Baltarusijoje lietuviðkø. es no Latgales, 2007 01 29 16:18 ...Pytalovo rajonas yra etnografinëje Rusijoje, todël turi priklausyti Rusijai... komistas Jûs esat, nevis realistas:DDD Tâs vietas par Pietâlavu sauca vçl tad, kad paðu krievu (rusu) nebija – tik krivièi vien:) ....:-)))) pamirðote dar pridurti, kad Latvija vykdë kolonizacijos politikà, o nuo 1934 atvirà vietiniø gyventojø latvizacijà.... :DDD mani vecvecâki ir no turienes un neko tâdu nav piedzîvojuði:) uz kâdiem datiem Jûs varat balstît savus apgalvojumu???:) Aleksotas, realistui, 2007 01 29 13:52 Pamelavai, kad Abrenë (Augðpilis) niekada nepriklausë Livonijai. Nuo 1224 iki 1431 m. ji priklausë Rygos arkivyskupui. Augðpilá rusai uþëmë 1431 m., sutvirtino ir pavadino Viðgorodu. Kur èia tos “rusø etninës þemës”? Aleksotas, 2007 01 29 13:58 Ið latviðkø ðaltiniø apie Abrenës srities gyventojø tautinæ sudëtá: 1938.gadâ

_

neklaidinti skaitytojø Pytalovo lygiai taip pat galima kildinti ið þodþio pytat kankinti. Be to Pytalovo rajone (kuris tik tarpukariu priklausë Latvijai) yra ir kitø vietovardþiø: Vyðgorodok (minimas dar viduarmþiuose), Nosovo, Kaèanovo, Bubnevo... realistas, to nu, 2007 01 29 14:02 _ðiaip ar taip kai Latvija atsiskyrë nuo Rusijos 1920m. buvo nubrëþta konkreti riba, kur yra ta atsiskirianti Latvija. Toje sutar tyje Rusija amþiams amþiniesiems atsisakë pretenzijø á Latvijos teritorijà. Tai ar turime teisæ kvestionuoti 1920m. sutartá?_ Tataigi. Taip ir reikia raðyti straipsná, o ne pradëti nuo latgaliø Talavos þemës, kuri buvo priklausoma nuo Pskovo ;-)))) Jei jau kalbam apie 1920 sienà tai ir reikia kalbëti tik apie jà, o ne ápainioti kaþkada gyvenusius latgalius. realistas, to vilnietis, 2007 01 29 13:27 JAV pilna indëniðkø vietovardþiø, daug kas yra buvæ, Smolensko pavadinimas kilæs ið þodþio smala ir kà tuom norite pasakyti? Jei latgaliai surusëjo jie tapo rusais, vadinasi èia yra Rusija. O pasakëles apie tai kad kaþkada kaþkas gyveno eikite sekti amerikieèiams. realists, latgalieèiui, 2007 01 29 16:43 _komistas Jûs esat, nevis realistas :DDD Tâs vietas par Pietâlavu sauca vçl tad, kad paðu krievu (rusu) nebija – tik krivièi vien:)_ Komikas vis dël to esat Jûs: Tâs vietas par Pietâlavu sauca tad, kad latvieðu tautas nebija – tik latgaïi :-))))) latgaïi ir ne latvieði! :DDD mani vecvecâki ir no turienes un neko tâdu nav piedzîvojuði:) uz kâdiem datiem Jûs varat balstît savus apgalvojumu???:) ;-))))) veizëk — Ó÷èëàñü ÿ íà îäíè ïÿòåðêè, — âñïîìèíàåò Åâãåíèÿ Íèêîëàåâíà. — Äî 4-ãî êëàññà ó÷èòüñÿ áûëî ëåãêî, à

134

LATVIJOS-RUSIJOS SUTARTIS: PASIRAÐYTI NEGALIMA ATMESTI

_

+ Abrenes apriòía iedzîvotâju nacionâlais sastâvs bija ðâds: 55% latvieðu, 41,7% krievu un 3,3 % citu tautîbu. 1945.gada attiecîgie skaitïi atdalîtajâ apgabalâ uzrâdîja 85,5% krievu, 12,5% latvieðu un 2% pârçjo. es no Latgales, 2007 01 29 17:24 tieði to ar gribçju teikt – tâtad piekrîtat, ka tâ bija latgaïu, nevis “iskonnaja” krievu (rusu) vai krivièu zeme :DDD un no latgaïiem (letiem) galu galâ taèu sanâca latvieði, nevis krievi:D kâdas tad Krievijai vispâr tiesîbas uz to teritoriju??? par tekstu krieviski – arî tagad tâdu tekstu LV un EE krievu avîzçs papilnam:) vai tâpçc var uzksatît ka ðodien ðajâs valstîs tiek praktizçta mçrítiecîga krievu (krieviski runâjoðo) pârlatviskoðanas politika???:) piedotiet, bet vâjð, ïoti vâjð arguments:) atsakymëlis nelatviui, to klausimëlis latviams, 2007 01 30 09:15 Daugpilyje yra tik 15 proc. latviø. Gal pasiûlyk já jungti prie Rusijos? Vilniaus ir Ðalèininkø rajone lietuviø reikia su þiburiu paieðkoti, ir tai vargu ar rastum. Gal, anot tavæs, ten reikia padaryti Baltarusijos ar Lenkijos anklavus? Kiek paèioje Rusijoje yra vietø, kur rusai sudaro gyventojø maþumà? Galvok, gudruti, ir gausi atsakymà. Latvis, klausimëlis latviams, 2007 01 30 09:21 Latvija niekur nereikalauja grazinti Abrene. Nera tokio reikalavimo ar salygos. Yra tik noras teisiskai apibrezti tai, kas ivyko 1944 m. rudeni ir pavadinti daiktus ju vardais.

ïîòîì øêîëó ïåðåâåëè íà ëàòûøñêèé ÿçûê. Íàì íîâûõ ó÷èòåëåé ïðèñëàëè. Ïîìíþ, ïðèõîäèì ìû íà çàíÿòèÿ è íå çíàåì, êàê ó÷èòüñÿ. Ìû ïîëàòûøñêè íå ïîíèìàåì, à ó÷èòåëÿ ïî-ðóññêè. Òîãäà æå âñå ÷èíîâíèêè ñòàëè òðåáîâàòü, ÷òîáû ê íèì îáðàùàëèñü òîëüêî íà ëàòûøñêîì. È ïèñüìåííî, è óñòíî. ß ñ òåõ ïîð ëàòûøåé íå î÷åíü ëþáëþ. Putin, 2007 01 29 21:42 Aèiû istorikams uþ iðsamià analizæ, kas, kur, kada ir su kuo gyveno, deja neturiu laiko toliau skaityti jûsø fundamentaliø tyrimø. Ið savo pusës turiu jums praneðti, kad turiu neiðsenkamas atsargas asilo ausø, gyvø ir padvësusiø, pagal pageidavimà. Do svidanija! Do skoroj vstreèi! klausimëlis latviams, 2007 01 30 08:58 Ar protinga erzinti mieganèià meðkà? Kad ir kaip èia latviai kildintø Pytalovo etimologijà aiðku viena – èia miðriai apgyvendinta teritorija. Nejau noras turëti lopinëlá þemës, kuriame dauguma gyventojø dabar yra nelatviai, yra stipresnis uþ blaivø protà? Latgala dar nuo 18 amþiaus yra miðriai apgyvendintas regionas. Èia bëgdavo rusø sentikiai, ir LDK ir Lenkijos valdþia jiems leisdavo ásikurti, nes Latgala iki 1772 joms priklausë, tuo tarpu Pytalovo – ne.

fuksas oberfuksui, 2007 02 01 19:31 Rusijos XVIII a. padalinimai Rzeczpospolitos ir ju siuolaikiniai panaikinimai cia visai ne prie ko. Niekas nekalba apie Lietuvos teritorines pretenzijas i jos 1772 teritorija, kuri buvo daug kartu didesne. Kalba eina apie Rusijos pazeidimus abipusikai 1920 m. nustatytu Baltijos saliu sienas, bei Lenkijos vienpusika pavertima grynai kariskos demarkacines linijos i valstybine siena.

135

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

ËÀÒÂÈÉÑÊÎ-ÐÎÑÑÈÉÑÊÈÉ ÄÎÃÎÂÎÐ: ÏÎÄÏÈÑÀÒÜ ÍÅËÜÇß ÎÒÊÀÇÀÒÜ

Ïîäïèñàíèå äîãîâîðà î ëàòâèéñêî-ðîññèéñêîé ãðàíèöå òÿíåòñÿ óæå êîòîðûé ãîä ‘Îò ìåðòâîãî îñëà óøè îíè ïîëó÷àò, à íå Ïûòàëîâñêèé ðàéîí!’. Ýòè ñëîâà ïðîèçíåñëà íå êàêàÿ-íèáóäü áàçàðíàÿ áàáà èëè ìÿñíèê, à ïðåçèäåíò Ðîññèéñêîé Ôåäåðàöèè Â. Ïóòèí. Ñëîâà íåêîòîðîå âðåìÿ íàçàä áûëè ïðåäíàçíà÷åíû Ìèíèñòåðñòâó Èíîñòðàííûõ Äåë Ëàòâèè. ×òî òàê ðàçîçëèëî Â. Ïóòèíà, ÷òî îí óõâàòèëñÿ çà ôðàçåîëîãèþ êó÷åðà? Ïîäïèñàíèå äîãîâîðà î ëàòâèéñêî-ðîññèéñêîé ãðàíèöå òÿíåòñÿ óæå êîòîðûé ãîä. Îòêàç ïîäïèñàòü òàêîé äîãîâîð Ðîññèÿ ïîíà÷àëó ìîòèâèðîâàëà ÿêîáû íàðóøåíèåì ïðàâ ðóññêîãîâîðÿùèõ â Ëàòâèè. Äåëî ñäâèíóëîñü ïî ñëå âñòóïëåíèÿ Ëàòâèè â ÅÑ, òàê êàê Ðîññèÿ, óïðÿìî íå æåëàÿ ïîäïèñûâàòü äîãîâîð èç-çà òàêîãî ïðèòÿíóòîãî çà óøè àðãóìåíòà, ïîðòèëà ñâîé îáðàç â Åâðîïå. Îáå ñòîðîíû äîãîâîðèëèñü î òåêñòå äîãîâîðà, ïðèçíàþùåì òåïåðåøíþþ ãðàíèöó. Îñòàëîñü òîëüêî ïîäïèñàòü. È çäåñü íåîæèäàííî ïîÿâèëñÿ ïðåäëîã îòëîæèòü ïîäïèñàíèå, òàê êàê â 2005 ãîäó Ëàòâèÿ ê äîãîâîðó ñîáèðàëàñü äîáàâèòü îäíîñòîðîííå ïîäãîòîâëåííóþ äåêëàðàöèþ, â êîòîðîé åñòü äâà àáçàöà (èç ÷åòûðåõ), òàê ðàçîçëèâøèõ ðîññèéñêóþ ñòîðîíó. Íàìåê íà èñòîðèþ Óïîìÿíóòûå äâà àáçàöà äîëæíû áûëè ïîä÷åðêíóòü ïðîäîëæèòåëüíîñòü ëàòâèéñêî-ðî ññèéñêèõ îòíîøåíèé, ò.å. äàòü ïîíÿòü, ÷òî òåïåðåøíÿÿ Ëàòâèéñêàÿ Ðåñïóáëèêà íå ñîçäàíà, à âîññòàíîâëåíà, ïîýòîìó â òåêñòå óïîìèíàåòñÿ è ìèðíûé äîãîâîð Ëàòâèéñêîé Ðåñïóáëèêè ñ òîãäàøíåé Ñîâåòñêîé Ðîññèåé 1920 ãîäà.  äåêëàðàöèè çàïèñàíî: Ëàòâèÿ îáúÿâëÿåò, ÷òî I ïóíêò ýòîé äåêëàðàöèè îíà ïîíèìàåò êàê /.../ ñ 1990/1991 ãã. äå-ôàêòî ôóíêöèîíèðóþùóþ ëèíèþ ãðàíèöû. Åäèíñòâåííîé öåëüþ ýòîãî äîãîâîðà ÿâëÿåòñÿ äîêóìåíòàöèÿ óïîìÿíóòîé ëèíèè ãðàíèöû. /.../. Ëàòâèÿ íå ñâÿçûâàåò ýòîò äîãîâîð ñ áîëåå øèðîêèì âîïðîñîì î ëèêâèäàöèè ïîñëåäñòâèé íåçàêîííîé îêêóïàöèè Ëàòâèè. Ëàòâèÿ äåêëàðèðóåò, ÷òî ýòîò äîãîâîð íå êàñàåòñÿ, íå óìåíüøàåò è íå îòíèìàåò ó Ëàòâèéñêîãî ãîñóäàðñòâà, à òàêæå åãî ãðàæäàí, ìåæäóíàðîäíûìè àêòàìè, âêëþ÷àÿ è ìèðíûé äîãîâîð Ëàòâèè è 136

ËÀÒÂÈÉÑÊÎ-ÐÎÑÑÈÉÑÊÈÉ ÄÎÃÎÂÎÐ : /.../

Ðîññèè 11 àâãóñò à 1920 ã., î÷åð÷åííûå è ïîäòâåðæäåííûå ìåæäóíàðîäíûì ïðàâîì þðèäè÷åñêèå òðåáîâàíèÿ è ïðàâà Ëàòâèéñêîé ãîñóäàðñòâåííîñòè. Ìîñêâó çàäåëî óïîìèíàíèå è îêêóïàöèè, è äîãîâîðà 1920 ã. Ïðåæäå âñåãî, òåïåðåøíåå ðóêîâîäñòâî Ðî ññèè è èäåîëîãè íå ïðèçíàþò îêêóïàöèþ ñòðàí Áàëòèè 1940 ã. è ðåîêêóïàöèþ 1944–1945 ãã. Ìîñêâà ïðèäåðæèâàåòñÿ ìíåíèÿ, ÷òî äîãîâîð 1920 ãîäà ïðåðâàëñÿ â 1940 ãîäó, è äàëüíåéøèå îòíîøåíèÿ Ëàòâèè ñ ÑÑÑÐ áûëè ðåãëàìåíòèðîâàíû äðóãèìè äîãîâîðàìè. Îáÿçàòåëüíîñòü äåêëàðàöèè Ëàòâèÿ îáîñíîâûâàåò åùå è 3 ñòàòüåé I ðàçäåëà êîíñòèòóöèè ñòðàíû, â êîòîðîì ãîâîðèòñÿ, ÷òî òåððèòîðèþ Ëàòâèéñêîãî ãîñóäàðñòâà â ãðàíèöàõ, óñòàíîâëåííûõ ìåæäóíàðîäíûìè äîãîâîðàìè, ñîñòàâëÿþò Âèäçåìå, Ëàòãàëèÿ, Êóðçåìå è Çåìãàëå. Ïîñëåäíèé ìåæäóíàðîäíûé äîãîâîð Ëàòâèè î âîñòî÷íîé ãðàíèöå áûë ïîäïèñàí ñ Ðîññèåé èìåííî â 1920 ã. Çíà÷èò, Ëàòãàëèÿ ïî òîìó äîãîâîðó ÿâëÿåòñÿ áîëüøåé, ÷åì ñåé÷àñ, ò.å. åé ïðèíàäëåæèò è îáëàñòü Àáðåíå (ðóñ. Ïûòàëîâñêèé ðàéîí), êîòîðàÿ â ñåíòÿáðå 1944 ã., ñðàçó æå ïîñëå èçãíàíèÿ íåìöåâ èç âîñòî÷íîé Ëàòãàëèè, áûëà îòäåëåíà îò ÷àñòè Ëàòâèéñêîé ÑÑÐ è ïðèñîåäèíåíà ê Ðîññèéñêîé ÑÔÑÐ. Íî äàæå ðóññêîå íàçâàíèå âûäàåò åå ëàòûøñêîå ïðîèñõîæäåíèå: Ïûò àëîâî ïðîèñõîäèò îò ñëîâîñî÷åòàíèÿ pie Talavas (ó Òàëàâû). Òàëàâà – äðåâíÿÿ ëàòãàëüñêàÿ çåìëÿ, â XIII âåêå êíÿæåñòâî, íàõîäèâøååñÿ íà çàïàä îò Àáðåíå. Óïîìÿíóòàÿ äåêëàðàöèÿ äàëà áû Ëàòâèè âîçìîæíîñòü êîãäà-íèáóäü âåðíóòüñÿ ê âîïðîñó î ãðàíèöå. Íî Ìîñêâà ñîãëàøàåòñÿ ïîäïèñàòü ñ óñëîâèåì, åñëè äîãîâîð áóäåò áåç ýòîé äåêëàðàöèè. Ðàñøèðåíèå èìïåðèè Ñòàëèíà Äîãîâîð ñ Ãèòëåðîì ïîçâîëèë Ñòàëèíó íà÷àòü ðàñøèðåíèå ñâîåé èìïåðèè â íàïðàâëåíèè Åâðîïû – äî 1941 ãîäà ê ÑÑÑÐ áûëà ïðèñîåäèíåíà Âîñòî÷íàÿ Ïîëüøà (ñîâ. Çàïàäíàÿ Óêðàèíà è Çàïàäíàÿ Áåëîðóññèÿ), òðè ñòðàíû Áàëòèè, Ñåâåðíàÿ Áóêîâèíà è Áåñàðàáèÿ (ñîâ. Ìîëäàâèÿ). Ïðàâäà, ‘ïîìî÷ü ôèíñêîìó ïðîëåòàðèàòó’ ñîçäàòü Ôèíñêóþ Íàðîäíóþ Ðåñïóáëèêó ó Ñòàëèíà íå ïîëó÷èëîñü, îí óäîâëåòâîðèëñÿ ‘òîëüêî’ êîå-êàêèìè ïîãðàíè÷íûìè ïîëîñàìè: Êàðåëüñêèì ïåðåøåéêîì ñ ãîðîäîì Âèèïóðè (ñîâ. Âûáîðã), çàïàäíîé ÷àñòüþ Ðûáà÷üåãî ïîëóîñòðîâà, çàïàäíûìè è ñåâåðíûìè áåðåãàìè îçåðà Ëàäîãà, à òàê æå íåñêîëüêèìè îñòðîâàìè Ôèíñêîãî çàëèâà. Áûëî íàìåðåíüå ïîïûòàòüñÿ èñïðàâèòü îøèáêè çèìíåé âîéíû 1939-1940 ãã. è ïîâòîðèòü íàïàäåíèå, íî ïîìåøàëà íåîæèäàííàÿ âîéíà ñ ñîþçíîé ãèòëåðîâñêîé Ãåðìàíèåé. Ïîçæå, ñîòðóäíè÷àÿ óæå ñ äðóãèìè ñîþçíèêàìè, Ñòàëèí ïðîäîëæèë íà÷àòîå ðàñøèðåíèå. Íà Ïîòñäàìñêîé êîíôåðåíöèè, âîñïîëüçîâàâøèñü 137

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ãåîãðàôè÷åñêîé íåèíôîðìèðîâàííîñòüþ áðèòàíöåâ è àìåðèêàíöåâ, Ñòàëèí ïîæàëîâàëñÿ, ÷òî ó ÑÑÑÐ â Áàëòèè íåòó íè îäíîãî íåçàìåðçàþùåãî ïîðòà, ïîýòîìó õîòåë áû çà ñ÷åò Ãåðìàíèè ïîëó÷èòü õîòÿ áû îäèí òàêîé ïîðò – íàïðèìåð, Êåíèãñ áåðã. (Íà ñàìîì äåëå, ÑÑÑÐ ðàñïîëàãàëî öåëûìè òðåìÿ íåçàìåðçàþùèìè ïîðòàìè: Êëàéïåäîé, Ëèåïàåé è Âåíòñïèëñîì). Êðîìå ýòîãî, ïî ñëîâàì Ñòàëèíà, ïðèñîåäèíåíèå ÷àñòè Ãåðìàíèè ê ÑÑÑÐ áûëî áû è íåêîòîðîé êîìïåíñàöèåé çà îáèëüíî ïðîëèòóþ ðóññêóþ êðîâü è íàíåñåííûé óùåðá. Íè Ðóçâåëüò, íè ×åð÷èëëü íå áûëè ïðîòèâ ýòîé èäåè.  ïðîòîêîëå ýòî âûãëÿäèò òàê: ‘Êîíôåðåíöèÿ â ïðèíöèïå ñîãëàñíà ñ ïðåäëîæåíèåì ñîâåòñêîãî ðóêîâîäñòâà ïîëíîñòüþ îòäàòü Ñîâåòñêîìó Ñîþçó ãîðîä Êåíèãñáåðã è ïðèíàäëåæàùóþ åìó, ðàíåå îïèñàííóþ îáëàñòü, ïðîâåäÿ ýêñïåðòèçó ðåàëüíîé ãðàíèöû. Ïðåçèäåíò Ñîåäèíåííûõ Øòàòîâ è ïðåìüåð Âåëèêîáðèòàíèè çàÿâëÿþò î ïîääåðæêå ýòîãî ïðåäëîæåíèÿ êîíôåðåíöèè íà äðóãîé ìèðíîé êîíôåðåíöèè’. Íî ýòîò âîïðî ñ íå îáñóæäàëñÿ íè íà îäíîé ïî ñëåäóþùåé êîíôåðåíöèè. Äëÿ àííåêñèðîâàííûõ ñòðàí Áàëòèè îáîñíîâàíèå Ðîññèè â Âîñòî÷íîé Ïðóññèè îçíà÷àëî îêîí÷àòåëüíîå ñëàâÿíñêîå îêðóæåíèå íà ñóøå è ôîðìèðîâàíèå ðóññêîãîâîðÿùåé ñðåäû îò Ôèíñêîãî äî Âèñëèíñêîãî (ñîâ. Êàëèíèíãðàäñêîãî) çàëèâà. Ïîñëå îêîí÷àíèÿ âîéíû ÷àñòüþ ÑÑÑÐ ñòàëè ÷åõîñëîâàöêèå Êàðïàòû, Òóâà, þæíûé Ñàõàëèí, þæíûå Êóðèëû.  1946 ãîäó ê Òóðêìåíñêîé ÑÑÐ áûë ïðèñîåäèíåí àôãàíñêèé ãîðîä Êóøêà.  òîì æå ãîäó ÑÑÑÐ î÷åíü íåîõîòíî âûâåë âîéñêà èç ñåâ åðíîãî Èðàíà, êóäà âìåñòå ñ áðèòàíöàìè â 1941 ã. âîøåë, ÷òîáû îòðåçàòü íåìöåâ îò íåôòÿíûõ ìåñòîðîæäåíèé. Ìîñêâà íå îãðàíè÷èëàñü ðàñøèðåíèåì íàðóæíûõ ãðàíèö.  òîì æå ñàìîì 1944 ãîäó ê ÐÑÔÑÐ áûëè ïðèñîåäèíåíû è âîñòî÷íûå îêðàèíû Ýñòîíèè: ïðàâîáåðåæíàÿ ÷àñòü ãîðîäà Íàðâà (ñîâ. Èâàíãîðîä), ðàéîí Ïåòñåðè (ñîâ. Ïå÷îðû); â 1956 ã. ðåñïóáëèêàíñêèé ñòàòóñ ïîòåðÿëà è Êàðåëî-Ôèíñêàÿ ÑÑÐ – îíà ñòàëà àâòîíîìíîé ÷àñòüþ ÐÑÔÑÐ. Îñîáåííîñòè ëèòîâñêîé ñèòóàöèè Ìèðíûé äîãîâîð Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè ñ Ñîâåòñêîé Ðîññèåé áûë ïîäïèñàí 12 èþëÿ 1920 ã. Òîãäàøíÿÿ âî ñòî÷íàÿ ãðàíèöà Ëèòâû áûëà ãîðàçäî âîñòî÷íåå òåïåðåøíåé – êàñàëàñü îçåðà Íàðî÷, à íà þãå – Íåìàíà. 7 îêòÿáðÿ 1920 ã. áûë ïîäïèñàí Ñóâàëêñêèé äîãîâîð ñ Ïîëüøåé, óñòàíîâèâøèé äåìàðêàöèîííóþ ëèíèþ íà þãå Ëèòâû (íà ïîëüñêîé ÷àñòè îñòàëèñü Ñóâàëêè, Ñåéíàé, Ïóíñê è âñÿ þæíàÿ Ëèòâà îò Íåìàíà, âêëþ÷àÿ Ãðîäíî, Äðóñêèíèíêàé è Âàðåíó). Ýòîò äîãîâîð îòêðûë ïóòü 138

ËÀÒÂÈÉÑÊÎ-ÐÎÑÑÈÉÑÊÈÉ ÄÎÃÎÂÎÐ : /.../

ïîñëåäóþùèì ïåðåãîâîðàì ñ Ïîëüøåé ïî ïîâîäó ãðàíèö. Íî 9 îêòÿáðÿ íà÷àëîñü ÿêîáû ñàìîâîëüíîå íàïàäåíèå Æåëèãîâñêîãî â íàïðàâëåíèè Âèëüíþñà, êîòîðîå ïîñëå âîåííûõ è äèïëîìàòè÷åñêèõ ïåðèïåòèé â 1922 ãîäó îêîí÷èëîñü äëÿ Ëèòâû ïîòåðåé ñòîëèöû è âñåé âîñòî÷íîé ÷àñòè. Ñîâåòñêàÿ Ðîññèÿ (ñ äåêàáðÿ 1922 ã. – Ñîâåòñêèé Ñîþç) àííåêñèþ Âèëüíþññêîãî êðàÿ íå ïðèçíàëà (Ìîñêâà áûëà ãåîïîëèòè÷åñêè çàèíòåðåñîâàíà â ëèòîâñêî-ïîëüñêîì êîíôëèêòå è âñÿ÷åñêè åãî ðàçæèãàëà, ïîääåðæèâàÿ Ëèòâó). Êîãäà â ñåíòÿáðå 1939 ã. ÑÑÑÐ îêêóïèðîâàë âîñòî÷íóþ ÷àñòü Ïîëüøè, Ëèòâå áûë ïðåäëîæåí Âèëüíþñ è åãî îêðåñòíîñòè, àáñîëþòíî èãíîðèðóÿ ãðàíèöû ìèðíîãî äîãîâîðà 1920 ã. Ëèòâà ñîãëàñèëàñü ñ ïðåäëîæåíèåì è 10 îêòÿáðÿ ïîäïèñàëà ñîãëàøåíèå ñ ÑÑÑÐ, òàêèì îáðàçîì âîññòàíîâèâ ñâîþ èñòîðè÷åñêóþ ñòîëèöó.  íîÿáðå 1940 ã., ïî ñëå ‘âñòóïëåíèÿ’ óæå Ëèòîâñêîé ÑÑÐ â Ñîâåòñêèé Ñîþç, Ìîñêâà ‘ïîäàðèëà’ åùå íåñêîëüêî ëèòîâñêèõ ïîãðàíè÷íûõ óãîëêîâ: Äðóñêèíèíêàé, Äåâÿíèøêåñ è Øâÿí÷èîíèñ. Íåìàëî ëèòîâñêèõ íàñåëåííûõ ïóíêòîâ (íå ãîâîðÿ óæå îá îñòàëüíîé òåððèòîðèè Âèëüíþññêîãî êðàÿ) äîñòàëèñü Áåëîðóññêîé ÑÑÐ.  îòëè÷èå îò Ëàòâèè, Ëèòâà àïåëëèðîâàòü ê ãðàíèöàì äîãîâîðà 1920 ãîäà íå ìîæåò, ïîòîìó ÷òî íîâîå ñîãëàøåíèå î ãðàíèöàõ ñ ÑÑÑÐ áûëî ïîäïèñàíî åùå âî âðåìåíà íåçàâèñèìîé Ëèòâû, òàêèì îáðàçîì äåíîíñèðóÿ óêàçàíèå ãðàíèöû ðàííåãî ñîãëàøåíèÿ. Äâîéíûå ñòàíäàðòû Ïðèñîåäèíåíèå Àáðåíå, êàê è âîñòî÷íîé Íàðâû èëè Ïåòñåðè, ê ÐÑÔÑÐ áûëî îñíîâàíî íà òîì, ÷òî òàì áîëüøèíñòâî æèòåëåé â òî âðåìÿ ñîñòàâëÿëè ðóññêèå, çàìàë÷èâàÿ, ÷òî ýòî ýòíè÷åñêèå ëàòûøñêèå è ýñòîíñêèå çåìëè. Çà ýòîò ìîòèâ â Ðîññèè õâàòàþòñÿ è òåïåðü, îïðàâäûâàÿ ýòè ñîáûòèÿ. Íî â ñëó÷àå ñ ñåðáñêèì Êîñîâîì Ðîññèÿ ïåðåâîðà÷èâàåò ïàëêó äðóãèì êîíöîì: íó è ÷òî, ÷òî òàì àëáàíöû ñîñòàâëÿþò áîëüøèíñòâî íàñåëåíèÿ – âàæíî, ÷òî ýòî ýòíè÷åñêèå çåìëè ñåðáîâ, ïîýòîìó î êàêîé-ëèáî ñàìîñòîÿòåëüíî ñòè èëè îòñîåäèíåíèè îò Ñåðáèè íå ìîæåò áûòü è ðå÷è. Ëàòãàëèÿ, êñòàòè, èçäðåâëå ÿâëÿåòñÿ ýòíè÷åñêè ñìåøàííûì, â çíà÷èòåëüíîé ñòåïåíè îñëàâÿíåííûì êðàåì.  åå êðóïíåéøèõ ãîðîäàõ Äàóãàâïèëñå è Ðåçåêíå ëàòûøè äî ñèõ ïîð ñîñòàâëÿþò íàöèîíàëüíîå ìåíüøèíñòâî. Òåïåðåøíÿÿ Ðîññèÿ èç-çà ýòîãî íå ïðåäúÿâëÿåò àííåêñèîííûõ ïðåòåíçèé, íî íàíåñåííûå â 1944 ã. Ëàòâèè òåððèòîðèàëüíûå îáèäû èñïðàâèòü èëè êîìïåíñèðîâàòü òîæå íå íàìåðåíà, òåì áîëåå, ÷òî â ñîâðåìåííîì Ïûòàëîâñêîì ðàéîíå ñòàðûõ ìåñòíûõ æèòåëåé íå îñòàëîñü. 139

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Âûõîä  ïîñëåäíèå íåäåëè â Ëàòâèè ïî ýòîìó âîïðîñó èäóò ãîðÿ÷èå äèñêóññèè. È îáùåñòâåííîñòü, è ïîëèòèêè ðàçäåëèëèñü íà äâà ëàãåðÿ. Îäèí èç ïðåäëàãàåìûõ êîìïðîìèññîâ áûë áû òàêèì: Ëàòâèÿ îòêàçûâàåòñÿ îò óïîìèíàíèÿ äîãîâîðà 1920 ã. è îò êàêèõ-ëèáî äèñêóññèé î ãðàíèöàõ â áóäóùåì, Ðîññèÿ â ñâîþ î÷åðåäü ïðèçíàåò îêêóïàöèþ 1940 ã. è èçâèíÿåòñÿ ïåðåä Ëàòâèåé çà ïðè÷èíåííûå îáèäû. Òîëüêî îäíà áåäà – äëÿ òàêèõ êîìïðîìèññîâ ñî ñòðàíàìè Áà ëòèè Ðîññèÿ åùå íå ñîçðåëà, à ñîâåòñêàÿ òðàêòîâêà ñîáûòèé 1940 ã. ñêîâûâàåò íîãè âîñòî÷íîãî âåëèêàíà. Ïîýòîìó ïðåìüåð Ëàòâèè À.Êàëâèòèñ ðåøèë ïðîñèòü ïàðëàìåíòñêóþ êîìèññèþ ïî èíîñòðàííûì äåëàì ïîäãîòîâèòü ïðîåêò, êîòîðûé óïîëíîìî÷èë áû Ïðàâèòåëüñòâî ïîäïèñàòü ïàðàôèðîâàííûé 7 àâãóñòà 1997 ã. äîãîâîð î ëàòâèéñêî-ðî ññèéñêîé ãðàíèöå. Ïî ìíåíèþ À.Êàëâèòèñà, ïðàâîâîå ïðîäîëæåíèå ãîñóäàðñòâà áóäåò ãàðàíòèðîâàíî, åñëè ðóêîâîäñòâîâàòüñÿ ïðèíÿòûì 21 àâãóñòà 1991 ã. êîíñòèòóöèîííûì çàêîíîì ‘Î ñòàòóñå ãîñóäàðñòâåííîñòè Ëàòâèéñêîé Ðåñïóáëèêè’, íà êîòîðûé, ïðèçíàâàÿ íåçàâèñèìîñòü Ëàòâèè, 28 àâãóñòà 1991 ã. îïèðàëàñü Ðîññèÿ. Ëàòâèéñêèé ïàðëàìåíò íåäàâíî ñîãëàñèëñÿ ñ òàêîé èíèöèàòèâîé ïðåìüåðà. Íî íà ýòîì èñòîðèÿ ïîäïèñàíèÿ äîãîâîðà åùå íå çàêàí÷èâàåòñÿ. Ïî ñëîâàì ïðåäñåäàòåëÿ Êîíñòèòóöèîííîãî ñóäà (ÊÑ) À.Ýíäçèíüøà, ýòîò âîïðîñ ìîæåò çàéòè â òóïèê, å ñëè íåêîòîðûå ôðàêöèè Ñåéìà çàñïîðÿò ñ äîãîâîðîì, à ÊÑ ïðèçíàåò, ÷òî ñîãëàøåíèå ïðîòèâîðå÷èò Êîíñòèòóöèè.  òàêîì ñëó÷àå ïðàâèòåëüñòâî Ëàòâèè äîëæíî áóäåò äåíîíñèðîâàòü äîãîâîð. Òîãäà ïðèäåòñÿ èñïðàâëÿòü 3-þ ñòàòüþ Êîíñòèòóöèè, à äëÿ ýòîãî íåîáõîäèì ðåôåðåíäóì, â êîòîðîì áîëüøå ÷åì ïîëîâèíà èìåþùèõ ïðàâî ãîëîñà ãðàæäàí äîëæíà ñîãëàñèòüñÿ ñ ïîïðàâêîé. Îïóáëèêîâàíî http://www.inosmi.ru/translation/232556.html 31 ÿíâàðÿ 2007

140

MINDAUGAS IR LATGALIAI Ið bendros lietuviø ir latviø istorijos Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug raðoma apie lietuviø ir lenkø bendrà praeitá: akcentuojamas bendros valstybës turëjimas, broliuojamasi, didþiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesà sakant, unifikavo buvusià Abiejø Tautø Respublikà, paversdama jà didþiàja Lenkija) ir pan. Ðitame fone pamirðtami lietuviø ryðiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su kuriais mus sieja dar ir kraujo giminystë, susiliejus mûsø etnosams su kurðiais, þiemgaliais ir sëliais. Mat ðiaurinës ðiø genèiø þemës, XIII a. okupuotos vokieèiø, nuo XIV a. ëmë latvëti, o pietinës, likusios LDK sudëtyje, ilgainiui sulietuvëjo. Èia verta priminti, kad á Lietuvà bëgo kovas pralaimëjæ baltai; pabëgëliø ar persikëlëliø gyventas vietas dar ir ðiandien liudija vietovardþiai Kurðiai, Kurðeliai, Kurðënai, Dainava (jotvingiø), Prûseliai, Prûsiðkës; apie tûkstanèiø þiemgaliø pasitraukimà á Lietuvà 1290 m., kritus Sidabrei, paskutinei jø piliai, raðo ir kronikos. Bendro kraujo su latviø protëviais galëjæs turëti net Vytautas Didysis – jo motina Birutë galëjusi bûti ne þemaièiø, o kurðiø kilmës. XIV a. þemaièius nuo Baltijos tebeskyrë kurðiai – jie Lietuvos pusëje suþemaitëjo tik po gero ðimto metø, t.y. XV a. (Vytautas gimë 1350 m., vadinasi, Kæstuèio kelionë á Palangà galëjusi bûti apie 1349 m., o Birutë gimusi bent keliolika metø anksèiau.) Birutës kildinimas ið þemaièiø bajoro Vidimanto ðeimos yra tik mûsø istorikø romantikø fantazijos vaisius – jø laikais trûko þiniø apie kitas ðiaurines baltø gentis bei jø arealus, todël manyta, jog þemaièiai prie Baltijos gyvenà nuo neatmenamø laikø ir pats Palangos vardas esàs þemaitiðkas (ið tikrøjø kurðiðkas, kaip ir Kretinga, Ablinga, Bûtingë ir kt.). Bet gráþkim á Mindaugo laikus. Lietuvos valstybës vienijimas vyko tuo metu, kai aplinkiniai baltai atkakliai grûmësi su atsibasèiusiais ir èia ásitvirtinusiais vokieèiais. Kaimynø baltø beveik ðimtmetá trukusi kova (ðiaurëje 1202-1290, Prûsijoje 1230-1274) leido Lietuvai laimëti laiko ir netrukdomai stabilizuoti politinæ suirutæ, netikëtai susidariusià XIII a. antrojoje pusëje po Mindaugo mirties. Kryþiuoèiø karai su Lietuva apogëjø pasiekë daug vëliau, Gedimino ir ypaè Kæstuèio laikais, kada kryþiuoèiai sinchronizuodavo savo puolimus ið Prûsijos ir Livonijos pusiø. Latgaliai XIII a. pirmojoje pusëje vokieèiams pavyko pavergti lyvius (finø gentá; jos vardu vokieèiai pavadino kraðtà Livland, Livonia), sëlius ir latgalius. 141

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Latgaliai buvo gausiausia gentis tame regione; ji taipogi turëjo didþiausià aealà ir buvo bepradedanti valstybiðkai struktûrizuotis – ið tø laikø yra þinomos latgaliø kunigaikðtystës ar þemës Jersika, Talava, Atzelë ir Kuoknesë. Jersikos ir Talavos kunigaikðtystës iki vokieèiø ekspansijos buvo veikiamos Polocko ir Novgorodo krivièiø: intensyviai su jais prekiavo, protarpiais jiems mokëdavo duoklæ, orientavosi á staèiatikybæ. Skirtingai nuo karingøjø kurðiø ir ypaè þiemgaliø, latgaliai vokieèiams per daug nesiprieðino, stengësi konfliktus spræsti diplomatiniu bûdu, sutikdavo su primesta vasalyste, net leidosi átraukiami á kovas su kitas baltais – dalyvaudavo þygiuose kaip vokieèiø kariuomenës dalis. Vëliau, nurimus vidaus karams Livonijoje, bûtent latgaliai këlësi ar buvo keliami á iðretëjusià Þiemgalà ir Kurðà ir tokiu bûdu davë pradþià dabartinei latviø tautai bei kalbai. Kad ir tapæ kalavijuoèiø vasalais, latgaliai toliau palaikë tradicinius ryðius su lietuviais, tuo uþsitraukdami vokieèiø nemalonæ. Pavyzdþiui, 1214 m. kalavijuoèiai apiplëðë Jersikos pilá, kerðydami uþ tai, kad jos kunigaikðtis Visvaldis, bûdamas Rygos vyskupo vasalas, „vis padeda lietuviams patarimais ir veiksmais“ (Latvis, 89). Visvaldis papraðë lietuviø apginti jo pilá, ir 1215 m. lietuviai tai padarë (Latvis, 52, 66, 92). Per latgaliø þemes lietuviø kariai daþnai þygiuodavæ gilyn á kraðtà, siekæ estø kraðtus. Vëlesni Lietuvos istorijos ávykiai irgi neaplenkia Latgalos. Lietuva stengësi pasiekti Dauguvà – tuometiná prekybos kelià tarp Rytø ir Vakarø – ir jà kontroliuoti. Lietuviai ne kartà pretendavo á Daugpilá, net turëjo netoliese Dauguvos krante pasistatæ pilá. Ðiuos savo siekius LDK ágyvendino tik 1561 m., kai Livonija, gelbëdamasi nuo Ivano IV kariuomenës siautëjimo, pasipraðë LDK globos ir beveik visa prisijungë prie Lietuvos. LDK (nuo 1569 m. – Abiejø Tautø Respublikos) sudëtyje Latgala iðbuvo 211 metø – iki Pirmojo Respublikos padalijimo 1772 m. Politiniai saitai su ATR iðlaikë Latgaloje katalikybæ, suformavo skirtingà latgalieèiø tarmæ ir etniná identitetà. Pirmasis Lietuvos krikðtas Tiek Mindaugo krikðtas (1251), tiek karûnavimas (1253) irgi glaudþiai susijæ su ðiauriniais kaimynais. Kaip ir daugelio valdovø, Mindaugo krikðtas pirmiausia turëjo politiniø iðskaièiavimø. Krikðtu Mindaugas tikëjosi suardyti Tautvilos-Vykinto-Danilos koalicijà, ir tai jam pavyko. Prieðingu atveju pakrikðtytasis livonieèiø statytinis Tautvila bûtø buvæs paskelbtas teisëtu Lietuvos valdovu, kurá bûtø galima legaliai remti karine jëga, jei Mindaugas su savo ðalininkais prieðintøsi. Ir Livonija, vokieèiø praminta Marijos þeme, bûtø iðplëtusi savo valdas Lietuvoje, geografiðkai susijungusi su Prûsija. Toks scenarijus tiek Lietuvai, tiek Livonijos tautoms, þinoma, bûtø buvæs praþûtingas, nes bûtø atvertas kelias masinei kraðto kolonizacijai, ir likusius baltus su estais ilgainiui bûtø iðtikæs prûsø likimas. 142

MINDAUGAS IR LATGALIAI

Kitas krikðto pretekstas buvo natûralus siekis, jog Lietuva bûtø pripaþinta Europoje kaip valstybë ir ið kryþiuoèiø bûtø atimtas motyvas jà puldinëti. Mindaugo krikðtui Livonijos ordinas su arkivyskupu pritarë ir já skatino, tebepuoselëdami viltá paversti Lietuvà baþnytine Livonijos provincija. Ðiuos jø planus sugriovë netrukus ávykusi Mindaugo karûnacija. Eiliuotoji Livonijos kronika, apraðydama ðá ávyká, uþsimena, kad karûnos Mindaugui ir Mortai buvo pagamintos Rygos meistrø (Atskaòu, 3530-3543) Mindaugo krikðto reikðmë dar nëra reikiamai ávertinta. Labai sureikðminamas antrasis, masinis Lietuvos krikðtas 1387 m. ir tolesnis Lietuvos krikðèionëjimas. Net teigiama, kad pirmosios krikðèioniðkos maldos á lietuviø kalbà Jogailos ar Vytauto buvo iðverstos ið lenkø kalbos. Tai netiesa. Prof. Z. Zinkevièius yra árodæs, kad net dabartiniuose lietuviðkuose religiniuose tekstuose esama fraziø, iðverstø ne ið lenkø, bet ið Livonijos vokieèiø kalbos. Pavyzdþiui, þegnonëje Dievo minëjimas (Vardan Dievo Tëvo) nukelia mus á XIII a. Livonijà. Nei lotyniðkame (In nomine Patris), nei lenkiðkame (W imæ Ojca) variante þodþio Dievas nëra. Dievas minimas tik lietuviðkoje, latviðkoje ir prûsiðkoje þegnonëje – taip tada dar þegnodavæsi vokieèiai, iðlaikæ krikðèioniø arionø sektos tradicijà, atsiradusià IV a. (Zinkevièius 2004, 155–156). Vadinasi, ne tik krikðtà, bet ir pirmuosius baþnytinus tekstus mes gavom ne ið lenkø, o ið Livonijos vokieèiø rankø. Mindaugo mirtis ir kapas Metraðèiuose Mindaugo nuþudymas aiðkinamas Treniotos sàmokslu ir kad tai buvæs kerðtas uþ pagrobtà Nalðios kunigaikðèio Daumanto þmonà. Raðoma, kad, mirus Mortai (1262), Mindaugas ðermenyse Daumantienei pasakæs, jog mirdama Morta papraðiusi Mindaugà vesti jà, Mortos seserá, nes norëjusi maþus vaikus patikëti bûtent seseriai, o ne kitai pamotei (LM, 57). Ðá faktà prof. E. Gudavièius interpretuoja kaip didelæ Mindaugo meilæ Mortai ir norà turëti gyvà jos paveikslà (Gudavièius 1998, 304). Mindaugas buvo nuþudytas 1263 m. drauge su dviem sûnumis Rukliu ir Rupeikiu. Nuþudymo vietos metraðèiai nenurodo. Taèiau esama legendos, jog Mindaugas buvæs nuþudytas ir palaidotas Agluonoje, Latgaloje, uþ 53 km á ðiaurës rytus nuo Daugpilio (þr. 1 pav.). Agluona dabar priklauso Preiliø rajonui. Ji yra Latvijos katalikø centras, èia stovi katedra, pastatyta 1780 m. vietoje buvusios medinës baþnyèios (nuo 1980 m. – bazilika), dominikonø vienuolynas. 1993 m. Agluonà aplankë popieþius Jonas Paulius II. Pirmasis þinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietæ Agluonoje mus pasiekë ið XVII a. Duobelës pastorius ir religiniø raðtø vertëjas J. F. Rivijus (Rivius, ?–1685) savo raðtuose mini, jog 1618 m. Agluonoje, ðalinant kaþkokio seno bokðto griuvësius, buvo rasta juodo marmuro antkapinë 143

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

1 pav. Pietryèiø Latgala

plokðtë, liudijanti Mindaugo kapà (Latkowski 1802, 125; Norbut 1835, 175, Aglonas 1993, 7). Vëliau ði plokðtë iðveþta á Kuoknesës baþnyèià, bet iki mûsø dienø neiðlikusi, likæs tik teksto nuoraðas, padarytas 1690 m. Jis skelbia, kad „ðioje þemëje ilsisi Mindaugas (MENDOCUS), kunigaikðtis (vadas?) lietuvis (DUX LITHUANUS), kuriam gyventi ir mirti buvo garbë, garbës reikalas. /.../ Karaliumi ið kunigaikðèiø (REX E DUCE) /.../ (tapæs?) pirmuoju /.../ Stabø garbintojas dvilypis (IDOLIS CULTor DUPLEX EST). /.../ Ir nebûdamas saugus (NEC TUTISSimus) klasta þiauria (ASTUTIAE CRUDELI) /.../ nuþudytas (ocCISUS EST) metais iðganymo (ANNO <...> SALUTIS) 1263 rugsëjo 12“ (þr. 2 pav.). Pasak vienø, Mindaugas palaidotas ten pat, Agluonoje, pievoje á vakarus nuo baþnyèios, prie dabartiniø kapiniø (þr. 3 pav.). Kiti gi teigia, jog Mindaugo palaikai esà buvæ perkelti á baþnyèià, po altoriumi, kur prie pirmo pilioriaus á deðinæ nuo altoriaus dominikonai buvo pritvirtinæ atminimo lentà su uþraðu „Didþiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“, taèiau po 1863 m. sukilimo, prasidëjus smarkiai antikatalikiðkai caro valdþios reakcijai, toji lenta dingusi. Kodël Mindaugas atsidûræs Agluonoje, Livonijos teritorijoje, pasakoja kita legenda. Esà Morta buvo kilusi ið ðiø vietø; ji buvusi vieno kilmingo latgalio – Madelonø pilies (apie 2,5 km á pietryèius nuo Agluonos) valdytojo – duktë, tad Mindaugas keliavæs á uoðvijà guosti Mortos tëvø dël dukters mirties ir èia buvæs uþkluptas sàmokslininkø. Kitas pasakojimas teigia, jog Mindaugas pro Agluonà bëgæs á Cësis ieðkoti prieglobsèio pas Livonijos ordino magistrà. Kaip ten bebûtø, taèiau tik Ordino rûpesèiu galëjæs atsirasti antkapis su uþraðu. Dël antkapio uþraðo, tiksliau, nuoraðo autentiðkumo galima diskutuoti. Blogiausia tai, kad neiðlikæs originalas. Taèiau, antra vertus, vargu ar antkapinës plokðtës istorija bûtø buvus iðlauþta ið pirðto – sunku patikëti, 144

MINDAUGAS IR LATGALIAI

2 pav. Mindaugo antkapinës plokðtës teksto nuoraðas: HAC REQUIESCIT HUMO MENDOCUS DUX LITHUANUS /.../ VIVERE CUI VITAE ET OBIRE FUIT. HONORIS. O/.../TANCI REX E DUCE NUNCI XC NUIc PRINCEPS. NUNCI IDOLIS CULTor DUPLEX EST E/.../ NEC TUTISS(imus) ASTUTIAE CRUDELI /.../ ocCISUS EST ANNO I MCCLXIII. SALUTIS SEPTEMBER XII (kursyvu surinkti spëjamieji fragmentai). Esama ir kitokiø transkripcijos variantø, pvz.: Hac, requiescit humo Mendocus, Dux lithuanus ... vivere, cui vitae ... et obire, fuit honoris ... tum rex e duce nunc cristianus princeps nunc idolis cultor duplex veste senectutis ... astutiae crudeli occisus est Anno MCCLXIII salutis september XII. (Latkowski 1802, 125; Norbut 1835, 175)

a

b

3 pav. Agluonos bazilika ðiandien. Spëjamoji Mindaugo kapo vieta yra á kairæ nuo bazilikos (a), pievoje ðiapus dabartiniø kapiniø tvoros, kiek á deðinæ nuo ðiø vartø (b). Ðioje pievoje buvusios senosios kapinës. Mindaugo kapavietæ þenklinusi akmenø krûsnis (nuotraukoje apytikriai paþymëta kryþeliu); prieð II pasauliná karà vietiniai gyventojai tà vietà dar vadinæ „Karaliaus sostu“ (la. Íçniòa tronis), tik neþinojæ, kokio bûtent karaliaus. Pasak gidø, krûsnis buvo nuardyta sovietmeèiu, o ið dabartinës pievos buvo kasamas gruntas.

145

A. Butkus. Baltiðkos impresijos kad nei su Lietuva ar Latgala, nei su katalikybe nesusijæs vokietis dvasininkas bûtø ëmæsis falsifikuoti tokià istorijà. Legendos turi teisæ gyvuoti Latviai labai pagarbiai traktuoja legendà apie Mindaugo þûtá Agluonoje ir Mortos Mindaugienës kilmæ ið latgaliø. ði istorija pasakojama kiekvienam Agluonos sveèiui ekskursijos po baþnyèià metu. Pabrëþiama, kad tai buvæs pirmasis ir vienintelis baltø karalius, stengæsis suvienyti aplinkines baltø gentis. Be to, nors Mindaugas save titulavæs lietuviø karaliumi (K. Mindow von Lithauen), popieþiaus pasiraðyti dokumentai liudija, kad Mindaugas karûnuotas kaip rex Lettowiae. Livonijos kronikose Lietuvos vardo pirmasis skiemuo irgi yra Let- (Lettowen), o patys lietuviai Henriko Latvio vadinami Letones. Toká ðalies pavadinimà latviai populiariai aiðkina kaip sàsajà su ðaknimi lat-, let-, lot- ir spëja, kad dalá valdø ar bent rezidencijà Mindaugas galëjæs turëti ir latgaliø þemëse (Aglonas 1993, 7). (Ið tikrøjø vokieèiø ir lotynø ðaknis Let- siejama su baltø Liet-; þr. Zinkevièius, 2005, 184.) Ðitaip vël gráþtama prie karalienës Mortos latgaliðkos kilmës. Ðios hipotezës naudai liudija tai, kad Mortos sesuo Daumantienë nutekëjo ne kur nors uþ jûrø mariø, o á kaimyninæ Nalðià, kuri buvusi Lietuvos Sëloje, á pietus nuo Latgalos. Ieðkoti þmonø uþ devyniø giriø vietiniams kunigaikðtukams nebuvæ áprasta. Kai kurie Latgalos dvasininkai siûlo inicijuoti bazilikos altoriaus ir poþemio ekspertizæ – gal Mindaugas ið tiesø buvo perlaidotas á bazilikà? Gal Lietuvos tikrai laukia tûkstantmeèio atradimas tais paèiais jubiliejiniais 2009 m.? Lietuvoje turime legendà apie Gedimino þûtá Veliuonoje 1341 m. ir jo kapà viename ið jos piliakalniø. Legenda apie Mindaugo kapà Agluonoje ir latgaliðkà Mortos kilmæ yra dar graþesnë ir svarbesnë – ji amþiams sujungia abi likusias baltø tautas – lietuvius ir latvius. LITERATÛRA Aglonas bazilika / Sast. S. Tuliða. Rçzekne, 1993. Atskaòu chronika / Atdz. J. Saiva. Rîga, 1993. (Skaitmenys rodo eilutes.) Gudavièius E. Mindaugas. Vilnius, 1998. Latkowski J. Mendog król litewski. Kraków, 1802. Latvis H., Varbergë H. Livonijos kronikos / Parengë J. Jurginis. Vilnius, 1991. LM – Lietuvos metraðtis (Bychovco kronika) / Vertë R. Jasas. Vilnius, 1971. Norbut T. Dzieje staroýytne narodu litewskiego. Wilno, 1835. T. I. Zinkevièius Z. Lietuviðki poteriai kaip istorijos ðaltinis // Rinktiniai straipsniai. T. IV. Vilnius, 2004. P. 155–162. Zinkevièius Z. Lietuviø tautos kilmë. Vilnius, 2005.

146

MINDAUGAS IR LATGALIAI

Padëka Autorius nuoðirdþiai dëkoja Vytauto Didþiojo universiteto lektoriui Sigitui Lûþiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos notarui Stanislovui Poniðkaièiui, padëjusiems iððifruoti ir minimaliai interpretuoti antkapio tekstà, taip pat Tilþës (Latvija, Balvø raj.) klebonui Albertui Budþei uþ papildomà informacijà apie Mindaugo minëjimus latviø istoriografijoje.

Publikuota Voruta, 2007 balandþio 12 http://www.voruta.lt/article.php?article=1075 http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13702041 2007 liepos 5 Þiemgala, 2008, 1. P. 17–19.

Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 391)

+ daf, 2007 07 05 10:28 Lenkai mums draugais nebuvo ir nebus. Net dabar jie kiek galëdami kenkia Lietuvai – Via Baltica, elektros tiltas, liet. mokyklos ir tt. O latviai mûsø broliai. Laurynas, 2007 07 05 10:32 Seniai aisku, kad Latviai artimiausi mums savo kultura ir pasauleziura. didziausia musu proteviu klaida buvo susideti su tais sunimis lenkais... Aleksotas, Laurynui, 2007 07 05 10:49 Nekirsk taip ið peties. Straipsnis nëra antilenkiðkas. Be to, XIV a. pabaigoje, kada kryþiuoèiai spaudë Lietuvà ið abiejø pusiø, “susidëti” su latviais nebebuvo kaip – jie buvo pavergti. Tik Lietuvos ir Lenkijos sàjunga galëjo iðgelbëti ðias dvi valstybes – tai suprato net lenkai, 1385 m. pasiûlæ sostà lietuviui Jogailai, o ne vokieèiui,

_

gizmo, 2007 07 05 11:39 Atsiduoda baltofiliniu patosu. Baltø vienybës niekada nebuvo, tai kaþkos romantikø iðmislas. Þiemgaliai lietuviams galvas kapojo, vienos gentys puldinëdavo kitas gentis. Be to senprûsiai savæs prûsais nevadino, o buvo sambiai, natangai, varmiai ir k.t. Bet kasinëjimas tai pritarèiau gal tikrai ten palaidotas Mindaugas. blefas, 2007 07 05 11:45 Nezinau kaip ten buvo anksciau, bet turiu giminaiciu Latvijoje, daznai bunu Rygoje ir labai aiskiai matosi, kad latviai nelabai myli lietuvius, o dar tiksliau – netgi nekencia. Tik kazkodel vaiksto i Maxima parduotuves, kuriu Latvijoje aibe, nes ten pigiau. Dange, 2007 07 05 11:47 Bet kodel neprimenama, kad Mindaugas karunos vardan, atidave ordinui krikscionybes priimti nepanorusia

147

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ Jadvygos suþadëtiniui. Ði sàjunga pasiteisino – kryþiuoèiai buvo nugalëti 1410 m. Kitas reikalas, kad lenkai pakreipë visa tai tik sau naudinga linkme. Tu teisus – lenkai partnerystës etikos stokoja ir dabar. Istorinis paveldas, deja. braliukas, 2007 07 05 11:22 Gera broliðka kalba baltø vienybës dvasioje. Mums reikëtø labiau paþinti þiemgaliø ir jø vado Viestarto kovas ir diplomatinius veiksmus dël valstybës politinio pripaþinimo. Be to ir Nameisio nuopelnus, pakruojieèiø sieká pastatyti jam paminklà. Na o Mindaugo kapas Agluonoje tik legenda ne be lenkø uþmanymo nukreipti lietuviø dëmesá nuo Vilniaus. Dël karalienës Mortos kilmës vis tik pagrásèiau yra Ðiauliø þemë. Baltas, to braliukas, 2007 07 05 11:30 Na o Mindaugo kapas Agluonoje tik legenda ne be lenkø uþmanymo nukreipti lietuviø dëmesá nuo Vilniaus. Tada lenkai bûtø pasistengæ ðià legendà iðplatinti labiau uþ palemoniðkàjà, kad kiekvienas lietuvis vaikas jà þinotø. Bet taip nëra. Dël karalienës Mortos kilmës vis tik pagrásèiau yra Ðiauliø þemë. Pagrásk :))) Baltas, to vakarai, 2007 07 05 14:31 Broliai kelius blokuoja... Kelius blokuoja ne broliai, o vyriausybës. Jos ateina ir nueina, broliai lieka. Prieð brolius lenkus tikrai nieko neturiu. Dar ðimtmetá bûtume taip “pasibroliavæ” su lenkais, dabar apskritai “po polski” kalbëtume. Viskas ritosi á tà pusæ. LT, antilenkams, 2007 07 05 14:21 Nepavargot kliauzø lenkuose ieðkoti? Straipnis gi nëra antlilenkiðkas. Elgiatës kaip darþelinukai – labai draugausiu su Maryte, kad parodyèiau, kokia nedraugë man Onutë. Man patinka visi geri þmonës: lenkai, latviai, lietuviai...

_

Zemaitija. O po to kai zemaiciu kunigaiksciai laimejo musius vienus po kitu, Mindaugas ieskojo budu kaip vel suvienyti Lietuva ir kai zemaiciai sutiko pripazinti Mindauga savo valdovu, Mindaugas atsisake kriksto. Vadinasi baigesi ir jo karaliavimas. Taigi zemaiciams liepos 6-oji gali asocijuotis su kadaise zemaiciams karaliaus pakista kiaule. Kritika, 2007 07 05 14:02 Menkysta tas Mindaugas buvo. Tironas – klasta iszudes savo brolenus, nes niekada kaip karys ar strategas nepasireiske. Pralaimejes visus musius, o ka laimejo, tai laimejo VykintoDaumanto-Treniotos vadovaujamu kariuomeniu deka. Galva nukirto uz tai, kad voge svetimas zmonas. Istorikai teigia, kad jis iki Mortos turejo dar viena. Morta pavogta is Vismanto, kita is Daumanto. Apsikrikstijo tik baimes deka, kad nenuzudytu del sosto ir po to tik tos pacios baimes vedamas atidave zemaicius ordinui. Niekas ir tiek ... Tikras Lietuvos valdovas – Traidenis, kuris po Mindaugo mirties visa ta bardaka sutvarke. Bulbiasas, to Katilius, 2007 07 05 16:33 Lietuviai – tai baltarusai. Jûs pasisavinot mûsø etnonimà, apsiðaukëliai! vakarai, 2007 07 05 14:00 Broliai kelius blokuoja... Kaip tik. Prieð brolius lenkus tikrai nieko neturiu. Mes vakarieèiai, ne rytieèiai... silvestras valiunas, 2007 07 08 13:25 Zemaite Birute (nebeisradinekit dviracio p. Butkau) iskiliausia Zemaitijos ir Lietuvos moteris, Vytauto gimdytoja, istikima ir mylima Kestucio (pats garbingiausias is musu valdovu kuriam net paminklo nera) zmona,ko nepasakysi apie Mindaugiene buvusia Vismantiene “karaliene Morta”, gobsia

148

MINDAUGAS IR LATGALIAI

+ perkunas, 2007 07 05 14:38 Visiskai teisingai isdestyta, kad turime tureti pacius glaudziausius rysius su broliais latvais. Aisku i kitus kaimynus nebutina spjauti bet reikia tureti prioritetus. O del kai kuriu lenku girdejau negeras kalbas ir tikiuosi kad jos nepagristos, kad jie labai suinteresuoti supjudyti lietuvius su latviais, kad lietuva pasislinktu i lenkijos puse. Baèkorius, Kubiliui, 2007 07 05 16:04 Per amþius Birutë buvo lietuvë þemaitë, tokia ir liks. Palanga buvo þemaièiø – tokia ir liks. Ádomûs tavo argumentai, kolega. Tai tas pat, jei rusai imtø tvirtinti, jog E. Kantas buvo rusas, o Karaliauèius – rusø miestas – toks ir liks, nes dabar ten jie gyvena. Kad þemaièiai prie Baltijos atsidûrë tik asimiliavæ kurðius ir kad Palanga – kurðiðkas pavadinimas – ne straipsnio autorius atrado. Tai visiems filologams ir istorikams þinomos tiesos.

_

(gavo daug dovanu is Livonijos ordino) garbes istroskusia boba mielai istekejusia uz savo vyro Vismanto zudiko (kaip morale). Dabar Siauliu valdininkai vaikuciams uz kurybiskuma dalija karalienes Mortos vardo premijeles. istorikas, Tadui, 2007 07 08 16:39 Jei 13 ar 14 a. Lietuvai bûtø pavykæ gauti visas ðiaurines baltø þemes, nebûtø dabar jokiø latviø. Lietuviai bûtø asimilavæ visus kurðius, þiemgalius ir sëlius, ne tik pietinæ jø dalá. Va tik dël latgaliø neaiðku. Per didelis kàsnis :)

LATVIAI BRALIUKAI, 2007 07 06 10:40 Labai zaviai parasyta!!! Tikrai grazus ir issamus straipsniukas apie musu proteviu istorija, kuri manau pateikta labai objektyviai, beje, kad turejom bendra Karaliene su LATVIAIS, LABAI SAUNU IR NEGEDINGA. JIE JUK MUSU ISTORIJOS NESISAVINA, KAIP KAI KURIE KAIMYNAI!!!!!

149

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

„RUSØ MARÐAS“ – AR TIKRAI FIASKO? Rugsëjo 8 d. (ðeðtadiená) 17 val. Rygoje prie Barklajaus de Tolio paminklo susirinko apie 120-150 þmoniø á mitingà, skirtà pareikðti protestui prieð „Rusø marðo“ uþdraudimà. Marðas buvo planuotas tà paèià dienà tuo paèiu laiku, taèiau Rygos miesto taryba nedavë sutikimo jam rengti; nepatenkino organizatoriø apeliacijos ir teismas. Marðas buvo uþdraustas Saugumo policijos teikimu, kuriame pabrëþta, jog ligðiolinë jo organizatoriø veikla liudija etninës nepakantos idëjø populiarinimà, sàmoningà etniniø grupiø konfrontacijà, kuri marðo metu gali baigtis riauðëmis. Marðo idëjos autoriai tikëjosi, kad eitynëse dalyvaus ne maþiau kaip 500 þmoniø, tarp jø atveþtø ir ið kitø Latvijos miestø. Renginio organizatoriai – Latvijos nacionaldemokratinë partija (LNDP) ir Latvijos rusø sàjunga „Rodina“. Marðui pritarë ir savo palaikymà buvo paþadëjusi partijos „ZaPÈEL“ („Uþ þmogaus teises vieningoje Latvijoje“) parlamentinë frakcija bei Rusø mokyklø gynimo ðtabas. Pats marðas esà turëjæs pakelti Latvijos rusø savimonæ ir suteikti galimybæ rusams pasijusti pilnaverèiais ðalies gyventojais. Mitingo dalyviai laikë iðkëlæ marðui rengtus plakatus su uþraðais „Ruse, tu teisus!“, „Mes – rusai, su mumis Dievas!“, „Rusai nepasiduoda!“, „Ðlovë rusø nacijai!“, „Rusai – tikrieji Latvijos gyventojai, pusë ðalies!“ (rusai Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojø – A.B.), „Pilietybæ visiems!“, „Rusø kalbai – oficialiosios kalbos statusà!“ LNDP lyderis I. Osipovas mitinge sakytoje kalboje eiliná kartà paskatino siekti „nusukti sprandà nacistiniam oligarchiniam reþimui Latvijoje“, o kovoti su „nacistiniu reþimu“ kvietë ir „latvius patriotus“. Netoliese stoviniavo toks pat bûrys mitingo oponentø, taèiau laikësi ramiai, kaip ir mitingo dalyviai. Visà rimtá ir politines nuotaikas galutinai suardë pro ðalá praþygiavusi triukðminga iðsimarginusi airiø futbolo gerbëjø minia (tàdien Rygoje turëjo vykti Latvijos-Ðiaurës Airijos futbolo maèas), ir visas þiopliø bei þiniasklaidos dëmesys atiteko jai. Iki marðo „Rusø marðui“ Rygoje buvo rengtasi stropiai. Pasirengimo fone ávyko ir Baltijos rusø konferencija Taline, priëmusi kreipimàsi á Europarlamentà ir á Rusijos prezidentà Putinà, kuriame praðoma apginti rusakalbiø teises Baltijos ðalyse. Rengiantis marðui, rugpjûèio pradþioje susitiko Estijos ir Latvijos rusø radikalai. Rusø þiniasklaidoje tai buvo ávardyta taip: „Noènoi dozor“ („Naktinis patrulis“) bendradarbiaus su Latvijos antifaðistais 150

„RUSØ MARÐAS“ – AR TIKRAI FIASKO?

(primenu, kad organizacija „Noènoi dozor“ buvo suburta saugoti sovietø kario paminklui Taline ir prieðintis jo demontavimui). Po ðio susitikimo „Rusø marðo“ organizatoriai atvirai pareiðkë, kad Talino ávykiai atrodysià kaip Disneilendas, palyginti su tuo, kas bûsià per „Rusø marðà“ Rygoje. Pasiruoðimà marðui visà laikà sekë ir Rusijos, ir Latvijos rusø þiniasklaida, tolydþio pakurstydama antilatviðkas rusø aistras aðtriais epitetais, tarsi provokuodama dar didesná chaosà nei balandþio ávykiai Taline. Tiesà sakant, dalis rusakalbës þiniasklaidos marðà vertino ir skeptiðkai, nuosaikiø nuomoniø taip pat pasitaikydavæ rusiðkuose Latvijos interneto forumuose. Buvo ruoðtos ir vaizdinës priemonës. Viena jø – plakatas ir marðkinëliai su uþraðu „Rusai nepasiduoda!“. Uþraðas kaip uþraðas, taèiau po juo vaizduojama susiraukusi meðka su granata letenoje ir dviem ðovininiø perpetëmis. Kitos letenos nagai nudaþyti raudonai, atseit, kruvini (1 pav.). Marðkinëliais prekiauta Rygos turguje. Jø makabriðka simbolika ne- 1 pav. „Rusø marðo“ reklaminis plaabejotinai atbaidë dalá potencialiø katas marðo ðalininkø, nuo marðo atsiþegnojo net A. Kazakovas, rusiðkø mokyklø gynimo ðtabo vienas ið lyderiø, uþ antivalstybinæ veiklà iðtremtas ið Latvijos. A. Kazakovas pavadino marðà purvina provokacija prieð Latvijos rusø bendruomenæ ir net pareiðkë pasitraukiàs ið ðtabo. Ar tai viskas? „Rusø marðo“ ir mitingo nesëkmë nereiðkia, jog antibaltiðkos aistros Latvijoje nurimo, taip ir neiðaugusios á cunamá. Latviai politologai visà ðià marðo istorijà vertina kaip planingos visumos dalá. Visumos, kuri þingsnis po þingsnio turëtø artinti visas buvusias TSRS respublikas savanoriðkam gráþimui á Rusijà. Vienoje prieð porà metø Rusijoje iðleistoje knygoje, kur modeliuojami globaliniai scenarijai, ðis gráþimas datuojamas 2013 m. (iðimtis numatyta tik Azerbaidþanui). Prognozë grindþiama mistiniu istorijos cikliðkumu ir ekonominio vystymosi analize, kuri esà pranaðauja Rusijos galios iðaugimà ir JAV bei ES saulëlydá. Kad ir kokie nekorektiðki bûtø ðie teiginiai, jie rodo didelá Rusijos imperijos atkûrimo idëjos gyvybingumà. Baltijos ðalyse ðios idëjos ágyvendinimo scenarijus realizuojamas keliomis kryptimis. 1. Propagandinis karas. Stengiamasi palaikyti nostalgiðkas gyvenimo TSRS sudëtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijø negatyvias puses, iðlaikyti ir plësti rusø kalbos pozicijas vieðajame gyvenime (ypaè televizijose), o per kalbà iðlaikyti sovietmeèiu suformuotà bendrà mentalitetà, politines nuostatas, rytietiðkà vertybiø skalæ. Kvestionuojama Baltijos ðaliø 151

A. Butkus. Baltiðkos impresijos stojimo á ES ir buvimo joje prasmë, menkinamas ðaliø valstybingumas, jø istorija, valstybinë kalba. 2. Ekonominë priklausomybë. Vadovaujamasi sparnuota fraze, jog ðiais laikais valstybës uþimamos „ne tankais, o bankais“. Rusijos verslas Baltijoje ypaè aktyvus ten, kur didesnë rusakalbiø gyventojø dalis – bûtent Latvijoje ir Estijoje. Didþiulis svertas yra energetinë Baltijos ðaliø priklausomybë nuo Rusijos. 3. Lobizmas valdþios struktûrose. Parlamentinëse partijose, vyriausybëje, jëgos struktûrose stengiamasi turëti pakankamai sau palankiø þmoniø, galinèiø priimti Rusijai naudingus sprendimus ar bent jau daryti átakà jø priëmimui. Dalá tokiø þmoniø mëginama iðsiugdyti savose aukðtosiose mokyklose. Latvijoje tokia yra Baltijos tarptautinë akademija (buvæs Baltijos rusø institutas), turinti filialus visuose didesniuose ðalies miestuose, mëginusi legalizuotis ir Lietuvoje. Ðokiruojanti tikrovë Talino ávykiai ðokiravo Baltijos visuomenæ ne tik vandalizmu, bet ir tuo, jog pagrindiniai vitrindauþiai buvo jauni þmonës, paaugliai. Iki tol manyta, kad nepriklausomose Baltijos ðalyse gimusi ir iðaugusi rusø karta bus lojali toms ðalims, kad prieðiðkumas iðblës drauge su nebûtin iðeinanèiais homo soveticus. Taip neávyko. Jauni Estijos pilieèiai plëðia parduotuves, skanduodami „Rossija!“ Per Rusijos valstybines ðventes Rygoje imperiniais kaspinais pasipuoðia ne tik karo veteranai, bet ir praðmatnûs jaunøjø rusø verslininkø mersedesai. Lietuvos Seimo deputatë rusë Taline pasiraðo laiðkà Putinui. Rusai sako: profilaktiðkai, prevenciðkai, dël viso pikto. Dël kieno pikto? Publikuota: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14333927 2007 rugsëjo 10 

Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 267)

+ Rimka, Romkai, 2007 09 10 18:52 _kas cia per antirusiska paranoja?_ O kas ten per antibaltiðka paranoja? Kaliningrado ar Maskvos lietuviai vitrinø nedauþo, rëkdami “Lietuva!”. Ir “Lietuviø marðø” neorganizuoja.

_

Romka, 2007 09 10 18:05 kas cia per antirusiska paranoja? gal jau visai sudebilejot? savas 2 ..., Laisve Rusijai!, 2007 09 10 18:02

152

„RUSØ MARÐAS“ – AR TIKRAI FIASKO?

_

+ Rusai nerimsta, 2007 09 10 17:51 Jei yra propaganda, turi atsirasti ir kontrpropaganda. Reikia, kad Baltijos ðaliø gyventojai pamatytø (mûsø þinasklaidos dëka) neretuðuotø Rusijos realybës vaizdeliø. Tø, kuriø yra pilna teritorijose uþ Maskvos-miesto ribø. Kad Baltijos ðaliø visuomenë, tame tarpe ir rusakalbë, nespræstø apie gyvenimo lygá Rusijoje vien pagal Ostankino TV ðou. Nes didþioji dalis ðitos, kasdien vis agresyvëjanèios, ðalies gyventojø gyvena skurdþiai. Bet gal jie pasisotina tais vis ánirtingiau jiems kabinamais makaronais apie iðorës prieðus? Skaityk, visos Rusijos kaimynës ir yra Rusijos prieðø sàraðe :) ..., To savas 2, 2007 09 10 18:17 Jus neteisus, kad kalta sovietine diktatura. Gal tamsta pasakykite kokia jau isskirtine dvasia pasizymejo CARU Rassieja? Priminsiu: carine Rassieja pasizymejo lietuviu zudymu, bet kokio lietuvisko zodzio draudimu ir persekiojimu, klaikia priespauda ir okupacija, bet kokio bruzdejimo kruvinu malsinimu, Lietuvos slavizacija. Komunistinis rezimas tik naturaliai pratese per amzius besitesiancia LAUKINIU AZIJATU – RUSU politika. O siuo metu Treciasis Rusijos Reichas vel gaivina (po nedidelio atokvepio) gyvuliska sios tautos prigimti. IR PRIE KO CIA SOVIETZMOGIAI? ..., :)) be komentaru, 2007 09 10 18:50 Dëkok rytà-vakarà, þiemà-vasarà /.../ Taip, dekoju Rusijos imperijai, kad as ne lenkas, dekoju Sovietu sajungai uz mano gimines tremima ir issaudyma miskuose, Armijai-isvaduotojai – kad as ne vokietis, dekoju Stalinui, kad prieme mus i brolisku respubliku seima ir taip isgelbejo lietuvybe /.../ Justë, 2007 09 10 19:07 Mûsø televizijos tikrai þiauriai surusëjo, spauda þiauriai subulvarëjo. Nematom jokios kultûros ir orientavimosi á kultûrà, rimtà problemø svarstymà ir

_..., 2007 09 10 17:37 Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis rusas – potencialus pavojus. Gal kas nesutinka? As nesutinku. Cia kalciausia ne rusu tauta, kuriai komunistai nukirto galva ir sunaikino dvasia 1917 metais, o tie patys komunistai – tautu kirsintojai ir krikscionybes priesai. Rusija taps laisva, kai suvoks savo komunistine praeiti-dabarti ir isivaduos is jos. Tuomet lengviau atsidusime mes ir visas likes pasaulis. Garbe rusams kurie suvoke ir suvokia, kas yra ju tikrasis priesas (bolsevizmas-kegebizmas) ir kovoja su juo. Rusiskai kalbantys kolonistai Baltijos salyse yra jokie ne rusai – tai sovietzmogiai-zombiai, kuriuos sukure Rusijos ir rusu tautos naikintojai. Laisve Rusijai! to ...,, 2007 09 10 18:42 ..., To savas 2, 2007 09 10 18:17 Jus neteisus, kad kalta sovietine diktatura. Gal tamsta pasakykite kokia jau isskirtine dvasia pasizymejo CARU Rassieja? Priminsiu: carine Rassieja pasizymejo lietuviu zudymu, bet kokio lietuvisko zodzio draudimu ir persekiojimu, klaikia priespauda ir okupacija, bet kokio bruzdejimo kruvinu malsinimu, Lietuvos slavizacija..._ Kad suprastum, kà reiðkia tavo vartojami þodþiai, pasiskaityk apie Airijos kolonizacijà. O kai viskà perskaitysi – dëkok dievui, kad lietuviai – ne airiai, o rusai – ne anglai. Dëkok rytà-vakarà, þiemàvasarà... beje, kad tu ne lenkas – irgi Rusijos Imperijai nepamirðk padëkoti. Tarybø Sàjungà geru þodþiu paminëk uþ visà lietuviðkumà, kuris ðiuo metu nyksta tiesiog beþiûrint. TSRS á tautø tautiðkumà labai daug investavo. Padëkok uþ tai. O jeigu ne, jeigu tavo prigimtis tokia, kad tu ðito nesugebi – tau galas. Ne todël, kad to kas nors specialiai siektø, o tiesiog savaime – pagal gamtos dësnius. Tikras lietuvis, 2007 09 10 19:43 Pats marðas esà turëjæs pakelti

153

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ sprendimà. Vis akcentuojama, kokie visi blogi, kaip viskas beviltiðka ir kokie visi normaliai bejëgiai ðitoj valstybëj. Þmonës neskatinami spræsti patys. Naivus, to cc, 2007 09 10 22:09 rusai ið durnumo ar nëra ka veikti pradëjo organizuotis á ekstremistines organizacijas? Kol neturëjo kà veikt, tol nesiorganizavo. Dabar turi. /.../ kaip buvo pasielgta su Rozova – tai tik stiprina norà konfrontacijà. O kà stiprina Rozovos poelgis? Barbosas, 2007 09 10 22:21 Tie butaforiniai marðai nëra itin pavojingi, pavojingiau, kad per dukterines Gazpromo ámones Kremlius optum supirkinëja mûsø januðkas ir petruðkas. —, 2007 09 10 22:45 ...3. Lobizmas valdþios struktûrose /.../ Ðis punktas itin aktualus Lietuvai. Prorusiðkø politikø yra pakankamai, ir nereikia jø bandyti “iðsiugdyti savose aukðtosiose mokyklose”. Jie jau paruoðti sovietinëse aukðtosiose partinëse mokyklose, NKVD/KGB aktyve ir rezerve bei aukðtuose sovietinës nomenklatûros sluoksniuose. Taip, kad ties ta vieta Putino Rusija gali bûti rami – potencialas yra. Tik reikia jiems paskubëti realizuojant ðià gvardijà, nes, aèiû Dievui, tie raudonskûriai po truputá sensta, sukrioðta ir greitu metu jau nebegalës atiduoti duoklës savo ðeimininkams. nu, 2 Chemikas, 2007 09 10 22:50 padëtis Lietuvoje tuo poþiûriu bûtø visai normali, jeigu rusija nesikiðtø á Baltijos ðalis ir nebruktø èia savo televizijø ir nevykdytø muzikinës “kultûrinës” agresijos, savo dempingu iðkreipdami situacijà ir skatindami rusifikacijà. pikts, 2007 09 11 05:44 ir padekokit uz rusiska propaganda vos ne kas antrai kabelinei TV (kuri transliuoja rusiskus filmus ne valsty-

_

Latvijos rusø savimonæ ir suteikti galimybæ rusams pasijusti pilnaverèiais ðalies gyventojais. Savimone labiausiai kelia armija ir laivynas.Stai ko rusams butu gerai tureti Latvijoje. to...,17:37, 2007 09 10 20:23 zinot paskaicius tokius nacistinius komentarus taip ir norisi paklausti kitaip. O kodel lietuviai parsiduoda rusams uz pinigus kaip kokios prostitutes? Reiskia rusai gali nupirkt jus ‘so vsemi potrachami” Isvada: Lietuva mylim, bet rusiskus pinigus labiau. cc, 2007 09 10 20:31 Ar teisingai að supratau Jus, p. Butkau, kad rusai ið durnumo ar nëra ka veikti pradëjo organizuotis á ekstremistines organizacijas? Jeigu Jûs iðmanote ðiame klausime tik tiek, kiek raðë komentatoriai apie Rozovà, tai be reikalo gadinate popieriø. Klausimà reikia iðstudijuoti, o po to reikðti nuomonæ. Nevaizduok latviø valdþià ðventesniais uþ popieþiø. Nenoriu plaèiai ðnekët, bet tokie metodai, kaip buvo pasielgta su Rozova – tai tik stiprina norà konfrontacijà. tikram lietuviui, dar tikresnis lietuvis, 2007 09 10 22:39 nu ir nafig tai Rusijai ta Lietuva reikalinga, kad gráþtø á glëbá? Dar vienà alkanà pusvelèiui nafta ir dujomis ðerti? evaldas, cia daug nusisnekama, 2007 09 10 23:20 del tos “kulturines agresijos” – tv, muzikos – tai cia rusai maziausiai kalti. jeigu lietuviai ima, tai ko neduoti? lygiai tas pats ir del valdzios parsidavimo. ko jus norite is tu rusu – kad jie sventieji angeliukai butu? tokie principingi, teisingi ir be galo susirupine lietuvos reikalais? durniai jus, ar ka? jeigu koks lietuvos seimo ar kokios nors aukstos istaigos kiaule gatavas parsiduoti, tai ir perka. o ka, turetu nepirkti? daugiau reiketu rupintis

154

„RUSØ MARÐAS“ – AR TIKRAI FIASKO?

_

+ bine kalba), Valstybines kalbos komisijai (kuri labai bijo anglu kalbos, bet be kliuciu praleidzia rusu kalbos isigalejima TV), o taip pat ir politikams, kuriems visa tai giliai dzin... RUSU KALBA YRA UZSIENIO KALBA LIETUVOJE IR TURI TURETI TOKI PAT STATUSA KAIP ANGLU!!!!!!!! Kada ta supras visokie “kalbos sergetojai”, atsiprasant?!!! Kada imsit dirbti savo darba? Naivus, to Runkelis, 2007 09 11 10:25 Lietuva nëra demokratiðka ðalis nes pamina Þemaièiø tautos teises. Lietuvos specifika. Kai trûksta vietiniø rusø, Maskva pasitelkë þemaièius. Oberfiureris, 2007 09 11 12:26 truputis minèiø apie rusijos atsakomybæ dël okupacijø ir genocido. kartais iðgirstu tokius kliedesius kaip 1) “rusai nekalti, tai komunistai kalti dël genocido”, 2) “stalinas buvo ne rusas, todel rusai kaip ir nekalti”, 3) “rusai ir patys nukentejo nuo savo reþimo”:) tipiðka ruskiø ir jø gerbëjø propaganda. pagal tokià logikà galima sakyt kad: 1) vokieèiai nekalti, tai naciai kalti dël karo ir genocido, (nors vokieèiai skirtingai nuo rusø ir atsipraðë, ir kompensacijas iðmokëjo, ir paminklø þydams pristatë), 2) hitleris irgi buvo ne vokietis, todël vokieèiai kaip ir nekalti, 3) vokieèiai ir patys nukentëjo nuo savo reþimo, bet jo neaukðtina. aukðèiau visko, to þemiau visko, 2007 09 11 15:18 _Ar tu þinai, kiek LV yra rusiðko kapitalo, investicijø á verslus? Tai jeigu jie ir iðkeliaus “á savo tà Rusijà” – tai su visais kapitalais, verslais, bankais ir t.t. _ Ar tu þinai, kiek Europoj, áskaitant LV/LT, buvo þydiðko kapitalo, investicijø á verslus? Jie “iðkeliavo”, ir kà? Pasaulis nesugriuvo. O rusai Baltijoje vaidina XXI a. þydus. Didelë jø dalis netgi tokie ir yra, tik rusakalbiai.

patiems savimi, o ne verkslenti, kad rusai skriaudzia. jeigu esam prodazni, jei patys saves negerbiam, tai kokio b cia kazka kaltinti? ir del tos tv tai isvis reiketu nenusisneketi. yra kokie 30 procentu lietuvos gyventoju, kurie is uzsienio kalbu moka vienintele rusu, ir tikrai kitos nebeismoks – amzius ne tas, ne tas gyvenimo budas ir t.t. nei cia ju kalte, nei ka. taip gavosi. TAI KA JIEMS PASIULYSITE – VALINSKO BAJERIUS ISTISAI ZIURETI, AR “MUSU MIESTELIAI” APIE KERNAVE? durniai jus visi cia esate. ateina kita karta, kuri rusiskai ne bumbum ir kuriai isvis nusispjauti ant visu rusisku muziku ir laidu. todel stradalinti, kad vyksta kazkokia tai rusu kulturos ekspansija yra nesamone. galu gale savo vaikus auklejate patys. ir jeigu padarot buduliais, tai rusai cia maziausiai kalti. Kruglodurov, to Baiba, 2007 09 11 10:39 Nu, rusai pribaltams atneshe kultura. Jegu ne rusai, to jus i dabar v klumpax xodili i vokishkai kalbetumet. Rusu kalba ira Pribaltikos pasididzavimas! Kitos ES shalis ta ne turi! A ka dave letuviai Irlandijai? Bandytus i prostitutkas! Tai kodel ten turi buti ju marshai? Kitas rakursas, 2007 09 11 16:17 Vilno gubernija+Kovno gubernija+ Memel=Litva, dydþioji ið pribaltikos teritorijø. Nuo Vilno iki Memelio 300 km. Gintaro kraðtas, Marijos þemë, Europos centras. Iki 1918 m. buvo Lenkijos ir Rusijos provincija. 1918 ir 1991 m. jai buvo dovanota nepriklausomybë, kurios mainais á ES labdarà prieð kelëta metø buvo atsisakyta, popigiai pardavus èiabuviams 2 vagonus skalbimo milteliø ir 4 vagonus alaus. sss, kkklll, 2007 09 11 14:38 visi kas varo ant Rusu jus tik ta ir galit daryt jausdami savo nepilnavertybe, o realiai jusu niex neklauso niekam jus nereikalingi ir visiem ant lietuvos pasauly px

155

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

LIETUVAS UN LATVIJAS DIALOGI Viena no pirmajâm valstîm, kuru apmeklçja jaunais Latvijas Valsts prezidents Valdis Zatlers, bija Lietuva. Kâ uzsvçris pats V. Zatlers, viòð vçlas veicinât Baltijas valstu vienotîbu. Taèu ðoreiz negribu runât par to, cik labi draudzçjas abas mûsu valstis un tautas, bet tieði otrâdi – par tiem gadîjumiem, kad starp mums rodas pârpratumi, kas, dabiski, ir mûsu solidaritâtes grâvçji un mûsu ienaidnieku papildierocis. Sapraðanas grûtîbas starp divâm tautâm var rasties daþâdu iemeslu dçï. No tiem galvenie ir èetri: valodas barjera, informâcijas trûkums, nacionâlie stereotipi un atðíirîga vçstures faktu interpretâcija. Par valodas barjeru starp latvieðiem un lietuvieðiem ir lieki runât – tâs nekad nav bijis. Pierobeþâ ïaudis tradicionâli runâ abâs valodâs, bet tiem, kas otru valodu neprot, palîdz treðâ valoda. No krievu laikiem lingva franka loma joprojâm ir krievu valodai, bet mûsdienâs par to kïûst arî angïu valoda. Informâcijas trûkums tomçr pastâv, neskatoties uz to, kâ esam brâïu tautas un kaimiòvalstis. Gan Lietuvâ, gan Latvijâ vienkarðie ïaudis par kaimiòiem slâviem zina vairâk nekâ par kaimiòiem baltiem. Trûkst grâmatu par otro valsti. Trûkst plaðâku jautâjumu skolu mâcîbprogrammâs. Esam vienîgie kaimiòi, kas neredz viens otra televîziju vai kaut ziòu kopsavilkumus. Vârdu sakot, esam informatîvâ brîvprâtîgâ paðizolâcijâ. Nacionâlie stereotipi arî spçlç savu lomu. Tie izveidojuðies gadu simteòiem un laiku pa laikam tos mçs atceramies atkarîgi no situâcijas. Tad, kad vajadzîga solidaritâte, tiek uzsvçrti pozitîvie stereotipi – vienîgâs palikuðâs baltu tautas ar visarhaiskâkajâm mûsdienu indoeiropieðu valodâm un unikâlo etnokultûru, Otrâ pasaules kara un staïinisma upuri utt. Tomçr kad situâcija ir konkurences fonâ, sâk darboties negatîvie stereotipi. Latvieði apgalvo, ka viòi esot pârâki pâr lietuvieðiem pirmkârt tâpçc, ka viòi pârsvarâ esot progresîvie luterâòi, bet lietuvieði – konservatîvie un atpalikuðie katoïi. Jau kopð brâïu draudzes laikiem latvieði kïuvuði turîgâki, izglîtotâki un civilizçtâki, cara un pirmâs republikas laikos nabaga leiði plûduði uz Latviju kalpot pie saimniekiem vai strâdât rûpnîcâs. Latvieðu tautas anekdotçs lietuvietis tçlots kâ muïíis un neveiklis. Tâpçc mûsdienâs ðî atcere latvieðiem rada izbrînu un saðutumu: kâ tad bijuðie kalpi un antiòi iedroðinâjâs iesakòoties Latvijas tirdzniecîbâ! Lîdz ar to, kâ kompensâcijas mehânisms, ir parâdîjies jauns lietuvieða stereotips: savtîgs, tirgonis, skopulis. 156

LIETUVAS UN LATVIJAS DIALOGI

Neatpaliek arî lietuvieði. Latvieðiem tie pârmet iniciatîvas trûkumu, pasivitâti, pat tûïîgumu, ilgoðanos pçc pavçlçm un komandâm vai direktîvâm, uzpûtîbu, kâ arî to, ka senatnç viòiem nav bijis savas valsts un tâpçc latvieðiem tagad neesot pietiekamas valstiskuma pieredzes, latvieðiem esot raksturîga lielâka padevîba, piekâpðanâs, izdabâðana okupantiem un sadarbîba ar viòiem, lai nu kas tie bûtu. Lietuvieðu folklorâ latvietis tiek tçlots kâ savtîgs un skops saimnieks, turklât vçl burvis, vârdotâjs. Taisnîbas dçï jâsaka, ka starp lietuvieðiem un latvieðiem tomçr visbieþâk darbojas tieði pozitîvie stereotipi. Pat pçc robeþkonflikta NATO sammita laikâ 2006. gada novembrî, kad daþâdu ieganstu dçï tika izveidotas milzîgas krâvmaðînu rindas uz Lietuvas-Latvijas robeþas un Lietuvas medijos parâdîjâs asi antilaviski komentâri, sabiedrîbas aptauja Lietuvâ liecinâja, kâ vairâkums cilvçku neòem ïaunâ ðo „cûcîbu“, uzskatot to par Krievijas radîtu provokâciju, kuras mçríis bijis mûsu tautu sanaidoðana ar naivâs Latvijas valdîbas rokâm. Bet Eirovîzijas balsoðanas rezultâtu pasludinâjums no Latvijas ar vârda braïukas pielikumu deva vairâk, nekâ vesela gada diplomâtu darbs pozitîva valsts tçla veidoðanâ. Restorânu tîkls „Berneliø uþeiga” pat bija pasludinâjis lîdz Jâòiem 20% atlaidi visiem viesiem latvieðiem un akcijas laikâ turçja pie ieejâm izkârtus Latvijas karogus. Skaïi izteikti pârpratumi parâdîjâs 90. gadu beigâs, kad Lietuva sâka celt Bûtiòìes terminâli. Tad tika mesti argumenti, ka tur esot vçsturiskâ latvieðu zeme, kâdreiz uzdâvinâta Lietuvai. Pçc tam sekoja jau pamatoti ekoloìiskie un tehniskie motîvi, kurus savukârt Lietuvas puse pilnîgi ignorçja, pretargumentçjot, ka Latvija vienkârði baidâs no Bûtiòìes konkurences ar Ventspili. Lietuva uzsvçra terminâïa nepiecieðamîbu, atceroties blokâdi no Krievijas 1990. g. Vçsture parâdîja, ka taisnîba bijusi abâm pusçm. Pirmkârt, divas avarijas pierâdîja, ka Bûtiòìes terminâlis nav pilnîgi droðs. Otrkârt, apturçta naftas piegade pa caurulçm no Krievijas ðodien bûtiski negatîvi ietekmçtu mûsu valstu ekonomiku, ja nebûtu ðâ terminâïa. Cûkgaïas, olu, sieriòu, piena, sçrkociòu un citu sîku tirgoòu kariòu pamatâ, manuprât, bija veco stereotipu recidîvi – uzòçmçji no Skandinâvijas, Vâcijas, Igaunijas, pat Krievijas – lûdzu, bet no Lietuvas – nç! Tie kariòi gandrîz beidzâs 2004. gadâ, kad Lietuva un Latvija iestâjâs ES. Ar minçtajiem kariòiem netieði saistâs Lietuvas muitnieku un tiesas izrçíinâðanâs ar latvieti riteòbraucçju J. Silovu, kas zinâmâ mçrâ varçja izskatîties arî kâ atriebîba par Latvijas robeþsargu un muitnieku augstprâtîgu un saspîlçti formalu attieksmi pret lietuvieðiem. Jebkurâ gadîjumâ tâda ierçdòu rîcîba grauj labu valsts tçlu otrajâ valstî. Kas bûtu jâdara, lai pârpratumu starp mûsu valdîbâm un tautâm bûtu mazâk? Vispirms bieþâk jâkontaktçjas. Abu valstu parlamentos ir grupas sadarbîbai ar otro valsti – jâveicina un jâpaplaðina to darbîba. Turklât, jûtamu 157

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ienâkumu, cerams, ienesîs arî nesen dibinâtâ Lietuvas un Latvijas foruma asociâcija. Otrkârt, jâpanâk, lai abu valstu sabiedrîbas redzçtu otrâs valsts televîziju, dzirdçtu valsts valodu. Tas viss palîdzçtu pazît radniecîgo tautu caur iekðpolitiku un kultûru. Pagaidâm ðîs jomas pieejamas tikai to pârstâvjiem. Treðkârt, jâliek malâ vecie un novecojuðies stereotipi. Tagad nav 19., bet 21. gadsimts – cita realitâte, cita tautu pieredze, citi viedokïi un standarti. Jâmçìina saskaòot arî vçsturisko viedokïu atðíirîbas, kas izraisa pârpratumus un liekas diskusijas. Lai nu kâ, bet nâkotne ir mûsu rokâs. Izmantosim to par labu mûsu valstîm un tautâm. Publicçts Latvijas Avîze, 2007. 17. jûlijâ Etniskums Eiropâ: sociâlpolitiskie un kultûras procesi. Starptautiskâ zinâtniskâ konference 2007. gada 24.– 26. maijs (Rakstu krâjums). Rçzekne, 2008. 216.– 221. lpp.

158

LIETUVA IR LATVIJA: LAIKAS ATSISAKYTI SENØJØ STEREOTIPØ Èia nebus kalbama apie tai, kaip graþiai draugauja abi mûsø ðalys ir tautos, bet atvirkðèiai – kalbësiu apie tuos atvejus, kai tarp mûsø randasi nesusipratimø, kurie, natûralu, yra mûsø solidarumo griovëjai bei papildomas ginklas nedraugams. Supratimo sunkumø tarp dviejø tautø gali rastis dël keleto prieþasèiø. Ið jø svarbiausios yra keturios: kalbos barjeras, informacijos stoka, tautiniai stereotipai ir skirtinga tø paèiø istorijos faktø interpretacija. Apie kalbos barjerà tarp lietuviø ir latviø nëra ko kalbëti – jo niekada ir nebuvo. Pasienyje þmonës tradiciðkai ðneka abiem baltø kalbomis, o nemokantiems antrosios praverèia treèioji kalba. Nuo rusø laikø lingva franka vaidmuo vis dar tenka rusø kalbai, taèiau mûsø dienomis treèiàja kalba ima tapti anglø. Vis dëlto geriausias bendravimas esti tada, kai þmonës ðneka vienas kito kalba be treèiosios tarpininkavimo. Juo labiau, kai kalbos yra tokios artimos. Paradoksalu, bet informacijos trûkumas vis dëlto egzistuoja, nors ir esam broliø tautos bei geografiniai kaimynai. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje eiliniai þmonës apie kaimynus slavus þino daugiau nei apie kaimynus baltus. Trûksta knygø apie antràjà ðalá. Trûksta platesniø klausimø mokyklinëse programose. Esame vieninteliai kaimynai, nematantys vieni kitø televizijos – net þiniø santraukø. Þodþiu, esame savanoriðkoje informacinëje izoliacijoje. Tautiniams stereotipams irgi tenka savas vaidmuo. Tie stereotipai susiformavæ per ðimtmeèius ir nëra vienpusiðki. Mes juos vis prisimenam priklausomai nuo situacijos. Kai reikia solidarumo, akcentuojami pozityvieji stereotipai – vienintelës iðlikusios baltø tautos su archajiðkiausiomis dabartinëmis indoeuropieèiø kalbomis ir unikalia etnokultûra, Antrojo pasaulinio karo bei sovietizmo aukos ir t.t. Taèiau situacijai pakvipus konkurencija, prisimenami negatyvieji stereotipai. Latviai tada tvirtina esà pranaðesni uþ lietuvius jau vien todël, kad jie (iðskyrus latgalieèius) yra paþangieji liuteronai, o lietuviai – konservatyvûs ir atsilikæ katalikai. Jau nuo 18 a. latviai valstieèiai tapæ turtingesni, labiau iðsilavinæ ir civilizuotesni, caro ir pirmosios respublikos laikais vargðai „leiðiai“ plûste plûdæ á Latvijà tarnauti pas ûkininkus ar dirbti gamyklose. Latviø liaudies anekdotuose lietuvis vaizduojamas kaip vëpla ir nevykëlis. 159

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Ðitø prisiminimø fone mûsø laikø lietuviø aktyvumas latviams kelia nuostabà ir susierzinimà: kaip èia buvusieji tarnai ir þiopleliai dráso ir sugebëjo ásigalëti Latvijos prekyboje! Todël kaip kompensacija atsirado naujas lietuvio stereotipas: savanaudis, prekeivis, ðykðtuolis. Lietuvis – tai esà ne tautybë, o profesija. Ðis stereotipas Latvijoje pakeitë tarpukario laikø þydo stereotipà. Neatsilieka ir lietuviai. Latviams jie prikiða iniciatyvos stokà, pasyvumà, net tingumà, ásakymø ir komandø ar direktyvø ilgesá, pasipûtimà, taip pat tai, kad senovëje jie neturëjæ savos valstybës, ir todël latviai dabar neturá pakankamos valstybiðkumo patirties, latviams esàs bûdingas didesnis nuolankumas, pataikavimas okupantams ir bendradarbiavimas su jais, kad ir kas tie bûtø. Lietuviø tautosakoje latvis vaizduojamas kaip savanaudis ir ðykðtus ûkininkas, be to, dar ir burtininkas, uþkalbëtojas. Teisybës dëlei reikia pasakyti, kad tarp lietuviø ir latviø daþniausiai veikia bûtent pozityvieji stereotipai. Net po pasienio konflikto NATO samito metu 2006 m. lapkrièio mën., kai ávairiais pretekstais Latvijos vyriausybë privërë sienà su Lietuva ir mûsø þiniasklaidoje pasirodë aðtriø antilaviðkø komentarø, visuomenës apklausa Lietuvoje liudijo, kad dauguma þmoniø nepyksta ant latviø uþ ðià „kiaulystæ“, aiðkindami tai kaip Rusijos sukeltà provokacijà, kurios tikslas buvæs mûsø tautø supjudymas naivios Latvijos vyriausybës rankomis. O Eurovizijos balsavimo rezultatø paskelbimas ið Latvijos, palydëtas þodþiu braliukas, davë daugiau, nei visø metø Latvijos diplomatø darbas, kuriant pozityvø savo ðalies ávaizdá Lietuvoje. Vienas ið Lietuvos restoranø tinklø net buvo paskelbæs 20 proc. nuolaidà iki Joniniø visiems sveèiams latviams ir akcijos metu laikë prie áëjimø iðkeltas Latvijos vëliavas. Istorijos faktai Vienas kitas nesantaikos obuoliukas pasitaiko ir interpretuojant mûsø bendros istorijos ávykius. Dabartiniai Latvijos istorijos þemëlapiai vaizduoja 12 a. Latvijà kaip valstybæ, sudarytà ið kurðiø, þiemgaliø, sëliø, latgaliø ir lyviø genèiø junginio (1 pav.). Pagal tokià logikà iðeitø, kad 13-14 a. Lietuva, prieðindamasi Livonijos vokieèiø agresijai, „okupavo” pietines kurðiø, þiemgaliø ir sëliø þemes, o kovas su vokieèiais pralaimëjæ kurðiai ir þiemgaliai „iðdavikiðkai” bëgæ á Lietuvà. Skirtingai traktuojamas Livonijos padalijimas 1561 m. – ji esà prisijungusi ne prie LDK, o prie Lenkijos (ið tikrøjø Lenkija iki Liublino unijos á RusijosLivonijos karà nesikiðo) (2 pav). Tuo tarpu Lietuvos istorijos þemëlapiai be skrupulø átraukia á LDK sudëtá ir vasalinæ Kurðo Kunigaikðtystæ (1561-1795), nors pastarosios statusas buvæs visai kitoks nei Infliantø. Tiek Latvijos spaudoje, tiek interneto forumuose vis dar paeskaluojamas Palangos istorinës priklausomybës klausimas – pasirodo samprotavimø, kad 160

LIETUVA IR LATVIJA: LAIKAS ATSISAKYTI SENØJØ STEREOTIPØ

1 pav. Ðiaurës baltø ir finø genèiø þemëlapis, pavadintas „Latvija 12 a. pabaigoje“ (punktyru paþymëta dabartinë Lietuvos-Latvijos siena).

2 pav. Tekstas ið informacinio stendo prie Rëzeknës piliakalnio. Jame raðoma, jog 1559 m. Rëzeknës pilis pateko Lenkijos nuosavybën ir joje buvo ákurdinta lenkø águla. Ið tikrøjø iki Liublino unijos (1569) Lenkija á Maskvos-Livonijos karà nesikiðo; kare dalyvavo tik LDK pajëgos, gynusios Livonijà nuo maskvënø.

Palangos pajûris esàs „atiduotas” ar net „dovanotas” Lietuvai 1921 m. Èia verta priminti, kad jis niekada nëra priklausæs nei Livonijai (neskaitant laikinø Þemaitijos dovanojimø), nei Kurðo Kunigaikðtystei. Ir tikrai ne tarptautinëmis sutartimis 1819 m. ðis ruoþas patekæs á Kurðo gubernijos sudëtá. Net „tautos valios” farso rusai tàsyk nesuvaidino, kaip Abrenës atveju 1944 m. Ir bûtent valstybingumo tradicijø stoka leido latviams 1919 m. ávesti savo kariuomenæ á Palangà, nematant skirtumo tarp buvusios Kurðo Kunigaikðtystës (paskutinysis valstybingumo subjektas) ir Kurðo gubernijos – rusø okupantø (lietuviø poþiûriu) sukurto administracinio vieneto. Mûsø laikø diplomatiniai ginèai ir nesusipratimai Garsiai ávardyti nesusipratimai pasirodë praëjusio amþiaus 10 deðimtmeèio pabaigoje, kai Lietuva prie Ðventosios pradëjo statyti Bûtingës 161

A. Butkus. Baltiðkos impresijos naftos terminalà. Bûtent tada pasipylë argumentai, kad ten esanti istorinë latviø þemë, kadaise dovanota Lietuvai. Po to sekë jau pagrásti ekologiniai ir techniniai motyvai, kuriuos savo ruoþtu Lietuvos pusë visiðkai ignoravo, kontrargumentuodama, kad Latvija paprasèiausiai bijanti Bûtingës konkurencijos su Ventspiliu. Pati Lietuva akcentavo terminalo bûtinybæ, prisimindama blokadà ið Rusijos pusës 1990 m. Istorija parodë, kad teisios buvo abi ðalys. Visø pirma, dvi avarijos árodë, jog Bûtingës terminalas nëra visiðkai saugus. Antra vertus, nutrauktas naftos tiekimas „Druþbos” vamzdynu ið Rusijos ðiandien ið esmës negatyviai paveiktø mûsø ðaliø ekonomikà, jeigu nebûtø ðio terminalo. Lietuvos ir Latvijos santykius laikinai aptemdydavæ kiaulienos, kiauðiniø, sûreliø, pieno, degtukø ir kiti prekybininkø kariukai. Jø pagrindas, ko gero, buvo senøjø stereotipø recidyvai. Latvijoje mëginta vadovautis principu: verslininkai ið Skandinavijos, Vokietijos, Estijos, net Rusijos – praðom, bet ið Lietuvos – ne! Tie kariukai beveik baigësi 2004 m., kai Lietuva ir Latvija ástojo á ES. Nemalonius prisiminimus sukelia 2005 m. geguþës 9-oji, kai Latvijos prezidentë, numojusi ranka á deklaruotà Baltijos ðaliø vienybæ, iðvyko á Maskvà dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos minëjime. Dviem paskutiniesiems plaèiau þinomiems nesusipratimams nëra në metø. Per NATO samità Rygoje 2006 m. lapkritá, kai buvo dirbtinai priverta ES vidinë siena tarp Lietuvos ir Latvijos, krito á akis latviø pareigûnø argumentø ávairovë ir pavirðutiniðkumas: kamðèiai Latvijos pasienyje su Rusija, blogi Latvijos keliai, NATO samitas (nors maðinos daugiausia laikytos Latgalos pusëje) ir kt. Visi tie argumentai, o ypaè treèiasis, këlë nuostabà – tarsi Lietuva bûtø kokia prorusiðka teroristinë valstybë, negatyviai nusiteikusi NATO atþvilgiu. Lietuvos visuomenës tie argumentai neátikino, o Latvijos ávaizdþiui buvo suduotas smûgis – buvo sakoma, kad Latvija tuo metu elgiasi kaip NVS, o ne kaip ES ðalis. Be to, visa tai priminë praëjusius „pieno kariukus“ ir jø priemones bei pretekstus, nes ir po ðios akcijos sunkveþimiø eilës Latvijos-Rusijos pasienyje iðliko, o Latvijos keliai Latgaloje Rusijos kryptimi ið esmës nepagerëjo. Antrasis nesusipratimas buvo Lietuvos prezidento iðdëstyti „pamokymai“ Latvijai ir Estijai, kaip jos turëtø elgtis su savo nepilieèiais. Interviu radijui „Echo Moskvi“ Lietuvos prezidentas leidæs sau neatsargiai pasakyti, kad Lietuva galëtø bûti pavyzdys ðiaurës kaimynëms pilietybës klausimu, nutylëjæs, kad buvusiøjø sovietiniø migrantø disproporcija Latvijoje ir Lietuvoje yra milþiniðka (plg. 3 pav.). Net mûsø dienomis, t. y. po 17 nepriklausomybës metø rusai Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojø, o Lietuvoje – tik 6 proc. Talino balandþio ávykiai ryðkiai parodë, kad Latvijos ir Estijos atsargi nuostata dël pilietybës buvusi visiðkai teisinga. Beje, pilietybës ástatymo 162

LIETUVA IR LATVIJA: LAIKAS ATSISAKYTI SENØJØ STEREOTIPØ 100% 90% 80% Kiti

70%

Lenkai

60%

Ukrainieèiai

50%

Baltarusiai

40%

Rusai

30%

3 pav. Latvijos ir Lietuvos gyventojø nacionalinë sudëtis 1990-1991 m.

Pagrindinë tautybë

20% 10% 0% Latvija

Lietuva

skirtumai ankstesniø Lietuvos vadovø pradëti akcentuoti jau pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybës metais, siekiant didesnio Rusijos palankumo Lietuvai. Latvijoje á tokius pareiðkimus bûdavo þiûrima kaip á nesolidarø Lietuvos elgesá ir vandens pylimà ant propagandinio Rusijos malûno. Vietoje iðvadø Kas darytina, kad nesusipratimø tarp mûsø vyriausybiø ir tautø bûtø maþiau? Pirmiausia, reikia daþniau kontaktuoti. Abiejø ðaliø seimuose yra tarpparlamentinës grupës ryðiams su antràja ðalimi – reikia skatinti ir plësti tø grupiø veiklà bei átakà. Antra, reikia pasiekti, kad abiejø ðaliø visuomenës matytø kitos ðalies televizijà, girdëtø valstybinæ kalbà. Visa tai padëtø paþinti giminiðkàjà tautà ne tik per „Maksimas“ ar „Drogo“ parduotuves, bet ir per vidaus politikà, per literatûrà ir apskritai kultûrà. Kol kas ðios sritys plaèiau prieinamos tik jø atstovams. Treèia, laikas atsisakyti senøjø stereotipø. Dabar ne 19, o 21 amþius – kita realybë, kita tautø patirtis, kiti poþiûriai ir standartai. Reikia bandyti suderinti ir istoriniø poþiûriø skirtumus, kurie tik kelia nesusipratimus ir nereikalingas diskusijas. Kad ir kaip bebûtø, ateitis yra mûsø rankose. Iðnaudokim tai mûsø valstybiø ir tautø labui! Parengta pagal praneðimà, skaitytà konferencijoje „Etniskums Eiropâ: sociâlpolitiskie un kultûras procesi” (Rëzeknës aukðtoji mokykla, 2007 m. geguþës 24-26 d.) Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15043656 2007 lapkrièio 18 163

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentarai

(delfi.lt; ið viso – 205)

+ Latvis ZV, 2007 11 17 23:27 /.../ Man tiesjog keista, ka Rygoje negirdejome apie Dainu svente Lietuvoje. Kodel Latvijoje mes negaletu zureti Lietuvos TV. Tikrai man labai keista! pusnis, 2007 11 18 01:34 Ið tikrøjø galëtø rodyti nors viena Latvijos TV kanalà, gal net latviðkai pramoktumëm ;) Rusø kanalø milijonas, lenkø irgi nemaþai, o latviø ar estø në vieno. Kaþkaip nenormalu... XXX, 2007 11 18 11:04 Jei matytume Latvijos o jie Lietuvos TV geriau suprastume vieni kitus. Skirtumu tarp musu is tiesu nedaug. Tada ir vietoj þydø stereotipo neatsirastu lietuvio su tokia neigiama potekste. Valdemârs, 2007 11 18 12:39 Daþreiz ielienu jûsu Delfi un mçìinu salasît nacionâlâs ziòas, jo Latvijâ informâcija par notikumiem Lietuvâ ir ïoti ðvaka. Jâsaka, ka ar katru reizi arvien vairâk saprotu no tâ ko lasu. Tâ kâ zinâma lîdzîba mûsu valodâs ir. Iðveikata :) Latvian, 2007 11 18 13:42 I have noticed that Lithuanians don’t understand Latvian at all, even they do not recognize (!) which language it is, while Latvians have no doubt when Lithuanians speak, and in overall understand words and meaning. Why it’s so? to Latvian, 2007 11 18 14:30 Not so, lithuanians do understand latvian. The latvian language is the closest living language to lithuanian. Not too much effort is required to speak it well for a lithuanian. Arnoldas, 2007 11 18 17:21 Autorius teisingai paminejo senas lietuviskas prorusiskos politikos

_

Cha cha, 2007 11 18 18:14 K. Petrauskis vengia keistis su Latvijos TV laidomis, nes latviai pamatys, kad mûsø TV produkcija per þemo lygio. Bus neadekvatûs mainai. abba, 2007 11 18 00:11 Nesuprantu latviu kalbos absoliuciai, jau serbu man labiau suprantama nei musu “braliuku” Nereikia èia spangti., 2007 11 18 02:11 Vadovaujantis tokia logika anglai turëtu broliuotis su prancûzais ir vokieèiais. Jø kalbos taip pat giminingos, kaip ir lietuviø ir latviø kalbos. Man latviai jokie ne broliai. Kaimyni? Be abejonës – taip. Bet ne daugiau. Panaðus skirtumas ir tarp skandinavø. kirbis, 2007 11 18 11:37 O kam mums reikia tiek smarkiai puolti á glebá kaiminams-latviams, jik ir Smetuonos ir Tarybiniais laikais santykiai tarp Lt ir LV nebuvo glaudus. Nebus ir dabar tokiø santykiø, nes latviai gerbia tik savàs latvius. Liudas, 2007 11 18 12:59 Kaþkodël niekas ið istorikø nepasidomi, kaip Latvija 1919 m. ávedë kariuomenæ á Palangà. Juk jau tada sienà saugojo Lietuvos pasienieèiai. Yra þinoma, kad ávedimo momentu pasienyje stovëjo vienas Lietuvos pasienietis, palangiðkis Dirvonskis. Jis mirë jau sovietø okupacijos metais ir pats papasakojo, kad pamatæs ið Liepojos pusës atvaþiuojant kelias gurguoles ir raiteliø bûrá – ið ðautuvo ðovë á virðø. Po to nieko neatsimena, bet atsibudo Liepojos ligoninëje. Jam ið latviø pusës paleistas ðûvis buvo taiklus ir kulka, iðmuðusi kelis dantis, iðëjo per sprandà. Tà jis pats pasakojo komentaro autoriui ir rodë suþeidimo pëdsakus, kada su ðio pasienieèio sûnumi

164

LIETUVA IR LATVIJA: LAIKAS ATSISAKYTI SENØJØ STEREOTIPØ

_

+ tradicijas dar nuo Smetonos laiku puoselejams. Faktas, kad Lietuva skalde Baltu vienybe, snipinedama baltus ir teikdama slapta informacija apie latvius ir estus Stalino imperijai. Senos “geros” tradicijos islieka ir siandien. Motiejukas, Smilgai, 2007 11 18 17:43 Rusai artimesni lietuvio mentalitetui. Ne tik mentalitetu, bet ir kultûra. Tas pats lygis. Todël su latviais sunkiau, nes reikia pasitempti. Birute, 2007 11 19 18:19 Labai naudinga butu pasiskaityti ponui Petrauskiui, kad neaiskintu kaip toli yra Ryga – net signalas nepasiekia...Taip atsakoma Latvijos lietuviams. Matyt teks ieskoti valstybes pinigu Pasvalio retransliatoriui sutvarkyti, o tai ir 90uju sprendimai ir 2007 aktualijos liks neigyvendintos... Tomas, 2007 11 18 17:33 Latviai turi nuoskauda, kad lietuviai nepasitare su jais ir estais ipilietino okupacinius kolonistus be jokiu islygu ir po to dar rodo pirstu i latvius ir estus "ziu, ten blogieciai". Laima, 2007 11 19 20:11 Kai nuvaþiuoju á Latvijà, visada þiûriu laidà “100 gramu kultûras”, taip pat “Panoramà”. Pernai pataikiau bûti, kai transliavo R. Paulo jubiliejiná koncertà. Buvau suþavëta. Bet ne tai svarbu. Latvijos TV turi bûti matoma Lietuvoje pirmiausia dël informacijos, o ne dël “graþiø-negraþiø” laidø.

atostogø metu buvo atvykæs á Palangà. Taigi, turëtø bûti ir Lietuvos bei Latvijos (bent ligoninës) archyvai. Taigi, nebuvo jau toks bekraujis Palangos 1919 m. uþëmimas. start, 2007 11 18 13:21 gaila, kad neparase apie linksmaji lt/lv juros sienos nustatyma. iki es/nato cia buvo idomi istorija. Smilga, 2007 11 18 17:39 Lietuviai geriau jauciasi su rusais, negu su latviais. Rusai artimesni lietuvio mentalitetui. Latviai kazkokie uzsienieciai, o su estais is vis nieko bendra nera, tik sedeta kuri laika tame paciame kalejime ir tiek. tçvocis, 2007 11 19 00:04 Latvieðus ar igauòiem vieno viss, izòemot etnisko izcelsmi; latvieðus ar leiðiem ðíir viss, izòemot etnisko izcelsmi. Tomçr ðis etniskais tuvums nav tik ïoti izteikts, lai tas bûtu acîmredzams ne tikai baltu valodu lietpratçjiem, bet arî ikvienam latvietim un lietuvietim. QW@, 2007 11 18 17:03 Latviø liaudies anekdotuose lietuvis vaizduojamas kaip vëpla ir nevykëlis. Anekdotai atspindi tiesa

165

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

„LITWA ÚRODKOWA“ „Anais“ laikais vaþinëdami su studentais á kalbines ir tautosakines ekspedicijas, lankëme ir Baltarusijos TSR gyvenanèius lietuvius. Áspûdis bûdavo dvejopas. Þavëdavomës gyva archajiðka lietuviø ðneka baltarusiø kalbos apsupty, retomis, mums dar negirdëtomis dainomis. Taèiau glumino þmoniø pasakojimai apie lietuvybës puoselëtojø persekiojimus ir suvokimas, jog lietuviø kalba èia vartojama kaip carø laikais – tik namie, kai kur vos ne paðnibþdom. Tomis dienomis, gráþdami á Kaunà, aplankëm kelias apylinkes Vilniaus kraðte. Ten irgi jautëmës tarsi persikëlæ 100 metø á praeitá – parduotuvëje þmonës kalbëjo rusiðkai, o paklausti, kur èia gyvena lietuviai, gûþèiojo peèiais ir purtë galvas. Vienos parduotuvës lankytojai atrodë itin varganai: vilkëjo vatinukus („ðimtasiûles“), avëjo purvinais auliniais, o ir aplink parduotuvæ telkðojo skysto purvo bala. Ore aidëjo „branj i slavianskaja reè“. Sustingæs laikas Pervaþiavus tas Lietuvos apylinkes ðiais laikais, padëtis atrodo kiek kitaip. Daugelis buvusiø rusakalbiø dabar jau ðneka „po prostu“, kaip tuteiðiai, ir dedasi lenkais. Ið anø laikø liko tik gûþèiojimas peèiais ir galvos purtymas, jei ko paklausi lietuviðkai. Kai kuriose apylinkëse buvusius vieðuosius uþraðus rusø kalba pakeitë uþraðai Lenkijos valstybine kalba. „Po litewski“ nelabai susikalbësi net seniûnijoje. Jei nustebæs imsi karpyti ausimis, tau paaiðkins, kad lietuviø kalba èia yra „jæzyk pogañski“ ar „chamska mówa“, kurià caro pavedimu sukûræ „russkije litovcy“ Ivan Jablonskij ir Ivan Basanoviè, kad iðstumtø tikràjà Lietuvos kalbà – lenkø; katalikybë esanti „polska wiara“ (todël baþnyèiose lietuviðkos pamaldos nelabai pageidautinos), o lenkø ðaknys èia esanèios „od wieków“. Gausi ir istorijos pamokà. O ji bus tokia. 1920 m. gen. L. Þeligovskis Vilniø iðvadavo ið „klumpëtø chamø litvinø“ ir atkûrë senosios Þeèpospolitos teritorijos dalá, kurià pavadino „Litwa Úrodkowa“ (Vidurio Lietuva). Vakarø Lietuva esà likusi neiðvaduota ir valdoma „litvinø“ ar „þmudø“ (þemaièiø) su sostine „Kownu“, o Rytø Lietuvà (Baltarusijos dalá) laikë uþgrobusi tuometinë Sovietø Rusija. Po dvejø metø (1922) Vidurio Lietuva pasipraðiusi prijungiama prie Lenkijos, kà toji ir padarë (þr . 1 ir 2 pav.). Vilniaus vadavimas esàs buvæs bûtinas dar ir dël galimo pakartotinio Sovietø Rusijos puolimo – Lietuva, girdi, bûtø praleidusi Raudonàjà armijà Varðuvos link. Be to, jei Vilnius bûtø likæs Lietuvai, tai já nuo Lietuvos 166

„LITWA ÚRODKOWA“

netrukus bûtø atplëðæ bolðevikai. Vadinas, Þeligovskis iðgelbëjæs vilnieèius ne tik nuo „litvinø“, bet dar ir nuo Rusijos. Jei bûsite taktiðkas, neuþduosite vietiniams klausimo: jei taip, tai ar tik ne nuo Rusijos tada „gelbëjo“ Lenkijà Hitleris 1939 m. rugsëjá? Kitas netaktiðkas klausimas bûtø, kada gi Vilnius senovëje priklausë ne LDK, o Lenkijai? Neklauskite ir apie Vilniaus 1 pav. Lietuvos Respublika 1927 m. (Lietuva kraðto lietuviðkà vietovar- skaitmenimis 1918-1928. Diagramø albumas. dynà, nes tada net pats Kaunas, 1928.) paðnekovas ims abejoti, ar jo lenkiðkos ðaknys èia „od wieków“. O jei paðneTelðiai Ðiauliai kovas dar ir mokytojas, jis Memel (Klaipëda) Panevëþys pats nutylës faktà, jog Utena „Wileñszczyzna Polska“ Këdainiai nëra kokios nors lenkø tarmës tæsinys, o tik atneðKaunas tinë kalba, atsiradusi rusøAlytus baltarusiø-lenkø kalbø pagrindu, 18-20 a. slavëjant èia gyvenusiems lietuviams.* 2 pav. Lietuvos Respublika 1923-1939 m. LenkiVilniaus kraðto tarpu- jos istorikø supratimu. karinio statuso interpretacija iki ðiol skiriasi Lietuvos bei dalies Lenkijos istorikø darbuose, taip pat tà laikotarpá vaizduojanèiuose politiniuose þemëlapiuose (plg. 1 ir 2 pav.). Ði interpretacija atsispindi ir tarpukariu statytuose paminkluose abiejø ðaliø kariams: tiek lietuviai, gynæ ðalá nuo agresoriø, tiek lenkai, Lietuvos Respublikos atþvilgiu elgæsi kaip agresoriai, vadinami didvyriais, destis, kas tuos memorialus statë – lietuviai ar lenkai (3 pav.). * Ðitai ne kartà yra árodæ ne tik lietuviø, bet ir lenkø mokslininkai, plg. J. Rozvadovskio (Rozwadowski), M. Balinskio (Baliñski), T. Lipinskio (Lipiñski), J. Ochmanskio (Ochmañski), H. Turskos ir kt. darbus, taèiau Vilnijos ðovinistai lenkai ir jø spauda ðiuos tyrinëjimus nutyli.

167

A. Butkus. Baltiðkos impresijos a

b

c

d

3 pav. Lenkijos-Lietuvos karo atspindþiai memorialuose: a, b – Giedra¤èiø (Molëtø r.); c – Mãiðiagalos (Vilniaus r.) (Garbë kritusiems didvyriams 1920); d – Nemenèinës (Vilniaus r.) (atminimo lenta ant baþnyèios sienos: Kritusiems uþ Lenkijos Respublikos laisvæ ir nepriklausomybæ 1918?-1921 metais)

4 pav. Armijos krajovos 1942 m. nukankinto lietuvio girininko J. Kvietkaus kapas Mãiðiagaloje (Vilniaus r.). Visas antkapio epitafijos tekstas buvæs toks: Ilsëkis ramybëje tëviðkës þemëje. Netrukus þodis tëviðkës lenkø ðovinistø buvo nukapotas.

Bûna, kad net kapinës tampa antilietuviðkos arogancijos lauku. Tipiðkas jos pavyzdys – girininko J. Kvietkaus kapas Mãiðiagaloje (4 pav.). Kapiniø uþraðai daþnai naudojami kaip argumentas, kad lietuviø ðiame kraðte niekada nebuvæ – mat visi uþraðai lenkiðki. Taèiau bûtent kapiniø uþraðai árodo, kad net 20 a. pradþioje ðis kraðtas dar nebuvo visiðkai suslavëjæs, nes dalis pavardþiø yra akivaizdþiai lietuviðkos kilmës (5 pav.). Atsiþvelgiant á tai, kad paèiø lietuviø net vardus to laiko lenkø tradicija transkribavo lenkiðkai (Jonas – Jan, Petras – Piotr, plg. 6 pav.), darosi aiðku, jog dalis ir slaviðkos kilmës ar struktûros pavardþiø galëjo priklausyti lietuviams. Atvejø, kad etninis lenkas pakeistø savo pavardæ á lietuviðkà, nëra buvæ. 168

„LITWA ÚRODKOWA“

a

b

c

d

e

5 pav. Lietuviðkos kilmës pavardþiø pavyzdþiai: a – Nemenèinës (Vilniaus r.), b – Butrimoniÿ (Ðaµèininkø r.), c – Eiðiðkiø (Ðaµèininkø r.), d – Mãiðiagalos (Vilniaus r.) ir e – Pabérþës (Vilniaus r.) kapinëse. Jei ne patys ðiø pavardþiø savininkai, tai bent jø tëvai ar seneliai neabejotinai buvæ lietuviai.

6 pav. Lietuviø kareiviø asmenvardþiai lenkø memorialuose: kairëje – Petro Stoèkaus antkapis Mãiðiagaloje (lenk. Stoczkus Piotr, ýoùnierz litewski 8 11 1920), deðinëje – lietuviø Mykolo Karvelio ir Jono Trumpakojo (tarm. Trumpakajo) pavardës memorialinëje lentoje ant Nemenèinës baþnyèios sienos (lenk. naudininkas Michaùowi Korwelisowi, Janowi Trumpakajsowi)

169

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Antilietuviðka arogancija ðiame kraðte iðlikusi per visà sovietmetá. Ji buvusi tokia stipri, kad 1989–1990 m. ja bandë loðti Maskva ir jedinstvininkai – esà jau verèiau autonomija CCCP sudëtyje nei nepriklausomos „chamskos Litwos“ dalis. (Tam tikra prasme ðià arogancijà perëmë ir ðiais laikais Vilniuje ásikûræ kai kurie lietuviai – gero vilnietiðko tono þenklu tapo Kauno ir likusios Lietuvos menkinimas.) O 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukðèiausiajai Tarybai balsuojant dël nepriklausomybës atkûrimo, Lietuvos lenkams atstovavæ deputatai susilaikë. Valstybë valstybëje Strateginis dabartiniø Vilnijos politikieriø uþdavinys – visomis iðgalëmis prieðintis, kaip jie sako, kraðto lituanizacijai. Pats Vilnius, anot jø, jau esàs beveik prarastas – èia lietuviai jau sudaro apie 60 proc. gyventojø, ko, jø manymu, nesà buvæ per visà miesto istorijà. Bet kraðtà iðlaikyti lenkiðkà galima per demokratiðkai iðrinktas savivaldybiø tarybas, kuriø valioje yra ir mokyklø administravimas. O jau èia procesà galima valdyti kaip nori. Ðtai kodël Vilniaus ir Ðaµ èininkø rajonø taryboms ir seniûnijoms labiau rûpi vieðøjø uþraðø ar ðvietimo reikalai nei tø rajonø þmoniø materiali gerovë. Dalis Vilnijos seniûnijø, paþeisdamos ðalies Konstitucijà ir Valstybinës lietuviø kalbos ástatymà, gatviø ar ástaigø pavadinimus raðo dviem kal-

a

b

e

c

d

f

h

7 pav. Vieðieji uþraðai kai kuriose Vilnijos vietovëse: a, b, g, h – Eiðiðkëse (Ðaµèininkø r.), c, d, f – Mãiðiagaloje (Vilniaus r.), e – Nemenèinëje (Vilniaus r.), i – Karvyjê (Vilniaus r.)

g i

170

„LITWA ÚRODKOWA“

bomis – lietuviø ir lenkø, motyvuodamos tuo, kad senesni þmonës nemokà lietuviðkai ir galá gimtajame miestelyje pasiklysti ar nerasti parduotuvës, seniûnijos (7 pav.). Apie nevienodà Vilnijos lenkiðkø ir lietuviðkø mokyklø padëtá buvo raðyta ne kartà. Lenkiðkos mokyklos èia finansuojamos kur kas geriau nei lietuviðkos, vadovaujantis dar ir tuo, jog tai yra tautinës maþumos mokyklos. (Be to, papildomà paramà jos gaunanèios ið Lenkijos.) Taèiau argumentuoti tai tautinës maþumos statusu yra ciniðka, nes kaip tik lietuviai èia yra tautinë maþuma. Seniûnijose vienpusiðkai koreguojamas ir mokiniø kontingentas, nes nuo mokiniø skaièiaus irgi priklauso mokyklø finansavimas. Jei tëvai dar svarsto, á kurià – lietuviðkà ar lenkiðkà – mokyklà leisti savo vaikus, apsispræsti padeda savivaldybiø klerkai, þadëdami ávairiø buitiniø lengvatø, jei tëvai rinksis lenkiðkà mokyklà. Ir atvirkðèiai – jei tëvai leidþia vaikà á lietuviðkà mokyklà, jie gali turëti problemø, pavyzdþiui, apsirûpinant þiemà kuru, apiforminant ES paramà ir pan. Problemos baigsis, kai tik vaikas pereis á lenkiðkà mokyklà. Ðitaip sumaþinus mokiniø skaièiø lietuviðkoje mokykloje, galima siekti ir jos reorganizavimo, t.y. sujungimo su lenkiðkàja. Psichologiniø ir biurokratiniø sunkumø patiria á Vilnijà atvykæ dirbti lietuviai mokytojai, kiti tanautojai. Neseniai Lietuvà papiktino rasinës ir tautinës nepakantos apraiðkos Vilniuje. Taèiau Vilnijos lenkø tautinë nepakanta lietuviams tarnautojams visiðkai nutylima, nors ji yra kur kas senesnë ir labiau paplitusi. Tai pilsudskinio laikotarpio recidyvas. Lietuvos valdþios apsimetimas, jog Vilnijoje viskas gerai, yra alyvos pylimas á skinø lauþus, nes vienas ið jø postulatø yra tai, jog Lietuvoje paþeidinëjamos paèiø lietuviø, kaip tautos, teisës. Þinoma, Vilnijoje niekas lietuviø neþudo, kaip Þeligovskio ar Armijos krajovos laikais (plg. 4, 8 pav.), ir net dirþu per galvà dar nemuða, taèiau yra aibës psichologinio smurto priemoniø, verèianèiø lietuvius tarnautojus iðvykti ið ðio kraðto. Vilnija de facto vis dar tebëra „Litwa Úrodkowa“, arba Lietuvos teritorijoje dirbtinai sukurtas ir palaikomas Lietuvai nelojalus slavakalbis rezervatas. Kurios valstybës interesas? Lietuvos vyriausybës pasyvø elgesá galima suprasti, bet ne pateisinti. Suprantama, kad ðiuo atveju jai iðkilusi dilema: ar neerzinti strateginës partnerës Lenkijos ir toliau nematyti, kaip ji Lietuvoje ágyvendina savo interesus, vienaðaliðkai steigdama universitetø filialus, siuntinëdama kunigus, mokytojus ar kitus misionierius, ðmirinëjanèius po 171

8 pav. Lenkø tautinës neapykantos auka Giedra¤èiuose (Molëtø raj.) – V. Katelytë, 17 m. mergina, nukankinta 1923 m.

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Pietryèiø Lietuvà ir agituojanèius ignoruoti lietuviðkas mokyklas ir lietuviðkà baþnyèià, ar susirûpinti dël ðio regiono tolesnio kryptingo slavinimo ir pristabdyti já, nes ilgainiui ðis slavinimas gali baigtis tuo, kuo baigësi Serbijai Kosovo albanizacija. Ðiuo poþiûriu tautinë netolerancija lietuviams Vilnijoje valstybei yra kur kas pavojingesnë nei pavieniai rasinës netolerancijos faktai paèiame Vilniuje, ir ignoruoti ar toleruoti jà yra tiek pat nusikalstama, kiek ir toleruoti rasizmà. Prioritetas turi bûti teikiamas Lietuvos vidaus interesams. Baimë suerzinti kaimynà ir marionetiðkas paklusimas jo poreikiams tik rodo mûsø diplomatijos nemokðiðkumà. Juo labiau, kad Vilniaus kraðtas nëra Lietuvos ir Lenkijos bendrai administruojama teritorija, kaip kaþkada Infliantai. Nuo Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo praëjo jau 18 metø, taèiau Vilniaus kraðto lietuviø padëtis tapo blogesnë nei buvo sovietmeèiu. O juk reikia tiek nedaug: pasiekti, kad bûtø liautasi persekioti tëvai, nusprendusieji leisti vaikà á lietuviðkà mokyklà, kontroliuoti, kad mokyklos bûtø finansuojamos pagal vienodus kriterijus, o VSD dar galëtø subtiliai pasidomëti gausiais kaimyninës ðalies emisarais, kurstanèiais kraðte tautinæ nesantaikà, kas ðiaip jau baudþiama ástatymu. Padëka Autorius nuoðirdþiai dëkoja habil. dr. Kazimierui Garðvai ir VDU docentui dr. Vyteniui Almonaièiui uþ suteiktà dokumentinæ medþiagà bei papildomà þodinæ informacijà.

LITERATÛRA Davies N. Boýe igrzysko. Historia Polski. Tom II. Kraków, 1993. Dybkowska A., Ýaryn J., Ýaryn M. Polskie dzieje od czasów najdawniejszych do wspóùczesnoúci. Warszawa, 1994. Gauèas P. Etnolingvistinë Rytø Lietuvos gyventojø raida: XVII a. antroji pusë – 1939 m. Vilnius, 2004. Kniûkðta P. Vilniaus kraðtas ir lietuviø kalba. Vilnius, 1990. Lietuva skaitmenimis 1918-1928. Diagramø albumas. Kaunas, 1928. Ùosowski P. Konflikt Polsko-Litewski 1918-1920. Warszawa, 1996. Ochmañski J. Historia Litwy. Wrocùaw-Warszawa-Kraków, 1990. Turska H. O powstaniu polskich obszarów jæzykowych na Wileñszczyênie. Vilnius, 1995.

Publikuota http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16762181 2008 balandþio 21 http://www.voruta.lt/article.php?article=1338 2008 geguþës 8 172

„LITWA ÚRODKOWA“ P.S. Dël ðio straipsnio publikacijos „Delfio“ svetainëje (kartu ir dël G. Micevièiûtës straipsnio „Vilniaus lenkai iðsidirbinëja“ – Sostinë, 2008 04 23) Lietuvos lenkø sàjunga (LLS) 2008 m. geguþës 16 d. kreipësi á Lietuvos þurnalistø ir leidëjø etikos komisijà (LÞLEK), taip pat á Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijà bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijà. LLS kreipimesi, pavadintame „Dël þiniasklaidoje vykdomos kampanijos prieð tautines maþumas paþabojimo“, raðoma: Lietuvos lenkø sàjunga maloniai paþymi, jog jau seniai vykdoma /.../ kampanija, nukreipta prieð Lietuvoje gyvenanèias tautines maþumas, ypaè lenkus. /.../ Lietuva gali didþiuotis tuo, kaip graþiai ir taikiai per amþius vienoje valstybëje sugyveno keleto tautiniø, religiniø grupiø atstovai. Deja, XXI amþiuje darnø sugyvenimà pakeitë tautinë neapykanta. Deja, XXI amþiuje tenka priminti apie tai, kad lenkø tautinës maþumos atstovai – ðiø þemiø senbuviai, o ne imigrantai, atvykëliai ar okupantai. Lietuvos lenkø sàjunga pripaþásta ir sveikina Lietuvoje skelbiamus þodþio ir nuomonës laisvæ, bet kategoriðkai nesutinka su visuomenës informavimo priemonëse platinamais ðovinistinio pobûdþio, tautinæ nesantaikà kurstanèiais tekstais. Turint omenyje pastaruoju metu þiniasklaidoje suaktyvëjusià su etika nieko bendra neturinèià kampanijà, nukreiptà prieð tautines maþumas. Kaip pavyzdá galima pateikti 2008 m. balandþio 21 d. interneto portale www.delfi.lt pasirodþiusá A. Butkaus straipsná „Litwa Úrodkowa“. Sunku ásivaizduoti, kad demokratinëje save vadinanèioje valstybëje, Europos Sàjungos narëje dar pasirodo tokiø straipsniø. /.../ Lietuvos lenkø sàjunga praðo imtis veiksmø ir priemoniø þiniasklaidoje vykdomos kampanijos – nukreiptos á tautines maþumas, visø pirma lenkø – atþvilgiu, kad ji bûtø nutraukta, ir imtis prevenciniø veiksmø, kad ji nepasikartotø ateityje. LÞLEK 2008 07 28 posëdyje svarstë LLS pareiðkimà. Komisijos nuomone, Interneto svetainës www.delfi.lt publikacijoje "Litwa Úrodkowa" nebuvo paþeistas þurnalistø ir leidëjø etikos kodeksas. http://www.lzlek.lt/index.php?lang=1&sid=373&tid=371

Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso 1140)

2 ps, 2008 04 21 12:58 Niekas nenori nutautinti lenku (tiesa dar didelis klausimas ar jie lenkai :), bet jeigu LR valstybines institucijos (rajonu tarybos) diskriminuoja lietuviskas mokyklas, tai kodel Vilnius turetu uzsimerkti pries tai? Ar mes Punske propaguojame LDK ir santazuojam vietinius, kad eitu i lietuviska mokykla? Patriotas, 2008 04 21 13:06 Kodel vyriausybe, nesiima priemoniu pries Vilniaus rajono valdzia? Kodel leidzia perskirstyti mokinio krepseli? Kodel tie skirstytojai dar ne teismuose? Kur dingo patriotizmas musu valdzios vyru? Gal jiems tik atkatai galvoj?

_

Internetinis, 2008 04 21 14:44 Kad nei butkus nei jo salininkai iki siuol nepateike nei 1 fakto kad butu pazeistos lietuviu teises. Ar nors 1 mokykla uzdare, ar nors prie 1 lietuvio tamsioj gatvei dasikniso? Uz tai atvirkstiniu faktu – pilna ir jie ne i naciu nauda. Taip kad viskas kas cia rasoma – burbulo putimas tiesios zarnos dujomis. russkij, 2008 04 21 16:02 caru bei kaizeriu papirkti russkij litovec (zr. ivan basanovic, ivan jablonskij...) tai toli grazu ne istorine Lietuvos tauta, net ne jos kiek nors reiksminga dalis. O kad russkij litovec fasizuoja, tai taip ir buvo sumanyta tos

173

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ Tiesa, 2008 04 21 14:17 Labai reikalingas straipsnis, nes ði problema tikrai egzistuoja. Protu nesuvokiama, kad lietuviai savame kraðte yra maþumos, kuriais niekas nesirûpina. Bet taip yra... jj, 2008 04 21 14:40 Man atrodo, kad valdþios silpnumas Vilnijos klausimais yra uþprogramuotas dar ilgam: Lenkø akcijos keli balsai formuojant koalicijas ar tai seime, ar tai Vilniaus miesto taryboje tampa aukso vertes. Juk mes neturime normalios politiniø partijø sistemos, todel tie keli balsai mus ir ðokdina Vytas, 2008 04 21 15:29 ”Vilnijos kraðto vaikø ðvietimas – valdininkø sàmokslo pinklëse“ Nemëþio lietuviðka pradinë mokykladarþelis su 116 vaikø naikinama su visa administracija, atimant pastatà, o Marijampolio vidurinës mokyklos bazëje (330 lietuviø vaikø) vietoje lenkiðkos klasës, penkiems lenkø klasës vaikams steigiama atskira lenkiðka mokykla su atskiru direktoriumi (2006 m. informacija) Skirgaila, 2008 04 21 19:34 Bet vat bûtent kà reikia akcentuoti: Vilnijoje agresyvia antilietuviðka uþsiiminëja bûtent vietinë administracija, nors nelietuviø ðeimos daþnu atveju puikiai supranta, kad jø atþalos turës daug geresnes perspektyvas baigæ lietuviø mokyklas, taèiau kiek jau faktø buvo pateikta, kad jiems tai trukdoma padaryti ávairiais bauginimais etc. Patys ðio kraðto þmonës lygiai kaip ir visi nori ðviesios ateities ir toli graþu nëra jie kaþkaip nusiteikæ prieð lietuvybæ, lietuvius ir Lietuvà. Esmë yra, pasikartosiu, tie jedinstvininkai prisidengæ “lenkø rinkimø akcijos” vardu. lietuvis, to tiesa, 2008 04 21 16:09 Ir kodel, jei zmogus zino savo saknis, kodel jis negali buti lenkas? O kodël jis negali bûti lietuvis? Kodël gyvendamas Vilniaus rajone privalai

_

politines (ne etnines) tauteles architektu, tam kad isdraskyta Lietuva niekad nebutu vel galinga. Jaroslav, 2008 04 21 18:12 Sutinku, kad vln raj taryba skyria daugiau pinigu lenku mokykloms.. Bet nepurtikit smegenu, kad jie taiko ivarias sankcijas jei vaikus tevai leidzia i lt m-klas.. Koks rasizmas??!! Jus pagalvokit.. Nesamone. Koks cia galimas lenku teroras. Lietuviai patys bijo nezinia ko, jei taip bailiai elgiasi... Nebijokit, niekas is Lietuvos neatims Vln krasto.Gyvenkim taikiai. As pats lenkas, bet esu uz savo sali Lietuva, o ne koki Kacinska, Varsuva. lenkë is Vilnijos, 2008 04 21 18:19 niekada manæs niekas neviliojo i tuo labiau nebandë papirkti dël balsavimo, kai teko vaikà leisti á mokyklà tai apsilankë lietuviø ir lenkø mokyklø mokytojai, naturali konkurencija, nes mokyklos finansavimas priklauso nuo moksl. skaièiaus...dël vaikø ir lenkiðkø mokyklø galiu pasakyti – visø lenkø, maþiau apsirûpinusiø bei neiðsilavinusiø ðeimø vaikai KAIP TIK lanko lietuviø mokyklà, nes vyksta verbavimas, neva “kas to vaiko laukia baigius lenkiðkà mokyklà?”, o visø, padoriai gyvenanèiø ir blaiviai màstanèiø, lenkø tëvø vaikai eina á lenkiðkas mokyklas, nes proto reikia suvokti, jog pilnavertis vaiko ugdymas gali vykti tik jo gimtàja kalba Ana, 2008 04 21 19:55 Skirgaila, 2008 04 21 19:34 apsiramink su savo lietuviðkom mokyklom, vaikas turi bûti ugdomas gimtàja kalba, nes tik tuomet ugdymo procesas bûna visavertis...ir manau, kad lenkø ar rusø mokyklas baigæ turi daugiau perspektyvø negu lietuviai mokantys vienà kalbà, kuri reikalinga iki stoties nuvaþiuoti. Bulba, 2008 04 21 20:01 Ið esmes tai tuðèia diskusija nes per 0,5 mln. lietuviø pabego ið vidurio Kauno

174

„LITWA ÚRODKOWA“

+ sakyti, kad esi lenkas, leisti vaikà á lenkiðkà darþelá ar lenkiðkà mokyklà? to tiesa, 2008 04 21 16:18 Aptarinëjama ne tautybë, o elgesys. Turi bûti tëvams pasirinkimo laisvë, á kokià mokyklà – lietuviðkà ar lenkiðkà leisti savo vaikà, nepriklausomai nuo tautybës. Tik kaþkodël lietuviai gerbia ðià laisvæ, o lenkai – ne. Naivus, fermi, 2008 04 21 16:47 Vat butent deka tokiu straipsniu ir atsiranda neapykanta tarp lenku ir lietuviu. Ar dël tokiø straipsniø, ar dël lenkø veiklos Vilniaus raj.? Naivus, 2008 04 21 16:52 Kodël Vilniuje atidarytas Baltstogës univ. filialas? Ar Lietuvoje trûksta aukðtøjø mokyklø? Ar draudþiama iðvykti studijuoti á paèià Lenkijà? pilieciui 61:25, 2008 04 21 16:56 ”Kur jau kur, Vilniuje skirtingos tautos visada graþiai sugyveno.” Esu tikras vilnietis ir ið niekur nevaþiavau, bet mano gyvenimo patirtis akivaizdþiai liudija, kad lenkai laiko Vilniø savo miestu ir daro viskà, kad tyliai, ramiai, graþiai (demokratiðkai) paverstø Vilniaus kraðtà lenkiðku, juk ne paslaptis, kad Vilnijos lenkinimas vyko labai intensyviai ir, reikia pripaþinti, efektyviai, bet su tuo metu valdþioje buvusia lenkø administracijos dëka. Lenkai sugebëjo per du deðimtmeèius sulenkinti ne tik lietuviðkas gyvenvietes Lenkijoje, bet ir didþiàjà daugumà Vilniaus kraðto. Paneikite, kas galite, bet ne deklaracijomis apie tautø apsisprendimo teisæ 2 rok 1940, 2008 04 21 17:13 Nepaskaièiavai, kiek “w roku 1940” Dancige buvo lenkø. Z. Jaroslavui, 2008 04 21 19:07 Paþástu puikiø lenkø, tokiø kaip jûs. Mano geri paþástami, vyresnio amþiaus, puikiai kalba lietuviðkai, kiek sunkiau raðo. Bet tai niekam netrukdo. Jie

_

Lietuvos ir lietuviai pasmerkti iðtirpti ES ir JAV, Vilniu gavot pagal Molotovo-Ribbentropo pakta kuris dabar yra svarbus tik lietuviðkam HitlerJugendui, kuris bando ten marðiruoti pSeimui ir JE... O mûsø generolas L. Þeligovskis tikrai buvo ákures valstybës darini Vidurio Litva ir paþimejo antra 20 amþ. BY valstybës atgimima po BLR. Jus èia galite dejoti, steneti, lituanizuoti bet deja su nuliniu rezultatu, procesas judes toliau taip greitai kaip greitai lietuviai ið Kauno Lietuvos begs nuo bolðeviku valdþios. Julius, 2008 04 21 20:34 Butkus nemato Kauno: vien lietuviø kalba kalbantis miestas tapo visiðka provincija. Vilnieèiai atvirai tyèiojasi. Lenkø kalba yra geriausia lietuviðkos kultûros dalis. Lenkiðkai buvo ir bus kuriami geriausi Lietuvoje kûriniai. Butkus meluoja: lenkø kalba yra vartojama plaèiau negu Lenkijos Respublikos sienos. Kaip galima bûti tokiu faðistu ir taip fanatiðkai ðmeiþti, meluoti ir beatodairiðkai naikinti kas geriausia Leituvoje...faðistas, kitaip nepavadinsi...baisu ir gëda... thomasz, 2008 04 21 20:43 kaip paaiskintumete fakta apie “protinga vytauto manevra”? ka jus veiket 1939 kovo 22-osios vakara? o kodel isileidot rusu kariskius? jus kalbat apie nepriklausomybes menesi tarp dvieju okupaciju, bet ar ji tikrai buvo? susimastykit... taigi galima padaryti tik viena isvada: Lietuvos istorija – tai melas, del kurio visi lietuviai sutaria. Lenkas, Zygeiviui, 2008 04 21 20:52 Tai man paaiskink, kodel Vilnius, kur gyvena tavo mineti asmenys, yra sostine, o miestai, kur gyvena beveik vien tik lietuviai – ir is tolo nepanasus i civilizuotus?!?! Tu pasidomek istorija, Vilniaus miesto architektura, Lietuvos didikais (kurie patys pirmieji pradejo Lietuvos polonizacija), kultura

175

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+

gyvenime nesidëjo nei prie jokiø Lenkø rink. akcijø, nei prie jokiø lenkø politikieriø. Ne visi lenkai Lietuvos prieðai, tikrai. Nors yra ir baisiø... Algis, 2008 04 21 20:32 Vilnijoje lietuviai yra persekiojami. Mano tëvai gyveno Ðalèininkø rajone ir Vilnijos problemos man yra gerai þinomos. Autoriaus keliami klausimai yra objektyvûs ir labai aktualûs. Lenkijos pozicija Lietuvos atþvilgiu ima panaðëti á prieðkario – kalba ultimatumais. Antilietuviðka veikla Lietuvoje neturi bûti toleruojama. Naivus, 2 to Tadas, 2008 04 22 14:53 Èia jûs visi atsibastët velnias þino ið kur. Ið kur lietuviai atsibastë á Lietuvà? Vycka, Staska, 2008 04 23 11:15 kai kas norëtø matyti (arba slapta svajoja) apie monolitinæ, vienkalbæ, vientautæ valstybæ. Pati Lenkija yra ðios siekiamybës pavyzdys – ten 97 proc. gyventojø yra lenkai. Yra ið ko imti pavyzdá. as, 2008 04 23 11:42 Galiu pritarti autoriui. Pats esu uzauges ‘lenkiskame’ rajone, ir tikrai galiu pasakyt kad lietuviai ten buvo gan ignoruojami, savivaldybej dirba visi lenkakalbiai, lenkai turi didele nauja mokykla, kuri visada gaudavo daugiau finansavimo is valstybes nei lietuviska. Net kai pazystama norejo isidarbint vietinej parduotuvej, nebuvo priimta nes nekalbejo lenkiskai. Naivus, Juliui, 2008 04 23 15:00 tokiø kûriniø, kurie Lietuvoje sukurti lenkø kalba, nebuvo ir nebus. /.../ Pvz., Czeslaw Milosz. Ar Miloðas raðë Wileñszczyzna Polska? ., sgsÈone.lt, 2008 04 23 20:35 Kas yra??? Kodël cenzûruojami komentarai? Kodël iðtrynët? Kad paraðiau kad tëvai bûdavo lietuviai, o tø paèiø tëvø vaikai lenkai? Kad lietuviðkos pavardës masiðkai bûdavo susalvinamos? Gëda.

_

ir kt. paziurek kokia kalba parasytos LDK Kronikos bent jau. O siaip lietuviams reikia pasimokyti is slavu kovos uz savo tautybe, o ne pavydeti sulinde i kampus. Inga, 2008 04 21 22:04 Ir kas cia baisaus, kad esi Lenkas, jus lietuviai, pagonys, dar i savo tuos dievus tikit, ne turite nei kulturos, nei gero isauklejimo. Zmones sovietiniais laikais ir krikstijo vaikus, ir i pirmaja komunija ejo, baznycioje tuokesi, o jums “negalima” buvo, o dabar visi sedit Katedroj pirmose eilese ir vaizduojate dorus katalikus. O kas zydus naikino? Lietuviai!!! Isvalykite savo tauta nuo tikru begedziu, o tada pradekite sakyti kazka i kitus, jums ne tik Lenkai blogi, Rusai irgi. sunys, 2008 04 21 22:32 nesunku numatyti ka toliau darys i Vilnija is kazkur atsibaste buki caro koviniai sunys ‘lituanistai”. Miroslaw, 2008 04 22 12:23 Tokie “istorikai”, kaip Tyla ir Zinkevicius yra istorijos klastotojai. A tokie kaip Garsva i Butkus – to klastojimo nesiotojai. to to xxx, 2008 04 22 15:18 Vilniaus kraðte jablonskio neolietuviøsuvalkieèiø kalba yra visiðkai svetima, ja pradëjo diegti èia kolonijinë smetonos valdþia, o po to LSSR ðvietimo liaudies komisaras lietuvybës puoselëtojas Þiugþda. Tegyvuoja Tarybø Valdþia – lietuviø tautos interesø gynëja! Julius, 2008 04 23 22:07 /…/ Lenkø kalba Lietuvoje yra aukðtosios ir aukðtesniosios kultûros kalba. Tai nereiðkia automatinio gyventojø kalbanèiø kitomis kalbomis ir tø kalbø niekinimo. Lenkø kalbos trëmimas ið vieðojo gyvenimo suprantamas tik lenkiðkà Lietuvos kultûros dalá paþástantiems. Jums to nesuprasti /…/

176

„LITWA ÚRODKOWA“

+

to Julius, 2008 04 24 06:49 Kalbø skirstymas á “kultûringas” ir “nekultûringas” jau kvepia atviru rasizmu, berniuk! Hitlerinëj Vokietijoj nebûtum likæs be darbo LT, 2008 04 27 13:13 Centriniai soborai ðiandien stovi Helsinkyje, Taline, Rygoje, Kaune. Tik "katalikiðka", "krikðèioniðka", "kultûringa" Lenkija juos iðsprogdino. Tai apie daug kà liudija. Apie begaliná ðios slaviðkos skylës ðovinizmà, nacionalizmà ir atsilikimà. Elektrikas, 2008 04 27 12:40 Daug nuolaidø mûsø valstybës vyrai: premjeras ir prezidentas lenkams daro, nes tie ðantaþuoja energetiniais klausimais, ne prasèiau uþ rusus. Tos paèios ðimtmeèiais paþástamos slaviðkos manieros. Todël nereikia ið tø susikakojusiø lenkø praðinëti jokiø energetiniø tiltø, o pigiau ir paprasèiau bûtø tiesti elektros kabelá jûros dugnu tiesiai á Vokietijà. Taip apeisime tuos dvasios ubagus spekuliantus lenkus. Kità kabelá á Ðvedijà. Vyturys, 2008 07 27 15:25 Kokias patyèias ir dvasiná smurtà patiria Vilnijoje dirbantys lietuviø kalbos mokytojai lietuviai. Jie verti didvyriø ar bent kankiniø vardø. Kitaip sekasi dirbti lituanistëms - lenkëms. Jos ypatingai patogios skleidþiant lenkinimo programà. Valdþiai ðie klausimai nerûpi, todël nebaudþiamai ir siautëja ávairios politinës gaujos. Nepraraskime savo Tëvynës. Stasys - priminkite..., 2008 07 28 14:43 Priminkite lenkomanams, kad p. p. Þeligovskis ir Pilsudskis buvo prastoki geopolitikai,...??? Per jø ribotos reikðmës avantiûrà ne EUROPOS SÀJUNGOJE dabar “ tarpsta “ : Gardinas, LYDA, Breslauja, AÐmena, Pastovys, VIleika \ Vilnia |, Molodeènas ir net “ meðkø akademija “ Smorgonyse,...??? Pamàstome ne slaviðkai,...!!!

_

citata ið www kurierwilenski lt, 2008 04 27 10:33 “A autonomia polska na Wileñszczyênie i tak niedùugo powstanie. Za sùaby jest twój karùowaty narodzik, ýeby temu przeszkodziã.” Vertimas: "o lenkø autonomija Vilnijoje ir taip netrukus bus ákurta. Per silpna tavo nykðtukinë tautelë, kad tam sutrukdytø." m. politologas, 2008 04 28 19:00 Mano manymu sitas straipsnis pavelavo gerus 70 metu, siuo metu situacija yra atvirkstine, uzdaromos Lenku, Rusu mokyklos. 90% cia parasytu komentaru sia tema yra tiesiog, salisku, piktu zmoniu, kurie silpnai tiki viskuo, kas jiems yra rasoma ir gyvena, pripazinkime tikrai ne Vilniuje. Idomu, kaip autorius gali si straipsni nors, truputi pagristi esamais faktais, kad jis butu bent siek tiek legitimus. Negalima vertinti tautos, bei esamos situacijos pasikliaudami keliu socialiai atstumtu zmoniu pavyzdziais, neabejotinai toki pati rezultata gautume jei paklaustume LT kaimo individa. Maciau keleta postu, masiskai vadinanciu Lenkija didziausiais okupantais, bet ar reikia smerkti zmones, del to, prie ko jie ne neprisidejo. Ir paklauskite saves, ar LIETUVA nera okupavusi KLAIPEDOS? Akivaizdu, jog Lietuva neturi i ja jokiu pagristu tarptautine teise pretenziju /.../ Akivaizdus faktas yra vienas: Lietuvos zmones, ismokite paciu jusu mylimos Salies istorija, nes kitaip galite tik darote geda. Uzkirsdamas kelia visiems kritikams noriu issaiskinti, jog esu Lietuvis ir mano nuomones A. Butkaus straipsnis yra visiskai neobjektyvus, kontraversiskas faktams. Su Visa Pagarba, Gal gerbiamasis senai lankesi Vilniuje, o gal tiesiog pritruko fantazijos. 3 000 000, 2008 07 25 17:24 Straipsnyje puikiai jauciasi taip vadinamas mazumos sindromas. Autorius gali aiskinti, kad buve Lietuviai dabar subaltarusejo, sulenkejo, surusejo ir tt. , bet tai nepakeis fakto, kad Lietuviu yra tik 3 000 000. Rusai pasakytu: “My vas shapkami zakidaem”. Sekmes ir nekompleksuokit.

177

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

SLAVAKALBIS BALTIJOS ÐALIØ PILIETIS Latvijos ir Estijos rusakalbiai Latvijos natûralizacijos valdybos vadovë Eiþenija Aldermanë prieð keletà metø prasitarë, kad ji, jei galëtø, daliai Latvijos pilieèiø atimtø pilietybæ. Mat toji dalis ðalies pilietybæ gavo tam, kad dirbtø Rusijos labui ir, kiek leidþia jø jëgos, kreiptø ðalá Rusijos link. Pilietybei gauti jø net iðmokta valstybinë kalba, himnas, iðlaikytas Latvijos istorijos minimumo egzaminas, atlikti kiti formalumai. Taèiau ðiø rusakalbiø integracija á Latvijos visuomenæ tuo ir baigësi, nes tiek kultûriðkai, tiek politiðkai jie orientuojasi ne á Latvijà, o á Rusijà, daugeliu atvejø á jos bolðevikiná variantà SSRS. Ðie Latvijos rusakalbiai stropiai ðvenèia buvusias sovietines ðventes, neigia Latvijos sovietines okupacijas, adoruoja Raudonàjà armijà „iðvaduotojà“, yra aktyvûs Rusijos interesø gynëjai jos ideologiniame kare su Baltijos ðalimis bei Vakarais, o kultûros ir kalbø politikos srityje stengiasi sukurti rusakalbá rezervatà Latvijos viduje. Tokia pozicija ir demonstratyvi sovietinio laikotarpio adoracija palaiko nuolatinæ átampà tarp latviðkosios ir rusakalbës visuomenës dalies, juo labiau, kad rusø radikalai visur stengiasi árodyti senas istorines rusø ðaknis etninëje Latvijoje, rusø kalbos virðenybæ latviø kalbos atþvilgiu, paèius latvius vadina kaimieèiais, suvaþiavusiais á vokieèiø ir rusø ákurtus Latvijos miestus, didþia dalimi priskiria Rusijai Latvijos industrinimo ir ðvietimo nuopelnus 18-19 a., o rusø tautà pateikia kaip kultûros neðëjà á atsilikusius ir tamsius Baltijos kraðtus. Pati Latvijos Respublika, pasak jø, yra laikinai prarasta Rusijos teritorija. Analogiðka situacija yra ir Estijoje, kur 2007 m. pavasario ávykiai Taline parodë, kad sovietinë istorijos interpretacija ir nelojalumas valstybei bûdingas ne tik senajai Estijos rusø kartai. Nepasakysi, kad taip elgiasi ar taip mano visi Latvijos ar Estijos rusai. Dalis jø ramiai dirba ðalies labui, garsindami jos vardà ir, jei reikia, duodami atkirtá pernykðèio sniego ieðkotojams. Taèiau rëksniø balsas visada yra garsesnis, o jø drumstame politikos vandenyje lengviau gaudyti þioplas þuveles. Kalba ir tautybë Glaudi kalbos sàsaja su tautybe atsirado tik 19 a. Iki tol Europoje vyravo luominis (socialinis), konfesinis bei valstybinis asmens identitetas. Pavyzdþiui, slavakalbiai LDK gyventojai anaiptol nebuvo nei Maskvos, nei Krokuvos gerbëjai ir nesiekë savo þemiø jungti prie Rusios ar Lenkijos. Slaviðkai jie save paprastai vadino litvinais, ðitaip oponuodami Rusios ar Lenkijos gyventojams, o iðkilus reikalui gindavo ðalá tiek nuo gentainiø 178

SLAVAKALBIS BALTIJOS ÐALIØ PILIETIS

maskvënø, tiek nuo lenkø. Lietuvos aristokratijos lenkëjimà, prasidëjusá 14 a. gale po Krëvos unijos ir Lietuvos krikðto, lëmë ne simpatijos Lenkijai, o tai, kad lenkø kalba buvo karaliaus dvaro kalba. Mëgdþiojant karaliaus dvarà, ji Lietuvoje ilgainiui tapo luomine aukðtuomenës kalba. (Panaðø laikotarpá kiek vëliau iðgyveno ir Rusijos aristokratija, pasirinkusi sau prancûzø kalbà, tiesa, dël kitø prieþasèiø). Taèiau jungtis su Lenkija aplenkëjæ lietuviø didikai nesiverþë, nes savæs lenkais nelaikë. Lenkijos primesta Liublino unija (1569) buvo pasiraðyta tik antruoju bandymu, lenkakalbei Lietuvos bajorijai atkakliai prieðinantis tokiai sàjungai ir nusileidus tik po to, kai lenkai nuo LDK atplëðë Ukrainà bei kai kurias kitas rytines þemes, Lietuvai tuo metu kariaujant su Rusija dël Livonijos. Pagaliau pats jungtinës ðalies pavadinimas – Rzeczpospolita Obojga Narodów (Abiejø Tautø Respublika) – rodo, kad Lietuvos bajorija, nors ir kalbëjusi lenkiðkai, tada në ið tolo nesitapatino su lenkø tauta. Atsietai nuo Vokietijos ar Prûsijos vokieèiø save suvokë ir Latvijos bei Estijos vokieèiai, kuriø protëviai atsibastë á ðiuos kraðtus 13 a., pavergë vietines tautas ir ákûrë Livonijos valstybæ, gyvavusià iki 16 a. vidurio. Ilgainiui jie sukûrë savità kultûrà, skirtingà nuo gentainiø Vakarø Europoje, tad savo skirtingumui pabrëþti pasivadino baltvokieèiais (Deutschbalten). Ðiais laikais kalba irgi nebûtinai yra tautybës poþymis. Airiai ðneka ir raðo daugiausia angliðkai, bet britais savæs nelaiko. Rusijos ar JAV þydø gimtoji kalba yra atitinkamai rusø ar anglø, taèiau jie lieka þydais. Liuksemburgo ir Belgijos prancûzakalbiai nemano esà prancûzai. Anglakalbiai amerikieèiai, kolonistø britø palikuonys, dar 18 a. atkirto save nuo Anglijos laimëtu Nepriklausomybës karu (1775-1783). Tam tikrà sàmonëjimo raidà iðgyvena net kai kurie ðiuolaikiniai Latvijos rusai. Dalis jø ëmë vadintis latvijcais (ëàòâèéöû), ðitaip atsiribodami tiek nuo Rusijos rusø, tiek nuo Latvijos latviø (ëàòûøè). Lietuvos slavai 2008 m. duomenimis, slavai (lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainieèiai) Lietuvoje sudaro beveik 13 % ðalies gyventojø (Latvijoje 36,6 %, Estijoje 29,1 %), ið jø lenkai – 6,2 % (Latvijoje 2,4 %, Estijoje 0,1 %), rusai – 5,0 % (Latvijoje 28,0 %, Estijoje 25,7 %). Daugelis Lietuvos rusø organizacijø yra nuosaikesnës ir lojalios Lietuvai, taèiau kai kuriø veikla ir nuostatos, pakurstomos ið Maskvos, primena latviðkàsias bei estiðkàsias. Be to, skirtingai nuo Latvijos, kur rusakalbiai susitelkæ visuose didþiuosiuose miestuose, o Daugpilyje ir Rygoje sudaro daugumà, Lietuvoje rusakalbiai susitelkæ daugiausia Pietryèiø Lietuvoje bei apie Zarasus, taip pat Vilniuje, Klaipëdoje ir Visagine. Ið ðiø trijø miestø tik Visagine jie sudaro daugumà. Estijoje rusakalbis yra ðiaurës rytø regionas (Narva), taip pat Talinas. Dar vienas Lietuvos skirtumas nuo Latvijos ir Estijos yra lenkakalbë maþuma – Lietuvoje ji didþiausia. Tiek tautine, tiek valstybine orientacija 179

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ji ið esmës skiriasi nuo LDK laikø. Kadangi Pietryèiø Lietuvos valstieèiai suslavëjo palyginti vëlai – 19-20 a., lenkø kalbos vartojimas tada jau sietas su lenkiðkumu bei polonofilija, o I pasaulinio karo pabaigoje formuojantis iki tol nebûtoms nacionalinëms valstybëms, lenkakalbiø Lietuvos gyventojø orientacija buvo á Lenkijà, ne á Lietuvà ar teorinæ ATR. Þeligovskinës Vidurio Lietuvos darinys buvo tik tarpinis þingsnis pleèiant nacionalinæ lenkakalbæ Lenkijà ATR atkûrimo dingstimi (beje, neatsiklausus Lietuvos noro jà atkurti; todël 1922 m. ðiuo liumpenu pasinaudota suvaidinant vadinamosios Vidurio Lietuvos prisijungimà prie Lenkijos). Be to, Latvijos lenkai 1990 m. buvo jos nepriklausomybës ðalininkai ir rëmëjai, tuo tarpu Lietuvoje mëginta ákurti slavakalbá autonominá Ðalèininkø dariná mirðtanèios SSRS sudëtyje ir atplëðti já nuo beatsikurianèios Lietuvos. Pati nacionalinë ir kalbos politika Lenkijoje yra kur kas radikalesnë nei Lietuvoje – ðitai tarpukariu ir per II pasauliná karà patyrë Vilnijos lietuviai. Nesikeièia ji ir dabar – nepaisant po II pasaulinio karo prijungtø naujø vakariniø þemiø, Lenkijoje lenkais ðiuo metu save laiko 97 % ðalies gyventojø (Lietuvoje lietuviai sudaro 83 %, Latvijoje latviai 59 %, Estijoje estai 69 %). Krinta á akis lenkø politikieriø veiklos Lietuvoje panaðumai á jø kolegø rusø veiklà Latvijoje bei Estijoje: ir èia, ir ten adoruojama okupacinë praeitis, tik Lietuvoje þeligovskinë, o ten – stalininë, ir èia, ir ten okupantai bei jø vadai vadinami didvyriais, iðvaduotojais, didþiuojamasi jø darbais, ðvenèiamos su okupaciniu karu susijusios ðventës, nostalgiðkai paaimanuojant apie buvusius „gerus laikus“ – vienur matant Vilnijà Lenkijos sudëtyje, kitur – Latvijà ir Estijà Rusijos glëbyje. Pagaliau ir èia, ir ten ðalies tautinë dauguma pravardþiuojama bolðevikiniø laikø epitetais: nacionalistais, faðistais, net nacistais. Tad në kiek nenuostabu, kad á Seimo rinkimus Lietuvos lenkø rinkimø akcija ir Lietuvos rusø aljansas eina bendru sàraðu – juos, kaip ir 1990 m., vienija ne tik etninë, bet ir ideologinë brolystë. Politiniø þarijø þarstymas Vienas didþiausiø pastarojo laiko akibrokðtø buvo ðiø metø liepos 5-13 dienomis Lenkijos raiteliø spektaklis Vilnijoje, surengtas þudynëmis Lietuvoje pagarsëjusios Armijos krajovos garbei, ir tø raiteliø marðiravimas po kraðtà su Lenkijos vëliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikraðtis „Tygodnik Wileñszczyzny“ (priedas „Rota“, Nr. 500) ta proga raðë: „Istorija, primenanti lenkø kario didvyriðkus þygius, /.../ toliau yra gyva ir reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietiniø gyventojø buvo tokiø, kuriø protëviai dalyvavo garbingose kovose (su Lietuvos kariuomene – A. B.), o atmintis apie tai gyva jø ðirdyse ir perduodama naujoms kartoms.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. sudarytoji istorikø ir teisininkø Komisija Armijos krajovos veiklai Lietuvoje ávertinti nustatë, kad „Armijos krajovos partizanai Rytø Lietuvoje /.../ padarë nusikaltimø þmoniðkumui, ávairiais motyvais yra terorizavæ ir þudæ niekuo nekaltus civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“. 180

SLAVAKALBIS BALTIJOS ÐALIØ PILIETIS

Dar vienas Lietuvos lenkø politikieriø kaprizas yra reikalavimas papildyti lietuviðkà raidynà lenkiðkomis raidëmis ir lenkø pavardes Lietuvos pasuose raðyti tomis raidëmis. Ðis reikalavimas eskaluojamas net tarpvalstybiniu lygiu. Bûtø suprantama, jei jis bûtø keliamas visuotinai, t.y. visoms uþsienio ðalims, kur yra didesnë lenkø bendruomenë (JAV, Vokietijai, Latvijai, Ukrainai, Baltarusijai ir kt.). Tuo tarpu dabar ðito reikalaujama tik ið Lietuvos vyriausybës, nors „kovotojai“ uþ lenkø teises patys to ne visada paiso – Janas Ciechanovièius, pavyzdþiui, rusiðkai be skrupulø pasiraðinëjo Ivanu Tichonovièiumi. Ðiuo metu Lietuva ir Lenkija priklauso toms paèioms Europos struktûroms, yra draugiðkos kaimynës ir partnerës. Sàjungininkës jos galëjo bûti ir 20 a. pirmojoje pusëje, jei ne retrogradinës tuometiniø lenkø generolø 18 a. ambicijos ir neiðprovokuotas smurtas prieð Lietuvà – ðiuo poþiûriu L. Þeligovskio poelgis savo ciniðkumu pranoksta net Maskvos agresijà prieð Gruzijà 2008 m. rugpjûèio mën. Akivaizdu, kad Vilniaus kraðto okupacija padarë neámanomà penkiaðalæ karinæ sàjungà (Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija), kurià sudaryti skatino Anglija su Prancûzija ir kuri vëliau tikrai bûtø paþabojusi Hitlerio bei Stalino uþmaèias. Vilnijos okupacija buvo itin naudinga stalininei Maskvai: palaikydama Lietuvà Vilniaus klausimu, ji visà tarpukará sëkmingai kirðino lietuvius tiek su Lenkija, tiek su Latvija bei Estija, kurios buvo priverstos diplomatiðkai laviruoti tarp maþos sàjungininkës Lietuvos ir didelës sàjungininkës Lenkijos. Tad ir dabartinis lenkmeèio bei II pasaulinio karo kruvinø „didvyriø“ garbinimas Vilniaus kraðte në ið tolo neprisideda prie ðiuolaikinës Lietuvos ir Lenkijos santykiø stiprinimo, o palaikoma tarpukarinë nepakanta Lietuvai ir lietuviams labai naudinga Kremliui, neturinèiam Lietuvoje stiprios rusakalbës atramos. Be to, kai kuriuos kraðto gyventojus ði propaganda skatina tokioms beprotystëms, kokia ávyko Ðirvintø r. Drauèiø kaime, kur 1998 02 15 jo gyventojas iððaudë savo kaimynus lietuvius. Jokioje kitoje uþsienio valstybëje lenkai neturi tokiø gerø sàlygø ir teisiø, kaip Lietuvoje. Jokioje kitoje uþsienio valstybëje rusai neturi tokiø gerø sàlygø ir teisiø, kaip Latvijoje ir Estijoje. Taèiau visose trijose valstybëse ryðkëja paralelës – juo daugiau nuolaidø daroma ðiø maþumø politikieriams, juo didesni ir áþûlesni tampa jø nauji reikalavimai ir elgesys. Ádomu, ties kuria riba bus sustota. Publikuota http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=18467514 2008 rugsëjo 8 http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2904 2008 rugsëjo 10 Voruta, 2008 rugsëjo 20 181

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso 702)

augë, 2008 09 08 18:39 Lenkakalbiai Vilnijos kraðte tai dar nereiðkia, kad yra lenkai.Tegul bent vienas árodo savo tautines ðaknis,tada galës vadintis lenkais.O kad kalba nei ðiokia, nei tokia, tai jau jø nelaimë. Jie ið tikrøjø patys neþino, kas yra.Bet kad dvokia sovietizmu – tai tikrai. Politikieriams þaist tokia korta labai paranku... krasnoarmeicas, 2008 09 08 19:00 O gal pavyks gauti Lietuvos valdþios leidimà surengti ir Krasnos armijos reidà po Vilniaus ir Ðalèininkø rajonus? Kazokø kavalerijos. Iðvadavimo ið vokieèiø proga. Vilianskos mergos su gëlëmis pasitiktø. Uþtrauktume “Katiuðà” po lagais. Bûtø gerai vasarà, kol yra ðieno. Pasivoliotume su tuteikom :))) Agnë, mirosùawai, 2008 09 08 19:09 prilyginimas mûsø maþumos antivalstybininkø tautinëms grupëms Estijoje ir Latvijoje jau yra áþûlumo virðûnë Áþûlumo virðûnë buvo Armijos Krajovos imituotas reidas po Vilniaus kraðtà. Tai tas pat, jei vokieèiai sugalvotø vermachto kareiviø reidà po Lenkijà. Patiktø? vilnietë, Miroslavai, 2008 09 08 19:25 Ar paþástate BENT VIENÀ Vilniaus lenkà, tapatinantá save su Lenkijos Respublika, sergantá uþ Lenkijos sportininkus ir pan.? Að paþástu. Ir ne vienà. Mano kaimynë, pamaèiusi per TV Kaèinská, per visà kiemà ðaukia: “Mûsø prezidentà rodo!”. O kartà gyrësi, kad þentas jà buvo nuveþæs grybauti “á Lietuvà”, t.y. á Molëtø miðkus. Naivus, Tomui, 2008 09 08 19:35 kadangi lietuviai nëra savo ðalies patriotai, jiems sunku suvokt kitø patriotinius jausmus. Supratau: Lietuvos pilieèiai lenkai yra ne Lietuvos, o Lenkijos patriotai. Istorikas, istorikui, 2008 09 08 20:58 Tai ir reikëjo sudaryti sàjungà tik karui su Maskva. Iki pergalës. Bet matai – Lenkijai reikëjo Ukrainos, taip pat Lietuvai atitekusiø Livonijos þemiø.

_

tomas, 2008 09 08 19:32 kadangi lietuviai nëra savo ðalies patriotai, jiems sunku suvokt kitø patriotinius jausmus. Jei lietuviai taip mylëtø Lietuvà, kaip Vilniaus lenkai jos nekenèia – bûtø gerai. mirosùawa, 2008 09 08 20:09 ... Tomui: Lietuvos pilieèiai lenkai, jodinëjantys su AK uniforma ne tik nëra Lietuvos patriotai – tai PRIEÐIÐKAI Lietuvos atþvilgiu nusistatæ pilieèiai. Esu ásitikinusi, kad taip nëra. Jie tiesiog nesuvokia, kodël lietuviams tai nepatinka. Jie pamena tik didvyriðkus AK darbus – operacijà Ostra Brama ar tà patá Varðuvos sukilimà ir neapdairiai uþmirðta apie kovas su lietuviais. Þeligovskio poelgis savo ciniðkumu pranoksta net Maskvos agresijà prieð Gruzijà Taip. Mykolas Riomeris yra minëjæs, kad Piùsudski, uþgrobdamas Vilniaus kraðtà, galutinai palaidojo visà LDK dvasià. Ir bûtent jis buvo inciatorius, o ne Þeligovskis. Beje, Lenkijoje jo pavardæ maþai kas prisimena, jà kartoja ið esmës tik lietuviai. Gal todël, jog nori pabrëþti jo kilmæ ir vesti paralëles su dabar Lietuvoje gyvenanèiais lenkais, o apie ið þemaièiø kilusá Piùsudská kartais ne taip garsiai rëkia?.. Èia tik subjektyvus pastebëjimas. FG, 2008 09 08 20:35 Vilnius labai grazus ir turtingas miestas savo ivairia kultura, cia gyvena skirtingu tautu zmones ir darniai gyvena o jus provokatoriai, privaziuojat is kazin kur ir vaikstot susirauke jei isgirstat kita kalba bendraujancius !!! mirosùawa, 2008 09 08 20:53 Kalbø mokytis niekas nedraudþia ir nedraus, gali lenkai ir rusai mokytis privaèiose ðeðtadieninëse mokyklose, o valstybinëse mokyklose turi bûti dëstoma lietuviðkai ir turi bûti ne Lenkijos ir Rusijos programa, bet Lietuvos. Jeigu manot, kad ðeðtadieniniø mokyklø pakaktø tautiðkumui iðlaikyti, klystate. Didelë mûsø tëvø o

182

SLAVAKALBIS BALTIJOS ÐALIØ PILIETIS

_

+ to mirosùawa, 2008 09 08 21:09 Daug lietuviø gyvena ávairiose ðalyse, nemaþa dalis jø asmiliuosis ir tai neiðvengiama. Kartoju, valstybë neturi remti svetimtauèiø kalbos. Nei viena turtinga valstybë tai nedaro, kodël Lietuva turi tai daryti? Ádomus komentaras, 2008 09 13 18:19 mirosùawa, 2008 09 08 20:53 Vadinasi, lenkus ir jø lenkybæ Vilnijoje palaiko ne jø paèiø sàmoningumas, o tik Lietuvos Vyriausybë, iðlaikydama lenkiðkàsias mokyklas. Debiliðka valdþia! Reikia imti pavyzdá ið vokieèiø, rusø ar amerikonø, kuriø ðalyse gyvena keliolika kartø daugiau lenkø, taèiau valstybiniø mokyklø jiems niekas nekuria – ten tik privaèios. Skirgaila, to miroslawa, 2008 09 08 21:10 Lenkija – problema? Ar ji rodo ekspansionizmo þenklus, ar ten spaudoje raðoma apie “klumpiakojus lietuvius” arba “amþinai tik lenkiðkàjᔠWilno? Per valstybinæ lenkø televizijà pavasará buvo rodomos laidos, kur tiesiai buvo ávardyta “kresø problema”, kalbëta, kad tai ilgametës (!) lenkø þemës, sovietø tironijos atplëðtos nuo Lenkijos. Kalba ëjo apie Vilniø ir Lvovà... Per savo rinkiminæ kampanijà net Kaèynskis buvo iðtraukæs tà kortà. Juk pats sakësi buvæs auklëtas “Pilsudskio dvasia”. Á jûsø klausimà, ar Lenkija rodo ekspansionizmo þenklus galiu replikuoti: ekspansionizmo þenklø Lenkija nerodo, bet kiðasi ten, kur nereikia. Kalbu apie: 1. Absurdiðkà reikalavimà dël pavardþiø raðybos. 2. Uþuominas dël gatviø pavadinimø raðybos (ulica Kiemieliu :))) 3. Pridëkim dar toká dalykà, kaip Balstogës universiteto filialà, lenkø kalba ruoðiantá valstybës valdymo ir kt. “specialistus” neþinia kam. Taip kad yra apie kà kalbëti. Taèiau Jûsø ganëtinai pagarbus tonas yra sveikintinas. Norëèiau tikëti, kad daugelis Lietuvos lenkiakalbiø màsto panaðiai kaip ir Jûs. Stekse, 2008 09 08 21:28 Paziurekite i lenkiskos wikipedia zeme-

vëliau ir paèiø mokiniø dalis tiesiog nesivargintø su tomis neprivalomis pamokomis, pamirðtø kalbà ir asimiliuotøsi. Nebent Jums smagu matyt pvz. Vilniø be lenkø... Petras, 2008 09 08 21:04 ka gi, isvaziuoju is cia ir butinai sugrisiu su tanku, ir lietuviai okupantai dar sumokës uz skriaudas padarytas Vilniaus krastui. RU, PL mokyklu uzdarytojams, 2008 09 08 21:25 Negi galvojat kad uzdarydami kitu tautybiu (pagr. rusu, lenku), valstybines mokyklas priversite myleti ir gerbti LT valstybe, padarysite ja visoms tautybems komfortiska gyvenimui salimi? Brukdami savo kalba juos mylet nepriversit, bijau – atvirksciai! gudas, to Naivus, 2008 09 08 21:32 /…/ o kokioje ðalyje lietuviai turi tokias geras sàlygas, kaip Lenkijoje, kur jie gali raðyti savo pavardës lietuviø kalba, kur jie turi valstybës iðlaikomas mokyklas, kur jie gali naudoti lietuviø kalba visuomeniniame gyvenime (tame tarpe ir raðyti gatviø pavadinimus, kas yra draudþiama Lietuvos lenkams)? miro to romas, 2008 09 08 23:05 Jeigu aš esu lenkas tai esu lenkas, jeigu esu lietuvis tai esu lietuvis. Ir tëvai ir seneliai, ir proseneliai taip vadindavosi. Nereikia man jokiø naujai iðgalvotø pavadinimø. ja ja, 2008 09 09 02:15 na manau istorijos reiktu ir straipsnio autoriui ir visiems komentuotojams. Kazkodel minima AK (armija krajova) kad banditavo, plesikavo ir pan. O kas kovojo uz Wilnos islaisvinima nuo fasistu? Tai paziurekit 1944.o7.07d. kai apie 15.000 AK kovojo uz Wilno”operacija Ausros Vartai). O kur tada buvo tie siolaikiniai reksniai? Ar tik ne miskuose? Nelabai suprantu, 2008 09 09 08:49 ðito straipsnio pasirodymo prasmës ðiuo metu? ar juo siekiama atvësinti aistras, po

183

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ lapius, kur lenku kalba rasoma apie lenku kalbos paplitima, tai sokiruotu daugeli lietuviu. Anksciau man butu buve keista, jei Lietuvos valdzia nereaguotu, o dabar tai yra aisku, nes Lietuvos valdziai visiskai nerupi musu interesai. O stai jei internete parasai kazka pries zydus, tai jau nusikaltimas, nors tai rasai lietuviskuose, o ne tarptautiniuose portaluose. O kuo skiriasi tokie melagingi lenku wikipedia zemelapiai, kuriuose lietuviskos zemes pavaizduotos po lenkiskai kalbanciu zmoniu spalva? Istorikas, keny, 2008 09 08 22:13 lietuvai nereikia tautiniu mazumu ir pan? Straipsnis ne apie tai. Perskaityk dar kartà. Ir ásivaizduok Lenkijos vokieèius, ðvenèianèius Vermachto “bohaterø” pergales Gdanske. Kodël Lietuvos bajorai, jau kalbëjæ lenkiðkai (tuometinë luominë maþuma), gynë Lietuvà nuo Lenkijos? Net po Liublino unijos Lenkijos bajorai neturëjo teisës pirktis dvarø Lietuvoje. O juk kalbëjo ta paèia kalba. Istorikas, miro, 2008 09 08 22:21 Pilsudskis savo norus pirmiausia turëjo suderinti su Lietuvos norais ir skaitytis su jais. Antra, tas jo noras buvo istoriðkai pasenæs, kadangi XX a. valstybës kûrësi nacionaliniu pagrindu. Nei Osmanø imperija, nei Austrijos-Vengrijos imperija, nei ATR imperija nebeturëjo ðansø. Pilsudskio bëda, kad jis to nesuprato. Pavëlavo gimti. Kaip XX a. Donkichotas. Treèia, jei jis norëjo atkurti ATR, tai kodël, prijungæs Litwà Ðriodkovà, nepavadino ðalies Þeèpospolita Obojga Naroduv? Butkus teisus – II pasauliná karà netiesiogiai pradëjo Pilsudskis su savo supelijusiom ambicijom. Jei ne jis, bûtø buvusi visai nebloga penkiaðalë karinë sàjunga. Rimas, romui, 2008 09 08 23:06 Gali jie bûti ir lenkais. Bet Lietuvos, ne Lenkijos lenkais. Su Lietuvos lenko korta. Rimas, 2008 09 08 23:10 Straipsnis tikrai ne prieð lenkus ar rusus, bet prieð uþsieninæ Lietuvos lenkø ir Latvijos rusø orientacijà. Su stipriu revizionistiniu kvapeliu. Abiem atvejais.

_

konflikto Kaukaze kilusias tarp lietuviø ir penktosios kolonos – Rusijos politikos palaikytojø, ar kitas variantas – bandoma paaðtrinti padëtá skaldant lietuviø ir lenkø vienybæ vertinant ðità konfliktà ir kurstant nesantaikà tarp lietuviø ir lenkø maþumos? VU teisininkas, 2008 09 09 09:43 Kodël tokiems autoriams prokuratûra dar nepareiðkë kaltinimø uþ tautinës nesantaikos kurstymà? Lietuva daugiatautë ðalis, visi pilieèiai kartu kuria Lietuos gerovæ, o kaþkokie menkystos bando paþeminti dalá Lietuvos pilieèiø iðgalvotais prasimanymais... Turiu draugø lietuviø, sutariame puikiausiai. Gaila, kad yra daug sovietino màstymo þmoniø, kurie vis dar bando iðsivaduoti ið Rusijos, dël visa pikto ir ið Lenkijos. O realybë tokia, kad mes jau seniai ið visokiø panèiø iðsivadavæ ir netgi ástojæ á ES bendrijà. Patariu panauðiø raðliavø autoriams pasidomëti ES teise, principais bei prisiminti, kad Smetonos laikai pasibaigë 19 a. pirmoje pusëje. miro to Istorikas, 2008 09 08 22:11 Pilsudskis norëjo atkurti butent Abiejø Tautø Respublikà. Reikia skaityti oficialius dokumentus o ne laikraðèiø plepalus. Beje – jei ne lenkai tai “Lietuvos-Baltarusijos Tarybinë Socialistinë Respublika” ákurta 1919-tais ir liktu bolðevikine to, 2008 09 09 10:28 Citata “Autorius tik pavieðino tai, kas mëginta nutylëti.” Ne nutylëti, o tiesiog 99% þmoniø poh., kas ten buvo per reidas, turbût net maþai supranta, kas yra tà armija krajova (èia að pagal save ir savo draugus sprendþiu). Bièai kostiumuoti ant arkliø prajojo ir tiek... :D Man tai pvz. bûtø ádomu pasiþiûrët. Nuolat vaþinëjø á senoviniø riteriø kautyniø imitacijas ir á panaðius renginius... Praeivis2, 2008 09 09 11:11 Vienas blogiausiu, propagandistiniø prieðrinkiminiø straipsniø, mano skaitytø Delfyje. Shame autoriui! vë vë vë, 2008 09 09 12:34 kai kalbinykai ima aiðkinti istorijà darosi nebejuokinga. /…/ èia tipiðki lietuviðki

184

SLAVAKALBIS BALTIJOS ÐALIØ PILIETIS

_

+ :DDD, 2008 09 08 23:15 /…/ Daugelis ‘lenku’, jei pasieskotu archyvuose, susirastu pries sulenkinant lietuviskasias savo pavardziu transkripcijas. Kalbu tai ne todel, kad taip manau, o todel, kad su tuo susiduriau. Ir visai netoli – tai mano seneliai. Bet ir dabar is keliolikos /plati gimine/ mano pusbroliu ir puseseriu lenku, isskyrus pora yra vede lietuves ar istekeje uz lietuviu. Vaikai moka ir lenkiskai ir lietuviskai, bet lanko lietuviu darzelius ar mokyklas. Reikia pripazinti, kad lietuviai tikrai uzsispyre :D CHA, 2008 09 09 10:58 Jeigu kas nors mano, kad Vilniaus krastas dabar priklauso Lietuvai tegul uzeina i Vilniaus Rajono savivaldybe. Visos iliuzijos baigsis :) to ANDREJ, 2008 09 09 21:13 Tu 100% teisus ir teisingas. Nesvarbu, kokia tautybe ar gimtoji kalba. Normalus zmones visomis kalbomis susisneka. Svarbu, kurios valstybes PILIECIU jautiesi. Tu, suprantu, jautiesi Lietuvos pilieciu. Taciau straipsnyje rasoma apie tuos, kurie JAUCIASI KITOS VALSTYBES PILIECIAIS, prisidengdami savo tautybe, ir gauta oficialia (o be reikalo) Lietuvos pilietybe. Kazin kaip paziuretu Volgogrado srities PILIECIAI, jei Pavolgio vokieciai su SS uniformomis surengtu parada Stalingrado musiui pamineti fon Pauliaus garbei? Tas pats man, LIETUVIUI, atrodo AK paminejimas Vilnijoje. Kazin ka mano apie tai VSD ir Gen Prokuratura? klausimas, 2008 09 11 10:54 Labai geras straipsnis. Gaila, kad dauguma komentatoriø jo nesuprato. Maskva lenda kirðinti lenkus su lietuviais Vilniaus kraðte labai subtiliais bûdais, per autonomininkus, kurie Armijos krajovos nusikalstamus þmonijai veiksmus karo metais stengiasi aukštinti ir garbinti. Šitaip ir kiršinama. Naivus, 2008 09 11 12:11 Kodël Vilnijos lenkai taip verèiami garbinti Pilsudskio laikus? Vilnijos okupacijà? Kam tai naudinga? Gal lieuviø ir lenkø santarvei?

melai. Pirmieji pradëjo þudyti taikius gyventojus lenkus patys lietuviai. Autoriui verèiau reiktø pasidomëti istorija. /…/ Vilniaus kraðto okupacija padarë neámanomà penkiaðalæ karinæ sàjungà Vël tipiðkas lietuviðkas melas. Kaip þmogus gali okupuoti savo gimtinæ? Kas ar ne patys lietuviai paskelbë nepriklausomybæ etnografinëse ribose? nora, 2008 09 09 20:20 eilinis nacionalistinis straipsnelis, vietoj to, kad kapstytis praeityje, nukreipkite gerbiamasis savo energija kovai pries prasigerusius tautiecius, vis igelbesit pora lietuviu. AIŠKU, 2008 09 10 12:30 Vat autorius leptelëjo “Lietuvos bajorija, nors ir kalbëjusi lenkiðkai, tada në ið tolo nesitapatino su lenkø tauta.” ir suprask – lietuviams reikia pult tai istorinei bajorijai subines buèiuot. Reikia mest tà konformistinæ plutofilinæ demagogijà ir “pasakus A – pasakyti ir B”. NES... Ta pati bajorija visiðkai nesitapatino su “Lietuvos vietiniais”, o laikësi “Palemono mito” – “kilmingieji yra atvykëliai svetimtauèiai vietiniø atþvilgiu” ir tie etniniai lietuviai pagal ðá jø mentalitetà tolygûs Amerikos indënams 17a. anglø poþiûriu. LENKË, 2008 09 11 20:58 Kas sugalvojo ta nesamone, kad Lenku cia nebuvo ir nera?!? Paskaityk istorijos vadovelius (pvz.anglu,vokieciu istoriku)!!! Kol jus, Lietuviai, cia su savo klumpem atslubavot, mes seniausiai turejom namus. Vilniaus kraste Lenku daugiau negu Lietuviu, jei prie pavardes “prisiuvai” -as, us, jau esi Lietuvis?! Nejuokink. Mano prosenialiai cia gyveno ir pasakojo, kaip Lietuviai basi, nuogi, kraustesi i Vilniaus krasta is Zemaitijos... Del manes tai galietumet ten ir toliau sedet, klumpius daryt... Ir ant AK nevarikyt, zmones nors kovojo, o ne SS dirbo, saviskius saude Paneriuose!!! O del Lietuvos svietimo, aplamai zodziu truksta... Kam teko studijuoti uzsieny, mane supras... Tai gi, jei jau gyvenam vienoj saly, tai bukit malonus, ir nevarikyt ant Lenku ir Rusu!!!

185

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

ÑËÀÂßÍÎßÇÛ×ÍÛÉ ÃÐÀÆÄÀÍÈÍ ÑÒÐÀÍ ÁÀËÒÈÈ Ðóññêîÿçû÷íûå Ëàòâèè è Ýñòîíèè Íà÷àëüíèê Áþðî ïî íàòóðàëèçàöèè â Ëàòâèè Ýéæåíèÿ Àëäåðìàíå íåñêîëüêî ëåò íàçàä ïðîãîâîðèëàñü, ÷òî îíà, åñëè áû ìîãëà, ëèøèëà áû ãðàæäàíñòâà ÷àñòü ãðàæäàí Ëàòâèè. Òàê êàê òà ÷àñòü ïîëó÷èëà ãðàæäàíñòâî äëÿ òîãî, ÷òîáû ðàáîòàòü íà áëàãî Ðîññèè è, íàñêîëüêî ïîçâîëÿþò åå ñèëû, ïîâîðà÷èâàòü ñòðàíó â ñòîðîíó Ðîññèè. Ðàäè ïîëó÷åíèÿ ãðàæäàíñòâà îíè äàæå ó÷àò ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê, ãèìí, ñäàþò ýêçàìåí ïî èñòîðèè Ëàòâèè, âûïîëíÿþò äðóãèå ôîðìàëüíîñòè. Íî ýòèì èíòåãðàöèÿ ðóññêîÿçû÷íûõ â ëàòâèéñêîå îáùåñòâî è çàâåðøèëàñü, òàê êàê â ïëàíå ïîëèòèêè è êóëüòóðû îíè îðèåíòèðóþòñÿ íå íà Ëàòâèþ, à íà Ðîññèþ, â áîëüøèíñòâå ñëó÷àå⠖ åå áîëüøåâèñòñêèé âàðèàíò ÑÑÑÐ. Ýòè ðóññêîÿçû÷íûå Ëàòâèè óïîðíî ïðàçäíóþò áûâøèå ñîâåòñêèå ïðàçäíèêè, îòðèöàþò ñîâåòñêóþ îêêóïàöèþ Ëàòâèè, îáîæàþò Êðàñíóþ àðìèþ-”îñâîáîäèòåëüíèöó”, ÿâëÿþòñÿ àêòèâíûìè çàùèòíèêàìè èíòåðåñîâ Ðîññèè â åå èäåîëîãè÷åñêîé âîéíå ñî ñòðàíàìè Áàëòèè è Çàïàäîì, à â ñôåðå êóëüòóðíîé è ÿçûêîâîé ïîëèòèêè ïûòàþòñÿ ñîçäàòü ðóññêîÿçû÷íûé çàïîâåäíèê âíóòðè Ëàòâèè. Òàêàÿ ïîçèöèÿ è äåìîíñòðàòèâíîå îáîæàíèå ñîâåòñêîãî ïåðèîäà ïîääåðæèâàþò ïîñòîÿííîå íàïðÿæåíèå ìåæäó ëàòâèéñêîé è ðóññêîÿçû÷íîé ÷àñòüþ íàñåëåíèÿ, òåì áîëåå, ÷òî ðóññêèå ðàäèêàëû âåçäå ïûòàþòñÿ äîêàçàòü ñòàðèííûå èñòîðè÷åñêèå ðóññêèå êîðíè â ýòíè÷åñêîé Ëàòâèè, ïðåâîñõîäñòâî ðóññêîãî ÿçûêà íàä ëàòûøñêèì, ñàìèõ ëàòûøåé íàçûâàþò äåðåâåíùèíîé, ñúåõàâøåéñÿ â îñíîâàííûå íåìöàìè è ðóññêèìè ãîðîäà Ëàòâèè, ïðè÷èñëÿþò Ðîññèè áîëüøóþ ÷àñòü çàñëóã â èíäóñòðèàëèçàöèè è ïðîñâåùåíèè Ëàòâèè â XVIII-XIX ââ., à íàðîä Ðîññèè ïðåäñòàâëÿþò íîñèòåëåì êóëüòóðû â òåìíûå ñòðàíû Áàëòèè. Ñàìà Ëàòâèéñêàÿ Ðåñïóáëèêà, ïî èõ ñëîâàì, – âðåìåííî óòðà÷åííàÿ òåððèòîðèÿ Ðîññèè. Àíàëîãè÷íàÿ ñèòóàöèÿ ñëîæèëàñü â Ýñòîíèè, à âåñåííèå ñîáûòèÿ 2007 ãîäà â Òàëëèíå ïîêàçàëè, ÷òî èíòåðïðåòàöèÿ ñîâåòñêîé èñòîðèè è íåëîÿëüíîñòü ê ãîñóäàðñòâó õàðàêòåðíû íå òîëüêî äëÿ ñòàðîãî ïîêîëåíèÿ ýñòîíñêèõ ðóññêèõ. Íå ñêàæåøü, ÷òî òàê äåëàþò è òàê äóìàþò âñå ðóññêèå Ëàòâèè è Ýñòîíèè. Íåêîòîðûå èç íèõ ðàáîòàþò íà áëàãî ñòðàíû, ñëàâÿ åå èìÿ è, åñëè ïîíàäîáèòñÿ, äàäóò îòïîð èñêàòåëÿì ïðîøëîãîäíåãî ñíåãà. Íî ãîëîñ êðèêóíîâ âñåãäà ãðîì÷å, à â ìóòíîì ïîëèòè÷åñêîì îêåàíå âñåãäà ëåãêî ëîâèòü çàçåâàâøèõñÿ ðûáîê. 186

ÑËÀÂßÍÎßÇÛ×ÍÛÉ ÃÐÀÆÄÀÍÈÍ ÑÒÐÀÍ ÁÀËÒÈÈ

ßçûê è íàöèîíàëüíîñòü Òåñíàÿ ñâÿçü ìåæäó ÿçûêîì è íàöèîíàëüíîñòüþ ïîÿâèëàñü òîëüêî â XIX âåêå, äî òåõ ïîð â Åâðîïå ïðåîáëàäàëî ñîñëîâíîå (ñîöèàëüíîå), êîíôåññèîíàëüíîå è ãîñóäàðñòâåííîå ñàìîîïðåäåëåíèå. Íàïðèìåð, ñëàâÿíîÿçû÷íûå æèòåëè Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî íå áûëè ïîêëîííèêàìè íè Ìîñêâû, íè Êðàêîâà è íå ñòðåìèëèñü ïðèñîåäèíèòü ñâîè çåìëè íè ê Ðîññèè, íè ê Ïîëüøå. Ïî-ñëàâÿíñêè îíè ñåáÿ íàçûâàëè ëèòâèíàìè, à â ñëó÷àå íóæäû çàùèùàëè ñòðàíó êàê îò ðîäñòâåííûõ ìîñêîâèòîâ, òàê è îò ïîëÿêîâ. Îïîëÿ÷èâàíèå ëèòîâñêîé àðèñòîêðàòèè, íà÷àâøååñÿ â êîíöå XIV âåêà ïîñëå Êðåâñêîé óíèè è êðåùåíèÿ Ëèòâû, áûëî îáóñëîâëåíî íå ñèìïàòèåé ê Ïîëüøå, à òåì, ÷òî ïîëüñêèé ÿçûê áûë ÿçûêîì êîðîëåâñêîãî äâîðà. Ïîëüñêèé ÿçûê íàäîëãî ñòàë â Ëèòâå ÿçûêîì âûñøåãî îáùåñòâà (ïîõîæèé ïåðèîä ïîçäíåå ïåðåæèëà ðóññêàÿ àðèñòîêðàòèÿ, âûáðàâ ôðàíöóçñêèé ÿçûê, ïðàâäà, ïî äðóãèì ïðè÷èíàì). Îäíàêî îïîëÿ÷åííûå ëèòîâñêèå âåëüìîæè íå ñïåøèëè îáúåäèíÿòüñÿ ñ Ïîëüøåé, èáî íå ñ÷èòàëè ñåáÿ ïîëÿêàìè. Íàâÿçàííàÿ Ïîëüøåé Ëþáëèíñêàÿ óíèÿ (1569) áûëà ïîäïèñàíà òîëüêî ñî âòîðîé ïîïûòêè, ïîëüñêîÿçû÷íûå ëèòîâñêèå áîÿðå óïîðíî åé ñîïðîòèâëÿëèñü è óñòóïèëè òîëüêî ïîñëå òîãî, êàê ïîëÿêè îòîðâàëè îò ÂÊË Óêðàèíó è íåêîòîðûå äðóãèå âîñòî÷íûå çåìëè – òîãäà Ëèòâà è Ðîññèÿ âåëè âîéíó çà Ëèâîíèþ. Íàêîíåö, íàçâàíèå ñòðàíû – Rzeczpospolita Obojga Narodów (Ðåñïóáëèêà Îáîèõ Íàðîäî⠖ ÐÎÍ) – ñâèäåòåëüñòâóåò î òîì, ÷òî ëèòîâñêèå áîÿðå, õîòü è ãîâîðèëè ïî-ïîëüñêè, íèêàê íå îòîæäåñòâëÿëè ñåáÿ ñ ïîëüñêèì íàðîäîì. Îòäåëüíî îò íåìöåâ Ãåðìàíèè è Àâñòðèè ïîíèìàëè ñåáÿ íåìöû Ëàòâèè è Ýñòîíèè, ïðåäêè êîòîðûõ ïðèøëè â ýòè êðàÿ â XIII âåêå, ïîðàáîòèëè ìåñòíûå íàðîäû è ñîçäàëè Ëèâîíñêîå ãîñóäàðñòâî, ïðîñóùåñòâîâàâøåå äî ñåðåäèíû XVI âåêà. Îíè ñîçäàëè ñàìîáûòíóþ êóëüòóðó, îòëè÷íóþ îò çàïàäíîåâðîïåéñêîé, è ÷òîáû ïîä÷åðêíóòü ñâîè îòëè÷èÿ íàçûâàëè ñåáÿ áàëòèéñêèìè íåìöàìè (Deutschbalten).  íàøå âðåìÿ ÿçûê – òîæå íåîáÿçàòåëüíûé ïðèçíàê íàöèîíàëüíîñòè. Èðëàíäöû ãîâîðÿò è ïèøóò â î ñíîâíîì ïî-àíãëèéñêè, íî áðèòàíöàìè ñåáÿ íå ñ÷èòàþò. Ðîäíîé ÿçûê åâðååâ Ðîññèè è ÑØÀ – ðóññêèé è àíãëèéñêèé ñîîòâåòñòâåííî. Ôðàíêîÿçû÷íûå æèòåëè Ëþêñåìáóðãà è Áåëüãèè íå ñ÷èòàþò ñåáÿ ôðàíöóçàìè. Àíãëîÿçû÷íûå àìåðèêàíöû, ïîòîìêè áðèòàíñêèõ êîëîíèñòîâ, åùå â XVIII âåêå îòäåëèëè ñåáÿ ïîñëå âûèãðàííîé Àíãëèåé Âîéíîé çà íåçàâèñèìîñòü (1775-1783). Îïðåäåëåííûé ïðîöåññ ïðèîáðåòåíèÿ ñîçíàíèÿ ïåðåæèâàþò íåêîòîðûå ñîâðåìåííûå ðóññêèå Ëàòâèè. ×àñòü èõ íà÷àëà íàçûâàòü ñåáÿ ëàòâèéöàìè – ÷òîáû îòëè÷àòüñÿ îò ðóññêèõ Ðîññèè è îò ëàòûøåé Ëàòâèè. 187

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Ñëàâÿíå Ëèòâû Ïî äàííûì 2008 ãîäà, ñëàâÿíå (ïîëÿêè, ðóññêèå, áåëîðóñû, óêðàèíöû) ñîñòàâëÿþò ïî÷òè 13% íàñåëåíèÿ Ëèòâû (â Ëàòâèè – 36,6%, Ýñòîíèè – 29,1%), èç íèõ ïîëÿêè – 6,2% (â Ëàòâèè 2,4%, Ýñòîíèè 0,1%), ðóññêèå – 5% (â Ëàòâèè 28%, Ýñòîíèè 25,7%). Ìíîãèå îðãàíèçàöèè ðóññêèõ Ëèòâû, ïî ñðàâíåíèþ ñ ðóññêèìè îðãàíèçàöèÿìè Ëàòâèè è Ýñòîíèè, áîëåå óìåðåííûõ âçãëÿäîâ è ëîÿëüíû ïî îòíîøåíèþ ê Ëèòâå. Êðîìå òîãî, â îòëè÷èå îò Ëàòâèè, â êîòîðîé ðóññêîÿçû÷íîå íàñåëåíèå ñêîíöåíòðèðîâàíî â áîëüøèõ ãîðîäàõ, à â Ðèãå è Äàóãàâïèëñå ñîñòàâëÿþò áîëüøèíñòâî, â Ëèòâå áîëüøàÿ ÷àñòü ðóññêèõ ïðîæèâàåò â îñíîâíîì â Þãî-Âîñòî÷íîé Ëèòâå è âîêðóã Çàðàñàé, à òàêæå â Âèëüíþñå, Êëàéïåäå è Âèñàãèíàñå (â Âèñàãèíàñå îíè ñîñòàâëÿþò áîëüøèíñòâî).  Ýñòîíèè ðóññêîÿçû÷íûì ñ÷èòàåòñÿ ñåâåðî-âîñòî÷íûé ðåãèîí (Íàðâà), à òàêæå Òàëëèí. Åùå îäíî îòëè÷èå Ëèòâû îò Ëàòâèè è Ýñòîíèè – ýòî ïîëüñêîÿçû÷íîå ìåíüøèíñòâî – â Ëèòâå îíî ñàìîå áîëüøîå. Êàê ïî íàöèîíàëüíîé, òàê è ãîñóäàðñòâåííîé îðèåíòàöèè îíî îòëè÷àåò ñÿ îò òîãî, ÷òî áûëî â ýïîõó ÂÊË. Ïîñêîëüêó êðåñòüÿíå Þãî-Âîñòî÷íîé Ëèòâû ñëàâÿíèçèðîâàëèñü îòíîñèòåëüíî ïîçäíî – â XIX-XX ââ., âëàäåíèå ïîëüñêèì ÿçûêîì òîãäà óæå ñâÿçûâàëîñü ñ ïîëüñêîñòüþ è ïîëîíîôèëèåé, ïîëüñêîÿçû÷íûå æèòåëè Ëèòâû îðèåíòèðîâàëèñü íà Ïîëüøó, à íå íà Ëèòâó èëè òåîðåòè÷åñêóþ ÐÎÍ. Ñðåäèííàÿ Ëèòâà Æåëèãîâñêîãî áûëà ëèøü ïðîìåæóòî÷íûì øàãîì ïî ðàñøèðåíèþ íàöèîíàëüíîé ïîëñüêîçÿû÷íîé Ïîëüøè ïîä ïðèêðûòèåì ÐÎÍ (ìåæäó ïðî÷èì, áåç ó÷åòà æåëàíèÿ Ëèòâû íà åå âîññîçäàíèå, ïîýòîìó â 1922 ãîäó ýòîãî ëþìïåíà èñïîëüçîâàëè äëÿ èíñöåíèðîâêè ïðèñîåäèíåíèÿ òàê íàçûâàåìîé Ñðåäèííîé Ëèòâû ê Ïîëüøå). Êðîìå òîãî, ïîëÿêè Ëàòâèè â 1990 ãîäó áûëè ñòîðîííèêàìè åå íåçàâèñèìîñòè, ìåæäó òåì, â Ëèòâå áûëè ïîïûòêè ñîçäàòü ñëàâÿíîÿçû÷íîå àâòîíîìíîå îáðàçîâàíèå â ñîñòàâå óìèðàâøåãî ÑÑÑÐ è îòäåëèòü åãî îò Ëèòâû. Íàöèîíàëüíàÿ è ÿçûêîâàÿ ïîëèòèêà â Ïîëüøå êóäà áîëåå ðàäèêàëüíà, ÷åì â Ëèòâå – ýòî â ïåðèîä 1920-1939 ãã. è âî âðåìÿ Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû èñïûòàëè íà ñåáå ëèòîâöû Âèëüíþññêîãî êðàÿ. Íå ìåíÿåòñÿ îíà è ñåãîäíÿ – íåñìîòðÿ íà ïðèñîåäèíåíèå ïîñëå Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû íîâûõ çàïàäíûõ çåìåëü, â Ïîëüøå ïîëÿêàìè ñåáÿ ñ÷èòàþò 97% æèòåëåé (â Ëèòâå ëèòîâöàìè ñåáÿ ñ÷èòàþò 83%, â Ëàòâèè ëàòûøàìè – 59%, â Ýñòîíèè ýñòîíöàìè – 69%).  ãëàçà áðîñàåòñÿ ñõîäñòâî äåÿòåëüíîñòè ïîëüñêèõ ïîëèòèêàíîâ â Ëèòâå è èõ ðóññêèõ êîëëåã â Ëàòâèè è Ýñòîíèè: è çäåñü, è òàì îíè âîñõèùàþòñÿ îêêóïàöèîííûì ïðîøëûì, òîëüêî â Ëèòâå – æåëèãîâñêîé, à òàì – ñòàëèíñêîé, è çäåñü, è òàì îêêóïàíòîâ è èõ ëèäåðîâ íàçûâàþò ãåðîÿìè, îñâîáîäèòåëÿìè, îòìå÷àþòñÿ ñâÿçàííûå ñ îêêóïà188

ÑËÀÂßÍÎßÇÛ×ÍÛÉ ÃÐÀÆÄÀÍÈÍ ÑÒÐÀÍ ÁÀËÒÈÈ

öèîííîé âîéíîé ïðàçäíèêè, ñ òî ñêîé âñïîìèíàþòñÿ «ñòàðûå äîáðûå âðåìåíà» – Âèëüíþññêèé êðàé âèäèòñÿ â ñîñòàâå Ïîëüøè, Ëàòâèÿ è Ýñòîíèÿ – â îáúÿòèÿõ Ðîññèè. Íàêîíåö, è çäåñü, è òàì íàöèîíàëüíîå áîëüøèíñòâî ñòðàíû íàçûâàþò ýïèòåòàìè áîëüøåâèñòñêîé ýïîõè: íàöèîíàëèñòàìè, ôàøèñòàìè, äàæå íàöèñòàìè. Ïîýòîìó íè÷óòü íåóäèâèòåëüíî, ÷òî íà ïàðëàìåíòñêèå âûáîðû Èçáèðàòåëüíàÿ àêöèÿ ïîëÿêîâ Ëèòâû è Póññêèé àëüÿíñ Ëèòâû èäóò îáùèì ñïèñêîì – èõ, êàê è â 1990 ãîäó, îáúåäèíÿåò íå òîëüêî ýòíè÷åñêîå, íî è èäåîëîãè÷åñêîå áðàòñòâî. Ðàçáðàñûâàíèå ïîëèòè÷åñêèõ óãëåé Îäíîé èç âûõîäîê áûë ñïåêòàêëü ïîëüñêèõ âñàäíèêîâ â Âèëüíþññêîì êðàå 5-13 èþëÿ ýòîãî ãîäà – îðãàíèçîâàííûé â ÷åñòü Àðìèè Êðàéîâîé. Âîèíû ïðîøëè ïîä ïîëüñêèìè ôëàãàìè, ñ ïîëüñêèìè ïåñíÿìè, ïðèíÿëè ó÷àñòèå â áîãîñëóæåíèè. Ãàçåòà Tygodnik Wileñszczyzny (ïðèëîæåíèå Rota, ¹ 500) ïî ýòîìó ñëó÷àþ ïèñàëà: «Èñòîðèÿ, íàïîìèíàþùàÿ ãåðîéñêèå ïîõîäû ïîëüñêîãî âîèíà (…) ïðîäîëæàåò æèòü è íóæíà æèòåëÿì Âèëüíþññêîãî êðàÿ. (…) Ñðåäè ìåñòíûõ æèòåëåé áûëè òàêèå, ÷üè ïðåäêè ó÷àñòâîâàëè â ïî÷åòíûõ áèòâàõ (ñ Ëèòîâñêîé àðìèåé – À.Á.), à ïàìÿòü îá ýòîì æèâåò â èõ ñåðäöàõ è ïåðåäàåòñÿ íîâûì ïîêîëåíèÿì». Ñîçäàííàÿ â 1993 ãîäó ïðàâèòåëüñòâîì Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè èç èñòîðèêîâ è þðèñòîâ Êîìèññèÿ ïî îöåíêå äåÿòåëüíîñòè Àðìèè Êðàéîâîé â Ëèòâå, óñòàíîâèëà, ÷òî «ïàðòèçàíû Àðìèè Êðàéîâîé â Âîñòî÷íîé Ëèòâå (…) ñîâåðøèëè ïðåñòóïëåíèÿ ïðîòèâ ÷åëîâå÷íîñòè, ïî ðàçíûì ìîòèâàì òåððîðèçèðîâàëè è óáèâàëè íè â ÷åì íåïîâèííûõ ìèðíûõ ãðàæäàí, ãëàâíûì îáðàçîì ëèòîâöåâ». Åùå îäèí êàïðèç ïîëèòèêàíîâ ëèòîâñêèõ ïîëÿêî⠖ ýòî òðåáîâàíèå ïîïîëíèòü ëèòîâñêèé àëôàâèò ïîëüñêèìè áóêâàìè è ïèñàòü ýòèìè áóêâàìè ôàìèëèè ïîëÿêîâ â ëèòîâñêèõ ïàñïîðòàõ. Ýòî òðåáîâàíèå îáñóæäàåòñÿ äàæå íà ìåæãîñóäàðñòâåííîì óðîâíå. Áûëî áû ïîíÿòíî, åñëè áû îíî îáñóæäàëîñü âñåìè çàðóáåæíûìè ñòðàíàìè, ãäå æèâóò êðóïíûå ïîëüñêèå îáùèíû (ÑØÀ, Ãåðìàíèÿ, Ëàòâèÿ, Óêðàèíà, Áåëàðóñü è äð.). Ìåæäó òåì, ýòîãî òðåáóþò òîëüêî ó ëèòîâñêîãî ïðàâèòåëüñòâà, õîòÿ «áîðöû» çà ïðàâà ïîëÿêîâ ñàìè ýòî íå âñåãäà ñîáëþäàþò – ßí Öåõàíîâè÷ ïî-ðóññêè áåç óãðûçåíèé ñîâåñòè ïîäïèñûâàëñÿ êàê Èâàí Òèõîíîâè÷.  íàñòîÿùåå âðåìÿ Ëèòâà è Ïîëüøà âõîäÿò â îäíè åâðîïåéñêèå ñòðóêòóðû, äðóçüÿ-ñîñåäè è ïàðòíåðû. Îíè ìîãëè áûòü ñîþçíèêàìè â ïåðâîé ïîëîâèíå ÕÕ âåêà, åñëè áû íå ðåòðîãðàäíûå àìáèöèè ïîëüñêèõ ãåíåðàëîâ XVIII âåêà è íåñïðîâîöèðîâàííîå ïðîòèâ Ëèòâû íàñèëèå – â ýòîì ñìûñëå ïîñòóïîê Ë. Æåëèãîâñêîãî ïî ñâîåìó öèíèçìó ïðåâîñõîäèò äàæå àãðå ññèþ Ìîñêâû â îòíîøåíèè Ãðóçèè â àâãóñòå 2008 ãîäà. 189

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Î÷åâèäíî, ÷òî îêêóïàöèÿ Âèëüíþññêîãî êðàÿ ñäåëàëà íåâîçìîæíûì âîåííûé ñîþç ïÿòè ñòðàí (Ïîëüøà, Ëèòâà, Ëàòâèÿ, Ýñòîíèÿ, Ôèíëÿíäèÿ), ñîçäàíèå êîòîðîãî ïîîùðÿëè Àíãëèÿ è Ôðàíöèÿ è êîòîðûé ïîçäíåå òî÷íî ñïðàâèëñÿ áû ñ óìûñëàìè Ãèòëåðà è Ñòàëèíà. Îêêóïàöèÿ Âèëüíþññêîãî êðàÿ áûëà îñîáåííî âûãîäíà ñòàëèíñêîé Ìîñêâå: ïîääåðæèâàÿ Ëèòâó ïî âèëüíþññêîìó âîïðî ñó, îíà â òå÷åíèå âñåãî ìåæâîåííîãî ïåðèîäà ññîðèëà ëèòîâöåâ ñ Ïîëüøåé, à òàêæå ñ Ëàòâèåé è Ýñòîíèåé, êîòîðûå áûëè âûíóæäåíû äèïëîìàòè÷íî ëàâèðîâàòü ìåæäó ìàëåíüêîé ñîþçíèöåé Ëèòâîé è áîëüøîé ñîþçíèöåé Ïîëüøåé. Ïîýòîìó ïî÷èòàíèå ìåæâîåííîãî îêêóïàöîííîãî ïåðèîäà è êðîâàâûõ «ãåðîåâ» Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû â Âèëüíþññêîì êðàå íèêàê íå ñî÷åòàåòñÿ ñ ñîâðåìåííûì óêðåïëåíèåì ëèòîâñêî-ïîëüñêèõ îòíîøåíèé, à ïîääåðæàíèå ìåæâîåííîé íåòåðïèìîñòè ê Ëèòâå è ëèòîâöàì î÷åíü âûãîäíî Êðåìëþ, ó êîòîðîãî â Ëèòâå íåò êðåïêîé ðóññêîÿçû÷íîé ïîääåðæêè. Êðîìå òîãî, ýòà ïðîïàãàíäà òîëêàåò íåêîòîðûõ æèòåëåé êðàÿ ê òàêèì áåçóìñòâàì, êàêîå ïðîèçîøëî â äåðåâíå Äðàó÷ÿé Øèðâèíòñêîãî ðàéîíà – 12 ôåâðàëÿ 1998 ãîäà åå æèòåëü ðàññòðåëÿë âñåõ ñâîèõ ñîñåäåé-ëèòîâöåâ. Íè â êàêîì äðóãîì çàðóáåæíîì ãîñóäàðñòâå ïîëÿêàì íå ñîçäàíû òàêèå óñëîâèÿ è íå ïðåäîñòàâëåíû òàêèå ïðàâà, êàê â Ëèòâå. Íè â êàêîé äðóãîé ñòðàíå íå ñîçäàíû òàêèå õîðîøèå óñëîâèÿ ðóññêèì, êàê â Ëàòâèè è Ýñòîíèè. Íî âî âñåõ òðåõ ñòðàíàõ âûÿâëÿþòñÿ ïàðàëëåëè – ÷åì áîëüøå äåëàåòñÿ ñêèäîê ïîëèòèêàíàì íàöìåíüøèíñòâ, òåì áîëüøå è íàõàëüíåå ñòàíîâÿòñÿ èõ íîâûå òðåáîâàíèÿ è ïîâåäåíèå âîîáùå. Èíòåðåñíî, ãäå íàõîäèòñÿ ïðåäåë. Îïóáëèêîâàíî http://ru.delfi.lt/opinions/comments/article.php?id=18486353 http://plistkov.livejournal.com/48620.html 10 ñåíòÿáðÿ 2008 http://www.inosmi.ru/translation/243936.html http://www.materik.ru/print.php?section=analitics&bulsectionid=25596 http://www.webflaner.ru/news/i195928.html 11 ñåíòÿáðÿ 2008

Êîììåíòàðèè

+

(rus.delfi.lt; âñåãî – 116)

Áåüðàñ, 2008 09 10 10:39 Àêòóàëüíàÿ ñòàòüÿ îñîáåííî ïðî ïîëÿêîâ, ñàì æèâó ñðåäè íèõ è ìîãó ïîòâåðäèòü, ÷åì áîëüøå èì ïîáëàæåê òåì îíè íàãëåå, à ëèòîâöåâ îíè çà ëþäåé íå ñ÷èòàþò.

_

Êðàññ, 2008 09 10 10:23 ×òî èíòåðåñíî, ðóññêèå â Ëàòâèè ñìîòðÿò íà Ðîññèþ, ïîòîìó ÷òî îíè ðóññêèå, à âîò ëàòûøè â Ëàòâèè ñìîòðÿò íå íà Ëàòâèþ, à íà ÑØÀ. Ïàðàäîêñ.

190

ÑËÀÂßÍÎßÇÛ×ÍÛÉ ÃÐÀÆÄÀÍÈÍ ÑÒÐÀÍ ÁÀËÒÈÈ

_

+ to Porosi, 2008 09 10 10:46 Ðóññêèå ýòî ïîíèìàþò è óñìåõàþòñÿ êîãäà ìåñòíûå ïûòàþòñÿ äîáèâàòüñÿ èñêëþ÷èòåëüíîñòüþ ñâîèõ ãîëîäîìîðîâ :)) Vot v etom ty prav: russkije, kotoryje do sich por nie mogut soscitat, skolko diesiatkov milionov vo vremena bolshevikov poteriali svojevo naselenija iz za deportacij, goloda, rasstrelov, smejutsa, kogda kto to govorit o desiatkach tysiac unictozennych myrnych zytelej:)) ïðàâèëüíî, 2008 09 10 11:51 âñå òû, Áóòêóñ, ïðàâèëüíî íàïèñàë. Àðõèâåðíî, óâû. âèëåíñêèé, 2008 09 10 17:33 ×òî Àðìèÿ Êðà¸âà – ýòî áàíäèò ñêîå ôîðìèðîâàíèå, òî ÿ è áåç Áóòêóñà çíàë. Íè÷åãî íîâîãî. to mike, 2008 09 10 17:47 Àâòîð õîòåë íàïîìíèòü, ÷òî â ãîñòÿõ âåñòè ñåáÿ íóæíî òàê, êàê íóæíî âåñòè ñåáÿ â ãîñòÿõ. Ãîâîðèòü íóæíî íà ÿçûêå õîçÿèíà, ñîáëþäàòü çàêîíû ýòîãî äîìà. Ñëîâîì âåñòè ñåáÿ õîðîøî. Íó à åñëè ÷òî òî è íåóñòðàèâàåò, òî ñêàçàòüò õîçÿèíó, ÷òî çàâòðà ÿ îò âàñ óõîæó äîìîé. Íåçàáóäüòå ïîáëàãîäàðèòèü çà ïðîæèòûå ãîäû â åãî äîìå, è îí íà ïðîùàíèå Âàñ îáíèìåò è ïîæìåò ðóêó. Áóäåì æèòü âðîçü, íî â äðóæáå. Aleksotas, 2 to mike, 2008 09 10 17:57 À ÿ ïîíÿë èíà÷å. ßçûê òóò íå ïðè ÷åì. Ñëàâÿí èç ÂÊË íèêòî íå âûãîíÿë, èáî îíè íå âîñõâàëÿëè ÷óæèõ ãîñóäàðñòâ, íå ïðåäñòàâëÿëè â Ëèòâå èíòåðåñû Ìîñêâû èëè Ïîëüøè, à ñòîÿëè çà ñâî¸ – ëèòîâñêî å – ãî ñóäàðñòâî. Íàñìåðòü, åñëè íàäî áûëî. ashai, 2008 09 11 06:38 na kitokios rusø reakcijos ir nesitikëjau. Naivus, EMX, 2008 09 11 12:33 îí çàêëþ÷àåòñÿ â ïî÷èòàíèè Ðîññèè.

Nord, 2008 09 10 10:31 Áðåä óìåðåííîãî íàöèêà ñ ïîäòàñîâêîé è âîëüíîé îäíîñòîðîííåé èíòåðïðèòàöèåé íåêîòîðûõ èñòîðè÷åñêèõ ôàêòîâ. Î÷åíü íèçêèé óðîâåíü. Íåçà÷åò. Ïîðîñü, 2008 09 10 10:35 Ñìåøíûå òàêèå. Íå äàíî èì ïîíÿòü, ÷òî èõ íàíîîêóïàöèè íè÷òî ïî ñðàâíåíèþ ñî ÂΠè âîéíàìè ñîòðÿñàâøèìè ðîññèþ. Ðóññêèå ýòî ïîíèìàþò è óñìåõàþòñÿ êîãäà ìåñòíûå ïûòàþòñÿ äîáèâàòüñÿ èñêëþ÷èòåëüíîñòè ñâîèõ ãîëîäîìîðîâ. Ýòî çëèò ìåñòíûõ è îíè íà÷èíàþò ñâîþ ôàøèñòâóþùèóþ ïðîïàãàíäó è ãîí, ÷òî îïÿòü çëèò ðóññêèõ. ãû, 2008 09 10 12:17 Âïðèíöèïå Ñòàëèíó áûëî âûãîäíî îòäàòü Âèëüíî ëèòîâöàì - òîãäà ïîøëà ãðûçíÿ ìåæäó äâóìÿ íàöèîíàëèñòè÷åñ? ?èìè íàðîäàìè. À ýòî âñåãäà ïîëåçíî. À ïîëÿêîâ, êàê òîãäà Æèëèãîâñêîãî, ïîääåðæèâàåò íå Êðåìëü (ýòî ïàðàíîÿ), à Âàðøàâà. È âñå ãîâîðÿò ïðî ïîñîëüñòâî íà óëèöå Ëàòâþ, íî íèêòî äàæå ïðåäñòàâèòü íå ìîæåò, ÷òî òâîðèòñÿ â ïîëüñêîì ïîñîëüñòâå J UUT, àâòîðó, 2008 09 10 12:45 Èíòåðåñíî áûëî áû ðàçúÿñíåíèå ñëî⠓óñòóïêè” è “íàãëåþò”. Ìîæåò, ó ïîëÿêîâ è ðóññêèõ ãîëîñ íà âûáîðàõ çà÷èòûâàåòñÿ êàê äâà? Èëè ó íèõ ïðåèìóùåñòâåííî? ? ïðàâî íà òðóäîóñòðîéñòâî? Èëè îíè èìåþò ñêèäêó ïî íàëîãàì? À “íàãëåþò” – ýòî ïðàçäíóþò íå òå ïðàçäíèêè? Èëè òðàêòóþò èñòîðèþ ïî-äðóãîìó? Èëè íà÷èíàþò äåíü íå ñ èñïîëíåíèÿ ãèìíà Ëèòâû ïî ñòîéêå “ñìèðíî”? Õîòåëîñü áû ðàçúÿñíåíèÿ äàííûõ òåðìèíîâ. 2ÓÓÓ, 2008 09 10 12:47 Íó ðóññêèå íå ëþáÿò Äÿäþ Ñýìà, à ïîëÿêè ñ÷èòàþò ÷òî æèâóò íà ýòíè÷åñêîé Ðîäèíå :) ÑÏÐÀÂÅÄËÈÂÛÉ, 2008 09 10 19:34 -Âñòðåòèòü áû òàêóþ ìðàçü, äà îòïèçäîøèòü åå òàê, ÷òîá îíà ñóêà äî êîíöà äíåé ñâîèõ, êèøêàìè áëåâàëà! Âîò òîãäà áû

191

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+

_

A tot, kto ne poèitaet RoSSiju, tot srazu nacist?

òâàðþãà è äóìàòü çàáûëà î ïîäîáíîé õ.éíå, êîòîðóþ îíà òóò ïèøåò…

Tadas, Íàøè â áëèæíåì çàðóáåæüå, 2008 09 11 19:11, 2008 09 11 20:11 Nieko naujo. Visi þinom, kad “Naði” seniai griauna Baltijos valstybes ið vidaus.

ïðàãìàòèê, 2008 09 11 20:21 Èç ñòàòüè ïîíÿë, ÷òî äëÿ ëèòîâöà âñå ïëîõî-è ðóññêèå, è ïîëÿêè,è èõ èñòîðèÿ. Âñå òàêè äàëåêî ëèòâå äî åâðîïåéñêîé òîëåðàíòíîñòè.

Óêðà¿íåöü 2 ïðàãìàòèê, 2008 09 12 00:20 Îé, íó íåíàäî ñâîè ïðîáëåìü³ ñâàëèâàòü íà Ëèòâó...

Arnas, 2008 09 13 15:20 ×èòàë ñ èíòåðåñîì ñòàòüþ ýòîãî ÷åë-êà, èçëàãàâøåãî ÑÂÎÞ òî÷êó çðåíèÿ íà íåêîòîðûå ôàêòû íàøåé íåïðîñòîé èñòîðèè è ïðåòåíäóþùåé íà âíèìàíèå, íî äî÷èòàâ äî ÝÒÎÃÎ: “... ïîñòóïîê Ë. Æåëèãîâñêîãî ïî ñâîåìó öèíèçìó ïðåâîñõîäèò äàæå àãðåññèþ Ìîñêâû â îòíîøåíèè Ãðóçèè â àâãóñòå 2008 ãîäà.”, – æàëêî ñòàëî íå òîëüêî ïîòðà÷åííîãî âðåìåíè, íî è óêðåïèëî âî ìíå óâåðåííîñòü, ÷òî èñòîðèþ ïèøóò íå èñòîðèêè, à ìåðçîïàêîñòíûå ëþäèøêè (íîâåéøèå êíèãè ïî èñòîðèè Ëàòâèè, Óêðàèíû è ò.ä. íàïèñàíû èìè æå), çàáûâàÿ î òîì, ÷òî ëþäè ñåé÷àñ ãðàìîòíûå è ìîãóò ýòîò ìóñîð ïðî÷èòàòü. À ýòîò êëèíè÷åñêèé áðåä: – “ Íè â êàêîé äðóãîé ñòðàíå íå ñîçäàíû òàêèå õîðîøèå óñëîâèÿ ðóññêèì, êàê â Ëàòâèè è Ýñòîíèè.” – ñ äîëæíûì ïîíèìàíèåì ìîæåò áûòü îöåíåí òîëüêî â ëó÷øèõ óíèâåðñèòåòñêèõ êëèíèêàõ Âàøèíãòîíà!!! Òàì èìååòñÿ ëó÷øàÿ â ìèðå àïïàðàòóðà äëÿ æåëàþùèõ áåçáîëåçíåííî óäàëèòü óãðûçåíèÿ ñâîåé ñîâåñòè è ñìà÷íî ïëþíóòü â ÷óæóþ äóøó áåçíàêàçàííî. (Ê ñîæàëåíèþ, áåçíàêàçàííî...)

Certus, to Amigo, 2008 09 12 16:01 Ïðîñòÿò ìíå äðóçüÿ-ëèòîâöû, íî çà÷åì òðîãàòü ïðîøëîå... Âîò è ÿ ãîâîðþ – çà÷åì òðîãàòü? Íàõðåí óñòðîèëè ýòó ïîêàçóõó ñ ÀÊ? æóðàâëèê, Amigo, 2008 09 12 16:18 Ñàì ÿ – ïîëÿê è íå ïîçâîëþ ïëåñòè èñòîðè÷åñêîé õó.íè. Âî-ïåðâûõ, òû òàêîé æå ïîëÿê, êàê ÿ êèòàåö. Âî-âòîðûõ, ïîëÿêè åùå íå òàêóþ õ.éíþ ïëåòóò. Î ñâîåé “íåçãèíåëîé”. æóðàâëèê, Arnas, 2008 09 13 16:48 ×å òû èñòåðèêóåøü – âåäü àâòîð ïî ñóòè äåëà ïðàâ. Ìåäâåäåâ õîòü ïîäîæäàë, ïîêà ó Ñààêàøâèëè ñäàñò íåðâû è ïîÿâèòñÿ ïîâîä äëÿ ââùäà âîéñê â Þæíóþ Îñåòèþ. À ó òâîåãî Æåëèãîâñêîãî äàæå ïîâîäà íå áûëî. Áîëåå òîãî – íàêàíóíå áûëî ïîäïèñàíî Ñóâàëêñêîå ïåðåìèðèå, è Âèëüíî Ïîëüøà ïðèçíàëà Ëèòâå. Òàê ÷òî ÷üÿ êîðîâà ìû÷àëà, à òâîÿ – ìîë÷àëà. Õåõå, 2008 09 14 11:45 Äà, Âàðøàâà âîþåò íà äâà ôðîíòà – è ñ Ðîññèåé è ñ Ëèòâîé :) ×òî äåòêàì âïàðèâàþò â ïîëüñêèõ øêîëàõ? ×òî ñêàçàëà Âàðøàâà. À âû òóò äðóæèòü ñåìüÿìè ñîáðàëèñü. æóðàâëèê, Ñêèô, 2008 09 13 19:01 ß íå ðóãàþñü. ß òîëüêî íàïîìèíàþ êîå÷òî, î ÷åì îíè “çàáûëè”. Ìåæäó ïðî÷åì, è Äçåðæèíñêèé, è Òóõà÷åâñêèé áûëè ñîîòå÷åñòâåííèêè. Íî îá ýòîì ïîëÿêè ìîë÷àò.

Ñêèô, 2008 09 13 18:52 Ïóñòü íèêòî è íèêîãäà íå ïóòàåò ñîâåòñêîãî áàíäèòà â áóäåíîâêå ñ ðóññêèì ÷åëîâåêîì Íàäî ñêàçàòü, ÷òî â ýòèõ áóäåíîâêàõ áûëî ìíîãî ëàòûøåé, ýñòîíöåâ, åâðååâ, íî î÷åíü ìàëî ðóññêèõ. Êñòàòè, à êòî áûë ïî íàöèîíàëüíîñòè Äçåðæèíñêèé? Ñêèô, 2008 09 13 18:54 Æóðàâëèê, íó ÷òî òû ðóãàåøüñÿ ñ ïîëÿêàìè? Ìàëî íàì ëèòîâñêîé íåíàâèñòè ê ñëàâÿíàì, òàê åùå è äðóã ñ äðóãîì ïåðåðóãàåìñÿ?

192

KLÛPANTI LIETUVA Tarp visø ekonominiø, energetiniø, bankiniø, naftiniø, dujiniø, emigraciniø ir panaðiø problemø paskæsta (ar sàmoningai paskandinama) viena nepaprastai svarbi problema – Lietuvos lietuviø tautinis orumas. Politikai tokiais atvejais vaidina einanèius per þarijas – kad tik kas jø ar visos Lietuvos neapkaltintø antisemitizmu, antilenkiðkumu, anti…, anti… Ðitaip aklai baiminantis uþminti ant þarijos ir nusideginti nuosavà padà, labai daþnai uþminama ant savo tautos þaizdø. Slavocentrinë istorijos interpretacija Neseniai istorikas A. Bumblauskas pateikë á lietuviø kalbà iðverstà dalies lenkø istorikø interpretacijà, pateisinanèià Rytø Lietuvos 1920 m. þeligovskinæ okupacijà ir 1922 m. to kraðto aneksijà. Pati interpretacija nestebina – toks jau tas istorijos mokslas, – taèiau glumina tai, kad jà pasirinko Lietuvos istorikas. Pagal toká pat modelá, tik rusiðkà, pilietiniu karu galima pavadinti bei pateisinti ir bolðevikinæ ðalies okupacijà tiek 1919, tiek 1940 m. – juk Lietuvoje radosi ir V. Kapsuko, ir A. Snieèkaus ðalininkø lietuviø! Latvijos bolðevikinæ okupacijà 1919 m. vykdë raudonieji latviø ðauliai – kuo tau ne pilietinis karas? Interpretacija nenauja – ponas A. Bumblauskas negali neprisiminti sovietmeèio vadovëliø teiginio, jog 1940 m. ávykiai Lietuvoje buvo viso labo „tarybø valdþios atkûrimas“, kurià, „Lietuvos liaudies ákurtà“, 1919–1920 m. uþgniauþë „burþuaziniai nacionalistai ir uþsienio imperialistai“. J. Pilsudskiui ir jo kompanijai Vilniaus okupacija irgi buvo tik „ATR atkûrimas“, nors prijungæs „Vidurio Lietuvà“, Pilsudskis nebesilaikë jos „vadavimo“ preteksto ir ðalá toliau vadino Rzeczpospolita Polska, bet ne Rzeczpospolita Obojga Narodów, tuo parodæs tikruosius okupacijos tikslus. Ði slavocentrinë ávykiø interpretacija perbraukia visà Lietuvos Respublikos pasiprieðinimo svetimai kariuomenei prasmæ ir paniekina kritusiøjø uþ Lietuvos nepriklausomybæ atminimà. Klausimas tik vienas: ar pagerëjus santykiams su Rusija, nebus „perþiûrëta“ ir Lietuvos kariniø konfliktø su ðia ðalimi istorija? „Durniø laivo“ autorius V. Petkevièius irgi tik pilietiniu karu aiðkina Lietuvos rezistencijà (pasak jo – banditø veiklà) po II pasaulinio karo. Skirtumas tik tas, kad lenkmeèiui pateisinti ði schema Lietuvoje iki ðiol dar nebuvo taikoma. Nenuostabu, kad tokia interpretacija tiesiog suþavëjo Vilnijos autonomininkus – vieno jø laikraðèio internetinë svetainë susilaukë per tûkstanèio egzaltuotø komentarø, ko, atrodo, nëra buvæ per visà to laikraðèio internetinæ istorijà. 193

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Silpnøjø politika Kad politika kaimynø atþvilgiu yra selektyvi, nieko nestebina. Mat kaimynas kaimynui nelygu. Taèiau ir skirtingai orientuodamiesi á kaimynus, juos kritikuodami ar adoruodami, þiûrëkime pirmiausia savo interesø. Ðiuo metu daugiausia ugnies susilaukia Rusija. Ji „kalta“ dël to, kad mûsø televizijos rusifikuotos, kad taksistai garsiai leidþia „Russkoje radio“, kad nebeveikia „Druþbos“ naftotiekis, kad bruka Lietuvai nereikalingà „Baltijos akademijà“, kad sau naudingai interpretuoja XX a. istorijà (kà, beje, daro visos tautos). Bepigu kaltinti Rusijà bûtomis ir nebûtomis nuodëmëmis, kai uþ nugaros stovi NATO ir JAV globëjai, kurie slapta ar atvirai irgi nusiteikæ antirusiðkai. Taèiau kol mes apsiputojæ keikiam Rusijà, kiti kaimynai tylutëliai „prastumia“ á Lietuvà savo interesus, iðstûmæ mûsiðkius. Pabandykit, pavyzdþiui, apkaltinti Lenkijà savo interesø ágyvendinimu Lietuvoje mûsø interesø sàskaita. Nepavyks, nes savo interesus mes patys iðmainëm á kaimynës interesus. Dël hipotetinio elektros tilto, dël partnerystës ar apskritai dël ðventos ramybës. Ðaukiam, kad pas mus per daug aukðtøjø mokyklø, ðaukëm, kad „Baltijos akademijoje“ Maskva ketino ugdyti Lietuvoje savo penktàjà kolonà, bet pabandykit pasiûlyti uþdaryti Baltstogës universiteto Vilniaus filialà, ruoðiantá valstybës valdymo specialistus (kurios valstybës?). Filialà, kuriame dekanu dirba þmogus, paskelbæs „mokslinᓠdarbà, pavadintà Litewska okupacja Wileñszczyny. Tiesa, dvigubus standartus taikom ne mes vieni. Ir ne tik dël svetimø aukðtøjø mokyklø. Pabandykit pareikalauti ið Lenkijos leisti Punske bei Seinuose ant savivaldybës ir kitø valdþios pastatø raðyti iðkabas ne tik lenkø, bet ir lietuviø kalba. Bijot, kad Lenkijai tai gali nepatikti? Pabandykit uþdëti apinasrá Vilniaus ir Ðalèininkø rajonø savivaldybiø savivalei, valstybinës kalbos ástatymo ignoravimui, konstituciniø teisiø paþeidinëjimams priimant á darbà, „reorganizuojant“ lietuviðkas Vilnijos mokyklas, tyèiojimuisi ið Lietuvos, statant Vilnijoje paminklus þeligovskininkams ir „krajovcams“, propaguojant rezervatiná parapiná ðovinizmà. Nebandysit? Bijote, kad vietiniai karaliukai ims rëkti, jog pradëjot kampanijà prieð „polskoðè na Vilenðèyzne“? O jie tikrai ims rëkti. Ir juo labiau jûs gûðitës, juo garsiau jie rëks. Ar jûs matëte rusø staèiatikiø popà, vaikðtantá po Vilniø su virgule ir ieðkantá kapiniø? Ar jûs matët popà, kumðèiais puolantá fotografà? Teisybë – nematët. Jei bûtumët matæ, bûtumët pakëlæ didþiulá triukðmà. O þydø rabinà? Matët. Ir þinote, kodël tylit? Kodël po chuliganiðko iðpuolio leidote jam iðvykti? Kodël tylite, kai lietuvius n-tàjá kartà apðaukia þydðaudþiø tauta? Ogi bijote duoti atkirtá, nes bijote bûti apkaltinti antisemitizmu. Bijote gauti riksmø ar moralø ið JAV Senato, kur þydai savo lobistø turi nepalyginamai daugiau nei rusai. Susidaro áspûdis, jog þydø ekstremistams netgi naudinga provokuoti antisemitines nuotaikas, kaip ir Vilniaus lenkø 194

KLÛPANTI LIETUVA

ekstremistams – antilenkiðkas, nes visa tai duoda dividendø: duoda konsoliduojantá prieðo ávaizdá ir naiviø rëmëjø paramà kovai su „prieðu“. Tada galima vaidinti aukà ir laukti aukojamø pinigø. Jûs tai þinot, todël sakot: „Nesinori pasiduoti provokacijai“. Bet þinokite ir kitkà – ðità jûsø nenorà puikiai jauèia kita pusë ir tuo sëkmingai naudojasi. Toji pusë mato jus klûpanèius ið bejëgiðkumo ir nesugebanèius keisti situacijà lietuviø tautos naudai. Laiko jus klûpanèiais klumpëtais nemokðomis baudþiauninkais, tokia poza atëjusiais á politikà. Jei nesugebate bûti Lietuvos politikais, ko tada lindot á politikà? Þiniasklaidoje vis pasirodo praneðimø apie nubaustus asmenis uþ antisemitinæ propagandà, uþ seksualiniø maþumø atstovø niekinimà. Nubaustus pagrástai. Bet ar yra nubaustas bent vienas nelietuvis internautas, raðæs antilietuviðka neapykanta persunktus ðovinistinius komentarus? Ar mums pakanka ryþto patraukti atsakomybën uþ lietuvio garbës ir orumo áþeidimà? Uþ iðsityèiojimà ið Lietuvos valstybingumo, Lietuvos istorijos, etnokultûros? Orûs nemëgsta klûpanèiø. Orûs gerbia tik oriuosius, save gerbianèius. Tad Lietuvos politikams palinkëèiau vieno: gerbkim kitas tautas, bet neuþmirðkim ir lietuviø. Mes irgi tauta. Liaukitës klûpojæ – ne tam jus rinkome! Publikuota http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=19125348 2008 lapkrièio 4 http://www.voruta.lt/article.php?article=1446 2008 lapkrièio 6 http://www.biteplius.lt/lt/2content.content_view_club/1957745=(1084826052 2008 lapkrièio 7

Komentarai

+

(delfi.lt; ið viso 677)

Juodas jautis, 2008 11 04 13:30 Puikus, savalaikis ir labai reikalingas straipsnis. lietuvis, 2008 11 04 13:30 teisingas straipsnis, tik ar kas nors iðgirs autoriaus kreipimàsi? pilietis, 2008 11 04 13:45 Geriau orûs, kad ir neturtingi. Orumas taip pat turtas, á pinigus neverèiamas.

_

Aiman, 2008 11 04 15:22 Ne ne ne. Atsisakau rimtai vertinti situacijà, kai kalbininkas vieðai kritikuoja istorijos mokslø daktaro nuomonæ istorijos klausimais. Ádomu, kaip reaguotø A.Butkus, jei A.Bumblauskas pradëtø já mokyti lietuviø pravardþiø genezës (A.Butkus yra apsigynæs disertacijà „Lietuviø pravardës“)? Tikriausiai skaniai juoktøsi. Bet, atrodo, Lietuvoje istorijà iðmano

195

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ p, 2008 11 04 14:00 Pagalau nors kas nors prabilo. Pagarba. d, 2008 11 04 14:19 virðûnëse verslininkai, o ne patriotai. verslininkai klûpës ar kojas buèiuos, nes lenkiasi pinigui. Ko gi norëti Kaubojus, 2008 11 04 14:28 Pasiraðau abiem rankom. Gryna teisybë, kad mûsø vadai yra kinkadrebiai ir nuolankûs prieð didesnius. Ypaè / .../ buvæ komunistai; ið jø kailio taip ir dvokia tas nuolankus internacionalizmas, kuris reiðkë rusinimà prie sovietø, o dabar lenksis bet kam didesniam stipresniam ar áþûlesniam. Tas vergo kompleksas ásëdæs iki kaulo; uþtenka prof. Landsbergiui pasakyti visà tiesà apie Rusijà, kaip choras vergø ima klykti:”nepykdykim rusø, nes dujas pabrangins”. Pusë komentatoriø yra vergiðkai ásitikinæ, kad mes turim lankstytis prieð Kremliø ir kad dël nekokiø santykiø mes esam patys kalti. Galø gale ir patys mes esam vergai, jeigu iðsirenkam á valdþià tokius paèius vergus, kuriems linksta nugara ir iðtásta lieþuvis, tik pamaèius didesná uþpakalá. Ugdykim jaunà kartà lietuvybës dvasia – ið tø susilenkusiø seniø vergo dvasios jau ir su pagaliu neiðmuði. Aiðku, kad jie daro labai neigiamà átakà; daugelis mano ,kad taip ir turi bûti. Kas tada iðauga? Nauji vergai? Ne valstybë, o teritorija /../ 2008 11 04 15:21 Anot /.../ Vytauto Radþvilo, „Seniai buvo aiðku, kad Lietuva nëra jokia parlamentinës demokratijos ðalis: buvo tik graþi demokratijos iðkaba. Atkûrusi nepriklausomybæ ji net netapo tikra valstybe, o paprasèiausiai yra teritorija, dël kurios kontrolës ðtai jau keliolika metø grumiasi nomenklatûriniai-oligarchiniai klanai“. Politologo teigimu, ðiomis aplinkybëmis nepajëgë susiformuoti nei valstybinis poþiûris á ðalies reikalus, nei tikros valstybës institucijos, kuriomis dabar

_

visi iki vieno, pradedant muzikologais ir baigiant lituanistais. Ir iðmano geriau nei profesionalûs istorikai. Tad pasijuokim. Ju, 2008 11 04 15:57 Lietuvos tradicijos yra daugiatautiðkumas ir daugiakalbystë. Butkus verèia tiesiog paþodþiui Hitlerio naciø partinius ðûkius “Deutschland, erwache”, “Deutsche, ehren sich, (kaufen nicht bei den Juden)” ir tiki nebaudþiamumu. Lenkai dabar Lietuvoje 7 proc. tautine mazuma, lygiai tiek Lietuvoje 1940 m. buvo zydu. Ðitas þmogus siekia tarpusavio nepastikëjimo ir prieðiðkumo. Lygiai taip vos prieð deðimtmetá prieð savo maþumas agitavo serbø ir kroatø nacionalistai profesoriai, provokavo banditizmà. Prie ko tai privedë? prie banditizmo ir niekuo dëtø þmoniø, moterø ir vaikø dviejø ðimtø tûkstanèiø þudyniø. Jei tokios targedijos neiðvengë kultûringesnë Bosnija, kaip to iðvengs Lietuva? Ið esmës, Butkus yra Stalino bolðevikø ir Hitlerio naciø ideologijø propagandistas, skatintis banditizmà ir vedantis Lietuvà á katastrofà. hm, 2008 11 04 17:28 beje, kaip jus manot – jei as pavadinu Lietuva valstybe okupante? Tai lietuvio orumo izeidimas ar karti tiesa? kutley, 2008 11 04 19:57 Juokingas straipsniukas. “Mûsiðkius muuuða!” – kaip tai paþástama. Nerasi tautos ir valstybës, kuriose tokios nuomonës nebûtø populiarios, greta visø kitø sàmokslo teorijø. Taip kad mes ne vieniði “nuskriaustøjø” gretose :) Aristotelis, 2008 11 04 20:39 Lietuviai buvo ir tebera yra bejegiai debatuose, gincuose ir savo teisumo irodinejime. Nemoka jie rinkti ir pateikti argumentus, o zodis retorika jiems siejasi su surio rusimi, matomai. Visas sis trukumas turi buti kompensuojamas “orumu”, “rimtumu” ir netgi

196

KLÛPANTI LIETUVA

+ vadinamos interesø grupiø priedangos, arba „stogai”, po kuriais vyksta klanø grumtynës Krapsas, 2008 11 04 15:24 Ale rimtos kalbos prasidëjo po komuniûgø pralaimëjimo..... GERAI!!!!!!!!!!!!!!! Paulius, 2008 11 04 15:37 Lietuvos valdininkams ir politikams reikia iðmokti draugauti su lenkais nenuolaidþiaujant, o lenkams reikia iðmokti nekaulyti kaip kokiems dvasios ubagams. 2to to Autoriui, 2008 11 05 11:32 arba uzdaru grupiu itraukimo i pagrindine kulturine-politine tauta programas. Naivus esi. Kaip tu átrauksi Vilniaus lenkà á bendrà Lietuvos kultûrà, jeigu jie izoliuojasi nuo jos ne tik kultûriðkai, bet ir teritoriðkai? Jei laikosi pilsudskinio Lietuvos skirstymo á “vilenskà” ir “kovenskà”? Jei lenkiðkasis ðovinizmas ir antilietuviðka arogancija dar nuo caro laikø tapo jø etninio sàmoningumo akcentu. xyz, 2008 11 06 11:22 Lenkijai yra naudinga vilkinti tà klausimà, nes elektros tilto pretekstu ji gali reikalauti ið Lietuvos nuolaidø kitose srityse. Juo ilgiau tilto nebus, juo daugiau nuolaidø bus. Rokas, 2008 11 05 11:33 Puikus straipsnis. Daþnai spjaudome ant savo valstybës ar jø institucijø, pamirðdami, kad tai esame mes patys. to ir, 2008 11 05 17:15 Rinau atvejis tik dar kartà patvirtina, jog Butkus teisus. Aurelijui, 2008 11 06 12:53 Nestatyk visko ant galvos. Straipsnyje nekvestionuojama partnerystë nei su Lenkija, nei su JAV. Smerkiamas tik mûsø paèiø elgesys, nes jis yra ne kaip parneriø, o kaip klusniø vasalø. Be to, su Lenkija galëjom bûti geri partneriai jau nuo 1920 m., jei ne Þeligovskio agresija prieð tuometinæ Lietuvos Respublikà. Ir bûtume ðventæ tos partnerystës jubiliejø.

_

“tautiniu lyriskumu”. O is salies atrodo apgailetinai. isrorikas, 2008 11 04 21:36 Bukas, nekompetetingas ir ksenofobiskas straipsnis paropdantis visa smulkmeniskos sielos valstiecio mentaliteta. w, 2008 11 04 21:41 Kaip atsiprasau, filologas, bando svarstyti apie profesonaliu istoriku darbus... Bumblausko negirdejau snekant apie latviu ar lietuviu kalbos ypatybes. Marius, 2008 11 10 09:42 Kvailas, neiðmananèio þmogaus straipsnis. Kada kalbininkai galø gale supras, kad jie kaip istorikai yra visiðkai niekas. Znawca, 2008 11 05 15:24 Panie Butkus! jak moýesz takie “bajki” pisaã, to nie wypada ogùupiaã tak litewski naród Aurelijus, 2008 11 06 12:44 Dauguma politiku gali tiketis prorusiskos ziniasklaidos ir tamsuoliu paramos pasirinkdami populizma ir nuvertindami nepriklausomybes ideja ir vakarietiska orientacija. Net sio straipsnio autorius piktintis lenkais ir zydais sugeba tik kazkaip netiesiogiai teigiamai atsiliepdamas apie rusus. Jau nieko naujo, kai delfyje kurstomos antilenkiskos, antizydiskos, antiamerikietiskos ir aplamai antivakarietiskos nuotaikos. Siame straipsnyje tas pats gali buti ivyniota i patriotizmo apvalkaleli...Daug kam nepatinka musu partneryste su Lenkija, geri santykiai su JAV. Tikrai nenoreciau teisinti Bumblausko. Televisija ir spauda visada turi dideli poveiki formuojant zmoniu nuomone ir cia visda gali buti finansavimas is penktosios kolonos ar kaip ten bepavadintume...

197

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

ÊÎËÅÍÎÏÐÅÊËÎÍÅÍÍÀß ËÈÒÂÀ Ñðåäè âñåõ ýêîíîìè÷åñêèõ, ýíåðãåòè÷åñêèõ, áàíêîâñêèõ, íåôòÿíûõ, ãàçîâûõ, ýìèãðàöèîííûõ è ïðî÷èõ ïðîáëåì òîíåò (èëè óìûøëåííî òîïèòñÿ) îäíà íåîáû÷àéíî âàæíàÿ ïðîáëåìà – íàöèîíàëüíîå äîñòîèíñòâî ëèòîâöåâ Ëèòâû. Ïîëèòèêè â òàêèõ ñëó÷àÿõ èçîáðàæàþò ñòóïàþùèõ ïî óãëÿì – òîëüêî ÷òîáû íèêòî èõ èëè âñþ Ëèòâó íå îáâèíèë â àíòèñåìèòèçìå, àíòèïîëüñêîñòè, àíòè…, àíòè… Òàê, ñëåïî îïàñàÿñü íàñòóïèòü íà ãîðÿ÷èé óãîëü è îæå÷ü ñòóïíþ, î÷åíü ÷àñòî íàñòóïàþò íà ðàíû ñâîåãî íàðîäà. Ñëàâîöåíòðèñòñêàÿ èíòåðïðåòàöèÿ èñòîðèè Íåäàâíî èñòîðèê À. Áóìáëàóñêàñ ïðåäñòàâèë ïåðåâåäåííóþ íà ëèòîâñêèé ÿçûê èíòåðïðåòàöèþ íåêîòîðûõ ïîëüñêèõ èñòîðèêîâ, îïðàâäûâàþùóþ îêêóïàöèþ Âîñòî÷íîé Ëèòâû â 1920 ãîäó Ë. Æåëèãîâñêèì è àííåêñèþ êðàÿ â 1922 ãîäó. Ñàìà èíòåðïðåòàöèÿ íå óäèâëÿåò – òàêàÿ óæ ýòî íàóêà èñòîðèÿ, îäíàêî ñìóùàåò òî, ÷òî åå âûáðàë ëèòîâñêèé èñòîðèê. Ïî òîé æå ìîäåëè, òîëüêî ðóññêîé, ãðàæäàíñêîé âîéíîé ìîæíî íàçâàòü è îïðàâäàòü è îêêóïàöèþ ñòðàíû áîëüøåâèêàìè êàê â 1919 ã., òàê è â 1940 ã. – âåäü â Ëèòâå áûëè ñòîðîííèêè Â. Êàïñóêàñà è À. Ñíå÷êóñà. Áîëüøåâèñòñêóþ îêêóïàöèþ Ëàòâèè â 1919 ã. îñóùåñòâëÿëè ëàòûøñêèå ñòðåëêè – ÷åì íå ãðàæäàíñêàÿ âîéíà? Èíòåðïðåòàöèÿ íå íîâà – ãîñïîäèí Áóìáëàóñêàñ íå ìîæåò íå âñïîìíèòü óòâåðæäåíèÿ ñîâåòñêîãî ó÷åáíèêà, ÷òî â 1940ã. ñîáûòèÿ â Ëèòâå áûëè âñåãî ëèøü «âîññòàíîâëåíèåì ñîâåòñêîé âëàñòè», êîòîðóþ, «ñîçäàííóþ ëèòîâñêèì íàðîäîì», â 1919-1920ãã. çàãëóøèëè «áóðæóàçíûå íàöèîíàëèñòû è èíîñòðàííûå èìïåðèàëèñòû». Äëÿ Ïèëñóäñêîãî è åãî êîìïàíèè îêêóïàöèÿ Âèëüíþñà òîæå áûëà âñåãî ëèøü «âîññòàíîâëåíèåì Ðåñïóáëèêîé Oáîèõ Hàðîäîâ», õîòÿ, ïðèñîåäèíèâ «Ñðåäèííóþ Ëèòâó», Ïèëñóäñêèé íå ïðèäåðæèâàëñÿ ïðåäïîñûëîê åå «îñâîáîæäåíèÿ» è äàëåå íàçûâàë ñòðàíó Ïîëüñêîé Ðå ñïóáëèêîé, íî íå Ðåñïóáëèêîé Oáîèõ Hàðîäîâ, ïðîäåìîíñòðèðîâàâ òåì íàñòîÿùèå öåëè îêêóïàöèè. Ýòà ñëàâîöåíòðèñòñêàÿ èíòåðïðåòàöèÿ ñîáûòèé ïåðå÷åðêèâàåò âåñü ñìûñë ñîïðîòèâëåíèÿ Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè ÷óæîé àðìèè è îñêîðáëÿåò ïàìÿòü ïîãèáøèõ çà íåçàâèñèìî ñòü Ëèòâû. Âîïðîñ òîëüêî îäèí: íå áóäåò ëè «ïåðåñìîòðåíà» èñòîðèÿ âîåííûõ êîíôëèêòîâ Ëèòâû ñ Ðîññèåé ïîñëå óëó÷øåíèÿ îòíîøåíèé ñ ýòîé ñò ðàíîé? Àâòîð «Êîðàáëÿ äóðàêîâ» Â. Ïÿòêÿâè÷þñ ñîïðîòèâëåíèå Ëèòâû (ïî åãî ñëîâàì – äåÿòåëüíîñòü áàíäèòîâ) ïîñëå Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû 198

ÊÎËÅÍÎÏÐÅÊËÎÍÅÍÍÀß ËÈÒÂÀ

òîæå îáúÿñíÿåò òîëüêî ãðàæäàíñêîé âîéíîé. Ðàçíèöà ëèøü â òîì, ÷òî äëÿ îïðàâäàíèÿ ïåðèîäà âîññòàíèÿ 1863 ãîäà â Ëèòâå äî ñèõ ïîð ýòà ñõåìà åùå íå èñïîëüçîâàëàñü. Íåóäèâèòåëüíî, ÷òî òàêàÿ èíòåðïðåòàöèÿ ïðîñòî î÷àðîâàëà ñòîðîííèêîâ àâòîíîìèè Âèëüíþññêîãî êðàÿ – íà ñàéòå îäíîé èõ èíòåðíåò-ãàçåòû ïîÿâèëîñü áîëåå òûñÿ÷è ëèêóþùèõ êîììåíòàðèåâ, ÷åãî íå íàáëþäàëîñü â òå÷åíèå âñåãî ñóùåñòâîâàíèÿ ýòîé ãàçåòû. Ïîëèòèêà ñëàáûõ Íèêîãî íå óäèâëÿåò òî, ÷òî ïîëèòèêà â îòíîøåíèè ñîñåäåé ÿâëÿåòñÿ ñåëåêòèâíîé. Ñîñåä ñîñåäó ðîçíü. Íî äàæå ñ ðàçíîé îðèåíòàöèåé íà ñîñåäåé, êðèòèêóÿ èõ èëè âîñõèùàÿñü èìè, ìû ïðåæäå âñåãî äîëæíû ó÷èòûâàòü ñâîè èíòåðåñû.  íàñòîÿùåå âðåìÿ ñàìûé áîëüøîé îãîíü íàïðàâëåí íà Ðîññèþ. Îíà «âèíîâàòà» â ðóñèôèêàöèè ëèòîâñêèõ òåëåêàíàëîâ, â òîì, ÷òî òàêñèñòû ñëóøàþò «Ðóññêîå ðàäèî» íà ïîëíóþ ãðîìêîñòü, â òîì, ÷òî íå ðàáîòàåò íåôòåïðîâîä «Äðóæáà», ÷òî Ëèòâå íàâÿçûâàþò íåíóæíóþ Áàëòèéñêóþ àêàäåìèþ, â âûãîäíîé äëÿ ñåáÿ èíòåðïðåòàöèè èñòîðèè ÕÕ âåêà (òàê, âïðî÷åì, äåëàþò âñå íàðîäû). Ëåãêî îáâèíÿòü Ðîññèþ â íàñòîÿùèõ è ìíèìûõ ãðåõàõ, êîãäà çà ñïèíîé ñòîÿò ïîïå÷èòåëè ÍÀÒÎ è ÑØÀ, êîòîðûå òàéíî èëè îòêðûòî òîæå íàñòðîåíû ïðîòèâ Ðîññèè. Íî ïîêà ìû ñ ïåíîé ïðîêëèíàåì Ðîññèþ, äðóãèå ñîñåäè âòèõàðÿ «ïðîòàëêèâàþò» â Ëèòâó ñâîè èíòåðåñû, âûòåñíÿÿ íàøè. Ïîïðîáóéòå, ê ïðèìåðó, îáâèíèòü Ïîëüøó â îñóùåñòâëåíèè ñâîèõ èíòåðåñîâ â Ëèòâå çà ñ÷åò íàøèõ èíòåðåñîâ. Íå ïîëó÷èòñÿ, ïîòîìó ÷òî ñâîè èíòåðåñû ìû ïðîìåíÿëè íà èíòåðåñû ñîñåäêè. Ðàäè ãèïîòåòè÷åñêîãî ýëåêòðîìîñòà, ïàðòíåðñòâà è âîîáùå ñâÿòîãî ñïîêîéñòâèÿ. Êðè÷èì, ÷òî ó íàñ ñëèøêîì ìíîãî âóçîâ, êðè÷àëè, ÷òî Ìîñêâà â Áàëòèéñêîé àêàäåìèè ïëàíèðîâàëà âîñïèòûâàòü ïÿòóþ êîëîííó, íî ïîïðîáóéòå ïðåäëîæèòü çàêðûòü âèëüíþññêèé ôèëèàë Áåëîñòîöêîãî óíèâåðñèòåòà, ãîòîâÿùåãî ñïåöèàëèñòîâ â îáëàñòè ãîñóäàðñòâåííîãî óïðàâëåíèÿ (êàêîé ñòðàíû?). Ïðàâäà, äâîéíûå ñòàíäàðòû èñïîëüçóåì íå òîëüêî ìû. È íå òîëüêî â âîïðîñàõ èíîñòðàííûõ âóçîâ. Ïîïûòàéòåñü ïîòðåáîâàòü ó Ïîëüøè ïèñàòü â Ïóíñêå è Ñåéíàõ âûâåñêè íå òîëüêî ïî-ïîëüñêè, íî è ïîëèòîâñêè. Áîèòåñü, ÷òî Ïîëüøå ýòî ìîæåò íå ïîíðàâèòüñÿ? Ïîïûòàéòåñü îáóçäàòü ñâîåâîëèå ñàìîóïðàâëåíèé Âèëüíþññêîãî è Øàëü÷èíèíêàéñêîãî ðàéîíîâ, èãíîðèðîâàíèå çàêîíà î ãî ñóäàðñòâåííîì ÿçûêå, íàðóøåíèå êîíñòèòóöèîííûõ ïðàâ ïðè ïðèíÿòèè íà ðàáîòó, «ðåîðãàíèçàöèþ» ëèòîâñêèõ øêîë Âèëüíþññêîãî êðàÿ, îòêðûòèå ïàìÿòíèêîâ ïîñîáíèêàì Æåëèãîâñêîãî è «êðàéîâöàì», ïðîïàãàíäó ðåçåðâàöèîííîãî ïðèõîäñêîãî øîâèíèçìà. Íå áóäåòå? Áîèòåñü, ÷òî 199

A. Butkus. Baltiðkos impresijos ìåñòíûå êîðîëüêè íà÷íóò âîïèòü î íà÷àëå êàìïàíèè ïðîòèâ «ïîëüñêîùè íà Âèëåíùèçíå»? À îíè òî÷íî íà÷íóò. È ÷åì áîëüøå âû áóäåòå ñòàðàòüñÿ èõ óòèõîìèðèòü, òåì ãðîì÷å îíè áóäóò âîïèòü. Âèäåëè ëè Âû ïðàâîñëàâíîãî ïîïà, ðàñõàæèâàþùåãî ïî Âèëüíþñó â ïîèñêàõ êëàäáèùà? Âèäåëè ëè âû ïîïà, íàáðàñûâàþùåãîñÿ ñ êóëàêàìè íà ôîòîãðàôà? Äåéñòâèòåëüíî – íå âèäåëè. Åñëè áû âèäåëè, òî ïîäíÿëè áû áîëüøîé øóì. À åâðåéñêîãî ðàââèíà? Âèäåëè. È çíàåòå ïî÷åìó ìîë÷èòå? Ïî÷åìó ïîñëå õóëèãàíñêîé âûõîäêè ïîçâîëèëè åìó óåõàòü? Ïî÷åìó ìîë÷èòå, êîãäà ëèòîâöåâ â í-íûé ðàç îáçûâàþò íàðîäîì óáèéö åâðååâ? Áîèòåñü äàòü îòïîð, òàê êàê áîèòåñü îáâèíåíèé â àíòèñåìèòèçìå. Áîèòåñü ðîçîã è ïîó÷åíèé Ñåíàòà ÑØÀ, â êîòîðîì ó åâðååâ ñâîèõ ëîááèñòîâ êóäà áîëüøå, ÷åì ó ðîññèÿí. Ñêëàäûâàåòñÿ âïå÷àòëåíèå, ÷òî åâðåéñêèì ýêñòðåìèñòàì äàæå âûãîäíî ïðîâîöèðîâàòü àíòèñåìèòñêèå íàñòðîåíèÿ, êàê è âèëüíþññêèì ïîëüñêèì ýêñòðåìèñòàì – àíòèïîëüñêèå, òàê êàê âñå ýòî ïðèíîñèò äèâèäåíäû: ñîçäàåòñÿ êîíñîëèäèðîâàííûé îáðàç âðàãà è ïîëó÷àåòñÿ ïîääåðæêà íàèâíûõ ñòîðîííèêîâ â áîðüáå ñ «âðàãîì». Òîãäà ìîæíî èçîáðàæàòü æåðòâó è æäàòü ïîæåðòâîâàíèé. Âû çíàåòå ýòî è ïîýòîìó ãîâîðèòå «Íå õî÷ó ïîääàâàòüñÿ íà ïðîâîêàöèþ». Íî çíàéòå è äðóãîå – âàøå íåæåëàíèå ÷óâñòâóåò äðóãàÿ ñòîðîíà è ñ óñïåõîì ýòèì ïîëüçóåòñÿ. Òà ñòîðîíà âèäèò âàñ êîëåíîïðåêëîíåííûìè â áåññèëèè è íåñïîñîáíûõ èçìåíèòü ñèòóàöèþ â ïîëüçó ëèòîâñêîãî íàðîäà. Ñ÷èòàþò âàñ êîëåíîïðåêëîíåííûìè êðåïîñòíûìè íåó÷àìè â äåðåâÿííûõ áàøìàêàõ, êîòîðûå â òàêîé ïîçå ïðèøëè è â ïîëèòèêó. Åñëè âû íå ñïîñîáíû áûòü ëèòîâñêèìè ïîëèòèêàìè, çà÷åì òîãäà øëè â ïîëèòèêó?  ÑÌÈ ïîÿâëÿþòñÿ ñîîáùåíèÿ îá îñóæäåííûõ çà àíòèñåìèòñêóþ ïðîïàãàíäó, çà óíèæåíèå ñåêñóàëüíûõ ìåíüøèíñòâ. Îñóæäåíû îáîñíîâàííî. Íî îñóæäåí ëè õîòü îäèí ïîëüçîâàòåëü Èíòåðíåòà íåëèòîâåö, êîòîðûé âûðàæàë íåíàâèñòü ê ëèòîâöàì, ïèñàë øîâèíèñòñêèå êîììåíòàðèè? Õâàòèò ëè íàì ðåøèìîñòè ïðèâëå÷ü ê îòâåòñòâåííîñòè çà îñêîðáëåíèå ÷å ñòè è äîñòîèíñòâà ëèòîâöà? Çà íàñìåøêè íàä ãîñóäàðñòâåííîñòüþ, èñòîðèåé, ýòíîêóëüòóðîé Ëèòâû? Äîñòîéíûå íå ëþáÿò ïðåñìûêàþùèõñÿ. Äîñòîéíûå óâàæàþò ëèøü äîñòîéíûõ. Ïîýòîìó ÿ ïîæåëàë áû ëèòîâñêèì ïîëèòèêàì îäíîãî: óâàæàéòå äðóãèå íàðîäû, íî íå çàáûâàéòå è ëèòîâöåâ. Ìû òîæå íàðîä. Ïåðåñòàíüòå ñòîÿòü íà êîëåíÿõ – ìû íå äëÿ òîãî âàñ âûáèðàëè! Îïóáëèêîâàíî http://ru.delfi.lt/opinions/comments/article.php?id=19128709 4 íîÿáðÿ 2008

200

ÊÎËÅÍÎÏÐÅÊËÎÍÅÍÍÀß ËÈÒÂÀ

Êîììåíòàðèè

+

(rus.delfi.lt; âñåãî – 95)

Tadas, 2008 11 04 18:49 Kiekvienas, gerbiantis lietuviø tautà ir Lietuvà, turi bûti gerbiamas. Nepriklausomai nuo jo tautybës, tikëjimo ir odos spalvos. Kiekvienas, negerbiantis nei lietuviø, nei Lietuvos, buvo, yra ir bus negerbiamas. Tokia taisyklë. Hugh, 2008 11 04 20:06 Ïåðâàÿ çäðàâîìûñëÿùàÿ ñòàòüÿ.. ÄÃÁ, 2008 11 04 20:29 Íàì ïîêàçàëîñü, ÷òî Áóòêóñ íå âûñêàçàëñÿ â ýòîé ñòàòüå ïëîõî î Ìîñêâå. Îí ÷òî – àãåíò Êðåìëÿ? Íàäî ïðîâåðèòü ýòî. KCN, 2008 11 05 00:15 Straipsnis puikus, pagarba autoriui o dël komentarø skaièiaus kokia prasmë apskritai ðità ruSSkojazyènà versijà turëti? Kodël ne angliðkà? Kam tai naudinga? Tikisi Putino pinigø delfis? Ôåäîò, 2008 11 05 09:41 Ìîðàëü ñòàòüè ïðîñòà – õî÷åøü áûòü óâàæàåì â Ëèòâå, óâàæàé Ëèòâó è ëèòîâöåâ. À ðàçâå ýòî íå ïðàâäà? Otvet ciudiku, 2008 11 05 10:00 Óâàæàòü ïðîñòî òàê èëè çà ÷òîòî? Åñëè ïîñëåäíåå, òî çà ÷òî? Za to, cto zdes Litva i tebia nikto nie rezet skazem tolko za to, sto ty nie litoviec. Tak kak vcera ruSSkije zarezali u sebia uzbeka dvornika tolka za to, sto on nie ruSSkij. Etovo malo, dumajesh? Áàðàê ó ÁÀÌà, 2008 11 05 15:53 Ïðàâèëüíî ñêàçàë. Íàäî äóìàòü î ñâîèõ èíòåðåñàõ, à íå êëàñòü æèçíè ñîáñòâåííûõ ãðàæäàí íà àëòàðü èíòåðåñîâ ÑØÀ è äðóãèõ ñòðàí Í ÀÒÎ.

_

Áàðàê ó ÁÀÌà, 2008 11 05 15:49 Íî îñóæäåí ëè õîòü îäèí ïîëüçîâàòåëü Èíòåðíåòà íåëèòîâåö, /.../ êîòîðûé âûðàæàë íåíàâèñòü ê ëèòîâöàì, ïèñàë øîâèíèñòñêèå êîììåíòàðèè? Äàâíî ëè àâòîð áûâàë íà ëèò îâñêîé ïîëîâèíå DELFI? Òàì îòêðîâåííûõ ðóñîôîáñêèõ êîììåíòàðèåâ ïðåäîñòàòî÷íî, íî ýòî åãî íå ñìóùàåò. À íàñ÷åò “ïåðåñòàíüòå ñòîÿòü íà êîëåíÿõ” òàê ñêàæó: ïðåæäå ÷åì ïðèçûâàòü ïîëèòèêîâ âñòàòü ñ êîëåí òîëåðàíòíîñòè, ïóñòü ñíà÷àëà âñòàíóò ñ êîëåí ïðåêëîíåíèÿ ïåðåä ÑØÀ è ÅÑ è ñòàíóò ïî-íàñòîÿùåìó íåçàâèñèìûìè. Íó âîò, 2008 11 04 16:57 âûÿñíèëîñü, ÷òî ëèòîâöû – ñàìîå çàáèòîå íàöìåíüøèíñòâî â Ëèòâå. Âîïðîñ, 2008 11 05 09:56 Ìîðàëü ñòàòüè ïðîñòà – õî÷åøü áûòü óâàæàåì â Ëèòâå, óâàæàé Ëèòâó è ëèòîâöåâ Óâàæàòü ïðîñòî òàê èëè çà ÷òî-òî? Åñëè ïîñëåäíåå, òî çà ÷òî? ãû, 2008 11 04 17:50 Âäðóã âñïîìíèëè î ïîëÿêàõ:) À íó òî÷íî, ïîïðîñèòå êîìïåíñàöèþ çà îêêóïàöèþ Âèëüíþññêîãî êðàÿ, åñëè ïîëÿêè âûïëàòÿò â ÷åëîâåêî-ãîäàõ, òî ìîæåò è Ðî ññèÿ ÷åãî-íèáóäü äàñò :) Õå-õå, 2008 11 05 09:29 Ïîâåäåíèå ïîëÿêîâ è ð óññêèõ ÿâëÿåòñÿ ðåôëåêñèåé íà ïîâåäåíèå ëèòîâöåâ. Ëèòîâöû ìîíîïîëüíî ïðàâÿò áàë, ìåíüøèíñòâà íå â ñîñòîÿíèè ïîâëèÿòü íà ýòîò ïðîöåññ. È ýòî äîëæíî âûçûâàòü óâàæåíèå?! Âëàñòü ñîïðÿæåíà ñ îòâåòñòâåííîñòüþ. Ìàëî âçÿòü âëàñòü, åé åùå íàäî òîëêîì ðàñïîðÿäèòüñÿ. 18 ëåò òîïòàíèÿ íà ìåñòå âûíîñÿò ïðèãîâîð è íåäååñïîñîáíîé âëàñòè, è òåì êòî å¸ âûáèðàë. Âû ñàìè è íèêòî äðóãîé

201

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

+ taip, 2008 11 06 20:03 Òû, ñíà÷àëî íàó÷èñü óâàæàòü ÍÀÑ ËÈÒÎÂÖÅÂ, è íàøè çàêîíû. À ïîòîì òðåáóé óâàæåíèå ê ðóññêèì. Ýòî íàøà çåìëÿ, è íà øà ðîäèíà, íî íè â êîåì ñëó÷àå íå âàøà. Ìû íå ïðåòåíäóåì íà âàøó /.../ ðîññèþ, ïîýòîìó è âû çàáóäüòå ïðåòåíäîâàòü íà íàøè çåìëè. ÏÎÌÍÈÒÅ âû ðóñêèå, íèêîãäà íå áóäèòå Ëèòîâöàìè, à ìû íå áóäåì ðóññêèìè. Ðàçíèöà ìåæäó íàìè. Ìû æèâåì íà ñâîåé çåìëå. À âû íà íàøåé. taip, 2008 11 07 10:45 Ìû ËÈÒÎÂÖÛ! è íå âàì óêàçûâàòü, ãäå íàì, è êàê ïèñàòü, ýòî âû äîëæíû ïðîñèòü ó íàñ ðàçäðåøåíèå. Ýòî âû çàñîðÿåòå âñå ïðîãðàììû âàøåé ïóñòîé íèê÷åìíîé ïîëèòèêîé. Âàøè óãðîçû è áàõâàëüñòâî ðàçáèðàåò ñìåõ. Âû ìîæåòå òîëüêî óáèâàòü ñâîèõ æóðíàëèñòîâ. Ñàäèòü â òþðüìû íåâèííûõ ëþäåé. È áûòü “ìèðîòâîðöàìè óáéöàìè” Ýòî âû óìååòå äåëàòü õîðîøî. Ýòî ëó÷øèå êà÷åñòâà ðóññêîãî íàðîäà. æóðàâëèê, 2008 11 07 20:54 Âèæó, ëèòîâöû ïî-ìà ëåíüêó ïðîçðåâàþò. Ïî êðàéíåé ìåðå ýòîò àâòîð.

_

îïðåäåëèëè îòíîøåíèå ê ñåáå, êàê ê èñòîðè÷åñêèì ëóçåðàì “â äåðåâÿííûõ áàøìàêàõ”. òàáóðåòêà, 2008 11 05 10:09 ×èòàþ ÿ êîììåíòû è òîøíî ñòàíîâèòñÿ. Âî ïåðâûõ KCN-ó è ïðî÷èì êòî íèêàê íå ñìèðèòñÿ ñ òåì ÷òî ïîÿâèëàñü òàêè ðóññêîÿçû÷íàÿ âåðñèÿ äåëüôè,èëè óáåéòåñü îá ñòåíó è âîí îòñþäà, èëè ïîèíòåðåñóéòå ñü êîìó ýòà ëàâî÷êà ïðèíàäëåæèò. È âãëÿäèòåñü ðåàëüíî êàêèå öåëè ïðåñëåäóåò ÐóÄåëüôè. Óæ òî÷íî íàñòðîåíèÿ òóò íå ïðîðóññêèå. È âî âòîðûõ, íåóæåëè íåëüçÿ âåñòè íîðìàëüíóþ äèñêóññèþ? Çà÷åì õîòÿ áû êàæäûé ðàç ïèñàòü ðóÑÑêèå? Ýòî ñòåðåîòèï. Ðóññêèå æå íå íàçûâàþò íàñ èñêëþ÷èòåëüíî ëàáóÑÑàìè? ÊÑÍ-ó, 2008 11 05 14:03 Óñïîêîéòåñü, ëèòîâöû! Ðóññêèå íå âëèÿþò íà âàøó æèçíü è âàø âûáîð. ß èìåþ ââèäó òåõ, êòî åù¸ æèâ¸ò â Ëèòâå. Âû ñàìè ñîçäàëè òàêèå óñëîâèÿ æèçíè ïðè êîòîðûõ ñàìè æå è óáåãàåòå èç ñîáñòâåííîé ñòðàíû. Çà ÷òî æå âàñ óâàæàòü? albor.ru, 2008 11 05 15:43 Ñëèøêîì íàäðûâíàÿ ñòàòüÿ. Èñòåðè÷åñêàÿ. Íè íà êàêèõ êîëåíÿõ Ëèòâà íå ñòîèò, ïðî ñòî íàäî æèòü ïî ñðåäñòâàì è íå ëåçòü â äîëãè. Èçâåñòíî, ÷òî áåäíîñòü – íå ïîðîê. Íàäî ðàáîòàòü è ïî-ìåíüøå áîëòàòü ïðî ãåîïîëèòèêó, îñîáåííî òàì, ãäå è íèêòî íå ïðîñèò. Âîò è âñ¸. È îò òîãî, ÷òî ëèòîâñåêèå òàêñèñòû ñëóøàþò ðóññêîå ðàäèî – çåìëÿ íå ðàçâåðçíåòñÿ – ó íàñ ñëóøàþò àìåðèêàíñêóþ ìóçûêó è ïîêà íèêòî ðîäèíó íå ïðîäàë...

202

UZ CEÏIEM ESOРLIETUVA Starp visâm ekonomikas, enerìçtikas, banku, naftas, gâzes, emigrâcijas un citâm lîdzîgâm problçmâm nogrimusi (vai apzinîgi nolaista) viena seviðíi svarîga problçma – Lietuvas lietuvieðu tautîbas cçlums, cienîgums. Politiíi tâdos gadîjumos tçlo pa oglçm staigâjoðus cilvçkus – ka tik kâds viòus vai visu Lietuvu neapsûdzçtu antisemîtismâ, antipoliskumâ, anti..., anti... Ðâdi, akli baidoties uzkâpt uz kvçlojoðâm oglçm un apdedzinât savas pçdas, viòi ïoti bieþi uzkâpj uz tautas brûcçm. Slâvocentriskâ vçstures interpretâcija Nesen vçsturnieks A. Bumblausks pasludinâjis lietuvieðu valodâ pârtulkotu daïas poïu vçsturnieku interpretâciju, kas attaisno poïu ìenerâïa L. Þeligovska 1920. gadâ veikto Austrumlietuvas okupâciju un ðâ apgabala aneksiju 1922. gadâ. Pati interpretâcija neizbrîna – tâda jau ir tâ vçstures zinâtnes bûtîba, taèu mulsina tas, ka tieði ðo interpretâciju izvçlçjâs Lietuvas vçsturnieks. Pçc tâda paða modeïa, tikai krievu gaumç, par pilsoòu karu varam nosaukt arî valsts boïðeviku okupâciju gan 1919., gan 1940. gad⠖ Lietuvâ taèu radâs gan V. Kapsuka, gan A. Snieèkus piekritçji un atbalstîtâji. Latvijas boïðeviku okupâciju 1919. gadâ veica latvieðu sarkanie strçlnieki – kâpçc tad tas nav arî pilsoòu karð? Interpretâcija nav jauna – godâjamais A. Bumblausks nevar neatcerçties padomju vçstures mâcîbgrâmatu “taisnîbu”, kura 1940. gada notikumus Lietuvâ skaidroja k⠓padomju varas atjaunoðanu”, ko “Lietuvas tauta dibinâja” drîz pçc Oktobra revolûcijas un ko 1919. – 1920. gadâ apspieda “burþuâziskie nacionâlisti kopâ ar ârzemju imperiâlistiem”. J. Pilsudskim un viòa kompânijai Viïòas okupâcija arî bija tikai bijuðâs “Abu Tautu Republikas atjaunoðana”, kaut arî, 1922. g. pievienojis Polijai t. s. Vidus Lietuvu, Pilsudskis vairs nerîkojâs pçc tâs “atbrîvoðanas” motîviem un paplaðinâto valsti arî turpmâk sauca par Rzeczpospolita Polska, nevis par Rzeczpospolita Obojga Narodów, ar to parâdot patiesos okupâcijas mçríus. Lietuvas Republikas pretoðanâs sveðajam karaspçkam ar ðo slâvocentrisko interpretâciju zaudç visu jçgu un tiek noniecinâti par Lietuvas neatkarîbu krituðie. Jautâjums ir tikai viens: ja nâkotnç uzlabosies attiecîbas ar Krieviju, vai netiks “pârskatîti” Lietuvas kara konflikti arî ar ðo valsti? 203

A. Butkus. Baltiðkos impresijos Grâmatas “Muïíu kuìis” autors V. Petkeviès, bijuðais “istrebiíeïs”, arî tikai kâ pilsoòu karu skaidro Lietuvas pretoðanos (viòaprât – bandîtu darbîbu) pçc Otrâ pasaules kara. Atðíirîba ir tâ, ka, attaisnojot poïu okupâciju, “pilsoòkara” shçma Lietuvâ lîdz mûsdienâm vçl nebija lietota. Nebrînos, ka tâda interpretâcija taisni apbur poïu sapòotâjus par Viïòas apgabala autonomiju – vienas viòu avîzes interneta mâjas lapa sagaidîjusi pâri par tûkstoð eksaltçtu komentâru, kâ, liekas, nav bijis visâ ðîs avîzes interneta vçsturç. Prioritâtei jâbût savas valsts interesçm Nav brînums, ka politika ar kaimiòiem ir daþâda, jo arî kaimiòi ir atðíirîgi. Taèu, kaut arî atðíirîgi vçrtçjam kaimiòus, tos kritizçjot vai slavinot, prioritâte vispirms jâdod savas valsts interesçm. Ðajâ laikâ visvairâk uguns saòem Krievija. T⠓vainîga” tâpçc, ka mûsu televîzijas ir rusificçtas, ka taksisti skaïi uzgrieþ “Russkoje radio”, ka vairs nedarbojas “Druþbas” naftas vads, ka uzbâþ Lietuvai nevajadzîgo “Baltijas akadçmiju”, ka vienpusîgi un savâs interesçs interpretç 20. gs. vçsturi (ko, starp citu, dara visas tautas). Viegli ir apsûdzçt Krieviju par esoðiem un neesoðiem grçkiem, kad aiz muguras stâv NATO un ASV aizbildòi, kuri paslepus vai atklâti arî ir noskaòoti pretkrieviski. Taèu, kamçr mçs ar putâm uz lûpâm lamâjam Krieviju, citi kaimiòi klusiòâm “iestumj” Lietuvâ savas intereses, izstumjot mûsçjâs. Pamçìiniet, piemçram, apsûdzçt Poliju savu intereðu îstenoðanâ Lietuvâ uz mûsu intereðu rçíina. Neizdosies, jo savas intereses mçs paði esam apmainîjuði pret kaimiòu interesçm. Hipotçtiska elektrîbas tilta dçï, partnerîbas dçï vai vispâr svçtâ miera labad. Kliedzam, ka mums ir par daudz augstskolu, kliedzam, ka “Baltijas akadçmij┠Maskava apòemas audzçt Lietuvâ savu piekto kolonnu, bet pamçìiniet piedâvât aizvçrt Belostokas universitâtes Viïòas filiâli, kas gatavo valsts pârvaldes speciâlistus (kuras valsts vai kurai valstij?). Taisnîbu sakot, uz dubultstandartiem mçríçjam ne mçs vieni. Un ne tikai sveðu augstskolu dçï. Pamçìiniet pieprasît, lai Polija atïauj Punskâ un Seinos uz paðvaldîbas un citu valsts iestâþu çkâm rakstît izkârtnes ne tikai poïu, bet arî lietuvieðu valodâ. Baidâties, ka poïiem tas varçtu nepatikt? Pamçìiniet uzlikt iemauktus Viïòas un Ðaïèininku rajona paðvaldîbu patvaïai valsts valodas likuma ignorçðanâ, konstitucionâlo tiesîbu pârkâpðanâ pieòemot darbâ, “reorganizçjot” lietuvieðu skolas, òirgâjoties par Lietuvu, ceïot Viïòas apkârtnç pieminekïus þeligovskieðiem un krajovieðiem, propagandçjot rezervâta ðovinismu. Nemçìinâsiet? Baidâties, ka vietçjie “íçniòi” sâks bïaut, ka uzsâkât kampaòu pret “polskoðè na Vileòðèyzne”? Bet viòi tik tieðâm sâks bïaut – un jo vairâk jûs noplaksiet, jo skaïâk viòi bïaus. 204

UZ CEÏIEM ESOÐÂ LIETUVA

Cienîgajiem nepatîk nokrituðie ceïos Vai jûs esat redzçjuði krievu pareizticîgo popu staigâjam pa Viïòu ar rîkstîti un meklçjam kapus? Vai jûs esat redzçjuði popu, kas ar dûrçm uzbrûk fotoþurnâlistam? Taisnîba – neesat. Ja bûtu redzçjuði, katrâ ziòâ bûtu sacçluði milzîgu troksni. Bet ebreju rabînu? Redzçjât gan. Un zinât, kâdçï klusçjat? Kâdçï pçc huligâniska izlçciena atïâvât viòam doties projâm? Kâdçï klusçjat, kad lietuvieðus nezin kuro reizi nosauc par ebreju iznîcinâtâjtautu? Vienkârði baidâties dot pretsitienu, jo baidâties tikt apsûdzçti antisemîtismâ. Baidâties saòemt uzbïâvienu vai morâli no ASV senâta, kur ebrejiem savu lobistu ir nesalîdzinâmi vairâk nekâ krieviem. Rodas iespaids, ka ebreju ekstrçmistiem ir pat noderîgi provocçt antisemîtisma noskaòas, kâ arî Viïòas poïu ekstrçmistiem – antipoliskas, jo tas dod dividendes: dod apvienojoðo ienaidnieka tçlu un naivu atbalstîtâju atbalstu cîòai ar ðo ienaidnieku. Atliek tikai tçlot upuri un gaidît ziedojumu naudu. Jûs to zinât, tâdçï sakât: “Negribas padoties provokâcijai.” Bet tad ziniet arî citu – ðo jûsu nevçlçðanos lieliski jût arî otrâ puse un to sekmîgi izmanto. Tâ puse jûs redz nokrituðus ceïos, padevîgus, pazemîgus no nespçjas mainît situâciju lietuvieðu tautas labumam. Redz jûs kâ ceïos nokrituðus dzimtcilvçkus ar koka tupelçm kâjâs un tâdâ pozâ atnâkuðus politikâ. Ja nespçjat bût par Lietuvas politiíiem, kâpçc tad lienat politikâ? Plaðsaziòas lîdzekïos tomçr palaikam parâdâs ziòojumi par sodîtâm personâm, kas veikuðas antisemîtisku propagandu vai òirgâjuðâs par seksuâlâ mazâkuma pârstâvjiem. Lai nu kâ, tomçr nosodîtâm pamatoti. Bet vai ticis nosodîts kaut vai viens nelietuvietis interneta komentâru autors, kurð rakstîjis antilietuviskus, neiecietîbas piesâtinâtus ðovinistiskus komentârus? Vai mums pietiek apòçmîbas saukt pie atbildîbas par lietuvieðu goda un cieòas apvainojumiem? Saukt pie atbildîbas tos, kas òirgâjas par Lietuvas valstiskumu, vçsturi un etnokultûru? Cienîgajiem nepatîk nokrituðie ceïos. Cienîgie ciena tikai tos, kam ir paðcieòa. Tâpçc Lietuvas politiíiem novçlu vienu: cienîsim citas tautas, bet neaizmirsîsim arî lietuvieðus. Mçs arî esam tauta. Pârstâjiet klanîties – ne tâdçï mçs jûs ievçlçjâm! Publicçts Latvijas Avîze, 2008. 29. novembrî http://www2.la.lv/lat/latvijas_avize/jaunakaja_numura/arzemju.zinas/ ?doc=42001

205

A. Butkus. Baltiðkos impresijos

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE PROJECT Coauthor Leonidas Donskis Distant ethnic brothers Historians from the Baltic States like to say that the Lithuanians, Poles and Byelorussians are historical brothers, since they lived in one state for many centuries, whereas the Latvians are only ethnic brothers of the Lithuanians because they lived in German-founded Livonia for some 300 years. In reality however, we lived with our Latvian brothers in one state for an equally long period of time as we did with the neighbouring Slavs, although that experience has not been actualised yet as the case with the Poles, Byelorussians or Ukrainians has. Furthermore, in Latvian historiography this period is traditionally called the Polish times (poïu laiki). This is also because the annexation of Latvian (and southern Estonian) lands to the Grand Duchy of Lithuania went on Narva Tallinn just before the Union of Lublin (Fig. 1); in Polish sources the annexed lands are Tartu Pärnu called Inflanty (a distorted version of Livland), and after the war with the Swedes Ventspils Cçsis (1600–1629), Latgale Rîga Píltene left to the PolishLithuanian CommonRçzekne Jelgava wealth (also known as the Republic of Both Nations) was Daugavpils Sweden Duchy of Courland called Inflanty PolDenmark Piltene region skie (Fig. 2). Lithuania (from 1569 ­ In discussions Republic of Both Nations) about history, it is also emphasized that Fig. 1. Divided Livonia (1561-1629). in the times of pros206

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE PROJECT Tallinn

Narva

Pärnu

Ventspils

Tartu

Cçsis Piltene

Rîga Rçzekne

Jelgava

Liepâja

Sweden “Inflanty Polskie”

Duchy of Courland Piltene region

Daugavpils

Fig. 2. Lands of former Livonia in 1629-1721.

a

b

c

d

Fig. 3. Languages in the Great Duchy of Lithuania at the beginning of the XV century: a – Lithuanian, b – miscellaneous, c – Slavonic, d – mainly Tatarian (according to Zinkevièius Z. Lietuviø tautos kilmë. Vilnius, 2005. P. 273.)

207

A. Butkus. Baltiðkos impresijos perity of the Grand Duchy of Lithuania perhaps up to 80 per cent of its inhabitants were Slavs. This is also not quite true. During the rule of the Grand Duke Vytautas the Great, the Grand Duchy of Lithuania had three main ethnicities: the Balts in the west, the Slavs in the central regions, and the wandering Tatars in the south-east (by the Black Sea) (Fig. 3). The number of Balts outweighed the others in the times of Sigismundus Augustus, when in 1561 the lands inhabited by Latvians were annexed to the Grand Duchy of Lithuania, i.e. Vidzeme, Latgale and the vassal Duchy of Courland and Semigalia, and Ukraine was taken by the Poles. Latgale belonged to the Grand Duchy of Lithuania (from 1569 called the Republic of Both Nations) until the first division of the republic, i.e. as long as 211 years. Being in the Grand Duchy of Lithuania helped the inhabitants of Latgale remain Catholic and receive the writing tradition from Vilnius, and it encouraged the formation of greater linguistic peculiarities. Because of this, some Latgalians consider themselves a distinct Baltic ethic group. Regarding the Duchy of Courland and Semigalia, it belonged to the Republic of Both Nations according to vassal rights up to 1795, which is longer than the period during which Ukraine belonged to Lithuania. We became very distant due to the events in two particular centuries: the 17th century, when most Latvians became Lutherans, and the 19th century, when we belonged to the Russian Empire. The Lutheran church was especially interested in the peasants being literate, so that they could read Christian literature at home. Therefore, Latvian peasants soon became more educated and more civilized than our peasants. In Lithuania, Catholics published the Bible only in the 20th century. (Latvians published the New Testament in 1685 and the Old Testament in 1689.) Two uprisings against the Tsar (1831 and 1863) only provoked a negative, reaction: we lost our university in Vilnius, we lost the right to write using Latin characters, and we lost our Lithuanian parochial schools. The different times of the abolition of serfdom also had an impact. In the German provinces of Russia – Estland, Lifland and Courland – serfdom was abolished in 1817 and 1819, whereas in ethnographic Lithuania (and Latgale) it was abolished only in 1861. Thus Latvian peasants could earlier start sending their children to schools of higher education, and the national intelligentsia and pride in the native language and native ethnic culture began forming earlier. Lithuanians at that time were just looking at the Poles and imitating their “seigniorial” language and manners. The first newspaper in the Latvian language was published in 1822 (the Lithuanian Auszra was published only in 1883), and the first international Latvian song festival took place in 1873 (the Lithuanian one took place in 1924). Therefore, it is not surprising that in the late 19th century Lithuanian peasants were viewed by Latvians as culturally and economically under208

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE PROJECT

developed neighbours. It is probably then that the old ethnonym leitis acquired its negative connotation. For the sake of justice, it should however be mentioned that the 19 th century Latvian intelligentsia had a totally different view of Lithuanians. They praised the only past state of the Balts – the Grand Duchy of Lithuania – and its rulers and admired the antiquity of the Lithuanian language, borrowing words from it in order to replace their German words. The relationship between the intelligentsia of our countries, especially philologists, people involved in theatre, and artists, has traditionally been good and warm. All we have to do is further develop this tradition and expand it to other levels of society. The media on both sides of the border having a positive attitude could do a lot in this case. Different statehood-related ambitions Lithuanians have been famous for their military and commercial activities since ancient times, as evidenced by the chronicles of neighbouring countries and Livonia, whereas there are no hints of the Latgalians, Selonians or Semigallians military activities into neighbouring lands or any active trade. Of the northern Balts, only the Couronians were famous for being as active. The subjugated northern Balts lost their statehood-related ambitions together with the destroyed or assimilated aristocracy. Soon they became loyal to their subjugators. The Latvians’ statehood-related ambitions appeared only during the First World War. At first, Latvia was viewed as an autonomous unit in Russia (“A free Latvia in a free Russia”); however, after the autumn of 1917 ideas about a state independent of Russia appeared. After the loss of the state in 1795, the Lithuanian nobility, who already had some experience with statehood, were trying to get it back. The leitmotiv of the Latvian national revival in the 19th century was the nourishing of their national identity, whereas the Lithuanian revival was characterized by a greater variety of objectives, which among others included the restoration of the state. These objectives and priorities and the differences between them are clearly reflected in the national anthems of the two countries, which are pieces created in the latter part of the 19th century: Kârlis Baumanis’ Dievs, Svçtî Latviju! and Vincas Kudirka’s Tautiðka Giesmë. The Lithuanians’ unwillingness to serve in a foreign army was demonstrated by the Hitler’s unsuccessful plans to create an analogue of the Latvian legion in Lithuania and by the lack of submission of General Povilas Plechavièius to the Germans, who instructed him where the local squad lead by him was supposed to go and what it was supposed to do. The much more intensive and longer postwar Lithuanian resistance was 209

A. Butkus. Baltiðkos impresijos caused both by deeper traditions of statehood and by a more radical view about the occupants’ army. Thus the present-day Lithuanian entrepreneurship and Latvian passivity can also be explained by historical traditions: having restored their state, Lithuanians dedicate all their energy to the spheres of “peaceful expansion”, i.e. to the development of trade and business, and even emigration (not being satisfied with the present situation), whereas Latvians behave as if they accept things the way they are. The undiscovered Latvia One of the unique attributes of the Baltic States often forgotten by Western European and North American politicians and commentators are some multi-ethnic and ethno-political cultural elements that the West itself lacked in the 20th century. One of these is the especially broad cultural autonomy that Lithuania ensured its Jewish community and that Latvia and Estonia ensured their German communities (in Estonia, some elements of cultural autonomy were also noticed in relation to the Russian community). Latvia became famous not only for ensuring the autonomy of its Germans but also for some of its prominent Germans. The German influence on Latvian artistic and intellectual culture is usually defined as the impulse of Johann Gottfried von Herder to study the ethnic culture and folklore of this country. The Koenigsberg academic impulses are mentioned as well, first of all thanks to Immanuel Kant, Herder, and Johann Georg Hamann. In European political life, nobody promoted Latvia as widely as the recently discovered Latvian German Paul Schiemann (1876-1944) who worked as a journalist at the newspaper Rigasche Rundschau and became the most prominent representative of minorities’ rights and the cultural protection movement in the Baltic region, and perhaps all of Europe. The European Congress of Nationalities, which included 40 million members, was established in Riga by the German Schiemann, who stated that Latvian Germans must be loyal to the Latvian state, yet at the same time maintain their own culture and not submit to Nazi Germany. For his anti-Nazi and anti-totalitarian beliefs (Schiemann strongly opposed both National Socialism and Bolshevism), Schiemann was negatively viewed in Hitler’s Germany. He was also disliked by some Latvian Germans who supported the Nazis and had anti-Latvian attitudes; however, Schiemann did not change his behaviour or beliefs. Thus it is important to emphasise that the ideas of loyal minorities and of individual rather than territorial autonomy raised in the late 19th century in Austria were implemented in the Baltic States for the first time in European history, i.e. as mentioned before, in relation to Jews in Lithuania and Germans in Latvia. 210

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE PROJECT

Thus the Baltic States have something to say in the EU today as discussions on the issues of minorities and multiculturalism theory and practice are underway. Does the Baltic region really exist? The question as to whether the Baltic region is a political and cultural phenomenon that really exists or whether it is just the closeness of the Baltic nations inherited from the Soviet times probably become acute for the first time when current Estonian President and former Foreign Minister Toomas Hendrik lives (who held the position in 1996-1998 and 19992001) made his famous statement, which has become a classic, that Latvia and Lithuania might indeed be the Baltic States, but Estonia is one of the Nordic countries. And the problem he raised can indeed be substantiated. The region which was once called the Baltic provinces and which became the point of intersection of the historically-formed interests of the Danish, the Germans, and the Russians had a chance to acquire a significant political weight in inter-war Europe. We should remember that at that time Finland was considered a Baltic state as well, and thus there were four Baltic States. Due to the efficient Soviet foreign policy, which allowed it to successfully manipulate the foreign policy of the new political players in Europe, the Baltic States failed to create any common defence forces (even though such an objective had been set) and formulate a coordinated common political stance. The Baltic States were a category of political geography rather than a socio-political formation with a deeper significance. By a miracle (and also thanks to the heroism of the Finns), after the Second World War Finland managed to maintain its statehood and independence and started to seek to gee integrated into the organizations of the Nordic countries, thus moving away from the occupied and annexed Baltic States. And Lithuania, Latvia and Estonia became the Soviet Baltics, i.e. three prisoners in the same prison of nations, which were united only by the same cell and by their fragile sentiments provoked by the notion of a common enemy. The weakness of the self-image and self-identity of the Baltic region is often emphasized by the feelings about neighbouring countries and cultures notion in all three states of the region. Latvia and Estonia, Lutheran and historically close to the Nordic countries (especially to l7thcentury Sweden, in which Riga was the largest and the most economically powerful city, a great degree ahead of Stockholm for a long period of time, and Dorpat (or Tartu), after the establishment of a university there in 1632, became one of the main academic centres of the Kingdom of Sweden), have a strong and obvious Nordic dimension in their history, 211

A. Butkus. Baltiðkos impresijos as well as in their political and cultural experience. On the other hand, in Lithuania this dimension is much weaker, since after the successful Counter-Reformation, Catholic Lithuania was close to Poland. It is obvious that modern Lithuanian culture has many more Eastern and Central European traits (first of all in Vilnius) than the Latvian and Estonian cultures. Therefore, it should not be surprising that Estonia has much in common with Finland, which has virtually the same national anthem and national epics, and Latvia, at least in the sphere of historical and cultural sentiments, is closer to Sweden (and at the same time to Germany) rather than to its ethno-linguistic and ethno-cultural sister Lithuania. In the context of resistance to the Soviet occupation and annexation, these ethnolinguistic and ethno-cultural sentiments were indeed important. Whatever the case might be, since the restoration of the independence of the Baltic States, it has become clear that Poland is much closer to Lithuania than the other two Baltic States are. And Lithuania is close to Poland not because of any ethno-linguistic or ethno-cultural characteristics, but due to common modern policies, earlier existence of a common state, administration of international relations, and experience of urban culture. On the other hand, the logic of state life and common experience should make Finland closer to Sweden or to some extent to Russia. In the case of Finland and Estonia however, it is not only linguistic and cultural links that are important, but also their similar experience of modernization, national revival, and creation of a modern state, as well as the fact that these events took place in the same period of time. From this point of view, Lithuania, which remembers its previous experience of statehood and has a clear perspective of the Slavic countries and all its neighbours, can be hardly called a country that is close to Latvia. Is it therefore right for us to hope for quick results not through joint political activity and the joint creation of the future in the region, but only by remembering the similarity of languages and customs? After almost sixteen years of independence, we may ask what the links between the Baltic States are like. If we do not mention some institutions that exist only on paper and some economic cooperation, the Baltic region as a coordinated policy or cooperative unit with common priorities, rather than just a geographic concentration of states, does not show any signs of life today. It is sufficient to compare us and such regional political formation as the Nordic countries. It is well known that the Danish and the Norwegian languages are quite close; therefore, representatives from these countries can talk to each other in their native languages and understand each other perfectly. It is a little more difficult for the Swedes, and even more difficult for the Icelanders, yet people already at school in all Nordic countries are familiarized with the languages of the neighbouring countries so that they can understand them. 212

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE PROJECT

Those who had a chance to attend conferences organized by the Nordic countries know very well that the Norwegians, the Danes, and the Swedes (and sometimes even the Icelanders) speak their native languages there. True, this idyll is sometimes changed by the Finns, who prefer English to their second state language, Swedish. The Finns, who belong to the FinnoUgric group, re-orient such forums to the English language. How can Lithuania and Latvia be brought together? Have Lithuania and Latvia ever attempted to achieve anything similar? It is often said that these two countries are the only Baltic tribes that became modern nations. We also know the indisputable phrase about the affinity of our languages. But why have attempts not been made to discuss more seriously in the education systems of these two countries the idea that Lithuanians could study the Latvian language and Latvians could study the Lithuanian language at secondary school? Why couldn’t we broadcast Latvian television stations, subtitling the programs in Lithuanian? If Latvians did the same and broadcasted Lithuanian television programs with Latvian subtitles, just a decade would be sufficient for some real changes in the two countries’ mutual understanding to occur. Soon, a time would come in which young people could talk to each other in their native languages and understand each other perfectly. For the purposes of professional communication, high-level language skills are undoubtedly required. It is therefore obvious that scholars at international forums will always switch to English. By the way, it should be mentioned that this does not concern our politicians, diplomats or businessmen, who still use only Russian in Latvia and even Estonia. In order for us to become a region with a real political content and common cultural life and not remain just a formation existing on paper, all we need is some political imagination and will. Finally, should our relations with Russia ever be normalized and become warmer, there is nothing bad in the Russian language together with the English language becoming actively used in the Baltic region – not only because of the Kaliningrad region and neighbouring St. Petersburg, but also because of its possible use as the lingua franca in Eastern Europe. Yet in order to arrive at this point, some serious changes need to occur in Russia, and first of all in the attitude of Russian politicians towards the small European nations and to Russia’s former colonies. By the way, relating the future of Lithuania above all with education and multilingualism, we should consider studying the basics of the Estonian language at schools. Of course, this will not begin today, since in order to do that we should first of all start to view languages and culture 213

A. Butkus. Baltiðkos impresijos more seriously and start to develop some respect for education. For the time being, the above-mentioned things are not included among our country’s priorities. Lithuania will inevitably change, however, so we can already start thinking about the possible changes. All this can happen in the future. What we have to do today is to start from basic things such as the expression of our interest in each other. The pace of globalization does not allow us to quickly understand the current situation and acknowledge that if we do not make any conscious attempts and do not express our political will, soon when in Latvia we will feel as if we are in a more distant place than the United Kingdom or Ireland. We have not done one thing yet; we have not used our Baltic dimension to the full. We have not tried to enter the world as the two Baltic nations. Our historical experience links us to the Poles and links the Latvians to the Germans. However, the present gives us a chance to create modem history. And to try what has not been tried yet. Published Lithuanian Foreign Policy Review, 2007 1(19). P. 182–190. http://www.lfpr.lt/uploads/File/2007-19/Butkus_ENG.pdf Russian version: Áàëòèÿ - çàáûòûé ïðîåêò áóäóùåãî // Îáîçðåíèå Ëèòîâñêîé Âíåøíåé Ïîëèòèêè, 2007 1(19). C. 196–204. http://www.lfpr.lt/uploads/File/2007-19/Butkus%20Donskis_rus.pdf

214

Butkus A. Bu403 Baltiðkos impresijos. – Kaunas: Aesti, 2008. 214 p.: iliustr. Bibliogr.: p. 146; 172.

ISBN 978-9986-884-23-1 Knygoje publikuojami rinktiniai autoriaus straipsniai, skelbti 1996– 2008 m. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos þiniasklaidoje (spaudoje bei internete). Straipsniuose nagrinëjami Lietuvos ir Latvijos ryðiai, kalbø ir tautiniø maþumø politika abiejose ðalyse, Rusijos politika Baltijos ðaliø atþvilgiu, Lietuvos ir Latvijos bendros informacinës erdvës problema ir kiti klausimai. Greta daugelio straipsniø publikuojami ir interneto skaitytojø komentarø pavyzdþiai.

UDK 327(474.5+474.3)

Alvydas Butkus BALTIÐKOS IMPRESIJOS A. Butkaus leidykla „Aesti“ [email protected]

215