IrrqsrRo|'rFs
cllFllflos zrlrYlres Cic yrc viskqs, kq vert6tq Zinoti
ffi
Turin Fizikin6 chemijc Fizikin6 chemijc Scvybes ir kitimoi Mcterijos bUsenos Elementci, iunginicd ir
misinici Atomai ir molekul6s Alomo scndqrc Bcrdiooktyvumcs
Cheminici
ryiici
Sierq 4
hologencri
o
VIII grupds elementdi, inertin6s duios
I 10
rz t4 t6
Kristal
2l
Atomq mqtqvimai Chemin6s lormul6s ir pavadinimqi Dujq d6snici Tirpolcri ir lirpumcrs Energijc ir chemin6s reokciios Oksidacijo ir redukcijcr nugitys ir bcz6s Druskos Elektrolizd Becktingumcrs Beakciirl greitis GriZtqmosios reckciios
24 26 28 30 32 34 36 eq
42 44 48
Neorgonin6 chemija Periodine lentele Neorgcrnin6 chemilc Vcndenilis I grup6, Scrminiai metqlai II grup6. icrrminiq ierniq metalai Pereincmieii metolcri GeleZis, vqris ir cinkqs III grup6s elementai IV grup6s elementcri Anglis V grup6s elementqi VI grup6s elementqi
70
VII grup6s elementci,
50 52 53 54 56 58 62
64 oo 69
Chemijo yro mokslos opie medZiogos G ko jos sudqrltos, koip sqveikoujo ivqiriomis sqlygomis. Yro trys pdgrindin6s chemijos mokslo 6okos: fizikin6, neorgqnin6 ir orgonin6 chemiio. Pirmosios tiys spolvomis koduotos knygos dolys koip tik ir opimo Sios iris sdkas. Knygoje toip pot yra oplirkos chemiios skydus ir skyrius, kuriome poteikiomo bendro informocijd. Fizikind chemijo
Orgcrnin6 chemija Orgcnind chemiicr
-
Polimerai ir plosiikoi
76 78 79 80 82 84 db
Detergentci
88
Alkqn<:i
Alkenci Alkinci Alkoholiai NcItcr
Maistcrs Vqnduo
Orcs ir degimcrs UiterSlumos
Labordtoriniqibandymci Medii
-
elementoi ir jq junginiot Orgonine
kudqme yro ivdirios inlormdcijos opie vienetus, prietqisus ir cheminius metodus, opie elementq sovybes, pdteikiqmqs specioliqjq mokslo
terminq Zodyndlis.
Kcip ncudotis iicr knygc 90
92 94 96
Bendrieii klousimqi Aktyvumo eil6 Elementq scvyb6s Pcprastqirl orgqniniq junginiq pcvcdinimq sudcrym
chemijo
tqi yro orqs, vqnduo, uiterstumqs.
97 98 100
102 104 106 108 109
1t2 3
ll4 ll6 122
Sio knygo golimo noudotis koip iodynu orbo koip trumpu Zinynu. Sqvokos -Neorgonine pqgol temds, toddl visi su tq pqdid tema susljg Zodiioi grupuojomi i3d6st)4os kartu, poprqstqi dviejuose vieno qtverstinio puslopiuose. Visos temos iidestytos informqturinyje (Zr. p. 2). 116-128 puslopiuose poteikto rodykl6 - toi Zodyno o puslqpir.t cinis skyrius. lodykl6je visos sqvokos i5des\{os pqgql obdc6l9, numerioi nurodomi ir pogrindiniq, ir popildomq stroipsniq. 116 i 122 puslopiuose rqsit dqugiqu informocijos opie Sios rodykles.
Ncudoiimosi knygo rcrktcs I. Visos pogrindin6s sqvokos prodedomos tqgku, svqrbiqusios strdipsnio zodis Gryskintcs juodu Sriftu. Bet kuris
simbolis orbq formul6 poteikiomo ilkort po iodZio, povyzdiiui:
.Litis
(Li).
4. Sontrumpq reikimes reckcijrl lygtyse: sk. s\stis; k. kietoji medZiogc; d. - dujos; oq *- vqndeninis tirpqlqs.
-
iodis spousdinomos juodu 3riftu ir pde jo yrd ivoigidut6 (*), puslqpio opodioje esondioje iino3oje nurodomo, kur jo ieikoti. 5. Jei
2. Toip pot iSkort po svorbiousio lodZio 6. Stqi iipisko Gnoiq: poteikiomcs jo sinonimos, povyzdZiui: *Kompleksinis jonqs, 40 (Kompleksin6 .Natrio chlotidas. orbo druskc druskc); S
(koi yro tik viencs sinonimos). eElektroninis opvolk< os, dcr vodinqmos opvolkolu. qrbq elektroniniu lygmeniu (koi yro dougiou negu vienos sinonimos).
3. Doug kitq iodiiq toip pqt spousdinqmi juodu lriftu. Toip gqli buti, koi
pirmq kortq pooi3kinomo jo reikimd, orbo poryikintcs lriltos yro ienklos. kod tq relk3mg gqlimq rqsti kur nors tome poiiqme qtverstinyje.
Bronduolys, 12. c) Terminq kompleksinis joncs golimo rasti knygoje, kur pqteikiomds pogrindin6s sqvokos opibr6Zimds. Kompleksinio jono sqvoko pqteikiqmq 40 puslopyje.
b) Zodis brqnduolici* (dougiskoito) poteiktos koip yrq tekste, o ne jo vienqskoitos f ormc bronduolys*, AiBkinomd sio Zodiio vienqskqitos formq, nes
ji pdteikto
12 puslopyje.
Fizikine chemija
Scvybes
Fizikin6 chemiicr tiriantis fizikinius reiSkinius chemin6- mokslos, se reckcijose, cheminius kitimus. kuriuos lemio medZiogq chemin6s ir fizikin6s scvybes. Fizikin6 chemijo dougiousio apimo tom tikros ru5ies motcrvimus. Sis mokslos nogrindjo:
dr d4 f.ffiT:i" :r;"'*;;:l*-'j (Zr rtgitys ir lemio medZicgq strukluro ff iTT:ff l:'xff
'
bcr-
z6s. p.
36-38 ir druskos, p.39-41).
mqteriios bisenos, p. 6-7, kinetin6 teorijo, p. 9, dujq d6sniqi, p. 28-29). (Zr.
6.lvcrrdijo chemines
R_e
.(
Eleno
jq dcleles ir tcrpusqvio sudeti rygi (Zr. elementai, junginici ir miSiniqi, p. 8-9. crtomai ir molekul6s, p. l0-l l, cheminis ryiys, p. 16-20 ir kristqlai, p. 2l-231.
a) -j'f..,
7.Ikip mediiogos mciSosi
ale;#9'
3.Alomo strukturq ir jos svorbq
(Zr.
tirpcrlci ir tirpumcs, p. 30-31).
Chemiris
,--.
chemines reqkci-
jos (ir. chemines Iormul.6s, p. 26-
.K6 27\.
2.Fiziking ir cheming mediiogq
fl11,""".o
medZiogcrs ir
8.Kitimus chemindse recrkcijose (Zr. energiicr ir chemin6s reqkcijos, p.
32-33, reckcijos greitis, p. 46-47), tom tikrqs chemines reakcijcs (Zr. oksidocijo ir redukcijcr, p.34-35 ir griiicmosios reckcijos, p. 48--49).
medZiogr4 strukturoi (Zr. atomo
ir kitimai
.Fizikin6s savyb6s. Tci visos medZiogos scvybds, i5skyrus tcs. kurios lemiq medZicrgq elgsenq cheminese reqkcijose. Sorybds 1ro dvejopos: kokybin6s ir kieky-
binds. .Kokybines scrvyb6s. MedZiogq cpibDdincndios soryb6s, kuriq negolimc mctemotiskci ivertinti. Toi kvopcs, skonis ir spqlvq.
i lietqjq bnsenq susijes su mediiosos skysaio
mediioqo
\r*-7
t*;"*
uuios
oChemin6s scvyb6s. Sovybds, kurios lemio tom tikrc medZicgq elgsencr chemin6se reokcijose.
-) -rt
f='--J .!"i-
trt il \,-ua-l-' 7 tL-___t, -I
SR
ChehinAs savyb€s priLlouso nuo elektronq
,"'
siruhnros ir energeiiniq
,&^*''*51lgt*t=**:,'i#fr*i:-""
oKiekybin6s scvyb6s. sorrybds, kudos 1111Ygcr'-._c_l:11n:::,1'"k"tjo""5 - --,- reqgentu susjdqro reckciiq produktcri. gqumq lsmqluou lr Kunos run specur-_
igmoremcrtingvertg, povyzdziui,'Req,guoiqndiosprcdin6smediicgos' lydymosi templrcuio, vlrlmo tempe- Medziogos' torp kuriq prosidedo rcrtrlrq, mcrs6, kietumos ir tonkis*. cnemtne reqKcllq' Ketunos (priklouso, .Produktci. MedZiogos, kurios susidoTcnkis* (priklouso nuo nuo cnemmrc rysro rr dole)iq mdsds* ir nuo to, ro chemineje reckcijoje. Geleiies lndijimos' Fo chemin6 leokcijd.
scrndqrq ir rcrdiooktyvumcs,
;','J:*,:trfY:"" I
p. 12-15).
f:s;i,#ftd--.^
ffiffi,$ Kiekybinius mqtqvimus ir priklousomybg nuo skysiiq, dujq bei kietqjr] medZicgq kiekiq^(Zr. crtomq mqtqvimci, p. 24-:.25tr
Lydymosi temperalrlro (prilldDso nuo cheminio ryiio' tipo n siruktnros)
ffi
.
Sontyh-
*0 0d00L{
ilskyrimu (ir. kinetinA
Kokybinds sa!Tb6s, dpibndinonEios mediiogq.
Keioii
.Fizikiniai kitimcri. Kitimoi, kurie vyksto posikeitus vienqi qr dqugiqu medZiogos fizikiniq scvybiq. Dcriniqusiqi yrq griitomojo pobudiio.
Geleiis
Eleklrolize
Skirtingus medZicgq reok-
10.
tingumo lygius ir io prieiastis (Zr. recrktingumcs, p.
44-4sf.
l.iJ
o o o 0 o
Vidmolemperotl]ro lprillouso huo cheminio r$io'ir,sltukluros)
..'L .l
Ldidumds*(priklquso nuo knivi luriniiq
ddleliqjudejino)
\^
1.
WWH]
didUiqjq plieno doU)
€l'rt
4
f--_-,1
a <
Vonduo
Desuonis
Ilrl l+' i. \+ l 5e YI-r
R
Rndys*
Si rcokcijo sdno letd - dous reokcijq l
.Recgentqs. MedZiogo, skifio cheminei reqkcijqi proddti. Jis tqip pcrt yro vieno i5 teqguoiandiq mediicgq. Lqborqtorijose bendrieji reogenloi yro druskos rugitis, sieros rigdlis ir nqtdo lqrmqs.
'Cheminis ryiy6. 16; Eleltonina konfisordcijd, l3j Xolumd., l14 (Kolus); Ldidumos. ll5 (Ldidinilkqs); PlcstiiLahds. 115 (lraputus)j nndys,60; RndijLnds,95 (K6ro2ijd)j Tdnlds. l15j nryumdr,31.
1vlcs6,
ll5;
Mcterijos bUsenos Mediiogo goli bIti kietc, skystcr crbo duiin6. Toi ogregctind mediiogq bUseno, orbc mcteriios b[senos (poprcstci trumpinomo iki bUsenos). MedZiogq brfsenos goli kisti, koi pokoitinus qrbo ot5oldiius qtitinkomoi pcdidejc or sumcidjc dcleliq energijc (Zr. kinetin6 teoriid, p. 9). .Kietoii biisena - buseno, kci .Skystoii biseno koi mediicgos medZicgo turi opibrditq turi ir turi opibr6ztq turi,- bet ne lormq.
o ifltqq*EO
povidclq.
Kieloji btrsend
oDuiin6 btrsenc * bDsena, koi mediiogo neturi opibr6Zto ttirio ir povidalo. Toi gcli biiti orbc gcrci, orbo dulos. Vien tik pcsikeitus sl6giui, goroi goli virsti skysdiu. Dujos pir-
ffi*'*ffi'!
O
.Fozes. Tqm
lika
medZiogq mGinio do-
Iis, koi mediiogos yro dviejq cr dougiou blsenq. Smdlio ir vondens misinys sudarytcs i! dviejq loziq kieto-
sios (sm6lis) ir skystosios (vonduo).
olSgqrinimcs. Skystosios busenos oUiialimcs. Skystos busenos virsncs i kietqjq. Temperctrirc, kurici virsmcs duiine (gcrrcis), koi molekuI6s iilekio nuo skysdio povirSious. esant skystis uZSqlo, vodincmc uZScrlimo tcriku. Jis yra toks pot
koip ir lydymosi tcrlkcrs (Zr. lydymas). Vdnduo uiSds esont 0 'C, o.:,}.l 273 K. .."
oMydymcrs (tos pots kcrs ir lydymos). Kietoji medZicgo, kuri iilydomc ir po to v6l sukiet6jo ir pqkinto jos formq, vqdinqmq i6lydymu ir o procesos
-
i:lyayt", Kleletlmu.
Btisenq kitimci
.Iilydytqs (lydclcrs), Apibudinc meBusenos kitimds yro ii vienos bidZiogos, kuri esqnt kqmbqrio temperosenos i kitq pereincndios medZicgos mroi yrc kietc, virsmq iS kietosios
fizikinis kitimqs*. Jis poprostoi !yksto del doleliq energijos pokydio, cltsirqdusio mediiogq pctkoitinus qrbo crtiqldZius (ir. kinetine teorijc, p. 9). .Lydymcrsis, Brisenos kitimcs i5 kietosios i skystqjq koitinont. Tempercriiiro, kurioje kietoji medZiogo .Kiet6iimcs. Suskystintos medZiogos lydosi, vcdincmo lydl.mosi temperqttrrc (toip pot Zr. p. 98-99). Tokic virsmqs, esqnt qlmosferos slegiui, iS skystosios i kietqiq biisenq. pqti yrcr ir uiScrlimo temperctUrq (Zr. uZSclimcs). Lydymosi temperqtlrq br]dingc qbiem - skystoioi ir Ledos (kietoii kietcrjoi busenoi. Pok6lus slegi, pokylo Iydymosi temperqtrfrc. Kqi 0 "C, arbo 273 K. sldgis vienodcs, visos grynosios medziqgos turi tq poiiq Iydymosi temperatirq. 5.
.Skystdiimcs. MedZiogos, kuri kcmbodo temperatriroje, koi qtmosleros sl6gis normolus. yro dujin6 (duios), dujinds btrsenos virsmos slqrstqjq btrsenq (skysdiu). Jis vyksto aiioldonl (susidoront gcrcms) n didincnt sl6gj. DsUs dujq sus-
.*.t$*W;r..W#
miqusiq turi virsti gcrcis, sumcZinus oFluidcrs. MedZiogo, kud gcrli teketi, dujq temperatUrq Zemiqu vqdincmosios kritin6s lemperotUros lygio. t.y. ji yro orbc dulin6s, crbc skysdio bosenos.
*Fizikinis litimds,
Skystis, kuris Iengvai gcruojc, vadinqmos lckiu.
rKondens(rciiq, Dujin6s bisenos (dujq cr gcrq) mediiogos, kai qtmosferos sl6gis normqlus, virsmcs skystqicr. Pcrprostoi vyksto otBoldZius.
+'
Iilydltc siero (nouja
.Virimqs. Skystosios busenos virsmcs dujine (gorcris), esqnt virimo tempercrturqi (toip pot ir. p. 98 * 99). MedZicgcr verdo, koi skystyje susidqro pilni gcrq burbuloi. Visos grynosios medZiogos, koi sl6gis vienodcrs, turi tq podiq virimo temperqlurq. Pcdid6jus sldgiui pokylo virimo tempetnturq. sf ,. - ,q"? . ..?^s !_o j-. ..1, o
r
..
'Druskos, 39; Kristdlizdcitd, 2l; Ldkus,
ro
Vondens qdrsi kondensuoiosi ant veidrodiio
.Sublimdcija. Kietosios busenos tiesioginis virsmos dujine (dujomis), oplenkiont skysiqjq btrsenq. Iis vyksto kcitinqnt qrbo koi otioldytos dujos tiesiogioi virsto kietqjo mediicgo. Siame virsme nesusidoro skysiis. Zr. pcrv. p. 48. .Gqrcrvimcs. Bet koks virsmcs dujine buseno, tqi yrc verdqnt, gqrindnt or sublimuoiont.
115.
.-
I Llementqr, lunglnror rr mlsrnror
T"r
Elementcri, junEiniai ir miiinioi yrcr trys pogrindinioi cheminiq medzicgu tr poi. Dougumo medZiogq sudorytos i3 dviejq or dougiou skidrnqtJ elemenrLl. .Elementqs. Mediiogo, kun ! popros- oCheminis simbolis slrrrui11lflltt61s tesnes mediicrgos negcrLi bati suclentenlu uiro$1,rno lormuleso jr skoidytcr cheminelnis reql
. . .l l\\
Ag
,rq
;,;;.""
lo olq
ho
bea
r) U
Mi:inys
oe
Iunshys
cremiirk..i susijLinqe
l] l!
2c)
Kinetind teorijcr oiSkino kietqjq medZiogq, skysdiq bei dujq elgsenq ir jq busenos* kilimq, doleliq, i! lruriq yro sudorytos, judejimo poiiudu (Zr. Zemiou poteiktq dicrgromq).
iN)
monol<sidos.
U
IfinetinA teoriic
Che.inir \ \\--l' / sinrholiq ti
.
(J
oGrynoji mediicgo. li sr-rsidedo tik Bei jeigu joje yro nors pedsokos lz,rnc nra,I ta marl z,n na ii elemento orbo vieno jungiruo. ",r^^. 'fokioje nicdiiogoje nercr johi<:s net rr crpibudinomo koip priemciSos, o mqZiousios krios rnediiogos doleles. ju iurinii vodincrncr negrynqjo.
\
tJunginys susidcrro tam til
.Homogeninis. Aoioudrno modz o gcr. .Heterogeninis. Apibndmo mediior'.lnl q t,i l- -r'^ renos kuiio. soi,ryb;s ir."roalis olilo pql; nn l-llc ocr"r zd)i'.. .rpolo, (tirpinomosios 'lo i"s ikl k.ros doles. po,ryz.rziui medziogos ir tirpil
r-\ a)
t
+
tl ned2iogq odreres yrd anr nend [ilos ir gerol . supokuo1os". ios vibruojo. bel KjetLtjr]
.
Sbsaiq dslel6s loip poi yrs pctksnkdmoi drti vieno lilos. bel jos sdli loisvoi judeti
a)
Dujos sudcrlios ii dideliLl olsiumu nuiolusiq n loboi greiloi judoniiLr doleliLl
ueno kjtos olivilgiu.
.Brqunojuddjimcs.Netvorkingcs .Diluziic
sovoiminisdviejq{luidq. smulkiq doleliq judejimos {luide*, moilymosis. Procesos cilkinomqs ki, pvz., dumq doieliq judejimcs ore. netine teodjo, nes dqlelds, kod susiSusidumsios su {luido moielrrlemis, dofiq miginici, butinoi tui judeti. podoleles keicio judejimo krrcli. siebelo, kod diluzijo dujose yro greitesne negu skysiiuose. Be to, difunduoti goli tik besimcriicntie ji skysdiai.
m"'"fl
€a c-d
FiH tltt qJ qd vdndens molekule 'Bcsimoiiortieti,3lr
BnsonLr
Brono dujos
Po
15
minuairl
I
tvl tl
ilL4J
ffi lr tt tll
l
vorio ( II) sulfoto
Iitimdi, tl!idds, 6j Sus!cnsiro, 3lr Tirtjndmojj mediidqd, lipLl,Jis,
31]
I
Atomqi ir molekules Priei 2000 metq groikoi mon6, kod visos medZiogos sudorytos i5 smulkiq doleliq, kurios vodinomos atomais. Velesnes teoritos i5pl6tojo 6iq iddjq ir ivedd opibrdZimq molekul6s. Jomis buvo vadinqmi otomq junginioi. Neorgonin6s* molekules poprostoi turi tik kelis, o orgoninds* Simtus otomq (koi kurios med2iogos ved. past.). sudorytos ne i! otomq ir molelnrliq, bet ii jonq
oAlomqs. Moiiqusiq elemento dqleld, tudnti to elemento chemines sovybes. Dougelio elementq crtomcri susijungg tqrpuso!ry'je i grupes, sudorydcrmi dcrleles, kurios vodino-
- (toip pqt Zr mos molekul6mis kovolentinis rySys, p. I8). Atomqi sudqryti iS tdir{ pogdndinirl, dor smulkesniq doleliq, Zr. Atomo sondorc, p,
12.
.Molekul6. MoZiqusio elemento orbc ofte6i5Lrrtttas. Atomq skoidius junginio dolel6, golinti egzistuoti so- rnolekul6je, opskoldiuotas i5 jungivoronkiikcri ir dqr lurinti to junginio nio molekulin6s lormul6s. sovybes. Pqprqslqi molekuld sudoryto i5 dviejq ir dougiou torpusovyje susiiungusir.l qtomrl. Joniniqi jungiHelis niai*
c'danni
ii i^n,r rr.^r".
, r --l ^
-lto-
Molekulc, Lurios dtomiiLahos lysus dEeh, vodinomo dvidtome.
Tetrdchloimerono (CCl,) molekul6s sudoMos rg vieno onslies ir lteturiq
Molekul6, hrios dto'
miSkumds lygus irids,
;g_",". los
i!
vodiaohd tridtome.
"t,l1ml ;r#:"-*'qS=W -v-w
l;i';,i",J1"'"111i.",","
ilii:i*"
i,* \]
h
z
Alomq
-eqolimo
l1-=4 F=la /_\ (@) A ||
s
:::J:!j:i:"ir*,r"'<e>ll ilirjiiiTli.'ililj"
4. sr{ininsq eremenlq
::.#'r
.",
-b* j, .""e
susiddron,
:,,:.{ili:'i:"r?.iirl,:fj
r:ii:lrii:lr::r"
re-.orsoniniq' tredtidsu molekules run *1H{"1,H,''atJ;utHg;ii[?ff{*ff,* lukrtdniius olomu ner
@
$, ilq+,"i{i#*#:"k )E€*ts='fr,{zrxodrcdk'!Yvur'o" v ,-4|-.' :,:";"i,ff't:::':.T.ii',/rn\lll' rTri *il,
l8-ojo cmZious poboigoje ir 19-ojo prcdZioje otrosti trys chemijos ddsnioi. Du i5 jq otrcsii prieS pcskelbiont Daltono atomine teoriiq,
)
(
q.@*dfr
(@ H!''.
/Qfl ^ .;.,",.,o..\.
trediosis (pqsloviqjq scntykiq d6snis) iSsirutulioio ii jos. Sie trys d6snici buvo lcbci svarbls otominds teodios roidai.
oMqs6s tverm6s d6snis teigio, kod
medZicgq mcse prie5 reckcijq lygi iq mqsei po reokcijos. 1774 m. qtrqdo prqncizos Antuqnqs tqvuozi6 (Antoine tcvoisier). .Sud6ties pcrslovumo desnis teigio, kod tos pots junginys nepriklousomci nuo jo govimo bUdo tud tuos podius elementus, susiiungusius tokiu pcrdiu sontykiu. 1799 m. qtrqdo prqncDzcts DZoze{qs Prustos floseph Proust). motekules turi keiuris vondenilio (sontvkina otomina mose* iysi 1) n vienq anglies otomq
desnis negu trys. vodindhd Poliotome.
.Dallono otomind teoriid. Dzono Doltono (John Dolton) teorijo, poskelbto 1808 m., buvo siekiomq pqqi.kinti atomq jud6jimq. Bendrieji
Pcgrindinici chemijos d6snici
Moleku16, kurios dtomiikumos yrd di
vieno neono dtomo.
. Sios teori-
.Dimerqs. Mediiogo, sudory4o iS .Trimerds. Mediiogo, kurios molekudviejq susijungusiq monomero*mo- l6s susidcrro susiiungus tdms monolekuliq. mero* molekulems. oMckromolekul6. Molekul6, susideAzoto dioksidos imonomerds*) susijunsid. sucloryddhds diozoto lelrdoksrdq (dime!q). dcnti iS didelio skoicictus crtomq. Poprostci tci orgcrnin6s* molekules, NO,(d.) + NO,(d.) - N.O,( tudndios loboi didelg scntyking Azot-o Azor6 Df",.l" dioksidos dioksidcs molekuling mcrsg*.
D\ Q.,' --*(h i?',#:#rt*:''-€
rPcstoviqjq scntykiq ddsnis teigia, kod jei du elementqi A ir B goli susijungti, sudorydomi dougiou negu vienq jungini, tcdq visuose liuose junginiuose, koi mose B liksuoto, o mqsd A skirtingc, mcsiq santykis yrq pqprqslqsis skoidius. Sis d6snis yrc Dcrltono qtominds teorijos tqsc. Viendm ozoto dtomui:
dioksidqs
Nor
(ry
d,3
g
:- e '. \ +visos
. A C^ | fl .F(! -FbOel \ Il^ lI? r
-*\(, 9-,"
I
/ \ /
7
{t
grynosios meclaosos turi sveikq
molekutie
*diiiq
rmorekurrq dolys
dskildi D;eszisruojo).
Azoto monoksidss
ffi^*"ffi tenkdntis ozoto diomui, lysuE 2, ljlIn. Desuonies qtomq mosirl sqntyhs
'Monome.di, 86; Orqonlac .hemiid, 76; Sdrtyline dtonine dds6, Sd.iyLine moleLulina nds6,
24.
412:1
t'--'"---
Atomo sqndqro Daltono qtomin6 teorijc (Zr. p. l0) tvirtino, kod otomos yrq mqZiousio dolele. Todiou eksperimenti3koi irodyto, kcrd egzisiuojo dor moZesnes- subotomines dcrlells. Trys svcrbiousios subotomines doleles y'o protoncri ir neutronai (jq yro bronduolyje) bei bronduolf suponfys elcktronoi.
,o o oo r:') ^
o
@
i:,' ffi',$ ?PoLtc) tJ
\!''l
/-\
\"t
L
?
o
oElektronns, MoZesnd ui otomo. t.y. subqtomind dolel6 (2r jvodq), kuri skriejc aplink otomo bronduoli ir yro elektroninicrme cpvclkcle. Elektrono mqse lqbqi mq2o, Li Iygi tik l/1836 protono mos6s. Si dclel6 turi neigicmqji elektros kruvi, Iygq protono kruviui, bet prieiingo Zenklo. Protonq ir elektronq skoiiius otome lygus. oBrcrnduolys, orbo
.Neutronds. Subctomin6 doleld (Zr ivcdq), esonti bronduolyje. Jos scntykin6 crtominA mcs6* lygi l. Neutro-. ncrs neluri kruvio. To pcties elemento prolonrl ir neutronq skqiiius qtome goli buti skirlingqs (Zr. izotopcrs).
ii
prolonq ir neu onq (poprostoi susidedcrnti
"l R,-...t.,^t,.. r^h^. tonkus, oplink ji skdejo elektronoi. Bronduolyje c, rL-n,,n+r
hovarl.
24.
oo
dydiiu, jis yro loboi mcrZqs.
Ke&idojoDe sluol<snfje soli bnir iki 32 clcklronLl
6€lProlonq
r-)
Kituose
sluoksniuose nero ne vieno elekt.ono.
oOkteiqs, Asl -on iu elektronq g rupe vienome elektronq sluoksnyje, Atomqs, kuris ol<1etq turi iSorinisme sluoksnyje, yro loboi stobilus ir ne,
reoguoiqrlis. Visos inertin6s dujos' (iSskyrus hel!) turi toki oktetq. Kiii oiomoj goli posiekli stobilq oketq (roip igydomi elektronq konligirccijq, kuri yro ponoSi l koimvniniq ineninirl dujq elektronq konfigurccijq). Tcri i!ryksto orbo posidqlijont elel
_'--;l
skoiciLs-dtom,.
Elektrotrq skdiiius=6 (kod dliiiklq p.otonq skoidiLt ir krnvis bntq elehri:kdi neulrolus) Neut.oDq skoidius=mdsas skoiiius qlominis
11
crtomo mose, toaiou poLyginti su viso (]lotno
cl, rnLenwio nnlr h,,ri
'SdrlykinE diobind m.sa,
Ar,irosis sluoksnis lL'n oaiuonis elektronus
Pilmdsis sluoksnis
iuri du elel.r,onus. O
,,ic^
tc1m
t2
Ndno aiomo elettron! konfignrdcijo yro 2, 8, I
-:,,
.Elel
12'-/;=\\
nr cLai. i,, "
.Proloncs. Subctomin6 dcleld (Zr. ivodq), esonti brcrnduolyje. Jos scnlykine qtomine mcse lygi l*, o teigiamosis elektros kruvis dydiiu lygus eleklrono kr[viui, bet pdelingo ienklo. Alome protonq ir elelrtronq skcridius lygus, todel otomqs yrct elektdskoi neutrqlus.
Kictrrronamo
oOrbitol6. Erdve, kurioje gcrli buii protonq skoi] oAtominis skqiiius viencrs qrbo du elektroncri. Kiel
P,o o1u
sko..jJ
Neulronq sloiaius:0
otominis skoitius yrs
toks pol. Vondenilio bronduolys vienos
-
.Izotopqs. Elemento qtomos, kudqme to pqties elemento otomq neutronrl skoidius yra skirtingas. Elemenlo izo'topcri turi tq poti otomin! skcridiq, bet skiriingq mqs6s skcidiu. Tzoiopoi otskiriomi, lqliq elemento simbolio rq5qnt moses skoidiq. Arglis iuri iris izotopus Anglis-12
^\J \.2 ^
/\
\r
--AO,-u.-O ---_v r'\ \-./ v a\ "a\v nv v 6 neuttonoi
.\o.)
Anglis
13
oQQ"o v V I ."rt.onoi
nO.-)
Anglis-14
o!{to
orrQo l-./ VB neutronai t3
l.
I
I
nclcllocrKtyvumcIs Radiocktyvumas crtomo branduolio skilimo reckcijo; skilimo metu - orbo susidcro spindulioi, dolel6s (rqdiqcijc), toip pot kito elemento brcnduoliai. Rodiooktl.vusis elementos yro toks, kurio bronduolioi loipsni5kci skylq minetu bndu. Tokie bronduolioi yro neposton_rs doiniousioi del to, kod jq didelis mcs6s skcridius* orbo protonq* skoidius nectitinko neutronq skoibious. Nuo didelds rodiocijos golimo mirti. oRodioizotopcs, orbo rcdiocktyvusis izolopds. Toi bendros povodinimos, kuriuo vcdinqmq rodiooktyvioji medZiogo, nes visi qtom
oAllc dcrlel6 (a dolele). .Betct dolet6 (p dcdel5). Grei-.Gcmq spindulici (y spinVieno i5 doleliq, ku- tqi judonti dolele, kuri iB- dulici). foi iS rodiocrktyrios iSsiskirio s$ont siskidq i.3 radiooktlwiojo viojo bronduolio* Gspinbronduoliui*. Ji, koip ir bronduolio". Ji goli biiti qr- duliuoicrmos
elementobrcnduoliai*loipsni5-
.Dezintegrcrvimqsis nestqbilioio brcrnduolio* shlimos- ! dvi dolis. poprostoi susidcront kitiems bronduo-
.Skilimq, orbo rcdiocrktl'vumo, sekq, oPusqmZis. Loikos, per kuri rcrdiocrkDezintegrqvimosi seko, pogol kuriq tyvioio skilimo metu suskylc pus6 skylo rodiookty.vusis elementqs, sudo- poimto rcdiocktyviojo elemenlo rydomos lvoirius elementus; ji tgsiosi otomq. Rcdiociios kiekis sumoZeio iol, kol susidcro stqbilusis qtomqs. perpus. Pusqmiio kitimo dbos lcbcd Plutonio'242 skilimq sekd ili urano'234. plodios, pvz., uronui-238 jis Iygus 4,5 mlrd. metq, rcdiriui-22l 30 sek.
-
oBekerelis
radiocrktyviojo skilimo mq- bekerelis lygus vieno bronlqs. Vienqs duolio dezintegrcrvimuisi per sekundg, Vienos kiuris lygus 3,7x10r0 bekereliq.
Rodiooktyvugro pritaikymqs .Blonduoliq sintez6 - dvieiq bronduodidesniqm .Brcrnduolinis skilimcrs. Neulronqis* liq susiliejimos susidoront brcrnduoliui*. Jis golimos tlk esqnt bombcrrduojomo brcrnduolio skilimcs, Jo metu susidaro neutronci* ir kito elemento branduolioi, ilsiskirio jont bronduolioms iisiskirio milZiniiko energijo. Bronduoliq sintez6 vyksto milZinilkcr energiiq. Neutronq sprogstqnl vondenilinei bombo^. iBsiskydmcrs skqtin(I kiiq qtomq oRcrdiocktlrvusis Zymeiimos. Metodos, skilimq, d6l lo susidcro nouji neutroncri, kuriq vis dougdjo, vykstc lgclinontis sekti medziogos, kurioje grcndinind reqkciia. Elementqs, ]Tq rqdioizotopq, kitimq. Rodioizotokuris skylo, vqdinqmqs dcliuoju. poi polieko p6dsokus ir vqdinqmi Toks kontroliuojomqs bronduolinis skilimcs vyksto qtominese elektrinese, tqdiqu koi 5is procescs nekontroliuojClmqs, ivyksiq sprogimqs. metodcrs. Ivletodqs, kunuo sios onqlies \ Toip sprogstc ir otomines bombos. opskoidiuojomcs iikosenq -"'%r:
elementui. dezintegrdi- Noujos bronduolio moses lorio-234. skdiiius.=238 4=234
Urdno 238
mosis iki
--.-L. I
.-.lrl \ ..-, -= '-u-'V il
loms ir
Eg!
'3lu-'!irn+jHe
'ArominG Elditius, 13: Elehronds, l2j Izotopds, Mds6. Ekdieius, l3j Neukonds, lranduotys. proronds, t2r Sdniykine
vimq. Visi gyvieji orgcnizmcd turi nedqug rodioizotopo onglies-14, kuis IcipsniSkci suskylo. Pogol Iikus! jo kieki gclimo
Rcdiologijo. Rodiooktyrr:mo tyrimos, ypqd sdtis, susijusi su medicino (rcrdiotercrpijcr). VdZio lqstelds yro jcutrios rodiaciioi, tqigi v6iys gydomos nedidelemis rodiooktyr,r-rmo dozdmis. 'Atomilis sloiiius, nds6s stdiaius, i3j Neutronds, brdndu6ly6,
12,
foninis ry5ys
-11 \-'nemrnlqt rysrqr Mediiogoms reoguojont torpusovyje, otomoi visodq stenqiosi otiduoti. pri_ imti cr posidoll'li elektronus, toigi kiekvienos i:i jq suformuojo uipildytq;i iiorini elektronq sluoksni*, kuris yro stobilus. Koi tcip crtsitinko, oto-oi.' sqveikouio vienos su kitu, kitoip toriqnt, chemiikoi iungiosi, sudorydomi ryiius. Yro trys pogrindinioi ry5iq tipoi: joninis, kovcrlentinis (Zr. p. lg_lg) bei metqliikcsis ry5ys (Zr. p. 20). Toip pot Zr. icrpmolekulinds i6gos, p. 20. .Volentinis elektronqs. Toi elektronqs, dq crtomqi, kqi susidqro joninis ir kuris, budamss qtomo iioriniqme metoliikcrsis rylicri*, todiau juo elektronr4 sluoksnyje*, dolyvoujo posidolijomo kiiois qtomqis, kqi "r-r cheminio ry5io susidoryrne. Ii proron- susidqro kovcrlentinis ryiys*.
Jonci loncs elektros kr[vi, otsirodusi, kci crtomqs prisijungic - dcleld, kuri luri arbo ctiduodo oI dcugicu elektronq, sudcrrydcmcrs postovq. uZpilaylnenq tqji iiorini sluoksni*. Visi jonoi skirstomi i kctiionus ir
elektronoi, toisi jis
\ a
reokcijos tud dcrugiou protonq* negu elektronq), Pqprostqi vondenilis ir metclcri linkg sudoryti kotijonus. Jq crtomai igoriniqme sluoksnyie * turi
. , pdsijunsjo vienq erenronq, sudorydanqs jonq (onijonq),
vienq, du qrbq tds eleliCronus, todel jiems lengvicru qtiduoti elektronus, pcliekont uZpildytqji Zemesn! elektronrl
Kqi du elementqi reaguoic 'tcrpusovyje, sudorydomi jonus, katiionus ir cnijonus, iie tud pdeiingus elektros kmv-ius, trqukiqndius viencs kitq. Kortu jie islieko ddl tcrpuscvio trqukos. Sis ry6io tipos vodinomos joniniu ryBiu. o elektrostotinioi rygioi vqdinqmi ioninictis ryiiois. Elementoi, esontys prie5ingose pedodinds lentelds pusdse, Iinkg susijungti, sudorydqmi ioninius junginius, poryzdZiui, nqtris ir chloros (ncrtrio chloddcs) ir mognis bei deguonis (mognio oksidos). Ndlris ir chloros reoguojq, sudorydomi .Joninis iunsinys. Junginys, ;:;lfi i'J;fi;* 'ff,YlTiid;il: kurio komponentoi iSlieko V kortu joninio rysio d6ko. Sie Pg"" junginioi neturi molekuliq, nes i3 tikrqjr; juos sudoro katijonci ir oniioncri, kude trqukiq vienos kitq, sudorydomi milZiniikq joning gcrdelg*. Joninici junginioi turi cukdtcs Iydymosi ir virimo temperoturos (rysici yro stiprus, tod6l jiems suardyti reikio snyje t elektronosdoug energiios). Vcrndeninruosetrrpqluose lel 1s- isorinis;ruo'i<snis. Ltektrosrotine lydyti* 5ie junginioi proleidZicr elektros srove, nes yrq doleliq, turindiq krdvl (iont+) judeti. kurios
sluoksni.
Chlorido
i
i3odniome sluoksnvFr"orido jonqs (dniionos) roiomos F-. jei iuri run du elektronus_ elektronui. _?/ te _ .Aniionqs jonos, pro'osdomos. .Anijonqs s prdrosdomos. Juos turintis neigiomqjl neigiom( i ionqs, turintis
-/, U-
., ,$rdorc,jonq krnvl krovi. atsirodusj,.kci otsirodusi. koi otomls otomas reokcijoriattr-ii 0.*i'::ij:i:ffi
+2. ie pdsijungia elektronq (dcbor jis turi dougiou elekironq negu protonq*). Bronduolys* Anijonus linkg sudoryti nemetclcri. Jq crtomoi iBoriniqme sluoksnyie* turi penkis, Se5is crbo septynis elektroEleklronoi nus. Jiems lengviou gouli eleklronr-1 (siekicnt sudoryti uipild!'tqji sluoksni), negu ctiduoti mcZicrusioi penkis. Kai kurie cnijonoi sudcro otomq, prisijungusiq elektronq, grupes. Jie vodincmi rfr gidiq liekcrnomis*. procesqs, koi otomoi Jonizaciia Vsndenilo chlorido.jonizdciiq vondenyjo susidoroni vdnqeNro u cruonclo Joncms. pdsiiungic orbo atiduodo elektronus, crbq kci medZiogo suskaido- ) HCI(d) + H+(qq) + Cf(qq) mc ! johus, pvz., vondenilio chlorido Vondenitiocbloridss, Pdvienisiiondi_ kovdlentinisiungirys* susiddryiirpole. tirpole.
'r--
krnvi! tys"s
o-o
IA
'liorili6
shoksnis, 13; (6volentiri. ry
ryiF,
20; Neuironds, brdnduolys,
I2j
protondd, L2r nnsdaq
.'
(".*+
Armiikile.,kod joniniome iungin]
6D*O 'ldldr'td8,
6:
je
nero horeonq rormurele paieil
.Elektrinis vqlentingumqs iono - jonu gebdjimcs susijungti su kitu joniniu rysiu. Jis lygus jono lntivio dydZiui. Jonci iungicsi tokiu scntykiu, kcrd bendrcs iunginio kruvis btrtq lygus nuliui.
@-*@
I ir 7 grupas €lementdi yro vienvdledidi (jq elektlinig
val€ntingumss lygus . vler'erul'. ,q lonq krulll! rlgus +1 orba -1.
Iiolinis sluoksnis, l3j lonina
snyje 7 elektronqi*
i,
w^.1_+/
\ry
v^A \ry /--\
Notrio chlorido {oimu16 NoCl. orbo No+Cl 2
ir
ttd
G.srupes €lem€ntai yra
wbnrinsumd; lysus dvied.
@*k -* " @*o
Iq.ionq^kruvis lysus +2
Koi kurie 3 ir 5 grupes el€mentqi wq irivqledioi (iu
0*€l
qdrd6l6, 23i Vdnd€niris titpdlcs, 30.
elektrink iulenlin gunss
lysms
tric).
Jq
jod't kuvioi
lysls +3 orbo -3.
Kovalentinis ryiys ryiys susidoro, kci eleklroaoi posidolijo tcrp otomq, toigi ato_ uzpildl'tqji isorini siuoksnll. EI"fi;;"' yro posido*T:t]11:l-1ry: Lrl9 ere8tronq poromis "bcisrtq,(vienom kovcrlentinicrm ryiiui tenko vieno elektronq poro). Torp qtomq esqntys kovalentinioi ,ysi"i y;;;;.]e to, kovclenti nioi iunginioi (junginici, iurirro"..yro kovotentrmq rydiq) poprostoi komborio Kovcrlentinis.
temperqturoie yro skysiioi crbo dujo.s (Zr. molekulirie g;a;f6, ;lili'ij"#! br.rdingos,polyginri neoukitos lydymosi ii uir-i_o-Lilp.rcrturos, ,,." l:lsil:,T," molekullq. yro silpnos.lroukos jegos. Jie-neposiZymi elekinniu ir Silumos l:,rl tqrdumu, mqt iuose n6ro dcleliq, turindirl kruvi (pvz., joml).
.Viengubqsis ry5ys. Kovqlentinis rySys. susidcrgs vienqi elektronu porci pcsidolijus tarp atomrl. cbloro molekuleie vro viengubosis ryiys. chloro oromos
Deguonies diomos iuri
dvieubqii ry;i.
(!iekvi6i6-t
;?:.:Hfri:T.-Hffi
.Dvigubasis rysys. Kovolentinis rySys, susidorgs dviem elelctronu poroms posidolijus tqrp qtomrl.
/
Dvi elektronu poros
Viensubdsis
KiefliFros dlomos dobor tLd u:pildviqri isorid
elelrhonus kielvienom
-Y uragubdsE ryays
*illt"-i::i:ram it*J$:'ruru erekrronir (ir. okrero;, p. ro. mos dvigubu ilii l.tiBlo
Kielaienos qtomos dobqr turi uzpildliqji_isorinl sluoksni' i6
asruoruq etektron'l (2r.
oTrigubosis ry$ys. Kovolentinis .Donorinis kovclentinis, crrbo koordiry5ys, susidorgs, t try" .t"-kirorrq nqcinis. ryiys. Kovqlentinis rybys, ku_ "i dviejq otomq. nqme vlsr elektronqi yrq pcrties poros posidolijo torp to oto_ Azoto moleluleje yrd tlisubosis .yiys. mo. Jis ]To elelrtronq poros donorcs.
molelule (NH,)
t8
leje voizduoiomds rrioubu brnksniu: N = N "tSoinid sluolsDis. t3,
otonds turi u:pild!'ioii isorini sluot.t. ,i "' osluoniq elelironu {iL oktetds, p. I3).
[n'Jii,'rre
Vienvdlendidi
elementoi Dvivdendisi elementdi Trivdlenaidi
deguoris.
vondenilis.
elementsi
qzotcs.
.Nepodolintoii elektronq porq * cto- .Polinis ry5ys ry3ys, - kovclentinis mo elektronq poro isoriniame slu6k- kudome elektronoi 1'ro ordicu vieno snyje*, kuri nero kovolentinio rySio i-S susijungusiq ctomq bronduoliq*. Sis vqdinqmqs policrizcrcidalis (ir. qmoniqko pov p. 18). oElektrinis neigicrmumcs qtomo jo. Ji-reiikinys vyksto, kodo _susijungio otomoi, - pdsit- turintys skirtingq elektrin! neigicmugebdjimos molekuleje oriiou roukti elektronus. lei susijungic du mg. Tq{o elektroncri yro lobiou otomcd, kuirl etekirinioi neig-icmu- pritrqukiqmi vieno- i5.oiomU mci skiriosi, susidoro polini's ryiys. oPolind mole\le'- Molekuld, kurios Atomoi, kuriq elektrinis neigicmumos goluose yro skirtingi. elektros kruvidi' mcios, kcrtcris vcrdinami eliktri6kci Jie otsirqndo,_koi netolygioi pasiskirsreisiamqis (pvz., nctris), jltrs*:: littt"sio-s elellronq. poros' Skysdioi, bcilengvoi susidcro teigiomi.jif i'o]-roi lr."gxti#":,:"d5'J'::,r": goli polinioi tirpiklicri* ir tirpinti z. J::_o:l-*o.. Drdncllolvs :- . bllti . ioninius jungi]rius*. Nepolinir; moleGlekrron;i'y,o kuliq elektros kruvioi molekuliq ""r*';.;-
/-r I
Merdno nolekure
*" tt!-
A;x"i#: l{li$"i3':rj#*}fi'llT'}:r
--
lf ilf;r.r*'fi ffi"i,fi.*;i+,.",."ff' H,*u**".*
f I
lets.muhd" i:l::l:.":Z^:::',;:i-
mi:,ilj;iii",Illhfli''j^"' \y, (!g J,,*.\?u. !-+.. vienokq. F\
Piramid'
s
.rormos-
^ ll["f"ij,"?"ilFi'*Gl" /[::il:,H"
Vondenilio/. Kiekvien6 vondenilio 9d- Aroto junstie; vdndelilio stomos luri Kekvienos jungties r,tetqenos turi nezymioi teigrqhqji kruyi. bet viso leuoedrine brdnduolys' los yro nezymioi leigio nop lrlvio (ir nerono bronduolvs' metono molekuld neluri jokio bendro teisiqmojo nolekulg kot6je). or neisGmojo kruvio.
1e ::iil:T,r$',irl,iJr".z*.'.,;;,,";.;::-".-.,. O
i,ggl:f}f Nepddolinloii
Dcugelio elementq kovclentingumcs yro pcstovus, bet koi kuriq, pvz., pereinctmqiq metclq*, kintantis.
iiorinicmesluoLstrie* igodnidElesluo&snyie' Goriniqmesluoknyie* tuti drbd du, oIba ie;is turi drbo tris, drbd turi orbo vionq, orbo penhs elehronus, pvz., septynis elekhonu.s, pvz., eleklrcnus. pvz.,
;;;:"-""
\
tisubdsis rylys lomu-
.Kovalentftrgumcrs didZicusics kovolentiniq ry3ir4, -kuriuos gali sudcrryti ctomas, skaidius.
i
$,3*f
,';,{,;.;'*'-6\iiihT-'r+ill$i:*t&
.Izomeriiq tq podiq otomq skirtin- vqdinomi izomercis*. Iq molekulin6 gcs iSsiddstymcrs skirtingose mole- formul6* yro tokic pcrti, bel skirtingos strukturinds (grofin6s) formukulese. Vienodos sud6ties, bet 'Brdnduolys, 12; Iiolinis sluoLsnis, l3j lzoheroi, 76; Jo.iridi junsinidi, U; Molel![ne lo6ul4, 26: Pereiiclnoji 58: Polinis tnpiLlis, 30; Strultirira (s!dfsC) Iormd6, 26.
berdldi
Metcli5kcsis ryiys
ctr
MetcliSkcsis^ryiys.yrc doleliq, esqndiq metclo gcrdel6je* (t.y. metoluo_ ser, Irqukq- Gdrdele suddryto i5 teigiomqjq metolq jonr;, kuriu vclentinici elektronqi- torp jq gcli lqisvci juddti. Loisvieji delokcrliiuotieji elektronoi tsrp metclq sudoro ry5ius ir, kodongi elektronqi goli iud6ti, ;etaloi pcsiZymi Silumos ir elektriniu lcidumu. J6gos torp- elei*ronq ir jonq yrc stiprios. Del to metolq auksta lydymosi ir virimo iemperotlio, nes tom rerkro p^qlygrnti doug energiios. Dougicu cpie kitus rySiq tipus Zr. p. -ro
-
tY.
Metdlo gdrdelC'
oDelokclizcrvimos. Vclentiniq elektronq' posiskirstymos tcrp visq metcrlo gcrrdelAs* otomq. Delokcrlizuoti
Metdlq
elektronqi goli priklousyti bel kuriom gqrdeles otomui, jie goli loisvoi judeti gordel6ie, todel metolci yro lqidDs elektroi ir Silumoi.
Delokolizuoti eleklrq ir
toisyklingq geometriniq iormq kietosios medZiagos, susidedandios i5- toisyklingoi i5sidesdiusiq dcleliq. Tos dolelds goli bnti crtomoi, jonci qrbo molekul6s, susiiungusios bet kokiais ry3iois crbo mi5rici. Kristclq bricunos yro tiesios, o povir5ius lygus. MedZicrgos, sudarondios kristolus, vqdinamos kristclin6mis. Kietosios medZicgos, kurios neturi toisyklingos strukturos, vodinamos cmorlinemis.
Kristclci
kristolq susidoryKristclizocijcr gcli procescri. Jis lvy}.ti lvoiricds -o budois, pvz., crtcu5inus islydytq. kietqjq medZicrgq, sublimuoiant* kiet{sicrs mediicgcrs (i5 kielqiq medZicrgq i dujas). Icistclci toip pot susidoro,'kodo kristcrlizccijos cenlros ldedcrmcs i persotintqii tirPdlq*, crrbo kcdo kristclizacijos cen-
i sotqii tirPolq, po to tos tirpolos crlqu5inomos crbc nugcrrinomqs. Pqstcrcrsis budos lobicrusioi iinomas. Ir Saldant, ir gcrinont sumoZeia tirpiklio* kiekis, todel dc elds posiSolinc G tirpolo iungiosi prie kristcrlizccijos centro, esoniio tirpole. Kristolizacija yro mediicgq gryninimo budos (Zr. p. 107). trcrs idedamqs
Kristouzociios metodoi
Silumq.
l
lsgrlnil1ti plddinio
Tirpiklis', Llriom leidiidmo Gsoruoti
Tcrpmolekulin6s jegos Tirpinys' igsis-
rios otsircrndq, kqi netolyqioi pasiskirsto ir judo molekulese esondiu / otomq elektronci. Trcukos j6gos nolekuleje opytikslioi dvidedimt kortq silpnes- rao n6s uZ ionini ryii*. Tci j6gos; ddl ;:i']",:ff. kuriq kuriq molekul6s isloikomos molekuli- niu ryriiu' nese gordelese* pvz., jode or ;, .!o.rty,. \ Krerome qnglres droksrde, 6-
{
(poprostoi zymrmos brnklniois)
\
\ r- \ Tqi reilkio ned:deli kn!,1
, 20
oVqndenilinis ryiys. Trouko torp poliniq molekuliq*, turindiq vondenili, ir kitos molekules nepadclintqjq elektronq porq. Polinicri ryBici* reiSkic. kcrd kiekvienos vqndenilio otomqs turi silpnq teigiomqj! krUvi, todel ji troukio elektronq poros. Del vqndenilinio ry5io vqndens virimo ir 6' Iydymosi templrcturo nepolyginomoi ouk5tesn6 negu nedideliq nepoliniq molekuliq*. Tiek vondeniIinis ry5ys, tiek ir vqn der Valso i6gos leidZic qtsiskirti vienoms molekuldms nuo kitu.
'Ionirh ryiy.. It XltiiondL 16: {ovdlenlini! ryiys, t8: Mordlo sdr.l6l6,23; Mole\atir6 sardeb, 23j Nepd.loliDroji eieldrcnq pord. l9: N€p6lin6 hol€Llle. l9 {polile dol6kuta); p6liii! ryiyr, lgj Vdl.ntinidi ele&rrcndi, t6.
Motininis tirpqlos
Kristclizccijos centrcrs irortl,.us me- .Molininis tirPalas. Tirpclcrs, likgs dziogos kistolelis. ide o; t cs podios tirpcrle po kristqlizqciios. medZiogos tirpolq. Jrs re k :stolq Iormcrvimosi uiuomozgc. ko kristoli- Vorio 0l) sulfoto krisldlohidrdtos zcrcijos metu iBsiskiricr kristcrloi, Augontys kristcloi turi tolq pail pcrvidolq koip ir kristqlizqcijos centrqs.
Ikistcrlizcrcinis vqnduo, Vcnduo, kurio yro koi kudq druskq* kistoluose. Vqndens molekuliq, susijungusiq su kiekviencr porc jonr1, skoiiius poprcstqi wq pqstolus ir daZnqi rqSomqs druskoi chemineje formul6je*. Vonduo ii krlstolq iigorinomos kqitinonl. Kristcloi, kurie turi kristolizqcinio vqndens,
wo kristcrlohidrcrtoi
'Druslos, 39; Formulas, 26; XristolohLdroldi
*
vono (ll) CuSOa 5H2O Ndtrio suldlo kristalohidrdtds
Deiimt
sullclo joml 4.
4
t0H2o
(hdrordili Lvddlds €j PerEotintdsis, 31j Sotusis, ti+invs' tirpilli6'
30;
Kristclq lormos ir strukttrros Kristalq (Zr. p..21) yrct ivoiricusit] Iormq ir dyd2ig. Tqi susijg su susrjun_ gusiq daleliq (otomq, molekuliq orbo jonq) i5sidastl.rno rvJr'kcr. Dcrleiiq ig:id?:t[nos erdveje ir jq susijungimo {ormos vqdinomi kristolo gcrrdel6_ mis. Kokio nors kristcrlo Iorma priklouso nuo jo kristcdo gordel6Jir nuo gcrdeles i5sidestymo pagol skolumo plokStumcs. pcgri;Jinls krisrclq lormos yrq tokios:
:-m m*ffi
ffi ffi
oPolimorfizmcs. Reiikinvs. kci ro .Encrntiotlopiic. Polimorfizmqs. koi pcrti medZiogcr gcli sudory4i du or stobiliq med2iogq vieno lormo Zedqugiqu skirtingos formos ir isvqiz_ mesne, kitq qukstesne uz virsmo dos kristalq. Jis otsirondo, koi temperqturq, skirtingoi Gsidesto krislolq sudcron- Sieroi b[dinqo endddios doleles. Pokydioi torp kristclq tiotropiiq li iuri dvi dlokopircs dinoinds. tipq vyksto escnt tqm tikrai temperoturoi, vcrdinqmoi virsmo temperqtura. Polimortizmqs elementuos-e vcrdinqmos olotropijc. oAlotropijcr reiSkinys. koi tom tikrqs elementcs (vienin6 mediicocr) gcli turet.i kelios kristolq lormos. loi crtskircrs polimorlizmo tipcs. Skirtingos formos vcrdinqmos olotropin6- .Virsmo lemperotUrq. Temperdturq, kurioi esqnt kintq enqntiotropiniq mis qtmqinomis. kurios susidoro, mediiogq Iormos. qtomqms skirtingoi iSsidesdius .Izomorfizmcrs. Reiikinvs. koi dvi kristqluose. orba dougiau skirtingq mediiogq oMonotropija. Polimorfizmcrs, kado luri tq podiq kristolq lormq ir yrcr tik vienc postovi {ormo. Krtos struktUrq. Tokios medZiogos vodinqlormos nestqbilios ir nero jokios mos izomorfin6mis. virsmo temperqttrros_ o
Skolumo plokitumo. Dclelirg plokitumc, pcgol kuriq kristclcs gcrli skilti. koi pcrvir5ius liekc lygms. Jei kdstalas neskylo pogcl skclumo plok5tumq, jis drlita.
.Rentgeno kristclogrctijc. Kristolq tyrimos Rentgeno spinduliqis. Atsispind6l'9 spindulici sudcro dilrcrkcini qlvqizdq, i5 kurio sprendZiomo opie kristclq strukturq (Zr. toliou). lllistdlosrdijd
Kristclo gcrdel6s .Atomine gcrdel6. Kristclo gordel6. ) susidedonti i! otomq, sujungtq kovcrlentiniu ryBiu*, pvz., deimqnte. Junginioi, turintys c omines gqrdeIes, loboi kieti. Jq oukBtos lydymosi ir yirimo temperaturos. I'iS',"
----*
//
gordere ltdrP
pdl tr. p.
64)
Korlu susijunsu-
Kovolentinis
oJonine gcrrdel6 kristolo gordeld, sudcryto i! jonq,- kurie susijungg joniriqis ryliais*, pvz., notrio chloridos. Joninioi ry5icti yro stiprus, toi rei6kio, kod junginiq oukdto virimo ir .( lydymosi tempercttlrq.
Metcrlo gordel6. Kri"tdlo gqrdele,
> susi-
Ci*o metdlo gdrdele
susidedonti i5 metclq ctomq, jungusiq metcrli5koisiqis rySicris*, pvz., cinkos. Delokcrlizuoti" elektronoi goli lcrisvoi juddti, tod6l metolos ylq gerqs Silumos ir elelilros loidininkos. Metolq sluoksnioi goli slysti vienqs kito otZvilgiu, todel metoloi wo nlcrsti€ki* ir koltrs*.
Molekulin6 gordel6. Kristolo gcrdel6, susidedcnti iS molekuliq, kurios jungio silpnos torpmolekulin6s jegos (r.r. p. 20), pvz., jodos. SuordZius kristolq tos jdgos nugolimos, bet nesuqrdomi kovcrlentinici ry5icri*, escntys molekulese. Tokiq krisiolq iemos lydl'rnosi ir virimo lemperqturos, palyginti su joninicris iunginiqis*.
Molekulind kieio jodo
Kristqluose, kurie sudcrryti i3 tokio poties dydZio dcrleliq, pvz., metclo gordel6s-e, dclel6s gcrli ilsid6styti ivcririoi. Cio pqvqizduolos Icrbicrusioi
poplitgs i5sid6st1'rnos. Erdv6je
Dilrolcinis clvoizdos ont oiogrof inio popieriaus
r2p4 D4H
70.
Deif'onto
Anglies
Cllorido __,r-
l2 'MoDollinirC sierd, nombinC sierd.
,J' \^
'Delokdlizdcijd, 20j loninis ryiys, ioninidi junslai.i, 17; l(dl$, ll4j Kdlijonds. l6 Kovdlentinis 20r Pl.stialds, ll5j Tekdedrds, 19,
ryiy6.
Pop.dstdsis kubos Seaidkarn'
pis lysiq'
/^
,ffi
Atomu motqvimqi
rMolis (mol). SI vienetcrs*,
Atomoi yrc opie l0r milimetry skersmens ir 1022 g mqs6s doleles. Kodongi otomoi loboi moZi, juos loboi sunku Gmituoti. Del to jq mosd motuojcmo lygincnt su sutortinio mcses vieneto mose. Net ir moZome junginio povyzdyje yro dcug-ybe milijonq otomq, todel doleliq kiekiui matuoti posirinktcs mcrtcvimo vienetqs molis. Atomq ir moiekuliq moses mqtuotqmos specioliu opqrotu - mas6s spektiomerru.
-
. Santykine qlomin6 mqs6 (seniou vqrtotqs ,,svoris"). Vieno qtomo vidutind mos6 (otsiZvelgiont !
santykines izotopq mqses ir izotopq sqntyki), pcrdolyto ii vienos dlyliktosios onglies-I2 'i-zotopo mqses (2r. izotopci, p. t3). x- : Drs l'renetqs vqdlncmqs ctomin6s mcs6s vienelu (o.m.v). Toip por Zr. p. 98-99. l/12 onslies'12
Vondens holekul6je ]to uenos deguomes
vqrtoiqmqs medZiogos kiekiui mcrtuoti. Vienqme molyje yrc tiek doleliq, kiek ctomq yrq 12 grcrmq onglies-12 izotopo*.
Ata, frf(J-v \*rr+{* {9 \<Jt
ICekvienone Kiekvienome Ndlnochlondo molyie molyje dcguo molyie irq I mol no Avoqodro mes y,o Avo- No ir I hol .l godro skoiiius jonu. skotius molekuliq. otomrt. vdno
.Avogqdro skcidius (No). I molio doleliq skcridius, Iygus 6,02 x 10'z3
.Koncentraciia. Tirpinio*, istirpinto tirpiklyie*, kiekis. i5reikitcs molicis dm3 (mol.dmr). Moses koncentrcrciic yrq tiryinio mqsA grqmqis, tenkanti tiirio vienetui (g.dm-3).
@.
4 mol
tirpinio'
2
lygi 2 motdrn
3
Koncentrociio l"o iilpinio' moliq skoitius. tenkontis I dmr tnDdb.
.Moliqringumqs. Terminqs, kqrtqis vcrtoiqmqs koncentrcciioi, kud .Molin6 mas6. Vieno molio medZio- iSreiSki.cmcr tirpinio* molicis, escn6iqis 1 dm3 tirpclo*. cpibtrdinti. gos mqse. Ji lygi junginio scrnToip pct molicrringumos mqtuoicmos tykinei ctominei orbo molekulinei dydiiu M. Jis reiSkio, kod, pvz., mcsei, isreikSlqi grdmcris. tirpcrlo, kurio koncentrcrcijo Iygr SontykineotoEind Sdntykin6molekulin€ 3 mol.dm-3, moliaringumas lygus 3, mose=z3 mds6=23+35,5 todel jis vadinamas 3 M tirpolu. mol-r.
Sontykind molekuun6 mdsd opytikslidr lyoi
I6+t+[jl8
SontykinA hotekuline dosd rdip por skdr..-o_omd I. joninioms iunsinioms'. nors juosi ir nero noiekuttu.
/-?#, rr;i 6) >2.
. Santykine molekulin6 mqs6. Dqr
Deglonies sontykine dtominA mosa
opF'tsloi 1y9i
t6.
Scntykind izotopo mcrs6. Atomo kurio nors izotopo* mcse, podc$o i5 vienos dvyliktosios cnglies-I2 qlomo mqses. Ji yro beveik tikslioi lygi izotopo mcses skoidiui*. .Izotoprl scntykis. Kiekvieno izotopo* otomq skoidicus sontykis elemento ) pcr,yzdyje. Remiqntis sontykin6mis izotopq mcrs6mis ir Zinqnt izotopu sontyQ, opskoiiiuojomos elementq sqntykin6s otomines mcrses. o
24
'lz6topds, Mds6s skdiiius, 13; loninis jursinys,
17.
kqrtqis vodinqmo molekuliniu svoriu (posengs terminqs), Elemento (vienines medZiogos vert, pctst.) - mqse, gqutqo,tb(l junginio molekuline pqdclijus i5 vienos dr,lrlilrtosios qnglies12 izotopo mosds (ir. izotopci, p. 13). Ji yro otomr;, sudoroniiq molekulg,
scrntykiniq atominiq mcrsiq sumo. Gdhrlinidne chlore beveik ldskolt ddusiou CI-35 otomu nequ Cl-37.
>
Molne mos€ 23 s
.Molinis turis. Bei kokio junginio vieno molio turis, ilreikllos kubiniois decimetrqis (dm3) (arbcr litrois). Skysdiq ir kietqjq medZiogq molinis iuris skirtingos, o dujq vienodomis sqlygomis yro lygus. Bet kuriq dujq molinis turis, esont normqlioms sqlygoms* (n.s.), yro Iygus 22,4 dm3, o esqnt 20 "C ir 101325 Pcskuliq* slegiui, jis lygus 24 dm3.
mol Cusor ih I dn" vondens vario (ll) sulloto iirpole yro 2 mol vorio (Il)sul{dto vienone dn3 tilpolo
Po
I
2M
Molinis tirpcrlcrs toks, kurio viencrme kubinicrme decimetre yrq i5tirpes vienqs molis junginio. I3 tikrqjq tqi yrq
I M tirpclcs (ir. molicringumcs).
l'-r
Skysiiq ir kielqjq
ryl
tnris pliklduso luo dqleljq dyd;io ir jq
I dnr vdrio
@@
LN
'Izotopds,
13
i
Vdrio
fi)
suUolo
I mol vorio
temperdtnrq n slegis vienodq
Pdskolis, SI vieneidi I
holini tn4.
l2j lrpinys, tilpiLlis,
I
(lI)
M. srbs molinicme iirpdle, yro I dmr timolo.
(lD sullolo
Stcndartinis tirpqlds. Tirpolcs, kurio koncentrqciia Zinomq. Jis nqudojamas voliumetrinei cndlizei*. 30j n.s,, 29j Voliumekind dndliz6, I08,
,^f I r t. \.,nemlnes lormules
.
lr pqvqdinimoi
pougumo cheminiq junginiq vodinomi pogol tuos elementus, kurir_1 Sie lunginioi luri. Iniormocijo opie cheminiq junginiq sudeti ir sondorq perteikiomc formulemls, kurios u;roSoiros'chemrnru elementq simboliois*. Chemine lygtis nurodo reogentus bei reokcijos produktus ir poteikio informocijq opie re"okciios eigq. Formules .Empirine lormul6. Formule, vcriz- rMolekulind lormul6 voizduojc vie_ duojcnti pcprosdicusiq kiekvieno nines mediiogos orbc junginio vie_
elemento ctomq-sontyk! junginyje. nos molel
Pcrvcrdinimcri tTriviqlus pqvodinimqs. lprostos, is .Sisteminis povodinimcrs rodo jungilori5kqi susiklostes junginio povcrdi nyje esqndius elementus, elemento nimos. Jome pcprostoi nero jokios oiomq skoiiious scntyki ir elementq rnformocijos opie junginio sudeti oksidccijos" bei kintcrn6ius oksidcrorbo strulrturq, pvz., drusko, kreido. cijos Icripsnius*. Cheminioi rySicri (Zr. oTrqdicinis povcrdinimcs. Povodini- p. I6 20) tcip pol goli otsispindeti mcrs, rodqntis, kuriq svorbicusiq junginio povcdinime. Kqi kqdo siselementqyro junginfie, nebutinqi teminioipovcdinimoisupcprosiincmi, pcrZl,rnint Siq elementq otomq !.ro tol(ie potys koip ir trqdicinioi. skoidiq orbo junginio stmkturq. Koi Tcip pcrt Zr. poproslq orgqninirl Lurie tokie pqvqdinimoi yrq siste- iunginiq povqdinimqi, p. 100. miniqi. Trodicinis lrividrus psvddinimds AlLoholis
',violus
rll\
Sislcminis pdvodinimds r (ll) rel.ooksosulldids (yl) Gele;ies oksi ddcijos skdi
Sieros oksi' docijos skdi;ius' )ro +6 Sis pqvddnimos pdprdsldi supopros tiJronds iki gele;ies (ll) sulloio.
iius".
Ly.
Fe"
/| (
tt '.--_+
r'+
pdvddinimos
pdvddinimos
Elilo dU
Y
Sisieminispdvodinimos Eldno!s (toip pol Zr. pdprdsiiousi! orsoni-
niq junginiu povddinimoi,
p
100)
Chemin6s lygtys
: ,. . .lygtys. Lyg"tys, kllrlomls .zoclrnes cheminiqis pcvadinimcis opibtd! ncrmq chemind reakciia, pvz.: Notns + Vonduo
+
Nqido hidroksidqs
t
.Pilnoii strukturine lor.muld. Formule, kur io voizduojomo, koip molekuleje
gusiq oiomq grupirl sekq (pvz., kcrr- esontys qtomai iSsidestg viencrs kito boksilo grup6je*) ir chemin! ry5! olivilgiu. Toip pot vorzduojom- vrsi (2r. p. l6 20) torp tu otomu grupiq molekuieje esontys cheminror rysicr-. {voizduojomo linijomis).
.Procentin6 sudetis. Junginio onslies ddlis=(l2:44)x
doli, polyginti su viso junginio 26
2NoOH(oq)-H-(d.)
No*H,O+NoOH+H,
.Btrsenq simboliai. Rcidds, poro51'1os iskort po junginio lormul6s. Iomis uZrqBomcr iunginiq agregatin6 bisehn*
di^ia
raa].niinia
.Islygintoii lygtis. Lygtis, kurioie visq .Nedalyvquiqntys joncri. Jonoi, kurie qtomq skaidius priei reokcijq ir po reokcijos metu lieko nepqkitg. Roicmt jos yro lygus, r.y. jls lygus obiejose jonines lygtis, jie suprostinomi. lygties pus6se. Tokic lyglis tenkino mcrses tverm6s d6sni*. Kiekvieno junginio molekuliq skcidius reokcijos lygtie nurodomos, prie5 jungiruo Iormulq porcr5ius skai6iq. vodinomq koeficientu.
sudetis, i3rei5kiqnti kiekvieno elemento mqses mcrse.
.-
Vqndenilis
Be 1o, pavodinimcri keiiicmi junginiq Iormul6mis (ir. p. 26). . Sutrumpinlq strukturin6 {ormuld. Formule, rodonri molekules sus)lun
2No(k.)+2H"O(sk.)
100%-27%
2Nc + 2H,O -+ 2NqOH + H, @ .Jonine lygtis. Lygtis, kuri rodo tik ) toi, kos reokcijos metu lykstcr t(Irp
jon''I
Du desuonies oiomoi. Sontykine otomine mos6=2x
l6-32.
'Cheminis simbolis, 8j {drlot silo grupa 8L (Xdrbot siruggrytr Kovotentinioi junginidi, dwiglbdsis rysys. Sdnrykine dtohir€ mdse, sdntyLin. nolel
"Fizikines bosenos, 6iMds.s tvclmes desnis,
C]
R'"1"*ii"'lnt'*
llj
No', Cl jonoi )'!a prjei reokcijq ir po jos, Ly. jie iil:eko obiejose lyglies pus6se. Toi neddlladujontys jondi.
OH (oq) + Ht(oq)
.#l.d
jont-I. ls; fiyiidi, l6l
oH, H',
.-
HrO(sk.)
Olsi.ldcijos bnsend, olsiddcijos ldipsnis,35j Vonde,in's rupolos
ffi
Drjr+ desnicri Dujose molekules yro toli vieno nuo i.itos, todei jos goli beveik lcrisvoi judeti (ir kineting teorijg", g). Surinkus -.ri.o"- duro". ,,,, podlq tuds posirodys esos doug kcrrtu moiesnis ui ju uzilromo tnri. Vodincrsi, lroukos ir sttrmos jegos torp rnolekuliu dujose yro polyginli silpnos. Toi goliojo visoms dujoms. Yrcr keletos dujq desnir;, nuso konciu bondro duj.r = slegis .f = temperottrrd, elgsenq.
.rcrlciolinis sldgis. Vieno komponen- oGei-Liusoko (Goy Lussoc) d6snis. io dujq slegis dujq misinyje*, Iygus Koi dujos i
-&: konstonlc*
oBoilio (Boyle) desnis. Koi tempe .Sq"lio dJ"rlis (Chorle). Koi dujrl rolurq pqstovi, didejont slegiui duju slegrs postovus, drdejonr remperc_ iuds moiejo (turis yro otvirklircri turai dujos pleircrsi (iurrs tresiog proporcingos slegiui). proporcingrqs lempercrturcri,
nqrs).
V
t'
11
lemp.rdlnld ir
lin iil
V
rp
\ t/2. ft t2 v
pItV),. p2/Y2
I
til
l.l
\ii
Plav\
TI
I
t
.. p21Y2.
"Grohemo diluzijos d6snis. Koi remperot[ro ir slegis postovus, dujq di{uzijos* greitis oivirkidioi propor cingqs kvqdrotinei 6oknioi i3 dujq lqnkio. Jei dujq molekules sunkios, dujq tonkis yro didelis, jei dujq mololn,l;c lpnnwnc ma.^. . T -'_.tgvos rnolekules judo dcrug greidiou negu sunkios molekules, todel dujos, kunq tankis didelis, dilunduojo doug lediou ui nedidelio tonkio dujas. 'ato s-mrl
T)
11
temperoturoi, kelvinois). olde
kuriu judejrn.rcrs yro ,,ideolus". Siu dujq molekules neuZimq jokio tario, netr.rukicr vieno l
sioms sqlygoms pcriymdti. Toi tqrptqutiniu mostu priimtos sqlygos, kurioms esqnt pqprctstqi mqtuojomos drirr ti, r;c ir tdnLic
o "-mrrk),lo ko- --ruoroj. d,url{os J"tyj^
Vo
'
yld univers.'ltoji dujq
Susiddriusio ononio
temperoLurol didelo ir duiu slegis (sl6gis liesiog proporcingqs
skoidius.
.n.s. Abrevioiurq, skirtq nolmqlio-
konstcato' Ios reiklmd lysi
oSldgio, orbo trediqsis duju ddsnis. .Ideqliqiq dujq lygtis.^. Dor vodrncrmo Jei dujq tDris postoi,'us, didejont
rAvogcdro (Avogcrdro) d6snis, orbo Avogodro hipotez6. Vienoduoso duiq ttnuose, esqnt tqi pqdicri temperqturoi ir slegiui, yro vienodos moleln.rliq
T2 V-ienon motiuil duju pll=R Z
VI
,"^
"a.,
|l
ltl
neinionlis Avogodro desniu, iiuose dviejuose Dduose yrq vicnodqs molekuLiU skdjaius
kelvi_
bendrqjc duiq lygtimi, orbo riulq d6sniu. Lygtis, kuri rodo Iiksuoros duju moses priklousomybe nuo sleglo, turio ir temperqturcs. Moi.:i nbleh,lli5. i!li.i nrLt.lLrsLolr vi.rD( n . iillo:r
oo oo OO
of ooo
o"o oo ooooo
l..n.Jvos.rDronjoko drjos dilunduojd'- greiiiou '' ,. !o . L r.i o \io ..lo Inolplul. r S os ov, os ,lujos susitinkd oraiou deainiojo vomzdelio.rolo
oKelvincrs (k). Absoliutinds tempercttrros skcl6s vienelqs. Kelvinos yro
tokio pqt dydiio kcip
loipsnioms.
.Sqntykinis gorq tonkis. Dujq tonkis, polyginti su vqndenilio tonkiu, Jis opskoidiuo jcrmos, podolijus dujq tqnkio reikSmg i5 vondenilio lonkio. Sontykinis gcrq tonkis neturi jokios dimensijos.
'(onsrdnrn. lt4 Molie, 2t
Toi Loipsnioi
teorinistqskqs, .tfli:]:'" L,.i--i.l i, , - -1i,
,
dujq tnris bnh+ nulinis.
Kelvinoi 371k
gdrot
Kod poverstun Celsiidus ldipsnius kelvindis, pridek 273.
kelvinus Celsiious loipsniois, olimk 273.
lu.lf, lirip idcoliosiol
.
28
ir Celsiicus*
vienelqs, bet iemiqusiqs lios skoles todkos yro obsoliutus nulis. Absoliutus nulis lygus 273 Celsijcus
Absoliuius nulis celsijdus ienperclttrd. Ll4j Diluzijd,9i Milinys Bj Pdsldlis, ll2
0'c .273'C
273 k
0k
29
Tirpumos. Tirpinio kiekis, kuris i!osto lom trlrrome tirpiklio kiel
Tirpoloi ir tirpumos Pridejus
_mediiogo€ i skysti, r,yksto keletos reiikiniq. leigu junginio oto_ mqi, molekules orbo jonoi pcsiskirsto tolygici, goutosis miiinys. vcdino_ mqs tirpclu. Jei tqip nectsitinLa, todo susidorgs miiinys yro koloidos,
Tnpinomosios de
lz'olo r,pumas
. r'. ro
'
pe.suolos) -l
-f i:
""rJol,;
lirplklio ;r tirpinio
';; *'
molel-ules'oil,i
-.:(lldnrc
\
!l%6
i i:iiryr, I-i ;w &:E:*l* ?x, b mor.kulesl:
^l^f
lill'l.li:l ,, rrrpikriormo y:lg:l.: V
li:1y:::jl leku-tes yrq polines-' tolgi vondeninioi
l*:*;:::t.""-tr:."T5::-::,.i}fi5':;1#"",,Tlli:l$,',ftll:n",*""
molekuliq
t3fr>
.,vD
Kdiiionoi.. pritroukli pie neisidmqj'l
?€\:"13f,i;* 30
vondenyje.
ltJ.t nimos 111 posdl l-.]l ,lvdizdq. Ly'\
-:":'jYi''
Sulildylos limonodds
ilskirio douqiou buF buliuku nequ idltds.
Tirpumo priklousomybe nuo temperq, u ros voLzduojomo tirpumo kreivemis.
t
it ll ll Ul Pieno
tl lr 11 [_tr
Dribsniq Kremd povidolo pdidolq p@idolo
..
l
tl llrr lr Sunhbs
lsuhbusios
11Ti',-I:t::{:"*i:1l:te" I',k.id"b'. sl I, il -htorido vdllke ponosios nuos6dos. w
i,o"eao"
AgNO,(oq)+NoOl(oq)+ AsC(
J )+NoNO3{oql S:dobro Notno \ Toi nuosedr ni'rolos "\lor dos zenklos , oBesimqi!
Siusios) sk1'styje, todiou jome neGtirpsto.
13
.Polinis tirpiklis. Skystis, larrio mote*;-;;;;;r;fi;r.ir".'""'""' kul6s yro polin6s*. Polinioi tirpiklioi €S---;i;d;rflTiilp,tri"i y." poprost(Iitirpino joninius junsinius*. Kodo tirpiklro molekuiiu goloi. rurinrys =A,Z:.1:,:;:X,""',llall#i:.." , -. -.. :'' :l':" "' :* kruvi, uouki,-r jonus is jonines sorde- | , ," ll: | | """ili*:iXl'"' les. \,ryksto solvoldcijq. Lcrbiousioi I d- -. .o,4-----^l f_;:i-lrirpiklioi r ''nevo&leninius iipolust> '' iinomos polinis tirpiklis yrd vonduo. oPrqskiestqs. Termincrs, opibudinontis Ndirio chlorido solvdldciio tirpolq, kuriome tirpinio koncentrqq
-
ll
molekulemis orbo jonois. Iei tirpik.lis 1'ro vonduo, Sis procesos vcdinomos iridrorcciyo ,+, J-yr..r" 'y:_1.1^.:lil:l ji nevyksto, priklouso ,,,o to, r.iip
EJ
ffix=-il ffiilry gnZ\ / .---
Clkrls gertuu lnpsio [ai!l.,je orbdloje negu
NuosedufiRnEl povdol
*
moZejo.
'(l(. lH
^
i,ff :' TIP ru uryuruuru>rus rueqzrugos \(rrprnrol fulk*[i?:],,";rll3::,:i, ll r1 l$J,:f,"'i:"ft"i"ili;,X,11ff
_l
Kelioni tempercrturq kietujq mediiqgrl tirpumos pqprqsioi didejcr, o
dujiniq
koi tirpole lryksto reokcijcr.
k . t qo .r .. , . soruii,r potd.
i-,lii;o,r,,"]
'111'-1
rirpinvs jo'tirprldyje.N-poJiniortiroikhoi ---t. " mcdzrogos. TTLHUZ'r'g()s. | ..o . oo ,"n{io nes rr,;rLI^ "L-> doerispo rorosoru ^ ^;ot".o von iu io-voto+in -9..)o -.L,s ';;J:" rovod,,ls i:"Hf'' dcrto.rtoVdlsoJpiados' | Y-oOv
|-
I-1 t
@t_J ,,\.
suspensiiq r:rbo nuos6dos. Mediicrgq gebejimcs iirpti prikloLrso rruo ;q sor.rybiq, tirpclo sor,lrbiq ir kitokiq veiksniq, povyzdZiui, ilegio i, t"*p.rotfuos. .Tirpiklis. MedZiogcr, kurioje tirpinys .Nepolinis tirpiklis. Skystis, susrde stirpsto, sudorydqmos tirpolq. dr:ntis iS nepoliniq *olekuliu.. N._ oTirpinys (lirpinqmoji mediiogo). polinidi tiryillioi tirpir.rcr kovoientiMedZiogo, kuri iitirpsto tirpiklyje, nius iunginius*. Tiipiklio molekules sudorydcrmo iirpolq. ilstumio tirpinio ..molekules i! mole,-' ;kulines ;.- :'--gordeles', ir sios dilunduo--..-
',.0"'""
ri
.rrp.r4ruror,', yro
rNuosr,idos netirpios kietosios medZiogos (Zr.- tirpios), susidcriusios,
ciio* moZo. .Koncentruotqsis. Terminos, opibldincntis tirpolq, kuriome tirpinio koncentrcrciia* didele. .Solusis. Tirpolos, kuriqme, escnt pcrstovioi temperqturcri, tirpinys dougiou netirpsto, o neiltirpusi tirpinio dqlis lieko kristclq pcvidolu. Pokelus tem, perqturq, tirpinio goli iStirpti daugiou iki tol, kol tirpolos vel tops sociuoju.
"Anijonoi, Ldtijondi, l5i Diluzijo, 9i Ionina sddera, 23i loni.idi julsiridi lTj rioncenlrdcijd, 2si (ovoleliinidi junqinioi, 18j Mjiinys 8: MolelrlLine sdldele, 23i Nepotinds motekul6s. rg lpolines hololu]eslj van der Vdtso jeqos, zo
::
.Koloidqs, Ypqtingoi moZq mediiogos doleliq mi5inys*, kodo tos doleles posiskirsdiusios kitoje mediiqgoje, iqdiou ioje nei5tirpstq. Koloidq dolel6s (otomq, molekuliq orbo jonq grupes) yro doug moZesnes negu suspensiiq doleles.
!i
pEeird plo lilruojonqji popieliq Doleles
budingos pdegingos savyb6s. .Persotintcrsis. Apibrldinc tirpolq, lruriome i6tirpg dougicu tirpinio, negu jo gcli bUti sodiajqme tirpole. Persolinlqsis tirpolqs gqunqmos, stoigioi otcruBinus Zemiqu tos temperqtiros, kuridi esqnt, jis butr{ soaiuoju, todiqu iqme nercr istirpintos mediiogos dcrleliq, opie kurios vyktq tirprnio kristcrlizccijc.. Toigi tjrpole iilieko popildomos tirpinio kiekisTirpolcs nestobilus dqinoi tik krestel6jus, pridejus -kristcrlq or pctekus dulkems, tirpinys iSsikrist
Lmulsiid. Koloidos i5 smulkiq
slasnio loieliq, posiskirsdiusiq kitome skystyje; pdlazdiiui.
Bnkos. Koloidds
srysiio doleliq,
iisimdiSiusiq dujq
Dnmdi. snulkiousiLl dujose
Energijo ir chemines reokcijos Beveik visose cheminese reokcijose kinto energijo. Kci kuriose reokcrjose
ilspinduliuojomcr j cpiinkq.
:yilftf:.:'f.il"ffi;J:T,X,'J;!ros orbo'"iJJ"' ""..gt",i't dousic.,9:lg:Ilo:.:io;reirsuirq.n"'*i#J;:ff nognneltmos cheminese reokcijose vodinqmqs termochemiic."hT*:,?",i.'J?'Xil:" oBecrkcijos entalpiios pokytis, or bo reokcijos Silumcr. ( rl I tqriqmqs del to hc3). Sis pol
-
Visu Droduku
,
O?(d.)- 2H,O(d.)aH --488
{Hreikimi yrd iejsnrs! tik
ron
I rei:ho
kJ
didulr
moiq .koiiju,. ro,.h-minit .ne.rijo moronao
488 kI
aio lao neigiomos
f ,aia l, o r6k rH ._
..ird rr
Reakciios entolpijos pokytis, i!motuolqs stondortrnemis sqlygomis (298 K temperotlrc ir 101325 poskoliq
Kdlorimetrin€ bombc Pondrdiito
i
Uzdegomo Desuonjesue elekl'os srove kimds jbomb(
$it"-",
: '!
;ilunq. Plienini,s
32
H.(qq) + OHloq) -+ H,O(sk.) Vddens
Kci recguojcr silpno boz6*, Gsiskiria moZicru lilumos. Dolis Bilumos suncrudojcmo visiikci ionizuoti ruglti crr bozg.
'DiduLis, rr2; lonine lyslis,2Tt lonizo.i,id, )6: I{dloriheki;o, ll4j K.ncenkdcijd, 25r M dydis, 2s (Molidrhsunds)j Silpnd
bdzC, silpnd rngdtis, 38.
r--;:----l
tHl
I l.r'pmlq, rungmlol I
,
2H(d.)
H,(d.) + cl?(d.)
-
i:
ct
-.1
.
a
1
"o
.\ H2
I
I
f-;H'-l T ^H, I I keotciioi I keokcijoi -+ lA+B
E+F)
I
I
I
lE+F+crD)l
Hoso desnis loikomos. norint opskoi
^H Cro -cruotr reokcijos entdlpiios pokfii. 1ei Oto negolimo otliHi tiesioginiois moto 2HC(d.)-
vimqis, pvz., opskoidiuojont metono
-" J 2HCI(d.)
c,,ci.lnr'.mn
..ntalniin
.Tirpimo entclniios pokytis, crbc iirpi- .Molinis gqrqvimo entclpijos pokymo dilumo. Silumin6s energijos kiekis, l"is, orbc molin6 garauimo Siluma. kuris sugeriomos arbq Gskiriamcs, Siluminds energijos kiekis, kurio reikci I molis* medZiogos Gtirpsto tokiq- kicr viencrm moliui* skysdio pcrversti me tirpiklio-* kiekyje, kgd tolicru skie- gcrrois, escnt skysdio virimo tempedZiant nevykstc joks Biluminis polqds. icg1gia co,.ri t00,,c oMolinis lydymo entclpiios pokytis, 4r kl hor\ orbq motin6 lydymosi lilumc. Siluyn"f Y ^H f, mines energijos kiekis, kurio reil
KJ. l\euTlc lzclcrjos
Hidroksido
oo
d
.Neutrclizcciios entalpiios pokytis, csbq neuirqlizcrcijos Silumcr. Siluminis energijos kiekis, kuris iisiskirio, kqi vienqs molis* vcndenilio jonq (hidronio jonq) (H ) neutrolizuojcrmos* vienu moliu* hidroksido ionu (AH ). Iei rugstis arbq Sormos jonizuoti* visiskqi, neutrqlizaciios Bilumq
Vdndenilio
.
k ." ( ) ( ) _ 1,." L". '-lcr,tsr
+ U).o ^r d o
IeCrKCl)OS V}/Kslcr
rygl )/
\
Enerqijd,
G--]
| :; Li:i!
|
pok\di.
. Stqndqfiinis entcrlpijos pokytis fufl.).
.Degimo entclpiios pokytis, drbcr degimo iilumo. IBsis\m-rsios lilum! nes energijos kiekis, gounomos viencrm moliui* medZiogos visiBkoi sudegus deguonyje. MedZiogos degi mo reokcijos iilumo motuotama kclorimetrindje bomboje. !1sqqq
nl,or
oRy!io energijc. Kovolentinio ry5io*, sJsrdcrrruslo ro rp dvieiq olomr jegos mqtcrs. Ryiioms suordlr reikio energijos. Energijcl issisldricr susioorius 4 siorns. Siq energijq polq,'tis lemio reokcijos energijos
2H,O(d.)
sLegrsl lel
rc .- ,,1 "rl
rilrlrr
l-^,J *-"'
cijq mPru sJ n'o i
^
cliolzn ndcl^u,e
oHeso (Hess) ddsnis. Jis tvirlino, kod tos pcrcros chemin6s reckcijos
ara"aiinc
:E re,oiomos.
lorp trl m-dz-iaqq oqrcqorinei v cniro. trj ,.r.." b,:sendi'. tln porolyid lysiyje. kilodrouti 0000 J). palq, jU koncentrqciios* lygios I M..
Ypotingi eniolpijos pokydici
^-1,-,,^ 1.,,-^. mor,, c,l,rmn rnari^m n iI --li-1.^c
g
i
i3
entqlpijos pokydioi visodo yro iokie potys nepriklousomoi nuo io, kctip ir i3 kokiq reogentq produktoi gcrunomi. Heso desni gcrlimo poiliustruoti
cr
nnLrdic
^H
I
dpLinkq.
6Endotermin6 reakcijo. Chemrne
.Energijos lygio dicgromc. Diogromo, rodonti reokcijos entclpiios pokyti.
- \H:
Liol.ic
Eszolerminiq redkcijq m-l. n rcrg ta patenko
Produkioi
neigiomds.
entufpijc
po\'tis roSomos reckcijos lygties gole. Jis mctuojomos kolorimetrijos budu. Sis polq'lis crtsirondo del to, kod qrl<slont reokcr;oL suordomi ir susidqro nouji chemrnioi ry3icri (2r ryiiq energijcr).
-.-
'\H Fo
oEntqlpijo (H). Energijos kiehis, ku{ turi medZiogc. Jos negolimo iSmotuoti tiesiogioi, bei goli bAti iSmotuotos reokcijoje otsirodgs
Entcrlpijos
2H?(d,) '
:.;i--
"'3fi
onrnlniinc
.Energijos tvermes desnis. Chemines reokcijos metu energijo niekur nesul
oEgzotermin6 recrkcijc. Chemine reokcijo, kurios meiu Silumcr
del6s rySiams
'\
nutrqulili.
iF
:l'
l.-
edos.
, 0'C
,\
mentq susiduo vienqs molis* mediiogos
"1
lH-rsl"-^1 \
Vdnduo. psdhi
Toi
'
r,!Ld
vierom
C (grolitos) + O,(d.),+ CO,(dJ Anglis
Deguonis
rH=
394 kl
Anglies
0'C moliui-.
'](ovolentinis ryiys, l3; Ilristolo qordela,22, Molis,2sr llrpilLis,30j Utddroji sistend,4B
33
Oksidocijq ir redukcijo
.Oksidcciios skaiiius
Terminoi oksidccilc ir redukciicr i$ prcdZiq buvo susijg su elekttonq govimu orbo otidovimu. Dobcr iiqis terminqis opibudincmos ir tos reokcijos, kuriose prijungicmos orbo crtiduodomos vcndenilis. Oksidocijos ir redukcijos reckcijose visodo pemeicmi elektronoi, t.y. visodc posikeidio vieno or dougiou elementq oksidcciios skoidius. oOksidacijc. Chemin6 reckcijo, koi vykstq vienos G ivordlq kitimq: l.
Elemenlos drbo junsinys prisijungio degloni:
2CuO(k.) + C(k.) -+_CO,(d.)
r1\'
-
t4"l
2. lunsinys nelenko vdndenilio:
medZidso
2.
++1
medzrdgo
hedzioqd
neteko vdndenj.lio
3. Atomos orbd jonos netenkd elektronq:
{"++
Cl,(d.)
2Nq(k.) -+ 2NotCl (k.)
Oksiduoidnti Oksiduoicmosis Noidsnetenkd
atomos etekilonq Sokomcr, kad oksiduojomoji ga yrc oksiduolcmcr, o jos oksidociios skcidius didejcr. Oksidccijc prieiingcr redukciicri. .Oksiduoiqnti medii
CL(d.)
CO,(d.)+2Cu(k.)
medriqgd {reduklorius)
+
Vorj;
([/
H,S(d.)-+ 2HC(d.)+S(k.)
mediiagd
sio vond;njli
3. Alonlqs orbo jonds prijungjo eleklronus:
cl,(d.)
+
+
2Nc(k.) -+ 2No+Cl (k.)
I
R€dukuoiqms- Redukuoidnti Clilorospqun-
otomos
mediidgq sio elekronus lei medZicgc redukuoiomcr, jos oksidcrcijos skcridius diddjc. Redukcijo yro prieSingo oksidccijoi. sis
Redukuojcnti medZicgo (reduktorius) tokio, kuri otiduodc elektronus, d6l to ivyksta kitos mediicgos redukcija. Redukuojonti mediicgc viscrdc reckcijos melu oksiduoiqmd. Fe(k.)
+CuSOr(qq) -+ FeSOn(oq) +Cu(k.)
rnos chemin6s reokcijos, kuriose
ryksto oksidocijc ir redukcijo. Sie du procesoi viscdo lyksto kortu, nes oksiduoiqnti mediicga (oksidcrtorius) reckcijoje visodo redukuojomc, o redukuoicnti mediicrgc (reduktorius) visodo oksiduojomo. Savoimind to pqlies elemento oksidccijo ir redukcijo vqdinomo disproporcioncvimu. 'liorili6 6luoksnis,
13.
2
-
"'u"
2MsO(k.r
2.
Iodnius junsi-
elemenru oksidd- \'*/ crtos sr.orcrc! rygus . rq'jonrr kruvio;sl
I
/ _ 6
\..Y+.
sudoro ionine
gqrder9
.
I
*qh"ili*"::l@ drFliffi'i:F*;
*"'$ffi,"...,sq. lig*t:;,',j*"["-";b tsy' oksiddcijos kunuos sore'q
5r
oksidocijos
oksr-
dds nelenko dequonjes
41\ nedukuoionti \CNorcsp.1"."
Redur
iI:,*]"'?"
2Ms(k.) +o,(d.)
Iunsinys pnjungio vordenili:
cl,(d.) + H,s(d.)-+ zHC(d.) + S(k.) Oksiduoidnti Oksiduojonoii VdndenilioEuliidds
t Q(k.)+
Reduluojqnoji Redukuojonri
deqloni
o
Iunsinys neienko desuonies:
2CuO(k.)
ZCu(k.)
Oksidu;idnti Ofiia"o;"-csis Aiglis prilunsro
Beozdgd elementds
mcts.
'Redukcijcr. Chemine reokcijo, kurioje lyksto viencrs i5 gcdimr; kitimq: 1.
elektronq - gcli priskcidius, kuriuos crtomcs jungti crbc otiduoti, sudarydcmcs jungini. Poprcstoi elementq oks! docijos skcidius lygus jo jonq krOviui. Elemento oksidocijos skoidius did6jo, kci elementcrs oksiduojcrmcs, ir moZejc, koi jis redukuojo-
iiorinio
Pogol Sios toisykles golimq nustatiati l
Ldisnrjq elelygls 0. Ne vienqs
iius lygus
o,
pdjunsiqs
isyjo 2 elekilo
Oksidocijos skdi.iq sumo-(+2)+{*6)-(4x. 2)=0 4. Pqprsslsi deguonies 5. Vondenilio oksidcoksidociios slciaius cijos sldidius dotnidujunsiniuose iysus -2, sioi lygu8 +1, iiskyrus peroksiduose, pvz., meldlq hidridus, Iur jis vondedilio peroksidui, jis ryqus -r.
lygus I.
oOksidocijos loipsnis. Skoidius, ku- oRedokso potenciqlqs * iimcrtuotq meri.s rodo elemento oksidccijos skc! dZicgos jdgo, ku q tirpqluose prijungicmi elektronoi. Stiprus reduklorius, lendiq junginyje. Jis roSornos skliousgvqi prqrondontis elektronus (kuriuos jis tuose romeni.Sku skoitmeniu iSkort po elemenlo povodinimo. Oksidc- goli perduoti kilqi medUiagoi), tures didiiuli neigiomq redokso potenciolq. Slicijos skoidius nurodomqs tik tcrdq, prus oksidotorius, kuris lengvoi prijun kqi elementqs goli btrti keliq oksirlnriiac lainc-i" gio elektronus, tures didZiuli leigicmq redokso potenciolq. Redokso potencioIcs yro tos pcrts, koip ir elektrodlds
potenciclos*. Oksiddciiosloipsnis
OksidaciiostoiDsnis
oksiddcijos tysusa; oksiddcijos , J. skditius lyqus | 4 rBedokso eil6s. Mediiogq eilut6s, i5ddslygus.3. o sr(orcrus
rygus
tl'tos ir.l redokso potenciqlq kitimo tvqrko, mediiogc, kurios redokso potenciolo neigiomumcs didiiqusics, rq5omq koireje orba stulpelio virSuje, esonti i deiing crbo iemyn nuo kitos
L./
ceteres (rr) slrlidros.
mediiogos, pqprqstqi gcli oksiduoti prie5"tqi eiluteje escndiq" mediiogq, o esqnclqs I qeslne qrDo zemlqu Iedukuoti, |uo toliqu iiose eilutese- medZiogos yro vieno nuo kitos, juo lengviqu jos vieno kitq oksiduojo arbo redukuoio. Tokiq redokso eilute vro elektrochemin6 metql{ itqmpq ;il6* 'nbktochemin6
€i14, 4s: EleLrr6diDis potencidlos,
44 lonin6
Reduktoridi Lilis Kolis Kolcis Ndtris Mdgnis Aliuminis Cinkqs Svinos
Gele;is
Bichronoto Chlords
Mongdndlo peroksidds
nuoros Siddbrss gdrder6, 23r Jorjnidi junsinidi, Ltj Xovdlenridoi
julsinioi
'/
Rug5tys
ir bqzes
V,isos,chemines medZiogos yra rEgitin6s, bczin6s orbo neutrclios. l\edrclehs gryno vondens. molekuliq skoidius gob ionizuotis., ii KreKvlenos tokros rnolekules susidoro vondenilio jonos (protoncs*) ir ir hidroksido t";;-"1;idir;-y,o lysus, lr^1.:^k:19_"_,i"l"s.,VondeniJio oel ro vqnduo vddinqmos neutrcliu. Koi kurioms medZiogoms crpg su juo sureogcvus, poZeidXomos- dir.1 jonq ig11?y_:"+9:."1e balqnsas. Tokios medZiogos yto bor5, #"-;g5ty;.
.nl]gstis. MedZiogc. kuri turi vcndenilio ir tirpdcmo tirpole
Koi kunos
.!9<,
_€
pcgomincr vondenilio jonq (H-protonr4). Vcrndenilio jonoi tirpcle lcisvi neegzistuojc, bet jungiosr su vcrndens molekuldmis. ir susidqro hidroksonio jonoi. Sie jonoi gcrli .Riigstinis bet kuris junginys, Luegzistuoti tik tirpcle, todel tokir+ rintis rUggties scvybiq. ftgldirl rlgltinds savybes i5rySkdjc oHidroksonio joncrs (H,O*), qrbq oktik ioms iitieus vondenyje. sonio
.Bcrz6. Mediiqgo, kuri neutralizuoia- .Amloterinis. Apilcudino medZiogos, kudos vienose reokcijose turi rtigsties somc rugstimi ir goli prisijungrti
vcndenilio jonq. |i yro rtg3ties che- vybiq, kitose boz6s, povyzdZiui, cinko hidroksidqs. a mind prieSingybe. BcIzds poprostoi ^5yro metclq oksidoi ir hidroksidcri, toip pql qmoniqkqs. Vondenyje tirpstcndios bcz6s Fo 5
ffiro
irdh
Askorbinjna Melono nig*lis Sieros ruqsbs svrno
nssfis
okumu[o]oriuose.
h:f.:l'"-*.@,",
@#."-"$:",, i"jsffi; luhsiosi su
-ffi)*ffi
ionqs. Jonos, sulidcrcntis, kai vandenilio jonos prisitroukic vondens molekulg (Zr. rtrgitis). Kodc reckcil'o vyksto tirpqle, kudome yrq hidroksonio jonu, joje doJlwoujo 1ik vqndenilio jonoi. Tod6l dqZniqusiqj hidroksonio jonq golimo loikyti ir vqnoenlllo lonu. Y Neisiomds sords @ vshdens moleklI,1
rtrg5-
rScrrmqs. Bcz6. dcZniousioi
'DnskoE,.3g; XloLkoch€mine €il€,45: lonidciid, t6; Xdrbokildssrys, gl; LdLnusds, S8j Orsdniniai -- iunginioi, 26; pH, lgj Prorono!, Lzj nngg6ii, g"i,,o ot"-"ti"to,t"", t_S: Srip,io" ie. "
Polina boleLul6,
"lg*tv=,
I ir 2
metolq grup6s hidroksidos, tirpus vondenyje, gqmincntis hidroksido (OH ) ionus. D6l to tirpolos tompo Sqrminiu.
(oq) o
r
+
HrO(sk.) -+ HrSO,(aq dioksidqs Vonduo Sulilin6 rlqltis
(dnhidlidqs)
;*,*:*g*{;ffi;'-::":. oMinerclin6s
tys. Rrlgitys, kukqskiestos rng#ys ylo r[gstous< crznnir skonio, rios cheminiu bu-o"t"-i-t'r.1"1r.
SOr(d.) Si€ros
Scrrminis. Tirpolos, gqunqmqs, istirpinus bozg vondenyje. Jome hidroksido jo4q dougicru negu vqndenilio jonr4. Scrrminiq tirpcrlq pH" yro didesnis negu 7. juose roudoncs lcrkmuscrs* pcrmdlynuojo, pcIiesti rcrnkomis otrodo slidus kaio muilcrs, nes Sie tirpalci reoguojo su odo. Tirpoloi, pqgominti i6 stiprig boziq', goli reoguoti su koi kuriois metqlqis (Zn ir Al); reokcijoje i5siskiric vondenilio dujos. 2Alk.)+2NooH(oq)+6Hp(sk.)
lidrolsidqs
Neutfouoio-
.Neutralizaciia. Recrkcijo torp rtrgBties ir bazds, kurioje susidoro druskc* ir vonduo. Vcrndenilio ir hidroksido jonq reqguoicr po lygioi, susidcrro neultqlusis tirpolos. nuglties liekcrncr* iB roggties ir kotijonqs* iS bqzds susijungg sudoro druskq. niicsTls+BAzi -+
DRUSKA* +
teoriiq (Bronsted-Low-
ry). Kitoks rugiiiq ir bcziq opibudinimo metodqs, RugSlimis vcrdincmos medZiogos, kurios yrc protonq* docrkceptorici (tos, norqi, o bqzemis I^.-:^^ Au rrvr
--;:.,-^i-\ Prrlurrvru/.
-
CH3COOH + ILO(sk)
-+
Aliuminis NoHo V@duo
oNeutrclusis. Apibridincr medZiogq, kuri netud rugities ir boz6s savybiq. Neutroliojome iirpale yrct po lygioi vcrndenilio ir hidroksido jonq. Tokio tirpclo pH* lygnrs 7, o lqkmuso* spclvc nesikeidia.
Ndtio
qliuminolos
Vddennis
= 4O.+
CH3COO
3Bj
'ArblnsitiDe aediidsc, ll4j Druskos, 39j (aiiiotrdE,
16; Ldkmusds,
pB.38j Btrqiiies lieldnd, 39i Stipri boz6,
38
Rngltys ir bcz6s (tgsinys)
stiprumcs ir koncentraciic
-
Rngidiq ir boziq Qtr. p. 36 ir 37) .pH rtggtingumo gclia, vcrndenilio koncenlrqciiq* priklcruso nuo r[g5_ jonq- koncentrociios* tirpole mcrtos. ties qrbq bozds moliq* kiekio tirpale. Tadicu jq stiprumcl priklcruso pH skqle nuo to, kokia dolis molekuliq yro joRnsgryse nizuotq* susidqrqnt hidroksoruo qrjon! bo hidroksido joncrms. I5 proskiestos nesu hidia' lyql 10 M' ;;bo stiprios rUg5ties susidcro dougiou 0,01 M. vcrndenilio ionq, negu jq gcuncmcr G pH reikimei koncentruotos silpnos rtgjties .Stipri rUgstis. RngStis, kuri visiskci lygioi vdnionizuoiqmq* vondenyje, ir tirpcle susidcrro doug vcrndenilio jonq. iejd 'z
deiimt
<
Druskos ruqltis (stibri
rdsEtis). VEos vondennio molekUes lro suskilDsios. Rngities liekdnq (Cl )
Druskos Visos druskos yra ionines mediiq-
-ffi
gos*, turindios bent vieng kctijonq* t vienq anijonq* (vcdinomq rtrgities liekqncr). Teori5koi jos golimo gouti, vienq cr kelis rdg5diq vandenilio jonus pokeitus kiicis kcrtijonois (vienu or dougiou), t.y. metclq jonois (ir. Zemicru) crbq omonio jonu. Druskos plcdici nou-
fifit"#jdh"
Kqlcio sullolds
dojomos prqmoneie ir buityje.
f
'.,*,.l
*
tldcijd" lysi 10 i0 M..
.Silpno dig$tis. Rrtgstis, kuri vonde- .Indikotorius. MedZicgo, kurios spolnyje lonizuoiasi* tik iS dclies, t.y. tik vo priklouso nuo tirpcrlo pH. Indikcrmcric dolis jos molekuliq suskylo j torioi goli buti kieti crbq skysti. Koi vandenilio jonus ir rrlgities liekcrnq. kurie lobictusioi Zinomi pqrodtti Sio
*I
Rnggliss lieLdircr !j{qniiontls r) i.i
Druskd
RngSUs
siou hidrok
(coso.)
(NHrNO3)
oNormcrlioji drusku. Drusko, kurios d6tyje lzcr tik metqlo jonq (arbo jonuo rugsties otskilus vcrndenilio nio jonq) ir rigities liekcn
.Rugliies liekcnc. Anijonos*, likgs
puslcpio cpodioje.
,
bqz6. Boze, kuri visiskci joni'Stipri zuojcmcr*
vcndenyje. Atskylo loboi doug hidroksido jonq, susidoro stiprioi Borminis tirpalcs. <
Notrio hidroksidos (sliDd boz6). \,isos molekules-
No' OH o
Silpnc bcrzd. Bqze, kwi vcndenyje yrcr jonizuotc* tik i! dolies. Susky_ lcr
kuris rodo, or tirpalos bozinis, cr rug3tinis. Rugitys melynq lokmuso.popiereli nudozo roudonqi, o hqz! ruqr rpqlql roudong lqkmusq nudqzo mell'nqi
Vario (ll)
oUniversalusis indikqtorius. Gqli bnti noudojomos jo tirpqlqs" qrbo juo impregnuotqs popierius. Sis indikqtorius rodo visq pH skolg, nusidqZydomqs skirtingomis spolvomis.
iry*t.'
tik koi kurios molekulds, susido-
1qE.!ryL,$l[t
ro hidroksido jonoi, gounomos silpnci bozinis tirpolos. Amonidkqs,lruputi redguojd su vondeniu. mozd nrdroksrdo Jon'l konc€nlrocijd:
+ H,O(sk.)
3
Wtt,-
*
susrdoro
O*- -
,Amonio Hi&oksido
$ris;i;;sg;i'r". F,*l*' hTillL?i'!" s{--h> iy*:H" *"*"iffi .,@r i1v;;" ids
a
suffdlds
Nolrio chlondds
Rlgsties Kdtiionos.IlgAlies liekdnd .Baziikumqs. nugBties vondenilio jonq, kuriuos golimo pokeisti susidoront druskoi, skqidius. Nebutinc keisti visus vcndenilio jonus. Koriionos. '
ffil Merilordn_
pdsdr
ffi!m ,'Ji:H ?""1""t*1*"*dromi
ffi ffi @
.,
16; xoncenlrdcijo, 2s; M-dy
(Molid nguhcs)j rvlolis. 25; lleurdru.is.
37.
Notrio vondenilio suldtds (lnsiiioii druskd)
Druskos rngitis lao vienbo26Etono(octo) rugitis
lto
vienbdz6.
so.
Sieros rngiiis yro dviboza.
PO.
Fosloro rDsiiis tryd tribdza.
38 'Hidrck.onio jonds, 36; lo'itdciid,
.Bngddioii druskq. Joje 1'ro ir metolo (orbc cmonio), ir vcndenilio jonq bei rtrgities liekqna. Rngldiosios druskos goli susidcrryti tik i5 tq lugsdiq, kuriq bcrziikumos lygus dviem ir dougiou. Dcugumo rtrg56iq druskq tirpalq rirgBtinioi, tcdiou koi kuriq druskq tirpoloi gali brlti ir bczinioi.
'Anijonds, Ldtijonds, l6j loninis junsidys,
17,
Druskos (tgsinys)
oDviguboji druskcr. Druskq, l
p'..='-6)
onoi
,.-\r-i"{'rdlu
!o"y'-...-\ Zn(OH)Cl
-/
Rng!ties
olftistclohidrotos. oBevqndenis. Drus- oHidroliz6. Drrrskos ir vqndens I\-,-1.^ I-^ 1^,; l_.,rusr(u, l-,-i^.^ Kurlole Kct, -^r Kun nelun reokcijo. Druskos jonci gqli reaguoti su vondens molekilemis, , rcr Likusio kristo- kristcrlizcrcinio lizocinio vqndens. vcndens' (ji 1'ro pckeisdami vondenilio ir hid(drusko hidrotuo- qnhidrqlqs). Drus- roksido jonq scntyk!. Druskos, to). I5gorinus von- ko virsto kristqlo- goutos sureogomls silpnci rugideni, ji iompo be- hidrctu, crbsorbuo- diqi* su stiprio bqze*, vondenrvcrndene: domo vondeni. nis tirpqlas yro bazinis. Druskos, gqulos sureogcrws stiprioi rugs(ll) qo]l Vnno sullolo. l'!li cioi' ir silpnoi bqzei', vondenj Kristdlohidrdtds orba nic rim^l^c
Gcl.tics
(l
(dNsko)
;;1.=
vr^ rn^illnic
II) chlori.ios
Produhoi
oKompieksin6 drusko. Dn.rskq, kurios Vorio (U) ielr.rnronj.L vienos i6 lonq yTo kompleksinis jo- ko sulldlds 0ron- Konpleksinis prcksinedrusr.\:?, nos. Jrs sudorytos i5 centrinio kqti-€{ jono*. sujungto (dcrZniousioi donorrniqis kovclentiniqis rviiqis*) su keliomis rozomis molel
Druskq gqvimcts
Tirpiqjq druskq golimo butq gouti tokiois podiois bldojs, kcip jr tirpir+jLt Dmskos gcunomos ivciriois bidois. druskq tirpolus. Sis Urpolos rrupurg Jie prilclouso nuo to, cr drusko trps- nugqnnqmqs ir paliekomos kristcrli_ tq, qr netirpstq vondenyje (ir. lente- zuotis*. lg 2emiou). Tirpios druskos ooirmo l. Neutrclizocijc', kurios metu rugsiikrislalizuoti* i5 tirpolu, kuiiut.rs tis neutrqlizuojqmo gormu; golimc pogominti ivoiri;is bddors 2No0Hloq)' h.S0,{oq) . No S0,{oqr 2HO,sk.r (Zr. dedineje). Netirpiosios druskos Nokio Sreros Ndtro Voriauo gdunomos koip nuos6dos*. hidrolsidds lui:lsiis sulioids Dtusku ttrprrnsB{ Netirpiosios druskos
2. Ruggties
ir netirpous
.Jonq mcrinq reokcijos. Cheminds .Tiesioginis pcrkeitim(ts. Reokcijo, kurioje visus crbo dcrli mg6ties vqnreqkcijos iorp dviejq or dougiou joniniq iunginiq* tirpolq, kuriose denilio otomq pokeidio kilos elemer posikeidi(]mo jonois. Vieno i5 nou- tqs, dqZniqusiqi metcrlqs. Siuo metojqi susidoriusir.l mediiogq lryq nuo- du gouncmos tirpios druskos, i5skyrus notrio ir kqlio druskqs, nes Sie s6dos'. Siuo metodu dougicusio per doug energingoi me'toloi gominomos netirpios druskos ir hrdroksidoi nuosedosnu{iltruoio- id <,r ni ^itihic' Zn(k.) +H,SO,(oq) + ZnSO,,(oq) +2H,(d.) mos ir perplqunqmos.
l
sqverkq:
Visoa qmonio druskos,
nalrio druskos, kdlio druskos
I Chloridoi
3. Rngities
Pb(NO,)
ir netirpous hidroksido
2r, Neu,lq,izdcijd i,7. Narnd,ioji {tn,srd.
)
I | | nego- Ll *",,'"'.. II (dd
RLrgitis
40 'f;rjG*d,jxdci,d.
r 2KNOj(oq)
> I t Fe(k ) + s(k )-uFes(k | | Q"r:?i.: I I zotermin6.. metodu I l-3,::*' " | ,{ it;ir",-.=. *t:;int; ;;';v" k"d
CuO(k.) rH SO"{qq) . CuSO.roq) 2H,OGl Vorio (ll' Srero. Vo"o \ r Vo.ou. oksidos reg6G su]Idros
i:::..f; 3;T:il::::,'"",::;:T;: ;""'Ji.:,":;:'l";i"d
APsikeitimos
L---J ApsLkerirrno5 kdljjonois .Tiesiogine sintez6. chemin6 reokcijo, kurioje drusko gcuncmo tiesioi i5 elementrl. Siuo gqminqmos druskts, kurios reoguoio su vcndeniu, todel jq j,, tirpolq. ti_^ gouti ix .,^-/]^-:+j*^1,, limcr vondeniniq ^_,.+i iB
orbo oksido (bozds*) sqveiko;
Neiirpi
J
(dq) 2Klloq)- Ptl(!)
3e
,'i':l";n"
.
^/
f
pros'ocrrl
.ffkij::'*'"
|
I
L/I
mff*:lX: n^,^,.^^ (rr) ,", cereies
, suriidos
IJ
*t'*t-=tr
Elektrolize Elektroliz6 opibndino chemines recrkcijos, rykston6ios skystyje, kurio me yro jonq, o per tq skystl teko elektros srov6*. I(odonoi drrljs mctolo ir grofto eiekrronq goli toisvoi lua*ti fiii=i"f" ;;;J.1"" , r,;;;;. leidiio elektros srovg. I5lydyti. joniniai iunginiai. Lrbo junginioi, kurie ionizuoicsi* tirpole, proleidiio elektros srove del jonq judejimo. .Elektrolitqs. Iilydyios* orbo yorio (tl) suudlo tirpdlos Iilydytds' natrjo chloridos iSlirpintos * vcrndenyje junginys, kuris proleidiio elektros srovg ir suskylo jos veikiomos Visi joninioi junginioi* yro elektroliioi. Ire pro lcidz'o elek- fr{-,^.. tros srove, nes jq lydoluose or- I\J N (JI ba tirpcluose esqntys jonoi goli lvvi lcrisvoi judeti. Kqtijonoi* tud l-@ (J@"1 teigiomql! kruvi, qniionci* kuris visi!kci jodi' neigiqmqjt. Nuo jonq skcridiqus elekirolite priklouso, crr geroi lls .Elektrolitin6 cele. Indos, kuriorne yro proleidZio elektros srov9. oElektrodqs. Melolo crrbq grcliro go- elektrolitas (lydolos. orbo jo vondeninis tirpolos*), toip pot elel:lrodor. bolos, irnerktos ! elektrolitq, Der kuri tekcr elektros srov6 . Yrcr du elel
@er @
@"@ 1
ln-nl
m%l
oPirmqsis Fcrrcd6jous (Forodoy) oAntrqsis Forod6jcus elektroliz6s ddselektroliz6s d6snis. Elektrolizes nis. Pro skirtingus elektrolitus protemetu iSsiskyrusiq cnt elektrodq k6jus tom poEiom elektros kruviui, mediiogq mqse tiesiog proporcin- kiekvieno elemento, iSsiskyrusio ont ga pro elektrolitq tekdjusiom elek- elektrodq, moliq* skcidius ctvirkidioi tros sroves kiekiui. proporc)ngqs jono kruvio dydziui. Eleklros srov6s l
fEF-r{
= srov6 x loikos
(\ t \,
l{)ll
tj'r*.Jt [e--Lt L. Srove Loikos ,/
lm I'f*r|
(/' ') /'
A*""::'*#'i.1.""1'
.
Chloro
Chlorido jonos otiduodd
Cl +Cl r.e Susiddro chloro dujos:
Cl+CtJct 42
;l"l:iT
rL:'J:'#$i":"0{l,ljiii tol."'"'"'""sinys,
r7i ronizdcijo, )6i Koriionos. r6; Klisroro ed,dere,
t)_O
Jei per vorio (ll) sulldiq protel
Mose
,/\ ,\. n' 4:-i:::::
molis. eleltronq), o
vdrio jonui poversli olomu reikio dviejrt eleltronq,
Dvigubd srove
ffi/]r \'//
ff-AI l,!, !l
vodinosi, t {d.odos Gski ns 1/2 molio vorio olomq,
/\
l'--
-
/' ,.i'\
l/2 olvirkiiiai proporcinsos dydis 2-jono kmuui
Dvisubos loi!os
tI
_-------l rs ri qouno. I I mos l/s no- | Al otomq I I lio' | (ji Al'' jonq). I oFcrrcdcs (F). Elektros kruvio vienetcrs, lygus 96 500 kulonq. Jis oiitinkc vieno molio* elektronq sroutq, iSskiriont! vienq moli ctomrl ig jonq, kuriq kruvis lygus vienetui. Kiti polyz-
oKulonmetrcrs, qrbo volt
Elektrolitin6s cel6s tipcs, skirtcrs elektrolizds metu i5siskyrusios medZiogos kiekiui motuoti.
.Kulonss (C). Elektros kruvio SI vienetqs*. Vienas kulonos otitinko vieno crmpero* per sekundg krDvi,
Elektroliz6 prcrmon6ie
rElektrolizinis rolincrvimos (grynini mqs) metolq gryninimo metodqs elektrolizes budu. Kodongi eleldrolizuojosi tik metolq jonoi, loikont 5i bUdo golimo pololinti priemoiSos.
Inlydlto- notrio cblondo etellrolize
----'-Psll':y oElektroliz6s jonine teorijo. Ji oiskino, kos lr,ryksto elektrolitineje cel6je, koi pro jq tekc elektros srove. Ji tvirtincr, kod elektrolito qnijonus* irqukiq unodos (Zr. elektrodcrs). ties kuduo jie prorondo elektronus. Kctijonoi' troukiomi link kotodo, kur jie prisijungicr elektronus. Ant elektrodq vykslonciu reokcijq metu jonoi iss! krqunq. Elektronoi i! qnodo teko Nqlno Fnqs prisijuDsia botedjos polious link ir iS kito boteNo +e JNo Susiddro netolinis notris. rijos polious katodo link.
*/:\-o /:\ g/
reir,roav;eqerekiionu
oGolvcrnoplcrstikcr. Metolo podengimos plono kito metolo pldvele elekLrolizds budu. Podengiomos gominys yro kolodcs, qnt kurio nusedq
elektroLito metolo jonqi. suslobdo qalE^
rodrlmq (lio-l
rozijq') Vdno (ll)
(Zr.
I Aliuminio oksidos op souso dliunini nuo
Crr'
koroziios'. Anoduojont
Priemoiios sudoro 5lomq.
.Metolq ekstrcrkcijcr. Procescs, kurio .Anodqvimos, Metqlo podengimos jo metu ii idlydytq* mdq elektroliz6s oksido pldvele. Elelrtrolizuojont probudu gounomi metoloi. Tcip lydomi skiestq sieros rugiti, prie metolo metolci, esontys crktyvumo eil6s*
'Arll'Wmo eile
ll2: l;lydrros,6 (lydolds)i
1.1r
^hpcrds,
Korozijd, g5; Moljs,25j Otsidqvinds,3rr Sl
vrcneror 2.
43
Reoktingumcrs FJemento recktingumas priklr
*:f f ;H: j:*?$:'fli{{""":.}ffi :[f ,stdiff;.*i,"g"'"a]v' roboi ;ktyvus: sq ;""ids;,-" H:l:,:]=:l*l elektros srovg, toip pot siekiont opsougoti metolus il;ff
sukuriqnr
nuo koroziios*.
oA-ktyvumo eil6, orbq reckling umo e e. Etementq (doZniousioi metolq) sqroSos, i5d6st1,tos tr1 elementq ok_
oElektrochemin6 eil€. Elementq sqroSos pogol jq elektrodiniq potencichl kitimq. Didiiousiq neigiomqj! potenciclq turintis elementqs rn6omcrs stulpelio viriuje orbo eilut6s koirdie pusdje. Elemento vieto Sioje eileje rodo, or lengvor elemenlqs virstq ionois vcrndeninicrme tirpcrle*.
Potencialq skirtumds. orba itcmpcr, Vollcris (V) iSmctuotos skirtumos torp dvielq tcikq pdetaisu, kuris vcdinamcs voltmeiru. Jeigu sujungicmi du tcikoi. kuriq skirtingi potenciqlqi, otsirqndc elektros srov6, proporcingc tcrp tq toikq esqn6iqm potenciclq skirtumui. Elektros srov6. Kryptingcs krlvi turindiq dcleliq (elektronq crbc jonq) judejimqs. Srov6s stiprumas mctuojo. mcs cmperais* (A) prietoisu, vodinomu smpermetru. Srov6 tekc grcrndine iorp dvieiq toskq, iei tarp iq yro potenciqhl skirtumas.
tl.urmo kitimo tvcrko. Eile sudoMo. remiqntis meto)q reokcijomis su Li_ tom_is medZiogomis, tokiomis kcip r[gitys, deguonis (reokcijr{ opibendnnrmqs, Zr. p.97). oPcvqdqvimo ieokcijcr. Reokcijc, ku_ nos metu vienos elementqs povq_ duojo kitq junginyie esontj eiemen_ rq. jts gqlr pqvqduoti tik tg elemen_ tq, kuris pogcl crktyvumo eilg y,o mczrqu qktlrvus. c\kos vdrio 0D
sutloro rirpdte
pqvoduoid
>
lei torp dviejq
CuSOo(oq)+ Zn(k.)
sujungdi
-+ ZnSe(cq)+Cu(kJ
Metdo et€ktrodo potencido rlloidvitnds -
V
Elektroroi li€kd onr
_ _ _,Metolo pDs- pl&inos z eremenris vielel6
P9g:idsd, elektros
oGqlvqninis elementqs. Gqunqmqs sujungus dviejq skiningq cheminiq
krnvis,
ieisionqji. Srov6s stip'
oElektrovcrros jegq (EVJ). Tcrip vodi-
-
EVI-skinumos,rorp,. ceterinisvonzdispdden$os oLuminiu cinlo i. vo.io elekttodinirl potencidlq=1,1 V.
;;i:,..ffi3ffi tM' I t': ,, mulidlorius, lur
Por6to mediioso (pro jq goli tekeli skyslis)
sudo net6nko elek-
rronu. iuos rytds i: ieiiq sulcao ontrjniqelemenpnsttunqio rupdros lu, vocljnamos ,r-^,,^-r vd.no
,r,
i.ruvi.s
nqmqs potencicl+ skirtumqs torp dviejq golvoninio elemento poliq. .Metqlq qpsqugq qktyvesniu metqlu. Dqr vqdinqmq katodine, orbo poliq, kitc dolis teigicrmqji. Kci lie elektrochemine,opscugc. Siuo me- teko elektros sroelementoi sujungli, todu golimo qpsqugoti geleZ! nuo ve. Yrq du golvcniniq elementq tipqi rtdijimo*: ji podengiomo oktyvespirminiqi, tie, kuriq negolimo i5 -nqujo pqkrquti, ir cntriniqi, kuriuos nio pogol eleklrocheming eilg metolo sluoksneliu ir i5 tikrqjq vykstc golimo pokrouti. Bqteriiq sudaro lio elemento koroziicr*. doug sujungtq golvoniniq elementu.
Cinko
'"o"u,".,"",
Teigio-
elementq puselemendius. Puselementis, kurio elektrodinis polenciqlqs yrq Iobicru neigiomos, sudoro neigicmqji
I M. cinko
r6j xdhionos 16 Korozijd. esi M .rvdis. 2s (M.rdrirgumds); pdsroris. r 12,
Neigio-
reigid-
li"u. i
jq teko
Ddnielio elementos
ooQ
;:i"J::*" i;;L'J 1?:*
mas rnatuojomas
voltnetru.
ii
Gcrlvcrninio elemento sekciic, orbc .F,leltrodinis potencialqs (E). poren_ puselementis, Elemento kontqnqs clcuq s*irtumcs puselementyie. su vqndeniu qrbq vieno ii jo junqi_ rl9:rogror nelmqnomc iimcrtuoti, Jo to_ mq vordeniniu tirpclu*. tvl'etcilo ' qel ,rs nuslqtomcs olliekqnt mqrqvr_ pq\,'usruje qtomqi virsto ka_ mus pcgql kitq puselementi, doi_ -esqntys Irlonqis -,.kurie potenkc i tirpclq, ruousioi pogoJ vqndenilio elektrodq pqhkdomi elektronus. Tirlolirs turi (2r., cliogrqmq)- Elektrodinioi poren_ Iergrqmql kruvi, o metolos _ nei_ clqlor rodo gebdiimq ionizuotis * giomqji. Toigi tqrp jq crtsirando po- vqndeninicme tirpcle*, pogcl juos rencrqlq skirtumcts. suocrromq qktyvumo eile, 6tar,l.
Jotencislu skirtuElektrondi
o
Mcrdl-
/\r \yrl
rugsuDu suno dkumulidtodumi.
'Adperds, ll2; M'dydis,25 (Molidlingumds); RndijimdE,95 (Korozijd); Vdndeninis tnpd1ds,30,
ilieriz
Reokcijq greitis
Reckcijos greidio pokydiai
Lcikos, per kuri lryksto chemine reokcijo, loboi skirtinqos. Vienos per m ijonines sekundes dolis, kitJms prirei lvykti l?:u^"f, *q:ltor net metr_I. .ouo,r"r.11 Golimo nuspeti, kiek lqiko goli v1,kti kuri
lo
Lfi
""i"x-:'4i#::B:l,J:i"",;.ff n:Iil',"i;*;"5:n#;';"_:
*iil;:nnx' jl1:,'""i::ffi
"?::,'l1H;;;;id';;te,,"t"-p..
oBecrkcijos greitis. Jis opskcidiuo;o_ .Fotochemin6 reokcijo. Reokcijo, ku_ mos pogol toi, koip greitoi sunou_ rios greitj lemio sviesos intenswu_ doiomos prodines med)iqqos qrbq mos, por,1'zd2iui, tokio yro lotosin_ susidoro produktoi. Eksperimentinis tez6s* reokcijo. metodos, kuriuo mqtuojomqs reokci_ jos greitis, priklouso nuo reqgenlu ir produktu qgregqtines bUsenos,; io duomenis golimo povoizduoti grei_
dio (kinetine) kreive. Greitis recrkci jos metu kinto. Bet kuriuo loiku iS2Aocl(k.) + 2As(k.) + CI,(d.) motuolqs reokcijos greitis vodino_ mqs.momentiniu reokcijos greiEiu. Rai cseso Irentd onr tuo"tos. susidoro sidob rrqsldedqnt reokcijoi jis vodinumos ro khstotdi ir sLkuridmos olvoEdds prcrdiniu reqkciios grei6iu. Viduii_ .Aktwcciios energto (f,,). Moiiousio nis. recrkcijos greitis yrc mediiogq energijo, kuri s,.,Sidlrusrom. oqlelems, kqd-btitino krekro pokytis per visq loikg. prqsideLq chemine re qkcijo (Zr. susidtrimq teoriio). Reqkci_ ios greitis priklouso nuo to, koks reo_ guojqndirl dolelirl guojondiu doleliq skoidius turi tud tokiq energijq. DougeJiu otvejU oiveiu dcleles dolelds jqu io turi pokonkomoi energijos, ir tokio c_hemine reqkcijq goli Wkti sqvoime. Kitois oivejois, koJ doleles posiektq qktwocijos energijq, reikio, kod energiios butq po- Brezidnl deslul
o
SusidErimq teorijo oiikino, kodel, pqkeitus reokcijos sqlygos, kinto reqkcijos greitis. Jei reokcijo ryksto torp dviejq dolelir;, jos turi susidurti. Juo dqugiou susidurimq ivyksto per lom tikrg loikq, juo didesnis
reqkcijos greitis. Tik dolis susiduri_ mq boigiosi chemine reokcijo, nes ne visoms dqlelems uZlenkq enerqi_ jos, kod ji prosidetr; (Zr. oktyvaci-jos energijo). 'Asresdtine bosend, 6j Foiosinteze, gsj
l{.,centdciid
zs.
Vdndenilio molekDle
vocijos eneryijos.
@
y'iltr**:r' enersijos,
ddjc nors vienos i5 reaguojcn6iq pcdid6jo recrk- mediiogq koncentraciicr*. cijos greitis. Silumin6 energijc suteimolekuliq yrd toje pqdioje kio dalelems dougiou energijos, kuri luo dqusiou erdv6je, juo doinidu jos susidurio. didesnd u2 cktpcrciios energiiq. c;91ro Doleles, turedomos ....^^, e Pcrk6lus temperolurq
a:
ddusiou jrl soli
tcrp dujq. reqkciios greitis podidejo pokelus slegi. Pokilus dujq sl6giui pckylo temperatUrc ir sumczejo tUris (t.y. pcdidejo koncenlrocijc* Zr duiq desnici, p. 28). Dcleles luri dcugiou energijos ir doZnicu Jei reokcijos l1'ksto
susiduric,
u
PPt
MoZd
koncenlrociid'
ldd
l
o,.4 1-61: Didele koncenlldcijd'
Pcdid6jus kieios reqguojondios mediiogos poviriiqus plotui,
podiddjo reckcijos greitis. Jei vienq ii recguojondiq medZio-
gq yro kieto, reokcijos lykstd ont kietos medZicgos povir5icus.
.Kqtqlizqtorius. MedZiogc, kuri podidino reokcijos greit!, bet posiboigus_ reokcijoi poti iilieko nepokitusi. Sis procesos vcdincmcs kqtclize. Kctolizotorioi sumqZinq recrkcijos aktwaciios energijq. Lygtyse kotolizotodus pqprqstqi pqiymimos ont rodykles (Zr. p. 68). Jei kqtqlizqiorius pqgreitinq kuriq nors vienq reokcijq, jis goli nedoryti jokio poveikio kitcri reokciioi.
.Pqviriiqus kdtolizatorius. Katqlizotorius, kuris pdtroukio reqguojqndiqs medZiogcs. Jos iSlqikomos qnt kotolizctodous povirSious orti vieno kitos. todel goli lengvicu reoguoti.
.Promotorius. MedZicgo, kuri podidino kcrtolizcrtoricus goliq, del to pqgreitdiq reokcijo.
.Inhibitorius. Mediiogo, kuri su16tino reokcijq. Koi kude inhibitorioi sumcrZino kcrtoli-
zqtoriqus goliq. .Fermentqs. Kctclizctorius, kurio rondomo gy!.uosiuose orgqnizmuose. Fermenlqi podidincr gomtiniq cheminiq procesq reckcijq greiti. I A + C rAC oHomogeninis kotclizctorius. Kotolif zctodus, kurio agregqtin6 btrsencl* toAC+BiAB+C BJAB kio poti koip reoguojqnciq medZiogq. oHeterogeninis kcrtclizotorius. KqtclioAutokolcliz6. Procesqs, kurio metu zqtorius. kurio ogregctin6 busenq* vienos iS reokcijos produktq goli ou'"nu bnti reokciios kqtalizcrtoriumi. ff"".:? :"u'' ^' Be ko
Didesn6
HCI molel le, susiddriusi po
i/
Recrkciios greitis p
:!l?:'H'"
^Aqresatin€ bnseno, 6j (oDcentlacijo, 25.
oChemin6 pusicrusvyro.
Gr[Ztornosios recrkcijos Doug cheminiq reokcijq ryksto iki tol, kol sunoudojomo vieno is re, oguojoniiq medZiogq, o susidore produktoi lorpusaq/je nereqguojo. Toi vodinomo reakcijos poboigo. Kitos reokcijos nevyksto iki golo, ir tokio slodijo nepqsiekiomo. Tcri griZtqmosios reckcijos. oGriitcrmosios recrkcijos. Chemines .Disociqcijo. GriZtqmosios reokcijos, reqkcrjos, kurioms r,lkstont produk- kuriqi lTkstont junginys suskoidomcrs i toi redguoja torpusclyje ir vel susr- kitus junginius qrbo vienrnes medZiddcro prod,ines reoguojondios me gas, tipqs. Disociocijo, kuri r.yLsto koLdZiogos. Sios vil,reoguojo, virsto t. no nt. vodinomc silumine disocidcijo produJ
V
*"u.;"
/
qqroi ldi oivirkitinc !cokcijo. .hlorido
iir
2NO,(d.)
*2NO(d.) +
11 rl produl<1q koncenlrqcijos' nebesikeidio. Chemirre pusiqus!Yrcl yrcl pusrqusvyros lormq.
Chemin6s pusicrusvyros poslinkis ]ei vykstont g4Ztomojoi reokcijoi pokeidiomcr kuri nors ii reokcijr; sqlygq (iemperqturo, koncentrcrciio* orbo slegis), pokintu tiesiogin6s orbo otvirkstines recrkcijos greiiis, suqrdomo cheminA pusiqusvyrc, Po kurio Ioiko pusiousvyro vel nusistovi, bet pqkinlo reqguojonciu mediiogq ir produktq sontykis. Sokomo, kod !vyko cheminds pusicrusvyros poslinkis.
oUZdcrroji sistemd. Tr:i sistemcr*,
ii
kurios negoli posi6olinti ir 1 jo negcli potel<1i jokio cl.remine med,icrgcr. Jei.IlorJo: gu grjitomosios reqkcijos produllos Tr€tro$re teckclra pcrsiiolino, poryzdZiui, potenLo i otmosjero. lokiu oLvelu req\cijcl nebcNH,Ct(k.) NH (d.) + HCI(d.) goli qrkli otgol. Jei chemine medZicr = Sis teDklos reilkid kod go golr posisolintr r( sisLemos. ro <,r: leokcijo yrd s,i;lonoji sistemo vodinomo qlvirgjo. oPusiousvyro. Dviejq lygiq, ber prreAivilkHltli todldtd dinqu jude;.rno krypr ru olslo,onojt. oTiesiogin6 reqkcijo. Reokcijo, kurios Chemind pusiqus!-Frq yro rokios srsmetu i5 prodiniq reoguojondiq metemos poryzdys ji posiekicrmo, koi dZiogq, r,ykstont griZtqmajqi reokci- tiesioginas ir Cttvirk
,+
rmoji pusious{f--
rcs
O,(d.)
\i|
yrcr lygus. Reoouo;oncru med2to-
.
Dujos otlqld r susijun aJio, susj.loro omonio
Tokic
i:iff'f" siqdijq, kui posiekiomo iodc, kcri griitamosios recrkcijos, lyksiondios uidorojoie sislemoje, tiesiogine 1r otvirkstin6 reqkciios r,"7ksto vienu metu ir jq greidiol
/ .\ : > ' fieoqFnloi -*:.
busi:no
ldgre Inus tiesioging rcokc'lq. pusrdusq4o ,-::*,
pos's':rkj rdesine
t.l e
'
Koi, eykstont griZtcmojoi reokcijci, pokeiEiomo iemperotlfrq, Pusiausvyrq toip pqt posislenko. Poslinkio kryptis priklouso nuo to, cr recrkcijc eg-
zolermin6*, cr endotermin6*. GriZtomosios reokcijos vieno kryptimi yro endotermines. egzotermines, kitq
-
Amonioko sonybd Haberio (Hober) bndu' f,gzolemin6'
N,(d.) + 3H,(d.) Azolds Vondenilis
Produhoi
/1, \
al
" --+
SLs:do'o ddugiou P'odu\iu
Poq,eiiin!sotvirkdting n
'"'"1}"iH,3fi""i?ry*€-\
2NH3(d.)
=
Endoie.'bine' Amoniokqs
F .-,
"Sistemo, lLsi Sublimdctjd,
7.
NH,
\./
l
'Su"iddro douqioJ p,odiniLl !eosuojdniiLr me.U:oq-
oLe Scrteli6 (Le Cholelier) principqs. D6snis, sokcrntis, kod jei pusiousr,y-
rqi sisiemqi* dqromcs poveikrs,
sistemq jqm prieSinqsi. grlZtomoii reKoi torp dujq
Pokeitus recguojondiq mediicgq or-
bo produHr.; koncentracijq*, tqip giiitqmosios reqkcijos pusiousvyro. pcrt pcsislenko
"ykstq sldg! posislenko okcijo, podidinus pusiousvyro. Reokcijoje A(d.)
+
B(d.)
=
AB(d.)
PusidusrTrd pssisleDlo i desing.
AB
nolekulfs
Pusiousvyrd posislenko
48
{
" lndorermin6 redkcijd, eqzolerhit a redkciio, 33; Hdbetio bndds, li6i Xotcenirdcijo 2s: Sisteno l
l
s
i
kojrg
49
Periodine lentele omiiuje dougelis chemikq ieikojo bUdq, koip i5destyti elementus tom tikro tvarko, kuri oispinddtq oiomq dydi, toip pot pcrodytq tqm tikras pas! kortojcndios 5iq elementq scrrybes ir jq elgsenq. Sekmingiousici Sios postongcs 1869 m. reolizovo Rusijos chemikos Dmitrijus Mendelejevos. Jo sistemc dar ir dcbcr yra Siuoloikines periodinds lentel6s pcgrindcs. .Periodine lentel6. Elernentq i5siPeriodin6 lentel6 d6stymcs jq otominio skqidicus* diddjimo tvorkcr. Ir lizikin6s, ir 19
chemin6s elementq sovybes susijusios su elemenlo vieto periodineje lenteleje. Remicntis Siuo sqry5iu, lentel6 skirstomc ! periodus ir grupes. Lentel6 prcsidedc nuo pirmo periodo koir6je escndio elemento vondenilio ir tgsiomo i5
"o.-." qinh.li<'--
I
Zemiqu. Antro pedodo elementq elektronq Lonlignldciid*. Visi elementoi turi.lq,lotiiso_rini sluoksni', bet kiekvieDo sekondio etemento ijoriniome sluoksnie*, einonl Ls kdies i de6ine, podouqejs vienu elekronu.
Stiprtr! roduktoridi.
-,,,>
50
ponoSios. Lenleles spahl] kodoi
!
r,,I.totoi I
pusmerolioil
Nenerdlai
r
kcir6s i deiing didejont crtom! niqm skcidiui* (Zr. pcv. de5ineje). .Periodqs periodinds lentelds horizontqli- elemenlq eil6. I! viso yro septyni periodoi. Pirmqme periode yro tik du elementci: vqndenilis ir helis. Ir onlrcme, ir trediome periode yrc po qStuonis elemenh:s, Sie periodai vqdinqmi mqZqisicis periodcris. 4, 5, 6 ir 7 perioduose yrc nuo 18 iki 32 elementq. Jie vcdinomi didZicrisicis periodcis. Einont i5 periodo koir6s i de3ing, did6jc kiekvieno elemento dlominis skcidius*. Kiekvieno po to sekondio elemento atomr{ i5oriniqme sluoksnyie. pcrdougeio vienu elekironu. Visi to poties periodo elementcri turi tiek pol sluoksniq. Nuoseklioi diddjcnt elektronq skoidiui periode, nuoseklici kinto elemento cheminds sovybes. Sio nuoseklqus kitimo povyzdys povcizduotcs
-,-Cio pqodyto 2-o,periodo.elementq
.Grup6. Periodin6s lentelds vertikcrlus elementq stulpelis. Visos grupds sunumeruotos romdni5kcis skcritmenimis. Koi kurios grupds turi sqvo pcrvcdinimus. Tos padios grup6s elementqi iSoriniame sluoksnyje turi tiek pot eleklronq, d6l to jq sovyb6s
Silpni reduktoridi -------------> Sliprns oksidororici*
rcdukciniq'ir oksidaciniq, sdvybiq kirimo seko ltdip pqi tr p.
S2).
'Atomids GLdiiiur. 13,. Cheidnis siribolir, 8j Eleltlonq kor ignldciid, idorinis GluoLEniE. l3j OlEidqcijc, otrdddrorius, edu].todus, laduLctjd, 34; Sddylina qtoding hd.6, 24.
Metclci ir nemeiqlqi .Metcrlqs. Elementqs, turintis budingq lizikiniq sovybiq, kuriomis skiricsi nuo nemelcrlo, Elementoi, esantys periodo koir6je pus6je, turi metcliSkqjq sorybiq. Einont i deiing, loipsniSkqi metoliSkosios sovyb6s silpn6jc. Elementoi, kurie nelcbci skiricrsi nuo metalq ir nemetolq, bet turi tokiq sovybiq misin!, vcdinomi pusmetclicris. Deiineje pusdje nuo pusmetoliq escntvs elementqi wa nemetaloi.
G.up6s, turini'ios kitohus povodininusl Grupds
I
turreds Glup6B pdvddinimca
glupd
lI g.up6
grupA 0) srup6
iclEinioi Eotcloi (ir, p. 54-55)
Sorlriniq renilt netoldi (ir. p. 56-57)
Vtr
lldos€nci (rr.
VItr (drbd
Inertin6s duiog (tr. p. 75)
p,
Neorgcnine chemijc
Vcndenilis
Neorgcnin6 chemiicr nogrin6jontis visus elementus ir jq - mokslos, junginius, i5skyrus tokius, kurie sudcryti ii susijungusiq onglies oto-mq grcndineliq (Zr. organin6 chemijcr, p. 76-9l). Neorgoniniq eiementq ir junginiq sovyb6s bei reokcijos kintq tom tikru d6sningumu pogal perioding lentelg, PerZvelgdomi grupes* ir periodus*, gcrlime cpibldinti cheminius elementus,
Vqndenilis (H,), kurio qtominis skoidius* yra vienetos, pirmcs, pcts lengviousics periodines lenteles elementqs. Iis lqbiqugiqi poplitgs Visctoje. Tci dviotom6s*, bekvcpes ir degios dujos, kuriq Zemdje yrc tik junginiq pcvidolu. Vqndenilis gcunqmcs id gcmtiniq dujq crbo vcndens gcry, esant qukitqi temperctflroi, crba vir5 kqtalizctorious* leidZiqnt vqndens duicrs* ir gorus. Tci reduktorius*, degcntis ore Sviesici melsva liepsnele. Pakoitintos vqndenilis recguojc su dcrugeliu medZiogq, povyzdiiui, su notriu, sudcrydcmqs notrio hidridq (visi junginici, sudoryti i! vandenilio ir kitq elementq, vodinami hidridais). Vqndeni.lis noudojamcs, pavyzdZiui, gomincnt morgarinq (Zr. hidrinimas, p. 79) ir omonickq (ir. Hcberio bEdqs, p. 66), tcip pot kcip rqketinis kurqs. Dcr Zr. p. I03 ir 105.
Pdgrindinidi periodings lentel6s d6sningumqi
nektonss molehrle
mos prddndd sovo elektronq, Vondenilio jonui susijunsus su vandens molekul6mis, sounomds hidloksoDio io.ds'. Iei yrd hidloksonio joDq perteldiu!,
tnpdlds pdsiddro !og!tus,
Reckcijq prognoz6
monstruols, koip gcrlimc qpibudinti Sios knygos neorgqnines chemijos skyriuje kiekvienci elementq grupei* cezio tedktingumq*, kci jis reoguoapibUdinti yro ivcdcs ir lentele, ku- jo su icltu vondeniu. rioje cpibendrincmos kai kurios lios grupes elementq scvybds. Po lentele yrcr melyni kvadratai, kurie i5ry5kina scrvybiq kitimo d6sningumus einant grupe iemyn. Po ivcdo apibudinqmi iymiousi grup6s elementai. Inlormccijos dpie kilq grupes ncriq savybes gclimo gauti ncgrin6jcnt bendrus recktingumo* d6sningumus eincnt 'A!rlot.!htr, 37j AniiotrdB, 16; Borin!!, 37 (Eor6); cnpa. 5l; Iiortnl. .luoLrds, io!iu., 34; PsioddE 50j R€dLrbgddr, 44; R.dul-toriu6, 34.
13; l(driiotrd., 16;
O&!idG, 69; Ok6idd-
rHidroksidqs. Junginys, sudorytcs ii t hidroksido jono (OH-) ir kcrtiiono*. Tirpclci. kuriuose OH- ionu vro dcugiou negu H- jonq, vadincmi boz! nicis (Sarminiois). Dcugelis hidroksidq yrc netirpris vondenyje, pvz., gvino (II) hidroksidcs (Pb(OH),). I srupds hidroksidoi ir koi kurie kiti hidioksidoi yrc tirpus vandenyje. izotopqs*. turintis vienq protonq" iI .Tritis (T. orbo lH). zmosus. serio-nris vienc neutronq*. Gqmtiniqme von- Vqndenilio izotopcs, clerulyle lo YIq U,U1Cb7o. Vqndens sudorytcs i5 vieno molekul6s, sudorytos i! deuterio, protono* ir dviejq vcrdinamos deuterio oksidu (D,O), orbc sunkiuoiu vqndeniu. Sun-kusis neulronq*. Jis lqbci vonduo ncudojcmcs brcnduoliniuo- retas, galimo gauti su tfCiu turi se reckloriuose greitiesiems neutro- brqnduoliniuose re- Vaiauo vqndens molecldoriuose. Tritis rc- nedduq noms suletinti. kuliq, furiq vdndenilio oVandenilio peroksidcs (H,O). Klcmdiocktyrnrs, spindu- atomoi pqkeisti lrilio Toki vdndeni pus skystis. Jis yrq vcnderilib oksidcs liuojo betc dcrleles dtomois-. pqskirid sydylojdi, noreddmi nustc'\'ti, ir loboi stiprus oksiddtorius*. Jo tirpc- (tr p. 14-15). kiek skstiq prdtelo Jos noudojomcs koip bolinondioji ir psciento orgonizmu.
I 9rup6, Sorminici metqloi Periodines lentel6s I grup6s elementoi vodinqmi icrminicis metalcris,. nes visi jie reoguojo su vondeniu, sudorydcmi iormus. Jq chemines sovyb6s pono5ios, o Iizikines kinto tqm tikro seko. Koi icurios jq sovybes pcrteiktos lentel6je.
.Nqtrio hidroksidcrs (NcrOH). orbc kqustine sodcr. Bolto, tyitcnti" kietq mediiogc, elektrolizds" budu gounoma i3 slrymo. Stipri bcz6*, reoguoio su drgitimis, sudcrydoma natdo druskq* ir vcndeni. rNcrtrio karbonqtos (Ncr,CO"). Bcrlto, kietc, tirpstqnti vcndenije riredZiogc. Tirpolos bozi.nis. Jos kristolohidrctas (No,CO^'I0H,O Zr. p. 93) vodina- sodc. Toi bolti, ore moi plcr'uncrrirqja diilcntys* kristqlqi. Gounqmq cmonickui, vqndeniui ir natdo chloridui reoguojcnt su onglies dioksidu.
Kcrlis (K). Periodinds lentel6s I grup6s elemenlcs. Kolio junginiq rcndamo iuros vandenyie ir ckmens
druskoje (turi kqlio chlorido - tcip pat Zr. nqtris). Kolis eleliroliz€s* brfdu gaunomcs i5 iilydyto kolio chlorido. Tci lcboi chemiikci cHyvus metclcs, energingai reqguoia su chloru ir vqndeniu (ir. Iygti lidiui. pckeisk K vietoj Li). Jo pcncrudojimqs ribotos, bet kci kurie iunginiqi lcboi svcrbus. Kotio redkcijo su vqndeniu. lis greildi plaukioio vondens DovtuSiumi, isskjJdonds Iiek dqus !ilumos, kad uisidesd susidorgs voDdenilis
!'
Kqlis
degdt
Pincetu
60
liepsns, Metolinis
puslcrpiuose yrc dcugicu informaciios
filg;e,dvieiuose r.-ri ;' ;'t i,,.gi.;,," s;^ .r.-..r-; l- r;fixu; r .Litis(Li). Mcziqusici oktyrrus I gru_ p6s elementcs. Kortu tci Iencrurcrusiq
cpie lit!, nctr!,'
.Natrio vqndenilio kcnbonct
Natrio vdrdenilto kdrbonold3 ndudoidmG kdip kepido Dilt€lidi. Fdl
g.,ta. ^r^-^.r^;
tiitds jisLino dnglies diolsidq, kuris,jsputid
!d'
kepini. Iis ioip pot !d' dojomd$ kdip rig6tingu-
kietoji vienin6 medZiogo. Litii yrc
bq Eciindnil Eedtic-
Ietcs,jolobainedcugrondcmotik*"ffiupriollorrninisl
junginiuose, iii5 Kunq iunqiniuose. rs kuriu lssKlnctmcts kuriq igskiriamcrs iEskiriamos Ju[glrruose, elektroliz6s* budu. bre dego rousvcr liepsnc. Koi gcbcl6lis liEio imetcmcs i vcnden!, jis Snypsdomos --
*"
nes susrdoto liEio mi.'uai&"ia";. rlidroksidqs. hidroksidqa. -"-ia*o rrcb
gd', koi gr@Zid l€muo.
--
Litis energingoi reoguoia su chloru, sudorydomos lidio chloridq (LiCl), nqudoiqmq suvirinimo srqutoms ir oro kondicionieriams.
r'l^,'Li^i^ n^#,{;"-i I grup6s elementos, cptinkc- _D_T:-11:t::,::.,I*q.jgg 'Nctris. mcs dougelyje iunginiq. Pogrindine notno cruo'oo rvcrolo erekrroriz :""ldfiSTh 'r Ndtdo Zalicrvc yrc clcnens druskc (lurinti Chloro dujos cLloridds nctrio chlorido taip pqt Zr. kdIilydyto lis). Sis metalos-elektroliz6s* bUdu, pcncudojont Dcruno (Down) elementq, gqundmqs i5 illydyto nqtrio chlorido. Nolris ore dego geltonci orcnZine liepsnc, Iengvci reqguojq su nemetclqis ir vcndeniu (Zr. lygt! lidiui, Li pokeiskite notriu). Jis ncudojcmcs nctrio lempoms ir kcip Soidiklis qtomin6se elektrinese.
54
'Arodo. ltuotarr
kq. Bolto, kieta medZiogq, kudos
vrc i[ros vqndenvie ir ckmens (Zr. nqtiis). Tirpincnt vcnl*jkoie-gcuncmos
sUrYmqs. Jis nqudoiqmqs ncrtrio hidroksidui ir ncrtdenyie
kolio goboldlis.
/!
burbuliuloi
I(olio hidroksidcs (KOH), orbc kqustinis potc5
rido elek(600
'c)
ISlyd'1ds
Plienini! iydolds).
Gruliio 6nodds. (iid susidqlo chlorqs).
42 (Elektrcdd6)i El6Ltrclita, olettrclilds, 4Z El€ldronq Lonligqrdciic, 13; ForoeteE6ntds, ltsi rzolopds, iiori,rr6 l3) Joninig lhsnry., l?j {drdlizdrod$. ,47; rdtod"e a2 it.d"hoius, 34; sqnly;;6 drobn 6 nd!e. 24.
a!r.k;"");
6gffiffi
noudoiomos ndis-
rNcrtrio nitrotcs (N;Noi), arbq dil6s fKa\o sullctcs (KrSoo). Bclto,.kietc salietro. Bclta,kieto m6dZicgcr, ncu- | mediicgo, kurios vcndeninis tirpq-
vc
cts.
"Alrrdgitin6 aed|rdgd, lI4; Dtu6ko.,
dnktrtis, 92i Vdd6trs
trinL
didi. 93.
39; El6ldrc[24, 42; (Iistclohi.lldtdt,
4l: Neuhdlu., 37j
SdPri
kta',
38; I!'itdntiE,
II grupe, Sorminiq Zemiq metoloi Periodines lenteles II grupes elementoi vqdinomi iarminiu 2emiu metolcis. Sios grupes noriq, iSsk-prrs berili, Iizikines solytes kinto tom tikro seko, o chemines solybes ponoiios. Jie loboi chemiikoi oktyvrls, nors ir ne toip koip I grupes elementqi. Lenteleje poteiktos koi kurios 5iq elementq sor,ybes: Ksi kurios Il srupes ebmentq sdvybds
krosnims iil
Berilis
Be
9,01
BeoktinguLengviems, dlspdnens
2,2
Mdgnis
M9
24,31
2,8,2
Kdlcis
Co
40,3I
2,8,8,2
Sr
87,62
Sudeiingo
Bo
\37,34
Bdris
i1
Fejenerkdms ir me
lzolopos', noudojq-
Rc
II grupes elemenrq olomoi iioriniome sluoksnvie. ,un Do 2 eleklronus. Tdiqi sie elemerror yro geri redukr;iidi., r;s jq eiekuonoi qoli birli lFngvoi oliduodomr. Kiekviero goulo jono krnvis t)9us, 2. jB slobilesnis, nes nouidsis :sorinis stuoklms yro uzp drios (2r oktetos. p. l3) Toip radguojo visi II gtupes Frehenro'. sudoryctomj joninius iunginius,. lik kdi kune berr ljo junginjoi luri kovdlentidiu' jung.hjq sd!,ybirl.
Einont grupe Uemyn, elmenloi lenq-
uou reaguojo rr slr vonderuu.
rr su
desuonimi (ir. rdosni n kolc Ole jie dpsilroukio dpnoSomis*, o bo.is loboi smorkidi reosuojo su desuoni mi irldndeniu, lodel ldikomos utpil-
iuose dvie;uose puslopiuose poteikto dqugiou informocijos crple mqgnl, kqlcl u lq lunqlntus. Sje mc oloi yro ripisJ
oksidos
2Ms(k.) + Or(d.) -+ 2MsO(k.) Mognis
De$onjs
tc, kieto mediiogo, truput! vondenyje. Ji yrcr boze*, toddl goli tirpsto vondenvje fi:,1* Mosnio hidroksi neutrolizuoti* rogitis. dos- .u l '^ , ze . rooquoioni suJt 'ugitikoip _ -1.. - -nts mannin drrr "'_oniirngitin6' drusmogn-o olus susidoro -;"is susrooro ",,"iI^,^ mognio me. r(qo r.y , ,. | .r :n! kos . Moqrt'o oks.do lydl rnq, l.oi sr.ntiio mosi temperqiuto loboi ouksto, 'odol Ko- qooo nou q/ l, n l. l: eMcgnio sulfotcs (MgSOn). Bo1tcr mediiogo, vqrtojom
Moqnio chloridos
Vonde Vonde_
nitis
|
Vqnduo
{o.=;HcqrLil\
i;rl'[#ilri&& ndsis
"Apndioq ll5 xl.krroliza,42r El.ktrcnq r.ilisuociio, t3r Forosnneza,95r tzotopds, iiorinis stuotrsnis, ):l: loninis nys, l7r liondtcnfuris jubginys, 18, Lydinrs L14 tddiooktynmds 11. ncduLlorius, !1j sortykind qto:1le nrdse, l,]iunqi
vandens
kielumds'
Mr' r,o.doi Io. oninor'tidiriu! r. rP ru ,or.Lo ,.'kd ,r9, ro,o.rn tczci' ,, d, o chlo,oblc i. o,o,. nr.rre. ruir onsorD!otlr -rr." 'l
lqs
:'d.'
ol(
ti
ore k:eto med2togo. Geloi t.qcs'cr vcndenyje, noudojomo koip diioviklis*
'r
56
Mosnio chloridos
oKolcis (Ccr). Periodinis lenteles Il oKcrlcio oksidcrs (CcrO), orbo degtos l
I Mognis Druskos uruslros rogsiis
Druskos roq(lis
Mdqnio oksidos
I{olcio euudtas n(u.1.jd.r,s
Mdgnio oksidds
Mg(k.) + 2HCl{oq) -+ MgCI,(oq) + H,(d.)
MgO(k.) + 2HCl(qq)-+ MsCL(qq) + H,O(sk.)
'I.tnagiinra rn.dtidg( lllr
8oz6, ''7r Druskos,39:
D,ioviklis lLl: Elekholizt 12 IdikindsLs ki'llnlds !3i
Ncurrdlizd
57
Pereinqmieji metolci Pereinamqiq metclq sovyb6s lobci ponosios jie yro kieti, tvirti, - ir elektros srover, blizgontys, kdlus* ir plcrstiSki*. Loidiis* Silumoi jq oukStos lydymosi ir virimo temperoturos, didelis tonkis. Pereinomieji meiolci sudoro kompleksinius jonus*, kurie tirpoluose spol.voti. Jie gcli bnti keliq kruviq, pvz., Fe2r ir Fes+. metolos. Ndudoiomos Dlieno lydiniq. kieiumui ir lvirtumui podidinrj. todel is rokiq lydinirl gominomi jronhoi Vonodiio
]ds, rondomds chrodo-sele- lehs, dviroa€s rndose. Ndudojomos tiq ronkedtsporioms kolozi'di plieninoms ir hdms dqngoms nerndirqnajo pe!roms pleno gomybqr 'rChromo gonrntr.
Pereinomieji metoloi plodioi noudojomi. Apie geleZi, vorl ir cinkq dougiou inlormocijos poteikto p. 60-61. Lantcnoidq ir oktinoidq (Zr. p. 51) Bioje lenteldje nero, nes doiniousiqi jie lobci reti, kiti nestobiliis. yrd nestdbilus izoiopds', susidorgs skyldnt* ulo nui. Iis noudojomds me' dicinoje pikrybiniq ouslirl ougimui sustobd!'ti.
.Geleiis. Zr p.
60.
Titdnqs. Metolos. noudojomos kietiens,
qlspdriems ko.ozijoi', lensviems lydi' nioms' gouij. tq duksld lydyhosi iemperotnro. lodel ndudojomi lehuv! spornoms, prolezdms. iirdies voZluvoms gollo loz dons ir juvelyrinioms dirbinioms sdminti.
lodis. Kietds, sidobdikai bqllos meldlds, rdnddmc gelio lydiniq', tokiU kqip plieno ir
.Skdndis. Lqboi relos meiolos.
noudojddos koip kdtdli-
zdiorius', loip pdi lydi ni@s' ir plonoms plevelens, oukslos kol./bes
.Koboltds. Kieios, sidqbriikoi bdllds meiolos. kuri lroukio mosnetqs. Rdnddnds junsi-
niuose su siero ir drsenu. lis
n@dojohds lydiniams'. pvz., korlu su geletimi gdminont mosneius. to rddioizotopdis' sldomos vezls Kobolto (II) chloridos (CoCl,) noudojohos vondeniui oDtikti (ir D. 104).
.Nilelis. Isihdsnelinonlis Is nikelio lydiniq' komelolos. ronddmos nilelio lonos monelos. gomisullido (NiS)pdidolu. lis nomos nerudijdnlis pqudo onos toip kqtgtizo-, plieng-!-
tr
i-frffftti1+nl{*"&d
.Illis.
Melolds, nqudojonos lozeriq knstuloms gomjnii, pridedo' mos i oliunini sdnindnt oukitG ildnpos loidus. nes jis podi-
lds meldlqs, Kdnois
rondomos junginiuose su kilois elemenlqis, pvz., sie.o. Jis ndudojo-
hos lydiniams', i! kuri
sohihdhi juvelyrinjoi dirbhioi. kqldinomos
.Cirkonis. Relds heldlds, ndudojomos lyd! niods", ob.ozyvoms', ugnidi dlsporioms medZiogoms gominli, neutrondhs' olomi-
monelos. Tdip pdl juo
.Lgnrqdos. Io solTbs pdndlios i , oDumrmo, yro \aenos gruPes rerq melolu (ldntdnoidu). kuiu otominidi
reoktoriuose kontroliniqms stlypoms., loip poi neutrondms' sugerii, toip pot lydinidhs', i! kuriq somjnomi pjovino jrdnkidi.
Retos. blylkidi pjlkavos hetolos, ndudojonos elekiros lenpuniq koitinimo sin-
lqms
ir lydinidms'
G
ku. Noudojomds lydinidms', kuriLl iehd lydy mosr temperor'ird, gdhtn ti. Toip pdl ndudojomds konlroliniq slrypq' olomi nioms redklorioms, dougkodibio veikimo rukelio kodmio elemenlu somy boje. Kddmio juns'inidi, koip seltoni, ordnZiDdi drbo rqudoni pigmenloi, ndudojdmi pioslikdms,
oellonos. blizqdntis
skoidioi' 57-?1. ;lemenios Folo dporolo linzese lao lontdno oksido Gd:q). ii jo loip pot sominomo
.Hofnis. Meiolos, noudojomos olominiuose
riikdi bdltds metolos. Rdndomos kdnu su cin-
;eldlds. Iis cienGkdi lobdi neokilns, dot-
pilkos melolos.
.Pdlddis. siddbriskoi ballos meldlds. Ncudojonds lydlnidms', telelonq relems, ldip pdt didelio iiksluno
lds meidlds. lls nqudojomos lydinidms', pvz.,
Sgminli. kdd
Tdnldlos noudojonos nedicinoje, prolezuojont Ldi kurtos knno dolis.
povyzd;iui, koukoles plokSieles, ir ldidons, sujunsiqntien1s nervq
olsporus korozijdi. Noudojomos lydinioes. sl
medici.os instrumontoms, (dtdlizd_ torlus', pdgdmintds ii pdlddiio ir pldrind, redukuojo onglies 6onoksidq n dnglidvdnde,Itus, kuriq }fo duiomobiliq i$meldnosioso dujose.
specidli'l rtrsiU plieDo sonyboje. Ie jo idip pol gdminomi guolidi ir lempq lqilinimo sjnloi. Renis. Kietos, sunkus, pillos melolos. Noudo-
sios Zinomos meio'
joDos lemoporoms n
lrotouzdrondms_ go' kotolizdtoridms' dd' minii. Tdip pdi tojkomds gominqni didelio
okloninio skoididus'
besvinibenrinq'. Re nio ir volfrdmo lydi'
idru. Osnio ietrd-
loloblyl<siirt gdmybdi.
uzdesimini
'Altdzr.vds, lydinys, lL4j Atomini6 sLdiaiuB, 13; Aenzinds,85; (alus, ll4; (dtdlizdtorius,4Tj Kompleksink ionds,40 (&hpl€ksin6 druskd)j (ontoklihis procesds,7l; I(ontloliris slrypos, pLasrjikumc, ltsj Ldidumds, tl4; Neutronos, L2j Oltonini6 Bldidius 85.
nidusidi rdnddmos loisvds. Didiiousi dukso iiteklidi yro Pieirl Alrikoje ir Rusijoje. Auksds redsuojo lik su loboi supnois oksidololidist (tokiois koip chtoros) ir koi kunomis raosiimis. Dvz.. kdrdlii-
(
.Iridis. Retos, l
nete-
osroj-onlis, i prdlinq ponqsus melorcts. rdnoo mds kanu su io. Ndudojdmos medicinoje son!
nonl rodiodklywiusimplonlontus piklybiniq ougliq diognoslikoi, su Dlotind - Sirdies IA lv slr;ulidlodoms.
ku;iu vdnileniu'. Iis ddinoi noudojomds
sidobro ir vorio lvdi-
boltos melolos, noudojo mos
}oip kdtolizotorius'
juvelrrinjq dirbini't gomyboi. Prjtoikomd qdminohi ivoirius vorrtus, ploklleles
lrvdrus, lNne sdugo zmogqus kdulus. Toip pdl noudoiomos (lod'r su iridiiu) qominonl loidus Sndies
;iimulidiorious elektrodus.
nidms. suMninti.
I3
lokiq lydiniq. gdminomi tuverynmoi orrormdt, moneros r oonrq proiezoi. Grynds oulsos (24 kdrolq) loip pdt noudolomds luveryn-
\$ebTr
ffi
'Angliovdndenilidi. ?7i Brqndlolinis shlimds, lsj Elolltodds,42j Bdloseliddr' t2j GdlvdDila ddnsd 43i lzotoPd6, 13; st@di, lLs: t-Ydinvs, Il5; Neutrondt, L2; OLsi_ tr^':rr{v^"r" v!ndu6, An (Azoto .A,oro tnglds)i nid(riir: Kotolizotonus, Kdtdlizdtonus 4t; 4ti (ont.olinidi stry?di, rcr;UCkdsis ---.1-" 68 ddtorius, 34; nddiodldywumds, rddioizotopds, 14.
GeleZis, vqris
ir cinkqs
oVcrris (Cu). Periodines Ientelds 4-ojo peri-
oGeleZis (Fe). Pereinomcrsis 4-n nc- .Plienqs. Geleiies ir crnglies lydinys*, riodo metcics'. Cetez:s potyg;niipqprqstoi turintis mqZiau negu 1,5%
minkito, boltq, isimqgnetinsnti. Gomtoje rqndomq tik junginiuose. Vienq i! svqrbiqusiu rudu vro hemqtitcrs (Fe,O"), qrbq geieZies (III) oksidcs. fS io cuk3tckrosn6se lydomc geleZis. li reoguojo, sudorydcrmq ft ioninius, ir kovqlentinius junginius*, drdgncme ore rudijo.
onglies. Aaglis Siom lydiniui suteikio
tvirtumo ir kierumo, bet del to sumqzejo
kolumqs* ir plosti5kumas*, DoZniou sioi i plienq dedomqs tcm tikros kiekis kitq pereincmqiq metdlq*, suteikicnt jqm koi kuriq sovybiq, povyzdZiui, otsporumq korozijci. Toip gomincmos nerudiiqntis pliencs (jome yra 11 147" Smulkios gele2ies droZles degcr ore. chromo). Plieno gqmybo pqgristq pcGeleZis reoguojo su proskiestomrs grindiniu deguoniniu procesu. Metolo rdggtimis. Elektrochemin6ie ltompq Iouios, i3lydlto geleiis ir kalkes sudeeil6ie* ji yro priei vondenili. domos ikrosni,o i ikrovq puEiomcs Geleiies sovimds neakcijos. q,ksionaios tuIlrdr
-.
lkrovos toliovos yrd qele- susLylo susdoro kdlcb Zies rirdd (fe O ), koksos oksidos i, ssck,no di qlies dioksidds. Ko.lto oro dequoDis leosuojd su koksu ir lqip poi susjddro
dnglies honoksidos: PrYrtl
Aukilokroshe
-,>
CO?+C -+ 2C0 Geleiies In.lo r6du-
+3C0
ipntinds
J
ddil
spctlvos.
2fe+30q oceleiies (III) iunginicri, turintys Fe3t
sldko posorinj. ::=mds (priemaiios
eZis yro gyrrybGkqi svqrbi minerq-
medZiogo, jos reikio kvepqvimui.
falo pl6vel6 (CuSOn'3Cu(OH)r). Vcnis elektrochemineje itdmpq eil6je* yrc
uZ vcrndenilio. Jis nerecrguojo su vqndeniu,
prcskiestomis r[g3timis ir iormcis. Reoguoiq su koncentruotomis qzoto ir sieros rugiti(toip pcrt 2r. p. 104).
lis naudojomqs lydinidms', loki€ms kdip cinkds) ir b.oqz (vdds plius dldvqs). Sie lydinidi
skini mon6toms, o su nikeliu
-,siddblin6ms"
Kodonoi vdris rao minkitss, bet neliopus, iG noudojonds
vdndenlieho vqmzdiiom ir
Vono ir oukso lydinys* ( noudoiomos juvelyrinioms I diJbinioc. luo lydinyje douqiou vorio, iuo mdziou { kdraht iis luri, L y rnoridu I
nesu 24 lordtus (srynos_.7
oVario (I) iunginici. Junginici, tudntys Cu* ionq. pvz., vqdo (I) oksidcrs (Zr. koir6je) ir vorio qdlvonidoimur n nioi: podeisimui*. (I) chloridcrs (CuCl). Vorio (l) Jis idip poi noudojunginioi netirpsto vondenyje. iomG Bordo misioVqrio (II) iunginiqi. Junginici, kurie turi Cu2* jonq, pvz., v<tpebsius (tdip pcl vGio (tr) cbl;!i&s (CuCt) - rio (II) sullctcs ir vcrio (II) ndudojomds {ejewerp. 104). koms. suteikiq jieru ioliq chloridcrs (ir. koirdie). Beveik :!-"lY:lTP*1"j,111'd'i"' visi vqdo (ll) junginioi tirpsto pioiur*u' posolimi vondenyje, jis nusidoZo !viesioi mdllmo spc vo. Iie lobiou vdrio (I).oksidos (Cu,O) iinomi negu vario (I) iungiyro noudotomos sl
rGeleiies (II) junginioi, turintys Fe2+ jonq, poryzdZiui, geleiies (II) chloridos_ (FeClr). Iq tirpoloi po Zolios
idlydllo selezis --> Geleiis, gouto oukitokrosndje, vqdinqmq ketumi. Jqme yrq qpie 5o% qnglies ir 47" kiLq priemoi6q, tokiq koip siero. Didzio'ji dolis keious iiiydomo i plienq, dclis perdirbcmo 1 suvirincmqii plienq (oksiduojont* priemoGos). Kito dqlis vel sulydomq kqrtu su metqlo lcruZu, gounomcs lydomcsis ketus.
ou
I! plieno sominomo dous
odo pereincrmasis metqlcrs*, rqudonqi rudos spolvos, minkdiqs. Meiolq grynuoliq rqndqmq kqi kudose uolienose. Vqrio rtldos yrq ivoirus vcrrio junginioi, tokie koip chctlkopiritcts (CuFeSr) ir mcrlcchitcs (CuCO.'Cu(OH)r). Vcrris i5 jq gaunqmcrs. rudqs susmulkinus, pq6qlinus sm6li ir sukepinus tiekiqnt orq. GeleZies priemoisos virsto 5lcku. Siero sudegc iki sieros dioksido. Gqutqs voris grynincrmos elektrolizinio rcrfincrvimo* budu, Toi chemi3koi neoktruus metolos. Ilgoiniui ore crpsitroukicr Zcrlsvomis cpncr3omis*, kurios yrc bcrzinio vcrrio sul-
jonq, poryzdZiui, gele2ies (III) chloridos (FeCl.). 1r.1. tirpaloi yro geltonos qrDcr rudos spcrtvos.
gdmyDor rr oqzymur.
GeleA t plenq ;uo !ndaq golimd opsqugoti pq sdlv@ine dqngd
dengidni cinko sluolsniu (ir kdlodile opsduso. p 45). Cinko povnlius ore oksiduojosi", del to nusio jd oksiduotis po cinto sluotsniu esonti geleiis. Nel jeiqu cinko sluolsnis ir su?!d jr liekd tik seleZis, vis liek su vqndeniu n deguonini reosuojo cin &qs. GolvdDine ddnsd podengti aulomobilioi iilieko ilqidu nesurndjjg, nequ kiti, neludniys lokios
'EleLrroch€nina ilcmp-q eilE, 45i Fos,o'6 rngrir 68 (Fosforc penrolsidds): loninis junginys, l7i Kolumds, ]l4 {kdlus); Kovdr€nrhhr r3j LvdLrvE. I l5j olr6i.ldcijd. 34; pereinomieii merdla! s8j pld6tiiLumc5, us (pldsrilkds); B€duL.iid, 34.
nicd.
(Zn), Periodines lentelds 4-ojo periodo elementqs. SidcrbriSkoi boltos, mink5tos metqlos, ore qpsitrqukiqntis crpncriornis*. Loboi chemiSkoi qktylus, tod6l gqmtoje Ictisvqs nerqndqmqs. Pogrindin6s cinko rldos yro cinko blizgis (ZnS), smitsonitcs (ZnCO.) tu cinkiicrs (ZnO). Cinkqs i5 jq gounomos redukcijos* reokcijo kcitinont su koksu. Cinkqs elektrochemin6je ltcrmpq eil6ie* yro prieB vondenili. Jis reqguojq su deguonimi, o iloitintqs su vqndens gqrqis, tqip pqt iki rqudonumo - dengiomo gelezis ir plienos, su rugitimis. Juo siekiont crpsougoti juos nuo rldijimo (gclvcninis procesqs, toip pot ir. p. 60 ir gclvonina dongtr, p. 45). Cinkos noudojomos lydinicrms*, iokiems koip iclvqris (vods ir cinkos).
dpsdugo nuo odos utdegimo, pvz, isiulus
Cinkos noudojomos golvdninioms
^Apndlos, ll4j EleLttochedne !6Pq (dLtlwuno) sil6,45: Gdlvdinit pcdeDgimdt, ol€lrlolizinit rdlin@imd6' 43i Lydirys, Ilsi Ncltos p.6dukdi, 84j Peleindmiaii m€ia1di, 58; n€dukciit, 34
grupes elementoi
III grupes elementqi
LIV
III grupes elementoi opskritoi nera tol
grupirl. III grupes qtstovdms nebtdingo nuosekli solybirl kitimo priklousomybe, Pirmosis grupes norys yro nemetolos. Lenteleje poteikiomos kqi kurios jq sovybes:
eriodines lenteles IV grupes elernentoi opsJ
Koi kurios III grupes elementq sdvybes
I(oi kurios IV grupds elenebtq sa\rybds Sontykina
t0.81
B
AI
26,98
Golis
2,3
NN
2,8.3
fro
AS
In
Tdlis
t14,82
TI
Nors visLi
lll
204.37
po 3 eleqpnus
si
recrguodomcrs su
r'1,o p- r.,o
i.
b.1. l'
po
i,""j";l?:::
rn-e-
:::l::,i:.^,.," - -' , ,, ,
r''*'*
\J'!-=ll
tot
,l:;;
(No,A1r,)
'""" t')''j':0"*u:::',T,:'Aliuminio hidroksidcs (41(9H)3)' Bql IO, rnrpurl vonoenl'la I lap . ( eto ctm/
^ ffi / lqn lis loboi lcnglds, iodel ideolus dougelio ddiklLt.romyboi, prddeddnt lelluvdis ir boislonl Lopcaiomis.
62
o"u"'"
l::::'1":.a:1t':s-1_1T9"1:T:.1y, diniu dozymui. l<eronrrl
;r n^n16r;.,i
ir
D.
64
65
I
9l ilul I
Ht
Zt. p. 64
Z.;emiou
Zr iemiou
Koddngi visi IV grup"s elehenlr! dtoho' j.;oido- | me stuoksnyje luri po 4 elet:llonLs, jie I 'eosuojo sudorydomi ivdi,ous lipo junsirius Visijie sudorol kovoletiilius iunEinjus'. ber ;virds jr oldvcs I loio Ddr suddro ioninius iunoinius'. I
7o,nac n1,,,^
1o rondom.r sm"lYj^
'n 1L 3:,];:l];:: ;'I";iiii [h / fl fl LJHLJzl-tl ,,,\i ;. H l" "
,.-aio.1,, ,..'
.11;""' .I ova.n. ,,111,'i"""';"'.,",' r h^i yro ielei lojp nou.lojd vorl, ldrP por
'n
r
oSilikonci. Sudetingi, imogcrus pogcir crl
, rl nnnlit,,r,n nla'.,arrac
dequoni- tqip pot ouLitokrosnems iikloti
p,iiorkynLds
io
I18.69
,,Silicis (Si). Periodines lenteles IV ,n;e nnnre T," -,^ L',^1^" . .. Lli, -..igcrnrls. lrcs pusmctolis' lrrinlis ouks q ly ' rr.st lFmparolllIc. J:nrls onttos pcl
(Al,O"). Amloteri-
nepoploslctl l<'cros tr-sloiin;s
Sudelingd kon-
207,19
Pb
III .Aliuminic oksidos
mi, sudoro povirling otiuminio olisido y;ill;ii:u::';frX' p evel-. kun "ouqo merqlo nrro l.orozi A.gt:- o. r jos. Jis toip pct reoguojo su chlom, \ prqskiesiomis rugitimis ir Sormois. 5fil,?$i" J
Aliuminio ir io rydiniq'
2,8,4
lisurqcija, bet
penegonliens el€lnrodons
kieios, lengvos, piostiikos* ir kolus' dZrogos {ormomis Jrs noudojcrmos metolos, geros Silumos ir eleldros loidr- gomrnont kqr kurrq nislu cementq'
oie,
28,09
(onholiridbs sh1-pMs'
r
ninl
NN Errl Ro As
2,4
72,59
qrupes elenentos. ]is lobiousror Dopli- nA', bollo, beverk vrs:6koi nelirpi tgs metolos Zemeje, gomtoje rqndomos vondenyje mediiogo. Gomtoje jis dougelle junginiq, povyzdiiui, boksite rcrndqmos boksito (Al,O.'2H,O, torp (zr. qliuminio ol<sidas), js
Toi
12,01
Sidobnikoi bol-
Dougiqu inlormoci;os cipie qliumini ir jo junginius gdlite rc{sti zemlou. Aliuminis lqbtousiLri poplues III grupes elemenios.
rlis gounomcrs elektrolizes oudu.
C
I
crrup6s elemenlu iSoriniuose
.Aliuminis (Al). Periodines lenteles
Anglis
I
ftl Ll $l OV
65.72
Indis
Kontlolinjdms slrr?dms" r
Elekhonq
-^hin+:
'.\hl.tcriris,37r Aniirng3lina l.nqid.qumg moiindnij) hed:idgd, lLlj Elekrrolize,l2 tleLrr.nq l(.ntignracija, l3: Ionnris juxgjnys, l7: (ahr, I l,ir (onrloliniqi skr?di. Lt5, (ovotenrinis juDginF, lBj tydinys, lt5i ltasriikds, I l5r pc.i ldidininkis. lt5: Sdnrvl
.:ti.rc rodd.r.id
.U
SCr
I
n
/'^__-
- h#Sqi"-B "''...;',"-'".':,'::' . , ,, .j ,r I V\nN;{ .r
Silikonoi.dudoj(tr,i ouMos
kolirbes olwoi n tepoloms, nelinpdDiicrns Ddririioms. lrt- ---.. riqis p.lnuojomo ir bl,zslno mo. ncs jie oisi!lrid ro'J.l.ni
oSvinqs (Pb). IV grupes eiementq otr Silicio dioksidcrs tSiO"). .rr bo'lilic;o stovds. Minkitqs, kcrlus* meiol
l{orf titnogqs I kvorcqs. Toi rJg.ti
polengvo reoguojo su minkdtu vqn' nis oksidos, recrguojq su l 'odinom Svino Svino (II) oksidq (PbO), tclip pot koSmilis vqlentinius junginius *, vcrdinqinus ivino (IV) iunginiois, pvz., dvino (1V) s "'rui --a tJ ol<sidq (PbOr).
[,,1'I'Lq
aSilikqtqi. Silicio junginioi, kurruose .ta.r]rnl.Fs ,."- kcrl^ r' cio meiosilikqlcrs (CoSiO.). Iie sudoro dicliiqjq Zemes plutos doli. NoL.dojomi slik lu i ir keroniil
.rlflmrliot.nuq ir -'t
de.gidri siogus.
Jis
nouclojomos ligonj-
povoiinso neni!reno
'Apndios, Ll4j ELeirtronq konliOnrdcijd l3: loninioi iu.sinioi, 17, XolL,s, ll4; Xovolerlinioi jurqi.iai l3i Minkiiosis vonduo,93 ({ietosis vd.duo), Pusneldlidi, 5l (netdlds)r Pusldidinin}is. ll5r Sdnry}ind oionira mdsa 24
63
Anglis
.Akmens cnglys. Kietc, juodo medZiogc, susidoriusi pde5 miliionus metq i5 suokmendjusiq ougolq liekcnq. Dougiausio jose yro onglies, bet toip pot yro ir vcndenilio, deguonies, czoto ir sieros. Yra keletos ongliq ruliq: rusvosios cnglys, qntrcrcitqs ir bitumin6s onglys. Anglys noudojamos elektrin6se, prcmoneie ir buityje koip kuros. Toip pct jos yro svorbi chemind ioliavc (perdirbcrmcr scrusqi distiliuoiqnt cnglis Zr. Zemiou), tcrticru dcbor doug ZoIiovos gcunomc ii ndftos*.
(C)
periodines lenteles IV grupes elementqs (ir. lentelg, p. {rylis 63). Jis yro -nemetslcs, iinomos kelios crlotropines atmdinos*, iB'hrriq svorbicusios ir gralitcs, bei turi qmorfing* lormq - deimcntos (nestrukt[rizuotq) tci uktyvioji anglis. Anglis n6rc lqbai chemi5koi qktyvi. ]i reqguojo-su gcrcis tik kaitincmq, tqip pot su koritomis koncentruotomis* sieros qrbq azoto rtigBtimis (Zr. Zemiou reckcijos lygt!). Anglis ]ao reduktorius'. li redukuolo bel kurio meldlo, esdndio merolq uklywmo eil6ie' u, cinko,
oksidus'V Ikoilinto dDglis ore
dego: V
Sione poveil<sl€$e pcvdizduoti sousos ongliq dislilidcijos produktoi, gquli onglis kqitinqnt be gegiosios
Arslis noudojomo plomoneje, reduluojoni meta,q oksidq rudos i metolus (ir seleijs, p. 60).
lei desimo melu lruksld oro, su$ddro dnglies monoksidos.
Anglies otomoi gcli junglis su kitois ctomqis, torp jq ir su onglies qtomois. Del to yro dougrybd onglies junginiq (orgdninicti iunginicd Zr. p. 76). Gyvieji oudiniqi sudoryti i5 onglies junginiq. Gyvtinoi- suskqido Siuos onglies junginius, ir i$siskiriq energijc (ir. cnglies ciklcrs, p. 95).
'Lb!ozyvd., ll4; Alrywno e e,44i Alotropines ctmdiros,
Inslies dioksidds pldlioi nsudojqmds:
Degulds
.Anglinis pluoitos. Juodi lilkinioi grynos onglies siiilci, gguti G orgo-
niniq tekstilds pluo5tq. Sis pluoBtos stipresnis ir stqndesnis negu kitq tokios podios mqses mediiqgq ir noudojomos lengvq vcldiq gomyboi. .Koksqs. Pilksvo, pordtc, kietq mediiogc, turinti dcugiou koip 80% ongLies. Gcunomo be oro koksqvimo bcterijose kcitincnt okmens cnglis orbo koip palclinis produktcs gcmincnt degiqsiqs duios (Zr. onglies monoksidos). Tci bekvopis kuros. .Aktyvioii crnglis. Por6to, juodos spolvos cmorlin6* medZicrgo, negrynoji nnnliac {nrna
::llii
l"
i::*
l>
molekules onr scvo
ffi lG"
ffi--
pieitukq Serdims.
42:
q:,'mxFi:--
fff.li;x***"
-\ -C!f,!Y"o"'*!SED---' \-, lllfl -'
beiddbis
gos, bespolvds, bekvopes dujos. Jos susidcrro, crnglies dioksidui reoguo-
jont su ikoitinto onglimi, tcip pcrt kqi anglies turindicm kurui degcnt trukstq oro. Jis netirpstc vcndenyje, dega melsvq liepsnq ir wq reduktorius* (ncudojonics metoloms redukuoli i3 rudq, Zr. geleiis, p. 60). Su kitomis dujomis sumoiiytas onglies monoksidos noudojomos kurui, pvz., jo mi5inys su vcrndeniliu vqdinqmcrs vcrngenerqlodens duiomis, su qzotu rin6mis dujomis, su vqndeniliu (50%) metcnu ir kitomis dujomis -kokso duiomis.
-
"1 ll*i?:j:H:;"" ) I I **^\Tf6lf unr-?^".:'
nomis vcn der V
AmodiniB.2lj AtominA gd!d.16,23; Elelrloliz6, Ibenirns eleLtrodds,42j XoncontNotG.30; liovdlontiniB lyiys, l8j O!6i.ld' 69; n€dultoli$, 34; vd der Vdl.o lego., 20.
Anglies dioksidos n6ra chemiSkoi lobci cktyvus, tcdicu reoguojc su ncrtriu ir kolcio hidroksido tirpolu (Zr p. 102). fcme degc magnio juostel6.
Sierq
Kdi kudos dktwiosios dnglies
22 (Alotlopijo);
dorydomos
Koksds
Ir deimdnlo. ir dldfito aukitc lydymosi te;perotura.
.Deimdntds. Kristolind, skqidri onglies formo. Jis yro kieticrusics gomtinis minerqlqs. Visi onglies otomoi suiungti stiprioirs kovcrlentiniais rytsiqis*, d6l to deimqntcs kietos ir pqsizymi oukitc lydrmosi temperqrurcr (o/ou 'ur. rs oermcffo gqmmqmos ploksteliu qrotuvu qdctos. stiklo provrkldr, luver]'nrucn dubr qr, grqztq ontgalioi, jis ncrudojcmos koip cbrqzwqs*. Perdirbont aralitd. kci di .,,,iqerls sregrs u quKsICt lemperqluro, gouncmi sintetinidi deimantai, bet 5is procesos lobci brongus.
oAnglies dioksidcs (COr). Bespolv6s, bekvop6s dujos, rondomos crtmosleroie (Zr cnglies ciklos, p. 95). Prqmoniniu budu jis gqunqmos degimo krosnyse kcritinont kqlcio korboncrtq (toip pcrt ir. govimq, p. 102). Tirpstq vondenyje, su-
krrds
t,q
lei lrukstq desuoDies. sudesus kurui susidoro qnslies monoks dos, jis s@oine nevirsls on. 'r'l&{t slies dioksidu. Jei dulomobilioj voriklis veiho u;ddrylome gqc onghes rnonoksidos (smolkesFa-
netirpus vondenie ir koilinomi skyIo. Visi jie reoguojc su rug5timis, iSsiskiriq crnglies dioksidcs.
-.Ii.v - 16; Natiq, 84j Red!}toliut,
'I6orti!i., zlj Aniiond!, l6j (dtiionds.
{fwhl.t,
oKarboncrtoi. Junginioi, sudcifii i5 metolq kcrtijonq* ir kcrboncrto crnipovyzdZiui, kolcio jonq. ionu* (CO"z), povyzdziui, kcrbon
34.
V grupes elementqi Periodin6s lenteles V grupes elementq metollSkosios sovybes stiprejo einont grupe iemyn, Zr. iemiou esondicr lentele. fdi kudos
V 9rup6s elementq s.&ybCs Sdntykire
liguocijd" N
14,00
2,5
P
30,s7
2,8,5
it
74,92
Stibis
Sb
12t,75
Bi
208,S8
Dougiqu inlormocijos opie dzotq, Ios{orq ir jq junginius rqsite Zemtou ir p. 67 68. Toi lobiqusioi popliie Sios grupes elementoi.
.Azolos (Nr). Periodin6s lenteles V
Litis
Azoiis
+
2Li,N(k.) Liijo"n ddos
Azolos birrinos visiems or gqniz moms. Jo yro grywosiose lqstelese, pvz., boltFnuose (toip pot i,r. dzolo ciklos, p. 95). IB ozoto gominomos crmonicrkcrs (Zr. Hoberio bUdcrs) ir crzoto rugStjs. Suskystintu ozotu, gounamu esont Zemesnei negu mqrsl.Is. / ' , I
3
dlol'opines' alhainos,
SiddbriSkoi bolds
2r. p. 68
Lydinioms"
ir
Spdusiuvjniams ir
Azoids
Diozoto oksidos koip oncsielikqs (zr holotddds')
noudojd!rds hedi.inoje.
l
.Hcrberio (Hcrber) budos. Siuo budu i3 qzoto ir vondenilio sontykiu 1 : 3 gcrunomos crmoniokqs. Amoniokos gominomos el
Nr(d.)
.Diqzoto oksidos (NrO), dqr vqdinqmos linksminqnciosiomis dujomis. Bespolves. silpnoi soldous kvopo, tirpios vqndenyje dujos. Tcr kovolentinis junginys*, gounomcls qtsor giqi kqitinont omonio nitrotq. Jis poLoiko koi kuriq mediiogq degimg, nuo jo uisidegcr rusenonti skolele.
Zmq lydlanosi temp€ldltlq
+
3Hr(d.)
=
Vondenil€ 400.C
2NH3(d.) ,Amoniakds
{tsoDt iioms sqly.Jorns. l5 :/. feosentLl b-ddssusjjunsiq ir susi.lo,o omonidkds) Dujq su-
Trdllutiq pokelioi pripildyli dzolo. del to Drodukto odh
mo ilsor l"t"'L,,r'
pus-
VEi V grupes al-nehioi isoriniome sluoksnyje uri , eleklronus ir suddro kovolentinius iunqinius', kuiuose ju oromq eleklronq Gorinjs sluoksnis uzpildohds. pdsiddljdot su Irimis kilq dronu eleklronois (zr oltetcrs, p. l3). Stibis, bismutqs ir ozotos tdip pot sudoro t ioninius iunsinius'.
gmpes elementos. Bespolves, bekvopes dvicrtomds* dujos, sudcrondios 78oo otmosleros turio. lj gohmo goutr Jrokciniu budu distiliuojont skystq orq* (toip pot ir. p. 103). Azoto oksidocijos loipsnis* junginiuose kinto nuo 3 iki +5. Azotos reoguojo su koi kuriois metcrlqis ir sudqro nitridus.
6li(k.) + N,(d.)
Zr p. 59
,Amoniqkqs (NH"). Bespolves oiircrus l
..""iq' t;"i
pdkelyje Ljekd oro. ifoikuiioi senda). Pdkelyje esonaios duios id.si koho Ddodlre sduso iroilu;ius iro;spor
.Azoto monoksidcs (NO). Toip pot vodinomos ozoto(II) oksidu. Bespolves. netirpios vondenyje dujos, poloil
NH4CI(k.)
=
Cu + 4HNO,-+ Cu(NO3), + 2H,O + 2NO, Vdris Azoto Vdrio Vonduo Azoto dioksidos Ingilis njlrolds
NH3(d.) + HC(d.)
SoHont Amoniakds
chbndo
.Amonio sullcrtos ((NHn)rSOr). Bolto. tiroi vondenvie krisloline kieto rrre'crgo. gou-romo omoniokui r eo-
guojont su koncentruolo ozoto ruqBii mi, tqip pqt kcritinont koi kuriuos nitr
ojonr su sioros rugstimi. Iqi lrosq. L.nin nlzcirln+nrirrcr Amonio nitrotqs (NH.NO.). Bolio, Azoio diol<sidqs dimerizuojosi GusijL'nsio dvl tos poaios mc. iirpi vondenyje kristoline kieto me dridsos Drolckrla, kdi ienperotnrq icn,csnc ,rsu 21. 5 'C. diiogo, gounomo qmonicrko vcrnde- Gdunomos djdzoio lalrooksidos (N,O.) bespolvas duios. niui (Zr. qmoniqkos) reoguojont su prcrskiesto ozoto rugitimi. Kqitinont i5 Sios druskos golimc gouti diozoto oksidq. -/Amonio niiroios nou-J. S^
dojomosspro,trslomosioms med;iosons ir koip lrqld. lo y( kotrl borin{ geliq irqiose.
Dltrlx.\ f, /l'(,'w fi\,
Azoto
dioksidos Aukiaidu 21,5
,C
disocijuojo'
66
'Alohopin6s otmdinos 22 (Alotropijd)j Dvioromes t0j Eszoternine reqkcijd, 33, Xtekronq tioniiqnrdciid, 13, frdkcinis disrilidvinos,6si Gri dnoji redkcijd 43, tiori,is stuoksnis t3r toninis junqinys l7j (dlolizdtorins 17j (ovdlcntinioi junqi di, l8j l.y
'Disociocijd, 43, G4ttdnoji redlcijd, 4Bi Hdlotdnos, rius, 34r Sublimdcijd 7
8ti Xovqlenririqi junsinioi l8] Njlidtoi,
68r Otsiddtorius, redul
67
V grup6 (tgsinys) .Azoto,riigitis (HNO.). Sviesioi gels- .Nitratai, crrbo nitrcto(V) iunginiqi. vqs,.qrlelngqs,vqndenyretirpus Kietieii ioniniqi* iunginicri, turintys sRystrs. Jr yrq kovd.tentinis junginys*, kuricme-a4oto oksidccijos lcipsnis* lygus,+s. Si riisitis lobci stipri, sukell(I koroziiq. ltcmonin6 gcmybo vykstc trimis stcdijomis. kurios vodinamos Ostucrldo (Ostwcld) procesu.
nitroto dniiong* (NO" ) ir metcrlo kctijong* (Zr. nitroq iestq, p. 104). Azoto olsidaciios sicridius. nitrcr_ tuose lygus +S. Nitrctor yrq qzoro
q Koncentruotq qzoto rEgltis yrq 70 % qzoto rug5ties ir 30 7o vondens miiinys. 5 Tci stiprus oksidcrlorius*. Prqskiesrq azoto rugitis 1'ro l0 % czolo ruggties vondeninis tirpolos. Reoguodomo su bcz6mis*, sudoro nitrqtus (druskqs*) ir vqndeni. Azoto rugitis noudojomc trqiq .Nitritqi, crbq nitrito ir sprogstqmqjq medtiqgq gqmyboje. (III) junginioi. Kieti ior-
lusrties miiinys
oFoslorqs (P) V grupes elementqs (Zr. lentelg, p.- 66). Gcrmioje fosforcs rsndqmqs tik junginiq pcvidclu. Pc-
grindine iclicvo yro dpctitas (3Cc.(POo)r'CcFr). Zinomos dvi losforo formos. Baltcrsis fosforqs, chemi5koi cktyvicusicr, nuodingo, voiko pcrvidclo bcrlta, kietc medZicga, sovqime uZsiliepsnojcrnti ore. Bcudoncrsis loslorqs yrc nenuodingi ir sovqime neuzsidegqntys tqmsi(ti rcudoni milteliai.
VI grup6s elementq metqliBkosios scrvybes stipreio, o cheminis crktyvumas moiejq einont grupe Zemyn. Lenteleje pqteiktos kqi kurios 6ios grupds elementq sovybes.
rtrg5ti&- druskos*. gcuncmos 1 prcskiestq ozoto ru!6ri pridedlnt metolq oksidq, hidroksidq orbcr korbonctq. Visi nitrctcri tirpsto vondenyje, dcrugumcr koitincmi iiskirio zoto dioksidq ir deguon! (iBskyrus ncrtrio, kc io, qmonio nitrcrtus).
2 stddijd: dzoro nonoLsidds loldohds totiou redsuojo su deguonimi. susiddro dzoto dioksidos, 3 srddiid: ozoio dioksidds tirpindmds knd€nyje, kol virsld ozoro ,ogBri&t.
dzoto ir druskos
VI grupes elementcri
ninidi iunginiqi*. turintys nitrito anijonq* (NO;) ir metclo kotijonq*. Pcrprcstci jie yrc reduktoricri*. iiJi"'"li.'F""to"o pentoksires nd* dss (P-o-). Bollo. dojamos I
dedruku KnSIqUne, ctenrdrq-
turi fosforo junginiq,
powzdziui kouluose
mc degincnt foslorq ore. Smarkici recguoia su vqndeniu, sudorydomos fosloro rugiti (H3PO.). Si r[gstis scrugo nuo rtidiiq*.
68 'Anijon$- 16;. Bdza, 3Z Dehidrdtoolcnii m€diidgd, ll4: D!$lod, Ogj Joniridi jqlgilndi, l1j IGtdli,aroliu,, 47j lkrijonc!, 16; I6valsntinidi i!!gi!idi, l8; Ol,i.lncijos sLdiiius, 3Sj Ot sidoto !s, Gdu o,ius, 34j nndvs, G0.
Dougiou in{ormocijos apie deguoni ir sierq bei jq lungi nius rosite iemiou ir p. 70-71. Tci lobci poplitg, plcdiai noudojcmi elementoi. .Dequonis (O-). Bespolv6s, bekvopds skysto oro lrdkcin6 distiuociid ooip pdr 2r' p. 106) dvrqlomes- ctulos. Ductqro ztlo Le- Otlfl - - . I |L_J Poiqlinomds crtmosleros. Lqbiousiqi Zemes '--+Ididunomos ----'' urds slsre l' Tos.tEn' poloii-o -l "**_-f[::l--l plutoje poplites |ff""f&. "l"mentos, syrTbg (ir. kvdpcvimcs, p. 95). Def--7ffi7-/ilf71*:_ guonis poloiko degimq, tirpslcr vcrndenyje, sudorydomcrs neutrclqii* tirpolq. Jis yro lcboi gercs oksidcrtorius*, pvz., oksiduojo geleZi iki kda | | Tekardomos pro lrclcin? Iolone^da t--l le, ords susk'€t6jo, cid trejosjq geleiies (lll) oksido. Augcrloi deguo- i.ir,Ijilir-r. orc dujos atsbriqtlos pdgdr ;,-i-;;-.^-;; n! gcrmino {otosintezes metu. Prqi::i:i-::-H; I- I virirno temparcturos. Ii iu $skimoneie deguonis gominomos lrcrkciniu budu distiliuoiqnt skystq orq. 'Oksidqi. Deguonies ir kilq elementq Sis elementqs plodioi noudojomos, junginiai. Metolq oksidoi dougiousio wcr ioninidi iunqinicri* ir bcz6s", pvz, pvz., ligonin6se, toip pot dumbl'i sucrdyii. (Zr. deguonies ,rrr"totyit", Lclcio oksidcs. i,C"91,fgi kuriq metoIq ir pusmet
Ltsidcrtoriui., kortois noudojomos vondeniui sterilizuoti.
*t$r"ii,ff**-
'Alolmpinas ctminor 22 (Alolrcpild)i IsloteriDis, bdz+, 37i Dvicroh6s, l0: lletti.nq Lonligtrdcilc, i3; folooledentG, ll4i Ine in6s dujos, ?5: Iiodnk sluoksris, l3i toniniai iunsirioi ui f,ovolentinioi isg'nid'. l8j lv
Siero Sierc (S) yrc VI grup6s elementqs (ir. lentelg, p. 6g). Toi geltonos spolvos kietcs nemetqlos, neiirpstqntis vondenyie. Siero wq pilimorfin6i: yro dvi clotropin6s ctmainos* sierq. Siero - rombin6 ir(Ir.monoklinin6 rqndqma.lqisvo poZeminiuose sluoksniuose Frq5o metodas), ioip pot Gskiriomc iS noltos* ir metolq sullidq (sieros ir kito elemento jungiliqi), pvz., geleiies (II) sullido (FeS). Siero dego ore melsvc [ejsnele, susidqro sieros dioksidcs. li reaguojo su dtugeliu metolq, sudo_ rydomo suliidus. ]i tcip pot noudojomo kaudiukui virlkcnizuoti*, sieros riig5diai, Iungicidcrms* gcminti, taip pqt medicinoje. oBombin6 siercr. Tcip pcrt vqdincmq oMonoklinin6 siercr, qrbcr betq sierc qUq sierc (o siero), qrbcr ortorom- (p sierc). Geltonq, kristqline sieros bine sierq. Bly5kici gelsvcr, kristoli- crlotropin6 qtmqinc*. Ji stcbilesne u2 n6 sieros clotropine qtmqinq*, stq- rombing, kci temperqturq yrc oukSbilicrusio kcrmborio temperqturole.
tesn6 nei 96 'C.
Rombinds sieros krisldlds (ioip por Zr. p. 22) Sieros Ziedu molekulin6 ddrdela. (iisidestvmds skiridsi;uo
Mono&lidin6s sieros kdsiolds (ilgos, plonds i. konpinis)
.Sieros dioksidqs (SO"), orbo sieros rVqndenilio sullidcrs (HrS). Bespolv6s, (IV) oksidcs. Nuoding:,rs, tro6kios dujos, nuodingos, supuvusiq kiouSiniq kvopo i3titpittto" vondenyje virsto sullitine dujos. Tirpinqmos;rondenyje sudoro
mgltmi. Tqi kovcrientinis iunginys*, silpnos riigBtis*. Sios dujos iisiskirio go-!,no-o", deginont sierq ore crbo prlvqnt orgqnindms medZiogoms ir
prqskiestomis rugitimis veikicrnt sulli- proskiesloms rclgslims reoguojqnt su tus. Sieros dioksidos pqprosloi redguo- melqhl sulfidois. .Sul{alqi, orbq sulfqto (VI) iunginici. lq lrctrP leqUKIo,A f. trl} Kietieii ioninidi junginioi*, turintys sul':1"-" :L':,xa9-11: Ictlo ions (SO,' ) ir kqtiionq*. Dqug :---:-;:.1 rEil sullciq rqndol;q gqmtoje, Pvz., kqlcio sulJotcrs (CcSO,)- Jie yrq sieros rugSties druskos*, gbunomos bcrz6ms* reoguoiont su proskiesto sieros rdgBtimi.
0 e iEd E F
:::;-
"; :*.::t*."*if* fFi-s \ :;:^;:;:-:; ElFlrq
liTl.,IJ,lI"Ji;","7W ----'/
mos ddugeliui vqisiniq mois_ io produkhr ilgoj iildikyii.
Ndirio liosulldto, gduto ji sulfdto, titpdlos noudojomds lolosrdiijoje kdip fiLsdids. Todel nuotrau-
oSieros trioksidqs (SO"), orbo sieros (VI) oksidos. Bolto, lqli* kietq me- kos. pdtekusios i sviesq, "r. neposlddro luoqos. dZiogo, gounomo kont q}itiniu bii.Sullitqi, arbo sulfcto (IV) iunginici. reqsmqrkiqi trioksidcrs du. Sieros jo-
guojq su vondeniu, virsdcmqs sieros rtrgitimi. .Sulfiiin6 rrigitis (H2SO,), orbq sulfcrtin6 (IV) rtrgitis. Bespcrlvd, silpncr rugitis*, gquncrmq sieros dioksidui
Joninioi junginici", turintys sullito nq (SO"'z ) ir metcrlo kcrtiionq*, povyzdZiui, n"ctrio sullitcrs (No"SO.) lie yro sulliiin6s rugities druskirs'. Sulfilqms resguojqnt su stiPriomis rtrgitimis*. iSsiskirio sieros dioksidcrs. Kontqktinis biidos. moninis sieros rtrgsties gomybos budcrs, S@sos
ir lvdrus sielos
sMdGotllds virg
oPlcrsti3kcr siercr. Siercr
gquncmq kcrrStq iSlydytq sierq greitai pilcrnt i Scltq vandeni. Iq golimo suminkyti ir iitempti ! ilgq siulq. Ii n6ro stabili ir kiet6ic. kdi otsistoto qstuoniq sieros otomq Ziedai
(ir. vir5uje).
oSieros g6l6s. Smulk[s gelioni millelioi, susidorontys greitci otSoldZius sieros gorus. Molekules lTcr o5luoniq otomq iiedoi.
dcrnt siercr iSskiricrmo i5
Krddrio pentokeido
Susidoro si€tos triolsidos.
poieminiq
Sieros t'ioksidcs dbsorbuoid' mc koncentruotq sieros l!ga_
sluoksniq. Tcrip gcuno-
iimi, sir.sidoto rnkslcnli 3ieros
logiiis, 6rbd oleumcs.
ma 99,5% gryTrumo siero. 2. Lobqi karitds suslEslos von-t ouo rsroKo Dro smulcqs vdmz- \
"t"t."
diio skyluGs ir Elydo sierq. t Sieros 3. Slcysto siero (sun- \.-
$x#'ftml
diok6i.td3
leida@os
!t@s*, eEd 450'C t€ml
oFrcSo (Frash)
""""0'"
su oro ir
t!Lr6lt"
*.rt")" *
bqtamis', susidoro suudtdi
Rukstdrti sieros lugstis
driornd, g(Iunams siero5
--i nioms pluogtoms, deleF gentorns t dozoms.
70
'Alotropin66 draainos, 22 (Alollopijc); Fungiciddi, iintieii sordi, wlldnizdciic. lls Pol'morlizmds. 22
ll4j
taovdlsnrinis .ydys, l8; Molekulin6 scdeta, 23j Nottc, 84;
perldr
ll4: ldlindrti hediidsd, lr4; Bdz6
ll4: Dro6ko6 39; lonini6 iuneinv' l?: 8ot'lizdlonu6' 47j lktiionds' 16; rnqitit' 38 34i SdPri rn$t's 6ilpnd
37; Dghidrdiuojdnti (sugeridnti vondq!) m€diidgd'
'AplnLvdd6, j"i""'i.ig,'elLir'."i"J;;kty;o eir6. as; qigro"LoFin. e2i i"""L"ii"i"i i""gnri"i, le, LdL;, ll5; okidcto.i'6 ledultoriu.,
.a
VII grupes elementci, hologenqi Periodin6s lenteles VII grup6s elementoi vqdinomi hclogencis, o jr1 ' junginicri_ir neigicmieji jonci cnbo hcrfiIcis. VII ' - hclogenidais, grupes elementoi yro nemetcrloi, luo Zemiou grupe, juo cheminis dktyvumas mqZesnis. Lenteleje pcrteilitos koi furibs jq savybes. Dcrugicru informccijos yro Sicme puslopyje ir p. T3-i4.
oChlorcrs (Clr). VII grupes elementos. Nuodingos, dusincndios dviotomds* dujos. Chloros lobcri chemiSkci cktyvus, gomtoje rqndqmqs tik iunginiq pcrvidclu. Svqrbicusiqs iunginys, ncrl-
rio chloridqs (NcrCl), rondamcs
A
Soules Sviesoje 5i reokcijd baigiasi sprosimu.
O_ksidcrcines* VII grupes elementq scrvyb6s juo grupe iemiou, juosilpnesnes. Hologenoi goli oksiduoti Zemiou esondiq grupes noriq hologenidus. PovyzdZiui, chlorcrs pcrvcrduolc ir bromido, i, lodido
crnijonus*, oksiduodomos juos otitinkomoi iki bromo ir jodo. Bro_ mcs povcduojo tik jodido onijonus tirpole, o jodos negcli povoduoii holido cnijonq. <
Prohos
pfrduojo iodido dnijonus.
Iuo dezinlekuojdmds sorio'
is koLo jodido.
Junginioi, gcuncmi chlorui iungiantis su kitu elementu. Nemetclq chloridci (ir. vandenilio ridcs) yrc kovalentinidi iunginici*, pcprcstci skysdici crbc dujos. Metclq chloridci, pvz., nqtrio qhlorldas (NcCl), pcprostci yrc kietos, vcndenyje iirpios mediicgos, ioninicri iunginiai* sudaryti i! chlorido crniiono* (Cl ) ir metclo kctiiono*. Dor ir. p. 104. Vcndenilio chloridcs (HCl). Bespclv6s dujos, kovclentinis iunginys*, kuris igtirpintcs poliniuose se* ionizuojasi. Gcunqmcs deginant vcndenili chlore. Iis recguojc su amonicku, tirpsta vandenyie, damas stipriq druskos r[git!*. Koncentruolc druskos rugbtis, iu .nti 35% vcndenilio chlorido ir 65% vcndens, yrc rukstcntis, sukeliantis korozijq bespcivis tirpalcs. Prcskiestc druslos rugitis, kurioje yrc 7% vondenilio chloddo ir 93% vcndens, bespclvis tirpclcs, recguojcnlis su baz6mis*, tqip pcrt su metcrlcis, elektrochemin6ie cl*yvr,rmo eil6ie* esqndicis priei vcndenili. Koncentruotc druskos riigstimi pramon6je prie! plieno lckBtq gclvcnini pcrdengimq* nuvclomos rudys. I(oncentruoto druskG
Jodrdo londs olicluodd eleKronq (jis yro oksiduojo-
rugt& ndudoidna
lnelq-
hd5') n pokei;iomos bromido oniionu'.
.Fluorqs (F"). VII grup6s elementcrs. Toi
dviotomEs* dujos, gqunctmos i! Iluorito (CcF,) ir kriolito (Nc$lFr).. Chemi5kci qKqwrqusrcs gmpes ncrys, lobai stiprus oksidctorius". Jis recguojc beveik su visais elementois. Pqveiksleliuose pcrodytos kci kurios jo pcnoudojimo
Meldl(ls. veikiqmss dqiti€3, ilesdinsmqs pdli€kdnt pdviriiuje grioveli. Spdusdinqnl paveilGle[ dnoveli utoildo ddtoi.
oNcrtrio hipochloritcs (NcrClO), crrbc rNcrtrio chlorctqs nqtrio chlordtcs (I). Kristolin6 bqltq (NcClO"), qrbq ncrtrio rnedZicrgcr, Ioikomc i5tirpintc vcnde- chlorcrtds (V). Bolta nyie, Gqunqmcr, chlorui sureogcvus kristqline medZiogcr, su' So]tu prcskiestu ncrtdo hidroksido gcuncrmc, chlorui suretirpclu. Jii naudojcmcs kcip bclicgcrvus su kcritu konnonti mediicgcr' buityje, tciP Pct centruotu nctrio hidbalinti. rCIsomq)cm roksidu orbq pc5ildZius
sritys. 72
'Bloaido dnijonc6, 74 E!6rdni)i Dvidtone., lO; El.L.rFnq t oliisnldcrjd, l3i llodni. slu6t sni,, 13; L6ropcs, l3; Jo.lido diijoncr._74 (l6.liddi)j Joijd. iutrgitry., l7j Xovolsdinidi juDsidi.d, l8j dlsiddcij!, otsiddtoliuE, S4j Oryd;inidi jq.s! nidi, 76; SqltyblE drobina md!a, 24.
\
natrio hipochloritq. 'Atnjonds, 16; Bolindnti m6drids., llq 1d26,37; DsNd, Il4; DviltonEs. l0; Elo}tlochenln6 liz6, 4? Gslvdrina ddngd, 60; Jori:ns julginyG, U; tadtijonds, l6j Kowdlentilidi iunsiDidi lS;
tirpiLlis,3oi Stipri dgitis,
35,
dLtvrue eil4,45i ELltlc Oldddtoius,
34; PoliniE
/
Sidqbro Sidcblo bromidqs naudoblomido jonasfotojuostoms.luostos
Hologenci (igsinys)
VIII grupes elementqi, inertines dujos
kristolds opivietusbromiddssusky-
.Bromqs (Brr). VII grup6s elementos (hologenqs Zr. lentelq, p. 721. Toi lqkus*- skystis, jo gcroi nuodingi, sukelio dusuli,
Io, ilsiskido sidobros.
molekules dvicrtom6s*. Bromos
laboi chemi$koi crktyvus, gomtoje rondomcs tik junginiuose, pvz., iunl orgcnizmuose, uolienose, jun+ ir koi kuriq eierq
stsirdndd juodos siddbrqs.
vondenyje, Jis gquncmqs, nqtrio bromidq (NcBr), esanti jr:ros vondenyje, veikiont chloru.
Vietose, kurios dor nedpivieslos, siddbro bromidss nepaeeiktos.
.Bromiddi, Bromo ir vieno kurio nors elemento iunginiqi. Nemetolq bromidci 1rc kovcrlentinicri junginicri* (ir. vcndenilio elementq, sudorydomos bromidus, liek tiek tirpsto vondenyje, bromidqs). Metcrlq bromidoi poprqstai yra ioniniqi iunginiai*. sudaryti i5 brogcrunqmcrs orqnZinis bromo mido crnijonq* (BrJ ir metolo kcrtiionq*. vqnduo, Bromo junginioi noudojomi medicinoje, fotogrclijoje, I5skyrus sidcrbro bromidq (AgBr), visi jie tirpus vcndenyje. Toip pcrt ir. p. 104. deziniekuojcrndioms mediiqgoms gqminli. I5 bromo gomioVondenilio bromidcrs (HBr). Bespcrlves, nsmqs 1,2-dibrometqncrs oitrous kvcpo dujos, gounomos recguo(CHrBrCHrBr), kwio dedomc i jont bromui su vcndeniliu. Vondenilio benzinq, kcd vqrikliuose nesibromido chemines sotybes pono$ios i kquplu Svinqs. vcrndenilio chlorido scrvybes. Bromos yro sliprus oksidatorius*, reoguojo su dougeliu
oJodcs (Ir). Periodinds lenteles VII grup6s elementqs (hcrlogencs ir, Ien- dvicrtotelg, p. 72). ChemiBkqi oktyvi,
skydliduke
negoli
rn6*, kristolin6 kieto mediiogo. Jis gquncmqs i! ncrtrio iodcto (NcIO") ir juros ioliq. Iodos yro oksidctoriui*, reoguojo su dougeliu elementrl ir su
doro iodidus. Pokqiiintqs sublimuoicrsi*, sudorydomos purpudnius gqrus. Jodos tik iruputi 'tirpsio vondenfe, icdiou geroi tirpsto kalio iodido (Kl) tirpole, toip pot kqi kuriuose orgqniniuose tirpikliuose. .Jodidai. Jodo ir kurio nors kito elemento junginiqi. Nemetolq jodidoi yro kovqlenliniqi iunginici* (ir. v
6, l0; todinis
t
leigu maisle triikstd
I
,
Posnndinjs iodo Soliinis yrd jnros
qusdldi, menkes kepe-
nu quelus. voFror rr dorzoves. Koilodo i vdlqomojq orusRq oeoomo jodo.
j/turcs
dumblioi lud rki.0.5 ',.
Inertinds dujos, kortois vadinqmos tauriosiomis, orbc relosiomis, duiomis, sudqro periodinds lenteles VIII grupg, dor vodinomq 0 grupe Toi vienqtom6s* dujos, gounomos lrckciniu bddu distiliuoicnt skyslq orq*. Argoncs sudqro 0,9 % oro, kitq duiq rondcno gerokcri moZicu. Visos inertines duios yrc chemi5k
;;-"'k; k;;i;;i"r" ,,-*" t, iil^,.""""";-:*: ;-::;:-----;:'j:"^'--:':"':;i "-.' T* il;'ilH?J;i,l"J'b;"d;;i;iiri".-'I::_":11i$:i.tf i"f:a',",tiif;t'ff -ro odlnes rerueles-vrlr kolbos lcrnt skysiq orq*. Neono" ui"iSkli chemi5koi
M****:fl
liui reaguojont su jodu. Jis tirpsto vondenyje, susidoro stipd rugitis*,
vqdinqmq vcrndenilio jodido riigitf mi (jos scrvyb6s pcnoSios I druskos nrailiac
cnrnrl-'ac)
julgirys. l7; Xovolentinidi juasinidi, l8; ldkls, llsj Olsidoto.ius,
34j
Neonin6s
;empos
Mil W!fl
grupds norys. Bespqlves,
ii"'JJiT#"" -l--3:is""":;tn::n Tilisi E:" " 3,:,:: ; i8ltt"ffi lempoms. Wfn lrokcidolig). Gounomos":,Ti. Koi elektros iskrovos sdf'ZFq- niu btrdu distiliuojcrnt
ffi ;,YH;i
oVqndenilio jodidqs (HI). Bespclv6s, oltrcus kvopo dujos. Tai kovclentinis junginys *, gqunomos vqndeni-
Kdptonos noudojo-
t33 t?Tft cencinems
;:"*"::fi
lYr*fi,"
v/l
::5#;:::,H;Tri*'
:emqm.slegiui jis doug'ksenono junginiq, f L2 s-oinduliuoio rqudonqi iet;ittu&t_ IJfr| = =if."."o"o oruuzrrrc svrclu, -dqs (xet ar. Ksenoncs f .Rcrdonqs (nn). Poskutinysis neriodines foljoio#cs fluorescen grupes norys. VIII lentelds Iis Vrg,Jl_--_i, 5:ff1i"1",:t ,"r""aul"-" diocktyvus *, rqnd
a
A' \Jrgcrnrne cnemrlo
.Angliqvcmdenilicri.
IB prodZiq
orgcnin6 chemiic nogrinejo Syvrtiq orgqnizmq chemines me_ diicgcs. Dcbcr ji tirio visus onglies junginius, iiskyms kcrrboncrtus" ir onglies oksidus*. Yrc per tryliko milijonq Biq junginiq (orgcninir! iunginiq), t. y. dcugiou, negu visr+ kitq cheminiq junginiq kcrtu poemus. Dcugiousio toi kovcrlentinici junginioi*, o jq tiek doug todel, kod cnglies otomoi goli jungtis vienos su kitu, sudcrydomi didiiulg grcrndiniq ir Zieoq lvquov9. l-bu onol,o ro.-.o.a grondinA. \. r,-nos .zuilotiniqi iunginioi. Orgoninioi jungi- Tiesioji onrrlFs q'omo niqi, kuriu molekules turi pogrinding -Crindine onglies oiomq grcnding. goli boti tiesin6, lqkotin6 orbo net iiedo lormos (todiqu tokie junginioi negoli tu reti benzeno Ziedo zr. cromctinidi iunginiqi).
MelonosV
Orgoninioi junginioi, @ V ",,,i--,ri riL id ^hqi." r; @
";;i."iii
irs**
Hh@H;.".
oFunkcin6 grup6. Alomos, qrbq qtomq grup6, nulemiqnti svqrbiqusios molekulds chemines scnybes. Orgoninioi junginici goli turdti kelics tokios grupes (toip pot Zr. p. 80-8I). D@glnq lunlcurq grupiq un mdiiousioi vienq qtomq, is nerd dnslies dlbo vond€niljo Funkcin6 oftoholiu'
gNpe vodinomd hid' roksilo srupe COH).
Pcgrindine gron
.Sotieii iunginiqi. Orgoninioi junginioi. kuriq molekul6se tqrp qtomq yro tik viengubieii ryiicri*. TiI viengubieji
svieste )
iunginys.
.Nesotieji junginiqi. Orgqniniqi junginioi, kuriq molekullse yro moZiousioi vienos dvignrbasis or trigubosis* rydys. .Polinesotieji junginiqi. Terminqs, vqrtojomqs junginioms, kuriq molekul6se 1'ro doug dvigubqjq orbo trigubt;jq
ry6iq., opibudinti, Tokiq junginiq yro minl<Slqme morgorine. Mdrsdrine
>
soeiqjq
Du ongdes oloma. su'ungli dvigubuoiu o trigubuoju rGiu'. Lorp por vdd ndmi runkcine grupe.
oAromcrtinicri junginioi. Orgcninioi junginioi, turintys benzeno Ziedq.
yrc ieii onglies otomci, bet jis skiriosi nuo clilotinio iiedo, nes rySioi tcrl] iiedo onglies qtomo nero nei viengubieji, nei dvigubieji, todiou tcryiniai pcgol jq i.lgi ir reok-
BeDzeno iiedc golimd povoizduoii dviem bn-
Jome
. Stereochemiic. Triiq motovimq (3-M) molekuliq strukturos tyrimos. Pclygi-
nus loboi pono5iq organiniq molekuliq, t. y. stereoizomerq 3-M slrukluras, g(tlimc pcrstebeti jq skinumus. Molekul6s 3-M strukttro dcZniausici porodomq stereochemine fotmule* i5sid6stymo - otomq erdveje diogrcmc.
'\- |
t::
ono.ia otoaus yrotorou-u, J.]J vienqubuju L dvisubuju -y i I n^; l"i sr," e e.F,,s or . unqronlys
trondi soLi loisvoi judeii.
Melano stNkt[rine lormul6'. Supoprosiinto moletalEs versijo nerodo otomq
V
3M ifsidestymo.
.Izomercri. Du qr dcugiou junginiq,
kuriq molekulin6
'ltorbomtdi, 65i (ovolentinidi julqinicl dvisubdsis rylys, l8r Molekutine tormut6, 25i Oksiddi, 6!j Srereochemine ro!, mule suhumpintc strukh.ina lormu!6 26j Viergubdsis rylys, 18.
.Homologind eil6. Orgoninir.l iungini\+ grupd, kuri podid6jo, koskort pridedont CH, grupe. Visos eilds (iSs\.'nrs alkonus') toip pof turi Iunkcines grupes, pcrvyzdiiui, crlkoholicri* hidroksilo grupg GOH). Homologinds eiles noriq chemines sorAbds ponc5ios, bet {izikin6s sovyb6s keibicsi molekuldms did6jont. Homologin6s ejles ncricri turi bendrqjq lormulg.
.Stlukturiniai izomerqi. lunginici, tudntys tq pcrdiq molekuling, bet skirtingos struktr[ines lormules* t. y. skirtingcri i5sid6st9 crtomoi. Molekuline" C.H.O folmulc olspindi dvi shrtin' oos sirukinri$s'f ormules'. CH3CH'OH
cHscH'oH) Bendroii dlkoholiq'
lormul€ }rd C!H,..,OH (crd
n
ongDes dto-
.Slereoizomerqi. Junginici. turintys tq poeiq molekuling lormulg* ir qtomq grupes, bet skirtingq 3-M i3-
Alkenci
Alkenai
Alkdnqi, crrbo pcrrcrfinci, yro sotieii* crnglicvcrndenilici* ir alifotinici lunginicri*. fie sudoro homologing eilg*, kurios bendroii forgulg- f.o C"Hr"*,. Diddjcrnt molekulei keidiasi jq fiziki.nes scrvybes
Alkencri, arbq olefinci, yra nesotieii* angliqvqndenilici. ir alilot! nici junginici*. Alkenq molekulese torp cnglies ctomq yro vienos or dougiou dvigubqiq ry5iq*. Turintys vienq dvigubqjl ry3i sudcro homologing eilg*, kurios bendroii lormul6* C"Hr". Didejont molekulei loipsnilkci kinto fizikinds scvybds (Zr. Zemiqu).
(zr. zemlou).
{]kg1cj frc nepolin6s molekul6s*. }ie dego ore, sudorydcmi cnglies alotsj$,e ir vondeni, recguojc su hclogeniis*, kitois otzvilgicis jie yro chemiSkai neoldyvus. ISskyrus metonq, visi gounami i5 ncftos*.'Alkcnoi naudojomi koip kuros, tcip pct kitq -LaZicgq, pvz., plosii\, gomyboi. oMetcrnos_,1QHo). Pc- .Etqncs pot Toi nos
Dujos,
bekvo- kurfi+ ku-
\zt.
hcr-
dau-
nq
reokciios, susidcrro polieteno poli meros (polietilencs). Jis naudojqmcrs plosiikq, elqnolio ir kitq orgoniniq cheminiq medZiogq gcmyboi.
iS
sq1ry-
b6s
metc-
h-
no,
toms
oCikloqlkqnoi. AJkcnq molekules, kuriq onglies otomoi yrs susiiungg i Ziedq. pcwyzdZiui, cikloheksanos oPqkeitimo reckcijc. Beokcijc. kurios metu crtomcs crbcr funkcin6 grup6* pokeidiomc kitu stomu arbcr funkcine gmpe. Sodiqiq iunginiq*, pvz., olkcnq. molekulese goli lykti pckeil timo reokciios, todiou niekodcr priiungimo recrkcijos. 'Alildriniii jursiniii
dojamos propcnonui ir poli(propenui), vo-
/
dinqmom polipropilenu, gaminti.
.Priiungimo reakciios. Reokcijos, ku.Hidrinimas. Prijungimo reckciic, doms vykstqnt i! dviejq molekuliq gou- rioje vcndenilio crtomci prisijungic junginio* molekulds nqmq vienq didesn6 molekul6. Vienq pne iS iiq molekuliq turi buti nesodioii' (turi dvigubqji orbq trigubqii. ry5i.
che-
p. 76). Iq scvybds pcnoj kitq crlkcnq scrvybes.
(Zr. pcv.
Sios
Alkenoi yrc nepolinds molekul6s*. Jie degq rukstdndio liepsnc, esont deguonies pertekliui gqli buii visi5koi oksiduoicmi* iki onglies dioksido ir vcrndens. Alkenoi yro chemi5koi oktyvesni uZ crlkonus, nes pde dvigubojo rySio gcli rykti priiungimo redkciios. Alkenoi gounomi krekinguolcrnt* olkonus, jie noudoiomi dougeliui produktq gcminti, lskoitont plcstikus ir ontilrizq. t(oi kurie viroEtencs (C,H,), qrbq elilenqs. Popros- oPropenos (C.H"), or(Zr. propilencrs. Alkelentelg oukB- bc iicrusicrs c'lkenos i5 poupropeiiou). Tcri bespclv6s, sclsvo kvqpo nu qtstovcs. Tqi bespolves dujos, noudujos, su jomi! vykstc prijungimo
ftijunsimo reqkcija
'/
Uhloro dtomos pd-
t
Sio iipo ledkcijd vyksto promoniniu biidu Spolvos pokiiu noudojomdsi oipoiislont nesoeiuo- morgsrinq.l.y' sukielindnl olejq qrbd $mljnius riebolus. {Sie oliejdi yro nesoli€ii junsinioi', bet sius junsinius., tokius ksip slkendi-
Chlormetonos chloridos
76: Anglidvdndenilioi, 77j lendloji lormuL, tuntrcina g.up6, 77 (Homologine eib): H,tosendi. 72: 'Mole[ulino lor6u]6. 26: Ndlto, 84j Nepolin6 hol6kut6, tgj sorieji junginidi. iz; 'sr*lti,r,,J ii.i,,ia i"u"-p_t"t. zo.
'Alildlinioi junsinidi. ?6i Arslidvdnd€njlidi, 7?: D€rdroji lorhule. 77 (Homoloqh6 eile)j Dvlgubddis ryBys. 18. (t€tingds, 84; Molokulilc lodul6, 26: NepoUnE FoleldL, 19 (Poline bobLula); N€soti.ji junsinidi. ?7; OLsiddcijc 34j Poli roi 86: Sotieji ilnginioj Stnlhlrine lobule (sutnmpintd), 26; Trigubd6iB ryiys, 18.
Alkinci
I Kitos homologines eiles
Kitos orgcniniq junginiq grupes Alkinci, crbq ocetilenqi, yro nesudcro clilcrtiniq junginiq* homosotieii* (kiekvienoje molekuld;e logines eiles*. Kiekvienos otitinkcyrc onglies onglies trigubcsis mos eiles nqrioi turi tg pod.iq ryiys.) ir alifctinici' iunginiai. funkcing g!upe*. iq sovybds pcrJie yro cngliavandeniliai*, sudoncslos. ro homologing eilg*, kurios ben- oAldehidoi. Junginici, kurie tun droji lormule* C,Hr"_r. Alkinor funkcing -CHO grupg. Jie su
.Korboksirusitys. Junginioi, turintys oHclogenocrlkancri, crrbo crlkilhqlidcri. kcrboksilo srupe GCOOH funkcing Homologin6 eil6*, turinti vienq orbo qrupe*) fu sudcrontys homologine dcrugicu hologeno" ctomq (taip pcrt 6ilea, kurios bendroli lormuld* yrcr ir. p. 10I). Dougumcr hclogenoclkaC H- .COOH. Iu pqvqdinimqi sudo- nq yro bespolvioi, lqkus* skyscicti, priderd-il rjtl. olkon6 povodinimo nesimoiscntys su vcndeniu. Su iqis dont ..ruo6tis" (Zr. p l0l). A6trous, pokeitimo recrkcijos* Aktyvyksto silp-nos specifiniS kvopo, bespolvds viqusiuose lrcr jodo, neqkt!'viqusi riigdiys*, kurios reoguojo su qlkoholiais*. sudqrvdqmos estedus (Zr. fluoro dorinicri. Chloretdno molekub (CH"CH"cl), -
dbd_ hdlosenodlkdnd.s.. Birvo ndudotomo poro'qft sdq sonlau_
wose (tr.:oldiklidi. p.
ll5).
Al
Fluoro grupds Etdno dirdgs'
oEtincs (CrHr), orbq crcetilenqs. Pqprqsdiqusiqs olkincs. Bespolves dujos, jq tonkis moiesnis ui oro tcnkf. turi silpnq solsvq kvqpq. Lqbiqusioi Zino.Ketonqi. Junginioi, turintys kcrrbonimqs olkinqs. Su etinu lykstq tokios pot reqkcijos, koip ir su kitqis olkinqis, lo grupg (-CO- funkcing grupe*). Jie sudcro homologing eilg*, turintqdi
vyzdiiui, su chloru, jis sprogsto. Jis gqunqmqs krekingo* budu, noudojomos polivinilo chlorido (PVC) ir kitiems vinilo junginioms gqu.ti,
l':i""*,.*9G}{
diq sudetingq bendrqjq formulg*. Vodinqmi toip pot koip ir alkcrncri, bet keidiant ,,-onos" vietoi ,,-qnqs". Dougiousio tci bespclvioi skysiioi. Jq chemines solybes ponoiios i cldehidq, bet iie n6Kr reduktorioi*.
Cf tunkcinas
srupcs*)
Hdlotono mo]ekule, drbd
I-brcm-l-chlor-2,2,2- |
tiilluoreloncs. Kdrtu
mos kdip onestetikos.
r I
Politelrofluoreldno
<( mobkule (PTFE) (zr. ---J .Eslericri. Junginiq, turindiq -COO.-lqip pot p. 72) eil6* grupg*, homologind Iunkcing Toi chemiSkoi moZoi oktyviis, bespcrlvioi skysdici, gcruncrmi kcrboksirug
35
molekule. Kdi
1
sruPe
.Diqmincd. funginicri, turintys vienoje molekuldje dvi cmino gruPes.
,AlLoholioi,S2;landrcjilo!qul6'77(liosologinaeil6)jlun}cb6g'up6,77jHd16gendi,72;ldLul'llsjPd]reitimoredkcijd, 78; S'lpno bds, Eilpno rositis, 38
Alkoholioi Alkoholiai yro orgoninioi junginioi, turintys moiekuleie vieno orho dougiou hidroksilo grupiq (,6H funkciniq vr"o;;;j. ';"tt;; -'"povoizduoti oil
{lkoholin6 lermentocijcr (ruginos). Budos etqnoliui rs vo.sir Lrr gmdq pogcminti. Voisiq orbo 1rudq gliukozd* pove16icmo rtcrnoliu veikiont lermentois" (gyar-lju Iqsielirl kcrtcrlizcrtoricris*). 'lhm noudojamos miel6s, nes jo;re yrcl lermento cimozds, katqhzriojondios gliukozes virtimq eiqloliu. Jci ctonolio koncenlro
btrseno. 25'C S}ysiis
cH"oI.I
65,6
Elonolis
cH3crtoH
SLtrstis
78,5
cHrcH,cH,oH
Skysljs
97,2
l-butqnolis
cH3cqcHpH'oH
Sl,:]'stis
117,5
.Alkoholioi vddinomi tdip pst koip ir ql&dnai*, bat qolnne yrd . -obs". Skdidjus iunginio povodinime !odo, rure ongues oromos su-
iunsdos su hidroksilo grupe
(z!. kilq p. ir p. 100).
Aikoholiu virimo lemDelotnros
Kitu 6ios homolo- Homolosi'es 9in9s €ll€s noriq eilFs noridi loipsnlsxol hereid, morekuGs kdsnes pdilsejo jq kort pditgijd -CH,-grupe. molekules.
did€jq ilsdjdnt moLe[Lrlens. Polygrnb su iq sdntykin6mis
molekurindmis mds6mis -, dlkoholiq ouk3ros virimo remperotnros del vcndeniliniu
l,--L^1.^r-.:-:r.."'
2Nq
+
Etunolis Norris
2CHCHONq I H"
forrio
Vondiniits
[ololizatolius'
pdlngliinlqskqliopemdngsnqiqs
)
CII-CHo , CH,CI],COOH pr;pd;dls Proporo russ .s Ali
CH.CH,CH?OH l
'p'o&nof.s
i"::?;: ?:;: ::t.":,'i.:il.f (rougrnont). mentuojqnt 82
fJr
-,1--.
U
--2
'-:,.,:
ro I r.J drq rlp po Solmomos von.luo ir su{onccnrrrotdrnos eto.olis, o gerim.rs
'i ,
|
llEf-,
[I| ttr
.'.;--. -
I
te.mentds'
nIJ|T_L tan a\r\J. l,\.1 1.\,1 r"\Jr \.-n, "\r" + or-IJ ^TJ Eionolis
clukoze
Anglies dioksidqs
posidoro ldboi si4rrus
Pirminioi, ontrini(ti ir tretiniqi
I buldtrolio, pirminio dlkoholio. olomos. kuris nolcluli rrjunqlos ^hglies su hidrolsilo 9rup. (lr jvodq) susijulqes su dvien r.rndcnilio diotudis
2-bulonolio, dntrinioolkoholio, molekule. Anslies dlomos. ku' is suiunglqsiu hidroksilo grupe (ir ivddq), susijunqqs su vienu vdndenilio otomu.
z.melil2proPonolio.tretinioou
Skoiaidi dlkoholiu povodinihuose nurodc vieiq. prie kuoo rS dngl,es oiomq vrd prisrjunsusi hid_ roksilo qrupe rdou.tiou inlotno llos opic oliu.oliu povodinin us zt p l00r
CH
oEtonolis (CH.CH"OH, doznqi roso- [tdnoiis | .o. o.,o- , ,ip mos C.H,oHi. To'ip por vodrnom". ,.i11; ill""i: f:";':." etilo olkoholiu, orbo oll
Vffi'_q8*
',
ry;iq'.
Del hidroksilo grupiq olkoholiq molekules 1,ro polines*, sudoro vcrn_ denilinius ryiius*. 'l'rumpos grondines olkoholioi bet kokiu soniykiu mcisosi_su vonrleniu, bet ilgesnieji ne, nes jr1 yrq mq_ - vondenyjemolekules Ziou polines. Alkoholioi nesiionizuojcr* ir yrq neutrqlus* iunginioi. Jie dego, iSskirdomi onglies dioksidq ir vondeni. Pirmini
cjio pcr didele, nieles i,vo. Slipresni.ji olko' hol,nLo, oedmdi ovz.
/ VlsLio djstjliovimos t.+_---. /
*p, [dS *(Yj'jlr
c ckironnLis
Luris nrdtuoti oLloh.lio koncenlrd.ijq i!nvepnr
'Aldehiddi,80, Alilolinioi iunsinidi,76r All
oDcrugicrhidroksilicri crlkoholi
rlan
cH3cHxOH
Etonoljs
I.2.3'p!opontriolis, drbd glicerolis. drbd glicerinos, }1o triolis (lui iris hidroksilo srupcs). Noudoidhds
n Rff l
Kondensocijos reokciios pdlyz.1ys:
+ cH3c00H + cH3c00cH'cH3 + H'0 ElonorDgSlis Etilelohodtds llsiskjridnti (elildcelotos) vqnds
Si reokcijo dqr vodinqmq esterilikcrcijos recrkcijo, nes jos produlrtos eiiletonodtos yro esteris*. Alkoholis ir korbokslrugstis reoguodom' sudoro esterl.
sprogmenims goninli
'Drsiiiidcija, l06j Estcddi 0li Fermenlds,,17i GLiu}ozd 90j Kdtolizdloiius. 47r Oksiddcijo,
34.
83
Noftc
.Nc{tos dujos. Dujos, kurio- *""*#l*tJ oNqftos chemijos sintezes se dougiausio metcno*. Kitose lengvose Ircrkcijose ,'['i,"fiF ::HJ** boi. Dougiousio toi lTCr proPcno ir bulqno (obu yrcr crlkcnci*); toi suskysiintosios duios.
Nclic yro tomsios spolvos, klompus skystis, poprostoi rondqmos lobci gi_ Iioi.po Zeme crbo juros dugne, dciniousioi foiu su gcmtindmis dujomis-
;t:ffJ i*:i{fiil:tg"
Kunos ocugrousrq sudqrytos iS metano*. Nolto susidqr6 per milijonus metq,,skcidcrntis sl6gio veikiomoms ougolq ir glwUnq liekonorns. Ji 1ro clkc_
nq*. kurie skiriosi sovo molekulirr avaZi" ir-' struktrfrq, mi3inys. Perdirbont (ralinuojqnt) noltq, gounomo doug ncudingq produktrl.
'0
Pirminis disliliovimcs
{r't:t"""x3H"i""'i:]*'.
a
H'i
Ndftos dujos
V
.Benzinss. Skystcr lrokcijc, gqutq per pirmini distilicrvimq. Ji sudcrytcr i5 alkcnq*, tuindiq sqvo molekulese 5-12 qnglies qlomq. Sios frokcijos virimo temperqturo 40-150 "C. ToiP Pot Zr. krekingq ir ri{ormingq.
qs
Ncltos perdirbimos. Noftos povertimo nqudingqis produlrtois procesqs. Perdirbimos (rofinovisuiungia tris pcrgrindinius kldhpi) b[dus: pirming distilicciiq, krekingq ir rilormingg. oPirmin6, orbq ncrllos Ircrkcin6, distilicciia. pro_ cesqs, kuriuo noltc isskirstomo ! Ircrkcijcs pcgol jr+ virimo lemperqturcrs (tcrip pot Zr. p. 106). Frakcines kolonos cpcdicloboi kqrsto, bet kylqnt gqrams cruk5tyn ji loipsni6kci vdsto. Verdontys ncftos gcroi, proeidomi pro kolonq, ouito. Koi frckcijo pcsiekicr tam tikros tempeioturos lekStg, gorci ont jos kondensuojcsi. Tbhou {rckcija vomzdiidjc tekc Zemyn. Kcd frokcijos geriou otsiskirtq, jos distiliuojomos rs ncruJo. flr""it:;:: kuporos, oFrckcijo. Skysciq, turindiq pqncrsig virimo tem$i::l: peroturq, mi5inys, goutoj per pirming disfilicci fl"'fjJ" jq. Lengvqiq lrokcijq virimo temperctriros yro fl:fiJ* mozesnes, o jcrs sudoro trumpesniu qrqndiniu dsa i crnglicvondenilicri*. Sunkiqirlfrck"il!l.iri*o' i:l5i8#, tempercrtluos didesnds, o ongliovondeniJiU Sron- b;6 din6s ilgesn6s. oKrekingcs. Heokcijo, kurioje ilgesnief i
t
t-il
.Oktcrninis skcridius. Matqs, nusakqntis benzino
medZicrgn4, pvz., ietrq-
etilBvino (Pb(OCrllr)n).
oZibalas. Skyslc lrcrkcijcr, gcutc po pirminio distilicrvimo. Zibole 1'rc olkcnq*, turiniiq sovo molekulese 9-15 anglies atomq. Io virimo tempetqturos intervcrlqs yrc 150-250 "C.
Tff
Ziut""
s€t
.Dyzelinis kuros, orbc gazolis, Skysto lrokcijo, gqutq po pirminio distilicrvimo. Jis sudorytcrs iB olkanq*, molekulese turindiq 12-25 onglies qlomq. Iq virimo temperqturq 1-ro crukilesne negu 250 'C. .liekqnq, orbq. mqzulqs. .Tepcrlcrs. Nelckiq. skysdiq m6inys, pummro qlsrrlqvrmo qqunqmqs, vqkuume perdistiliuol'.9
rs : ;;Ii;;J;;fi'r.,i"'i";;q j""t *o""tq'
Ikusr dervq. Suctorvtq
gE."l::
=:illi"?:--d*
n:5H:":,ff Jr;
t*u,yrc' )
virimo ieLperottlro
.Ansliavqndeniliq, orbo porcrrininis,
;:il:";:'#fi l1i'iJ"?'il11ffi i;
pcdo, vqkuume distiliuojont mozutq.
nanrr ?\0 'C ^,,lzi+acna -"",ia"iJi
i L"rr .Bitumos, orbq qslqltcs Skystis, liperdistiliqvus mqzurq mqzulq. l(9s vokuume perdrsturclvus d;lis kgs krosniu kurqs, kitq dalis perdistfiuoiqmo, kad susi- Toi dervdtcr, juodo, kcrmborio temdorytq junginioi, opie ku- perqturoje pusiou kieto riuos rolomo degineje: (dervo). o"lt"
.niformingas. Procesqs, kuduo sutroukont iiesigsics* clkcnq* grondines ir susijungicrnt ! molekules su ldkotindmis grnndin6mist, i5 lengvqiq Irakciiq gqunqmqs benzincrs. AA
'A&d,oi, 78 Allendl
?S.
A'gtdvdndenilidi, 77i rjt.ndd, 79; GdmrinCs .lujos.
srdndina, riesioji srdndjld, 76.
Sunkiosios trdkcijos (ldqm.piou-
ET
dugne78 (Meidnds)j Kdrdnzatonus,
4Z Sdlorin€
Liekond (rndzujds)
'Alkd.di, 78j Anglidvdn.tenilioi, ??; Degdldi, 94 MetcDds, 75j Ldku5, ll5: SantylinC molekuline 4ds6 24j Sdkolira
Polimerqi ir plcstikoi iS dougybes monomerq (moZq Teltiqgos, l*TlSt,q" moreKulrq), kurre vrends su"ygo.yto: kitu susijungg pcsikortojondic sekc. Jq T..bSl:" loboi ilsos, turindios aia.4 J
egzistuojo somloiq, pcrvyzdZiu! bcttymci*. li._i.il1T9Tl smrerrmq polimerq, kqip qntoi plcstikci.
yio dcug
oPoliesteriai. Kopolimerci, susidcrg dioliq* ir dikorboksiriigidiq* monomerq polikondenscrcijos budu. Monomeroi yrq susiiunge -COO- Iunkcin6mis grup6rnis*, tokiomis koip esteriuose*
gPolicrmidcri. Kopolimercri, gauti polikondensuojcrnt monomerus dikcrr-
boksirugitis* su monomerqis diqminois*, pcvyzdZiui, nqilonqs. I3 polistilolo gdmn dmi vienkodinioi peilioi, lokuies ir puodelidi. Go{ruolo polislirolo
Jochtq bures pdgdnintos iS
kdip pluoiisi, ku-
oPolivinilo chloridcs orbc polichloretencrs. Nesiddvintis homopolimercs, noudojc-mos dougeliui dcriktq gominti. (Zr. polimerizocijos poveikslel! Zemiou).
.Polistirolqs, arba polifeniletenqs. Homopolimercrs, gqutqs polimerizuoicrnt stilenq (Ieniletenq). jomi dduseliui
.Nailonai. Policrmidrl grup6s atstovai. Toi kieti, nesiddvintys polimerci, kurie tempiosi. nesugeric vqndens ir nepuvd. SumciSius su kilqis pluogtcis, ncudoicmi qudiniqms crusti. Zr. polikondensccijos reokcijq noil^-,,i AA ^^,,ri
bo dirbtinici, polimerci. Polimeroi, gouti lcboratodjoje lobo
gamykloje (nenoturclis crr
lietenu, qrbq politenu, Homopolimerqs, gqutqs polimerizuojcnt etenq" (ir. homopolimerqs). Jis gcminomcs dvieiq r[giq (prildousomcri nuo panoudojimo srilies) minllito medZioga, kurios mqZcrs- lqnkis, ir kietq. nelanksii, jos tonkis didesnis. Polietileno santykin6 molekulin6 mcs6* esli nuo l0 000 iki 40 000. Jis dcrug kur nqudoicrmcrs.
Iormuojomi. Jie gcuti iS medZicqu, kurios qqmr_ \, .l nqmos iS naltos*. Plostikoi yrclvirtos, kieios Sy' medZiogos, nelqidiios iilumli ir elektros srover. Dqinicusiqi jie biologiSkcri neskylcr*, degdomi ljil i3skiric nuodingus drlmus. i5skiric dr:mus. Yrc du plostikq plostik-q tipoi:,''..,.{ tipoi: .\'.., termoplqstoi, rcrrlroprqsrqr, kude Kurle Kqrrlnqmr koitinomi minkitelc mrnkstelq qrbq lV_ ty- \i)i i dosi (pvz., polietilencrs), ir reoktoplostci,"rlcr kurie )
'Bdltymdi,9l; Eioloqlakdi skyldntyr, 96j EnpilinA lomulE, 26j Er6nds.79j l{dfid, g4j SdntyLind molek,titr6 hds4,
konolizoci
.Polimetilo metqkrilqtqs. namos qlrrilqtu, orba pol! l-metoksikorbonil-l-metiletenu. Homopoli' merds, giqutqs polimerizcciios budu. Jis dcincri ncudojcrmos koip orqqninis stiklcrs.
EI *.itg1a
polimerdi, crbc biopotimercri. Polimerqi, kurie rqndqmi gqmtoie, pvz., krckmolcs ir kouiiu-
kqs. Icckmolcs sudqrytas iE gliukoz6s* monomerq. IGckmolo polimero
pcveiksl6li ir. krckmolos, p.
90.
Koutiuko polimero ddlis
c4.^
,/'
u,tcH'..n_ tH'c "',1 --./"-"\. 'fl cH"
,/cH'r^-zc=\ -'1
---l"--\-- 'It cH:
polimerci). pvz., ncriloncrs. koitinomi kietdjcr ir jq negclimo perlydlAi (pvz., plostikai, ncudojomi dcngielicms gominfi). 86
PVC
Kauciuko polimerqs gaunomos
ii loteko', kuis
odmindlnds i5 kdudiuloned:io. Po to iis vu▿uoidmG*, gduts suma naudojomq'psdqnsons, iqm€ldms n h. 2,4.
.
/
oNe muilo tipo detergentci, qrbq sintetinicri detergentqi. Detergentq ru-
Sis, gominomo i5 noftos rcrlinqvimo*
iolutiniq produktq. Jie noudojomi dougeliui produktq, iorp jq skclbimo milteliqms, Sompfincrms, ploukq kondicionieriqms gqminti ir pqprostoi pcteikiomi kcip detergentcri. Sintetinioi detergentcri kielqme vcndenyje* nesudcro drumzliq ir putojo geriqu negu nuilcri. Biologi3kcri nesuskcidyti teriio upes.
Sintelinio detersento molehrle. li neturi ionines' ddlies ndudoionoDloviklidms. NeDolinis' mo- \ Polinist molelekirles
qdlds \
t.tes
^z'\2,'W\fl cH
Joninio"
cHr cH. cH.
o"t"s
,,.'",,,"
\-/Benzeno sintetido detergento molekule
ziedos.
A
[l
deleF
senlos nqudojdnds koip volikls buityje. Ilgoongliovqndenilio' grdndiJoninis' golos(Poli_ ne' molehles dols) nA (n+olin6 molekulas ddls)
;i;iziiV\zvtiO"@
-cH, 'cHr 'clJ, o clt, 'cl, 'clt, 'cH, 'cH? oBiologiSkqi suskcridomi detergentcti. sintetiniai detergenlqi, skirti drcbu- Sintetiniai detergentdi, kuriuos gcrliiiqms skolbti. Audinicrms skclbti iie mo suskcidl'ti bckterijomis (Zr. biologeriou tinkc negu vien tik vcrnduo, ginis skcidymcs, p. 96). Biologiikoi nes Iengvicru poBolilcr neivcrumus. nesuskoidomq detergentq putr; negoliYro du pogrindinioi skalbimo milte- mq sunqikinti, jos dengio vondens polir] tipoi: skirti skolbti ronkomis (po- vir5iq, neleisdomos potekti deguoniui. prostoi muilo droZl6s) ir mqiinomis. Postcrrieii dougiousio yrcr sintetiniqi detergentcri, ! kuriuos idedomo mediiagq, mcZinondiq putojimq ir (Iudinioms suteikicmdiq Zvilgesi. Koi juose dor yrq ir fermentrl*, jie vodinomi biologinicis skqlbimo milteliais, orbcr fermentiniqis detergentqis. Fermentoi podedo suskoidl'ti Biologiikdi neskoidomq deiergeniq pulos sunoikino riebcrlus ir bcltymus* bei pcicdinti nes neleidiio iitirpti olo desuoniui.
oSkcrlbimo miltelici. Muilcrs. orbcr
syvyb? vondenyje,
nesvqrumus.
.Aktwiosios pcviriicus medZiogos. MedZicrgos, kurios sumqiinq vondens povir5icus itempimq*. Ddl Sios sovyb6s detergentus dcr golima ponoudoti kitur, pcvyzdiiui:
Tepolq konsistencijdi pdgerinii
c 88
|_q
Kosmetikoje, kod tolysidi posklistq pudrq, gerdi iisimoiiyiq kremdi.
*.]i'f'fti,@*i't".*ffi
o0 o
Hid.of obinis detergento solos ponirgs i lepolo
Audinys idieti "AnslGvdndenilidi, 77j Drus[os.39j E.reddi, 80] FunlcinAs s,upa6, ?7j (orbo]sitog5ry, 8lr Nierdsis vdnduo, 93; Noutldlizdcijd, 3l; Nepolir6 moleLrle. l9 (poline bolekutE)j pcvirlrdus itebpieds, il5; Rieboldi. 90 0ipi.loi).
*
Atsisk}ns lepolui
doro;iceld.
'Anslidvdndenilidi, 77j Adltymdi, 9l; lenzeno iiedds, ?6; Felmetrlc6, 47; lonini6 junginys, Nepoiina mobtul€, l9 (Polne dobLulC); Pwi.aids irempimdB, I lsj Rdlindvimd.. 84.
susi- lePolq suspenduolq vdndenvle.
l?i
Kietdsis vdnduo, 93;
Mqistcs
.Aminortigitys. Junginioi. kuriq molekulese yrc onglies otomq, sujungtq su korboksilo grupe* GCOOH) ir omino grupe* (-NHr). IB ominorugS-
Noredomi i6glventi ir ougti, gyvieji orgonizmoi tud suvortoti doug ivoiriq cheminiq mediicgq. Toi vonduo, minerclines mediiogos ir mikroelementqi* kuriq reikio ir g)rvunoms, jr ougoloms, toip pot jvcirio",s organii6s. moi"to meozrqgos, kuJrq reikic tik g1vunams (cugoloi jos posigomino fotosintez6s* oeKo/. udugehut gyvUnq toip pat reikio ir lqstelienos, crbo rupcus mcisto, pod,edqndiojudeti moistui Zornynu. Kod mitybo butq sveiko, relkio lvoiriq medZiogq, Nesuderinus mediiogq kiekiq golimc sus-irgti. Dougiou informcci_ -bcltymu"s, jos cpie. vilcrninus ir orgonines moisto mJdZiogos _ cnglicvon_ denius ir lipidus rosite liuose dviejuose puslcpiuose. '
iirl
s[]#'#*",il: f :"T:;'L::l Jt: i" ev \Y'r-'.,i;l?',xlix;:::il'J"T,trI*i::,xrl"J,:,HI";, #,3'
;"
Cukrus
boltyrnu rneicbolizmui.
-
oGliukoz6. Anglicvcrndenis, kurio molekulind lormul6* yro C.uI,rOu Toi monosqcnorrdqs (cukrus, toz6-. Tcri sqldous skonio ongliavcndenis; cukru_ turintis vienq ongliovcndenio vienetq). Zolieji mi qqzrtcu rru dcZnoi sqrcunqmqs sqldinqmqs mOIStCIs. moistcrs. Uukrus Cukrus gomi_ qugolqi l.Ikstqnl {otosinnqmcrs iS cukronendriq ir cukriniq runkeiiq. tezei* gqmino gliukozg, kuriq ir cugaloi, ir gryvqnoi noudojcr energiioi. Si energiiq gauncrmq, !!ykus grondinei sudetingr..l reokcijq, kuriose gliukoz6 srlo. suskoidomo. Augoloi Supdproslinto > CuH,rO, + 60, -> 6CO, + 640 + 2830 kJ gliukoz6s crtsorgos kouGliukozd Deguonis, Anslie, Vdnduo Reokcijoje pio krcrkmole, o gyv[noi djokidqs ilsjslqasi polimero* glikogeno zei, iisiskirio ener ene'sid -tormq. sr)o. olGqkmolqs. Suddlinis anglicrvcnde, nis, vqdinqmos poliscchqridu (cukrus, sudorytos ig tukstontiu onqliqvqndeniq vienetq - monojqchqrido gliukozds). Tcd gamtinis polimercs* (sudorytos i5 dcugybds gliukozes mo. nomerq*). Augoloi gcmino krokmolq '\. ir ji ksupio. Gyrrinoi, vortodomi krok- \o molq, suskoido j! ih gliukoz6s, i! kunos po to gouns energiios. 90
'lendroji lormula MiLrcelementdi,
77 (Hohologine eile)r Forosinreza, ss;
ll5; Molekulina tohut6,
cdmri'is poliheids, BTi Kv6pcvimds, 95; Mercboriznds, u5i O"g""t"i"i p"gi"i"t, ZOi r.limi* e6
26j Monomerdi, 86j
kqrboksilo gru.
sudcry4i boltymqi.
n{rnt-r{qf
ICekvrends bdltymds SkinjnqLt'spol-
sudoryios
sdi
I
.!rJ
kvodrot6lioi voizduojo skir-
ominorngsairt viene- tingq
lq(monomerq-).
I I
ii skidin-
susijunsusiu
3
Amino
H-C*C00H
I
J.o.o"u. n*ou
.Baltymcri gqmiinioi polimedouqybes torrcri*, sudcryti.iS puscrvyle susrjunguslq qmlnodg56iq monomerq*. Boltymq sontykin6s molekulin6s mcrs6s* kintq nuo 20 000 iki keliq mililonq. Jq yro m6soje, siryje, kiouSiniuose, duonoje, rieButuose ir pupose. Gyvunoms reikio bqltymq nqujiems oudinicms pogominti, nunykusiems pokeisti.
slenplg nuryjdmi i skron di. Boltymdi skrondyje ir plonosiose iarnose su-
I
'r -rNH
pirt*
l. Sukrom\'li rieiuloi per
tudnrys tik onglies, deguonies ir vcndenilio. Visq jq ben-
Glicinds (dminolOg;lis)
rusidiq. Visose
2enes .ie6ulu"s" vr" dous boltymq, lodel jie ldboi moistingi
YfflL:Slff" t" oArgliovcndenioi. Organiniqi iunginiqi*, //Duand
Zinornq opie 20 skirtinqq drlino"
o;ino,
.ngsti.
Skrondyje esontys fermenloi' suskoido bdllymq molelules (ilsos srondines vodinomos polipeptidois) i
6. Ii susijungusiq dminorfiqiaiq, veikidnl ,ermentoms', orgonizme vdl susiddro boltymoi.
fl@* tllfll{ EIf
+nira rJ?rd
:,rx,*it"/
rF
\-t pronosiosi iolno4 Fermentdi'. Fernentdi', esontys esonrys plonosiose iorno. 7. l'tl: !1}:]t i1y,:T'-!:'9ji: jY"" --. "u.r,o.ai' poripLpiidus i roisvos pnkiouso iTq::lil9l9".iltrpos T:'"',T:':Lrroh 2mo'
sudory(di;;;ttd.i).
ominornssds o|6o;olet
i.*
;;;;;;;;;s.air
ooirvro
sui reikio dous boltrmq oktino ir miozino, kuriti yrd roumenyse.
.Vitdmindi. Organinioi iunginiqi*,
<
esantys mqisle nedidelicis kiekiors. H0. Toi svqrbi gyvunq moisto dqlis. Vitqminq reikiq fermentcrms*, kqd 3ie 0 goldtq kotcrlizuoti* reokcijas, qrks- 8-c tandiqs orgqnizme. Jei truksto vitominq, golimo susirgti. cq0r
vitominas
Kdi Zmones negounq pokonl<smdi vitomino C, suserqo skorbutu. Ddu
gidusio
Sio
vilohiiro yrd
citrusiniuose voisiuose ir
I
I
oLipidoi (riebclqi). Esterioi", kurir+ yro gprrnq rieboluose ir oliejuje. Jie nelirpstct je, bet tirpstq orgoniniuose tirnikliuose*. Riebclcri vro tieji orba pusiou sotieji lipidoi, sudoryti i! sodiqjq* korAliejoi dcruboksirugidiq*. -yro gicusio lipidoi, sudoryii "
p:i::i:$ir;i*:,;fl
-Redkciid' kurioje susjdqro riebqrdr
il:. ;#?'$,r*il'-i6} #iffi ir}' ff
;Sli-""t",i""*,"1ili:1.'j:,tff\1";.11;,:':T;il:1.",;',%1"fi"Hi*::'i,1;"3i;Xilf*:L'il11".T:"1:'ldri'
t
Vcnduo
Vdndens nolel
Vcrnduo. (HrO)
desuonjes ir dviejq
yro svorbiousios Zemes junginys. jo fro Zemes povirdjuje, olmosferoje, gf/Unq orgonizmuose, ougoluose. Didiiulis vondens kiekis sunoudojomos kosdien buityje ir promoneje. Poprostoi vondenyje yro iBtirpusiq dujq, druskq" ir tericlq*. Toip pol Zr. p. 53.
IP
"\i4r Molekul6 lad poiinc', d61 to i. vonduo ge-
ros polinis tirpiklis-.
.Ledqs. Kietoji vqndens formq. Jo sondoro laq molekulin6 gordel6*, kurioje orsrumos tcrp molekuliq yro didesnis negu vondenyje. Toip yro ddl vondeniliniq ryiiq.. Toi reiSkiq, kod ledo tqnkis moZesnis negu vandens, lodel iqldomos vonduo plediosi.
Vcndens ctscrgos .Distiliuotqsis vqnduo. Toks vqnduo, rs kurio distiliuojcnt* poiclinomos druskos*. Jis lobci grynos, tqaiqu iame yrq iSlirpusiq koi kuriq dujq. .G6linimos. Juros vqndens perdirbimos, pc$olinont iltirpusios druskqs*. Toi otliekomo disliliuojqnt* orbo jonq mcinrl budu. .Gryninimos. Bokteriiq ir kitq povojl.rgq medZiogq poSclinimos i5 von-
oLcrikincrsis kietumcs. Vienos i5 kietumo tipq. Iis qtsirondq dq1 istirpusios
druskos*
kcrlciovondeniliokqrbo-
noto. Toki vondeni golimo suminkiiinti virinont, dril to susidoro netirpi boltos spdlvos kietoji mediicrgo (kalcio kqrbonqtqs, qrbo,,nuoviros"). r/
Vinnont kielqjiwon-
denj. ont kotrrrumo elemenlo susido.o
.Pqstovusis kietumqs. Suddtingesnis vqndens kielumo tipqs, nes lokiqme vondenyje yro istirpusiq kolcio ir mognio druskq* (sulfotq ir chloridq). Tokio vqndens negolimo suminkitinti vidncrnt, o tik distiliuoiont* (gomrncnt distiliuotq vqnden!) orbo minkBtinqni jonq moinq bidu qr ncudojont vqndens minkStiklius. .Jonq mqincri. Budqs vqndeniui minkBtinti (Zr postovusis kietumqs). pro tokiq medZiogq .I(ieidsis vcrnduo. Vqnduo, kuriqme Vonduo teko (notrio c iuminio siliknkoip ceolitos yro iitirpusir{ kolcio ir mognio drus- tos), kuris poSolino kolcio ir mqgnio kq*, pcrtenkondiq i5 uolienq, vir! ku- jonus, pqkeisdqmqs juos nqtdo joriq ieko vonduo (Zr. kalcis, p. 57). ncis. Jonq mqinoms gcli buti noudoJeigu vondenyje 5iq druskq ndro, jomi kci kurie orgqninioi polimerci'. toks vonduo vqdinqmqs minkituoju vcrndeniu. Yrq du kietumo tipci: laikinosis kietumqs (jis polyginti lengvoi posolinomos) ir pqstovusis kietumos (kuri poBolinti doug sunkiou).
l;l[i*Ji--@,f;.."";"l$;
dal slsido,ro rngs
Upill vonduo kietqs.
Iuros vondenyje yro
Atmosferinis vqnduo oDr6gnumos. Vondens gcry kiekis ore priklouso nuo temperqturos ir yro didesnis (iki 4".), koi oros Siltos.
i5 oro sugeric vqndens gqrus, luose i5tirpstcr, ir susidqro koncentruotqsis* iirpolos. Kol ,o
oHigroskopinis. Apibndina medZiogg, kuri goli sugerli vondens iki 70% sqvo mqses. Si mediiogo potyitq, bet neiltirpsto. sugerid
.Sugericnti dr6gmg. Mediiogo, kuri
vondenj.
chlo
oVqndens minkitikliqi. MedZiogos, noudojqmos pcstovictjom kietumui poiolinti. Jos reqguojo su istirpusiomis kolcio ir mognio druskomis*, sudorydomos junginius, kude nereqguoio su rnuilu.
rf-
1,.';i#,:k€B?W *"";i"iil"" ^
->
\4 oDUlontis. Apibudino kristolohidrcrq kuris ore prorondo doli kristclizocinio* vqndens. Pcviriius opsilrcukio
Kieroio von- Munos 9rulnzrqs n , (nqtdo -, (kdlcjo n I i,ig";iJl-;'Ji s"';l:;i;.r T!sl:,
dens liolcio
crpnoSomis. '/
Bolli millelidi, dlsironddntys oni notrio
92
Kietdjdme vdndenyje muilos blo.rioL1 muilino, susidoro drumzles.
'Druskos,2l; Gdrdvisos, londensdcijd, Tj (oncert.uolos,30; (ristd]izdcinis vdnduo,2tj xvcpcwrnds.95i Moletrutir6 sdrdela, 23j Polina nolelule, Llj Polinis tnpiklis, 30 8[qstrs l,erls qbj T.rsdtoi 9G. Vdndeni]h's rysys, 20.
Minl
Notno
j'*'
.Plaunomoii soda. Pdimtqs nqtdo kcrbonqto kristclohidrcto* pcvodinimos (toip pot Zr. p. 55). Buityie noudojcrmo
vcndeniui minkiiinti. qa
'Djstilidcijo,
L06j Druslios, 39r
{ stolohidrotds, 4l; lolim€t.i,
86.
Oros ir degimos mi6i,nys, kuriome yro deguonies, ozoto ir onglies Itq=. , tol dujq. oroksrdo. goubio Zemg ypod
,rs ir svorbus visoms gylybes rddims. Dlos dulqs gohmo qtskirti skysio oro Irakcin6s distiliccijos* budu. ]os noudojomos koip promones Zoliovq. Ore dor qoli buti giek tiek vondens gory, o vir6 koi kuriq vietq .tersalq*. .Letcrs degimqs. Degimos, kqi iemq temperqtDrq ir nerc liepsnos. Toks
Ielos degimcrs yrc kv6pcvimcs. .Liepsncr. Silumines ir Sviesos ener, gijq miSinys, susidqrontis \,ykstant greitcrm degimui.
.l(orozljcr. Metclo ir ore esqndiq dujrl reckcijo. Metolcrs oksiduojcrmcs*, jo poviriiuje susidaro oksido sluoksnis, clcrZnoi skotindomos tolesnl kitimq, bet kartois susidqro tokio pldvel6, kud squgo nuo tolesnds koroziios.
Korozijos golimo i3vengti, jei de-
guonis neposiekio metolo crbc jei elektronoi negcli polikti metolo (ir. kqtodine crpscrugq, p. 45). GeleZies korozijo vqdinqmc riidiiimu (ir. rndys, p. 60).
.I(v6pqvimos. Leto degimo, rykslon- .Fotosintezd. Fotochemin6 recrkcijo*, dio g1'l'uosiuose orgonizmuose, Ior- q'kstonti Zqliuosiuose ougoluose. mq. Gliukoz6s* reckcijoje su deJoje i5 onglies dioksido ir vqndens, quonimi iSsiskirio lilumo. Si reokci- veikiont Scules energijoi, susidoro jo chemi5kci prieSingo Iotosintezei. gliukozd.. Fotosintez6 chemilkci pnesrngqs Kvepqumur procesqs. jssiskirjontis Anglies dioksrdos,
I orq.
Deguonis
€ -+
c6H)'o6 + 60' 6co' + 6H'o + ENERGIJA Gliukoz6s ir deguonies redkcijoje iSsishrio
dujq ir mediicrgos vykstonti egzo- oKurcs. MedZiogo, deginomo Silumi termin6 reqkciid*. Degimos pcrnei energijoi gouti. DidZioji kuro doprostqi vyksto ore. kqdq deginomo Iis yro gcmtinis kurcs, susidorgs i3 mediiogo jungiosi su deguonimi. senoviniq ougolq ir gyvunq liekonq. MedZiogos goli degti ir kitose dujose, pvz., chloie. Poprcstoi me, Medieno --:aniou- comlinis kulds iisoundhos siqi :inonds ku.os. dZicgos sovoime neuisidego. Degimos turi prosiddti pokoitinus (Zr. 1(r" oktyvocijos energijcr, p. 46).
oAzoio ciklqs. P""i;;; G'p ;;;; syvunq, cugcrlq ir dirvos cirkuliuojondio qzoto kiekis.
,+
Sou16s
6HrO^':5=' C6HrzOs + 60)
Reoquo;onr onqti-es-dicil<-sidui su vdndeniu susidoro qliukoz6.
--l^\
* " *-:
''
.
TdT
!-/ r
ios' (poprostd metdnds ) deqo d-ii tdnds duii
:ff:J#|:i;;: r
u-^,w-
Ndllo'
Almens dnglys'
oKcrloringumo vert6. Situmines ener-
9iios, goutos is tqm likro kuro kiemqtqs. Zemiqu lentelele poteiktos skirtingos kci kudq kuro ruiiq
cH,/d.), o (d)- co,(d) + 2H,ord) + FNLRGTA: :RSIA\ kio, Meroms dro Andl:es vq;duo ,eilolineo deguoo's
diokjdos
virimui ,
vertes.
.Greitqsis degi-
dirvq.
mcs. Degimcs, kurio metu i6siskirio didelis kiekis Silumines
ir
Sviesos ener-
gijos. 94
oAnglies ciklqs. Anglies cirkulicvimos iS oro per gY!'unus,
Irimos ir nus6dimds
3
"^i"e."urgt"
kilodidulioisl I srdmui.
'Arhocitds 65 (ALDenB onglvsli Benz'nds, 85, Egzorehine r.dticiid, 33i Frdr
'Almens dnglys, 65j Angliddn.lenidj, 90j Bdlttmdl glj loroch€mine red}cijd, 46; eliul
661
Aktyvumo €il6
TTv
' uzterstumqs
Kenksmingq mediiogq, kurios sucrrdo nqtrfrolius Z.me" p.o"..us, i5melimos ] otmosferq, Zemg, upes ir vondenynus, vodinqmcs uZ_ terStumu, o medZiogos terSclcis. Zemiou pcrteikti poqrindinioi
ulterltumo loltinioi ir tipoi. oBiologidkqi suskylcntis. Terminos, oEutrofikcciiq. Spcrtesnis f,p_t!.t9t]l1l1i: "t"aziogq, Kronr DcrKrenloms gqtrmq
kuriq vei-.
suskqid!'li
.
i l,"Jl1?l?l^l"j: l]","11!r]':lq ^?_:IsDroroglsKor suskylqnfys (dqr zr. biolo-
ku!o_' pri.em.oi(q. yro pog;ndine rugscrrt rerq susrddrymo
a
(.)
E
.fn
;
a"?i 5v9
9i t/)*! =
'69
.!!
,
I3 dulomobiliq,
turirl beD,zine yro dntidelondtorious'
],
e E 6.E
_tr-,
s*;3 ?€{ri i I9:',o o o o !l
8;
!1
;Z;€.2.1E
x.9
!," € o*
Y
3
I
E!E .9
'6tr
Eit
siir,riiEit
#.! I
.E !.9
d
i,
*
E.9
I.E g
3
lsiitfE
;NB
.it
a
I 'Ftqn, E i>o i>'i69toC!Ed
!g*iEsii
i,
a
s€rariEiiE
E,E
9.^
ii8 -
5
.!!
visiikoi sudegls eleklriniq ir outomobiliq kurui'.
mreslo
iie
H*{ EH,F5g
I
',
nmoeos qrs
U
-^,i.!i9z!!!9€Er'6
g .sI 'd:!'i6.
Ios bus sougios tik
44)
l
Loboi nuodinsos.dnslies
rodio- -
po iiikstondiq metq.
r
i
vqndens qu_
ct*offi;
Poldidotos
p.
t I
gclq crugimos, susijgs su ritq ir loslctq, otsirodusiq "irr"t,l,1itdel trqsq
Anglies-dioksido, kuro' deginimo Produklo. koncenlrdcijd dtmosf ercje loipsnilkdi dideid {Zr. Siltndmio ef eklds).
ir
merotq, rsip pdr
i
perreklious up6 se. Ddl ro vonde nyj e sumqZejo -.".-------' nugoi5tc Zulys. ' gi5koi susJ
ta"sht
'd B,
H'€iEd'riESeE
d
d S Y.!i-9',&.zE,S
",
teiroelilsvino, ilmetdmi
gl€frEs€stggfl,ffir
d; .s '0
';*
I
&,e
f
ag,s
'=tP
3rigig€tn'iE
qd.!
ReL
.!
EE
a{
a$9! fi.9€; a
'6
I
.l -..r=!. $E E;i 8.3
l*g
!i E rEE* O
E
a
U
.9 E
6 E
z
E
'DrusLos, 3q. Pdvoddimo redkcijog 44: n6dukcijo. 34, S"prios
o rigsly..
38.
U
s
*E
Elementq sovyb6s Zemicu Ienteleje poteikiomc inlormocija apie periodin6s sistemos elementq fizikines scvybes (Zr. p. 50-51). Nei5vordl'ti pqskutinieji q
Aktinis
Ac
227
Sn
89 50
Aliuminis
AI
Is c
t3
27
95
243
6
t2
tu
I8
As
33 85 7g
40 75
Astdtis
At Au N
Bdris
Berilis
Be
Bi
Ceris
cl
Chlords
Cinkds Cirkonis Disprczis Elbis
Dy
Europig
Eu
F!
Gelmonis Gyvsidcbris Hofnis HeUs Holmis Indis Iridis llelbis Itlis Kddmis oa
20s
t9.3 0,808 3,51
t
1,85
s.8 2,34
r33
1,9
7,19 ?,14 6,49
16
162
I
t9
167
l,itis
Li
27
59
8.9
84
2,r6
850 63,1
i
I3I
3,521
139
6,19
t492
-t12
108
3410 3330
,/I
7
0,53
175
9,84
1650
3
774 2900
-157 920 r80
57
t487
1330
I2
24
|,74
650
lll0
25
55
7,2
1240
2to0
Mo No Nd Ne Np
42
96
to,2
26I0
5560
I1
23
0.97
144
7,O
Ni Nb Os
Mg Mn
97,8
'|,21
890
1020
3030
-249
-246
IO
20
93
237
24,4
2a
s9
8.9
1453
2?30
4l
93
24',70
3300
76
190
8,57 22,5
3000
5000
45
106
\2
1550
3980
78
195
2t,4
t769
4530
94
242
t9,8
640
3240
254 s35
3130
1030
2730
640
2t0
9,4
247',1
Pr
59
t4I
6,78
r560
Pm Po Ro
61
147
9l
231
15.4
1230
88
226
5
700
86 75
222 186
20,5
3I80
5630
45
103
\2,4
1970
4500
37
85
Ru Sm Se
44
10I
2s00
4900
62
150 7g
7,54
1070
I900
34
4,81
2\7
685
Ag
47
I08
961
22t0
t280 271 2300
7,2 795 28,'1
1890 424 1850 -zta 1410 1500 826
3930 58,8 3470 690
-34,7 24A2 907 3580 183 2600 2900
2440 824
89
4,34
I500
2,07(!ombina')
113
1,96(nonoklin.')
ll9
45
5l
3000
Sr
38
122 88
2400
Pb TI
82
247
I I,3
81
204
I1,8
Ts
73
181
Tc
43 52 65
99 128
16,5 I t,5
I430
114
2930 184
32\
765
68 (Foslo!ds); D€indnros,
I0,5
2\
2600 2000 5300
22,5 6,98
Silicis Skdndis Stibis
32
gldlitqs, 64j SonrybnA dromi,
Tolis
T Tulis
Th Tm
u H Cu
28
r59 48
960
I140 -61,8
688
\2,3
sb
-269
t73
s
1,53
Sc
27O
t92
Bh
14
1460
t57
Rodis
Rubidis
7l
Si
28O
2220
937 38,S
Bodis
t440 -188
3000 2830 357 5400
'I,3
ldltd6is 16slorq6, rdudondsiE IoElords,
0,86
84
11S
I 12
l,s4
39
Po
70 56 73
4,93 8,64
40
l9
1640
3l
t27
temp., 'C
?t4
1310 29,8 1535
5,91 7,86 5,35 13,6 13,3 o,t47l 8,8
20
36
Lydymosi
-I96
t57
4
4830
Neptnnis Nikelis Niobis
(s/cn'1
214
12?)
165
(2600)
Tanlds"
29',70
223
178,5
2470
clonine
I063
87 64
201
Molibdenos Ndt.is
Sdnlykind mas6*
Pd Pt Pu
5.24 t,tt t 220 1,82 (bdltdsis') 44,2 2.34 (roud.') s90
t52 31
Slblimdcij!,7i Tcrkis. ll5.
Xe Lq
613 (sublimuojdsi
-l0I
s1
66 68 63
49 77 70 39 53 48
Cq K
Kt
(302)
3.\2 6,78
52 65
2
13;
t
320A 2270
186
5,',72
80 140
24 30 40
He
Yb Y
3,5I(deimsntcs') 3750 I,4 -189
11
35,5
1050 232 660 0200)
2,zs(srofitos.) 3730(subl.*)
I
17
Ho
I!
7,28 2,7 \t,7
197
83 5 35 58 55
Hs Hf
In
10.I
210
t3l
32 80 72
Cd
'Alomiris slaiaius, ne hdsd, 24;
Ge
I{olcis Itulis
Mdgnis
(e/cmr)
Ils
56 4
P
Froncis
Td.l
7
I
Deguonis
skdieius"
Lu
Elementos Simbolis Atominis skdidius*
Anglis
Hlcmenlds Simbolis Aiominis
I4l0
2,33
1540 6,42 2,62
444 2360 2730
630 768
1380
327 304
t'144
3000
5424
22AO
3500
450
t380 t460
8,27
t360
990 2800
4,54
1675 1750
3260 3850
22 90
232
92
238
23
5I I
5,96
I 29
64
8,92
74
I84
tt,7
169
t9,l 0,07 19,4
1540
1730
ll30
3820 3000
1900
t
-259 I083 34t0
252 25S5 5930
'Atominis skdiii$, l3i MoroLlinin6 siord,70i nortbinA Ei6rc,70i Sdntvkino dtoEin6 hcse,24i trdLi6, ll5,
junginiq* povcdinimq sudorymos fcprcstqjq orgcniniq iunsiroo,s. vodinomi rokie junqinioi. t
I
I
*.?:1:'i"^,T:,?:1::t3gis grupe . ne voclrndru Pogol I f z etopq. etqPos I lssirink sdkini is ilvdrdiaq nuo o) iki i). krrie opibudjno iFskomq nolekule. iddq Dereik Prie dtitinkono nunerio i6 2 eiop;. o) Molekuleje yro lik dnslies I vdndenilio olom'l bei viengubieji ryEidi'
:l,y:"..yf
iniu. turindiu onolies ir vondenipiosiiedo pnerdeJiu, dlomq skorcrq (zr lenler9 ze-
orbo ruri ri! vienq runkcine
0 Moh\aleje
@ruo gruPe
lro
dh€Les.
fuu,
kd'" grodi_ l;;;
\mdeaijo i!
ongxes cnomu
eson r'irp dne}l mgues olomq 9) Molelulete yrd onqbes. vonderulio korboksiro grup6 nele
(-CooH).
HO 9rup9,
i gdlnne -dndlis, pvz.:
iJ i\-
ir t^ li--\, f!:*
V
7
:lg"jij*f,;"T'[,';itrfl11""i;]r-" soline CHO glupi.
ED
t^ l--l-\
Molekubs, tunhtios tik onqlies ir vondenilio
dlonus bei viengubuosius llsius' povodinrFos prdsrdedd pnesdeliu. rodoniiu dngles olomq sko:i'J (:,. pnesdeliLt le-rele p. t0lJ. povodinrmds boigiosi golune dnds, polyzdiiui:
V OOO n w
*il:'".:yi"J",:.f"ffi"i:il:rd:
f
e"sri.""r.-""
Q
"1ii'"lil
@
**;,"u""
OG
-trlr-
OC
<Etdnos
<
3'metil-
-------'-
dlkilo grup€s
dldehidoi". Deguohies diomds pdvqdinimds junginiq, turinaiq onglies ir vonden! io, lio olomus bei kdrbonilo srupg CCO-) torp dvieju srdhdines dnglies dlomq, prdsidedo pnesdeliu. .odonaiu onslies olohq skdidill (zr plieideliq lenlele Zemiou). lis boisiosi sdlune -ononds, pvz.:
C"H,", Skdiaius povodinimo prodiioje rodo dnglies dlomq, prie kurio prijLrnslo aonine grdndine. Poprdsldi dnglies olomoi numeruoiom' nuo lo qolo, prie kuno driiousidirao Sonine grondine.
Pdvodinimds runsiniq. tunn.iq lik dnSlies:r vdnde-
nlio olomus bei lrigubqji ry;i prdsrdedo pripsde-
nu. roclondu onglies dlohq skdiiiLt (2, p,iesdetiLl lenlele p. l0l) Jjs bdrgrosi qolunF -inds_. pvz.
Molekuliq, kurios sudoro snslies ir vondenilio oiomoi bei vienos or ddugiou halogenq' stomq, povddinimai p osidedo holosenq povod,nimdis: Iluor'. chlor-. b!om-, iod- otitinkdmdi Iluorui, chlorui, bromui ir jodui, polyzdZiui:
"***>
^.Er^ (Jc-{3
o olsokos p@od,nimos bdigidsi il Toliou pogrindin6 grdndine vodinomo koip tprosta (tr l),
Metilogrup6
,;"f f hi,s::f ",?",il":*o*F,*,^fi.T:f ilf ii*,:#l&1il:it'.r"@
d) Molelulere yro dnolles. vondenilio ir hidroksilol COtt) drupe. e) MoleklleJe yrd dnq ies vondenr.Lo ir
Sokoiinds molekdes povqdinlhds prdsidedo oi!okos povodinimJ (5onin6 srdndine') .lei molekuleie yrd tik dnqlies ir vonden io olomq. jis p'dsidedo pnesdehu. roddniiu olsdkos onglies clomq skdiaiq.
Sios molekules yro
olkindi'.
-otomcls
Chlormetqnos
Pcvodinjnds Junginiq. iurinc:q dnqlies L vdndenilio dlohDs bei hidroksilo qrupe GOH). prdsidedo
priesdeliu. rodoncju dnilj;s oromJ s'Io-ciu (2, Ienlelg p. 101). Jis borsiosi solune -onolis. pvz.
V
Broneronos
V
Chloro
Povodinimos junqiniLt. lutr6'q dnql'ps iJ vdnoenr lio dromu" bei korboksilo erupe CCOOH). prdsi
d"dd prieidAliu. rodontiu onslies o'orq skdin'Ll 7. lenl.lg 2emiou). Jjs bo:giosr 9ol-ne -oto rngi Metdno .nsltis
Visos 6ios molekules
Fo alkdndi'
P@odinimds )unginiq, runnciq rik dnglies ir vondehilio olomus bei dvisubqji ryii' prosidedd priesd6lru. dnglies alomu skotirt (ir. priesdeliq 'odonaiu lehrelg p. l0l) Jrs boisidsi solnne -end!. pvz.
V
Povodinimos bdigiosi toip poi, koip ir soaiUj . onslidvondeniliq pdvddilimoi, lorsi visi hologenq dtomdi bniq pokeisii vonden io olomdis (Zr 1). I-r holoseno olomo" nero lik grondinA- qdle. povodinihe nurodomos onglies otono, susijungusro su holoqeru. numeris. Crondine nume'uojdmd nuo lo galo, prie kurio crriidusioi yro hologeno
lei -OH srupd y'o ne moleku-es goluose pries Pdvdorn'ho nurodonos numec onq!e" dtoho. susjiLrngusio su hidroksilo grupe pq!yzd:iL,j:
z-propdnolis
Etono
dtomds, poryzdZiui:
lnsitis
3-iodheksonos
>
V
Sios molekules rao kdrboksirngstys.
Deguonies dtohos
prieidolioi onglies olonrl grondinei ivordyii:
I
skoiiius
-- -----------Du -----------Trys Keiuri Benkj Seii -----'---Septyni-'---- - -'A-Siuoni
Vienos
Sios molel!16s
100
yro otkoholidi'.
rAl6nai, 78j Akenot, 79j Nkindi, SOj Arkohotidi,32j Dvisubosi! ryiys, L8; Funkcina s!up6,77j Hdlosendi, nidi junsilici, ;6ninA sidndind, ?6; Trisubdsis ryiys, t8j Viensubdsis .yiy5, tB.
gron-
Prie3d6lis
l-cblo!-2-brompentonss
V
din6je
?2j Orgd,i,
metet
prop-
but-
penrheks-
heptoLt-
Sios molel
'Aldehiddi, 80j lendloii lo!nul6, 77 (Homolosina eili)j Hdlos€ndi,72: Hdlogeno!!..ndi, 8l; (drboksilngitys, Xetorc! 80; SonilC grdndina, t6.
8Li
Lcborciorinici ieieriq dujrl gcvimo biidci Zemicu opro31'ti_ Sesedq dujq nies gqvimo btrdci. Anglies dioksidds
dnglies dioksido, chloto, vondedilio, etetro, qzoto f -
V
Zn(k.)
cleguo_
Anslies dioksido
Ruiulinis
2HCIhq)--+ CoCI,'H,0kk.)
l!el9 ?l:lf
Druskos rnsgtis
piltuveliy'
denilis
Prdskiestq druskos riigstis Dujq iileidimo
Ploksd-id-
Duj'l -rrt;;,^"
-
vonduo
Hr(d.)
Vandenilis
c}]ondos
redslolo
(tr
P. 53) gdundmos druskos rugscrot su
cinkogronuFrns. Kdd red].cijd lYHq sreiiiou poDroslar idedomo nedauq vdno (II) luHdto. Vcndenilis su,e;komos vi's vdndens (;r dnglies dioLsidos P t02) lei reikid souso vondeniljo,
cQ(d.)
v;nduo Aners
, .Kohi; rqrbonords rl.gsrE cruoddds
Cinko
Vondenilis
swinos V
Dujq cilindrds pripildomos vondens ir poDqrdinus posiotomqs ont srovo su kjouryme ljesioi vjrs duiu isloidimo vomzdelo onsos. Sioje redkcjioie ilsiskyrusios duios leko duiu isleidiho Plok:iiodusD6 vomzdeliu ir iislunio G cilindro vondeni. Toks dujq surinkimo budqs vodi, nomss vdndens iistnmimo btrdu.
coco,{k,)
+ 2HCl(oq) -+ ZnCl, +
Cinkos Duju i!lejdimo
(ri p. 65)
goundmqs reoguojonl druskos rnssaioi su kdlcio korbonotu (mdrrnuro gdboleliois).
Vondenilio gdvihos
Azotos (ir. p. 66) sounomos, pdiolinus i! oro onslies diolsidq ir deouoni. Konu su ozoiu lieko Siek hel- ineitiniq duiq'. Angues dioksL dos. lekeddmos pro noirio hjdroksido tiryolq, sugeriomds.
dioksidqs
Chlords (ir. p.73) qdunomos oksr duojdnt' ko;centru;tq druskos
rnsst ir -ndudojonl mdnoono {lV) oksidq. Si redkcijo ctlietomo trdu-
MnO,(k) - 4HCl--+ MnCl,{oq) ,nsono rrvJ
C),(d.)
Druskos }4ongono Chtoros
Y lrcto
sovimos
Hp{sk.r Vooduo
Sioje redkcijoje irsisk)rusios
clujos turi nedsuq votrdenilio
Or(d.) + 2Cu(k.) -+ ZCuO(k.)
chlorido ir vonde;s. Vondenilio
chloridds paSolinomos pldundDl clujos vondeniu, o vcnduo leidzionl dujoms teL€ti pro xoncenlruota sieros rddlli. Pd, soli@ chlorcs surenko;;s i dujq cjlindrq. Kqdonsi chlorirs suDkesnis ui erq, iistumjo ii iS duj't cilindro. Siuo bndD surent_dnt dujos chloras pomdtu
Dequonis
Vdns
Yq{"
Koncenlruolo sieroa ruqslis
(dtoviklis'J
Eteno
. .,
vdndenLno peroksloos
sovimos V
sieros ruoltis
CH.CH,OH(sk.) - Frdnolls
r
C"H,(d.)
fr*L"
+
2HrOr(aq)
hos ndno hidroksidos neooteklu i miSini su rngitimi. Notri; idr;6
.--
Ploksiioduqn6
Krislolizo-
"Dehidldtlojarti m€.ltidsd, ll4 (Dtiovi}lir); Olsi
34.
+ Or(d.) Desuonis
(ii p. 69) sounomds skoidont vdndenilio peroksidq. Kotolizalotius' ylo mongano (IV) oksidos, kuris pdsreitino liq rcokcijq. Dujos renkomos issluhicnt vcndeni (ii onsues dioksidds, p. 102). Iei jos luri buii squsos, proleidiiomos pro l
Stovos su kiouryme
Stovos su kiduryme dioksidq).
102
Deguonis Dujq cilindrds
ljrpole sugeridhi rngs-
Vonduo
Vooduo
Dujq isleidimo
. tres gord'. Ltenos surenkomcs viri vonoens (zr.
Ndtrio hidroksido
2HrO(sk.)
_
Etenos (ir p. 79) oounomos dehid!oluojdnt (pqBdlindnt vondenj) etdnori, koi iis reosuojo su koncentruotd sieros rngifimi. Kod neputotq, pridedomd dliuminio sultdto. Apsouqine kolbo reikdlingq rom. kdd orsililljndj isiurbio
dugnd
V
r
H.O(sk. Vrindrc
Desuonies govimos
'Ine i.as duio.,
4?: (drdlizdto us, 75,
Lcborctoriniqi bcndymci
Kotiionq* atpazinimas
Mediiogos atpoiistomos. ivdiriqis-bdndyma.is.. Kqi kurie qtlielami sud6lingo qparcrtUlo, kiti vcdincrmi lokybine cnclize. K(Ii kurie sude-rjngesni rlrimoi L--^S,::"_pSR:""11. I opskritoi sruose dviejuose puslqpiuo,se itsdesqdi pqprdsri bondl,rnci, kuriqis 1"l33ll !:,r_11 qlpqzrnfl vcmcbnl, zrnomqs dujqs, anijonus" ir kctiionus. bei kqi Lrrriuos metalus. iralirnc It"l1YSJ_qgIT" lpotinti pcrgol isvdizdg drbq kvapq ir tai psrvirtinti bcndymais. Tadicu
l:.,_,_11! (vrsocrcr Tpj_r]"1' gendusro
nelmonomd, tenka driil
prqdeti nuo tiepsnos testo). Norint nustotyli jong (
LieDsnos testqi
Dauseli kalijonq-, essniiq junsiniuose, gstims otpoiinti lokiu poaiu liepsnos lestu kaip ir slpaiisrdnr grfnuosius metdlus (kcop dllildi liepsnos testq zr. p. 108). Lenleleie. delineje. poteiLti koi kurj€ iiepsnos iesto rezultqtoi. Kdlijonoi toip pot otpoiFtomi otlilus lon likros reokcitos. Nepotsi lokiq reokcijq oprol!'to le.teleje iemi@. Sie bDdoi netinko qryniesiems metqloms dipqiinii, nes metslsi netirpsld vdndenie, tod6l jq lirpoloi nesusidoro.
Vondens (H,O) otpciinimos Pridek bevqndenio' vorio (ID Eulloro. Pridek bevqndenio' kobolto (ID chloddo.
Bdlti vorio suliolo miltelioi pdmelybuojo. Melynas kobqlto (ll) chiondos rousvejo.
Rezultdldi
Simbots Aliuminis
Atsr
Bondymoi duioms crtpcriinti
d) I mediiosos tirpolq ipilomq natrio
Bqlios nuos6dos, lirpslondios, koi nalrio hidrolsido perieklius.
b) I medriosos liQolq ipitsms ononio-
Bqltos nuos6dos, kudos nelirpsto, pridcjus ononiolo pertekliq.
lto
c) Polysink su svinu, ZL Zemidu. NH{+
D.:gsnti skqiele
ihsmo i dujq mesidu.
I mediiosos lirpdlq dtsorgioi ipildmo notrio hidroksido lirDolo ir Doiildono.
Ilsiskirio oitrous kvapo dmoniako
o) Zr [epsnos lestq.
Kolcis
b) I mediidsos tirpolq ipilomd prodgities tirpslo.
Susidoro boltos nuosddos.
skiesto sieros Cur*
Anijonq* cipaiinimas
b)
Sicis bandymdjs golims qtpoiirii kai lariuos junsiniuose esodiius dniionusr Anijonqs
Sinbolis
Rezultaldi I medtisgos lirpdlq ipildmd sidobro
Kqrbond-
Chlolidds HCOj
n
ro-
r
Nit!otcs
NO;
Sviesioi selsvo€ nuosedos truputi
o) I"junsini ipilamd prqsliestos druskos
Iasiskirid qnglies dioksido dujos.
b) Mediiogq bondomo tirpjnti vondenyie. luriitiome utriversclioio indikororidus-..
IStirpusi nuddzo indilotoriu pumurine spolvd (polygink bohdymq ton-
I medAagos lirpolq ipildma sidobro nitro-
Smulkios bolios nuos6dos, iircsld omoniolo tirpole.
o) I mediiosq ipilomd proskiestos dtuslos rlsSties.
Issisltirio dnslies dioksido dujos.
b) Med;iogo tirpindmo vondenvie. turir-
Iitirpsto, iolios univerEolusis indilo, torius virinont posidoro purpurinis.
I medziosos lirpslq ipilomo sidobro nitro.
Gelonos Duosedos, netimsto dmonioko ti4'ole.
ipilomd sele:ies (ll) sullalo lirpoI ljrpdlq po
S'rsiliejus dviem sLysiioms susidoro
aiome unive!solioio' indikdlori;us.
lodidds
lo,
o) Zr. liepsnos lestqs
lo *oncenlruotos sieros lnqates.
Sulldtqs
so,'-
I tirpolq
Sulilds
sq-
I tirpqlq laiinqmqs borio chlorido tirpolos.
sr-
I tirpolq ldginonG gvino (II) acetcto lirpo-
ldlindnss bodo chlorido tirootos.
Geletis (II)
qenuo KrbonqtuD.
(ID
Pbh
I
med;iosos lirpqlq ipilomo ndlrio
c) I mediisgos tirpqlq ipilohq qmoniq'
Susidoro melynos nuos6dos, kurios po to Eiirpsta, lirpolqs posidoro ryskioi
o) I nediiasos tirpolq ipildmo nolrio
Susiddro blyskidi iolios nuosedos.
b) I mediiosos tirpslq ipiloma omonio'
Susiddro
d) I ned;idsos tirpolq ipilomd nalrio
Susiddro roudonoi rudos nuos6dos.
b) I mediiqsos iirpqlq ipilomo dmodio-
Susiddro roudonai mdos nuosedos.
o) I m€dziosos tirpqlq ipilomd notrio
Susidoro boltos nuossdos, tirystoniios notrio hidroksido perlekliuje.
b) I mediiqgos iirpslq ipilsho dmoDid-
104
Mg*
q) I mediiosos tirpolq ipilomo ndtrio hidroksido tirpolo. b) I medriosos lirpolq ipilqmq omonis-
Cinlos
z**
d) I mediiogos tnpoh ipiloma notrio
Bo-ltos nuos€dos, ti.rDios oraskiesloie
'Aniionas. kdtijonds, 16; Bevdndenis, 41 (Antidrdtds); Universolusis indikdtorius.
b) I medriosos lilpolq ipilamo omonio-
38.
nuosedos.
Susidoro boltos nuosedos. netirpstoD-
dios dnonidko pedekliuje.
otslidumet ivinq nuo oliuminio.
druskos rnsiryje.
Sufidds
blylhoi iolios
c) Taip pat Zr. liepsnos lestq, kod
Mcsnis
Bqllos nuosados, netirDios Draskies, toje druslos russtyje.
Susidoro nelynos nuos6dos.
Susidoro bsltos nuosedos, netirpslon-
iios Ssrmo pertekliuje.
Susiddro boltos nuosedos, neiirpston-
aios dmonidko penekliuje.
Susidqro boltos nuosedos, kurios iS-
lirpstq pndejus nqtrio hi&oksido tirpalo penekhtl. Susidoro boltos nuosedos, kurios
lirpsld, ipylus omonislo tirpolo.
i!-
MedZicgq tyrimcs iirti"noudojoma rechnika. pirmiousio siekiqmq sauti lvarq mediiosos Y:9:lp:-:(pnemqisos. i3krerpio ivairi pct!'],zdi eksperimento rezultqtus). Apie koi kuliq crtskyrimo ir vallmro iechnikq, kTrio noudojcmosi Svarioms mediiagoms gouti, oiskinomq iiuose dviejuose pus_ lapiuose. Siekroni nusiqiyti medziogos cheming sudet! bei idtirti jos lizikines ir chemines savyi,es. lcikomi jvdirDs metodoi (kokybin6 qraliz6), o nodni suiinoti jos kieki, oitiekomo rseKyorne qnquze. uaugiou intormocrros rosile p. 104_ I0S ir t0B. .Disliliovimos Dne u skysirq nisinjo ,sskvrjmos.
priaroist srd
isskyrimos is;I-ysiio kd,t:nonr.' Temiou rnmo remperolil!d turintis sL!sris isgdruo o
pi'miousid
"
vel sus kondensuoio tibicho solly-
Termomelrdsj juo viend poskui krro
skysciqekstrokcijo.Meozio.
qos perkaljmo
ii
Libicho
leldn6io skysaio Skysnio
ir helo
53;:X"TirPolos
->
/ I \
/
l / \
fi?i"t"1.'i'fg:ili;q gd rpolines.von /. tp:t".".r..i \ t t^j, iililitl,r" rili, ._ l__ldens horekul6s./ r-_,.r-.; I tueno krlo,rld (
J :;;;ffi:-'
\_______-_-__-rtkio
.nepol
--- /- t-ra""-" / f/\ >JA /- .lsleidzidmos . .. virduo /l$ "t.*'d-.. ^ .ssisruoksn:uou. / Tf" , (rabo, t'. | t' rokus') rreris /. / powzd:rui. toi .. ;*be;i". ;;t;;;,;;.;; or t;i' sowbemrs. . {Pol'nis . .. tirpildis' I vonduo vonduo (polinis t'rPi}ris'). ). iigdrindmds kompotii.i". ii,,i"",iu"i"G;ikris' ,i"pdU"i" ri.Diklis' / ., l'".ri"iJ . .' , rome surccr tirDindmoii ' vdnduo ", i;ii:,:H:',; roKps exsrKRqtos. PolYzoys dedridqi. suddMq j3 H$,i:!T.*:ii},.fil:Tiii .
ijiF6;r"
PoDieridus
*lf,lffi;Hj,J?:.:i:i".
chromotoqrofiid'Chromolog.otiid
Nedideliu medZio
rizdaroc srri
;o b,ldos, loik6Sua'eriomoio mds, koi medzio(drbd liltru;jo sq niiinys judd molo/ PoPEnouspei ok}{.{lq me' skidutele, pd' dzidqq (stdcionom€rHo i lirpik rine loze. pvz..
Iilekohlis vdnduo
Piltuvelis
tirpik-
iinus tirpikli. procesos. Sis m-rodo! doz;oi roikomos, jei ,,rphdmosios medzidsos n;ed li;o koirinli. Porenkoit r:rpli
jsmoluojdhos slrysaiq urjmo iemp; Du lilircrvimo bDdoi:
vieno
rio' , < o lunore rnpinys'. r 'o rob'du lrpus u ls Runo Is oo.o lersvoi sounomos po6o.
Mediidgos iirpdlds dtsd.gioi Sildomos vis prideddni me diiosos. kol ddusidu jos
nebelirpslo (gounomds sotu-
q . pvz,. eronorl. suqendhdsrs
Miiinio loielis Sidnddriinenis lenlelemis golimo
togrolijos bffdoi. nusidqii medziogq pdgol n, reikime nediiosos nueiio n lirpildio posiekio olsluno soniyki.
Solusis iirpolos otsqld.
tirpiklyie'(eliu-
ll
Atsolus ii.pdlui susiddro
liekonrissjt-
los vqnduo
Distilidtds
(slq,s-
gi medziog't
iis, sisl
Biuchnerio piltuvds
Slikhnes urinys nufiltluoiomds nonni otskini l
disuliuojonl)
Filt.atos
Aiskirti
(lik skystis)
Greiiidusioi gohho otskini {i-truojdnl Biuchneno prrtuw nes. suaozinus slegi kolboie sLystE glei
lslekontis vonduo
rdr prosrsunkro pro Jrtruojomqti popieriu
Yrd keletos chromqlosrolijos melodq. Viends is j'r )t Lolon6lin6 clnondtogroliid (miiinio komponenlqi dlskidd' mi koloneleie, kunoje yrd tiryiklio ir nediidsos, sqveikoujdndios su molekulemis). Kiios meiodos dujq chromqtostrdfijo (Gsdrintos milinls iishrslomos.- ksi jis, duj'l sroulo veihqmds. pereind ikditiniq kolonelg).
.Kristdlizociia
kristolq susidorymos i6 tirpdloj - svoriq mpdiioaq. nes ii pneldiD oolimo oouli ndi"-u krisroioi nesusidsro. Norinl qouli svdrius kristolus. kot3tqs solusis* lirpdlds otSoldomds, susiddro krisioloi, kude olslirioni lihruojonr. Toip pdl ir p- 21.
.DZiovinimos eksi. kdloriuje. Vondens,
\z \ Eksikolorius /
Nuolot ant siiklo rutu, liuh londeNuoddmosis ir vel iisoruodomas, skysiis loboi tikslidi .iit.-o"
pdv). Skiningq
"ri r: .'
" skvsaio. tieisidnaro. \.
\/\__l;d-:,J
m Skystis.
Kietoji mediidso
t06
lis nu-
Kieioji
.Fldkcine dislilidciio kurid lrdkcindje kolon6lEje dtsk.riomi dD or dduqidu odimo" vieno kitdr \4ri mo lphpe'oluros slrysiioi. Mdz]ou"ios urimo lemperdnros siq/saio goroi pi,hio jsro pdsiek.o koroneles ursq. Loboroloniose noudolomos nedidele. koloneles Ki'os yro qeroko: didesnes, jose heaoZo tdikq. kur susikondensuojo ir susirento lvoirns gdldi (loip pdl ir. p. 69 ir 84).
vdnde-ns'poiolinimos ts heozrdgos. Kietosios medZioqos ddiniousioi
'olt.t".ti" vdnduo
Apvoliddusne kolbd
Lydyhosj lemperol!,os motdvjmds
medzidgo, iojp poi
D;ioukus' nesih(rri(
liuose slikliniuose
dregmg, lodol vondu,
kuriuose vrd diioviklio'. pvz., siliko-
jd mediioso. lis sus. jd i3 kietosios ned;i(
gelio. Ii did-ziumos
sliklo Stiklino Sildomd
letdi, vonioje nuolol moiioDi pdlqil
poiolintos liesio-
;u dri;vikliur.
iiridmdi mediiogoi, uirosomo lempero
Dvz.. bevdndeniu'
villis', 'zdtiui,
(sugeridniio vondeni, ir iei diiovind-
.Lydymosi ir virimo temperdNrq nustotymds
Tyrimos. skrnos pdTzd;io grynurui nuslofyli. Grynoji med;ioso lydosi dtbd vetdo. esonl 2'nomoi temperdtnroi. Iei yrd priemoiSq, iios femperd-
'Bevdndenis, 4l (Aihi.Ldtds)j Diiovi}lis, ll4; Icistdlizocinis vdnduo, 2l; LoLus, lLs; NePolinE molelub, moleLlle)j Nepolini5 liryiklis, po!,is ii.piLlis, sotusis,30j tirpinys, rnPi}1i6.30; lilpumos, 3l
L9
(P6lina
Kokybin6 ir kiekybin6 oncliz6
Prietaisqi
Mediiogos tidomos dviem bDdcis:
Prietdisoi laq chemind irangq. Svorbiausieji jq oproB''ti ir povaizduoii pieiindliuose p.
kiekybine cnqtize mediiosos, f-Yi::-:,:,,,_: l:l-o-" T:dr.,gqY esqnclos oulrnkqmome polyzdyje. kiekis. Zemiou paleikd obu onqlizes budoi. ch"emin6 sudeb:.
Kokybin6 cncliz6
Cid poleiliomi ko'lane koLybine. onotizas pov"J,z_ oaor rvrokyktose loikomds liepsnos resros. t;ip pdr _165. ,orpozh,mo reqk.ilos. kuios op,os),tos p t0,a. NE crd porerkrom meiodoi yro tobulesni. .Liepsnos testos loikomos melolons drpozjnti. Me. ozEgd uzdedomo onr svorios plorinos or nichlono vrereles krlpules li to.komo tiepshoje r slebihos sporvos ookirr'ts {ldip pal :.. p. t05). pries oipozjsldhr {'ro polyzdr vrelele pomerk'omo j ton.-hlru;ros dtuskos rugsiies lirpotq. po lo "horkidr rskoiihomo.
(orsio liepsna .zeno
ii Bundesiklio \.* ':"i
t
vielel6
V
L
Toip pot poteil{i jq brezinici bei cpiiiksliai motmenys.
pdteikiomi koi kurie Zemlou zehjou pdtekiomi hn kjekybines dno!zps povyzdzror ldp por zr lnosAs. saektroskoEiio.
delis dujoms nnkt.
.fibicho idldr.tuvds. Noudojdnos
tymo melodos lit.dvimo bndu. Toi olliekond, loii honl vienq slvsli i kiro
h-il
Zr.
s000
koncentrocjjo yro iinomo. 16 biuleles lilpolas Dilomos
-l --'
Ilgis 15 cm
Golirni
ilgioi
iki elaivalentlnio t*ko. lol suleosuojq onlrosis limolos. TiDolo iuris. kurio reikio ek;ivdlenliniom ioskui pgsiekri, vddinomds tihu. Zinoddmi liiruoiomo iir-polo tjri kolbote bei i! biureres ;utels to tirpqlo tii4 ir koncenlro cijq. goljme opskdraDoli *olboie esohdio tjrpolo
kisuryme. Noudojomos 25-50 cn dujlr cilindrui' loiL]'ti, koi dujos renkomos vondens isslumimo budu. Kdip juo noudotis, porodlto
. Stovas su
Elehronq
PS.9]1".
i
ffi
.Griitsmosis Soldyluvds.
.Gr@imetlini unolizC. Metodos, Lariuo nusrolo mos red:iogos kiFkis koi ii vercidho kitd z:nomos chmines sudaties medziogo. l,!rig qotrmo rengvo' rsvoryl' rr posveni
V\
ldukq, del
iikslui. vddindmds
Mdgnelinis I.
Ionq
tt"".u"'***.,uJ".,n:"ff1ts"'f zoro$spelbds
til lJlItr
I
veriou nuos.dos
108
J= r"',-'-"1 LS2t
"w";i" ,ii,i"iLlirl,ic i,.1 p. 108). r
ii rir."ri"i
l 1(
o
107.
I
Vondens polyzdyje esdndio ivino konceniiociia dpskoi tiuojomo ii vondens inrio,
ir
so.tykinds ivino oromin6s
'Biurcta, L09j Etdnotis, 82; Filtldviios, lo6j lzotopds, l3j lonizdcijd, l6j Nuosedo., 3t; Sd,rykinc dtomi.d mds6. 2t
.Gdlinimo l6k;tel6- Ndudojomo
iirpdtoms, kuriq tilpiklis' gorinont otskiriomos nuo tiipinio" (ddnoi
lam reikio koitirii),
loikyii. V
tiktriom
Al'F[]ii**:#iliiil*iif,:
.Krisrorizo,orius skysaroms. kurie
r)a-",.* sdriid;i kol
iJf,Xiff'"J?:ii::l;.",:;Hffi,:Ii,,
i
lillruoiomqsis popFrils skiBlomos . rnsis. Jis roip por dedohds i Biuch'eno piltuvq'. kuris qtlroid ldikikli Kierosios nedndsos 4useaq qnl luruopmolo popierious. 7r lilttovitDqs. p. 106.
r,,i.ioroi:tdi4. prokseio
"GiJ"i.deko edunoroi dusno lnsldlq sluoksnis l/
lysus
trJ lly*. fil ,* n#rfury_ Itl I lYl HJ$ HJ tf [C-) w E ffi;n:*:r;'" Till
I
ttis'".
|'.
iil.r.li"t *trilE. '-
6,r"r ,irlL"ti
-1Y/,
Dercround.
svrho chlomoto mdses
ffs;
n
\/r
mo_s.-isdzlollnohos
diiovinimos', p.
\ t-*,** Y--:4 :t"t"'*-'\-_/ l\JlF__# iln 11,,, lnat
.Biurere. Ndudojomd
:::tj:: *iffn:""ii: truojdn,'llll
Zr.
.Bunzeno desildis. Noudojomds koip.Tisus Ndudojomos moziems smor iitdymo irenSinys .heminioru bon- kioi ko:rinomJ n edr,dqq kiebdms dymoms. lome esoniiomis oro po- lqihd: lt qo[io koit:nlr krosn]re ddvimo slrylemis golims kon'oLiuorj drb; Bu eno desikliu. Trslidi sd. ruePsnos iet sKyrures minomi j oo,celjqno. li-rd'co. uonioi uidorllos.'enperorDrd. liepsno yro sellond ii orsporous inolio, nikelio orbo pleno.
rytrt'n
(K,Cr,O?).
A
Nqudojqmos gdidns sugrqzinli dlgol j skysq, kod skysiis neiiqoruotLl.
;[lff.fi$,'i
Zinohq von
skiningq
derekiorius mdsiq jonus. .Brdnd_uol.inio mdgnetinio rezondnso spektroskoDiid {BMR) golimd nu"t"qai ui"roi -ot"lutaj". ueoz)dgos pdla/zdys pod6.os "ro*q torp dvieiu mosnero poli-q i, per,: lejd2iomos rodijo b;nsos. Abso;bcilos oydrs rodo dromq pddeti rolekutiie. Si intormoci,o pdreikld Zemjdu. grotjke. kuris vodinomos Dronduohruo mognelinio rezondnso spekrru. !'
.Eksikqtorius. Stiklinis indos, noudojdnos kietosioms medziosoms diiovinti. Iome yro diio"
Goroi
IBgodnlo medtiago
Tedrjqgg rei.
Gdlimi
deliu
Mds6s spekllometrds
\
_
ilgioi
viklio'.
luB
Eleklronoi loboi ener, qingoi goli l_onizuoti'
disliliovi'
mos. p. 106.
ME
Golimos
biurete' Vren; tirpolo'
V
soroms sukondensuoti. Gorqi, leidZiomi viduriniuoju vonzdeliu, otdu6td, kdi isoriniu )vomzdeliu nuoloi
l!-rl
.Voliumelrine onoliz6. Tirpolo r
ll0
.Duiq iileidimo vamzdelis. Vomz-
Stikund skY
Kiekybine cnoliz6
i.y. tol,
dziogoi goli
ll
I
I
f,--]l
.
?,1"itlffi"
Douo
ko,lu
p,uos,o"\' Y
11
ffidin'l6sre'l'ri'jrru.
Snutkios doleles pmlendd iorp plduielirl
il'
'Biuchnerio piltuvds,
ll0:
Dujq cilindlds,
ll0; Diioviklis, ll4;
TnpinY6, tirpilli8, 30
'i:"I;:F#':.1,:i';l i L 1,, ::*n:":*:*"""> | h^ L i
.Biuchnerio kolbo Ndudoiomd skysiioms Iilttuoti nusiurbidnr. Zr filhdvimos, p 106.
zreclq,
- (/-+
lolpos
G_olihls
;r
2s0-l000
.trnsind kolbs. Noudojomo skvsdidms loikyti, koi diliekonos r;ok, cijos orbo sominoni tnonos koncenlrocijos lrrpoldi. Koi norimo loil,:tdi skysnius uikimaus komSeiu Sios kolbos lobiou trnko nequ chemines sukl'nes Anr kotbu sieneliq kqridjs pozymeros hiris.
kunqd'dehsl
\r llHg tr lW
_ i'"-'_"r_ / |Yt qensuolqsr rr ^"" Do,. \ / kortotinoi isddru.- ^ io zr. frakc;6 l9'"'-^ distiliociid. p. 106 rr-rb cm
-M
.Troukos spinld. Spinto is sriklo
srcneliu, kun luri ventiliotoriu ir uidengid dorbdstolio plotq. Favo,
jinsi eksperinenloi otiieldmi
€V ,l t / \
I /\ | | / \t | \--/t \ /\/ Gdlimos tdlpos (,..) > :i-__-/, 2s-2000 ml
l/ \t
/ \
.PlokriiddugG kolba. Noudoid-
hc skysijoms lo*y1i
duLekonr
redkcjjq, kdi hereikid sildylr (kolbos slovi qnt ddrbdslolio).
t/\t rJl\
l\Jl Golimos
loloos+
loo-2ooo
\
V
,/
\-,
;r
--l
.Apvoliqdugn6 kolbo. Noudoidn(r skysiioms lork}ai ypoi lddo koi rcikio iildrii. Pdrvmelds tnris rit
oplilslis.
Vjrs
rI rl t\S# il lt
tillt
lIt orlll
l
l
. / ,/l| I| ls 30cm | 1-- -l,\| l />Y___/
cdrimi
dujtl ttriui mdiuoli bei dujoms sduti ir ipnsti i redkcijos mGini.
V_
V
e|
r-T-7-'r
t1\t /\ l\-,/ J \ |
/
Pipet6s
I ffi ll"l I
t\/ | rdreo
mll
:io innui
dydii bei sq Jq dydiiLt inriq. :nriq. Tikslus Tik inris iibegd .ibegd i5 ii pipetes,
lFl
c) ta
IFI
FI I tl
Irl --,lr '00nr
.Uepsnos skloidr4uvos (tinllelis).
Ndudojomds iilumdi iSskjrsivrr. koifindnt otvird liepsno. Iuo lilumd
kdiirnimo-plokilumoje posktsiomo rorygror, Pogdhinlds ia gelezies. plreno, vono drbd,keidmikos V
ill tt
ts/) ,IJ 100
I I
.tl
I 2ml i"ut","""". #u ,- la 'Loaintuvds, ld6iniho bn
a I
VL
ll
if;itffJi:"' pelpilti. Siomis
laikiklidi.
.Termomelros. Noudojomds lem percfi rdi mstuoti. Termomelroi uipildl'ti olkoholiu orbo sD.vsiddbriu prikldusomdi nuo to, Iokios tempeldnrosmdtuojomos.
.Malcvimo cilindlds. Noudojo-
mi ilgidi 100
mos opylikshom skystiu tnriui
mdtuoij V
ch
T\
ll>=.*:z--
\
,--,
nm uno,'.,1-
V
rnfl I ll I ffi-**i; uJ lt
ota"r"
*",-
ikis.'c
l{ l$
I
lJ
Medintuv6lioi
Tl | | I li ldihri, tdip pdt bondy- | ll
Noudojdmos likslqus iurio tirDa 1dr.s pdruoiti. Ant kolbos po'iymdtos Inrjs yad ldboi rikslus. kblbd gdlimo uikihiti. norinr gerioD
|l
Plonosienis mdsiDluvelrs koitindDiems skvs.ions
.l
ffi'"-"jlli ll
I
lll*"'"' l\-/
I
*Y*",o H^":::"-" fiTt rfr :;:::::;: :::;i::::: t[ ;iiiil;'i;i il lt t[ nereibd robo, >
lUl
l[
I
| | | I
Gdlihds iigB 7,5 cm,' n I .Koitinomosis-rl llr\,/ , m€siniuvdlis. vrenldnins r_-.1 @
1t
'::-t:.::'1.1 ;rj;;;'Ji;'rvr ::,',
*!'fr"|
>
I
vilinildo heqintuvAlis.
nesmruwns, ll1il".llTlir llll
.Mdtdvimo (voliumetf n6s) korb(
o
.oeionsr.ccrrs obo r€
kojrjnt.
ftt's"dd"ki"
ismdiiyli lirpolus.
oo6ra
400'c rikroje poderyje. .Rept6s. Noudojomos kdriliems ddiktdns pdinti. V
""'"''tlihc
20 30cnl
ldih.ti. Y
ff:l",T'ii:,
rV
I
.Trikoiis. Noudojomds kdiiindnt iislius* kolbos ir i. l. l
tl
> /-'t okIras.' _,-\l Golimos Il Golimos tdlpos ll Ir m' ml '00
ilrl-'-
v6UgJns
[]|l
:"ilt t
til.-l'
Golinos
.Slovos m6ginluvClioms. Noudojomos keliems n6sintu-
I
ouKscror
li+snos kotbo
loilomd iivirtinto loikiklyje.
koitinont liepsnoje, dtliekdni che' ni i dpverstq dujq cilindrq (;r min? reokcijq drbd perkeliqni h6- onslies dio}sidds, p 102). Tdip pal Sie inddi naudoioni, l
l
.Duiq avirkilds. Noudojomds
p,p""q
.Masi.tuv€lirr ldikiklis. Iuo ldiko' .Kristdlizdlorius. Noudojomds, koi mos meqintuvelis, poll,zd;iui, dujos renkdnos iEsiumiont vonde-
L ,Txl',;'r'lffid-"'i v /-:--.--\
lH |llffi | gD liiif,,lt"^:l'j''* lm ll ffi 6mper"ro "rrrmo 1016 oroie Koio I t[
.Duiq cilindrds. Naudoiomos dujohs rinkti ir loih,ti. Sj cilindro gdlimo uikimili, jis turi prisl uoi;.
ll |l [
'llI
I
l
I
|
Gdrmosuqrs5cm- l\J
.Loikrodiiq stil
Golilnos skersmuo
I l0
'ri"*ra, trt"..;"-"6i!
popielius. rogj N66imdiid!ti., 3I (Besimdiidntieji).
'!unze!o degiklis, iiglis,
109,
5
15 cm
Vienetai Vienetqs yld mcrtcs, orbq tqm likro kiekio stondqrtqs, pvz., stqndartinis mos6s vienetas yro kilogrcmos (laigi visos Incses yrq mdhrojqmos kilogrqmais, crbq vienetcis, javestqis ii ki.Iogromo). Zemicu poreiki septyni pqgrindinioi Tarptdutines sistemos (SI) vienetdi. Sie qpibldzim(ti yrq gqna sud6tingi, tddicu jois norimo povaizduoti, kqip gouncmi vieneiqi.
( a_
.Amperds (dmp-A). Nuolo- .Merlds (m). llsio mdlds, lygus krjprono-86 atoho lnes elektrcnq sroves rocliod*lyviojo spindulidvimo I 650 763.73 bongos inienslunds, loi eleklro- !qlu. rdr u<no moloumo l4enelos. noi leko vdkuume esob6iois lygidgrediojs, be salo ilsqis loiddis, kuriq skerspjuvio plolos yld bo .Molis (mol)..MedrioSos kiekis. kurio doleliq (olomq. gdlo moios, o ldrp ldidq nolekuliq. elekhohu olbo ionu) skoicius lvous Avo sutnnomo tegd, lygr sodro skdi.iui (6,02 10,) Toippol zr -D. 2t l,tolis mediiosos llekio mdtdvih" ;;Delds. 2 l0 ' N d. Sis vienetds vdrtoiarnos elektros sroves
.randelo (cd).
.sekunde (s). Cezio-I33 dlomo
Sviesos
I
stipris, k(li iviesd krenia slatmenoi i I/600 000 li'eodrcliniq metry plotq ir iispird'rliuojomq ia sbsoliuiioi juodo knno, tunniio plotinos stingiho tempero-
mctovimo vienetds.
.Kilosronas (k9).
torq,,kdi sl6qis 101.325 N ma. Siuo dydziu motuojd'
rdrprouEnro
mos Sviesos intensr.r'umss.
Siuo vienetu mdtuojdmo mos6.
lermodinomin6s remDeroturos. Toi temperdttrros mclovimo vienelos. Tdit pat Zr. p. 29.
.ISvestinici vienetoi Kdi kurie vieneloi podoryti qrbo Evesti is pogrindinirt SI vienerq. sudelinsds, ism suleilidnos povddirimqs simbolis.
(oi mddiho
Motovimo vienetqi
Vienelds Vienelopdvddinimos
oq-
mcs.
toiko'
Mdtos
k
loiko;o sevie.
.(elvinds (K). Dydjs, Iysus l/273,16 dolms vondens lriguboio
192 631 770 Deri
odo rsgiootdy;ojo
VlenerosiEbolis
Greitis
vienetos yro
lSveslo
ir
Slesis
I
j€sosxkelio jegos/pdviriious ploio
Tonlis
kilogramoA.ubinio metro moliorobinio decimelrc
M
c
Elektros lcnvis Elelitinis polenciolos
.Robertds Boilis (Roben Boyle) (1627-1631). Arisiolrotq kilmes oidu mokslininkos Robedqs Boilis buvo iiuotoikinio chemijos mokslo prcdininkos. Iivyles gt'r'en1i i Anslijq. pdskelbd lnysq,,Skeptillds chehikds', kunoje mokslininkos pogrinde moksliniLl ekspenmentiniq meto-
drr loikynq slebejim'rs i! hipotezes, luo otmesdomos senqji
tikejimq kei'rriois elementdis (dor ir. Boiuo d6snis, p. 28).
.Henris KdvendisG (Henry CdvendiEh) (1731 l8I0) Gsilovini mq lsijo (ebbndio universitete, Anslijoje, tdiidu jo nebois6 ir
diplomo negdvo. Visq glaenimq jis pdskyrd nokslui. H. Kovendi:os pdreldejo didziuli turtq. kuri nouoolo sovo eKspenmenrdms
lindnsuoii. Iis viends i! pilmqjq tyrilejo duju leakcijos. Torp dduselio jo svorbiLt dorbq buvo olrodihos, kod vonduo n€ro elementos, bet junginys. lis buvo ekscenlriikds, gtaeno otsiskyreliikdi, dougelis jo dor' bq pdskelbio lik po mirties. stley) (1733 lS04) nelur6jo
N
didulis
Ptrnieii cheminioi eksperimentdi, zinomj koip olchemiio. buvo ollikii crdikiioie douqiou koip pries 2 000 melq. Aichemildi ieskojo budq. koip metolu; poversti iJuksu lie mone, kod l;i jmo;omd keiaiont keruns elemenius. keturis produs: zeme. ugni, vondeni ir orq. Nors jiens ldip ir neposisele ilyldyti iio neisl.vendinoho sumcnymo, olchemjkdi olliko dougTbe eksperimenl! ir sukoupe dqug chemijos iiniq. Loipsniikoi olchemjjo virlo.hemjjos mokslu snhd::omu eksperimenldis. slebpiihdis rr dedukciio. Sepry4ioliklojdme onEiuje senoji kelunq elehenlq ideio nuslojo gryi(msi, prdsidejo siuolorkires chemijos erc'2emioLi i;vor dlri chemikdi. kunU iDd€lis iii mokslq bus nepdmirstos dor ilsus omzius.
.Diozefos Prystlis (loseph P!iekelio,4diko
I"sq
lZymieji chemikoi
Vienetq prieBddlidi Prieldelioi ir deiimdirt dousiklis dotnsi vortojdmds, norint sutrumpirrdi uiroslri skoidius, pvz., 9000 meiFt
sdli buti uirdlyti 8 10.m, oibo 8 km.
jokio hokslinio iSsilovinimo. Vdikysteje s].veno netoli olous sqmyl
tod61, siebedonos koip sdmino-
mos olus, ponoro eksperinentuoli. Iis opiiko dauseli ddbor ,inomq duirt, 1774 m. olrodo desuonl Prysils buvo ne tik chemikds, bei iI ministrss, mohlojos, roaylojds bei polilikos. Del sovo rodikolous poziurio i Prsncuzijos revoliucijq Anslijoje posidare nepopuliorus, todel emisrwo i Amedkq, kur Pensil' vonijoje gtreno iki pot mirties.
.Atrtuonos Lduozjd (Anigine
Ldoisier) (1743-l?94). Sis
r
l0r 100
10,
l0l 10
000 100
$€rs M kilo h
t0 '
0,1
l0j
0,01 0,001 0,000 001
l0{ 10. 10,
112
000 000 000 I 000 000
I
103
'rrisuba6iE tdikdr,
0,000 000 00r
lls.
miU
plonctrzq mol<slininl
.Dionos Dolonos (Iohn Ddllon)
(1766
1844) buvo oud6jq sunus.
Prodeio mohdoiouh Kumbriioie.
Anqiij;je. Po-ku;o rdiko po;j.' iveDtd molslu| Didziousios Eio
mokslininko olrodimos buvo irodymos, kod eszistuojd dlomdi, Siuoloilin6s chemijos psorindos. ToiD Dot tvre duios (Zr.
Dalrono dujir ;orcidliniq' sl6siq d6sni, p. 29), svorus jo ind6lis tiridnt orq. lis polviriino, l(Id yro zmonqi nesnnoncrq spolvlt, Des jis pols lur€F liq regejimo ydq.
.lohdnos
Volf gdngds Diobereineris (lohom Wolgdnq Dobereiner) (1780 1849) sime Vokietijoje, ve;6jo seimoje. lis isijo nedideli
lormolq iSsilovinimq ir bndomos 14 metq. tdpo vdistininko pddejeju. Sovqrsnkiikoi mokesi chemiios ir netrukus buvo priimlos dirbli chenijos proleso;ious dsistento poreigoms Jenos universiiete. lo slebejinoi opie periodilkq psnoEiq solTbiq elementq oiominds msses did6ji no buvo lemiomos Zinosnis
suiuliont Mendeleievo;etiod! ne lentelg (Ur p.
50
5l).
.Dmitriius lvdnovidiu5 Merdelejevds (Dnitrij lvsngvii Mendelie-
jev) (1834-t907). Sis rusq mokslininkos buvo jouniousios dideles sibirienir] Seimos voikds. Jo tevos buvo oklos, todel, kod sdletq Glqikyti ieimq, nsmo dirbo stiklo {obrike. Dqr jaunuo' 1is bndomos Mendelejevos mokesi i3 sdvo svsinio. lilykes studijuoli i Sonkl Pelerburso univeisiletq, Mendelejevds neirukus tdpo iio universiteto prolesoriumi. 1869 m. psskelbe scrvo poriodin? lentele (p. so-sl). lo garbei 101-osis elementos povodinlds mendeleviu.
.Intudnds Bekerelis (Arloine
Becquerel) (I8s2-1908) kilgs G sorsios proncizu mokslininkq
n. jis olrodo, kod koi kurios mediidsos skleidzic Seimos. 1896
nemdtomus spindulius. t. y.
rqdioqktyvumq (ir. p. 14-15). Suvtaliojes soboleli lotosrolinio popieriqus t juodq popieriq, utdqr6 i stolaiq, onl popierious uzdeio dliumiDio plokitele ir u;bdrstd mediiqgos, kurioje
buvo urano. I;ryikinus juoslq, buvo mdtati ie:61idi, dtsirdd? d61 rodiosktwdus urqno spindu'
.Dtozelos
msonds (Sir loseph Iohn Tholnsod (l8sB 1940) studijovo Moniesterio universite' ie, Anslijoje. Bnddmds iik 28 netLl, topo Kembridzo universileto prolesoriumi. lo nuoslobiq eksperimeniini'l dorb! lezultotqs airoslds elektronos
(ir p. 12).
Toip pol otndo, kdd, esdDt tdm likroms sqlysons, dujomis soli teldli elektros srov6, luo olverddmos l<eliq televizijos ir rodijo sukulimui. lis buvo nuostobus destLtojos, koi kune jo nokinioi opdovonoti Nobetio premijd.
.Mqriiq Kuf-Sldodovskd (Morie Curie-Mqis Sklodowsko) (1867lS34)
sine Lenkijoje,
Tois loikois
VorSuvoje.
lenlq merqoilems
rebuvo leidziomd studijuoli, lodel Morijo mokesi slopto. Bnddmd 24.riq metq, ilvyko gyvenii i Pdry;iq, i Sorbonq, kur susips:ino su jounu prolesoriuni Pjeru Kun. lie lortu olrsdo rodi, kuri ilsklire i! urono rndos, otlikg dousrybg vorginoniiq ekspedmentq. Po lio
alrodiho mokslininkdi ddugidu suiinojo apie lodiooktywmq (ir
p. 14-15). Pjeros zuvo ouloovdrijoje. Morijo netrukus. bndomo puikios mokslines ]
(1868
1934)
sihe
Vokietijoje,
komersdnto ieinoje. lis rddo omoniqlo sintetirimo bldq (;r. Hobelio budds, p. 66); i! prddzirl 5i medridqd buvo ndudojomo kdip trqid. Promonini dmoniolo sdmybos bldq iqvendino Kdrlds Boios. Po Pimojo posdulinio koro Hsberis nesekminssi bond6 G jiiros vdndens i€gouii duksq, kurio reikejo Vokietijqi }qro nuos-
.Ernestcs Rezerfordds Gord
Er-
nest Rutherlord) (1871-1937). Noujosios Zelondijos sunus Er
nestcs Rezerlordos ilpletojo rqdiodktyvumo mokslq (tr. p. 14l5), otskleide otomo strukltrrq, pirmosis suskolde oiomq. Dirbo kortu su J. l. Tomsonu Kembridio universiteie, Anslijoje, kur po pcslorojo pereme prof esoridus pcreisos. E. Rezeriordo dorbai opdovoDoti ivoiriomis premijomis. Molslilinkds pdldidotds gretd kilrl iiymit pdsdulio mokslininkq Vestminsterio vienuolyne, Londone.
Zodyn6lis .Abrqzwds. Mediioso, kuri nuilino kitos mediiosos .Adhezind lledtidsd. Medzidso. kuri sutimpo su ueno drbo ddugiou kilq nediioqq.
.Alndlsomd. Glasiddbrio i' k q metotu tydinys.
Poprosloi ij yra min-ksto orbd iet sl-vato: .AnlirngStine medridga kigitingumq mdrinonti). Medtioga, kuri sumoiino skrondZio rngsUngumq, neuiralizuodqmoi rus6ti.
.Apndio. Id doties proldsros blizgesys susidorius
blonkiqm sluoksniui. pvz., sidabro sulfido ant si dobro p@lSious. litio oksido dnt lieio. Apnosos
sDsidorymos yro koroziios' rndis. .Aprokymos Bokrsiju. vqbzdijq drbo k q kenkejq
sunoilinimos nuodinqomis duioms orbo dihors .Ausinimo dsentos (ioldit lis) nuidds. p'omoneje ir buityjeroudoiomos sdldymui {tdip por 2r. ldldy: mds). Sis lluidos poplosioi sugerio'pdvt;ious Bilumg n pemeio jq kilur. Alominese elekrrinese Soldrklis pemeso S umq is bronduolinio reoktorious I goro generoloriq. gdminonli gdrus. coroi sukd lurbinos. kurios qeneruoio elehros slove.
.Bdklerijds ndikinonti mediiugo. Medrioso, kun noilino boklerijos. }?oe lokids. nuo klriq gdlimo
.Denos. Medziosos. noudoiomos koro ddhezin6s med:iosos Pdprdsjor dervos neurps'to vondenyje. Gomtin€s deruos lao orgomdoi ju;sinloi, iunuos iaskirio koi kurie ougdloi ir vobzdziai. Sirterin6s deruos yro plostildi. gouri polime.izdciios' budu.
.Dnoviklis. Medijosd, noudojomd dreqmei ie knos mediidgos sugerli. Tdciou d)iouklis dl posdlino vondeG molekules ii oplinkos, bel neadli nuo mediEgos moleklrliq aGkelti vondenili; ir desuo nies oloftx. Todel poti medzjogo nesikeicio fldip pot zr. dziovinimos eksikatoliuie. p. 107 ir dehialotuojdnti medtiogd). Vienos is di,iovikliq yro fosloro penloksidqs (P,O.): penloLsid6
CuSO,SH,O(k.) Vodo UD
sullolo
-+
CuSO,(k.) + 5H,0(sk.) levdndenis'vodo
Vonduo
0l) sulldlos
t.O",ono, Uun ponoikjnq med2ioqos orbo lirpdlo spolvq. ceridusi EdUklioi lao Soule;sqeso ber ledultoridi ir oksiddtoridi'. BuiMe lobiuus,or poplilusios cNorkokes ir notrio hipocliloritas, kunos loip pdl yro jr geros de?inlekuojdniios medzidgos.
"j,:#f"-NoCl f
NqOCI+ No{io
Ndno
c
hipochlorilds
P6qrolvjs
.i"i['a*' oudin}s
.Fungicidos. I'redZidgo. noikinonh povojinq_s gryb€linius dugalq ligu sukelejus, pvz. pelesius mrurg?.
:l
turiui motuoli, pvz., sugrdduotu mdtovimo cilindru gqlimo iimotuoti slysdio tlj.i.
.Inerlinis. Terninos, opibildinontis nereogDo)onciq
mediiogg. Tokjd medtiogo pop'ostci ne;o.yvoujo
jokiose cheminese reokciiose, pvz, hertinAs duios'
.Izolidtorius Blosos silumos ir elehros lcidinin-
kos. Geri izoliororidi pdprostoi )ad nehetaloi ir jq junsinioi. pvz., sjero i; kiruiiukdi.
.Kdlotija. Silunines energijos vienetos. Vieno kolorijo (l col) yro silumos kiekis. kurio reibo,
oridds
kod
.Celsiidus tempqdtiLa Temperoturo moluojdms Celsiidus skdlei6, klrios nulrus roskos (0 'C) vro vondens uZsolimo remperoliirq. o Simlos ldipsniq (100 "C) yro vondens virimo temperoturd. .Dehidrdtuoidnti (vondeni sugeridtrti) lledroso. Noudojomo dresmei is kilos ;ed?idsos suqe;i. po6dlinont G jos vondens holekules. Tdip pdt svorbi lokjos hedziosos sdvybe kod ji q;li otskejri nuo kitos medtiogos vondeniiio ir deguonies dromus. o susrdoront vondens molekulei, qdunomo
kilo medziogo (raip pct ,r dtioviklis)j iokio yro koncentruolo sieros rtrditisi
I
g vsndens" lemperoturd poki-ftq vienu loips.
nu uelstcus (r -t)
.Kdlodmetriid. Silumines energijos kitimo, lTIslonaio chemtnes reokciios melu. mol@imos. Yro ddus kolorimelrijos melodq, douselis jq toikond Zinomos vondens mdses rempelotnros polryijui motuori. pvz., kdi zrnomos m;dtidsos liiekis otousinomos vdndenju. (Tohu drueiu siluminis lotimos
q,kstd, koi mediiosd prorondo doli iilumines enersijos o vonduo jq isyjo.) Toip pdt posoi vdndobs lemperdEros kitimq gdlimd dpskoieiuoli iitumq, kuri GsiEkirio sudeqinus Zinomq mediiasos tii:ki {rr. kololimetrin6; bonbos dbsruurq. b.32t.
.l(dlus. Teminos, dpibndirqntis mediiogq, dnq sieros dgsiis
C6H,,Ou(k.)
Gliukoze
-+
6C(k.) Arslis
+
6H,O(sk.) Vonduo
Koncenlruotd sieros rng!fis soli bnti t drioviklis, iei jos pridejus nevylsto reokcijo. Polyzdziui. ji ndudoidno chloro duioms daovinti, L v. pdsdiinli G chloro dujq vondens molehjes (rr. i. i02).
.Kontrcliniai strypdi. Brdnduolinio redktolidus konlrolines sislemos ddtis. Tsi strrcai orbo vomzdelidi, kuriuos golimo pdkelti orba nuleisli, non pskeish rcokcijos, vylstoDdios reoktorisus vidujs, qrei4. Iie podoryli ii plieno drbd oliuminio ir lun boro. kodmio bei koi kunq kitq slipnq neutbnq^ sus6r6jq (dbsorbentq).
.Loidininkos. Mediioga, kurio gdli tel<6ti elektros srove orbo ljlumd (ji turi lsidumo sovybid. Eleklros loidininlG yrd medzioso kuri le:diio per jq tekeu
elekros srove: UekLos lojdininkdi yrd jonq lyrintys aetoloi. tirpdldi ir joniniq junsiniq' tyddldi. Silumos ldidininkcs yto med2iogo. kuri leidzio teketi Bilumdi. Gen iilunos loidininLdi vrd meloldi. ToiD Dot tr. pusloidininkidi n izolidt;rioi.
.Lokus. Ftuidds. kuris lensvsi fisoruojo' orbo subu-
nuoiqsi', polTzdiiui, benrinos.
.Fotoelenenlds, drbo loioelekkinis elemenida. Irenginys. skinos sviesoi dptil
.Grddqciio. Lysiq ddliq otZynos, noudojomos
.Uo*.
.Konstontq. Skailmeninis poslows dydis, polazdz,iui, Avoscdro skdiiius', orbo duiq konslontd, kun lysi 8,134lKn moli' (dzouliqi kelvinui moliu .
gohmo lormuoli. sulei.kiont ivoirq pqvidolq. Che mijoje sis opibidinimos loikomds medZroqun,", kurios sdli;o ispiokti i plonos ploksteles.-)"d. meldldms ir iq lydinioms. Jvdinq med:iogu kolumos skrmngos tzr. p. rr).
.lcompus. Tirstos ir koip sirupos rekonlis lluidds, pvz., vori.kliq ollao. Ktompo o(sjrondd del to. \dd skirlinsi {luido sluoksnidi judq nevienodu qreiaru, ir dlsirddusios priegjnoos krtlphes ieqos sujdilo sreiiio! iudoniius slu;ksniu; ir p;s;eifino leciou
.Lotek6ds. Pieniikos skslis, kuri sdmirs dusdldi, lokie kdip kdudiukmedis. G jo ssunomos ncrlurolus koudjukos (jis toip pol yrd koi kuriq adheziniq mediiogq pogrindds). Siuo teminu dor vddinomi koi lurie pdn@ns sintetinioi polimeroi..
.Lydinys. Dvieiq arba daugidu meidlq orbd metolo ir nemelolo.nGinvs lo savybes. skir idsr nuo lydini sudoroncrq Kornponenrq soyybr.l.
.Mos6. Medriqsos qrbo kuno inerciniq ii grasiisciniq solTbiq molos. Mose motuojomo hlosronois, bel ji skiriosi nuo svorio. Svoriu dpiludinoms trqukos jess, veikionii objektq. .Metobolizmos. Cheminis procesos, vykstontis gysuor'uose orsani?muose. ku4 iemid lermentrl' veihmos. Sio proceso meru sudelines mediiosos suskdidomos i pdprdstesnes, Gskirio elersijq orbs jr qouiqjq mediirsrr susiddro k os sudednes mediiosos, i! kuriq dugd noujos lqsteles. .Mikloelemenioi. Elementoi. iokie koiD vdris olbo jodds, kurie glybGkoi svorbiis, toiiou gyuesEms orsonjzmoms jq reikio lobdi mdtdi. Dousidusidi jq lad fermentuose' @bq vitqhinuose'.
.Minerolci. Gomiin6s neorgonines mediiogos, kurios
nero ougolines orbo gyrulin6s kilmes, pdlTzdiiui, qkmens drusko.. lvoiriq minerolq chemine sud6tis skininqo, sldridsi n ju chemires sovybes (loip pot ir.
.Orsoninis tirpiklis. Orgoninis slryslF. kurione iaiirpsto mediiogo.
.Pdviriious itempimqs. Skyscio povilsious sovybe
I 14
Neurrctidcijo,
.Pusloidininkis. Elektros lqidininLds, turiniis specioli'{ priemotq, del to jo vdrid keliont tehperd' t,lrq mdt6ja (iprostq lsidininkq vqrio kelionl lemperdlnrd didejd). Pusldidininkioi poprostoi yro pusmeldlioi'. rokie kaip silicis n sermonis. Iq sovybes-loboi skiriosi nuo juose esonaq priedq ir .Rnd6. Gomlinis minerolds, i3 l
imdnti vienetq, polTzdiiui, medZiagos, kurios reokcijos netu yro chemin6ie pusiduswyioie'.
.Svo!is. I6sos, kurid k[nos irdukidmds i iemp, mdlds. Iis dpskdiaiuojdmds. pddduginus l
hto otivilsiu. Todel, nonnt priversti vienq i! objektq judeti l
.Tnris. Erdvds, l(uric uiimd kiDds, mdtos. lei kn" nos yro loisyklinsos lormos, turi golimo opsloiiiuoti otlikus poprdstus mot@imus. Neloisyklingos lormos kunq luris dqiniousioi dpskqiiiuojdmss pssal toi, koks loris vondens i3siumiomqs, ponsrdirus iiuos kimus. Toris noluojdmds kubinioF metrois. decimelrois (dm-) orbo cenlimelrois.
.Perkditinlieji gdrdi. Gdroi, kuriq temperoturo auk!tesne ui I00 'C (tdip pst ir Celsijaus temperotnrq). .pismenids Medzioso, sureikionri sporvq aDsdrqms
'iit"Tijl5:1::*J:;i1",:"r;igfiT1.i$:'J"*
in4 (poprcstdi isyddmos mtulio lomq).
lie susidoro kaitinont vondens gdrus, esdnt slegiui.
mihe- ddq ddi:r'li.
gyllrnons Dirbrinidi pigmentoi yrd nelirpus
lioi. noudojoni do:ons-saminti, piqstikdn! 41 0ndrctuotds)j
(rr p.5l).
.Vulkonizdvimds. Nalurolaus kouiiuko (squto ii ldtekso) kditinimos su siero. Vulkonizuotos kduiiukos vddinomos sumo ir yrd kielesnis, tompres' nis. noiiou jqutrus tempeEturos pokyiioms negu ndl,lrdlus }duniukos {juo dousiou ndudojomd sieros, juo didesnis skinumds). Tqip dtsitinko del lo. kod sieros otomsi sudoro iunslis ldrp povieniq kdutiuko nolekuli,-r snndinirt (iL p. 87).
sudor]'li pbvelg. kuri nugoli troukos jegos ldrp povirsiuje esontirt molekulirl. Del poviriiou iiempimo povienis sksdio loios uZimd koip solimd mozesni
rr
'B6wn.leais 4l ldbhidridd6): Ircrtn.' dujo!, 7s; I(orcziid,gsj lcisrdlohi&drd., OkEi.ldcijd. olsjdotorius. rduLlorius. 34j Poline'tzdcird. polimeld. 86
.Plosiiskqs. Mediiagos sdvybe buti iltemptoi. Chemijoje lis terninds vortoiomos metoloms, kuriuos soliho Glemptj i vielq, pvz.. vori. opibudinti. Ivoiriq med;iosq pldstiskumds nevienodos
koksos
ii kolkokmenis rqo qelezies
toliqvos.
37j
,H;i:itrI:',',1i*x[':]i:g:*;:ffi::ii'i,:i;,s:,1i1i11""T,,it;lil',ii,;ii 5i-e'ro'
/ ,a
Er
c-r'i-o"
z: 4
Mediicgq, simboliq ir lormuliq rodykle Toi visq iunginiq. kurie buvo
opibudiiti orbo pqreikti koip povyzd2ioi ndarineidnr chemines reokc'ias. ro. oyKe. Ii pJodeclomo sdrqsu, sorqiu, ki,riome lr prcdedomo kunome pcteikiomi pcteikjomi visi vi"i sioj! iioje i, knygoje p@odbti cheminioj simbolioi simbotioi ir lrkld. L fomules. lomul por duodsmos to rdrp pol ldrp lo junginio etemenro povodininos. DidZiosios rqidds lunginio drbo elemenro rdides iidne sdrd4e vro Dd svdrbesnes svdrhpc, iidme sqroie y. kiekvien; uz mozqsios. mozqsros, r. t, y, kiekvieno erenenro elemento j".si"i"i iundinioi isr"*o*i iildikdhi viar ;;i;j". i';;,1#;;: Povyzd;iui, aH-'b;j#;:11i"*-CHpH (;etonolis "iunoj. ro rosomos pne c (dnslies) iunsiniq pries co (kalc . pualapjdj, tariuose sie juneinidr:lgl9:.lunsmy,s) pomrneu, psterkrcmr povadiru_mq rodykl€jo {prodeddnr p. I lg). qtspousdinh ryslesniu irjlru (pvz., zs). visodo rodo. klr ll:Ldll_tl .st,+i yro.trejopi. Tie, kurio so]imo r Iie.. kune orspdusdinri pdprdsru arifiu (pvz.. 82), rodo, kur juneinys lgglll,'l ig lylg'.9 lpibrerims. pd-mrnerds pop (lomd. plslopiq numerioi,_otspsusdinti ku\Fyw (pvz.. J1), rodo ruos puslopjua, t
Simbolioi ir formul6s 3cd!(POr),CdF,, Ac. tr. oLlinis
As,
i!
apdlitas
siddbios
Zr.
C.H,OH, Zr. l-buidnolis CrH,!, Zr. butqncs C5H,.,
AgBr, ir. siddbro blomidqs
AsCL ir. sidobro chloridqs AsI, ,r. siddbro iodidds AsNO., ir. sidabto nitrctds AI, ;r. aliuminis At(oH),, ,r dliueinio hidrcksidds Alp, ,r. dliuninio oksidqs/
qHr,,
:r. l-pentenos
,r
penrcnds C,H8O! Zr. oskolbinind rugslis
cooH(cHz){cooH,
C!Hr,,
ir
oktords
C!H,0, zr. nononds
C,,H,,O,,, rr. sschdlozc
AI(SO.).. tr. dliuminio sullqtqs
CCl. ir. tetrocl o.meldnos CH,BrCH,Br,
BcL,
zr.
ir
Be,
Bi,
ii
ir
CH.CCH, Zr. propirds CH3CH,CCH,
ir. l-butinos
cH3cH'cH'cHpE
bd.io chloridos
ir berilis tt bismutqs
cHrCHrCHpH, zr. l-plopqnolis CHTCHpHO, zr. plopondlis CH3CH1CI, Zr. chloretqndg CH3CH,COCHj. tr. butononqs
cHrc4cooH,
zL
propdno rigBtis CHgCH,OH, ir, etonolis CH3CH,ONd, tr.
-Br, ir. brcmo srupc C, ir qnglis C,H, Zr. etinqs
CFr, ;r. etends
CH.CHO, ir. etdnolis
CrHsBr,
CH.CHOHCH3, ir. 2-propanolis CH3CI. :r. chlolmetdncs CH3COCH., rr. plopdronqs
,r
c,4CHq C#rcI,
:!
brornetdnds uJ.
plopqrclis
chloretdnqs A plopdno C,Ir5OH, ir. etdnolig CTHTCOOH,
cF6, ,r. etqnag C.H., ,r. prcpinqg cJL, ir propends CsHp, ti propanonds CjH?OH,
ir. p.opqnolis
C.H,, Zr propanos CrH., ir. l-butinos C.H!, ti l-butends
lI6
Zr.
l-butonolis
Bd, ir. bdtis
BoCt,
rigitis
CqCHcl, zr. vinilo chloridas -CH, ir. metilo sruFe
boro oksidas boro chloridos
rigltis
ii
-COOH,
okladekdno
B.q,
ir. qnglies dioksidqs
CfI,6, zi heplonds
Itq.2HzO, ,r. boksitds
B, ir. borqs
COa,
-COO- (lunLcind sNpe), 81 (esle!idi), 87 (potestelidi)
C6H,zOs, UL sliu}ozd CGH,r, ;r. heksdtros
c,,H!rcooH, zr
At, ;r. astotis
CO, Zr. dnslies mono*sidos
-CO-, Zi kqrbonilo g!up6
kdlboksilo glupd
(COOH),, Zr. etdno dirnsrds
ir
heksdno dirus3tis Cc, tr. kolcis Cs3(POr)., h kolcio losldtos CdCt. tr. kalcio chloridas CqCOy ZL kolcio kqrbondlcs
cdCO3.MsCq. ,l dolomitos CdF, ir. fluorilas
iL kolcio meldsilikqtss CdSOi, ir. kdlcio suuotds CaSO{.2H,O, :r sipsqs Cd, ir. kodmis CdSiO3,
Cl,
ii
kdlilornis
CVClz, zr. chlolds
-Cl, ir. chlolo srupd Cm, ;i kiulis Co, ir. kobaltos
CoCl,, Zr kobdllo 0D chloridos Cs, Cu,
ir. cezis
;r
CH{.
i. netohimetdnss ir. metdnolis
iL motands
-CHO (tunlcinc srupe), 80 (oldehiddi), I00(e), 101(s)
ir
(Cu(NHj)r)sOr, ;r. vorio (II) telro-
dmonidko sullatcs cuNq)! ;r. vsrio 0D nitrdtds CuO, zr. vdlio (tr) oksidos cusq, ;r. vqrio (tr) sullotos
cusoa.3cu(oH),, ;i vdrio bdzinis sulldtos
Li, ir. lilis LilN, Ur. lidio nitridqs LiCl, ir lidio ct oridds
OsO{,
Fe, Zr.
sebas
FezO., ir. gele:ies (III) oksidds FezOjxHzO. ddys
Md, ir. mendelevis
ir. seleiies (lI) chloridos FeC\, ir. seleiies (trD cbtolidcs
MgCI,,
ir
FeCIz,
Fe(oH).,
ii
qeleries (Itr) hidroksidqs Fes, zi sele:ies 0I) suuidds FeSO., z!. seleiies (II) sullotos
ir. llongqno (IV) oksidqs
Mo, Zr molibdends N/N?, ir. dzolos
H,S|O!, tt.
NHj,
ir
rikstdnli sieros riigitis H,SO3, ir. sullitin6 rngitis H,SO+ ii sielos lag;tis HPOa, ir. Iosforo rns:tis HBr, ;L vondenilio bromidds HCHO, ir. metdndlis HCOOH, ir metono riigilis
vdndenilio jodidcs
HNO,. tr. nitritind rusitis HNO., ir. azoto rngitis He, ir. helis
Ht. ir. hornis H9, Zi gyvsiddbris HsS, tr. sryvsiddblio sulfidds
ir
ii
MncL,
Np,
Ho, I/Iz,
holmis
UL
didzoto oksidds
Np{, ir. diozoto tetrqoksidas -NH., ir. dmino srupe
'L 1,6-didminoheksdnos
tr
In. ii indis Ir. ir iridis K, tr. Lqlis IqCO3, ii kdlio korbonstqs KzCizO?, ,! kqlio dichlomdtds KuSOr, ,i kdrio sullotds
kalio qliuni-
nio su[ato kristqlohidrdtds (kdlio-dliuminio olnnds) KBa il kolio blomidos KCl, :r. kqlio cl oridds Kl ir. kolio jodidds KMnO!, ;L kulio permanganotas KNO3, :r kqlio nitrdtds KOH, ;I. kolio hidroksidds K!, Zr. kliptonds KrF! ir kriptono fluoridds
ir. losforo pentoksidds prcloktinis Pb, ir. :vinds Pbt, ,r. ;vino (II) iodidqs Pb(NOr),. ,! ivino (tr) nitrqids PbO, zr. avino (ID oksidds PbO,, ,r. Svino W) oLsidos Pb(OCFs)r, ir. iekqetilivinos Pb(oH)z, :r.
;vino (ID hidroksidos Pd,
NH{NO3, Zr. qmonio nillotqs NO, ii dzolo monoksidds NOz, ir. azoto dioksidqs
ti
nh,
ir
ir
SO,. SO3,
ir. sribis
Si,
ir
NozSOr,
;r. nqirio su|litds Nq,SOr. ii ndtrio sutdtds No3AtF6, ir. kriolitos NcAl(OH)l, tr. nqtrio oliurninotqs
T, ,r.
NdBr,
ii nat.io blomidds NcCl. tr ndirio chloridds NoClOj, ZL ndirio chlorotcs NdHCO3, Zr ndtrio vondenilio
Te,
S!,
NoIO., NsNOr,
siero
ii
SiO,
;r
todis
ir. sieros dioksidos ir sioros triolsidos
Sb, Sc,
ndtlis No,CO' zr. natrio kdrbonqtqs No,co. l04o, zi
NaHSOr,
gdlenitds
ir. polddis
Pr, tr. prdzeodimis Pt, ir. pldlind Pu, ii plutonis Rd, t!. radis Rb, ;r rubidis Re, ir. renis
S,
qEonidkqs
(NH.)"SO., ir dmonio sullctoB NHrCl, :i dmonio chloridds
Nd,
ir
PbS,
Bu, ir. rutenis
NH,(CH,)6NH!'
,i. iodcs
KzsOr'Al,(SOr)., zr.
nognio oksidqs
Ms(OH),, ii mdsnio hidroksidds MgSO., tr. mqsnio sulfotos
vqndenilis onglies rogBtis H,o, tr. vanduo Hp,, Zr. vcndenilio peroksidds H1S, ir. vdndeniuo sullidds
ir
Zr.
MnOz,
tr
HzCO3,
mdgnio chloliddg
MgCq, Z' mdgnio kdrbondtos MsO,
osmio tetrooksidds
ir
mqnsdno (Il) ch.loridos
Go, tr solis Gd, zr. qqdolinis H/H!,
ir
Ur.
P,Os, Pq,
Lu, ir. lutecis Lw, zr. lourensis (retqi naudoic"
fluolo srupa
HI,
CH.COOH, ,r. etsno rogatis
CH3OH,
;r
cd(HCOr)1, tr.
CuCO3.Cu(OH)r, mdldchitds (CuFe)Sr, rr. cholkopiritds
metilomincs
F,
kslcio vandenilio kdrbonclds CdO, ir. kdlcio oksidds cd(oH),, ir. kclcio hidroksidqs
CI1COOCH,CH., ir.
zr. CH3OCH3,
:r. einsteinis Eu, ir. europis F/F,, ,r. auords
Ldzo3, ,r. lcntdno oksidos
Es,
HCl tr. vandenilio cblolidss/ druskos rugitis
vcris Cup, zi vdlio (I) oksidas CuCl, ,r. vorio (I) chloridds CuCl,, zr vqrio 0D chloridds
cH.N4,
D, tr deuteris Dxo, ir. deuterio oksidss Dy, ;L disprozis Er. ir. erbis
ii
skdrdis silicis silicio dioksidcs
Zr.
stroncis
tritis Ts, Zr. tqrtqlos Tb, ir. terbis
i! telnros ii torig Ti, ;r titdnds Th,
Tl, ir. tdlis Tm, ir.
tuls
ndtrio vdndenilio
ti ndtlio ioddids tr ndtlio nitlitos
nauio nitratos NdOCI ir. nqtrio hipochlodtds NqOH, ir. nqtrio hidrcksidds
V,Os,
a
vdnqdiio pentoksidds
NdNO3, Zr.
Nb, Nd,
ii
Ni
zr.
rdobis
XeFr, ,r. ksenono tetrunuoridss Y, ir. ilris Yb, ;r. iterbis
Zn, iL cinl
ir. neodimis nikelis
NiS, t! ni&eUo sulfidss No, ir. nobelis Np, Zr. nepiunis
O/O, ir. desuonis -OH (lunlcin6 grupd), hidrcksilo grup€
Z!.
ZnS, ,r. cinko blizsis ZnSO., t. cinko su]lotds Zr, Zr. cirkods
Junginiq rodykle tt slera, p siera,
it :r
Romblne slera
Monoktinin6 siera
Acto f[gstls, ir Etano rtigs s Acelonas, :r Propanonas Acetilenas, ir Etlnas Acetlleninlal angllavandenlllal, Zr Alklnal Akmens anglys, 65, 94 95 Akmens druska, 54 (Natrts), 55 (Kalls) Akrllatal, 40, 87 Aktinas,9T AKlnls (Ac), s0, 98 Aktyvlojl ang s, 65 Alavas (Sn), 51, 58, 98
clklas), 97, 98, 100-10j (Fosforas)
Argonas (Ar),5i, 69, 75, 98 A6enas (As),51, 66,98 Aslallas, Zr Bltumas Askorbinlnc rEgStls (C.H.OJ, 36.91
i.
Astatis (At), 51, 72, 98 Auksas (Au), 51, 59, 67, 98 Azotas {N/N,), 78,51, 66, 69, 94, 95 (A:oto ciktas), 96 (RtgStUs lletiis), 98, 103 Azoto diokstdas (NOl), 11, 48, 64. 67, 68, 96, 97 Azoto monoksldas (NO), 11,
Halogenoatkanal Alklnal, 80, 100 (3) Alfa slera, :r Rombinc siera Afjuminis (Al), 37,51. 62,97, 98, 105 (Katljonal)
Aliumlnlo hidroksidas (A(OH).), 62 Aliumlnio-kiallo sulfaro
48, 67, 68
(K^SO_
Azoto rtgstis (HNO"), 64, 6Z
a'o
Aliuminlo sulfatas lAt"{SO_)"). "" oz, roz letenasj ' Aliumlnio oksldas (At,O,), 62, 63 (Oksldal) Alkoholls, ir. Etanolls Alkohollal, 82-83, 100 (4) Allnas, :r Kallo lr aliumtnto sultato kristalohldratas Americls (Am), 50, 98 Aminogrupd (-NH,), 81 (Ptrntnlal amlnal, Dlamlnal), 91 {AmlnorigStys) Amlnortigstys, 91 Amonlakas (NHJ, t8, 19,29, 37 (bazd), 38, 39 ID, 48, 4s, 66 (Haberlo btidas), 67, 68, 95, 105 (Katijonat) Amonlako vanduo (NH.' + OH ), 67 (Amonlakas), 104 (Anljonal), 105 (Katljonat) Amonlo chlorldas (NH.C|), 29,
39,48,67
Amonio hldroksldas, :r Amoniako vanduo Amonio nltratas (NH.NO,), 39, 67, 68 (NnrataD Amonlo sullslas ((NH.)"SO_), 67
Angllavandenlllal,7/-' -
Angliavandenlliq va6kas, 85 Anhidriias (CaSOJ, s7 (Kalclo sultalas) Angliavandenlal, 90, 95 Anglies dloksldas (CO,), 79, 24 34, 36 (Riig6ris); 55 5Z
118
Butanas (CaH,J, 78, 85 (Natros
Anlracilas, 65 (Akmens 6n9tys), 94 Apatltas (3Ca (PO.),.CaF,), 68
Alkanal, 78, Alleial, 91 (Llpldal) Alkenal, 79, 1O0 (2) Alkllo grup6, 101 (8)
krlstalohldratas
Angllnls pluo6tas, 65 Anglies ragstls (H,CO.), 65
(Pllenas), 63, 64, 95 (Angties
(5) 700 (1)
Ar.(so.)" 12H,o);
Bronldai,72, 74, 104 (Anijonal) Brometanas (C,H.BI), 70? (9) Bromo grup6 \:Bi),81,101 lgl Bromo vanduo, 74 {Bromas) Bromtimollo m6lts, J8
(Anglles diokslilasi, 96 (Bng$[s lletns) Anglls (C), 73,24, 34, 51, 60
Aldehidal,80, t07
Alkllhalldal,
60, 64, 6s, 69 (Okstdai), 8a 90, 94, 95 (Fotostnbze), 96, 97, 1O2, 1O3 {Azotas), 104 (Dulos, aniionat) Anglles monoksldas (CO), 60, 64 65, 96
(Azoto diokstdas-), 68, 96
(Rnggtis lletis), 104 (Anljonal)
(Liepsnos testas) Barlo chlorldas {BaCt,), i04 (Anlionai)
Bazlnis varlo sultatas (CuSO, 3Cu(OH)J, 51 {Varis)
Bazlnls clirko chlor'idas (zn(OH)cl),40
Benzlnas, 85, 94 Berills (Be), 50, 56, 98 Berklls (Bk), 51 Eela slera (F slera) :r. Monokllnlnd siera Blopolimeral, ir Gamitntal pollmerai EiologlSkal skaldomi skalbtmo
millelial, 89 Blsmutas (Bl), 51, 66, 98 Bitumas, 85
Eltumln6s englys, 65 (Akmens angrys) Boksllas (Al"O,.2H"O), 62 (Alluminjb oksldas) Boras (B), 51, 62, 98
Bordo mislnys, 67 Boro oksidas (B"O,l, 62 Boro trlchtorldas (6Ct.), 19 Bromas (Br/Br,), 51, 72, 74, 79, 98, 101-{9) -br om-1 -chlo | -2,2,2-
trllluorelanas,
duJos) 1
-butanolls (CH.CH,CH,CH"OH), 76, A2, A3
2-butanolls, 8:t Autanonas, 707
1-butenas (C1H.), 79
Ceolitai, 93 (Jonq malnq Ceris (Ce), 50, 98 Cezis (Cs),50,5a 54,98 Chalkophltas (CuFeS,), 61 (Varis)
Chforas (Cllcl,), 17, 18,24,
SS,
46,51, ,j6,73,78, 93.
s8, 101 (9J, 1O2,1O4 (Aniional) 'l-chloF2"brompentanas, 101 i9) Chloretanas (CH.CH,C|), It
Chloridal, t6, 17, 40'73.
1O4
(Aniional) Chlormetanas (CH.C|), 78, 101
Chloro grup6 (-Ct), d1,
Chlorofilas,56
rr
Halotanas
Dlamlnal,81
Freonal, 115 FruKoz6, 90 isacharoze)
(Fosloro pentoksldas)
Francls (Fr), 50,
1,6-dlamlnoheksanas (NH,(CH,)6NH')' 86 Diazolo oksldas (N,O), 1/, 67 Dlazoto tetraoksldait (N,O.), 67 l,2"dibrometanas (CHrBr.CHlBr), 74 (Bromas), 79 DikarbokskngStys, Sl Disacharldas, 90 (Sacharozd) Disprozis (Dy), 51, 98 Distiliuolasis vanduo, 93 Dyzelinis kuras, a5 Dolomiras (CaCO3 MgCOJ, s6 (Magnls)
1-butinas (C.H6), 80
u,
Fosloro pentoksldas (PrO5), 68, 114 {D:ioviklls) Fo€loro r0g6tls (H3POJ, 68
Dlpeptldal,9/
(6)
(91
iot
(9)
Chromo lr geleiles rida, 58 {Chromas)
Barb (Aa),50, 56, 98, 105
1
Bronza,6l
Dervos, 114 Detergental, 88-89 Deuterls (D), 53 Deuterio oksidas (D,O), 53 (Deuleris)
Chromas (Cr),51, 58,98 Cikloalkanai,78 Cikloheksanas, 76, 7A (Cikloalkanai) Clmaz6, 83 (Alkohollnd
lermentaclja) Clnkas (Zn), 23, 41, 45,51, 59, 61, 97, 98, 103 (Vandenitis), 105 (Karljonal) Clnklras (ZnO), 61 (Cinkas) Cinko bllzgis (ZnS), 51 (Cinkas) Cinko chloridas (ZnCl,), 103 Clnko hldroksidas (ZniOH),), 37 (Amfoterinls) Cinko oksidas (ZnO), 6t
Druskos riigstis (HCl),29, 40, 56, 5Z 64, 73 (Vandenlllo chloridas), 102 (Anglies dioksidas, Chloras), 103 (Vandenilis), 104 (AniJonal), 108 (Llepsnos lestas)
Einsteinis (Es), 51 Erbls (Er), 51, 98 Esterlal, 81, 83 (Kondensacuos reakclJa)
Etanalis (CH.CHO), t07 1,2-elandiolis,83
Gadollnls (Gd), 51, 98 Galenltas (PbS), 53 (Svlnas) Galis (Ga), 51, 62, 90 Garal (perkaitintlejl), 115 Gazolls, ir. Dyzellnls kuras Geleiles (ll) chloridas (FeCt), 60 (Gele:les (ll) iunglnlal) Geletles (ll) lunglnlal,60, 105 (Katllonal)
11)
Etanolis (CH3CH,OH), 27, 77, 82, 83, 102 (Erenas), 708 Etenas (C?Ha), 26,77,79,84, 86, 87 (Polletilenas), 100(2), 102
Eterls, 107 (Ekstrakclja) Etilacetatas, 2r Etllelanoalas Etilenas, Zr Etenas Etilenglikolis, :r. 1,2-etandlolis
(Katiionai)
Geldies (lll) hidroksldas {Fe(OH),) 41
Geleils (Fe), 34,
41
, 51, 59, 60,
97, 98, 105 (Katuonal) GeneratorinAs duios, 65 (Anglles monoksldas) Germanls (Ge),51, 63, 98
Geslntoslos kalkes, Zr Kalclo hldroksldas Glpsas (CaSOa.2H,O), s7 (Kalclo sullalas) Gwsidabrls (Hg), 51, 59, 96, 98 cllcerlnas/Gllcerolls, ir 1,2,3-propantrlolls
Gllclnas,9T (Alkoholin6 lermentaclla), go, s5, 114 Gratltas, 64, 98
Gliukoze, (c6Hl,oJ,
83
Cinko sultalas (ZnSO.J, 47, 44, 45
Fermental, 47, 91 Fermentlnlal skalblmo mlltellal,
Cil6s salielra,
iL Natrlo nfiratas
Dauglahidrokslllal alkohottal, a3 Degtoslos kalkes, ir Katcto
oksidas Deguonls (O/O,), /8, 35 48, si, s6, u, 6a, 69, 90, 94, 95, 97,98, 100, 101, 103, i04 (Duios) Delmantas, 23, 64, 98
ir
Biologinial skalbimo miltelial Fermis (Fm), 51 Fluoras (F/F,), 16,51, 72, 9g Fluoridai, 72 Fluorinti angliavandeniliai, 72, 115
Fluoriras (CaF,), 72 (Fluoras)
Ffuoro grupd l-F),81, 1O1 (9) Formaldehldas, ir. Meianalis Formallnas, S0 Foslatai, 96 (Eurrotlkaclla)
Fosloras (P), 51, 66, 68,99
lrldis (lr), 51, 59, 98 Iterbls (Yb), 51, 98 Itds (Y), 50, 58, 98
Jodo tlnktara,
Gllkogenas, 90 (Gllukozd)
Fenolttaleinas,3a
103
(Azoras)
Gele:les (ll) letraoksosulfalas (lV), ir Geleiles (ll) sultatas Gele:ies (lll) chloridas (FoCU, 8 (Slnieze), 4t, 60 (Geleiies (lll) iunglnlal) Gele:les (lll) iunginlal,60, 105
Etilo alkoholls, :r. Elanolls Etlnas (C,H.), 80, 700(3) Europis (Eu), 50, 9g
(Gyvsldabris) Cirkonls (Zr), 51, 58, 98 Cis-2-butenas, zZ
98
Inertines duios,51, 75, 94,
Jodas, (f/f,), 23, 51,72, 74, 94,
Etilelanoalas (CH,COOCH,CHJ, 81, 83
Cinoberls (HgS),59
hdis (ln), 51, 62,
27, 34, 35, 1O4 {Nitrato anijonas) Geletles (ll) sultidas (Fes), 47, 70(i)
Hematllas
Etano dlrtgsfls (cooH),), It Etano rag6tls, (CH3COOH), 37, 81,83, 1O1 l7)
Hldroksldal, 36, 37, 38, 41, 53, 97 Hidroksllo grupA (-OH), 77 (Homologlna ell6), 82{0, 100 (d ir 4) Hldroksonlo lonas (H.O'), 36 Holmis (Ho), 51, 98
Geleiles (ll) sulfatas (FeSO.),
Geleiles (lll) oksldas, ir.
(5)
Etanas, (CzH5), 7A, 79, 100
5,4, 98
Hidrldal, s5 (5 rodykl€), 53 (i) Hidrokarbonalai,:r. Vandenlllnlal karbonatal
Hafnls (Hf), 51, s8, 98 Halldal, 72 (l), 82 Hafogenaf, 51, 72-74,1OO ll), 101 (9) Halogenoalkanal, 81, 701 (9) Halotanas, Sl Heksanas (C6H,a), 76 Heksano dirlgstis, (cooH(cHz)4cooH), 86 Hells (He), 14 (Alia dalel6s), 51, 75, 98
Hemalllas (Fep.), 50 (Geleils) Heptanes (C?H,6), 84
Hldratuolas geleiles (lll) oksldas, Zr. REdys
101(9)
3-Jodheksanas,707 (9) Jodldal, 72, 74, 104 (Anlional) 74
Kadmls (Cd), 51, 59, 98 Kalcio chlorldas (CaClr), 35, 57, 92, 102, 107
24,
(Ekslkalorlus)
Kalclo loslales (Ca.(PO.)"), 68 Kalclo hldroksldas (Ca(OH)J, 57
Kalclo karbonatas (CaCOr), 57, 65 (Karbonatal), 93 (Lalklnasls kletumas), 102 (Anglies dioksidas) Kalclo metaslllkatas {CaSlO.), 63 (SillkataD Kalclo oksldas (CaO), 5Z 60, 69 (Oksldal)
Kalclo stearalas, 93 Kalclo sullatas (CaSOJ, 39, 57, 71 (Sulfatai) Kalclo vandenlllo karbonatas
(ca(Hcor),), 57,
93
(Lalklnasls klelumas) Kalcls (Ca),50, 56, 57, 93, 97, 99, 105 (Llepsnos teslas, Kalljonai) Kalcltas, 57 (Kalclo karbonatas) Kalifornis (Cl), 51 Kallo bromldas (KBr), 72 Kallo chlorldas {KCl), 55 Kallo dlchromatas (K,CrrO,), 'l08 (Gravlmetrlnd anallzd) Kalio hldroksldas (KOH), 55
lclio iodidas lKl), 41, 72,74 (Jodas)
tGllo karbonalas (K,COJ, 55 Kallo nllratas (KNOJ,39, 41, 55 Kallo permanganatas (KMnOa), 82 Kallo sulfatas {4SOa), 55
Kalls (K),50,54, 55, 97,
98,
105 (Liepsnos teslas) Kalkakmenls, 57 (Kalcio karbonslas), 60 Kalklq vanduo, 57 (Kalcio hldroksidas), 104 (Dulos)
1t9
Karbohldratat, :r. Angllavandental Karbonatal, 36 (Rngstis), 40 (2 metodas), 65, 97. 104 (Anllonal)
Karaliikasls vanduo, 68 Karboksllo grup6 (-COOH), 81 (KarbokstrngStys). 91 (Amtnorags:tys), 100(g), j 0l{7) KarbokslrngStys, Bt, 88 (Mut-
tas), 91 (Ltptdat),
/0r
(7)
Karbonllo grupe (-CO-). 80
(Ketonat), 100 (0, 101 (6) Kaudlukas, 87 (Gamflnlal
po
merat)
Kaustlnd soda, ir Natrlo hldrokstdas Kaustlnts polasas, :r_ KaIo hldroksldas Ketonal, 80, 707 (6) Ketus, 60 (Geleits) Kletasls vanduo, 93 Kluds (cm), 51 Kobaltas (Co), 51, 59, 99 Kobalto (lll) chtoridas {CoCt,), 59 (Kobaltas), 104 (Vandrio) Koksas, 60, 65. 94 Kokso duJos, G5 (Anglles monoksldas) Korundss {AI,OJ, 62 (A umtnto oxstdas)
Krakmolas, 87 (Gam ntal
polimerai),90
Magnto karbonatas (MgCO,), 40 l\tagnlo oksldas (MSO), 35, 56, 57 Magnlo slearatas, 93 Magnlo sulfatas (MgSO.), 57 Magnis (Mg), 16, 35, 50, 56,
93, 97, 99, 105 (Katuonat) Malachitas (CuCO,.Cu{OH).),
61 (Varts) Manganas (Mn), 51, s8, 99 Mangano
lll) chtortdas (MnCt.), 702 Mangano (lV) okstdas (M'nO,), 102 (Chloras), j 03 (Deguonls) Marmuras, 57 (Kalclo kaft onatas),
i02 (Angttes dtoksldas)
Mendel€vts (Md), 51, 113 (Mendelelevas) Meianalis (HCHO), 80 Melanas (CHJ, 11, 19, 35, 76, 77, 78, 84 Q), 94, 100 l) Metano rigstis (HCOO$, 34 81, 1O1 17) l4el.anolls (CHTOH), ZZ, 82, 100 (4)
Metllamlnas (CH"NH"), It Metllo grup6 (-ChJ,-7or (s) Mettto metakdlatai, az Metlloranias, 38 3-melllpentanas, 26, tot (8)
Mlelds 8:] (Alkoho
ir6
"
r/
Kreida, 27 (Trivlatus pavadintmas), 57 (Kalcto karbonatas) Kriolltas (Na,AlF.), 62 Kripronas (Ki). 5j, 75, 99
Mikroelementai, 90 O, 1ts Mlnkstasls vanduo, 93
(Krlptonas) Ksenonas (Xe), tS, 51, 75, 99 Ksenono tetralluortdas (XeF.). 75 (Ksenonas)
Mlozinas,91 Mollbdenas (Mo), 51, 59, 99 Monokllnlnd stera,22, 70, 99 Monosachaddas, 90 (cfiukoza) Muilas, 08. 93
Krlplono fluoridas (KrF,), 75
Kuras,94 Kvarcas, 63 (Stttclo dtoksldas)
tantanas (La), S0, 58, 99 Lantano oksldas (La,O.), 58 (Lantanas) Lantanoldal, 58 (Lantanas) Lateksas, 82, 115 Laurencis (Lr talp pat Lw), S.t Ledas, 6, 33, 53, 92 Llnksmlnandlostos duJos, ir Dlazoto okstdas
Llpldal,91 Ll6lo chlorldas, (UCt), 54 (Lt sl Lldlo hldrokstdas (L|OH), 54 Lldio nltrldas (Lt.N), 66 LlUs (Ll), 50, 54,-66, 99, jos (Llepsnos testas)
uutecls (Lu), 51,99 Magnlo chlorldss (MgCt,), 40, 56 (Magnls), 5Z Magnlo hldrokstdas (Mg(OH),), 37, 57
Natrio sutfatas (N4SO,), 2r, 40
Natrio suttitas
(Na_,SCi,),
(sullltaD
7t
Natrio vandenllio karbonatas (NaHCOj), 37, ss Natrio vandenllio sulfatas (NaHSO,), 39
Natrts (Na),-73, 17, 34,50, 54, 8a 93, 97, 99, 105 (Llepsnos testas)
Neodimls (Nd), so, 99 Neonas (Ne), 51, 75, 99
l€rmentaclja)
(Kletasls vanduo)
Neskaidomi deteryentai 89. (BiologlSkai skaidomi detergentai)
Nlkello sulfidas (NiS), 59 (Nlkells) Nikelis (Ni), 51, 59, 99 Nlobis (Nb), 51, s8, 99 Nltralal, /0, 68, 95, 96 (Eutrofikacua), 97, 104 (Anjjonat) Nltrldal, 66 (Azotas) Nllrllal, 68,96 (Eutrofikacua), 97 Nltrttne rigstis (HNo,), 67 (Azoto dloksidas) Nobelis (No),51
Nonanas (CeHa), 84 Oksalo ragitis, ir. Etano diriqstis
Oksidal, 59, 95 (Korozija),-97 Oksonlo ional, ir Hldroksonto jonal Oldaclekano rigStis
(C,,HSCOOH), gB (Mu as), 97
Oktanas (C.H.,), 85 3-oKanolis, /ob (4) Olefinal, 2r Alkenal Oleumas, :r Rukstant sieros
rigiiis
Oras, 69, 94 (l),97, 102, j03 Ortorombln6 siera, :r
Ceolitas Natrlo bromldas (NaBr), 74 (Eromas) Nalrlo chloratas (NaClO,), 73
Osmlo tetraokstdas (OsO.), 59
stlkatas,ir
Natrlo chlortdas (NaCl),-/2, 2a 31, 39, 42, 55,73 (Chtoras, chtotldatl, 92, 114 Naldo eloksldas (CH.CH,ONa), 82
Natrlo htdrokarbon;tai, :r.
Nalrlo vandenlllo kaAonatas Narrlo hldrokstdas (NaOH), 3Z 40, 55, 88, 102 (Etenas), 103, 105 (Ka ionat)
Nairlo hlpochlorltas (NaOCt), 73, 114 (Ballklls)
Nalrlo lodatas (NatO.), 74 (Jodas) Natrto karbonatas (ita-Co"). 55. 92, 103 Nalrlo nltraias (NaNO.), 37, 55, 68
Narrio nttdtas (NaNb,), 68
Romblna siera (Osmls)
Osmls (Os),51, 59,99 Ozonas (OJ, 69, 9J, 96
:r
Alkanai
Parafinas,85 Pentanas (CsH,,), 78 l-pentenas (c.H."), 79 Pereinamlelj nie6lai, St, 58-61 Peroksldal, 35 (4 rodykte) Plrminlal alkohottai, 82. g3 Plrminial aminal, 8J Plrolluzitas (MnO,), 58 (Manganas)
Plasiikal,86 Plastiska slera, 70 Platlna (Pt),51, 59,68, 99, (Llepsnos testas)
Poli(1 -metokslkarboniFl
melllenas), Poliamidal,87 Poliesterlal,87
:r
Akrilatai
1Og
70, 99
Sjeros dlokslclas (SO,), 37, 71, 96 (Smogas, RngSEs
Po'imerai,86-€7 Polipeptidai,97 Polipropilenas, 79 (Propenas) Pollstlrolas, 87 Polilelratluorelenas (PFIE), 7a 81 Polivlnllo chlorldas (PVC), 80 (Etlnas), 86, 87 Polonls (Po), 51, 69, 99 Prazeodlmls (Pr), 50, 99
Prometls (Pm), 50, 99 Propanalis (CHTCHZCHO), 8? 101 Propanas (CjHJ, 78, 700
Propano r!g6ils
Sleros trloksidas (SOJ, 71 Slllclo dloksidas {SlO"), 63 Slllcls (Sl), 51, 63, 99-
Silikagelis, i07 (Oilovinlmas)
1'propanolls (CH3CH,CH,OH), 82
2-propanolls (CH3CH(OH)CH!),
,2,3-propaniriolis, 8A 88, Propenas (CrHJ, 79, 100
91
Propilenas, :r. Propenas
Propjnas (CaHJ, 80, 700 Protaktinis (Pa), 15, 50, 99 Radls (Ba), 15 (Pusamtls),
50,
Radonas (Bn),51, 75,99 Raudonasis tosloras, 68 (Fosforas),99 Reaktoplastal,86 Renis (Re), 51, 58, 99 Bellell elemental, Ur. Lantanoidal Riebalai,9l (Llpldal) Rodis (Rh),5i, 59, 68, 99 Rombine siera, 22, 70, 99 Rubidis (Bb), 50, s4, 99 Rutenis (Ru), 5i, 59, 99 Rudys (Fe,Or'xH,O), 60
Sacharoza (C,,HzO,,), 90 Salletra, :r Kallo nltratas Salmijakas, :r. Amonlo chlorldas Samarls (Sm), 50, 99 Selenas (Se), 51, 69, 99 Sldabras (Ag),46,51. s9, 97, 99 Sjdabro bromidas (AgBr), 74 (Bromidai) Sidabro chloridas (AgCl), 31, 46 Sidabro iodidas (Agl), 74 (Jodldai) Sidabro nitratas (AgNOr), 3't, 104 (Anljonal)
Tirokslnas,74 Tltanas Cn),51, 58, 99 Tretlnlal alkohollal, 83
Torls (Th), 14, t5, 50,99 Trans-2-butenas, 77 Tritis (T), 53 Tulls (Tm), 51, 99
Slntetin6s dervos, 114 (Dervos) Slnlellnlal delmanlal, 64 (Deimantas)
Vanadls (V),51, 58, 99
Sintetlnlal detergental, 89 Slntellnlal polltneral, 86 Skandls (Sc), 50, 58, Sg Skruzdrlq riigstis, :[ Metano
rigStls
Smilsonllas (ZnCOr), 61 (Clnkas) Smogas, 96
Slearino rig6tls, ir. Oktadekano rngStls
82. 701
TelraelllSvlnas IPb(OC,HJJ, 85, 96
Uranas (U), t4, 15, 50, 99
14)
80,
Tetraamonlako vado (ll) sulfatas (Cu(NH!)aSOJ, 40 Tetrachlormetanas (CCla), 10, 30, 79
Silikalal,6:l Slllkonal,63
Smdlls,63
(cH3cH'cooH)' 82
Propanonas (CH.COCHJ,
lielis)
Sieros rigstls (H,SO.), 36, 40, 4t, 71, 96 (RUgStls eriis), 102, 103, 104 (Nitrato
Polletllenas, 79, 86, 87
82, 100
Sfera (S), Z 22, 34, 41, 51,69,
anijonas), 105 (Kalclo katlionas), 114 Dehidratuojantl medilaga
Rikslanli sieros rigslls (H:S,O?), 71 (Kontaktlnls budas)
Paladls (Pd), 51, 59, 99 Parafinal,
(Na,CO3 10H,Oi, 55 (Natrio karbonalas), 93 Plienas 60 Plulonls (Pu), 15, 50, 99
1
Nallonas, 86, a7 Natlo alluminatas (NaAt(OH),), 3z
Natrlo allumtnto
Plaunamoli soda
Polisacharldas, 90 (Krakmolas)
Neptnnb (Np), 50, 99
Neradianlts pfienas, 60 (Ptienas)
Medlena, 94
2-metll-2-propanotis, 83 Metoksimetanas (CH,OCH,),
Natrlo oktadekanoatas, 88 Nairlo stearatas, 88, 93.
Stlbls (Sb), 51, 66, 99 Silrenas, 87 (Pollslirolas) Stroncis (S4, 15,50, 56, 99 Sullatal, 40, 71, 104 (Anllonal) Sultldal, 70 (l), 104 (Anljonai) Sulfltal, 71, 104 (Aniional) sulfitine ligsrls (H,so.), 3/, 71 -Deuterio Sunkusls vanduo.-Zr. oksldas Suskystintas azotas, 66 (Azota6) SErymas, 55 (Natrlo chlorldas)
9armlnlal metalal, 5i, 54-55
Vanadilo pentoksldas (V,O5), 5g (Vanadis), 71 (Kontaktlnls bidas) Vandenlllo bromldas (HBr), 74 Vandenillo chloridas (HCl), 16, 19, 29, 33, 34, 36, 48, 67, 73, 78, 102 (Chloras)
Vandenllio jodldas (Hl), 74 Vandenlllo karbonatal, 36 (BugSrls), 104 (Anijonai) Vandenilio peroksidas (Hp,), s3, 103 (Deguonis) Vandenlllo sllflclas (HrS),34, 71 Vandenllls (H/H,), 18, 19, 20 (Vandenillnls ryiys), 36, 37, 38, 39, 41. 50, 53,56,66 (Haberio b[das), 97, 99, 100-10i, i03, 104 (Dulos) Vanduo (H?O), 19, 20, 24,30 (Solvatacija), 36, 37, 40, 41, 53, 68, 71, 92-93, 95, 97, 102-103 Varlo (l) chloridas (CuCl), 61 (Varlo iunglnlal)
Varlo (l) junglnlal, 61
Saminlq iemlq metalal,51, 56-57 glakas, 60, 61 (Varls) Svfnas (Pb), 51, 63,64, 96, 97, 99, 105 {Llepsnos lestas, Katuonal), 108 (Gravlmetrlnd anallze) "Svino (ll) acetatas, 104 . (Sullldo anllonas)
Varlo (ll) junglnlal, 61, 105
Svlno hidroksldas (Pb(OH)2), (Hldroksldal) " 53 (ll) svino lodldas (Pbl,), 4t Svino (ll) junglnial, 63
40,71, 103 Varlo (ll) sulfatas (CuSOa), 2t, 34, 39, 40, 41,43, 61 (Varlo (ll) lunglnlal), 71, 103
(Svlnas), ios (Kat|Jolal) " (lV) iunglnlal, Svlno 63 (Svlnas) Svino nilratas (Pb(NOr),), 47 Svlng oksldas (PbO), 63
Varis (Cu), 34, 44, 5t,59, 61, 67, 71 , 97, 99, 103
(svlnas), 6a Svlno (ll) sulfldas, ,r. Galenitas
.
Tells (Tl), 51, 62, 99 Tantatas (Ta), 51, 59, 99 Technecls (Tc), 51, 59, 99 Tel[ras Fe),51, 69, 99 Tepalas, 85 Terbls (Tb), 51, 99 Termoplastal, 86 (Plastikal)
Varlo (l) oksldas (Cu,O), 61 (Varis)
Varlo (ll) chlorldas (CuCl,), 61 (Varlo (ll) iunglnlal) (Kalljonal)
va o (ll) nitralas (Cu(NO.),),67 Varlo (ll) oksldas (CuO),
34,
(Vandenllls), 104 (Vanduo)
(Azotas), 105 (Llepsnos
leslas, katijonai) Vlnllo chlorldas (CHTCHCD, 86 Vltamlnal,91 Vitaminas C, 91
Voltramas {W), 51, 58, 99 Zallasls akmenAlls, ir. Geletles (ll) sullatas ZaNarls, 61 Zlbalas, 85
rz0
r2l
Dalykin6 rodykl6 ,]3t
k3'p, ir-.iilS,,iiy,j9dyktdje, nurodyti trijq tiprl puslapiaj. Tie, kurie atspausdinti juodu sriftu
J'$;,i"'J,ii?:""ii["?T,"i,1",',"tr#iJ,,::?til* ".l"'"r"i::: X','i,I"n'Jil3: ,',$,LX"Hif ,?liffl; ?51i*Tf f gh,!:,*:,;'l#*";ru: i"ffi,ff Hff_s"iFJK1i"J,',;lfil"Jil-;i3*,?1ifl
Jei .ui pushpio numerio skliausteliuose paraiyta sqvoka, vadinasi, ie6kom4i iodi galima zi', aiba oriitisnetiu
i;il,fff,";f:]:ifi""i,iff,il:i3tr'j:lX5'31ilTlJ:i':339d:"trum[i datetd P daleB,:r Beta datetC T splndulluote, ir. cama spindu at A H, ir. Reakclios entatpljos pokytts lH', :f. Standartlnls reakcijos onlalp|JospokFts a dalel6, ir. Alfa
3.mat€ struktirinA formut6. ir. slereochemtnd formutA
Amperas (A), 45 (Srov€), 112
lmpermetras, cslSrovlt Am:laus nustatymas ang es EotoDu. 15 Angtiavandeniai (Karbohidratat). 90, 95
Angllavandenlllat, 77 Angtiavancteniliqva6kas,85 Ang es ctktas, 95 Anhidrtdas. 37 An0onas (.16. 104 Anodas, 42 {Etektrodas) Anodavlmas, 43
AmDeras Ariidetonuolandtos meditagos, 1t4 Absoliutlnestemperatirosskal6. -ESloktaninlsskai6ius) Antirigs ne med:taga..114 29 (ketvtnas) Antuanas Bekere s, 113 Adheztnd medrtaoa ila Antrlnlai alkoholial S2 33 arryvacUos energllj {E^j, +s AKwloii pavldla;i meiijaoa. 89 Anrhls elemenlas 45 ahlvumi ell6. ir. Reartno-umo {Galvanlnis el6mentasl Antuanas Lavuazle. 1.13 eA Aplinkos chemija 92-96 Aktwusls €lektrodas. 42 apn€sa 114 Akumullatorlus {ntoattnts tvtnol -,aprukymas, 114 26 zc aku;;thiortus +r 4plalladugne kolba, 110 A, atomln6 A. Zr
Abrazwa;.
masd
1ii"[io"r,"nime
aromariniallunsinial ^zr-sanlyklnd T6 alchemla. 113 {ll "iral vanduo s2 nro"r'iali, so-r;i tur ll1il"rlnls Atomas {l)' 10 11 13 16 20 lr"i"". si liipraaf-' arru'a"rre i"'a,r"ie1. 1o ALomrne gardel6' 23 Alilatlnlai jungtntat, i6 ^,^j,t "" atomrne masd santvkinA 24 arw" ris is 'i"ni"iliq, Alkanal,78, 100 (1) - Dartono l0 atomrne ^.^:;:,-*reorria' ;il;;;i. ;: ;00 i;i alkrharrd€t. :r Hai;senoarkanar. ""T*ii#"j;!! t*t t* Aromrskumas, 10 :11':":i:'."11"1. . . Atomosanclara,12_13 -...narogenrnrardarlnlal 0o (31 aiviiolt s,stema. qs ru:aa,oir 111.1"i..89, .t .. 83 _Alkohollne lermenkclia. st;lema) Alkonollal 82, 83, t00 anrln|al, 82, [Xl
(4)
dauglahldrokslllal,8:] prrmintat.8z,83 lrellnlai 83 Alotropln6s almainos, 22
Aukitakrosne
O0
Autokataltz6, 47 Avogadro skaiatus (L), 25,
jj4
(Konslantaj
Avogadro des;ts/hipolez6, 29 Azoto ciklas 95
(Alotroplia)
Alolropiia, 22 Amalgama, 114 Aminal, plrmlnial, AmlnorigStys, 91 Amtoterlnts, 37 Amortlnls, 21 (l)
122
Bazinis, 37 (Aaze) Bazlskumas, 39 Bekerells (Antuanas), 113 Bekerells (vienetas), 15 Bendroji lormul6, 77 Benzeno :ledas, 75 (Aromatinlai lunglniai) BesimajSantysls, 31 Beta datel6, 14
Bevandenls,4l
Binarlnls, I BiologlSkai suskytantys, 96 Biologiniai skalbimo mittetjai, 89 (Skalbimo miletiat) BlologlSkal neskaldomi detergentat, 89 (Biologi$kal suskaidomt detergentai) BlologlSkai nesuskaidoml detergental, 89 Elopolimeral, :r camttniai polimeral Bluchnerio kolba, 106, 110 Biuchnerlo piltuv€lls, 106, 110 Bluret6, 109 Bolllo desnls, 28 Boilis iBoberlas), 113 Branduoline lyglls, t4 Branduolinio magnetlnto rezonanso spektras, 108 Branduolinio magnetinlo rezonanso speKroskopila, 108 Branduollnls skilimas, 15 Branduollq slntez6, 15 Branduolys, 12 Brauno luddjimas, 9 Brenstedo-Laurl teorija, 37 Eunzeno degiklls, 109 Burbullnls gaubtas, 84 Bisenq kltlmal, 6, 7 Bilsenq slmboliai, 27 Basena, 6 (l) flzikind, 6 (i) kltlmas, 6, 7 materllos, 5, 7 oksldaclJos, 35
C, Baliklls / ballnandloil mediiaga, 1t4 81
Baltymal, 91, 95 Bazd (s), 37, 38
sllpnos,38 stlprlos, 38 Bazind druska, 40
ir
kulonas, taip pat Cetsijus
cd,2t. Zvake Cel6, eleklrolltlnA, 42 Celsijaus ska16, 114 (Celstaus temperatira) Celsijaus temperatlra, 29 (Kelvinas), 114
Centrifuga / centritugavlmas, 106 Chemija
aplinkos,92-96
sudatles pastovumo,
11
Sarllo,28
fiziklna, 4, 5-49 neorganln6, 52, 53-75
organlnd,76,77-91 Chemiios pramon6s gamlnlai, 85 Chemlnd puslausvyra, 49 Chemine reakcla, 5, 32-35,
42 49,52 Chemlnds savyb€s, 5 Chemlnial slmboliai, 8, 98, 99, 116 121 Chromatogralila,'107 dujq, 107 {Chromatograflja) kolonellne, 107 (Chromalograllia) poplerlaus, 107
Daliiamasis pllluv6lls, 110 Daltonas (D:onas), 113 Daltono atomhe teor{a, 10 Daltono parclaliniq s169ltl d6snls, 29 Dalusls elementas, 15 Daniello €lementas, 45 Oaugiahldrokslllal alkohollal, 03 Dauno elem€ntas, 54 Sudeglnlmas (deglmas), 94 Degimas
entalplios pokytis / siluma, 32 greltas, 94
letas,94 DehldratacIa,4l Dehldratuolantl mediiaga, 114 Deionizuotas,93 Dekanlavlmas, 106 Delokallzavimas, 20, 23 (Melalo gardel6)
Oemonslraclnls (vl nlmo) mAgintuvelis, |11 Depollmerlzaclia,86
Dldlejl periodal, 50 (Perlodas) Dlf rakcinls atvalzdas, 22 (Renlgeno krlstalogratlja) Dlluzila, I Grahemo d6snls, 29 Dlkarboksk0gStys, Sl Dlmeras,11 Dlmerizacija, 67 (Azolo dloksldas) Dlobereineds (Johanas), 113
Dlollal,83 Dlpeplldai, 91 Dlrbtlnlal polimeral, ir Shlellnlal pollmeral Dlsacharldas, 90 {Sacharozg) Dlsoclacua, Sllumin6 48
Dlsproporclonavlmas, 34 iR€doksas)
Dlstlllavlmas, 106 frakclnls, 106 ftakclnls (naflos), Zr. Pkmlnls perdlrblmas frakcinls (skysto oro), 66 (Azotas), 69 (Deguonls), 75
0,s40
phminls, 84 Dlsllllalas, T06 Dlstllluotasls vanduo, 93 Dmilriius Mendelelevas, 113 Donorlnls kovalentlnis ryays, 40 D169numas, 92 Druskos, 3H1
bazln6s, 40 dvlguboslos, 40 kompleksln6s, 40 normalloslos,39 rngSilosios, 39 Darskq tlltells, 44 DuJos,
Dervos, 114
gamtlnes, l l4 (Dervos) sintetines, 114 (Dervos) Detergental, 88-89 biologlikal suskaldoml, 89 fermentinlai, :r. Biologlnlal skalblmo mlltellal neskaidoml, 89 (biologlSkal suskaidomi detergental) slntetlnlal (slnletlnes skalbimo prlemon6s),89 Detergento molekub, 88, 89 Desnlai, 11 Avogadro, 29 Bolllo, 28
dlluzlios (Grahemo), 29 duj'{, 28-29 (i), lalp pal
sleglo / lredlasls duiq, 28
:r
ldeallqlq duir.l rygris eleklrolizes (Faradejaus), energijos lvermds, 33 Gel-Llusako, 29
iE
Heso, 33 mas6s tvermes, 11
pastoviqjq sanlykiq, 11 parclallnio sl6glo (Daltono), 29
6 (Duiind bisena), 8+85
ldealloslos, 28 lnerllnes / retoslos 51, 75,94, 103 (Azotas) ^audoslos, DuJl{
btsena,
6
Dujq clllndras, 109 Dujq chromatograf lia, 1 07 (ChromalograllJa) DuJq dAsnlal, 28-29
Dujq konslanta, 28, 115 (Konstanla) DuJq lygtls
bendroil, ir. ldealloslos duJos ldeallqjq,2S Duiq lsleldho vamzdelis, 109 Ouiq cllindras, 110 Oulq svhk5las,'110 Oulantls, 92
Dimal, 3t Dvlatomls, /0 Dvlbaz6, 39 Dvlgubasls ry5ys, 18, 100 (b ir 2) DvlguboJl druska, 40 Dvlvalentis,
(eleklrlnis valentlngumas), 17 (kovalentingumas),79 Dzaulls (J), 112
Dilovlklls, 107 (Dtlovinimas), 114
Dtlovlnlnas, 107 Dionas Daltonas,
113
D:ozelas Prystlls, 113 Diozefas Tomsonas, 113 E,
ir. Elektrodinls potencialas, taip
pat AKwaclios
energiia EgzolormlnA reakciia, 33 Eil6s
elektrochemln6,45 homologlne, 77, 80-al pereinamqjq metalq, 51, 59 (i) redokso,35 Eksikatorius, 107 (dilovinlmas) Ekstrakclia tlrpikliu, 107 Ekvlvalentlnls taskas,'108 (Vollumelrine analize) Elektrlnls nelglamumas, 19 Elektrinls valenlingumas, 17 ElektrlSkal telglamas, 19 (Elektrlnls nelglamumas) ElektrochemlnA apsauga, Katodlne apsauga Elektrochemln6 elle, 45 Elektrodas, 42 aktwusls, 42
:r
lnertinls, 42 Platinos, 44
vand€nlllo, 44 Elektrodlnls potenclalaB (E), 44 EleKrolltas, 42
sllpnas,42 stiprus,42 Elektroliline celd, 42 ElektrollzA, 42 Faraddjaus dgsnial (pirmasis Ir antrasls), 43
ionin6 teorlia, 42 Elektrolizlnis raf inavimas, rxl Elektronas, l2 valentlnls, 16 Elektronlnls apvalkalas, 12 Elekkonq konfigiracila, l3 Eleklronq pora, 18 (l) Elektros laldlnlnkas, 115, (Laldlnlnkas)
Eleklrovaros j6ga (EVJ), 45 Elemental, 8, 50, 51, 98, 99 mlkroelemental, 90 (l), 115 Elementas
antrlnls, 45 (galvanlnls elemenlas)
Danleliaus,45 Dauno, 54
fotoelemenlas, ll4 galvanlnls,45 pkmlnls, 45 (galvaninls elemenlas)
puselementls,44 Elektros srov6, 45 EmplrlnA tormule, 26
Emulslia,3l Enantlotropija, 22
!23
Endotermln6 reakc|ja, 3:} Energetinis tygmuo, Elektronlnts apvatkalas Energijos lygtq diagrama, 32 Energiia, 32, 33, 94, 95 aktwaclios, 46
lengvojl, 84 (Frakc||a)
ir
sunkloii,84 Frakcin6 distlttacija, 106 naftos, lr. Pkmin6 dtstillactja suskystlnto oro, 66 (Azotas) 69 (Deguonis), 75 0t, 94 (l) Frakclnd kolona, 69, 84 (trakclnA distttiacl,a), t10 {plrmh6 distl acija), 106 Fraso metodas, 70 Frlcas Haberls, 113 Funkclne grupd, r/ Fungicidas, 114
ry51o, 33
Nermes d6snls, 33 Energios clklas, 33 (Heso de6nb) Entatptla (H), 32 Entalp|jos pokylts, degtmo, 32 lydymo, motinls, 3:] mollnls, garavimo, 33 neutralizac os, 32
reakcios
(AH), 32
susidarymo, 33 standartinls, 32 tirpimo, 33 Erdvdie centruotas kubas (daleltq tsstdastymas), 23 Ernestas Fezerfordas, 113 Esterlal, 81, 83 (Kondensaclos reakcla) Esterlfikacljos rcakciia, 83 {Kondensacios reakctja) Eterine ekskakciia, j07 (Eksrakclja rirptkltais) Eulrofikactia, 96 EVJ, Zr Elektrovaros l6ga F,
ir
Faraddjus Faraclelaus elektrolk6s desnis (pirmasis tr antrasis), 43
Faradaius (F), 43 Faz6, 6 stacionarlnd, 107 (Chromatogratija) Fementat, 47, 91 Fermentlnlal detergentai, ir Blologlnlai skatbtmo milie al Flllratas, /06 Flltravlmas, 106 Flltravlmo plltuvgtb, 110 FlllruoJamasls poptedus, 109 Flziklne chemua, 4, 5,49 Flzlklnds savyb6s, 5 Flzlkinlal kltlmat, 5 Fluldas, 6 Formula, 26, 116-i21 3"malavhq struktiirtna, :r. Stereochemine tormu16
bendrojl, 77 (homotogtn6 eil6) emplrinA, 26 motekuttn6, 26
pilnoji struktiirlne, 26 sulrumplnta slruhtrtna, 26 ster€ochemine, 26, 76 (Slereochemtja)
struktilrlnd,26 Fotochemlno rcakctla, 46 Foloelektrlnis elementas, Fotoelementas Fotoelementas, 114
Folosintez6,95 F.akclla, U
124
Galvanin6 danga, 45, 60 Galvaninis elemenlas, 45 Galvanlnls padenglmas, 45, 60 Gama splnduttat (l sptnduliat), i4 Gamtlnas deryos, 114 {Dervos) Gamtlnial polimerat, 87 Gamtlnls kuras (Kuras), 94 Garal, 6 (Dulina biisena) Garal, perkajtintleit, 115 Garavimas,92 Mollnis entatptjos poky s / Molln6 iltuma, 33 Gardel6s atomlne, 23
76
lzomotlzfias
Grynlnimas, 93 Grup6 (s), 51 lunkcine, 77
Haberis)
22
Junginiai,8 alilatiniai, T6 aromatiniai, 76 joninial, 17 kovalentlnlal, l8 (i) nesotiejl, 77 organinial, 76 (0, 100-101 polinesotieii, TT sotieii, 77 Kalorlja, 114 Kalorimetriia, 114 Kalorlmetrlne bomba, 32 Kaloringumo vertd, 94 Kalus, 114
Kandela (:vake) (cd), 112 Karboksirlg6tys, 81, 88 (Mullas),9i (fllebalai), 707 (7) Katalitlnis krekingas, 84 (Kreklngas)
Katalizatorius,47 heterogeninis,4T homogeninis,4T
pavirilaus,47 Katalizd, 47 (Katallzatorlus) Katijonas (l), 16, 105 Katodas, 42 (Elektrodas) Katodine apsauga, 45 KavendiSas {Henris), 113 Kelvlnas (k), 29, 112 Kelonai, 80, 707 (6) Kelurualentis (kovalenllngumas), 19 Kiekybine analizd, 106 10, 108
Kiekyblnes savyb6s, 5 Kietasis vanduo, 93 Kietoji bisena, 6 Kietellmas, 6
Kilod:aulls (kJ), 32 Kllogramas (k9), 112 KinellnA teorlla, I Klurl-Sklodovska, Madja, l l3 Kiuri (vienelas), 15 iBekerells) Klampa / klampus, 114 (okybine anal|ze, 104 0, 106 (0,108 Kokybines savybas, 5 Koksas, 65 Kolba (os), 110 apvalladugnd, 110 Biuchnerlo, T00 110 kngin6, 110 matavlmo, 110
plokiiiadugn6, I
Grupd | (etementat), 50, 54, 55 Grupd ll (etemental), 50, s6, 57 Grupe lll (elemental),5i, 62 Grup6 tV (etementat), 51, G3-65 Grupd V (etementat), 51, 66-68 Grupd Vt (etementai), 51, 69-71 Grup6 Vll (elementat), 51, 72-74 GrupA Vlll (etementai),51, 7s Entalpiia Haberls (Fdcas), 113 Haberlo bidas, 65, i13 {Frlcas
103
lzotopal, 13, 108 (Masds spektroskoptla) Radloaktyvis, ir Radlolzotopal lzotopo masd, santykine, 24 rzotopq santykls, 24
G4ilamasis Satdytuvas, 109 G4aamoji reakciia, 48, 49
:r
ldealioslos ctuJos, 28 ldealiqjq dujq tygtis, 28 Indikalorius, universatusls, 38 Inertinis, I l4 Inertlnis elektrodas, 42
(Deguonis)
Grandlnd (sroves), 45 (Srov6) Grandlnlne reakclja, 15 (Branduollnls skttlmas) Gravlmetrlne analtz6, 108 Greitasls deglmas, 94 Greltls, reakcijos, 46, 47
H,
Hlgroskoplnis, 92 Homogenlnis,9 Homogenlnls katatizatorlus, 47 Homologine €tt6, 77, g0+1 Homopollmeras, 86
lgvestinial vlenetat, 112 lzoliatorlus, 114 lzomerai, 19 (lzomerjja), 76 strukttirinlal, 76 (lzomerat), Z/ lzomerija, 19 lzomortinls, 22 (|!omorf lzmas)
Sakolind, 76 6on1n6,76, 100 (h), 101 (g)
:r
HidrollzA,4t
lagarinlmas, T l5lydytas (lydatas), 6 lSodnis sluoksnis, 13 lastrlmtmo bidas loro), lS apa6los, 103 (Vandenitis) i5 vlrSaus, 102 (Chtofas), 103
Grandlng (aromq), 76 0) pagrindlnE, 76
crup6 V
Hidrofobinis, 88 (Detergento molekuB)
(Azolas)
Gnhemo cllfuziios clasnis, 29
ir
molekuld)
Inhibitorlus,4T
G.aclacija, 114
Grup6 0 (elemenrat),
101 (9)
Henris Kavendtsas, 113 Heso d6snls, 3:} Helerogenlnis,9 Heterogen jnls kataltzatorlus, 47 Hldratacia, 30 {Sotvatactja) Hldratas,41 Hidratuolas, 41 (Htdratas) Hldrinlmas,79 Hidrofllinis, 88 (Detergento
herllnds duJos, 51, 75,94,
,onlne, 77, 23 krlslalo, 22 (0, 23 m6lalo, 23 molekuline, 23 Garinimo lekitet6, 109 Gel-Llusako desnis, 29
tiesloil,
Halogenoalkanal, 81, 107 (9) Halogenal, 51, 72-74, j00 (i),
J, :r. Diaulls Johanas Diob€reinerls, ll3 Jonai, 16 kompleksinlal, ro (Kompleksind ctr0ska) neclalyvauiantys reakcijoJe, 27
Jonlnd elektrolizes teorlia, 42 Jonlnd gardeld, 77, 23 Jonine lyglis, 27 Joniniai Junginlal, 17 Jonjnial rygiai, 17 0 Jonizaci/a, 16 Jonq mainai, 93 Jungimosl polimerizaciia, 86
110
Kololdas,31 Kolon6llne chromatognflia, 107 (Chromatograllia) Komplekslnls jonas, 40 (Kompleksine druska) Kompleksjne druska, ln Koncentraciia, masds, 25 Koncentruolasls, 30 KondensaclJa, 7 KondensacUos reakclia, 83
Konstanta, 115 Avogadro, 25, 115 {skal6lus) dujrl, 28, 115 (lzonslanta) Konlaktinis bidas, 71
Konlrollnlal slrypai, 115 Koordinacinis ryays, 18 Kopolimeras, 86 Koroziia,95 Kovalentlngumas, 19 Kovalentlnlal junglnlai, 18 (l) Kovalentlnls rysys, 16, 18 (0, koordlnaclnis, 18 Kreklngas, katalitinis, 84 Kremo pavldalo {nuosddos), 31
Krlstalal,2l-23 Krlstalo gardela, 22 (l), 23 Krlslallnls, 21 (l) Krlstallzacl,a, 21, 107, vandens, 21
Krlstallzaclios centras, 21 Krlstalizalorlus, 109 KrlstalogEf lia, Rentgeno, 22 Krltlnd temperatira, 6 (Duiq b[s€na) Kubinis (pagrinillnes krlstalq
lonnos),22 erclv6le centruotas (dalellq
l6sid6stymas),23 pap€stasis, 23 plokstumole centruotas (dalellq lSsldAstymas), 23 Kublnls suslpakavimas (dalellq lasiddstymas), 23 Kulonas (C), 43, 112 Kulonmelras, if. Vollametras Kiigind kolba, 110 Kuras,94 Kvepavlmas, 95
ir. Avogadro skaidlus Laldlnlnkas,ll5 L,
elekuos, 115 (Laldinlnkas) Sllumos, 115 (Laldlnlnka€) Laldumas, 115 {Laldlnlnkas)
Lalklkllal, 111 Lalklnasls kletomas, 93 Lalkrodilq stlklas, 11'l Lakmusas, 38
Lakus, 115 Lqstellena, 90 (i) Laslntuvas / Laainlfto plltuvdlls, 110 Laslntuvas (Laslnlmo plpeto), 111 Lavuaz,e iAntuanas), 113
Ledas, 6, 3a $, 92 Lengvoslos frakctos, 84 -(Frakciia)
Le SateliA prlncipas, 49 Letas deglmas, 94 Llblcho Saldytuvas, 106, 109 Lydalas, 6 Lydinys, 115 Lydymosl lemperattira, (6),
Lygtys, 26 (0, 27 bendrosios dujq / ldealiqjq dujq, 28
branduollnAs,
lilygintoslos,
14
27
ionines,2T
:odlnes,27 Llpldal,91 Lordas Erneslas Rezerfodas, 113 m, 2r. Melras Malslas, 90, 91
Makromolekuld, 11 Marlja Klurl-Sklodovska, 113 Mas6, 115
mollnd,25 santyklna atomln6, 24, 50, 98, gg
santyklne lzotopo, 24 santykln6 molekulln6, 24 Mases clalls, 25 (Koncentraclja) Masds skaldlus, 13 Mases spektrometas, 24 (l), 108 (Mases speKroskoplja) Mas6s spektroskop|la, 108 Iuases tvermds desnb, 11
l\lalavimo cilindras, 110 Matavlmo kolba, 110 Materuos bisenos, 6 M dydis, 25 (Moliaringumas) Mailell perlodal, 50 (Periodas) Med:laga dehldraluoianti, 114 grynoJl,
I
negrynoll, I okslduojantl, 34 redukuojanll,34 Mendelelevas, Dmitrijus, 113 Menl€16, 111
Metabollzmas, 115 Metalas 0, 51
perelnamleJl, 51, 5+55 Sarmlnlal, 51, 54-55 Sarmlnlq iemlq, 51, 56- 57 Metalo gardel6, 23 Metall$kasls rysys, 20 Metalq ekstrakcla (lsskyrimas), Melras (m), 112
$
Mdglnluv6lls, 111
vlenkarlinls,
ll l
vklnlmo, 111 Megintuvellq laiklklis, 111 MCglntuvollrt stovas, 1'l 1 Mlcel6, 88, 89 Mlkroelemenlal, 90 (l), 115 Mlneralal, 115 Minerallnd rigdtis, 36 Minkstasis vanduo, 9:, (Kietasis
(Lydymasis), 98, 99
Lydymosl t€mp€ratfros nustalymas, 107 Llekana, 85
Llepsna,94 nesviedianli, 94 Svledlantl, 94
Llepsnos sklaldytuvas, 110 Llepsnos testas, 105, 108
mol, 2r Molls Mofekuf6, 10, 11,14 20, 24, (Santykln6 molekullne mas6), 26, 28
delergento, 88, 89 nepolln6, l9 (poline molekul6) pollne, 19 Molekullne gardel6, 23
I25
l\tolekulin6 mas6, santyktng, 24 Molekullne lormul6, 26 Molekuttnis svoris, ir. Santykin6 molekulin6 masd Mollarlngumas, 25 Moline mas6, 25 Molinis garavtmo entatpijos pokytls, 3:} Mollnls lydymo entalpuos
poky s,33
Mollnls thpatas, 25 Molinis tiirls, 25 l4olls (mol), 25, 112 Momentinls grel s, 4O (Reakcijos gret s) Monoklinln6 (krtstalq forma), 22 Monomerai, 11,86 Monosachaddas, 90 (cjiukoz6) Modolropila, 22 Motlnlnls tlrpatas, 21 M,, :r Santyklnd motekulin6 masd Multas, 88, 93 Muillnlmas, 88 (Muttas) N, :r. Ntutonas Nallonas, 87 NedalyvauJantys ionat, 27 Neelektrolltal, 42
Negrynoji, I (crynoii mediiaga) Nelgiamasis polius, 45 (galvanlnls etemenlas) Nemetalal, 51 (Metatai) Neorganlnd chemtja, 52, 53,75 Nepadalintoll pora (etektronq), 19 Nepolin6 motekutd, 19 {potin6 moleku16)
Nepollnls tlrplktis, 30 (poltnls tlrplklls) NesimalSantysts, 3j (Beslmaisantysis) NesotieJi iunglnlat, 7z NesvleClantt tiepsna, 94
Nel€kqs krivio UonasJ, 42 (Jonlnd etektroltz6s teortia) Netleslnd (molekote), 79 Nellrpus, 31 fiirpus) Neutrallnlmas, AB (Muilinimas) Neutmttzacta, 37 enlalpljos pokytis / s uma, 32 Neutralusls, 37 Neulrcnas, 12 Nevandenlnlal thpatat, 30 Nevandenlnlal thptkttat, S0 Niutonas (N), 112 Normalloli druska, 39 Normalloslos sqlygos (n.s.), 29 Nudrusklnlmas, 92 Nustalynas, l0+105 lydymosl temperatiros, 107 virlmo temperatiros, 107 Nuosedos, 31
Oksldacia, 34 Oksidaciios procesas, pagrindinls, 60 {P enas)
Oksidaci,os taipsnts, 35 Oksidacljos skatdtus, 35 Oksldalorlus, 34 Oksiduolantl medilaga, 34 Oktanlnis skaldtus, 85 Oktetas,13 Olefinal, lr. Alkenal Oras, 69, 94 O, 97 trakcinls dlstlllavtmas (skysras oras),66 (Azotas), 69 (Oeguonis), 75 (0, 94 fi)
lastilmlmo budas tS apaatos 103 (Vanden ts) isstamlmo biidas l5 viriaus, 102 (Chlor6s), 103 (Deguonis)
Orbitale. 13 Organha chemtja, 76, Organines rng6tys, 36
z
Pollamiclat, 87
Poliatom6,70 Poliarlzacija, 19 (potinis rvsvs) Poliesteriat,87 Pollkondensaclja, S6 Pollmerai,86-87 dirbtinial, 2.. Sinleliniai potimeral
9t
Organhial lunglntal, 76 0, 100 101 Organlnls tlrplktts, t1S Ostvaldo procesas, 68 (Azoto
rigitls)
Pa,
Pkminial elementai, 45 (Elektrocheminis etementas) Plastikal,86 lermoplastai, 86 (Ptastikai) Plastlskumas / plastiskas, 11S Plallnos elektrodas, 44 Ploksdiadugn6 kotba, 1i0 Plokitumoje centruotas kubas {daleliq lssidCsrymas), 23
:r. Paskalls
PagrlndinA grandtnd, Z6
Pagrindlnls deguonints procosas, 60 (Plienas) Pavadavlmas (pakettimas j, 44 Pakeitlmo (substituclJos) reakclja, 78 Paprastasts kubas (dale q lsslddstymas), 23 Parafinal, ir Atkanal Paratlno vaskas, ir. Angllavandenttiq vaskas Parclallnis sl6gls, 29 Daltono desnts, 29 Paskalis (Pa), 112 Pastovusis kletumas, 93 Pavlr6laus ltempimas, 1t5 Pavtsiaus katallzatorlus, 47 Perelnamlelt etemenlat, 50-51 , 59 fl)
metalal, 51, 58-61
Perloclal,50 dldleJl (ilgleil), 50 (Perlodas) ma.:iejl (trunpteji), 50 {Periodas) | (etementq), 50-51 Perlodas tt (elementq), 5(LS1 Pedodas lll (elementq), 50-51 Perlodas lV (elementq), 50-51 Perlodas V (etementq), 50-51 Perlodas Vt (elementq), S(}-SI Perlodas Vll (etementq), 50-51 Perlodlno tenteta, 5(L51
Periodas
gamtinlal, ST sintetinial, 86 Pollmedmerizaclja, 86 iunglmosl, 86 kondensacln6, 86 Polimorfizmas, 22 Polinesotieii junginiat, Z Polln6 motekule, 19 Pollnis ry6ys, 19 Polinls tlfpiktls, 30 Polipeptldal, 97 Pollsacharidai, 90 {Krakmotas) Polius neiglamasis, 45 (Etektrocheminls elementas) lelglamasis, 45 (Etektrocheminis elem€intas) Popierlaus chromatogratija, 1OZ Porcelianlnis trtkampis, 11 j Poreta, 45
Potenclalq skirlumas, 45 Pozltronas, 14 (p dal€te) Pra.linis gr6ltis, 46 (Heakciios greitis) Prasklestas,30 Pdemd6os, 9 (crynoJl m€d:laga) Pfietalsal, 109-111 Prystlls (Diozefas), 113 Procentine sud6tis, 26
66
konlaktlnls
(Fricas Haberts) 71
Ostvaldo, 68 (Azoto r0gstis) pagrlndinis deguoninis, 60 (Plienas)
Solvdjaus, 55 (Natrto Karbonalas)
Produktal,5
Perkaltlntieii garat, 1ts Percotlntasls, 31
Produktal, chemlios pramon6s, 85
pH, 38, 36 Gng$is etns) Pieno pavldalo (nuos€dos), J1
Prolonas,l2 Pusamiis, 15
Plgmental, 115 Plltuvdlls, 110 Plpetes, 111
lailnimo,
111
Plrmin6 dlstlllaclja, 84 Pirmlniai alkohotial, 82, 83 Pirminlal amlnal, 81
Badioaktyvieli lzotopal, ir Radioizotopal Badioaktyvioio skillmo kreiv6, 15 Radioaktyvumas, 14-15, 96, 113 Fadioaktyvusls skilimas, 14 8ad joaktyvusls iymejimas, 15 Radiolzotopai, 14 Radioizolopinis :ymdilmas, :r. Radioaklyvioslos anglies metodas
sklllmas)
greitis, 46-47
griilamoii,48 kondensacilos, 83 pakeitimo, TS prijungimo, T9 standartinis reakcios poMis, 32 Siluma, :r. Reakcijos entalplios
pokltls tieslogln6, 4a Reagentas, 5 Reaktingumas, 44-45
R€aktingumo eilas (Aktyvumo eilAs), 44, 97 Reaktoplastai, 86 (Ptastlkat) Redoksas, 34
Redokso ell6, 35 Redokso potenclalas, 35 Redukcija, 34
Reduktorlus, 34 Repl€s, 11'l netoslos duios, lr. Inerlinds dulos
iemlq elemental, ir. Lantanoldal
Promotorlus, 47 Puselementls, 44 Puslausvyra, 48 chemln6, 49 Pusiausvyrine pad6tis, 49 Puslaldininkis, 115 Pusmetaliai, 51 (metatat) PutoE,37
R,
relkim6,
Rysio energla, 33
Byiio susidarymas, 16, 17-20 17
kovalentlnlo, 18-19 melali6koio,20 Rysys (iai), 16 (l) donorinis kovalentlnls, 18 dvlgubasis, 18, 100 (b ir 2) ioninis, 17 1i) koordinacinls, ir Donorinis kovalentlnls rysys kovalenlinls, 18 {i)
polinis, l9
Trjgubasls, 18, 100 (c if 3)
vandenlllnls,20 viengubasls, 18, 100 (a if
(Korozjia)
Fudys,60 Biglmas, alkoholinis, Bigsdloii druska, 39 Bigstles liekana, 39 Rrlgitlnls, 36
83
RagStinis Svino akumuliatorius,
Figs:tls (ys), 36, 37
38
amlnortgSlys,91
dikarbokslrigstys,
10l
[)
Santykln6 atomin6 masa, 24,
50,
(ll,Iullas), 91 (Biebalal),
mineralines, 36 organines, 36
sllpnos,38 stiprios,38
rigstus lietis, 92
96
Rikas,31 s, Zr Sekunda
Santykhe kotopo mase, 24 Sanlykind molekulin6 mas6, 24 Sanqklnls garq tankis, 29 Sausoii angliq distlllaclia, 65
1)
Sokelaus bidas, 55 (Natrio karbonatas)
Solieil iunglnial, 7 Sotusis, 30 Spektras, branduollnlo magnellnio rezonanso, 108 Spektromehas, mas6s, 24 (0, 108 (Mases spektroskopija) Spektroskoplia, branduollnlo magnetlnlo rezonanso, 108 mas6s, 108 Srov6, 45
Staclonarlno lazd, 107 (Chromalograflja)
Slandartlnls reakclios entalpljos
pohdis (AH'),
Savyb6€
chemlnAs,5 llzlklnds, 5, 98-99
klekybinds,5 kokybln6s,5 Seka (kltlmo), sz
32
Slandarlinis llrpalas, 25 Stereochemija, 76
Stereochemine formuE, 26, 76 (Stereochemlja) (i)
Seka (skll|mt{), 15
Sekundd (s), 112 Sl vlenetal, :r. Tarptauttniq vlenetq slstema Sllpna baza, 38 Silpna riigstls, 38 Silpnas elektrolltas, 42 Simbolis (al) biisenos, 27 chemlnls,8, 98-99, 116 118 Slntetlnlal delmantai, 64 Slntetin6s deruos, 114 (Dervos) Slnlellnlal polimeral, 86 Slnlelh6s skalbimo prlemonas, 89 Sintez6, 8, tiesloglnd, 41 Sistema, 115 aWlroJI, 48 (Uidaroil slstema)
uidarojl,
Skllimq seka, 15 Skystoii br:sena, 6 Skyst6limas, 7 Sklodovska (Marta), ir. Mari,a Klurl Slegio cl6snls, 28 Sl6gls, 28 29 kambarlo, 25 (Molinls tarts) normalus, 29 parcialinis, 29 standarllnls, 32 Sluoksnls, ir. Elektronq sluoksnls lSorlnls, 13 SolvatacUa, 30
81
karbokslr0gstys, 81, 88
(Delmantas)
107 (Chromatograllla)
Biebalal, 91 (Lipldal) Riformlngas, 84
joninlo,
Bobertas Bollls, 113 Riida, 115 R[dijimas, 60 (Rodys), 95
36,45
Radioloq|la, 15 Radioteraplja, 15 (Radlologlja) Ralinavimas, 84 Beagental,5 Aeakc|la, 5, 32-35, 42-49, 52 atvirkgtin6, 48 egzotermine, 33 endotermin6, 33 entalplios pokytis, 32 esterlflkacljos, 83 (Kondensacijos reakcila) lotochemine, 46 grandlnin6, 15 (Brancluollnls
RetL{iq
Fraso, 70
Haberio,
Radiaciia, 14 (l)
48
Slslemlnls pavadlnlmas, 27 Skalblmo millelial, 89,
blologlniai,89 Skala, 93 (lalkinasis kietumas)
absollullnas temperati106, 29 (kelvlnas)
Celsliaus, 114 (Cels|laus temperatara)
Skalumo plok6tuma, 22 Sklllmas, 48 (Dlsoclaciia) branduolinls, 15 dvigubas, 41
Ster€oizomeral, 76 (lzomeral), 77 Stlklind, 109 Stlprlos bazes, 38 Sliprios r0gstys, 38 Sliprus elektrolitas, 42 Stovas, 111
Struktirln6 lormule,
26
3-matavlmq, 2r Stereochemine formu16
pllnojl, 26 sutrumpinta, 26 Slruklidnial lzomeral, 76 (lzomeral),77 subatomhes daleles, t2 il) Subllmaciia, T Subslituciios reakclia, 2r Pakelllmo reakclla Sudeginlmas, 94
Suklbuslos (var6kes pavldalo)
nuos6dos,3l Sunklos nuos6dos, 31 Sunkloslos frakcljos, 84 (Frakclia) Susldarymo entalpilos poMis, 3i| Suslclarymo gjluma, 2r.
Susldarymo entalpiios pokytls Susldirlftq teorija, 46 Suskystlntas oras, frakclnd dlsrlllacua, 66 (Azotas), 69 (Deguonis), 75 (0, e4 fi)
126 127
Suspensua, 31
Sulartlnis atomlnas mas6s vtenetas (u), 24 (santyklna atomlne mas6) sulrumpinta struhilrine fomut6, 26 Svorls, 115 Sakothe g.andhe (atomq), Z6 Saldlklls, 115 Saldytuvas, 109 gri:tamasls, 109 Llblcho, 106, 109 "Sarllo dAsnis, 28 Sarmal, 37
Sarmlnlal metalal. 51. 54-5s sarmlnls, 37 Samlnlq iemlq metalal, 51, 56-57 SeSlakamp6 (heksagonattne) piramlde (kdsralq
pavldalas),22 Siltnamlo efektas, 96 Slluma, degimo, ir. Deglmo entalpljos pokytls garavimo, mollne, ir. Mottnts garavimo entalpijos pokytis lydymosl, mollnd, ir. Mollnts lydymosl enlalpiJos pokytts neuballzavlmo, ir. Neulrallzavlmo entalptios pokytls reakcuos, ir. Reakclios
"
enralplJos poky{s
susldarymo, :r. Susldarymo entalpllos poktdis thplnlmo, ir. Tlrplnlmo entalplios poMls Sllumlnd dlsoclacl,a, 48 Sllumlnls terslmas, 96 Sllumos laldinlnkas, 115
"
" (Laldinlnkas) " 100 (h), 101 (8) Svloelanll llepsna, 94
Sonlnd grandin6 (aromq),
76,
Tdnkls,98, 99, 115, santyktnts garq, 29 Tarpmolekulln6s JAgos, 20 Tarptaulnlq vienetq slstema (sD, 112 0 Taurloslos cluJoB, ir. Inerlln66 dujos Telglamasls pollus, 45 (EleKrochemlnls elementas) Temperattira, 28-29 Cels|jaus, 29 {kelvlnas), t14 kambarlo, 25 (Mollnls tirls) krltln6, 6 (Duiq bisena) standartlnA, 29
vlrsmo, 22 T60rl|a
Br€nstedo"Laurl, 37 Daltono atomina, 10 elektrollz6s Jonln6, 42 klnetine, 9
susldirlmq, 46 Termochemlia, 32 (l)
126
Termomelras, 111 Termoplastal, 86 (Plasdkai) Testas, 104-105, llepsnos, 105, 108
Valentinlal eleKronal, 16
Teslerls, 82
Van der Valso jegos, 20 Vandenilinls rysys, 20
Telraedras, (molekul6), 79 Tetragonallnis (krlstalq pavidalas), 22
Tlesind (molekul6), 19 Tiesioglne reakclja, 48 Tieslogine sintezd, 41 Tlesloginls pakeltlmas, 41 Tlesloil grandlnd (atomq), 76 Tlglls, 109 Tlrpalas, 30 (l) entalpljos polqtls / 6lluma, 33 mollnls, 25 nevandenlnls, 30 slandartlnls, 25 vandenlnls, 30 Tlrplklls, 30
ekstrakclja,l0T nepollnls, 30 nevandenlnis, 30 organinis, 115 pollnls, 30 vandeninb, m Tlrplmas, 30 (l) nrplnys / tlrplnamoll meditaga, 30 Tkpumas, 31 Tkpumo krelv6, 31 (Tlrpumas) Tlrpus, 31 Tltras, 108 (vollumetflne ana za) TokslSkas, 96 Tomsonas (Diozefas), I 13
Tfadicinis pavadinimas, 27 Trqsos, 6Z 96
Traukos splnta, 110 Tredlasls dujq desnb, ir. Sl€glo ddsnls Tretinlal alkoholial, 8i| Trlatoma, 10
ftlbaz6,
39
Trlgubasls rysys, 18, 100 (c ir 3) Trigubasls taskas, 115 Trikampa (molekuG), 19 Trlkampe plok$dla (motekute), :r Trlkampo
Trikllnlnd (krlstalq pavldalas), 22 Trikolls, 111 Trlm6ras, 11
Trlntls, 115 Trlolls, 83 Trivalenlls (eleklrlnls valentlngumas), tZ {kovalentlngumas), 79 Trlvlalus pavadlnlmas, 27 Tirls, 25 (molinls lorls), 28-29, 115 mollnls, 25 Unlversalusls Indlkalorlus, 38 uidarojl slsl€ma, rE Uisalimas, 7 Uiiallmo laikas, 7 (u:Saltmas) V, Zr Vollas
Valenllngumas, rr. Kovalentlngumas / EleKrlnis
valentingumas
Vamzdells
dujq l6leldlmo, 109 Vandenllinis rodlktls, :r pH Vandenlnls thpalas, 30 Vandenlnls tirpiklls, 30 Vandens ciklas, 92 Vandens lsstimimo
bidas,
102
(Anglles diokslclas, Etenas), 103 (Azotas, Deguonls) Vandens mlnkstinimas, 93 Vandens mlnkstikliai, 93 Vanduo (taip pat ir. junginiq rodykle), 36, 53, 92-93, 97, 102-103, 104
atmosferinis, 92 dlstilluolasls, 93 klelasis / mlnkstasls, 93 kristalizacints, 21 VaSkas, angliavandenillq/ Paraflnlnls,85 Vlcluinis greitls, 46 (ReakcUos greitis) Vlenalome (molekule), 70 Vlenbaz6, 39
vlenetal,112 atomines mases (u), 24 (santykine atomhe mas6) iSvesllnlai, 112 tarptautlnds sistemos, 112 (0 Vlengubasls-ry$ys, 18, 100 (a ir
i)
Vlenkartlnls mdgintuv6lls, 111 Vlenal6kgtes svarstykles, 1 1 1 Vlenvalentis (kovalentingumas), 19 (elektrinis valentlngumas), 77 VlIimas, 7 Virimo lomperatrira, 7 (Virimas), 98, 99
Vlrlmo lemperatrtros nustatymas, 1 07 Vlrlnlmo meglntuvolls, lll Vlrsmo temperatara, 22 Vilamlnal, 91 Vollamelras, 43 Voltas M, 45 (Potenclalq sklrtumas), 112 Vollaras, ir. Potenclalq sklrtumas Voltmetras, 44, 45 (Pot€nclatll skirlumas) V-pavldalo molekule, tg Vulkanlzacla, 87, 115 2aliava, 115 Zledal (atomq), 70, 76 (l) benzeno, 76 (&omatinlal _ iunginial) Zodine lygtls, 27 Zyft etasls, 15 (Radioaktyvusls " tymeilmas) Zvake (cd), 112 NuoSird:iai dekojame Cecile Landau.
ITIUSTRUOTI ZINYNAI Sios serijos iliustruoti iinynci knygos, kuriose ne - tciiliustracijomis tik Zodiicis, bet ir gcrusiomis ci5kincmos pcrgrindiniq terminq reikEm6s. Viscs serijos knygcs sudaro teminioi skyreliai, tcigi terminci ciSkinomi bendrame kontekste, o cpibr6iimus papildo detaliis pcveikslci ir dicgrcmos. Terminci iSd6styti pcgcl temcs, juos nesunku rasti iSscmiose rodykl6se, ' esondiose kiekvienos knygos pcbcigoje. Ifuygos parengtos konsultuojcrntis su specialistcis. Apibr6iimoi pateikti pcprcstci ir ci5kici, o popildomi terminai ciSkincmi ten, kur jie pcrvcrtoti.
Dcr Sios serijos i5leista: Biologijos iinynas, Fizikos Zinyncs
rsBN 5-430-02193-8
