Legendos pasakoja. Lietuvos geografiniai objektai

LIETUVOS 6EOGRAFINIAI OBJEKTAI

{

i t

I

I

Ii

{

E

l\i

I [jli

I

)

l I

lrl

\

[t [],1 r\

\

\

:. 'i

t 6

PRATARME DaZnas Lietuvos miestas, piliakalnis ar eZeras, net didesnis akmuo turi savo legend4 Tai m[sq proteviq Zodines kultiiros

palikimas, perduodamas i5 kartos i kartq. JIsq rankose legendq ir padavimq knyga apie Lietuvos geografinius objektus: riedulius, eZerus ir upes, kalvas ir piliakalnius, miestus ir kaimus. Leidinio ideja kilo keliaujant su mokiniais po gimtaji kra5t4. Pastebejau, kad ivairiose ekskursijose ir iSvykose vaikams sunku klausytis gido pasakojimo, jei jis buna perkrautas faktais ir datomis, prikaiSiotas nesuprantamrl moksli5kq ZodZirl. Bet uZtenka praddti pasakoti legend4... Stebuklinis pasakojimas visuomet uZburia - jis verdia suklusti, nes dia svarbus kiekvienas Zodis, idomi menkiausia detale, nukelianti klausytoj4 I nepaZint4 ir paslapting4 praeities pasauli. Todel Siq knygq pirmiausia skirdiau mokytojams, pasiryZusiems vesti savo aukletinius legendq takais. Padavimo ar legendos skaitymas, pasakojimas per geografijos pamokas gali bDti puikus mokinius aktyvinantis metodas. Pamokos pradZioje iSgirsta legenda suZadins jaunimo susidomejimq ir klrybingum4 padds lengviau isiminti objekto pavadinim4 kilmq, geografinq paddti. Bet svarbiausia - kuo didesne ivairove ir paslaptimi mokytojas apgaubs vadovelio pasauli, tuo daZnesni svediai jame bus mokiniai, tuo gyviau ir natfiraliau vyks geografijos ir jauno Zmogaus dialogas. Knyga pravers ir blsimam pedagogui - studentui, ir ekskursijq vadovui, o ir kiekvienam, kas megsta keliauti m[sq kra5to keliais ir takeliais. G i t ana

Kaz imi e r aitiend

ATYTAUS A PS KR ITIS

LAZDIJAI

\

-

Se riiai

@sueXte:eriso

ALYTAIJS APsKRrls

DRUSKININKAI Druskininkll savivaldyb6

Dr skininkai kurortinis Piel4 Lietuvos

miestas pasienyje

su Gudija, nuo 2000 m. savivaldybds centas. Aplinkui banguojantys puiynai kartu su smdlynais, Ndmuno, Rdtnyiios, eZer6 eZerdliy vandenimis formuoj a ypatingq mikroklimatq. Taiiau Druskinink4 kurortas kadais e isikfire del kn tryk.itanii4 mineralini4 ialtini4. Dar XVIII a. sdriuosius apylinki4 vandenis gydymui pritaikd Druskinink4 gyventojas Surutis. Jis dideliuose kubiluose iildydavo sfiri4jq ialtiniry vandeni, paskui iSpilstydavo i maiesnius ir i Siuos sodindavo ligonius. Tuometinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas 1794 m. iileido dekrety kuriuo Driskininkai buvo paskelbti gydomqja vietove. Taiiau tikru kurortu jie tapo tik XIXa., kai Vilniaus universiteto profesorius Fonbergas iityre Saltiniy vandeni ir pasiuld caro vyriausybei steigti iia gydyklq. 1838 m. Rusijos caras patvirtino miesto pleffos planq tcli kurorto gimimo data. Labai sena legenda aiikina, i! kur Druskinink4 apylink€se atsirado stirieji ialtiniai. Ant auk5to stataus Nemuno kranto stovejo garsi Liikiavos pilis. Kartq tos pilies valdovas su dvari5kiais medZiojo anapus N6muno. MedZiokle buvo sdkminga. Atsidekodamas dievams kunigaikitis ketino nuiauti sakalq. Visi susirinko ant Nemuno kranto, kur buvo paleistas sakalas. Kunigaik5tis Sove, ir pauk5tis, streles pervertas, krito i N6muno vandenis. Pilies valdovas puole paskui aukq ir paniro. Kilo sumai5tis, visi mane, kad jis nuskendo. Labiau uZ kitus i5sigando ir nusimine kunigaik5dio Zmona. Ji begiojo Nemuno pakrante, Saukd savo vyrq gailiai verkdama, s[rias a5aras liedama. Po kiek laiko i5 vandens su sakalu rankose i5niro kunigaik5tis jis buvo gyvas ir sveikas. O toje vietoje, kur nukrito kunigaikstienes asaros, i5 Zemes istrysko strieji Saltiniai. iia isikUre Druskos miestas Driskininkar.

ALYTAUS

APskF

rs

DAUGAI, MERGOS AKMUO Alytaus rajono savivaldybd

Rajono savivaldybes rytiniame pakraityje, 22 km nuo Alytafis, prie Da,itgt4 (DidZinlio) eiero isikurqs nedidelis Daug4 miestelis. Pustreiio kilometro nuo jo Sal6s pusiasalyje, prie DidZiilio, pilkuoja suskelddjqs ir apsamanojqs mitologinis okmuo. Jis vadinamas Daug4 arba Mergos, akmeniu. Pasakojama, kad Sal6s dvar4 valdant grafui Brastauskui, buvo tiesiamas Velnio tiltas. Akmenis tiltui baudZiauninkai turejg plukdyti iS labai toli, per DidZiilio eZerq. Viena mergina nei3tverusi atsisake Sio darbo. UZ tai grafas isake nuplakti ryk5temis jos tev4 Negyvai uZplaktas tevas

prie5

mirti savo dukteri prakeike: ,,Kad tu akmeniu pavirstum." Taip ir

atsitikq

-

mergina bematant suakmenejusi...

PU PASODIS. ZI LV IOS P I LI AKALNIS Alytaus rajono savivaldybd

Pdpasodiio gyvenyieft yra rajono savivaldybds pietvakarindj e dalyje, 12 km nuo Alynas. Salia tekq ZilviAs upeli. o jos kairiajame krante stfiks o Zilvi1 s, arba Pipas odiio, piliakalnis. Pasak legendos, sis piliakalnis - tai karalaites Zilveles teviSke. Karalaitq pasi6mgs Perkunas. Kiekvien4 pavasari j is mums primena karalaites vard6 nes danguje breZia ugnin[ ..Z" Zenklq.

Kita legenda byloja, kad piliakalnyje gyvena 70 dia buvusios tvirtoves kareiviq, kurie del savo bailumo buvg uZkeikti. Svento Jono nakti jie iSeina ant kalno pasivertg zuikiais. MedZiotojai giriasi i tuos zuikius 5ov9, bet jokia kulka jq neliedianti, mat jie uZkeikti. PAPEEITJ PILIAKALNIS Alytaus rajono savivaldybd

Papdiiai

nedidelis kaimelis rajono savivaldybds vakarineje dalyje,

netoli Obelijos eZero, 28 km nuo Alytafis. Apie ialia esanti PapAiiq piliakalni pasakojamas toks padavimas. Rytiniame piliakalnio Slaite buvo i3lindqs grandines galas. Su€j9 Zmones trauke tq grandinE, tadiau ji trfko ir galas ilindo i piliakalnio vidq. Kas bandydavo t4 granding judinti, tas biidavo itraukiamas i kalno poZemius. Manoma, kad po piliakalnio giraite slypi nugrimzdusi baLnyi;ia.

ALYTAUS

A

PsKRrT|s

PAPEEIAI. LAUMES AKMUO Alytaus rajono savivaldybd

Metelifi regioninio parko teritorijoje, prie Papeiitt kaimo vakarinio pakraiiio, Metulio eiero terasos ilaite istrigqs tamsus granitinis kiauiinio formos riedulys, vadinamas Laumds akmeniu. Jo aukitis siekia 2,1 m, apimtis - l0 m. Pasak legendos, senq senoveje prie M6telio eZero stov€jo sena sukypusi trobuke, o joje gyveno burtininke Laume. Niekas neZinojo, nei

gimusi, nei kas jos tdvai buvo, nei i5 kur ji dia atsirado. Ji turejo gal 5imt4 gal pusantro Simto metq, atrode sena sena, bet vis nemird, nors Zmones kiek kartq buvo targ, kad jos nebera. llgai niekas nematd burtininkds paeZere vaik5diojant, nei pirkutej Sviesos Zibant. Sumane kaimo moterys nueiti Laumes paZi0reti, bet trobeleje jos nerado. Sugriiusios i namus paleido dar daugiau gandq apie burtininkg, dar daugiau visokiq baisybiq papasakojo. Po tqjq kalbq trobeld dingo, o jos vietoje Zmonds i5vydo didZiuli akmenl. lr dabar Zmonds lenkia Siq viet4 jei prireikia vakare ar nakti vaZiuoti Salia esandiu keliu. kada

ji

LISKAVA Var6nos rajono savivaldybe

Liikiavd

-

miestelis pietvakariniame rajono savivaldybds pakraity-

je, Dzukijos nacionalinio parko teritorijoje, 8 km i {iaures rytus nuo Driskininh4 Ndmuno kairiajame krante.

pilis buvusi sumfiryta i5 didZiausiq rieduliq- nd vienoje kitoje Lietuvos pilyje tokiq nesq. Zinoma, kad tai Pasakojama, kad Li5kiav5s

milZinq darbas. Neva joje paslepti didZiuliai turtai, o poieminiai tuneliai veda i kit4 Nemuno krant4 Pasak legendos, LiSkiavos pavadinimas kilqs nuo kunigaik5dio LiSkos )t., Zibinto. Jis, paties Jogailos lieptas, nuZude didiji kunigaiksti KQStuti - uz tai gavo Sias Zemes. Tadiau netflrkus LiSka pats buvo nuZudytas Kqstudio Salininkq. Jo Zmona ilgai gedejusi savo vyro - liejusi s[rias aSardles, kurios virtusios Dn)skininkq mineralinemis versmemis.

ALYTAUS

aPskR T|s

VARENA Vardnos rajono savivaldybe

prie Meikio ir Varln1s upi4 rajono savivaldybis centras. Istoriniai ialtiniai rodo, kad Vardnq ikfird Lietuvos didysis kunigaikitis Vytautas: dviej4 upi4 santakoje pasistatydino mediioklds sodybq. Yra iinomi Vytauto laiSkai, raiyti kry2iuociams Varenoji I4l3 m. Vdliau iia iikilo dvaras, priklausps Lietuvos didiiojo kunigaikiiio iZdininkui BZostovskiui. Prie dvaro atsirado miestelis. Taiiau apie Vardn1s ikurimq byloja tokia legenda. Vardnd

-

miestas Lietuvos pieluose,

Kadaise gyvenusi medZiotojq ir Zvejq gentis. Jq globojusi deive Varene. Promote padedavusi Zmon€ms iSgyventi. Pasivertusi lydeka ji va-

rydavo Zuvi i tinklus. Mi5ke persikunydavo i vilkg ir gindavo Zveris I medZiotojq spqstus. Kol Zmonds buvo geri ir vertino savo promotes paramfu atneSdavo aukq, - viskas sekmingai klojosi. Veliau Zemes gyventojai pasidare ganetinai stiprDs ir i5puiko: nebeskyrd pakankamai demesio juos globojandiai Varenei. lskaudinta promote paliko gentl. Vien upes, itekandios i Meiki, ir gyvenvietds vardas teprimine globeje. MERKINE Varenos rajono savivaldybd

Merkind

sena gyvenvieft rajono savivaldybes vakarineje dolyje,

24 km i vakarus nuo Vardn1s. Miestelis isikurqs Nemuno, Meikio upi4 ir Stangds upelds santakoje. Zmon'2s iia gyveno jau )0 tfitcst. met4 iki Kristaus - matyt, apsigyveno vos nutirpus ledynams. Istoriniuose ialtiniuose

viebvA minima nuo lJ59 m., kai Merkinis pil! pradejo pulti kry2iuoiiai. Miestelis ypai iSaugo ir suklestdjo XVI WIII a., tada jis jau turejo Magdeburgo teises. lj87 m. Jogaila budamas Merlindie suteikd Vilniui miesto teises. Kur! laikq Merdnd buvo apskrities centras, miestas, svarbesnis ui Alit4 todel tuo metu vadintas Dzukijos sostine. Merkiniskiai ir dabar jq taip vadina. I! t4 diding4 laik4 alkeliavo viena legenda. Seniau Merkine buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisde5imt trys baZnydios, gyveno karaliai ir turejo ten puikiq rumrl pasistatq. Tie r[mai stovdjo ant kalno, kuri dabar vadina piliakalniu. Jis Sitaip atsirado. Ejo seniau kaikokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Meikio ir N6muno. Nakdia prisisapnavo tam

ALYTAUS

A

PsKRrr s

Merkines apylinkes

karaliui, kad dia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori bDti galingas ir tureti ilgq amZiq. Nubudgs karalius liepe savo kareiviams supilti kepur6mis dideli kalnq ir ant to kalno vir5fines jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rlmai, ir paskui aplink juos i5augo didZiausias miestas. LISKIAVOS PILIAKALNIS Vardnos rajono savivaldybe

Prie Liikiav1s, Nemuno pakranteje stul$o piliakalnis, Pilids l<6lnu Antjo tebdra Liikiav1s pilies liekan4 - vieno apskrito bokito apatin4 dalis. Manoma, kad pilis buvo praddta statyti per kovas su kryiiuoiiais, bet dorbai nutrfika po Zalgirio muiio I410 m. Apie 3i piliakalni vadinamas.

sekama tokia lependa.

ALYTAT S aPsKRrfls

Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jq apsigyveno Li5kiavojd, antras - Merkin6je, tredias - Puniojd. Visi jie buvo stabmeldlia|' ir visi Zmonds dar dia buvo tada stabmeldZiai. Vyriausias jq visq buvo tasai, kuris Li5kiavojd buvo apsigyvengs. Jisai vede ragang, vardu Voke. Toji ragane, velniq padedama, per keturiasde5imt keturias naktis pastate jam didelius akmeninius rumus ir apvede juos aukStomis sienomis. Zmones tuos rEmus vadino pilimi. Tie riimai turdjo trejus vartus, ir tie vartai buvo i5 gryniausio vario padaryti. I5 tos pilies po Zeme buvo prakastas kelias i kitq Nemuno pusg. Kai kas sako, kad kelias ejgs Raigardan ir net Merkinen. Dar seniau Zmones pasakodavo, kad jie patys yra mat€ t4 urv4 kuriuo po Zeme kelias 6jo, ir yra juo nudjg kelias varsnas. Bet ten labai tamsu ir baisu, toddl toliau niekas eiti nedrisdavo. LiSkiav6s karalius, isitaisgs tokius tvirtus r[mus,6md spausti savo brolius, panoro visai juos iSvaryti. Zmones irgi labai skriausdavo ir pl65davo. Ypad jo Zmona Vok6, kuri mito tik maZq vaikrl mesa. Tada Zmones sukilo ir apgul6 pili. Daugel ten Zuvo Zmoniq ir gal b[tq pilies nepaemQ, nenugalejp to pikto karaliaus. Nes kad ir kiek jo kareiviq dienq uZmuia, nakdia Vok6, i56jusi ant bokito, suiunka dideliu balsu, ir visi uZmu5tieji vel atgyja. Bet atsirado vienas narsuolis, kuris priselino ir, kai tik Voke pasirode, Sove sidabriniu ,,guziku" ir jq nukov6. Mat raganes paprasta kulka neima. Tuomet Zmonds i5griove pill ir pati pikt4 karaliq uZmu56. Vaizda5 nuo Liikiavos piliakalnio

ALYTAUS

APsKn

rs

ALYTUS Alytaus savivaldyb6

Lietuvo.s pietinds dalies apskrities centras Alytis tituluojamas Dzukijos sostine. Tai Seitas pagal dyd! Lietuvos miestas. Jis isikfrrqs Nemuno ir Alytupio santakoje, kurioje dunkso ir nebylus praeities liudininkas Alytaits piliakalnis.

Pasak legendos, ant jo stovejusi medine pilis. Ji priklause Siq vietq bajorui Raimoniui. Jo dukra Mirgrausele, neiSpasakyto groZio vaidilute, ir kunigaik5dio Smlkninio sDnus Alyta karStai pamilg vienas kitq. Tadiau kart4 pill uZpuole kryZiuodiai ir Zuvo visi Raimonio kariai. Pats Alyta, paslepqs mylimqjq uZ Gabijos kalno, padejo savo jaun4 galvelQ uZ tevrl Zemelg. Mirgrausele del to taip graudZiai verkusi, kad a3aros upeliu virtusios ir I Nemunq sutekejusios. Upeli Zmones Alytupiu pramine, o kai Salia piliavietes miestas iSsistat€, ji Alytumi pavadino. MAKNIO NAI. GAILINTO EZERAS Alytaus rajono savivaldybE

Rajono savivaldyb€s pietindje dalyje, 15 km nuo Alytaus, telklo 66 ha ploto Gdilinto eieras. Jo ilgis 1,9 km, didZiausias gylis 32,5 m. Eieras yra rinines kilmds, jo krantai status ir aukiti, iki 15 m. Per eZerq teka Apsingd Nemuno deiinysis intakas.

Apie eZerq sklinda tokia legenda. Manoma, kad e\erc, padiame jo viduryje, giliausioje vietoje guli uZkeikta skrynia su auksu. Tik kartq per metus, vasartu Sv. Jono nakti, ji i5plaukia i pavir5iq atsivoZia jos dangtis ir ?dri, bhzga auksas mdnesienoje, raibuliuoja su eZero vilnimis - laukia, kad kas atsiirtq, uZkeikimo Zod! tartq ir tuos turtus pasiimtq. Skrynia, savo laikq iSbuvusi eZero pavir5iuje, uLsivoLia, nugarma i savo vietq ir laukia kitos Sv. Jono nakties, kad vel iSkiltq. Tai atsitiko labai seniai, kai mlsq proseneliai dar nebuvo praZilQ. Atsirado Gailint6nuose vienas dr4suolis, toks SadZius. UZsigeide Sadzius tq turtq. O daug kas apie juos ilgais rudens ir Ziemos vakarais klegejo, jq tro5ko, bet dr4sos truko. Dar Snekejo, kad kas paims tuos uZburtus pinigus, tai ir labai graZi mergina iS ten i5kilsianti ir i5tekesianti uZ turtq paveldetojo. Ar SadZius norejo tos merginos - sunku pasakyti, bet kad troSko tq skynios pinigq, tai tikrai. Tq Sv. Jono nakti oSe tamsus eglynas aplink eZerq ir menuo lindo pro jo Sakas. o SadZius sedi valty-

ALYTAUS aPsKRrrs

je viduryje

eZero... Suvilnijo ramus eZero pavir5ius, susilbavo valtis ir i5kilo skrynia. Atsivere dangtis Zeri auksas... SadZius skuba prie skrynios, ki5a irklA [jq. Tadiau dangtis tik klankt, atkirto irklo galq ir garma i gilumq... Kad kilo bangos, vos valties neapvertd! Ir pats SadZius vos nenugarmejo i eZero dugnq. Liko jam tik irklas be galo. MAKN

I

ON

AI. LY DEKI N IO EZER AS

Alytaus rajono savivaldybd

Rajono pietindje dalyje, t5 km i pietus nuo AlytatLs, prie Makniinrl kaimo iiaurinio pakraiiio yra nedidelis eZeras Lyd€kinis, dar vadinamas Lydekinka. Apie Lydekinkq yra toks padavimas. Cia buvgs dvaras, ant eZero aukitq krantq, o gal piliakalnio papeddje, gyveno turtinga graZuole mergele, kaip eZerq balta lelijele. Ar ji nusivyle gyvenimu, ar jai nepasiseke meileje, o gal jos jaunas bemuZelis raituZelis i5 karo negriZo, tik isake tarnams kinkyti i stiklo karietq padius eikliuosius Zirgus, apsirenge graZiausiais rfibais, brangiausiais papuoialais pasipuoie, sedo i stiklo kariet4 ir vijo arklius kuo greidiausiai nuo stadiausiq krantq. Nesusilaike Zirgai ir nuskendo giliame eZere su stiklo karieta irjauna mergele. Nuskendo irjos didis skausmas... Seni Zmones porina, jog jie tikrai yra matg eZero vandenyje tos karietos

,di5liq". AKMUO. UZKEIKTA MERGA Vardnos rajono savivaldybd

Akmub tai kaimelis rajono savivaldyb€s iiaurindje dalyje, I2 km nuo Vardn6s, kuriam vardq davd nepaprsstas, legendomis apipintas akmuo. jog tai suakmenejusi nuotaka. T6vai nor6j9 savo jaunq dukter! i5leisti uZ tufiingo senio. Tais laikais vaikai turejo aklai klausyti tevq. Nors ir nemyl6dama jaunikio, jaunoji iBvaZiawsi baZnydion. Pasakojama,

VaZiuodama pradejo graudZiai raudoti: ,,Geriau aS nelaiminga akmeniu pavirsiu, nei uZ senio tekesiu." Tik iStarusi tuos ZodZius, tuoj akmeniu pavirtusi.

Prie bainytdlds sustinges akmuo - piramidds formos, primena merginos figfirq. Seniau vietiniai dzfrka| gerbiqntys legendq akmeni per iventes papuoidavo mergiikais drabuiiais. Cia pasiguosti ateidavo apI inkini4 kaim4 merge I ds.

Anot kitos legendos, tai suakmendjgs Zaltys, kuris pastojo keli4 vienuoliams, norejusiems apkrik5tyti gamtmeldZius lietuvius. SvENDUBRE. vELNto AKMUo Druskininkq savivaldybe

Svend bri - senas gatvinis kaimos, 5 km ! pietus nuo Dr skinink4 Minima nuo 1620 m. Kaimas isikurqs legendinio Raigardo sldnio iiauriniame pakraityje. Pavodinimas vietini4 Zmoni4 kildinamas ii ,,iventosios daubos". Salia kaimo dunkso Velnio akmuo. Bioenergetikai teigia, kad jis pasiZymi ypatingu energetiniu spinduliavimu, nes guli ant skirtingy geotektonini4 juost4 sankirtos Zemds gelmdse. Dar mLnoma, kad iia priei 600 mln. met4 nukrito meteoritas, kuris iimuie keli4 deiimii4 metrr4 skersmens duobq. Tq duobp seniai uZlygino per musq kraitq slinkp Iedynai, patikq riogsoti tik Svendibres akmeni. Legenda byloja, kad kart4 velnias uZsimane akmeni per Nemun4 pernesti. Jam reikejo to akmens, kad uzbaigtrt statyti Liskiav6s baLnydiq. NeSe neSe, bet uZgiedojo gaidys, metb velnias akmeni kur buvgs. Taip Velnio akmuo

ALYTAUS APskRrrs

ir liko jis Svendibreje. Kiti

sako, kad velnias ne5esi akmenl, nes norejo gaidZiai pragydo, tai i5mete rieduli kur kad Nemun4 uZtvenkti. Gerai, papuole, o bltq Druskininkai uZlieti. Dar vienas padavimas pasakoja, kad Zmonds senoveje Zinojo, jog po akmeniu yra urvas. Kart4 gyveno toks pavargelis, bet jis buvo labai stiprus ir nieko nebijojo. Susirado kitq toki pat vyrq ir abu i5sirenge aukso ieskoti. Numane, kad po akmeniu gali b[ti daug pinigq prislepta. Svento Jono nakti abu pradejo kasti po akmeniu. Kase kase ir prisikase prie didZiausio urvo. Pradejo listi tuo urvu, mato, urvas i5eina i platq laukq o ten stovi didelis miestas. Tuomet jie suvoke, kad pateko I Raigardo miestq. Mieste i3buvo tris dienas. Juos ten girde ir valgydino, dar apdovanojo, tik liepe gr[Zus namo apie tai niekam nepasakoti. SugriZq namo vyrai negalejo iSkenteti ir apie visk4 k4 mate, papasako1o savo Zmonoms. Sulig pasakojimo pabaiga abu kalbos neteko. Taip ir liko nebyliai iki gyvenimo galo. RAIGARDO SLENIS Druskininkq savivaldybd

Legendind viebve, pamegh Mikatojaus Konstantino Ciurlrcruo yra 9 km nuo Driskinink4 Gdrdino link. Tai unikalus kulturos ir gamtos pa' minklas. Raigardo sldniu vadinamas staigus Nemuno sl1nio praplatejimas iki 4-5 km. Jis susidar'2 priei l3-14 tukst. metq kai atsitraukus ledynui to meto Nemunas suformavo iia platy sldni. Vietovardis kilqs nuo iodiitl ,,raistas" ir ,,gardas" (miestas) junginio. Raigardo sldnio legendos primena pasakojimus apie ,,rojaus miestq".

Kadaise dia stovejo turtingas miestas, kurio gyventojai labai megg flZauti ir tuo uZrustinq Perkunq. Paleido vyriausiasis dievas savo Zaibus, sugriuvo miestas ir prasmego skradiiai Zemg su visais gyventojais. Nuo to laiko po Zemdmis skamb4s varpas tq prakeiktqiq, kurie ieSkq bet nerandq iiejimo i5 poZemiq karalystes. Tas i5ejimas uZverstas didZiuliu Velnio akmeniu, riogsandiu slenio pakra5tyje, Salia Svendibres kaimo. O snrieji Drirskininkq vandenys ne kas kita, o prakeiktq ir pasmerkq Raigardo gyventojq aSaros. Yra padavimas, kuris teigia, kad Raigardo miestas nugrimzdo ne staiga, bet i5 leto. Ir ne d€l gyventojq kaltes, o del jq neapsiZilr€jimo. O tai atsitiko labai seniai, kai lietuviai dar buvo pagonys. Tuo metu Raigarde gyveno labai galingas karalius, kuris visus kitus nugaledavo ir griZdavo

ALYTAUS

APsKRrfls

i5 svetimq kaStq su daugybe turto. Miesto gyventojai, bijodami, kad vien4 kart4 ir jr1 padiq neuZpultq, suman€ miesto vidury pastatyti tvirtq akmens pili, kurion galetrl visus turtus paslepti. Negana to, dar visq miestq apsupo akmens sienomis. Jos buvo tokio storio, kad ant lango galejai pastatyti 12 stalq, prie kiekvieno pasodinti 12 Zmoniq. Visa pilis buvo pastatyta i3 dideliq ta3ytrl akmenq, kokius dabar gali matyti ant LiSkiav6s piliakalnio. Gyventojai gyresi, kad jq pilis nenugalima, greidiau jau Nemunas i5dZius, saule uZges. Kadangi Zmones Raigarde buvo labai turtingi, tai uZsimane dar kiekvienas sau po tokius akmeninius rumus pasistatyti, kokio tvirtumo ir pilis. O tas miestas buvo eZero saloje. Tokirtr sunkirl

pastatrl Zeme jau negalejo i3laikyti

ir pradejo viskas grimzti. Nusigando gyventojai, nutard kraustytis i5 miesto. O tokl pat akmens miest4 pastatydinti jau auk5tesndje vietoje, ant Li5kiav6s kalvq. SuZinojo prie5ai apie t4 jq nelaimg ir uZpuole bestatandius gyventojus. Sie gynesi ilgai, bet negaldjo atsilaikyti priei gausybg kariuomends. Visi lietuviai Zuvo, o buvgs galingas jq Raigardo miestas letai nuskendo. Yra legenda, kad kartq miestas vos neprisikele. Svendribres kaime atejo moteris prie savo Sulinio, atsiklaupe norejo atsigerti. Zilrri - vandenyje spyna stovi. Ji paeme tq spynq ir praddjo kelti. Kai tik kilstelejo, pradbjo varpai skambeti ir i5 vandens em€ kilti nugrimzdgs miestas. Moteris baisiai i5sigando ir kad suriks: ,,Oi, kad tu prapultum!" Vos ji tai iStare, miestas atgal i iulinio gelmg nusirito. Neb[tq te kartq moteri5ke uZkeikusi, bltrl Raigardo miest4 iSkelusi... LEI PALI N GI S. P I LI AKALN IS

Druskininkq savivaldybd

Ldipalingis - viena didiiausit4 Dzukijos kryikeli4. iia keliai iakoiasi penkiomis kryptimis. Miestelis isikfirqs 9 km i liaurq nuo Driskinink4. Jis minimas nuo 1500 m. Pietiniame miestelio pakraityje rymo vieniSas Ldipalingio piliakalnis, dar yadinamas CerniauskQ piliakalniu. Apie ii yra tokia legenda.

Ant piliakalnio buvusi pilis ar rumai. Juose gyveno karaliene (ar ragana) Juodoji Voke. Ji turejo s[nq, kuri labai mylejo, bet jis i5krito pro lang4 ir nuskendo Baitojo Bilso eZere (tada Sis eZeras siekd piliakalnl ir isvis seniau aplinkui telksojo didZiules klampios pelkds, toddl i pili buvo galima patekti tik ktlgrinda). Kai srlnus nuskendo, motina labai jo gailejo. Pasileido eiti prie graZiojo Avirio eZero. esanaio uZ poros

ALYTAUS

APs

(Rrfls

kilometrq. Verkdama tiek a5arl priliejo, kad i5 jq susidard upelis, kuris dabar pietq puseje iteka i Aviri. Tas upelis. tiesa. bevardis. Ir dabar ties upeliu daZnai stovi juoda ponia juodais drabuZiais, su juodu sk6diu, skrybelaite, bateliais. Stovi ir mojuoja ranka. Kai prie jos priarteji, ji palenda po tilteliu ir dingsta. Tai Juodoji Voke vaidenasi. SUBARTONYS. GI LSES EZERAS Vardnos rajono savivaldybd

Subirtonys senas dzfihq kaimas rajono savivaldybes iiaurds vakanq dalyje, Dzfikijos nacionalinio parko ribose. Tai ir raiytojo Vinco Krdvds-Mickeviiiaus, apraiiusio i i4 apy linki4 groii ,, Dainavos sen42moni4 padavimuose", gimfine. Netoliese gilioje dauboje telkio tamsusis Gilses eLerqs.

Legenda pasakoja, kad seniai seniai gyveno turtingas bajoras, tur€jgs dukteri, i5 visq pasaulio mergaiiiq graZiausi4. Zingsni Zengianti - kaip gulbele plaukianti, Zodi tarianti kaip lak5tutd suokianti. Tarp bajoro tarnq buvo bernelis, kuris pamilo bajoraitE. Bet i5didus bajoras sutikgs leisti savo dukteri uZ bernelio tik tada, kai 5is turesi4s turtus, didesnius uZ jo paties. llgai galvojo bernuZis ir sugalvojo, kaip tuos turtus isigyti. Nakvojo jis po auk5tu tiltu tris nakteles uZmu5e tris pirklius vaizbDnus. Ir pasistate bernelis didZius dvarus. Tuomet gavo mergelg sau i Zmonas, bet laimes jie neturdjq. O vienq nakti staiga prasiverusi Zeme ir prasmegq jaunojo bajorelio dvarai, jq vietoje gilus gilus eZeras atsiradgs. Pavadino ji Zmones Gil5e. Kaitrie dienq kai vilneles nemuSa, kai Sviesi saule Sviedia, matyti giliai eZero viduje dvarq bokstai...

RMECIO EZERAS Lazdijq rajono savivaldybe

Rimietis - eieras rajono savivaldybds liaurindje dalyje, 7 km nuo Lazdij4. Plotas 170 ha, ilgis 2,6 km, didiiausias plotis 2,1 km. Kranto linija labai vingiuota, siekia 7,8 km. DidZiausias gylis 6,8 m. Krantai Zemi ir pelke , eZeras labai uZidlqs. Legenda pasakoja. kad ten. kur dabar Rimietis. seniau buvo pieva. Nakti vyrai ten gand arklius, patys ruo3esi miegoti. Tik jaudia, kaZkas juos lyg kelia, verdia joti i5 ten. Naktigoniai paklause, susirinko arklius ir

ALYTAUS

APSKRT-|s

nujojo. Rytq tenai su gyvuliais nuejo mergaitds ir iilri nuo Rudamin6s vanduo atbega. Jos puole 16kt! Tuo tarpu pauk5te skido ir uZgiedojo: ,,Rimietis! Rimietis!" Ir tos mergaites atkartojo: ,,Rimietis!" Taip vanduo sustojo ir atsirado eZeras. Kita legenda ai5kina, kad kadaise dia vaikidiojo jautis. O Zmogus ji erzino: ,,Rima, Rima!" {siuto jautis ant to kvailo Zmogeno, puole ji. Vyri3kis pasileido bdgti - pats neZinodamas kur. Kai uZdusgs sustojo, atsisuko - toje vietoje atsirado eZeras, o jautis pradingo. RUDAMINOS PILIAKALNIS Lazdijq rajono savivaldybe

Rudamind - miestelis rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 8 km iiaurds vakarus nuo Lazdijq. Zinoma nuo WI a.. taiiau apylinkds api gyventos daug seniau. Tai liudija RudaminOs piliakalnis - vienas ispudingiausirq Dzukijoje. Manoma, kad iia stovdjo stipri joningiqpilis. Piliesq 1240 m. pastute kunigail<..itis Ringaudas, o 1253 m. Mindaugas iia buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Pilis buvusi sugriauta, kai kry2iuotiai Jtwmui panaudoj o paraku iaudaniias bombardas. Pasak padavimo, tq piliakaln! supyle Svedai savo kepurbmis. Kad vir5fine bfltq tvirtesne, jie pirma jq akmenimis iSgrinde, o paskui tik Zem6mis uZpyle. Kartq viena mergaite vaik3diojo ant piliakalnio ir rado si[14 Ji uZ to siiilo patrauke - i5girdo varpus gaudZiant. Msi suprato, kad apadioje yra igriuvusi baLnydia. Ir dabar varpq d[Ziai kartais girdimi. DUSIOS EZERAS LazdijLl rajono savivaldybe

Dusii

-

treiias pagal fudi Lietuvos eZeras. Jo plotas 23,3 kv. km. EZeras garsdja nuostabaus groZio pakranftmis, aplink ji iisibarstq piIiakalniai. Dusid priklauso labai l€tos vandens apykaitos eiery grupei, vanduo atsinaujina kas 15 metq ddl to ii eZerq labai pamdgo vandens sporb megejai. Apie Dirsios atsiradim4 pasakojama tokia legenda. Kartq ejo du Zmones. Jie buvo labai nuvargg ir atsiguld pailseti. AtsigulQ tuojau uZmigo. Bemiegodami iSgirdo, kad juos kaZkas Zadina, bet atsikdlg nieko nepa-

ALYTAUS APsKRrrs

ir vel uZmigo. Tik trediq kart4 Zadinami pamatd, kad eZeras ateina. Atsikdle ir eme begti. Jie bego, kad net prakaitas la5ais varvejo Zemen. Vienas jq sako: ,,Tiek begau bdgau, jau net uZdusau." Tuomet eZeras sustojo ir pasiliko vietoje. Taip ir vard4 Dusid gavo. Kita legenda byloja, kad toje vietoje, kur dabar melynuoja eZeras, kadaise stovejo didelis dvaras. Ji valde piktas ponas, kuris kankindavo Zmones. Vien4 kart4 ponq rado i3 po nakties uZdusintq. Ponq Zmones palaidojo jo dvare. Po kurio laiko dvaro staiga nebeliko - jo vietoje pasidare eZeras. Ji ir pavadino Dusid, nes piktasis ponas buvgs uZdusintas. Dar viena legenda aiSkina, kad kitados eZero vietoje buvo tik maZas upeliukas. Ten kartq skalbe mergina baltinius, o senute sedejo ant liepto. Senute ir sako merginai: ,,Ko taip uZdusai kaip dusia?" Kai iik iStard tuos ZodZius, prad6jo verstis vanduo. Mergina nuskendo. Vanduo vert6si Se5ias dienas. pasidard Dirsios eTeras. Porinama, kad Dusi) atejusi per Lazdijq upp, Lazdijq balas. Ji ir vel i5eisianti, kai jau b[siqs laikas. Prie Lenkijos jos slnus likgs - Galidusio eZeras. Vienais metais Dusii jau buvo pakilusi, vanduo tuomet aukstai tyvuliavo. Gal jau ruoSesi eiti. Bijo Zmones, nes neZino, kurion pusen mate,

eZeras eis.

Yra ir toks padavimas: kart4 vaikai bemeikeriodami Dr)sioje i5trauke sirllq. Emd uZ sifllo traukti - vanduo eme UZti, banguoti! IS vandens pasirode kryZius, paskui ir baZnydios bok3tas. Vaikai b[tq i5traukg balnytiq. Tik staiga suriko pel6da. Vaikai i5sigando, numete si[14 vel viskas prapuole. Sako, Dirsios eZere Zmonds daLnai girdi varpus skambant ir mato po vandeniu raudonus m[rus.

-

PUNIA Alytaus rajono savivaldybe

Punid - istorinis miestelis rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, I4 km nuo Alytaits miesto, NAmuno kilpq regioniniame parke. 1382 m. kronikininkas Vygandas Marburgietis P niq pirmq kartq pamindjo raiytiniuose ialtiniuose. 1387 m. Skirgailai dovanotos TrAht kunigaikitystds apraiyme Punid jau vadinama miesteliu ar pilaite. Mieslelio iZymybd legendinis Punios piliakalnis, vadinamas Mdrgio lailnu, vienas ii didiiausi4 Lietuvoje. Jis stukso Nemuno ir Pun€lds santakoje. Piliakalnio papbddje graZus

paminklas su Maironio Zodiiais, iikaltais granite:

ALYTAUS

APs KR|n s

Tai kapas Margio miliin4! Nors amii4 |eietas sukako, Kaip jie - rik sauja pelen4!.. Taiiau daugiau ui gyvus soko. 1336 m. ivykusi Pil6n4 tragedija istoriikai siejama su Puni1s pilia-

kalniu. Ji apraiyta pradjus 60-70 menl po lio ivykio Vygando Marburgietio kronikoje, kuriq, tuomet dar nedingusio, rdmesi Dancigo istorikas Kasparas Siucas. Stai kq jis raio. Magistras taresi daryti Zyg[ [ Lietuv4 su visa savo ir pagalbininkq galia. Vasario 25 dien4 jie apgule Pil6nq lPulen) pil[ ir jq kelias dienas i5 eiles puole. Lietuviai gynesi vyri5kai. Buvo joje apie 4000 ginkluotq vyrq. Jie buvo subegg i5 visos apylinkes kaimrl su Seimomis, galvijais, visu turtu ir lobiais, kai iSgirdo riterius atvykstant. Riterirl pulkas buvo iStroSkEs jq lobio ir visokeriopai stengesi ikopti i pili. O lietuviai pasiryZo bet kam, kad tik neatiduotrl pilies ir nepakliitq I prie5o nagus, veikiau norejo mirti. Si kart4 jie visai neZmoni5ku bfldu tai lrode ir ivykde. Pajutg, kad negales ilgiau laikytis, jie visk4 sudegino, o patys i5siZude. Jq vadas kunigaik5tis Margiris (Margis), nepaprastai stiprus karZygys, neZmoniikai prieSinosi ginklu. Pagaliau, nebegaledamas prieiintis, Soko ! tamsrl rDsi, kur buvo paslepgs savo Zmon4 ir nuZude jq vienu smugiu. Tada persiskrode sau pilv4 iq sukritgs Salia Zmonos, nelaimingai mire. Tvirtove buvo sudeginta, iki pamatq iSversta ir su Zeme sulyginta. Taip riteriai griZo i Prusus, suZeisti ir be grobio, iSskyrus galvijus.

KAUI\O A PS KR ITIS

Krak6s

o

Dotnuva

oAkademiia

o

lrusKava

pagiriai

JONAVA

o

KAISIADOFYS

^"pumg;gk65o

o2asliai

KAUNO

APsKRrr s

KAUNAS Kauno savivaldybe

Kattnas - antras pagal dydi Lieluvos miestas, apskrities ir rajono savivaldybes centras, isikurqs prie NAmuno ir Neri€s santakos. 1920-1939 m. Kauni buvo laikinoji Lietuvos sostind. I361 m. Kauno miesto vardas paminetus Vygando Marburgieiio kronikoje, apraianiioie hyiiuoii4 2ygius i Lietuvq. Sie metai laikomi miesto ikurimo data.

Ilgq laikq mol<slininkai ginlijosi, kas gi pavaizduota Kauno herbe: stumbras, lauras, laukinis jautis, buivolas ar koks kitas gyvunas. Galiausiai prieita prie iivados, kad miesto herbe vaizduojamas garbingasis senoves lietuviq miik4 valdovas tauras. Apie taurq kurio tarpurogeje styro kryiius, byloja senovds lietuvi4 legenda. Senoveje per vien4 medZioklQ lietuviams pavyko gvyti giriq valdovq taurq i mi5ko tankumynq Nemuno ir Neries santakoje. Toje vietoje Zveris buvo pervertas ragotine. Greitai buvo pastebeta, kad tarp storq sumedZioto tauro ragq ky5o i5 medZio Sakq susikryZiavgs kryZius. Pabijojo

dievq rustybes senovds lietuviai ir nusprendd miSko valdovq paaukoti. Sukrove didZiull qZuolq lauZq ir garbingai didingqjq savo dievq garbei sudegino Zveriq karaliq skaisdi4 menesienos nakti. Kauno miesto vardo kilmq aiSkina tokia legenda. Romos kunigaik5tis Palemonas, V a. po Kr. bdgdamas nuo hunq vado Atilos kariaunos, su 500 Romos patricijq laivais atplauke i mnsq kraitq ir isiknre prie N6muno, Dubfsos ir Jiros upiq. Siq jiems labai patikusiq Zemg romdnai pavadino Zemaitija. Kunigaik5tis Palemonas turejo tris s[nus Barkq KDnq ir Sperq Barkas prie Jiros upes lklre Jirbarkq o Klnas atsikelgs prie Nemuno ikure miestq ir pavadino ji pagal savo vardq Kaunir. Yra dar viena Kauno miesto atsiradimo legenda. Daug vandens nutekejo m[sq upiq tevu Nemunu nuo trl laikq, kai senoliai lenke Zilas galvas prie5 griausmavald[ Perklnq ir dausq dukras deives. Viena tq deiviq, Aleksota, buvo pamegusi mi5kingas Nemuno pakran-

KAUNO

APs KRrT|s

ji

tes. DaZnai nusileisdavo i5 debesq lyg Sviesi lvaigidelE, kopinedavo skardZiais, vaik5diodavo pakrante, pliu5kendavosi. Pamego deive Aleksota ir panemuniq gyventojus: varganus artojelius, Zvejus. DaZnq iS bedos vadavo. Pamilo gerqj4 dausq deivg ir Zmon6s. GraZioje giraiteje ant aukSto kranto pastate jai aukur4 neSe padekos aukas, siunte savo dukteris kurstyti Sventosios ugnies. PerkUnui, dievq valdovui, nepatiko tokia Silta deives ir Zmoniq draugyste. Kartq Slaitais kopinedama, valdas apZiurinedama Aleksota sutiko jaune medZiokli Dangerutl. Kq ir kalbeti parnilo Dangerutis deivg Aleksotq atvere jai savo Sirdi. Deja, laime neilga. UZmatd Perktnas Aleksot4 su Dangerudiu pailaiteje linksmai besi5nekudiuojandius, visas uZvire i3 pykdio ir kad tvieske Zaibu, noredamas abu perverti ir amZiams prismeigti prie Zemds! Bet Aleksota suskubo jo Zaibq nukreipti trenke griausmavaldis i jos aukur4 net kibirkitys paZiro. Deiv6 greit .stvere uZ rankos numylet4 Zemes s[nq, ir abu drauge nubrido per Nemunq i gelsvq smildiq plotell, kur taip

-

gera budavo ilsetis ir svajoti. AtsipeikejE nuo kq tik patirtos baimes, abu pasiZaddjo niekad nesiskirti, dia, plynoje vietoje, susirQsti trobelg ir gyventi, kol jegos apleis. Kaip sumane, taip ir padar€. Dangerutis pasitelke savo draugus, panemunirl naktigonius, prisigabeno medZiq, ir uZvire darbas. Zmones pulkais trauke Aleksotai ir Dangerudiui paddti. Kaipmat i5kilo pirkia, ir ne paprasta, o tikra 5ventov6. Netrukus naujoje pirkioje suskardejo ir kudikio verksmas: Aleksota ir Dangerutis susilauke s[naus. Ji pavadino Kauni. Toliau dia emd rastis vis daugiau nameliq. O dabar neimanoma jq ne suskaidiuoti. Nesutilpg tarpupio slenyje, jie eme kopti i Slaitus, dideti ir stiebtis aukityn. Juos visus vienija pirmojo piliedio - Kafno vardas. Aleksota irgi nebuvo pamir3ta: apgyveno Zmogeliai jos pam€gtq Nemuno krantq ir atsirado Kaino priemiestis Aleks6tas. Jo Slamantys skardZiai nuolat visiems seka 5i4 pasak4 - tik gerai isiklausykime. KAUNAS. VYTAUTO DIDZIO]O BAZNYCIA Kauno savivaldybd

Kafino senamiestyje, Aleks6to gatvel|je, rymo garbi Vytauto bainyiia, statyta 1400 m., veikiausiai pirmoji katalikq bainyiia Kauni. BaZnyiios atsiradimas iioje vietoje siejamas su sena legenda. Pasak jos, m[Syje su totoriais prie Vorsklos upes Lietuvos didysis kunigaik5tis Vytautas buvQS sumudtas ir vos nenuskendgs upeje. ISsigelbdjgs jis pasiZad€jo Mergelei Marijai pastatydinti baZnydi4 ant upes kranto.

1399 m. mlSyje prie Vorsklos Zuvo trys ketvirtadaliai Lietuvos kariuomends ir daug kunigaikSdiq, o pats Vytautas su broliu Zygimantu vos i5sigelbejo, pasinaudojg nakties tamsa. Didysis kunigaik5tis turejo del ko ne tik iSsigqsti, bet ir susirupinti bei pradeti Sauktis Dangaus pagalbos. Kas dabar patvirtins ar patyre Vytautas asmenini Svendiausiosios Mergel6s apsireiSkim4 ar tik dekojo po mu3io jai, kad liko gyvas? Legenda susieja abu baZnydios pavadinimus: Vytauto DidZiojo ir Svd. M. Marijos Emimo I dangq; beje, pastarosios i5kilmes, liaudies iprastai vadinamos

Zoline, Lietuvoje yra labai megstamos. BIRSTONAS. NEMUNO KILPOS Biritono savivaldybe

Nemunas ilgiausia Lietuvos up€, jos ilgis 937 km. Lietuva vadinama Nemuno kraitu. Daugiau kaip 70 proc. jos leritorios uLima Nemuno baseinas. Nemunas - mfis4 upitl ir upeli4 tdvas, vienas didiiausiq Lietulros gamtos turt4. { Nemunq iteka opie 220 ivairaus dydiio upeliq. Per Nemuno kilpa ties Biritonu

KAUNO

APsKRrrs

jis

atplukdo pusketvirto karto daugiau vandens, negu telpa Kuiii?4 mdriose. Nuo sen4 laikr4 Nemunas ir gynd, ir vienijo mtistl gentainius. Prie Nemuno ivqsta daug pergali4 pareikalavusitl didtiuli4 aiaromis ir krauju aplaistyt4 auk4. Wsa tai dar prisimena piliakalniai ir pili4 griuvisiai. Nemunas lygum4 upe jis teka letui, kilpinedamas. Apie Nemuno kilpas yra tokia legenda. metus

-

UZ dideliq giriq, uZ pladirl raistq try3ko du Saltiniai ir snrveno du maZi upeliai. Jie bego vis greidiau, bet dar neZinojo, kur pasukti. ,,Skubekite ten, rod€ [ vakarus Zemi debesys ir liejo i upelius tyr4 vandeni, - ten pladioji jlra!" Prisipildq vandens upeliai susiliejo ir virto Nemunu. Lyg dailus jaunikaitis Nemunas dr4siai skyn6si keli4juros link. Plati vandens srove dvelke jega ir ramybe. Bet tuo metu balti debes€liai praSneko apie graZuolq N6ri. ,,Ji ten, rode i Siaurq, - Neris taip pat nori pasiekti jurq. Ji labai skaidri, kiekvienas debeselis joje atsispindi. Mes parodysime keli4." Klausdsi Nemunas, klausesi ir susiZavejo Nerimi. O tada pasielgd taip, kaip dera jaunikaidiui: pasisuko ir nuskub€jo prie jos. Bet baltqjq debeseliq ZodZius nugirdo ir klastingasis vejas. Jis pradejo blaSkyti debeselius. Nemunas labai skubbjo paskui juos: i5 ryto tekdjo i vienq pusg, vakare - i kit4. Gai5o Nemunas, kilpinejo vietoje, bet vis tiek skynesi keli4 i prieki. Tadiau prie Birstono prarado nuovokq.nebeZinojo, nei kur Neris, nei kur j[ra. I5 nevilties eme nZti, verZdamasrs pro Balbieriaus akmenq revq. ,,Nenusimink, aS tau padesiu", tare Veikne. Veikne pati buvo patyrusi daug vargo, tad suprato ir kito nelaimg. lsiliejusi i Nemun4 kartu su juo nuplauke iki Strev6s upelio, paskui iki pat Kaino. ,,Stai dia, - ramino ji Nemunq - sutiksi savo mylimQi4." Stflgavo ipykgs vdjas, bla5ke po visq dangq debesis, bet dabar jis jau buvo bejegis. GARLIAVA Kauno rajono savivaldybb

Garliavds gyvenvietu yra 8 km i pietus nuo Kaiino centro, prie Kafino Marijdmpolds, Kattno Alytatrs plent4. Per miesteli tekq Jiesils kairysis intakas Maiiys. Legenda pasakoja, kad kadaise Sioje vietoje buvusios neiZengiamos pelkes. Vienq v akarq v aLiav o dvarininkas Juzefas Godlevskis (Juozapas Gadliauskas) ir iklimpo su arkliais. Jis baisiai persigando, emd melsti

ji

i5gelbetrr, ir paZaddjo, jei liksiqs gyvas, pastatyti toje vietoje baLnytiq. Garliav6s baZnydia buvo pastatyta 1809 m. Apie naujq baZnydi4 eme kurtis miestelis, kuris buvo pavadintas lklrejo vardu Godlevu, bet lietuviaiji vadino Garliavi. Veliau Godlevskis pastat6 baZnydi4 ir evangelikams liuteronams, Zydq sinagog4 tuo I auganti miesteli priviliojo ivairiq

Dievq kad

tautybiq amatininkq. Miestelio lk[rdjas dia jautdsi esqs karalius - kunigas be jo nepradedavo pamaldrl pamatgs dvarininko karietq skambindavo varpais, eidavo pasitikti iki Sventoriaus vartq. RUKLA Jonavos rajono savivaldybe

Rukld - gyvenvietd uZ 8 km I pielryiius nuo Jonav6s, Neries kairiajame krante. Apie miestelio atsiradimq pasakojama graii legenda. Ritklos vardas siejamas su karaliaus Mindaugo sfinumi Rukliu. Senq senovdje didingame dvare gyveno kunigaikstis Ruklys. Jo dvaras dunksojo panerio auk5tupyje tarp tankiq Silq ir mi5keliq, Zaliq kloniq. Ir butrl gyvenes laimingai ir ilgai Zuvaudamas, mediiodamas, su dvaridkiais pabendraudamas, jeigu negailestinga mirtis nebUtq amZiams uZmerku-

si

jo mylimos Zmoneles akiq. Liko jis

na5lauti su dviem mergytemis, Sviesiaplaukemis dukrytemis. Bet neuZauga graZuolis medelis be Silto lietudio, neuZauga ir lieknos dukreles be motutes meiles. Ilgai apie tai m4ste susirupings tevelis, kol syki medZiodamas mi5kq glldumoje uZtiko nuostabaus groZio mergelg. PaZvelge i jos klampias akutes ir paskendo meiles j[roje, nes viliokes ne prastos biita, o tikrosios girios laumes. Ir i5kele nailys Ruklys Saunias vestuves, ir parsivede dvaran jaun4j4 pamotq, savo dukreliq augintoj4 Pramine gyventojai dvaro Seimininkg, Ruklio imon4 Rukla. Tadiau nesuprato laumelb Rukla Zmoniq gyvenimo, nemokdjo pabuti mergaitems tikra motinele. Bare ir enge jas. Nesugalvodamos, kam pasiguosti savo dalia, begdavo maZulds i dvaro pievelg ir laistydavo gailiomis aSarelemis Zemg. Toje vietoje, kur gausios a3aros byrdjo, atsirado upelis Ruklele. I5girdo kart4 Rukla to upelio diurlenimq. Pridjo artyn, paLvelg1 ir suprato, kad tai kunigaikitydiq sielvarto palikimas. Sugele kunigaik5tienei Sirdelg, lyg visq jos bjaurasti vanduo b[tq atspinddjgs. Nuo tos dienos neskriaude daugiau savo podukrq, o ir visiems aplinkiniams, pavaldiniams pasidare be galo dora, meili. Trtr vietrl Zmones kar5tai pamilo savo valdovg ir jos vardu pavadino vietovg, kur tas dvaras stovejo. Ir dabar miestelio pavadinimas iSliko Rukl).

-

KAUNO

A

psKBtns

ptLtoNta (NAUJAUptO) ptLtAKALNtS Kodainiq rajono savivaldyb6

Piliakalnis stfrkso rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 27 km nuo Keddini4 netoli Gudiiun4 miestelio. Jis matomas tik pravaiiavus pili6_ ni4 kaimq pakelds kair\je pusije. Dar vadintas Svedkapiu arbq piliuka; pasakojama, kad iioje vietoje lietuviai sumuid ivedus: dauguma j4 Zuvo ir buvo palaidoti piliakalnyje. Pasak padavimo, kalnas atsiradqs, kai Svedai dia laidoie Zuvusius karius, pildami ant jq Zemes kepur€mis. Ilgus desimtmeeius istorikai tikino, kad Pili6nirl piliakalnis - tai garsieji pil6nai, menantys lietuviq kovas su kryZiuodiais. GraZiausiai S! piliakalni vadino Naujaupio dva_ ro savininkai Gir5tautai Aukso kalneliu. Apie 1930_1934 m. Vladas Girstautas pastatydino ant sio kalnelio mfiro koplydiq su laidojimo r[siu. Cia kasmet bDdavo Svendiami Sv. Elenos atlaidai (mat statyt;jo zmonos vardas buvgs Elena). Pilioniq piliakalnis

.,1.:'

,

.,,,

LYDUVENAI Raseiniq rajono savivaldyba

Miestelis, ilsidesQs Dublsos upes pakranteje, minimas nuo 1499 m. Llduvdnai garsdja aukiiiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje geleZinkelio titru, kuris buyo pastatytcts l9l9 m., kad taukiniai gqleU kirsti Dubjsq. Tiltas paskelbtas technikos paminklu, jo ilgis 599 m, auldtis - 42 m. Lyduv1s upeliuko kronte stukso Ljcluven4 plliakalnis, apvainikuotas legendomis. Jis dar yadinamas Barsitkalniu. Kadaise dia stovejo pilis, kurioje gyveno kunigaik3tyte Danute. ISlydejusi savo rnylimqi[ [ kar4 su kryZiuodiais, ji vis lauke ir nesulauke jo grlZtant. Viena likusi li[dejo, a3aras liejo. I5 merginos a5arq ir susidargs Lyduv6s upelis. VieniSos Danutes lildesio viet4 imta vadinti Lfduvenais. Dar ir dabar senesni Zmonds taria: ,,Liuduvenai... BAKANTA PtLTAKALNtS KedainiLl rajono savivaldybe

yra rajono savivaldybds !iauriniame pakraity19 km nuo Kiddini4 Lidudes upeles kairiajame krante, apie 2 km i.iiaur€s vakarus nuo Survili1kio. DaZnai Bakiini4 pitiakalnis vatlinamas Pilids kilnu. Piliakalnis krantinio tipo. Sis Zymus pitiakatnis

je,

Pasak padavimo, kalnas supiltas buvusio mf3io vietoje: mu5yje ZuvEs vadas, o Zmonds kepurdmis jo kapo vietoje dideli kaln4 supylg. Dar pasakojama, kad lietuviai seniau ten dievams aukojp. Archeologas Liudvikas K5ivickis speja dia buvus Eigintq pill, kuri4 1372 m. sudegino kryZiuodiai. Kiti tyrinetojai linkp piliakalni tapatinti su ialtiniuose rninimais Sosiais.

NAUJASODZIO PILIAKALN IS Prienq rajono savivaldybd

Naujasodi.s

-

nedidelis kaimas rajono savivaldybds vakarindje dalyje, pietus nuo Silavdto, prie Laiai1s upelds. Svarbiausia lankytina

I km i vieta iia

-

piliakalnis.

Legenda porina, kad seniau NaujAsodZio piliakalnio vietoje stovejo baLny()a. Kartq pro Sias vietas trauke didZiule prie3q armija. Kiekvienas

KAIJ

NO

A PSKR

fls

karys praeidamas uZpildavo ant baZnydios po kepurq Zemiq. Taip j4 ir palaidojo. Sako, pati baZnydia liko visiSkai sveika, o gerai isiklausius galima i5girsti, kaip po Zememis skamba jos varpai. ARIOGALA IR BETYGALA Raseiniq raiono savivaldybd

Rajono savivaldybes rytindje dalyje yra dvi senos gyvenvietds. Ari6ir BeSgala pirmq kartq paminitos 1253 m. Mindaugo raituose, nes iia buvo svarbios iemaiiity pilys. Ttt laik4 liudininkai - illikq piliakalniai. Ant Betjgalos piliakalnio sbvejusi paskufine Zemaiii4 2inyiia. Kaip pasakoja legendos, iiq buvo paskutinis Zemaiii4 pagonybds laik4 krivio krivaiiio Gintauto prieglobstis.

gala

Vietoviq vardus aiSkina toks padavimas. Legendinis Palemonas kartq su savo vyrais plauk€ auk5tyn Dubfsos upe. MaZdaug ties Ari6gala jis paklausgs: ,,Ar jau yra galas?" Paplaukgs kiek aukSdiau, jis i5sirinko vietq nakvynei ir isitikinqs tare: ,,Bet yra galas." Taip nuo Palemono ZodZiq ir atsirado Sie vardai. KEDAINIAI KEdainiq rajono savivaldyb6

Keddiniai rajono

savivaldybes cenlrqs. Miestos isikurqs Vidurio Lietuvos Zemumos centre, ant Neviiio upes krantr4. Jo istorija skaiiiuojama nuo 1372 m., kai Kdddini4 vardas buvo pirmq kartq paminetus H erm ano Vart b erg ds,, L iv on ij o s kro n i koj e ". Ke di in ity i s t or ij o I a b i au s ia i susijusi su didik4 Radvil4 gimine, kurios nariai palaidoti evangelik4 reformahl bainyiioje. Sena legenda pasakoja, jog kadaise Siton vieton atplauke turtingas pirklys i5 Kui5o. Veta jam patikusi, tod€l jis sumane dia lkurti nedi deli Zvejq kaimeli. I Siaurg nuo to kaimelio augo didZiule giria, kurioje buvo pagoniq Sventykla. Jq kryZiuoiiai sunaikino. o jos vietoje 1403 m. pastate murinQ baLnytiq. Pirklio vardas buvo Keidangenas, todel kai i5 maZo kaimelio i5augo miestas, ji buvo nutarta pavadinti turtingojo pirklio sarbei Ked6iniais.

KAUNO

APsKRrr s

ZAPYSKIS Kauno rajono savivaldybe

Zapliikis - nedidelis miestelis rajono savivaldybes rytineje dalyje, 6 km nuo Kauno, ilsides4s dviem aul<.itais vaizdingame kairiajame Nemuno kranle. Pirmas aukitas miestelio senovd, Nemunas dainai tekidavo gyventoj4 kiemais, tod4l gyvenviet€ uikopd i ,,antrqji aukitq". Tai viriutine upes kranto terasa, vadinama Diev6gala. Netoliese stikso Alt6niiki4 kitaip Altonos, piliakalnis. sios vietos opipintos legendomis. Pasakojama, kad gilioje senov€je ant AltoniSkiq piliakalnio budavo kurenama amZinoji ugnis ir deginamos aukos jaunikiq globejai - deivei Altonai. Piliakalnio vir5iineje, po pladiai iSsikerojusiu qZuolu, stovejps aukuras, prie kurio rinkdavgsi aplinkiniq sodybq vaikinai sau Zmonos i5 deives i3praSyti. ArnZinqjq ugni AltoniSkiuose kursdiusi neapsakomai graZi vaidilute, o Diev6galoje, prie pat Zap;/5kio, toki4 pat ugni kurstqs jaunas Zynys. Sis, kartq apsilankgs deives Alt6nos Sventoveje ir iSvydgs ten graZiq vaidilutg, labai jq isimylejgs ir emgs daZnai lankyti. Per toki vienq apsilankym4 kuris uZtrukqs pernelyg ilgai, Diev6galoje uZgesusi jaunojo Zynio ner[pestingai kurstoma ugnis. Zmones, pamatQ. kad uZgeso amZinoji ugnis, emq i5gqstingai Saukti: ,,Dievui galas! Dievui galas!" I5 to esq ir kilqs vietoves pavadinimas - Diev6gala. Baimindamiesi galimos dievq rfistybes, Zmones nutverg Zyni ir gyv4 sudeging. O vaidilute, netekusi mylirnojo. is sielvarto numirusi. Apie nelaimingqji Diev6galos Zyni pasakojama dar ir tai, kad jis gydydavgs visokiq negalavimq varginamus ligonius, liepdavgs jiems praustis dia pat tryk5tandio Saltinio vandeniu. Senovds lietuviams tapus krik5dionimis, katalikq dvasininkai i5 pradZiq draudg Zmon6ms naudotis ,,gydomuoju" Diev6galos Saltiniu. Bet po kiek laiko suvokg, kad i5 to galima neblogai pasipelnyti, patys paskelbe ji ,,stebuklinga" vieta, pastate Salia koplytelg ir €me raginti Zmones gausiai lankyti Saltini, negaileti aukq baZnydiai. Tadiau tam atejgs galas Zmonds 6mg nebetiketi Saltinio

,,stebuklingurnu" ir liovqsi

ji

lankg.

KAUNO

A

PsKnrT|s

P I EPAU A P I LI AKALN IS Kauno rajono savivaldybe

BABTAI.

Piepdliq piliakalnis yra rajono savivaldybes !iaurindje dalyje, I0 km nuo Kaiino, prie Bdbhl miestelio. Jis dar vadinamas Babtyno piliakal' niu- tai II tfikstantmeiio pradiios archeologijos obiektas. Piliakalni ii vienos puses juosia Asiuklds upelis, ii kitos Neviiio sldnis. Piliakalnio llaitai apie l0 m auki[io, jo viriuje yra trikampe aikitel€, kurios gale supluktas 3 m aukiiio pylimas, saugantis piliakalni nuo gretiml{ aukitum4. Pasak legendos, piliakalnyje du broliai radq skryni4 pinigq. Jiems nesutarus, kuris turetq eiti atsivaryti arkliq skryniai parsiveZti, vienas i5 brotiq nusikeikgs - kad jie skradZiai Zemen nueitq. Su Siais ZodZiais skrynia nugarmejusi i Nev6Zi. SANetU PtLtAKALNtS Kauno rajono savivaldybd

Sdniiai - kaimelis deiiniajame Neries krante, nuo Kauno miesto nutolqs apie t0 km ! iiaures rytus. Kaimelio pakraityje, Ltipiy geomorfologinio draustinio teritorijoje, dunkso puSimis opaugqs Stinii4 piliakalnis. Jis dar vadinamas Kepeliuiu arba Pikelne. Kalno aukitis siekia apie 20 m, jo virlundje yra duobd. Legenda pasakoja, kad seniau ta duob€ buvo labai gili, o joje sededavo velnias. Vaikai eidavo erzinti velnio - mesdavo i duobg akmeni ir bdgdavo nuo kalno kiek tik kojos ne5a. Kai begdavo, atrodydavo, kad ir velnias Salia alsuoja. Bet velniui begti greit atsibosdavo, jis griZdavo atgal, vaikams nespejus i jo pusg atsisukti. Ir dabar tas velnias ten tebegyvena.

I N E. PY P Lt rJ P t Lt AKALN lS Kauno rajono savivaldybe

KA.ERG

Pypliq piliakalnis yra 2 km i tytus nuo Kairno lr I km i rytus nuo Kaierginds, aukitame kairiajame Nemuno krante, prieiais Ne1)d2io 2iotis. Tai X a. piliakalnis. Jam irengti panoudotas aukitumos lqtiulys, $iter'

KAUNO

APsKnrfls

pqs tarp dviejq daub4 kurios ji supa ii ryq ir vakar4. Siaurdje teka Nemunas ir tik pietindje puseje piliakalnis leidiiasi i lauko lygumas. Ii pietq nuo lauko pusis jis atskirtas plaiiu, dabar jau uislinkusiu, apie 4 m gylio perkasu. Kai kurie istorikai teigia, esq iia 1336 m. vasario 24-25 d. b.ykn Pil'6nq tragedija. Taip pat viena legenda pasakoja, kad 5i piliakalni supylgs kunigaik5tis Pyplys kare Zuvusio sfinaus garbei. Nuo seno tikima, kad artejant Velinems mirusidrl vdles sugriZta ten, i5 kur yra kilusios, o griZusios Zuvusiq karZygiq veles pavirsta medZiais. Tod6l ant Pypliq piliakalnio Siais laikais vyksta teatralizuoti Veliq vakarai. Yra legenda, kad piliakalni supyld Napoleono kareiviai, sune5Q kiekvienas po kepurg Zemes.

KTAIPE DOS APSKRITIS

Barctydiai

lvlo-sedls o

(/)

\ ..1

<(

a rn , o.-, Rusnei".T*i:$' Naumresns it ^ 4 ,tuxniiiai n.',,r'9'

I

KLAIPEDOS APsKntls

KLAIPEDA Klaipddos savivaldybd

Klalpdda treiias pagal dyd! Lietuvos

miestas, didiiausias lalies uoslas, apskrities centras. Thi seniousias Lietuvos miestas, anhsiiausiai ii dabartiniyjos gyvenvieii4 gavqs miesto teises; l257 ar 1258 m. - Liu-

beko, 1475 m. Kulmo, kurios suteikd Klaipddai savivaldq ir herbq reguliavo miestieii4 mokesiius. Livonijos ordinas 1252 m. prie Ddnds ;ioiiq pastate pirmqjq medinq pili - iis ivykis laikomqs Klalpddos ikurimu. Pilis buvo pavadinta Memelburgu, nes ,,Memel" suvokietintas Nemuno vardas.

O kaip atsirado Klaipedos pavadinimas? Legenda pasakoja, kad du lietuviai ie5koje naujos vietos prie jrlros apsigyventi ir vienas nuskendqs raiste (tarmiSkai ,,klaipoje"), palikgs tik savo pedas. Nuo tada Zmones vadina t4 vietq Klaipeda. Tokia yra legenda, o, pavyzdLiui, kalbininkas Kazimieras Btga Klaipedos miesto vardq siejo su latviq (kur3iq) ZodZiu ,,klaipas", rei5kiandiu ,,duon4". KLAI P EDA. TAU R ALAU KI S. V ELN IO AKM U O Klaipedos savivaldybd

Taurdlaukis - Klafp€dos miesto iiaurine gyvenvieft. 1462 m. istoriniuose ialtiniuose jau minimas Taurdlaukio dvaras. Kairiajame Ddnds up?s

krante riogso Velnio akmuo. Tai 4 m ilgio

ir 3,3 m ploiio

riedulys.

Legenda pasakoja, kad netoli nuo tos vietos, kur yra akmuo, seniau gyveno dvarponis. Jis labai mego kortomis lo5ti. Kart4 ponas apZaide savo tarnfu o Sis pyktelejgs tare: ,,Eik po velniq su savo kortom!" Joninirl nakti dvarininkas nu€jo prie to akmens ir sutiko velni4. Tas turejo pilnas ki3enes pinigrl. Pradejo nelabasis ir ponas kortomis Zaisti. Velnias visus savo pinigus praloie. Jis labai supyko ir dejo ranka per akmeni ir dabar ta Zvm€ vra.

KLAIPEDoS

A

PsKRrrs

Dar Zmonds kalba, kad po akmeniu yra auksin€s akedios ir auksin6s klumpes. Zmones, norddami jas paimti, bande akmeni versti, ritinti, grgZti, bet viskas veltui. KAPSTATO EZERAS Klaipddos rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds rytindje dalyje, prie senoio 2emaiti4 plento, Endriejdtto miestelio iiauriniame pakraityje, tyvuliuoja Kapslab Aietds, dar vadinamas Laigiu. Jo plotas 43 ha, ilgis 1,2 km, didliausias gylis 2,4 m. Krantai Zemi, rytinis miikingas. I eierq iteka Di|vupis, iSteka Veivirias. Padavimas rnena, kad toje vietoje, kur dabar Kdpstatas, seniau buvusi didel€ graZi lanka. Kartq per padiq SienapjntE pas darbininkus atejo vokietukas ir sako: ,,Skubinkites, skubinkit€s, tuoj dia pareis didelis svetys!" Ir taip jis Snekejo Zmondms visq savaitg. Kai Zmones nu5ienavo tq lank4 uZejo juodas didelis debesis, sustojo viri tos lankos ir nebesijudina i5 vietos. Pradejo visi kalb€ti, kad reikia ispeti debesies vardq tuomet jis pasitrauks. Na ir speliojo visi kaip tik bei5mane! Bet niekas negal6jo to vardo [minti. Buvo viena pusiau apakusi modiute. Ji eina ir eina to debesies Zitreti. Veiz€jo, veizejo ir sako: ,,Kap status!" Sulig tais ZodZiais debesis garsiai Sniok5damas nusileido ant tos lankos. Taip ir atsirado Kepstato ezeras. PALANGA Palangos savivaldybe

kurortas prie Baltuos jfrros, mus4 vasaros sostine. Mieste ! Baltijos jurq ltekn Sventdsios ir RQids (Roni€s) upds. Pirmasis Palangds vardo pamindjimas sustjqs su legendiniu pasakojimu apie dan4 karaliaus Valdemaro kariuomenis i.isilaipinimq Palangoji 116l m. Tik 1253 m. Palangd pamindta Vokieii4 ordino kronikose. Istorijos raidoje ulkariau'

Palangd

toj4 buro nemaiai. Siq iemi4 gvieitsi vikingai normanai, o XIILXIV a. jas ne kartq niokojo kryiiuoiiai. Tikpo Zalgirio muiio l4l0 m. sudaryta Melno taikos sutartis (1422 m.) nutraukd iio ordino invazijq i Lietuvq o 1435 t2 3l Bresro nikos sutartimi Palonga oriteko Lietuvai. Palang6s vardo kilmg padavimai irgi sieja su j[ra. Pasakojama, kad Zvejq nameliai stovedavo taip arti kranto, jog jflros bangos skalaudavo, o v€jas uZpustydavo juos smeliu iki pat palanges.

KLAIPEDOS APsKR

Is

DaZniausiai Palangos vardas kildinamas iS baltq kalbose vartojamq archaji5kq ZodZiq ,,palve", ,,palios", ,,pala", ,,palas" (rei5kiandiq Zemas, pelketas vietas) arba i5 spejamq updvardZiq Palanga, Palangis, Alanga, Langa. PALANGA. NAGLIO KALNAS Palangos savivaldybe

Palang1s iiauriniame pakraityje yra Ndglio lailnas, dar vadinamas Olando Kepure, Svid4 kdlnu, Kap4 kalnu; kiebienq pavadinimq lydi legendos. Tai l5 m aukiiio kopa, supustyta ant Litorinos juros terasos. Buvusiq judriq smdlio kopq 1926 m. apleldino ir sutramdd iio didelio darbo Palangoje pradininkas miikininkas Marijonas Daujotas (tai primena prie kalno esantis stogastulpis). Senovije tiek Naglio, tiek Birutis kalnas iveiams ir jureiviams buvo kranto orientyrai. Naglio k5'lnas mena legendq apie graZiql4 R!tq, savo gyvybg paaukojusiq del gimtojo pajDrio. MaLdatg 1237 m. Paj[rio kaime gyveno senas Zvejys Rltis su Zmona ir trylika s[nq bei dukrele Rytd. Kart4 visi jo s0n$s buvo pa5aukti kautis su uZpuolikais, nes lietuvius pasieke gandas, kad nuo Rygos pajfrriu Zygiuoja susijungusi kalavijuodiq ir kryZiuodiq kariuomene, vadovaujama Zeges. l5jojus broliarns ir mylimam berneliui, Ryte baisiai nusimine ir, kad pamir5tq savo skausmq iSejo i mi5kq uogauti. Labai nustebo mergina, kai niekur nerado nd jokios uogeles. Tik labai nutolusi nuo namrl Ryte aptiko dideli raist4 pilnq [vairiausrq uogq. Vsos buvo tokios didelds, prisirpusios ir graZios, kad ji net neZinojo, kurias rinkti. Jau norejo mergeld eiti namo, tadiau i5girdo kaZkq labai graLiai tirlirliuojant. ApsiZvalgiusi ji pamate susiv€lusl, raukiletq apsamanojus[, visq plaukuot4 girini. lsidr4sino Rytute ir uZkalbino miSko dvasi4. Ir suiinojo, kad jis esqs visq mi5ko gyvlneliq, pauk3teliq ir kitq gyventojq saugotojas, kad jam priklausqs visas mi5kas ir pajuris, kad jis vald4s jDrq ir v€jus, o giliai po Naglio kopa slypintys jo gintaro klodai. Mi5kinis pasigyrd niekada neleidgs jokiam prie5ui kojos i savo valdas ikelti. Tuomet Ryte papra5e girinio, kad Sis savo galiomis sunaikintq Zygiuojandius atejflnus, kad neZfltq kovose jos broliai ir bernelis. MiSkinis sutiko: jei Ryte tapsianti jo Zmona, Naglio kalno lobiq valdove, jis kaipmat sunaikinsiqs priedq. Ryte prisimine mylimaji, tadiau, veikiama Mi5kinio burtq, pasiZadejo uZ giriq karaliaus teketi. Girinis uZmigd6 Rytutq, o pats i5bego prieiq galabyti. Jis patvindd maZ4 upeli, pavertd

KLAIPEDoS

APs(fi11s

j[

neperylaukiama jlra, o kol Zege su savo kariauna galvojo, kaip dia tiltq pastatyti, i5 miSko iSbegg Zemaidiai juos sumu5e. Atbudo Rytute ant MiSkinio rankq. SuZinojusi, jog tevi5ke saugi, labai apsidZiauge, tadiau kai girinis primine jos duot4 paZad4 vel baisiai nuli[do. Greitos ir graZios buvo sutuoktuvds, bet kai Mi5kinis norejo savo nuotak4 pabudiuoti, jos Sirdele i5 didelio i5gqsdio nustojo plakusi.

Tris dienas ir tris naktis verke Mi3kinis savo mirusios karaliends. Trankesi po miSk4 lauZe medZius, spard€ kelmus... Pagaliau ketvirtq nakti nuneSe Rytes palaikus ant Naglio kalno, i5kas6 gili4 duobg, iki gintaro klodq, i5klojo gelemis ir su gailia rauda palaidojo. Mi5kinis ilgus amZius lanke Rytutes kap4 puo5e ji gelemis, egleSakiais, apsodino pu5aitemis ir, vis prisimindamas Zmonq kaip savo aki saugojo mi5kus ir vis4 Naglio kalno apylinkg. Du Simtus metrl nemindZiojo Zemaidiq pajUrio svetimo ir nedraugingo Zmogaus koja, neuZpuole joks priesas ir tai tik per legendines Rytes meilg savo krastui. PALANGA. BIRUTES KALNAS Palangos savivaldybd

kurortas prie Baltijos juros. Manoma, kad ji uijurio

pirkli4 galejo buti lankoma nuo 116l m. Pietineje miesto dalyje yra kalva, iSkilusi 20,7 m viri juros lygio, Birufts kalnas. Palangd

-

Legenda byloja, kad Lietuvos didysis kunigaikStis Kqstutis, viespataudamas Trakuosd bei Zemaidiuose, i5girdo esant Palangojd mergelq, vardu Birute. Ji buvo pagoniq dievams pasiZadejusi i5saugoti skaistybg. Kunigaik5tis nuvykgs i P6lang4 ten radgs tq mergaite, kuri buvusi ne tik graLi, bet ir protinga. Kqstutis j4 su didZia pagarba palydejqs i Trakr)s, ten i5kelgs dideles vestuves. Po tragiSkos Kgstudio rnirties Birute gr[Zusi i Palangq ir toliau tarnavusi dievams. iia ji ir mirusi. Jos garbei buvgs supiltas 3is kalnas. MOSEDIS Skuodo rajono savivaldybd

Miestelis Iiaurindje Lietuvos dalyje, l2 km ipietus nuo Sku6do, MdsAdis dqinai vadinamas Zemaitijos turistine Meka: jis garsdja savo unikaliu akmenqmuziejumi. Jau 1253 m. MbsddZio geografinis pavadinimas minimas Livonijos ordino ir Kurio vyshupo dokumentuose ddl 2emi4 dalyb4. Legendos miestelio pavadinimq aiikina savaip.

KLAIPEDOS

APS(RITIS

Apie M6sedi yra daug dideliq ivairios formos ir spalvos akmenq. Rieduliq grupemis nukloti i5tisi plotai. Pagonys Zemaidiai manydavo, kad tie ivairiq formq akmenys - suakmenejg Zmonds; juos vadino ,,mokais" (mokytojais). Neva tie Zili, seni, apsamanojg mokai sedi grupemis susirinkg ir pasakoja Zmonems apie savo gyvenimq ir sunkiq daliq. Tq vietovg, kur mokai sedi, posedZiauja, kalbasi, moko gyvuosius, vietiniai Zmonds ir pavadino M6sedZiu (mokq sedejimo vieta). Dar ir kitaip ai5kintas Sios vietoves vardas. Senov6je Bfrtuvos upds pakrantese o5e didZiuliai mi5kai. Toje vietoje, kur dabar M6sedZio gimnazija, geras medZiotojas Zemaitis, i5kirtgs nemaZ4 mi5ko plot4 lkflre savo sodyb4. Per medZiokles dia susirinkdavo gausus burys medZiotojq, susitempdavo savo laimiki, ji rl5iuodavo, dalydavosi tarpusavyje. Nulupg Zveriq kailius, juos parduodavo Baltijos j[ra i Svent6sios upes Ziotis atplaukusiems pirkliams, o paskui viensedyje ant lauZq Zverien4 kepdavo, aukodavo dievams ir puotaudavo iki kitos medZiokles. Vasartu papjovus Zveris, dia suskrisdavo debesys [kyriai kandandiq musiq. Del

KLAIPEDOS

to Siai vietovci ilgainiui pligijo pavadininas M6sedis vieta, kur, anot Zernaidirl, rnuses eda (kancla). Anot tredio pasakojirno, senov6je ant Bifiuvos upes kranto. prie kelio. gyveno labai svetingas Zemaitis, kuris per ghdZius miikus keliaujaniius Zurones visada maloniai sutikdavo ir', pamatEs juos, iS tolo moclavo, kviesdamas uZsukti i viensecli pailseti. Pagal i1 jo iproti rloti ii viensediio ir atsiladgs MrisedZio pavadinimas. BALTIJOS JO RA. GINTARAS

Gintarcl puiinusios tuulos duugeli aniitl spdliojo, kas gi yra tr.tji graZi gunttex clovano, kaip ji crt,sirodc.t. Kol mokslas nebuwt larqs ul:)ie ginlurq tiesos ioclii.o, .jos pttgcr/ suvo gyvencrmqsias ,sqlygas ir paltroiitts lcuri ttpie jl iva1if i115 pctdavinus bei milus. Kai kurie pusiekt ir iiuos lqiktts. Tuose milLrt.tse gintol L!i, leip ir dnugeliui nesuprLtntdnLLgLtntlos reiikini4,

bt!vt) lit i\Aii,un,t Jicvi,At Lilnti. Ba

tijos pajaris

KLAIPEDoS

APsKn

fls

Padavim\ apie gintarq sukurta ir Lietuvoje. Juos ikvepe graZus, poetiiki Lietuvos pajurio vaizdai, tos aplinlqtbds, kuriomis gintaras patenka i imogaus rankas. Baltija ilmeta gintarq i auksini Lietuvos pajurio smdli nerimdama, giliai alsuodama. Ir kuo tas crlscwimas gilesnis, audringesnis, tuo daugiau Baltija paberiq i krantq gintaro la,ieli4 o kqrtats ir didesni4 gaba14. Tokia poetiika gintaro

kelioni i3 juros gelmi4 i pakrantq paakino gintaro tikros istorijos neiinantiq lietuvi4 tqutq sukurti .fantastini padavimq pasak kurio, kiekvienas juros bang4 iiplautas gintaro gabaldlis esqs nepaprastai taurios, karitos Jfirates ir Kastyiio meiles tragiikos baigties vaisius. Atsitikg tai seniai seniai, kai dievas Perkflnas dar buvgs vyriausias visq dievq, o deive J[ratd gyvenusi Baltijos jtros dugne gintaro mmuose. Ji buvusi visq deiviq graZiausia ir neZinojusi, kas yra Zmogi5koji meile. Jfiroje, prie Svent6sios upes Ziodiq, JDrates vandenq karalijos Zuvytes savo tinklais gaudgs dr4sus Zvejys Kastytis. Pasiuntusi Jurate undines, kad Sios ispetq Kastyti nedrumsti Baltijos vandenq, negqsdinti Zuvydirl. Bet Zvejys, nepabuggs deives [spejimq, nepaisydamas undiniq vyliq, ir toliau metgs i Baltijq savo tinklus. Karitai pamilusi Kastyti uZ drqsq ir groZl, Jlrate nusiviliojusi ji i gintaro rlmus. Perklnas, suZinojgs, kad nemirtingoji- deive pamilusi Zvejo slnq, didZiai uZsir[stinEs. Jis savo Zaibais sugriovqs gintaro rumus, nuZudqs Kastyt[, o J[ratg prirakinqs prie tr1 rlmq griuvdsiq sienos. iia Jtrate, bangrl bla5korna, nuolat raudanti Kastydio ir nelainTingos juodviejq meilds. Jos rauda blnanti tokia graudi, kad amZinai Saltos, rarnios jfirq gelm€s pradedandios nerimauti, audrintis ir siausti, iSmesdamos i5 gilun.ros ir iSplaudamos i krant4 Perk[no sudauZytq gintaro mmq skeveldras. O smulkudiai gintaro gabaleliai Jflrates a5aros, tokios skaidrios, kaip tyra ir skaisti jos ir Kastydio meile. KRETINGA Kretingos ra.iono savivaldybe

Kretingii

mie:ttas Lietuvos vakarindje dalyje, rajono savivaldybds centras abipus Akmends upes. Kretingds pavadinimas kildinqmas nuo iodlio ,,kratyti". Atseit senovdje, kai nebuvo ger4 keli4 reikidavo gerokai pasikratyti per akmenis, kol privaiiuodavai miesteli. Legendiniu Kretingds lkurdju laikomas got4 karalius Armonas, atkeliavqs IV a. nuo dabartinds Skandinavijos ir pqstates iia pili. Armonas

KLAIPiDOS

Meil6s akmuo

ii

Grutingq giminA,s. Tad ir jo pastatyloji pilis, dctvusi pradiiq KrAlingui, vudinusis Gnrlingos pilimi. buvqs lcilps

Istoriniui ioltiniai Kretingos pili, kuriq valdyti kryiiuoIitri pulikijo feoclului Velluntri, ntini nuo 1253 n. Po 1260 m. kretingiihiai sukilo, puldindjo Klaiptdq, ktdnl 1263 m. Livonijos riteriai pili sunaikino. Krelingr)s pas ididiiavimos gra/4 Tiikeviiitl rLimoi, staryti XIX a.: dvqro iiemos sodas - oronierija ir vien,ts gra2iausitl Zemoitijoje XIX XX a. r m4 park4. Siuurindje parko dalyie huvo irengti trys kcrskadiniai tvenkiniai. Prie pirmojo tvenkinio slovejo nlmai. Prielingame kranle btrwt irengtas didelitl ukmentl muro krioklys, link kurio nuo rtltntl vedi q*inis lillelis. Tante paiiame bante, prie Sulanttl kelio, iikilo kolnelis

prtvtsinei altanai.

ljtl

vedd spirale kylanti,s talcelis, o kulnelio virSindje

augo kaitonas. Veliar,r apie 5l kalnelg Zmones sukhre gvairiq legendrl. Vrena jq pasakoja, es4jl gratas supylqs ant savo mylimiausio medZioklinio Suns kapo.

Kitas padavimas byloja apie tai, kad dia stovejusi Kreting6s pilis.

KLAIPEDOS

APs KRtr] s

Abiejuose krantuose buvo pastatyta po vienq didZiull akmeni suolq. Vien4 jq, esanti viri krioklio, kretingi5kiai nuo seno vadina Meilds akmeniu. Matyt, ji labai mdgo [simylejelirl poros, ateidavusios dia pasigdreti Zmogaus proto ir rankq sukurtu groZiu. Legenda pasakoja, kad ant 5io akmens, lankydamasi pas savo favoritqPlatonqzubov4 yra sedejusi imperatore Jekaterina II. Istoriniai faktai rodo, kad to buti negalejo, nes tuo metu Rusijos valdove jau buvo mirusi. NEGARBOS PILIAKALNIS Kretingos rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds vakarin€je dalyje, apie 5 km i (iaurq nuo Kretingds, TAnZes upel4s deiiniajame krante rymo Negarbds piliokalnis, dar vadinamas Blifidakalniu, Blifidkalniu, kartais Senldg, Jazdy Jazdaiii4 piliakalniu. Negarbds kalnq gaubia daug legen&4. Sakoma, kad ant Sito kalno buvo puikus dvaras. Tadiau ponai buvo negeri, i5tvirkg, skriausdavo Zmones, o patys tik puotaudavo. Kartq kai Zmondms buvo sunkus laikas, ponai vis vien tik ioko ir linksminosi. Taip jiems betriuk5maujant, Zeme atsivdre ir visas dvaras su ponais nugrimzdo. O kalno virSuje atsirado kldra. Kita legenda teigia, kad kartais i5 to prakeikto dvaro pasirodo graZi pana. Vienq kartq pro kalnq ejo kerdZius, o toji, i5sinebusi ldk5teje varlg, ji kviediasi: ,,Prieik, Zmogau, pabudiuok tq varlg." Tas Zmogelis emd budiuoti, bet varle tik pudiasi ir dideja - i5sigando kerdZius, spruko Salin. Apsiverk€ mergele jei biitq iki galo budiavgs, b[tq jq iSgelbejes, o pats laimingu ir turtingu tapQs. Dar pasakojama, kad kartq jauni ryrai susitare Ndgarbq kasti. Kase kas6 ligi pat vidurnakdio. Staiga atsiradusi dideld kiaul6 ir pakilusi labai smarki audra. l5neSiojusi vyrus i visas puses. Jie i namus griZq tik po trUq parq ir patys neZin4 kur per tq laik4 buvg nuneiti. Legenda byloja, kad kart4 prie kalno dirbo moteri5ke. Staiga prie jos atsirado toks ponaitis. Jis ir sako: ,,AS tau pripilsiu piln4 prijuostg auksiniq pinigq, bet tu negalesi i juos paZi[reti, iki kol namo pareisi." Moteris apsidZiauge ir greitai patrauke namo. Bet kuo ardiau namrl buvo, tuo sunkesne daresi jos prijuostd. NeiSkente ir pasiZiDrejo, i5 kur ta naSta randasi. Pamate, kad pilna prijuoste raudonq angliq. Moteri5ke kad mes visk4 Zemdn aukso taip ir neparne5e i namus.

-

ji

KLAIPEDOS

A

P5KRITIS

Dar sakoma, kad kai prie Negarb6s kalno vaikai Zaisdavo, pasjuos ateidavo velni[k5diai. Kartq vaikai tekini rnu5e ir i5 kaZkur atbego daug kitq vaikiuk4. GriZg i namus Zmoniq vaikai visk4 papasakojo savo tevams. Sie patare paZilreti, ar kiauros anrl vaikq nosys. Kit4syk Zaidime sugavo vienq vaikiukq ir Ziflri i tq nosi ogi nekiaura, nealsuoja svetys. GriZq vaikai taip ir pasake tevams. Sie patare - pasidarykit Sermuk5nio lazdas

ir gerai lkrdskite tiems velniukams. Vaikai taip ir

padare

lazdomis apkule atejunus, tie daugiau Zaidimuose

ir

- SermukSnio

nebepasirode.

SENOJt lPtLTlS Kretingos rajono savivaldybd

i [pilfis

nedideld gyvenvietu raiono savivaldyb,2s Siaurint'je dalyje, 26 km nuo Kretingls, neloli sienos su Lalviia, Svent6sios upds slenyje. lpiltes piliakalnis - vienos ispudingesniq mus4 kraito piliakalnitt yra tarp Sen1sios ir Nauj1sios lpilties kaim4 Jrtodupds deiiniojo kranto kilpoje, ul pusds kilometro nuo tos vietos, k r ii i Sventqiq iteka. Pirmu ne istorind iinia aple ipilti siekia XIII a. viduri: vietovEs vardas minimas 1253 m. balandiio 5 d. Livonijos ordino ir Kur1o vyskupo dalyb4 akte. Ant piliakalnio stoviio medini pilis. Cio gyventa nuo mus4 eros pradiios iki XIII a. lpilties apylinkes graZios ir vaizdingos, jas megsta turistai. Artimoje apylinkeje yra ir daugiau piliakalni4 bei isloriniq viet4. Atrodo, kad iia bula vientisos gyninosi sistemos. Apie 300 m i rytus nuo piliokalnio Raistupio upelio llaite i lemq isiratrsqs kdpso Aitkuro akmuo, kuri nuo seno vietos gywntojai gerbd, tikEjo, kad i3 po jo tekaniio ialtinio vanduo turis gydomlilt gali4. Pagonybds laikais prie iio akmens buvo atliekamos kulto apeigos. Netoliese yra ir apie 30 m aukiiio A[ko kalnas. Sen6j

Padavimai sako, kad kitados ant Sio kalno stovejo baZnydia, veliau nugrimzdusi i Zemes. Jos viduje esandios devynios skrynios aukso, kurias saug4s didZiulis Zaltys. Kalne esq urvq. Pasakojama, kad kartq piemenys vienam Z4siukui pariSg ant kojos raudon4 rai5teli ir ileidQ i urvq. Nesulaukdami jo pasirodant, nubegg i kit4 kalno pusp, kur i5 urvo Zqsiukai; iSlindo.

SALANTAI Kretingos rajono savivaldybd

Salantai - tolimq praeiti menantis miestas, isikirQs vaizdingose Sdlanto upds pakranii4 aukitumose, viri kuriq kyla grakiti dvibokift bainyiia. Tiek miesto apylinkdse esantys archeologijos paminklai, tiek apie juos illikq padavimai, legendos byloja, kad senoveje Si viebve buvo svarbus

pagoniiko kulto centras. 6rlos upes slenyje iSkilusioje Aiko kalnu vadinamoje kalvoje buvusi pagoni5ka Zaldiq dievo Pilvydio Sventykla, kurioje stovejgs aukuro akmuo ir degusi Sventa amZinoji ugnis. Ugni priZiiirejo apie 40 vaidiludiq, kurios gyveno ir Zaldius maitino uZ Salq pelkes, S6lanto slenyje esandioje kalveleje, dabartiniu metu vadinamoje GaidZio kalva. Daugiausia buvo aukojami Zaldiq dievo megstami skilandZiai, todel vietovg pradeta vadinti SkilandZiais. Kiek veliau Siose Zemdse atsirado SkilandZiq kaimas, raiytiniuose Saltiniuose pirmq karte paminetas x ,. , 1))O m. Salta Kalmo [slKure karali5kasis dvaras, pavadintas pro Sali tekandio upelio S6lanto vardu.

Tadiau, anot padavimq, Salantd istorija siekia tolimesnius laikus. Sakoma, kad mie$teliui vardq dave romenai. Kart4 dia, pladiai patvinusios jflros vandenimis, plauke trys romenai ir pamatE sausumelg, dZiaugsmingai suSuko: ,,Sala antai!" Nuo to laiko dia

ikurtq gyvenvietQ romenai ir pavadino Salantais. Salantai. Seniausias Lietuvos kaStonas

KLAtPEDoS APskBtrs

SALANTAI. ALKO KALNAS Kretingos rajono savivaldybe

Lietuvos iiaurvakarindje dalyje, Salantr4 regioniniame parke,

i iiourq

nuo Salantil miestelio, plaiiame Erlos upis sldnyje stukso mii;ku qpeugust didinga kalva, vadinama A[ko kalnu.

Padavimai mena, kad AIko kalne po storu qZuolu stovejo aukurb akmuo, ant kurio degd vaidiludiq saugoma Sventoji ugnis, o tarp senq 4Zuolq gyveno Zynys. Sventykla buvo skirta Zaldiq dievui Pilvydiui. Pasak padavimq, Alkakalnyje vaidilutes ilgiausiai Lietuvoje neleido uZgesinti amZinosios ugnies. Neturddamos ginklq, jos i prijuostes prisipildavo pelenq, kuriuos berdavo i akis ugnies uZgesinti atejusiems kareiviams. Kita legenda pasakoja, jog kalnq supyld Svedq kareiviai, kurie dia isikDre ir pradejo apylinkese ple5ikauti. Neapsikentusios Zemaites sukilo prieS Svedus irjuos i5Zude. Nuo to laiko kalne vaidenasi - naktimis dega ugnys, vaik5dioja keisti Zmones. Dar viena legenda teigia, jog kalva pavadinta Alku ddl to, kad dia bausmei palikdavo be maisto alkti Zmones. Anot kito pasakojimo, ant Sios kalvos nuo alkio i5mirg Svedq apsupti Salanti+ apylinkiq Zmones. IMBARES PILIAKALNIS Kretingos rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybis iiaurds ryh4 dalyje, Salanttl regioninio parko teritorijoje, yra Imbar|s piliaknlnis, pirmq kartq paminetus 1253 m. Livonijos riteriams uidmus jo pili. Manoma, kad pilis buvo apleista ir sunaikinta po 1260 m. kuriitl sukilimo. Pasakojamas padavimas, kad pilies valdovo dukte pamilusi bokSte ikalintq kryZiuoti ir paddjusi jam pabegti. UZ tai motina j4 nubaudusi - ,,ibarusi", tai yra uZkeikusi ir uZdariusi i bokit4. UZkeiktq merginq i5gelbdti galejgs tik drqsus smuikininkas, kuris bltq i5drisgs pas jq uZeiti ir jai vienai prisiekti amZine meilg. Netrukus toks atsiradgs, tadiau jam greit atsibodg smuikuoti vien tik savo pamiltai pilies valdovo dukteriai Inbartai. Emgs jis kart4 smuikuoti pro pili einandiam apylinkes jaunimui. Ir tuo metu pilies pamatai prasmegq. Nuo to laiko, es4 Zmones pilies vietq ir apylinkg 6mg vadinti graZiosios valdovo dukters vardu - Inbare arba lfibare.

KLAIPEDOS

ri

Kita legenda porina, kad kart4 piemuo prie kalno gane kiaules. Ziuviena kiaule vis eina ir eina i tq kaln4. Piemuo paseke gyvul[ rado

kalne urvq. Eina tuo ul'vll, o tcn graZiausi arkliai sau aviZas eda. Jo kiaule irgi i tas aviZas inikusi. Iisigando piernuo spluko laukan. Daugiau rrebegane savo gyvulirl prie piliakalnio, o ta kiaule vel tai pradingdavo, tai atsirasdavo. Sakoma, kad tie pamatyti alkliai ir buvo i5 prasrnegusios pilies. NERINGA Neringos savivaldybe

Neringii tt

respu

io pavaldumo

b

Iiki-

nt ie,sta,s

Ktrfiitl nerijoji. Neringds vordu yodinamo,\ kelurio:i gyyenyietes, .Jfiodlcronti, Ptrvelka, Prlila ir Nidit, l96l m. sujungto.t i vienq trdntinis tracin! vienetq. Sios gyvenvietis i.is idisi ius ios .r iquroje nerijos juostoje, taigi Neringd turi ilgiausiq LieluNoie golv( apie 50 km ilgio keliq. GraZi legenda aiSkina senovini Neling6s pavadinirn4. Esq dar tais Iaikais, kai nerijos nebuvo, o jos vietoje i5 vandens kyiojo salq grandine, vienoje jq valdovo K6rvaidio saloj e, kur stovejo likimo deives Laimos Sventykla, rudenl gime mergaite. MaZylc, matyt, deives Larmos globojama augo daili, protinga, geros Sirdies. O kai

KLAIPEDOS APs(Rrr

s

jai Nering6s varde

dave, mergaite ne dienomis, o, atrodo, valandomis eme augti. Devynirl menesiq jau daili mergina buvo. A5tuoniolikos sulaukusi nepaprastais darbais i3garsejo: tai kurdnq i5 audringos jlros partemps, tai veZim4 smelyje iklimpusi, iStrauks. Toli pasklido garsas apie merginos groZi ir gerum4 minios jaunikiq rdl.d apie j4 spamq. Tadiau ji parei5ke tekesianti tik uZ to, kuris per marias iki Veites piligs akmeni permes. Si4 uZduoti sugebejo atlikti tik pats Vefites pilies paveldetojas, ir Neringd tapo jo suZadetine. UZsiriistino d€l Neringos savivales Bangp[tys, sukele baisi4 audr4 trylika dienq ir naktq Zeme su dangumi mai56si. Galiausiai Neringi prisiseme prijuostg smelio, ibrido i jur4 supyle smelio tak4 ir atskyre Selstandiq jtr4 nuo marirl. Jura nurimo ir jaunieji iSkele Saunias vestuves. Senasis kunigaikitis Kilrvaitis, nami5kiq globojamas, ramiai leido kar3indiaus dienas. KraStq valde Neringi su vyru, ir Zmones gyveno laimingai: aruoduose netruko grudq, tinkluose - Zuvq. Tadiau i3 vakarq ir i5 pietq atjojg Sarr..Lroti riteriai ugnimi ir kalaviju emd niokoti Lietuvos Zemg. Gindama savo kra5tq ir Zuvo Neringd, pad6jo galvas visa jos gimine. Kita legenda teigia, kad kartq neturtingo Zvejo Seimoje gime dukt6. Zmona mire, ir Zvejui teko vienam auginti dukrelg. O mergaite buvo nepaprasta: augo labai greitai, buvo labai stipri. Zmonems ji atrode be galo nerangi, todel pramine j4 N6ringa. ISaugo Neringi milZine: i5raudavo lengvai puii, nusviesdavo didZiuli akmen[. Labiausiai ji mego stoveti ant jiiros kranto ir laukti sugriZtandiq Zvejq: uZslinkus rtrkui ar debesims, i5pindavo savo ilgas kasas ir Sluodavo padangg, kol saule nuSvisdavo. GraZi buvo Neringi. I5girdo apie jos groZi slibinas ir uZsigeide sau i Zmonas. Jai nesutikus, slibinas puo16 skandinti Zvejq laivus. Tada Nering) nutare atitverti slibin4 smelio pylimu. NeSe i jurq kopas, klojo pu3is, mete akmenis. NeringSs juosta atsklre marias. Bet slibinas nenurtmo: neleido Zuvims plaukti I marias, ir Zvejai eme burbeti - tegul Neringi teka uZ to slibino. I5girdo apie tai Naglis, milZinas nuo Palang6s. Pamilo jis N6ringq ir stojo jos ginti. Nukapojo slibino galvas" perkirto Zvynuot4 k[nq ir, visa kr[von suneSgs, smeliu uZpyle. Taip atsirado Ndglio k6lnas. O NSglis su Ndringa vestuves at5oko. t€vai

Kuiii4nerijojd ikurtas nacionalinis parkas. 2000 m. UNESCO irafd Kuiii4 ndrijq i Pasaulio paveldo vertybi4 sqraiq. 1991 m.

, VENTE Silutds rajono savivaldyb6

- senas ivejq kaimas Lietuvos vakarindje dalyje, Kuiiiy mdpakrantdje, 25 km nuo Silitrcs. Ventq nuo ,,DidZiosios Zemes" skiria ri4 Kniaupo ilanka- Kaimas Zinomas nuo XIV a., bet ddl nepalankiq gamtos sqlygrl nesipldtd. Jis isikfirqs Vefttds rdgo pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didZiausias plotis 2,2 hn. Per Veft.t€s rdgq eina kasmetinds paukiiir4 migracijos kelias, iimtai tfikstaniiq paukiiiq ten nutupia pailsdti priei tolimq kelionq i iiltesnius kraitus: 1929 m. Venftje ikurta ornitologijos stotis - viena seniausi4 Europoje. Vefttd

Dar ir dabar senieji Zvejai, i marias pasidmg vaikq ir vaikaiiiq rodo paslaptingq vietq kur, anot padavimo, akmenineje pilyje su savo \yru, Vefitds valdovu, gyveno graZuold milZind Neringi. Legenda lieka legenda, bet i5 tiesq mariose slflgso akmenq ir plytq kr[va - bur.usios pilies liekanos. Tik jq pastate 1360 m. baltq Zemes uZkariavg kryZiuodiai. I5kilusi ant kranto, i5 visq pusiq daiZoma vdjq, Ventes ragas

KLAIPIiDOS

APsKRIT/s

pilis buvo pavadinta Vindenburgu (vejq pilimi). Ilgainiui pilies teritorijoje buvo pastatyta baZnydia. Po 1422 m. Melno sutarties Vindenburgas neteko savo karines reikimes. Marir4 bangos palengva pili arde, kol XVII a. pabaigoje galutinai jq nuplove. Nei5liko ir baLnytia. Jos liekanas vietos gyventojai perveZe I Kintr)s, kur pastate naujq baLnydiq. Veliau kaimas persik€le I dabarting vietq. 1827 m. dia buvo pastatytas medinis Svyturys, o 1863 m. - mlrinis. 1880 m. ikurta vandens matavimo stotis. NEMUNO DELTA Silutes rajono savivaldybe

Lietuvos vakarindje daly.1e, Silites rajono savivaldybdje, priei itek€i Kulii4 marias, Nemunqs suldtina savo vqndenis. Del daugybds sqna!4 iia jis skaidosi i iakas ir sudaro deltq. Nemunas vieninkle upe Lietuvoje, sudaranti deltq. Tai iema trikampd lyguma, viri vandens pakilusi vos metrq bekraiii4 lanky akimis neaprdpiamy nendryn4 sal4 seklum4 senvagi4 stor)inii4 vanden4 ir rami4 protak4 krqitas. Svarbiausios Nemuno deltos iokos Risne, Gilijd, Atmatd, Skirtgti. Nemuno deltoje 1992 m. isteigtas regioninis parkas tikra vandens karalija. damas

Apie Nemuno deltg yra tokia legenda. Rusn6 nuo seno buvusi mylimiausia Nemuno dukte. Bet graZuolg Rusng isimylejgs dievaidio Bangp[dio slnus Vakaris. Vien4 tylq vakarq atskriejQs jis prie Nemuno ir emQs pasakoti Siam apie meilE jo dukteriai, pra5qs Rusnes rankos. Bet Nemunas atkakliai tylejgs tokia gela ji suemusi vien pamanius, kad reikesiq skirtis su mylima dukrele. Tada pirmq audringq nakti Vakaris slapta issiveZgs Rusng i savo tevo Bangpfidio namus. Ilgai neatleidgs Nemunas apsukiajam Vakariui, pykgs jis ir ant dukters. Tik vaikaidiq sulaukgs pamatgs Atmat4 Skirvltg, Pakaing, Vorisnp, Vytinq v€l nuSvitps dZiaugsmu. Taip legenda aiSkina Nemuno deltos upeliq vardus. BUSNE Silutes raiono savivaldyb6

Vakar4Lietuvos miestelis - Ritsnd - isikurqs loje vietoje, kur Nemunas iakojasi i Skirvltq ir Atmatq. Sios, savo vandenimis apglebusios Risnds salq toliau plukdo Nemuno vandenis i Kuiii7 marids, pakeliui susiskaldydamos i smulkesnes iakas, kurios sudaro Nemuno dettq. Cia ikurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnds sala sudaro 43,5 kv. km

plotq joje yra

viela

Zemiausia Lietuvos 1,3 m iemiau jfiros lygio. Rusn1 viena seniausi4 unikaliausitq ir if dalies idomiausi4 MaZosios Lietuvos gyvenvieiiq pirmq knrtq pamindta XIV a. pabaigoje. Joje gtveno lietuviai ir kuriiaL Rusnds vietovqrdis kilqs iS upEvardZio. Kqi kas ii vietovardi kildino ii rusenti - ,,pamaZu degti". AtmatOs Ziotys buvusi smdlio sqnai4 saleld, vadinama Perkunkalve.

-

Apie jq sukurtas padavimas teigia, kad kaip tik dia bur.usi Romuva, Sventasis mi5kas. Po visada Zaliuojandiu qZuolu stovejusios Perk[no, Pikulo ir Patrimpo statulos. Greta buvusi Sventykla, Zynydia, kurioje degusi amZinoji ugnis, qZuolinemis malkomis klrenama. iia degindavg ir aukas. I Sventykl4 ieidavg tik Zyniai, o Zmonds per aukojimq stovedavq po atviru dangumi. Sala, KuiSiq miriq bangq skalaujama, 6musi smegti. Tada Lyniai su Romuva persikeld i Vef,tes rdg6 o i5 ten - prie Sakfidiq ir isik[rE toje vjetoje. kur dabar yra Zyniq kaimas. KROKA LANKA Silutes rajono savivaldyb€

Kr6k4 Lankd - vienintelis Lietuvoje jirin€s kilmEs eieras, susidarqs Nemuno sqnaioms otituerus Kuriiq mari4 dali. Jis yra rajono vakarineje dalyje, 8 lmt i vakarus nuo Silwes. Jo plotas 79j ha, ilgis 4,1 km, didiiausias plotis 3,3 km, didiiausias glis 2,5 m. Kranto linija labai vingiuota, tqsiasi 16,8 km. Krantai iemi, smelefi, pelke , apaugq beveik 500 m ploiio irtisine meldu nendri4 Jvendri4 juosta. Pietvakariuose eZeras l ilgio ir 100 m ploiio protaka jungiasi su viena ii Nemuno -krn iakry - Atmata. Kr6kq Lankd ieina i Nemuno deltos regionini parkq iia lkurt as orn itologinis draus t inis. Legenda pasakoja, kad lankoje, kurios vietoje dabar yra eZeras, Zmones lartq gr€bd Sienq. Staiga pasigirdo baisus riaumojimas. I3 miSko i5Soko didelis juodas jautis ir pasileido b€gti Suoliais aplink lankq. Niekas to jaudio nebuvo matgs, niekas negalejo jo sugauti. Jautis begiojo tris dienas ir tris naktis. Paskui po Zmoniq kojomis lyg perkiinas sugriaude, Zeme eme linguoti ir pradejo verZtis lankoje vanduo. Zmones iSsigandE bego I auk3tesnes vietas ir Ziur6jo, kaip visa lanka virsta eZeru. Tuomet vel tas juodas jautis atsirado, sukriokd, atvirto didelg kiaulg ir visq akivaizdoje nugarmdjo i vandens gelmes. Nuo to [vykio e\erq imta va-

i

dinti Kr6kq Lanki.

ruRIJAMPOTES A PS KR ITIS

u,ffuor,a urxnvrSrrs Keturvalakiai o Pajalonys " Bartninkai

\MPOLE

" o

o Liubavas

lglrSkdlal

MARIJAMPOLES

AP5KRI'rIs

VISTYCIO EZERAS Vilkavilkio rajono savivaldybe

Tai ketvirtas pagal

4,di

eZeras pietvakaliniame Lietuvos pakraftyje.

Diduma jo priklauso Rusijai, o musq laliai

tenka 18 kv. km. EZeras

susidare ledynmeiiu ledo luisto iigulebje dauboje, toddl jis gana gilus iki 50 m. Wetiniai imonds pasakoja, kad Wlnjiio eieras kartais i|meta gintaro.

-

Apie eZero atsiradim4 yra iSlikE keletas padavimq. Pagal vienq jq eZeras atejQs nuo ,,Melynqtrl mariq'. Vieni padavimai sako, kad jis i3 debesq nusileidgs, kiti kad i5 Zemds i5plaukgs. Kaip ten i5 tikro buvo, niekas neZin4s, tadiau oras vis4 nakti [Zgs ir cypsejqs. Ryt4 Zmonds pamatQ, kad pladiausios lankos apsemtos vandens. Kai vanduo vis dar nerimgs ir cypsejQs, mala, mergaite tarusi: ,,Bet dia vanduo cypsi lyg viBtytis!" Taip ji netikdtai atspejusi jo vard4 ir vanduo tuojau ,,nustojqs cypsdti". Taiiau mergaite apakusi. Kitas padavimas sako, kad senq senovdje dia buvusios didelds lankos, kuriose Zmonds ganydavg arklius. Kartq naktigoniai atsigule pailseti. Tuo metu pro lankas praldkps pauk5tis ir sudir3kgs ,,cypt". Cirskimas pasikartojgs tris kartus, bet naktigoniai vis dar gulejg. Netrukus jie i5girdg bals4: ,,Kelkite ir varykite i5 dia arklius, nes greitai dia atsivers eZeras!" Naktigoniai i5sigandg, iuojau atsikdlg ir nujojE. Netrukus atsivdrqs didZiulis eZeras. Visi tie, kurie likg lankose, nuskendo. EZeras

-

buvgs pavadintas Vi5t'-idio vardu, nes Zmones ispejgs pauk5tis Saukgs kaip vi3tytis ,,clpf'. Pagal kitus padavimus ViSr-idio eZeras atdjgs i5 Pr[sq Zemds. Kai uZliejgs dideli Zem6s plot4 jame paskendg l0 kahq.

jis

MARIJAM POLES APsKRrfls

PILIONA PILIAKALNIS Vilkaviiklo rajono savivaldybe

i

Rajono savivaldybes diaurrytiniame pakraltyje, netoli Pilvifki4 I2 km {iaures rytus nuo Wtkavi{kio. Sei pds ir Ra svds santakoje dunkso

Pilifin4 piliakalnis. Apie jo atsiradimq yra tokia legenda. Kai Napoleonas su savo kariuomene €jo per Lietuvq Pilifinuose buvo labai Slapia. O ten kaip tik buvo daug jo kariuomends. Kariai uZsimand toje vietoje pavalgyti ir pails€ti, bet niekur nerado sausos vietos. Tada greit visi Soko ir kas su rankomis, kas su kepuremis eme ne5ti veldnas ir Zemes. Taip kariuomene ir supyl€ kalneli, ant kurio gal6jo susesti ir pavalgyti. PilinnLl piliakalnis

MARIJAMPOLeS

APsKRrrs

VISTYTIS. PAVISTYCIj P I LI AKALN I s Vilkaviikio rajono savivaldybd

Netoli nuo sienos su Lenkija 282 m vir! juros lygio i|kilqs Pdviityiio ldlnas - aukiiiausias Suvalkijoje. Labai status 30 m aukiiio vakoriniai ir pietiniai jo ilaitai. Wriunije ir ilaituose yra apgriuvusitq cpkas4. Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi baLny\a ir Velykq rytq ten girdeti skambinant varpais. Toje vietoje, kur dabar dunkso aukStas Piliakalnio piliakalnis, kitados buvo didelis dvaras. Dvar4 juose aukita tvora, prie jo i.aliavo puikus parkas. Dvaras priklausd Ziauriam ponui Kakeraidiui. UZ maZiausiq nusikaltimq jis baudZiauninkus bausdavo, Zudydavo ir didelius, ir maZus. Ponas turdjo tris dukteris. Visq graZiausia buvo jauniausioji dukte, vardu Pild. Visi stebejosi iSvydg jos nepapraste groZi. Ir pamilo graZuolg Pilg vienas jaunas, graZus to pono baudZiauninkas. Pile taip pat pamilo Mindaugq. Pas Pilg lankydavosi daug jaunikaidiq, bet ne vienas jos Sirdies netrauke. Tevas, suZinojgs, kad Pile pamilo prasdiok4 labai supyko ir nutare jam atker5yti. Jis liepe budeliams mirtinai uZplakti Mindaugq. Ponas nurodd baudZiauninkq taip palaidoti, kad ne Zymes neliktq. SuZinojusi tai, Pile verke, rankas grqZe, o nakti i5ejo jo kapo ie5koti. Atradusi sumand mylimajam amZinq kapq supilti. Dien4 savo kambaryje verke, o nakti su prijuoste Zemg neSe ir kapq pyle. Zmones pradejo kalbdti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pile supyld auk5t4 kaln4 ir netrukus mire. Nuo to laiko kalnq €md vadinti Piles k6lnu, arba Piliakalniu. VISTYTIS. VISTYErc AKMUO Vilkaviikio rajono savivaldybe

Wif.itis - miestelis prie sienos su Rusija, isikurqs rajono savivaldybds pietvakarineje dalyje, Viitjiio regioninio parko teritorioje. Apie I km i diaurq nuo miestelio, Nebutkiemio kaime riogso |eitas pagal dydi Lietuvos riedulys, atritintas iia ledyrul priei 12 l8 tul6t. met4 Tai respublikinds reikimds geologijos paminklas, vadinamas dar DidZiuoju, StebukIinguoju, Puntukdliu. Riedulio suddtis- mikroklininis granitas su biotipu. Jo ilgis 7,10 m, plotis - 4,74 m, aukitis - 4 m, perimetras - 16,86 m. Pasakojama, kad Sis stambus riedulys kadaise buvo laikomas Sventu, stebuklingu, todel senoveje prie jo Zmones melsdavosi. Jis buvgs aukuru (pagonybes laikrl aukuro vieta vir5uje esantis didesnis idubimas), ant

I

-_-r'\

i,il

MARIJAMPOLES

A

PsKn

rs

amZinoji ugnis ir bt-rdavusios aukojarros aul
kurio

clegLrsi

Akn.rens

vir5tle yra

ViStyaio akmuo

MARIJAMPOLES

gyventoja susapnavo sapn4 - velnias Zada paimti daug sielq. ISgirdA tai, gyventojai nutare statyti naujq baZnydi4. Kai ii buvo beveik baigta, apie tai suZinojo nelabasis. Labai uZsirdstinqs jis nuskubejo i Anliksdius pas Pr)ntukq ir papra5d, kad leistq I keliong su juo savo sflnq Puntukeli. Siam sutikus, velnias patenkintas i3skubejo atgal. Bet neprine5us Puntukelio I krn iki Torno, uZgiedojo gaidys. Velnias, metQs Puntukell, spruko atgal. Puntukelis nukrito, o nuo trenksmo visi akmenys iSkilo i Zernes pavir5iq. Velnias taip skub€jo, kad ten, kurjis bego, Zeme idubo. Nuo to laiko apie Tornq (dabartin[ Vi5tyt atsirado daubos, kalvos ir daugybe akmenq. 1935 m. Kauno miesto savivaldybes atsiqsti akmenskaldZiai norejo ViSt'jdio akmenl suskaldyti, o vokiediq okupacijos metais bandyta ji susprogdinti. AMALVO EZERAS Marijampol6s savivaldyb6

Amalvas, arba Amalviikitl eieras, yra 15 km i pietryiius nuo Marijdmpoles, Amalv1s pelkdje. Jo plotas 193 ha, ilgis apie 2,3 km, kranto linijos ilgis 6 kn, didZiausias plotis 1,2 km. DidZiausias gylis 2,9 m. Eieras patvenktinis, pasiekqs senatues studiict. Ii eiero iiteka Amaivd, o iteka i ji Slavantd. Ci" lggZ m. isteigtos Amalvo botaninis zoologinis draustinis, hiivinto ekosistemos dalis. Vasarq eiere susirenka iki 100 neperinii4 gulbi4. Apie Amalvq yra toks padavimas. Kartq velniai norejo per eZerq nutiesti tiltq nes renge vestuves ir reikejo tiltu vaziuoti. Kelias naktis jie tampd akmenis i5 visq laukq ir skandino eZere. Vienam velniui bene3ant akmeni, uZgiedojo gaidys. Jis mete tq akmeni ir pats nupuol€ ant jo. Ir dabar yra tas akmuo, o ant akmens velnio paveikslas. Kiti du velniai - senis ir jauniklis neSe nuo Trakq kaimo po mai5q smelio. Kai jiedu buvo pelkiq vidury, sugiedojo gaidys. Velniai mete tuos mai5us Zemdn. MaiSai ply3o, smelis i5byrejo. Ir dabar pelkese prie Amalvo eZero yra du smelio mai5ai: vienas didesnis, kitas mazesnis. GULBINISKAI i\,4arijampoles savivaldybo

Gulbiniikiai

kaimas Marijdmpol1s savivaldybds pietvakarinEje da-

lyje, 12 km i pietus nuo Marijdmpolds miesto. Tai senoji IV q. Iietuyitl gyvenvieft.

MARIJAMPOLES APsKRrrs

Apie kaimo i3nykimq sukurta graZi legenda: kaimas per naktl nugrimzdo po Zeme, o tq nakti namie nenakvojg medZiotojai ir kariai, griig i gimt4sias vietas, atstate 3i kaimq bei ikure greiimas gyvenvietes. Guibio gyvenvietd buvo prie kelio Kalvariji Marijdmpold, netoli Suduoni5s upelio, i5 kurio pavadinimo kildinamas lietuvirl etnines grupes ,,s[duviai" vardas ir S[duv6s (Suvalkijos) etnografinio regiono pavadinimas. Gyvenvietg Zymi paminklinis Zenklas. Zodis ,,gulbis" senojoje lietuviq mitologijoje ir kalboje reiSke atgimim4 atsikurimq. Sis zodis dave pavadinimq ir kaimui, kuris ne kartq yra atgimgs ir Lietuvai daVgs daug Zymirl Zmoniq. Lietuvos partizaninio karo metais jame veike partizanq Tauro apygardos vadaviete (os vietoje buvo pastatytas paminklas); GulbiniSkiuose gyveno daug inteligentijos, tad beveik visas katmas sovietmediu buvo sugriautas, dauguma gyventojq i5tremta i Sibirq. PILIAKALNIAI Marijampolds savivaldyba

Piliakalniai

- nedidel is kaimelis sav ivaldybelt iiauriniame pakraity-

je, 14 km ! iiaurq nuo Marijdmpolds. Prie koimo, Rytupio upelio kairiajame krante, dunkso Piliakalni4 piliokalnis. Tai vienas graiiausiq ir geriausiai iisilaikius i4 piliakalni4 Suduv1s kraite. Piliakalnis irengtas apie XII XIV a. Slaiq aukitis siekia 4 m, ilgis apie 30 m. I pietus nuo piliakalnio, pelkdje, yra iilikusi kulgrinda. Apie 5i Piliakalniq piliakalni yra pasakojama legendq. Viena jq byloja, kad Zmondms ariant piliakaln!, vis krisdavo jaudiai. Kartq are toks Zmogelis, pavargo ir palikgs jaudius nu6jo pietauti. Kai griZo, rado gyvulius uZmu5tus. Nuo to karto Zmones bijodavo jaudius palikti prie PiliakalniQ piliakalnio. O arusio Zmogelio turtas nuo to laiko pradejo nykti ir ilgainiui jis visai nusigyveno. Pasak kito padavimo, karte bernas ant piliakalnio gand jaudius. Vidurnakti jam pasirode graZi mergele ir papraSe kartu eiti ant kalno. Ji dar pra5e jq i5gelbeti, tik reiketq pabudiuoti 12 vyrq ir neiSsig4sti. Bemelis sutiko. Kalno vidury jis pamate 12 kamaraidiq, kiekvienoj graLiai Ziburys dega ir sedi po vien4 baisiai apZ€lusl Zmogq. Pradejo bemas juos budiuot, bet kuo tolyn, tuo baisesni jie dardsi. Atejo dvyliktojo eil6, bet Siuo jis taip pasibaisdjo, kad uZmir5o mergelds pra5ymq ir bego lauk i5 to kalno. Jam i5 kalno vos tik i5lipus, baisingai uZsitrenk€ durys - vos bernelio

MARIJAMPOLES APsKnlfls

neuZmuSe. Ir dabar, naktimis ganant g;,vulius ant piliakalnio, uZmigusius naktigonius kaZin kas kelia ir liepia eiti ialin, dia neguleti. Legenda porina, kad Naujqjq metq nakti, Sviediant m6nuliui, ant piliakalnio atsiveria pilies durys ir iSjoja bUrys raiteliq ant baltq Zirgq. Jie uZduoda klausimus sutiktiems Zmonems. Neatsakg i juos turi atsisveikinti su Siuo pasauliu, nes raiteliai tuos nelaim€lius pasiima i pilies poZemius.

GELGAUDISKIS Sakiq rajono savivaldyb6

Gelgaudiikis miestelis Nemuno deiiniajame krante, rajono savivaldybis iiaurindje dalyje. Gyvenvietq ikurd Lietuvos didikai ir stambus ZemvaldZiai Gelgaudai WI a., o XIX a. viduryje iia buvo pastatyti dvaro

rflmai

ir

uZveistas

pat-

kas. Daug ivairi4 legen-

d4 ir pasakojim4 gaubia Yiq vietovq. Rumus supanlis senas parkas, vienas didiiausiq Lietuvoje, pasiiymi sudetinga struktrra. Cia grieZtos geometrinds formos pereina i naluraliq Nemuno

ilait4 giriq. Pagrindind

{io parko aiis ketureild sidabrini4 klev4 aldja, einanti palei rumus ii piet4 puses. Stambiausi iios ii Siaurds Amerikos introdukuotos rfiiies mediiai daugiau nei metro skersmens. Sidabriniq

GelgaudiSkio batnyiia

MARIJAMPOLES

APs

KR

s

klev4 drevise peri didysis daniiasnapis (paukitis, iraiytas i Lietuvos Raudonqjq knygQ. Parke yra aikikle, ii kurios taisyklingai aituoniomis pasaulio iali4 kryptimis iikirstos proskynos (lqkqi). Si viera ..ivaigide" vadinama. Tai ypai idomus parko elemenla:i. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per mediioklq iioje rietoje pietaudavo. Jie nordjo ir pietus valgydami matyti Zveris, juos mediioti, todel ir isaki iikirsti proslqnas. Zmonds prisimena, kad anksiiau iia augo limtameiiqi qiuolai. Pokario metais qZuolus iSkirto ir pasodino eglaites. Yra parke taisyklingas, medZiais apaugqs, maZdaug 3 m aukSdio Zemes kauburys, ,,asesoriaus kapu" vadinamas. Pasak legendos, iia palaidotas dvaro asesorius (teis€jas), skirdavEs grieZtas bausmes baudZiauninkams ir daZnai pats jas vykdydavEs. Veliau Zmonds pastebdjo, kad asesorius pasikeitd, pradejo skirti maZesnes bausmes. Greitai i5aiSkejo, kad jis isimylejo baudZiauninkg. Tadiau del luomq skirtun,o santuoka su baudZiauninke buvo neimanoma. Sioje vietoje asesorius sielvarto apimtas nusiZude, priei tai nudobEs Zirg4 ir uZrnu5gs Sun[. Teisdjas buvo labai turtingas. Cia aukso ie5kotojai ne kart4 slapta kas€ duobes, ie5kodami auksinds asesoriaus kardo mak5ties ir dirZo sagties. Daugelyje legendq minimas ir kitas parko objektas - ispldingas Velnio kalnas. Tai stadiais Slaitais kalva. Legendos aiSkina 5io kalno pavadinimo kilmE. Vienoje sakoma, kad baudZiavos laikais pietineje kalno puseje buvusi dvaro Zem6, kuri4 baudZiauninkams mediniais arklais buvq sunku dirbti. Siundiami afii Sios Zernes, baudZiauninkai sakydavg: ,,lr vel I tq velnio kalnq." Kita legenda - apie tai, kad ir baudZiavos laikais 5i graZq kaln4 megdavg dvarininkai. iia rengdavg iSkylas, puotas. BaudZiauninkai, matydami i5kylaujandius ponus, sakydavq: ,,lr vel tie velniai puotauja." x, Si vieta pradeta vadinri VelniLl kalnu. veliau Velnio kalnu: Neseniai i5kelta kita Sio kalno kilmes hipoteze: esq dia buvusi lietuviq pagoniq Sventykla. Sis kalnas buvQs Sventas ir vadintas Veliq kalnu. Krikidionybes laikais pavadinimas iSkraipytas.

ov

PAI\EVEZI|A PS KR ITIS

Nemunolo Med,eikal

PANEVEZIo

A

PsKRrrs

UPYTE. CICNSKO KALNAS Panev6:io rajono savivaldyb6

Seniausia rajono savivaldybds vietuve - UWft, istoriniuose ialtiniuose paminetu 1254 m., yra 6 km i pietus nuo Panevaiio miesto. Upyft buvo iemis centras, iia stovejo pili.t. Ii Upytes pilies teliko 5 m aukiiio piliakalnis, vadinamas Ciiinsko kllnu. Jo praeitis susijusi su istorijoje iSgarsejusia Sicinski4 gimine. Vienas Sios giminis cttstovas - Vladislovqs Sicinskis (apie 1615 1672) pasinaudojQs r)eto teise 1652 m. ilardd Variuvos seimq ir pastirmejo Lieluvq i praifiti. Tasai bajoras buvo arogantiikos naturos, iiaurus su pavaldiniais. lstorijos apie Ziaurq ponq ilgoiniui virto legendomis apie plev?sq Cicinskq.

Jis buvgs tikras raganius. l5ardgs seim4 griZo I savo dvar4 ir i5kele velniSkq orgij4 Kalddq iSvakarese, kai katalikams linksmintis nedera. Paskui su savo sebrais padege kaim4 ir isiverZgs baZnydion nu5ove kunigq. Gr[Ztant jam atgal I dvartu staiga vidury Ziemos sugriaudejo perkunas, ir iidinsko dvaras prasmego skradZiai Zemg. Perkflnas nutrenke ir palaidun4 pon4. Legendos porina, kad labai ilgai Zeme nenorejusi priimti iidinsko klno vis i5mesdavo j! iS kapq, kol valdZia slapdia lcaZkur ji iSgabenusi. Ten, ,,kur

iidinsko

Sviete

r[mai", liko ,,sklidina bala".

Si4

legend4 baladeje ,,Cidinskas" mini poetas Maironis. Legenda pasakoja, kad kart4 pro t4 kalnq ejo siuvejas Dominykas. Jis sutiko senell, kuris nuvede kalno vidun. Ten dege daug Zvakiq ir buvo daug Zmoniq, kurie stebejosi svediu. GrlZtant atgal, tas senelis liepe siuvejui aplink save sukli roZaniiq. Sis taip ir dare. nes ji puole piktosios kalno dvasios. Bet kai Zn.rogelis i5ejo i5 kalno, pamate, kad visi jo rObai nudraskyti - liko tik mar3kiniq apykakle ir kelniq juosmuo. Dominykas pasisiuvo naujus r[bus, bet rytq atsikelgs rado ir juos sudraskytus. Dar rado knyg4 o joje penkis rublius. Po septyneriq metq lvyko toks pat

atsitikimas, tik Zmogus i5 kalno nebei5djo.

,

PAN EVEZ IO

PUSALOTAS Pasvalio rajono savivaldybe

Tai miestelis pie neje rajono savivaldybds dalyje, 13 km nuo savivaldybds centro. Piialotas Zinomas nuo 1639 m., kai iia bLNo pastatyto

pirmoji baZnytia.

O

jos atsiradimq lydi

legenda.

Kartq rugius pjaunandi4 merginq uZpuole gyvate ir apsivijo rankq. lssigandusi mergina eme sauktis Svd. Mergel€s Marijos. kuri pasirodZiusi puSies medyje ir i5gelbdjusi pjovej4. Toje vietoje buvusi pastatyta koplydia, o veliau baZnydia. KU P t sKt S. AU KsT U P EN

U

Pt Lt

AKALN tS

Kupiikio rajono savivaldybd

Aulcitupin4 piliakalnis yra miestelio iiauriniame pakraityje, prie Kipilkio tvenkinio. Nuo aukitos piliakalnio kalvos atsiveria iiraiikinga KupiSkio ir jo apylinki4 panorama. I5 l[pq i ltpas perduodamas padavimas byloja, kad AukStup6nq, arba KnpiSkio, piliakalni supylE bepypkiuodami du milZinai. Vienas jq gyveno Paketirriq, o kitas Auk5tup6nq kaime. Juos skyre Leveis upe. MilZinai megdavo pypkiuodami pasikalbeti, o baigq pypkiuoti pelenus iSkratydavq ten, kur jq pypkes susisiekdavo. Ilgainiui i5 pypkiq pelenq ir susidard kalnas - Kr)pi5kio piliakalnis - ankstyviausia miestelio uLtomazga. AKMENYTE Kupiikio rajono savivaldybd

Akmenyft nedidelis kaimelis rajono savivaldybes centre, 2 km ivakarus nuo K piikio. Legenda pasakoja, kad labai labai seniai palei Levefis upg velnias didell mai5q akmenq. Mai5e tarp maZq akmenq buvo ir didelis akmuo. Sis nusmuko i maiSo dugnq ir ji pratryne. MaiSas praply5o, o tas didZiulis akmuo i5krito Smilgiq kaimo ganyklose. Tada per tq skylq ir maZesnieji akmenys pabiro. Pribyrejo tq akmenq pilnas laukas. Nuo tada tie akmenys atsirado Levefls pakranteje ir yra iki Siol. O t4 vietq imta vadinti Akmenyte. neS€

PANEVEZIO ApsKRrls

PAJIESMENIAI. DVARO PARKO AZUOLAS Pasvalio rajono savivaldybe

Tcri kqimas,

isikirqs Kriniino seniunijoje, g km

i iiaurds rytus nuo

raJono savivaldlbes centro, prie Jieimefis upelio. Kadaise iiq ptytejo barono Viliaus fon Ropo dvaro iemis. I/iefinAs reikimes paminklas _ Pajieim€ni4 dvaras ir jijuosiantis parkas. Druiiausias parko medis _ se_ nelis qiuolas, kario skersmuo siekia 1,5 m. I,egenda pasakoja, kad pajie5m6niq dvar4 valdgs bjaums ponas liepda_ vgs baudZiauninkams lipti i Si qiuol4 ir kukuoti. O kukuojandius nu5au_ davEs. Menas baudZiauninkas sumane ponu atsikratyti: iisipjove 4Zuoling kuokq ir stipriai sudave ja per medi, kad ponas iSgirstq. ISgirdgs tnukSmq savo valdose, ponas Soko ant Zirgo ir atjojo pasiZi[reti, kas dia vyksta. Pamatqs prie qZuolo stovinti baudZiauninkq bandd ji uZpjudyti Sunimis, tadiau Sis vikriai nuo jq i5sisuko ir spejo netgi ponui pei sprano4 suduo_ ti savo pasigaminta kuoka. Ziaurusis ponulis netrukus ir mirgs. .l.aiiau

kaimo Zmonds dar ilgai po Siuo qZuolu matydavE nekendiamq pon4 ir girdedavg

jo

dejones.

NAURASILIAI. MLJKOLO IR MUKOLIUKO AKMENYS

Panevdzio rajono savivaldyb€

yra rajono savivaldyb?s Siqures ryt4 dalyje, 3g km nuo Prie Naurasili4 kapinaiiit4 rymo mitologiniii akmenys Mu_ ,, lAyteu-e|io. Aliestelis

kolai": tevas ir

sunus.

Pasak padavimo,

tai akmenimis paversta valstiedio

Seima. Mukolas,

nusiZengdamas Dievo isakymui, Sventq dien4 dirbo . UZtai to Seima rr buvo paversta akmenimis. Kitus ,,Seimos narius.. dar XIX a. iuskaldg kume_

diai. I5 suskaldytq akmenq beggs kaujas, todel dvarininkas dar likusius akmenis skaldyti uZdraudgs. Zmones tikedavo akmenq stebuklin ga galia. Dar XX a. pirmojoje pus6je buvo patanama nemokandiam matematikos mokiniui einant aplink Mukolq triskart sukalbdti ,,Sveika Marija,,. DUOKISKIS Rokiikio rajono savivaldyb6

Miestelis iisidestqs rajono savivaldybes piefineje daly.je, 20 km pietus l nuo Rdki{kio, netoli Uosinio ir Bedugnio eZerAli4. DuLki{kis mmrmas nuo 1637 m.

PANEVEZTO

APsKR

rI5

. Legenda pasakoja, jog baudZiavos laikais dia gyvengs Ziaurus ponas, kuris kartq pamate baudZiauninkq neiantl jo laukuose nuSautq kiSki. UZsir[stino ponas ir liepe baudZiaunink4 nuplakti. per egzekucrlq prie bausmes lovio ponas vis kartojo: ,,Duok kiSkl.....Nuo to

pavadinimas.

iriilo

mtestelio

KARAJIMISKIS. KARVES OLA Birzq rajono savivaldyb6

Tai nedidelis kaimelis ralono savivaldybds vakarindje dalyje, 3 km nuo B iri4. G ars dj a K arajim ii ki s savo poZemiu, kuriame de-

dasi keisti dalykai ir ddt ro [grifiva iemd. Tai pats karsIini4 reiikini4 epicentras Lietuvoje. Cia yra saugoma geologin€ iem€s sandara. Kaimo laukuose iiojeja didiiausia mus4 ialyje karstin€ igriuva - Kdrvds olii, kurios ats iradimq lydi tokia legenda.

Kartq dvare tarnavusi moteris susiruose melZti savo ponulio karves. Atejo

moteri5ke prie karvutds, bet staiga iSgirdo verkiant dvare palikt4 savo k[dik!. Viskq metusi moteris begte leidosi pas savo vaikeli. Nuraminusi kudiki, ji grlZo i laukus, tadiau vietoj karves rado tik atsiverusi4 Zemeje didZiulq duobg, ant kurios kra5to kabaliojo nu-

Karves ola

PA N

EVEZIO

trukqs lenci[gelis. ISsigandusi moteris paZvelgd duob€s apadion ir pamatd dugne Ziojejandiq angto pro kuriq giliai i5 poZemio, sklido nelaimingos karvutds mlkimas. Taip ir pavadino Zmones Siq smegduobg gyvulio vardu - K6rvbs old. BtRzAL Bi12Ll

BRzu rvRTovEs P[E

rajono savivaldybe

Biriai rajono savivaldybds centras liaurry neje Lietuvos dalyje, Apaiiios ir Agluonds upiq santakoje. Vanden4 gausumu ir istoriniais paminklais Bir1ai gati variytis su Trikais, roddl vadinami Siaurds Lietuvos perlu. Miesto istorija susijusi su didik4 Radvil4 gimine, kuri iia ieimininkavo nuo XV a. vidurio iki l8l1 m. Kristupas Mikalojus Radvila Perkfinas pradejo statyti Biri4 pili, kurios statybq lydi tokia legenda. Biriq pilies apsauginis pylimas

PANEVEZIO APsKRrrs

Sakoma, kad statant BirZrl pill, 5i po kurio laiko nuolat sugrildavo. Kq bedarytq statytojai, dienos darbas per nakti vis virsdavo akmenq kr[va. Menas Zynys iSprana5avo, kad pili pavyks pastatyti tik tuomet, kai i jos sienas bus imurytas laimingiausias Zmogus. Imta ieskoti tokio imogaus. Viename kaime buvo rasti du be galo laimingi, isimyldjg jaunuoliai juos ir nusprqsta im[ryti pilies sienon. Ir tikrai, po to pilies statyba lyko sklandZiai ir labai greitai. Storiausios pilies sienos atlaikd kovas su Svedija. Stovi Radvilq pilis ir dabar, stovds dar ilgai, nes jq nuo griiities saugo laimingqirtr jaunuoliq meil6.

V

SIAUTIU a

A PS KR ITIS

NAUJOJ lo _ AhMENE

sfli"tsi,y.

K,

AKI\4ENE

Jutda-jajaj

OVENTA

KURSENA|o

"g

JONISKIS

Lygumal PAKRUOJIS

O

o Ku:iai

o

Sauk6nai o

a Tyruliai

/

uZvertts oVaiguva

oKarktena KEL{E o

Kra:iai

e

TYTUVENAI

SEDUVA

o

TYRULIAI Radviliikio rajono savivaldyb6

Il

Tjruliai km nuo

g:enviek rajono savivaldybds Rqdviliikio, prie Didiiojo Tirulio pelkes.

-

nedideld

vakarindje dalyje,

Pagal senoves padavim4 Tfruliai neturejE vardo. Tai buvgs didZiulis ejgs aklas Zmogus ir sakgs: (pelke)." Jam tai i5tarus, tyrulis ne eZeras, bet dia eZeras? Cia ,,Koks pasigirdgs balsas i5 eZero: ,,Tu ispejai mano vardq ir nuo Sios dienos ai uZanku, o tu atanki." Taip ir atsitikq neregys praregejgs, o eZeras emqs i5 pakra5iiq pamaZu akti. Pasak kito padavimo, Reklvos eZere senovdje gyvenqs milZiniSkas vdZlys ir ant savo nugaros laikqs didZiulg, medZiais ir krumais apaugusiq salq. Kol veZlys miegojqs, viskas buvq gerai. Tadiau kart4 Zmones paZadinq, vdZlys pabudEs, nusipurtEs nuo savo Sarvuotos nugaros Zemes bei medZius it menkas lazdeles ir nuZygiavgs sau i klampi4sias Tfruliq pelkes. Cia pasindrgs i litn4 pasislepgs, kad niekas jo nerastq ir nebe-

ir labai ilgas eZeras. Kartq palei 5i eZerq

-

ji

lrukdytq. KRAZIAI, KATEZERIS Kelmes rajono savivaldybe

Kralafitis krantuose nuo seno isikurqs miestelis turi turtingq istorijq. Gyvenvietds pavadinimas nuo 1253 m. minimas Livonijos ordino 1ygi4 i mfis4 kraltq apraiymuose. Manoma, kad jau tada buvusi stipri KrdZi4 pilis. { SiaurE nuo KriZiq, Kaupq miSke, tyvuliuoja KdIeLerio eZerelis. EZeras, liaudies manymu, yra deiviq bustas, ten gyvena eZerq deivds, kurios yra Zuvq valdovds ir leidZia jas gaudyti tik tiems, kas joms patinka. Kai tiktai neturintis jq malonds Zmogus tinklq uZmeta, tuojau jos visas Zuvis suvaro i didelE dugne esandiq olq ir uZdaro. Sakoma, kad tenykidiai rusai

sentikiai Zino paslapti, kaip ole atidaryti, todel jiems visada geriausiai sekasi Z[k16. Legenda porina, jog seniau KdteZeryje nepavykdavo pagauti ne vienos Zuvies. Tik Sit vienas rusas, iSsinuomojEs tq eZereli, pasinere po vandeniu, atrakino olq o spyn4 isikandEs iSneSd I vir5q. Nuo to laiko KiteZeryje daug Zuvies yra. JUODLES EZERAS Kelmes rajono savivaldybe

Rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 2 km

i

rytus nuo SaukAn4

miestelio, yra pratakus Jiodlds eZeras. Jis priklauso Kirtuvdn4 regioniniam parkui, ikurtam 1992 m. Jrtodks eieras ilgq laikq iki 1989 m., buvo vadinamqs Judl,ls vardu. Eiero plotas 21,25 ha, kranto linijos ilgis 2,54 km, mal<simalus vandens gylis 3 m. Eiero pakrantes labai uZpelkejusios, dugne susikaupq stori sapropelio ir durpiq sluoksniai. Pasak padavimo, viena senute mokejusi atspeti upir{ ir eZenl vardus. Kartq Zmones, susirinkQ prie eZero, pamate, kad jis erne judeti. Zmones uZtvenkd eZer% bet tai nepadejo. Tada at€jusi senut€ ir pasakiusi: ,,Judle, kur begi? Sustok!" EZeras, i5girdgs savo vard4 sustinggs vietoje. Taip

jis dia telk3o iki

Siol.

SIAULIAI. REKYVjS EZERAS Siauliq rajono savivaldybe

Pietindje SiauliQ miesto dalyje tyvuliuoja ovalo formos Re$vos e2eras. Relqviir - de.iimtas pagal dydi Lietuvos eieras, jos plotas I | ,7 h,. km.; eieras garseja savo durpynais. Apie.jo atsirodimq byloja tokia legenda.

Buvo kartq toks Zilabarzdis senukas, bet niekas su juo nesusitikdavo negaledavo pasiSneketi. Kart4 vienam naktigoniui piemeniui pabego Zirgas. Piemuo puole ie5koti Zirgo ir besidairydamas pamate senukq O senukas i5traukd i3 krep5io pusmaiS! rieSutrl, iSrinko vienq apvalq, priki5qs prie nosies kaZkq suniurnejo ir sviede atbula ianka. Vanduo tuoj apsdme pladiausiq 1ank4. Naktigonis nei5tvere - diupo ZilabarzdZio maiSq su rie5utais. Senukas Soko vytis piemeni. Abu vyrai susikibo. Jie grumesi tol. kol abu suvirto iezerq... Jau daug praejo metq. Bet vasar4 audrai siaudiant, o Ziemq speigui pokSint ir dabar galima girdeti balsus. Du vyrai ten rekauja: ,,Atiduok, tu

ir

nenaudeli, mai54 riesutq. Jie tau nepriklauso!" O kitas rekia atgal: ,,Pasakyk paslapti, kaip padaryti i5 rie5utq kevalo eZer6 tada rie5utus perpus pasidalysim!" Nuo to rekimo vandenyje ir eZeras Reklvos vardq gavo'

KURTUVENAI Siauliq rajono savivaldybb

Tai nedidelis miestelis 21 km i pielvakarius nuo Siauli4 pasisldpqs tatp giri4 ir elery. Zmon'2s mano, kad Kirtuvdntl pavadinimas kilqs nuo kurrini4 kurie iia kadaise veisdsi.

ji

kildina nuo Kirftuvos upelio, kurio pakrantdje milZino Kurdio motin€le Kurtuve gyvenusi, pavadinimo. O sena legenda byloja apie sventajame qZuolyne pagrobt4 dievaitg Rytulg, kurios seserys kas vakarq raudodamos klausdavo: ,,Kur tu viena vargsti?" Kai galiausiai Rytule pabego nuo pagrobejo, 3is, megdZiodamas deiviq raudq leidosi jos rrytis: ,,Kur tu viena, kur tu viena, sugriZk!.." Taip ir pradeta vadinti 5i4

Kiti

vietovq.

PAKRUOJIS Pakruojo rajono savivaldybd

Pakrfiojis - rajono savivaldyb€s administracinis centras, issidesQs abipus Krtiojos upds, 37 km i rytus nuo Siauli4. Tai derling4 Siourds Lietuvos lygumq mies tas Muios-Nemun|lio iemumoj e. Istoriniuose !altiniuose minimas nuo l53l m., kai buvo leista steigti dvarq ir miesteli' Atvykusio sveiio ddmesi patrauks reiklmingas kulturos paminklas - netoli miesto isikfirqs Pakrrtoio dvaro ansamblis, stalytas XVIII a pa' baigoje-XlX a. pradiioje. Klasicizmo stiliaus centriniai rumai ir beveik keturiasdelimt kih4 pastatr4 sudaro darnq architekturini ansamblf, kuri papildo 6 ha dydiio retq veisli4 mediiq angli|ko stiliaus parkas' Vertingiausias ansamblio akcentas. penkiaarkis dolomito tiltas - u;tvanka per Kniojq vienintelis toks Lietuvoie. Pakniojo miesto vardas kilo ii Krrtojos upis pavadinimo. Tai vienas seniausi4 updvardii4 balhlvardyne' Kruojos vardq reiket4 sieti su latvi4veiksmaZodiiu ,,krujaties" -vangiai, sunkiai, letui judeti i prieki.

O sena sena legenda porina, kad, Lietuvai kariaujant su Svedais, prie Sios upes vyko dideli mflSiai. Labai daug karirlnq kraujo nudaZe upelg raudonai. Todel jos vandenis Zmon€s pavadino Kruoja, o v6liau atsiradusi miesteli

- Pakrioju.

KLOVAINIAI Pakruojo rajono savivaldybd

Tai miestelis rajono pietryiiuose, 6 km nuo pakrrtojo, iisiddstqs abipus

Daugyvends upds. Kl6vainiq dvaras istoriniuose ialtiniuose minimas nuo XVI a. pradZios. Ji valdd iemaiii4 seniunas Jeronimas Valaviiius,

kuris I62l m. davd l€i4pirmosios bainyiios sratybai. Miesteti puoiia du galingi qiuolai gamtos paminklai. Ji garsina ir dolomito telkiniqi.

Kl6vainiq herbe auksiniame lauke pavaizduotas melynas Zirgas su raudonomis kamanomis. Legenda aiSkina miestelio vardo kilmq atseit, pavadinimas duotas nuo Zirgo ,,kloniojimosi.., tai yra lankstymosi einant per laukus. Vietiniai Zmonds labai mego savo arklius ir didZiavosi jais. Jiems Zirgas - visrl i5mintingqjq jegq, dZiaugsmo ir pergales simbolis, ik[nijantis jaunystg, jeg6 vyri5kumq. ZAGARE. ZVELGNErc

R

RAKTUVES PILIAKALNIAI

Joniikio rajono savivaldybd

Zagdrd

vienas seniausi4 Lietuvos miesteli6 iisidesrcs Ziemgalos iemumoj?, prie pqt Latvijos sienos. Jis yra 25 km ! iiaurds ryrus nuo rajono savivaldybds centro. Per miesteli teka Svdtds upelis.

Zag1rd sena Ziemgaliq 2em6. Ziemgaliai buvo baltq gentis, iki XIII a. pabaigos gyvenusi Lietuvos iiaurineje ir Latvijos vidurineje da_ lyje. Veliau jie susiliejo su lietuviais ir latviais. pasak padavimo, Zagare 'isikDre gerokai anksdiau uZ R!g4 Jau 1198 m. minima Raktes pilis _ stip_ n's Ziemgalirl gynybos punktas. Salia buvusi gyvenvietd ir davd, pradLiq Zagarei. Miestelio pietrytineje dalyje yra du kalnai praeities liudinin_ kai - R6ktuv6s ir Zvelg6idio kalnas. Sis antrasis, dar vadinamas Zag6rEs piliakalniu, siejamas su Henriko Latvio ,,Livonijos kronikoje., minimu kunigaik5diu Zvelgaitiu (Suelgate), 1205 m. vadovarusiu lietuviq karo Zygiui ! Livonijos ordino valdomq Estijq. Tadiau kur ii tiesq buvo Sio kunigaik5dio pilis, dar nenustatyta. Legendos byloja, kail jis nukariavo

ir Aukitadvario (Zvelg6idio) pilyje ikure savo rezidencijq. Piliakalnio ilgis yra apie 700 m, o aukitis kai kur siekia 18 m. Jis leidZiasi i Sv7tds sldn!. Pitiakalnio viriuje yra netaisyklinga keturkampd 70 m ilgio ir 50 m ploiio aikiteli.

Ziemgalius

SIAU LI AI. SALDUVES KALNAS Siauliq rajono savivaldybd

yra senovas piliakalnis, dar vadinamas Siauli4 piliakalniu. Salduvd dunlrso miesto tytiniame pakrastyje. buvusio Zuvininky kaimo laukuose. Ant kolno Siauli4 miesto kfirimosi laikotarpiu stovdjo medind pilis. Ji turajo nemalqvaidmeni Siauli4 kunigaikiti i4 ir pirm4j4 iiauliikitq gyvenime. Istorini4 duomen4 apie tq pili neiiliko. Sis kalnas

Kalno vardo kilmq aiSkina ivairios legendos. Viena teigia, kad

i

5i4

pili i5 tolimq ir artimrl apylinkiq buvo suveZamas rnedus. Medaus bDta labai saldaus, tad ir kalnq imta Salduve iadinti. Kita legenda byloja, kad Siauliq kunigaikitis su savo mylimqla ant Sio kalno pradejgs gyventi be vestuviq. UZ tai dievas Perkunas juos abu nutrenkgs savo Zaibais... Tadiau jaumljq meild buvusi labai saldi, del to ir kalnas jos pavadinimq gavgs. Ir dabar ne viena jaunavedZiq pora vestuviq dienq vaZiuoja link Salduv6s. Jei jaunikis uZneSa nuotakq ant rankq i kalno vir5[ng, tikima, jog jq santuok4 lydes saldi meile ir iStikimybe. KURSENAI Siauliq rajono savivaldybd

Tai miestelis iiaurindje rajono savivaldybes dalyje, abipus Ventds upds. 22 km !Siaurds vakarus nuo Siauli4. Manoma, kad vietov4s pavadinimos kilqs nuo Kuri|nai galejo buti latvi4 gyvenvieft.

iodiio ,,kuriis".

Senovds

Tiesa, pasakojama, kad Siose apylinkdse gyvenps lietuviq milZinas Kur5is, nuo jo vardo ir visos apylinkes taip imtos vadinti. Kita legenda byloja, kad kartq Venta nuplovd sugrebtq Sienq. Rytq atsikelg Zmones vaikdtinejq pavendiais ir vienas kitq klausinejq: ,,Kur Sienai? Kur Sienai?" Klausin6jq taip ilgai, kad Siq gyvenvietq ir pradeta KurSenais vadinti.

KURTUVENAI, GI RMKA KALNAS Siauliq rajono savivaldybd

Tai aukiiiausias Siauli4 rajono kalnas, kurio virifine iikilusi 183 m aukiiiau jtiros lygio. Girnik7 kalnas yra 2 km i iiaurq nuo Kiirtuven4.

Senoliai sako, kad tai milZinkapis. pasak legendos, kalnas atsirado dar tais laikais, kai Lietuvoje milZinai gyveno. Jie gyne m[sq Sali nuo uZpuolikrl. Tuos kra5tus valdd milZinas Ansulis. Jis i vien4 savo piritines pir5tq galejo sutalpinti 10 Zmoniq. O kart4Ansulis iSmuSe didZiulq prieSq kariaunq ir i5 jq kunq kalnq sukrovd. Paskui nuZingsniavo I pajDrl. Ten nusiavd batus, pasiseme jais j[ros smelio, o griZgs juo uZpyld Zuvusius prie5us. Taip ir atsirado Sis kalnas. , Kita legenda pasakoja, kad aplink kalnq riogsojo daug dideliq akmenq. Zmonds juos 6me girnoms daryti. Vietq iS kurios tuos akmenis emd, pradejo vadinti Girnikais. Yra ir tredia legenda apie 5io kalno atsiradim4. Kur56nuose gyveno milZinas Kur5is, o Kl)rtuvenuose - jo motinele Kurtuv€. Simtq metrl jiedu nesimate - tiek kelias buvo neiveikiamas, smdletas. Gavo Kuriis Ziniq kad jo motinele mirties patale gulinti. panoro Kur5is jq aplankyti, su ja atsisveikinti, jos palaiminim4 gauti. I5siruo5e ! tolimq keli4. ISeit iSejo, bet tuoj eme klimpti, vos Zingsni Zengia, tuojau pilnas klumpes prisemia. Pakelen iSkrato - kaln4 kalneli palieka. Kai paskutin[ kartq iSkate. Ginrikq kaln4 supyle... KRYZilJ KALNAS Siauliq rajono savivaldybe

Prie kelio i J1niiki, l2 km i iiaurq nuo Siaulit4 miesto. Kilpes upelio krante dunkso balno .formos, 8-10 m aukjiio Jirgaiiiq lcilnas, arba Domanttl piliakalnis. Tai ir yra katalikiikos Lietuvos simbolis - gnrsusts KryZiq lailnas, Mal&4 Maldavim4 kalnas. Sako, kalnq per tris dienas ir tris naktis supylq senovds lietuvi4 kariai po inirtingo muiio ant savo kritusi4 draug4 kun4 lki krikiiionyb1s laik4 iia vaiditutds aukurq saugojusios. Krlii4 hilnas tai senoves piliakalnis, vadintas pilies kdlnu, Sventkalniu. Manoma, kad jis buvo apgyventas I tiikstantmeiio viduryje. XI-XIV a. ant jo sbvejo medine pilis, taiiau per Livonijos kariuomenes antpuoli 1348 m. pilis buvo sudeginta ir daugiau nebeatstatyta. XIX a. pradejo .formuotis kalno lankymo ir loyiiL statymo tradicijos. yra ui_

ralytas pasakojimas, kad 1831 m. kalnas jau buvo kryZiais nuZymetas. Dabar jqyra daugiau nei 100 tukst. Tarp jq ir didingas krucifiksas popieZiaus Jono Pauliaus II dovana Lietuvai. KriZi4 kalni jis lankdsi ir aukojo iventqsias miiias 1993 m. rugsdjo 7 d. Legenda byloja, kad pirmqii kryZiq pastatgs nelaimingas tevas, kuris budedamas prie n.rerdindios mylimos dukters lovos susapnaves Sviesiai

apsirengusiq moteri. Ji liepusi padaryti kryZiq ir nune3ti ant kalno, kur prie Me5kr)idiq kaimo. Sunkq kryZiq tevas ne3Qs net 13 valandq bet griZtant[ j[ pasitikusi pasveikusi dukt6. Po to Zmones 6mq kalne kryZius statytl.

Kitas padavimas sako, kad kalno vietoje buvusi baZnydia, kuriq per galing4 audrq drauge su Zmonemis palaidojqs smelis. Ankstq Velykq rytq gali pamatyti aplink kaln4 procesijq einant. O dar kalno [dubime skyle buvusi, i kuriq metgs akmeni iSgirsdavai ataidint, lyg jis giliai ant baZnyiios grindq b0tq nukritEs... Kryiiq kalnas

TYTUVENAI. SVENTO JURGIO KALNAS Kelmes rajono savivaldybe

Tj tuvdnai miestelis Zemaitij os aukitumOs rytinese priekalndse, i iauriniu ionu ilindqs i milkq nusidriekqs tarp dviej4 eier1 - Giliaus ir

Bridvaiiio. Zini4 apie Tltuvdnus paliko dar XV a. mokslininkas Mikalojus Kuzietis: paiymejo miesteli savo suda:tame Vidurio Europos 2emdlapyje. O juk tdi seniausias iemdlapis, kuriame pavaizduota Lietut)a!

Miestelyje, netoli baZnydios, supamas Tlituvos upelio, st[kso Svento Jurgio k6lnas. Legenda pasakoja, kad senov€je iia augo Sventas qZuolynas, kuriame dvylika berneliq ir dvylika mergelirl kfireno Svent4 ugnl. Lietuvai priemus krik5dionybq, vyskupas dia atvyko skelbti tikejimo. Bet nuo Satrij6s kalno, oru, apZergg Sluotas, atleke ,,derauninkai" ir vyskupq bei jo palydovus uZmu5d. Tadiau veliau su kariuomene atvyko kitas vyskupas, visus iSvaike ir uZgesino toje vietoje rusenandiq ugnelg. O kad lietuviai jos nebekurentq, pastate dia baZnydiq.

TYTUV EN AI.

B

RI DVAISIO EZE R AS

Kelm€s rajono savivaldybd

Prie Tltuvdn4 miestelio i3 iiqurds ryt4 prisiiliejqs graZus Bridvaiiio Apie elero pavadinimq yra tokia legenda.

eZeras.

Pasakojama, kad senais laikais, temstant pakilus rukui, prie eZero i5 gretimo miSko ateidavo briedZiai. Jie [brisdavo i eZerq gerdavo vandeni ir rupSnodavo vandens augalus. Kadangi ZemaitiSkai briedis yra,,brids", tai Zmonds ir eZer4 eme taip vadinti. Vakarineje pakranteje stlkso Bridvai5io piliakalnis. Sakoma, kad dia stovejusi Cydaro pilis, kurios sudeginim4

1296 m. mini kryZiuodiq kronikos. Ir dar kalbama, kad i5 piliakalnio iki pat Tlituvenq vienuolyno...

poZeminis kelias veda BAISOGALA

Radviliikio rajono savivaldybd

Tai miestelis pietrytineje rajono savivaldybds dalyje,22 km nuo Radviliikio. Bais1gala iinoma nuo XIII a.: Zygimantas Augustas 1539 m. iia partarc baLnyiiq. [vaiiios legendos pasakoja apie miestelio pavadinimo atsiradima.

Teigiama, kad vietiniai gyventojai mi5kuose, pelkese negailestingai puldinddavo pravaZiuojandius pirklius. Visqjrl dia laukdavo baisus galas. Yra ir kitas padavimas: pravaZiuojantys keliautojai matydavo, kokie nuskurdq vietiniai Zmonds. Tatp savqs jie lenki5kai SnibZdedavosi, kad tie Zmogeliai ,,bosi" ir,,goli", tai yra basi ir pliki. Sudejq tuos du ZodZius, dmd vietovg Bais5gala vadinti.

BAt SOG ALA. VALATKON I A AKM ENYS Radviliikio rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds pietrytindje dalyje, apie 3 km i pietus nuo Bais6galos miestelio, Vatatk6niqmiike riogso du akmenys. Cia tekontis Pal1no Velnio akmeni ir Angelo akmeni. Jie dar upelis apgldbia du riedulius vadinami pirmuoju ir anlruoju Valatkoniq akmeniu.

-

Legenda rnini, kad kart4 keliu vaZiavo Zmogus ir uZkliuvo uZ akmens, kuris tuomet gulejo prie pat kelio. SuluZo Zmogaus ratai. Tada jis supykqs pasake : ,,Kad tave velnias nune5tq!" Rytojaus dienq imones rado t4 akmeni I iali nuvilktq. Matesi, kad jis buvo smarkiai stumtas - iSraustas didelis griovys, atsiradqs kalnas Zemiq ir medZiq Saknr1. O ant akmens i5ry5kdjo grandiniq Zymes. Mat, velnias tq akmeni traukd grandines uZnerQS.

.Kita legenda byloja, kad kart4 at6jo velnias pasipiriti Siq vietq dvarininko Komaro dukteriai. Sioji papra5e, kad velnias jai atvilktq vien4 akmenl i5 Valatk6niq rniSko. Velnias vilko vilko, bet niekaip iki dvaro nepritempd. Taip tas akmuo dideli griovi i5rause - net dabar ten Zole neauga.

Dar vienas padavimas teigia, kad baudZiavos laikais, kai dvarininkai turejo didelg galiq Velnio akmuo gulejo ant eZios, kuri skyre Bais6galos dvarininko Komaro mi5kq nuo valstiedio Kadaro Zemds. Kartq ponulis sumand, kad 5i riba netikra. Jis €me sakyti, kad ir uZ akmens jo Zeme. Komaras pradejo gind4 su valstiediu. Ai5ku, Kadaras pralaim€jo, neteko savo Zemeles gabalo. Zmogelis garsiai keikd godq pon4. ISgirdo tuos keiksmus velnias. Vien4 audringq nakti su dideliu trenksmu nelabasis perne5e akmeni I senajqjo vietq. Niekaip veliau Komaras nebegal€jo to riedulio pajudinti. Taip valstietis su velnio pagalba savo ZemQ atgavo.

RAGTNENA PtLtAKALNtS Radviliikio rajono savivaldybe

Daugyvends kulturos istorios muziejuje draustinyje, kuris yra rajono ryfineje dalyje, prie kelio Siqulioi-Panevdfis, stukso legendomis

apipintas Ragindn4 lailnas, dar vadinamas Rdgan4 lailnu. Legendos byloja, kad dia laumes gyvenusios ir raganos su velniais 561davusios, velniq ,,veseles" keldavusios. ldomiausia, kad Zmones, noredami raganas palenkti savon pusen, degting virdavo ir j4 ant kalno nesdavo. Taip pat pasakojama, kad kalne didis dvaras prasmeggs, tadiau niekas jo atkasti negalejQs, nes laumes kasejus apakindavusios. Kitose legendose sakoma, kad piliakalnl Svedq kariuomene saujomis supylusi. DAUGYVENES UPE Radviliikio ir Pakruojo rajono savivaldybds

Mui6s deiiniojo intako - Daugfven'2s ilgis 6l km. Didesne slenio dalis - Daugivenis kraitovaizdZio drauslinis su Raginin4 kilnu ir pilkaovnu. Daugyvend

Legenda pasakoja, kaip upes pavadinimas atsiradgs. Senovdje dia di delis miestas buvgs ir labai daug Zmoniq gyvenQ. Bet vienq dien4 miestas dinggs, jo vietoje upd bangavusi. Tada ir sumanyta jai Daugjvenes vard4 duoti. SKERDUPIS Radviliikio rajono savivaldybd

Tai nedidelis upeliukas, Daugyven4s kairysis intakas, tekantis palei Ragindn4 l
Talki1s eieras telkio miesto rytiniame pakraltyje, prie Salduvds parkn. Pasakojama, kad senq senoveje jokio elerc tia neb[ta. Kartq Zmones i5vydo milZini5kq saulp goZianti debes!. Geriau isiZi[r€j9 suprato, jog tai ne debesis, o visas eZeras danguje pakibEs. Su daugybe Zuvq, paukidiq ir visa kita gyvastimi - tuoj tuoj pasieks miest4 Sena senudiuke prisimine kadais girddjusi, jog uZtenka ispeti eZero vardq ir jis klusniai nusileisiqs ten, kur pakibQs. Visi puole spelioti eZero vard4 bet niekam nepasiseke atspeti. Tada pradejo i5 eilds visus Zinomus ir neZinomus ZodZius sakyti - kurie tik Sovd ! galv4. KaZkoks vaikas i3tare: ,,Telk5va!" Suo5d dausq vandenys ir su didZiausiu triuk5mu nusileido rytindse miesto prieigose.

Nuo to laiko ligi Siol toje vietoje eZeras tyvuliuoja. Karas su Svedais 1655-1660 m. Siauliams ir jq apylinkems padard be galo daug nuostoli4. Svedq kareiviai apipleSd ir padege Siauliq baZnydiq. Prisiple5g baZnydios turto jie patmuke ledu per Talk5os eZerq. Ledas neatlaike il[Zo. Tada, kaip teigia legenda, dia nuskendo Se3iolika Svedq ,,armotrl'. Kita legenda byloja, kad Talk5os eZere Svedai paskandino dvi statines aukso.

PAEZE RI AI ARCH EO LOG I N IS AKM U O Pakruojo rajono savivaldybe

PaeZeriai nedidelis kaimelis rajono savivaldybds centrineje dalyje, 7 km i pietus nuo Pakrrtojo. Vakariniame kaimo pakraityje, paeieriti alkakalnyje, vadinamame Kopliikalniu, apie 250 m i vakarus nuo kelio Pakrrtojis Rozalimas, prie Eierdlds upelio tvenkinio guli paeZerie akmu6. Tai rusvai mdlynas granitas, plokiiiu, lygiu paviriiumi, 2x 1,6 m ploiio, B0 cm aukiiio. Ant akmens virhttines plokitumos yra apie 50 dubenelitq. J4 konftguracija primena Zvaigid€to dangaus plotq aptink paukiii4 Takq (Kasiopdjq, Andromedq). Padavimas pasakoja, kad Kop$dkalnyje, kur guli akrnuo, buvo koply,,uZpustyta", prasmegusi, dia vaidenasi. Dubeneliai ant akmens ,,velnio kulnys", juose susirinkusiu lietaus vandeniu Zmones gydydavo akis. Kai akmenys dar buvg mink5ti, dia velniai megdavp kelti vestuves ir kulnimis akmenl iSvaik5diojq pasidariusios duobutds. Kartq velniams vestuves bekeliant uZejo audra, perk[nas trenke I akmen!, velniukai nudardejo I pragarq ir po to nebesirodydavo. Dar viena legenda teigia, kad po akmeniu paslepta aukso.

dia ji

PAEZERI AI. M ITOLOG I N I S A K M UO Radviliikio rajono savivaldybd

Paeieriai

kaimelis rajono savivaldybds iiaurinije daeje, 6 km nuo Radviliikio, prie Sakos upetio, Arimdidi4 eZerc iiauriniame irytus krante. Kaimo lqukuose, pievoje yra didelis akmuo. pietinis jo kraitas nuolaidus, pietrytinis - status, I m aukiiio. Ii tos pusds yra idubimas, panaius i sedynq, jame vienas Zmogus gali lengvai alsisdsti. Akmuo beveik apvalus, jo ilgis aplinkui 13,5 m. I|ilgai per vidur! yra skilqs. NuolaidZioje pusije, deiiniajame kampe yra I0 daitiai iikatnl apvalitl duobuii4. Duobutds prasideda nuo pat Zemds ir tiesia linija eina iki viriaus. Paiiame viriuje iiilgai to akmens yra dar I0 labai neiymi4 duobuii4 einaniiyjau ne tiesia, o vingiuota linija. Padavimas pasakoja, kad po akmeniu pasldpti dideli turtai, pats akmuo esqs stebuklingas. Pasak kitos legendos, ant akmens buvusi k[renama Sventa ugnis, deginamos aukos, giedamos giesmes. Akmuo ir dabar tebesqs Sventu laikomas, nuo akmens atsiskeldami po gabalq Zmones

ji gydymo reikalui. Sako, kad kai kas ir pagijg nuo Sio akmens. Dubeneliai laikomi Mergeles Marijos kllpojimo ant akmens Zymemis bei roZandiaus atspaudu. naudoja

JAKSTNCruKAL VELNIO KURPES AKMUO SiauliLl rajono savivaldybd

Jakitaiiiukai kaimelis rajono savivaldybds centrineje dalyje, l0 km pietvakarius nuo SiauliQ, prie kelio Aukitelk|-Sauginiai. Kaimo siaurt ! niame pakraityje dunkso Velnio kurpds akmuo. Jis yra Bubi4 tvenkinio iiaurineje pakrantdje, Duobilio upelio de{iniajame krante. Akmens plotas 2x I,8 m, aukftis 80 cm. Akmenyje yra l0 l5 nedideli4 ,,kulnies formos " duobuiir4 taip pat deiinds ,,velnio pddos" atspaudas. Padavimas teigia, kad kiekvienas velnias, kuris eidavo i pasauli gundyti tikindiqiq, palikdavo Siame akmenyje savo kulnies idubimq. Akmuo vadinamas ir ..Velnio varstoto" vardu.

LUOKAVOS KALNAS Akmends rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes iiaurindje dalyje, 5 km ! iiaurq nuo Naujdsios Akm€nds, stfrl<so legendomis apipintas Ludkavos lailnqs, dar vadinamas Keriii4 piliakalniu. Tai archeologinis kultfiros paveldo objektas, Zvelgiantis i Latvijos ir Lietuvos apylinkes. Vienas padavimas teigia, kad seniau ant to kalno, stadioje puseje, netoli vir5aus, buvg urvai. I5 tq urr.q kas vakar4 saulei leidZiantis, i5eidavusr mergaite, milZtuvelg rankoj turedama, ir Saukdavusi: ,,Tbruka, tbruka, tbrukal"

Kai

ji

pasislepdavusi. Piemenys, ten ganydami Zmones eidave artyn, band4 vienam kepurg imete i t4 urv4 o patys nubego Salin. Tas, be kepures pasilikes, verke, apie tq urv4 vaik3diodamas. Neilgai trukus mineta mergele i5ne5usi jam kepurg, aukso pinigrl pripiltq. Tas dZiaugdamasis parbegqs namo. Apie tai i5girdp, aplinkiniai Zmones susitare eiti kasti tq urvq. Bet kq jie per dien4 kasg, tas po nakties buvg uZgriuvg. Taip ilgai besidarbuojant, jiems atsibodo, mete tq darbq. Nuo to laiko ant to kalno daugiau mergaite nebepasirode. Kita legenda porina, kad kartq nakti pro kalnq vaZiavo Zmogus. Jis veZdsi mai3us su javais. Zmogelis netydia uZmigo, o kai pabudo - jokiq

jis rado auksiniq pinigq, kuriq javai buvo dvigubai tiek, kiek tie buvo verti. Dar viena legenda byloja, kad kartq ant LuSkavos kalno nuejgs Zmogelis ir ten radgs Zalti. Sis jam sako: ,,Imk i5 rnano nasrrl raktus." Zmogus pabijojo, nepaeme. Tada Zaltys vel prakalbo: ,,Kvailas, tu, Zmogau. B[tum raktus paemgs butum dvarq gavgs!" Ir i5 tikro Zmones tikina, kad yra matg ant to kalno ir dvar4 ir didZiulg baZnydi4 Tik dabar jie smiltimis apne3ti. maiSq ne kvapo nebuvo. Bet savo ratuose

VERBO NAI. LU POMA PILIAKALN IS Siauliq rajono savivaldybd

Rajono sovivaldybes centrineje dalyje, apie 10 km i iiaures vakarus nuo Siauliq miesto, prie Verbfin4 gyvenvietds pietrytinio pakraitio glaudZiasi Lup6ni4 piliakalnis. Salia vingiuoja Lupdnds upeld. Wetiniai lmonds Ii kalncl dar vadina Perkuno kalnu, kartais Ragan4 kalnu. Manoma, kad iki XIV a. iia stovdjo medind pilis, buvusi vietos 2monems sleptuve kovose su kryliuoiiais. Istorik4 nuomone, Lup6niq pilis buvo viena pagrindini4 piti4 Siaurds Lietuvos gynybos sistemoje. Tai rodo aukiti ir statiis piliakalnio ilaitai, pylimai, apie l5 ary plotq uiimanti aikiteld ir papilys.

Apie

ii

kalnq pasakojama tokia legenda. Gyvengs kadaise turtingas irkininkas. Pas ji dirbusi tokia piemene, kuri ir kuldavusi. Kartq ponulis supyko ir iSvard piemeng. Ji griZo tik po trijq dieml. Visiems pasakojo, kad buvusi Lup6niq pilyje. Mat, kai Seimininkas jq i5vare, ji graudZiai verkusi. Tuomet Salia atsiradgs ponas, kuris pasifilQs eiti su juo. Mergina patekusi i pilelg. Ten jq pristate rie5utrl malti, bet ji nepamale. Pristate LvirgLdt4 grDsti - ji nepagrudo. Tada jq atleido. Lup6niq pilyje piemene mate daug Zmoniq vieni mala, kiti gr[da. Dar Zmones sako, kad Lup6niq kalne nuolat girdi gaidi giedant. Bet niekas to gaidZio ndra matgs.

TAI]RAGES APSKRITIS

ooKvedarna

Pajtralis

SILALE

:o

l,f

f

a',ru,,u""\{

I

vaa:ei!"

vie.vie

JURBABMS'!oTi"",f:XfS'!,

TAURAGES

A

P5KRITIS

PARSEZERIS Silales rajono savivaldybe

Tai didZiausias rajono savivaldybes eZeras, telkiantis jos iiaurineje dalyje, Vaini4 regioniniame parke, prie P6ierds, 24 lon nuo Silales. Jis u2ima 190 ha plotq. Keisto vardo eZeras, pasak vieno padavimo, taip atsiradgs. Kartg is kaZkur atejEs didelis juodas parias ir pradejgs knisti dirvon4. I5knisqs labai pladi4 ir gili4 duobg, o paskui vel pranykgs. Nakti ton duobdn nusileidqs didelis vandens debesis su Zuvimis. Taip ir likgs dirvono vietoje telk5oti eZeras, kuri visi 6me PaiseZeriu vadinti. Kitame padavime kitaip ai5kinama. Atseit parsas tol knisgs, kol pasiekgs vandeni. I3siverZgs vanduo uZliejQs visq sleni, o parSas prigerEs. Pagal trediq pasakojimq eZeras atsiradgs tada, kai velnias sumangs uZtvindyti P6Zeres baZnydi4. Jis atpleSgs Liksto eZero kamp4 ir nordjgs uZmesti ant baZnytkaimio. Laim6, vienas senis atspejgs eZero vardq ir Sis nukritgs Salia P6Zeres. TAURAGE. JOROS UPE Tauragds rajono savivaldybe

Thuragd - miestas vakarineje Lietuvos dalyje, netoli nuo sienos su Rusija. Apskrities ir rajono savivaldybes centras, isikurqs Kdriuvos iemumoje, prie Jfiros upds. Vietovardis pirmq kartq paminetus, kai iia 1507 m. buvo pastatyta pirmoji bainyiia, atidaryta parapind motqtkla.

Apie miesto vardo kilmg pasakojama

ne viename dabart! pasiekusiame padavime. Taurag6s vardas siejamas ir su kunigaik5diu Tauragiu, rr su tauro ragq apdirbimo vieta - taury ragine, net su vokiediq kalbos 1odiiais ,,Tat' ir ,,Roggen" lietuviSkai: rasa ir rugiai. Padavimai, kuriuos vis dar pasakoja Taurag6s kra5to Zmones, mus nukelia i tuos laikus, kai Tauras tebebuvo aisdiq garbinama dievybe, kai graZiuose Jiros pakrandiq miSkuose medZiodavo vietiniai kunigaik5diai, piliu valdovai.

TAURAGES

Kartq Siq Zemiq karZygys Tauras i5jojo i svedius kra5tus. Ten ji pamilo tos Salies turtinga bei daili valdove. Gimtineje likusi Tauro mylimoji Jr1raite - tyliai ir kantriai laukd sugriZtant savo mylimojo, o nesulaukusi i5 sielvarto amZiams pradingo up6s bangose. T4 upg Zmones veliau pradejo vadinti J[raites vardu Jrira. Po daugelio metrtr i namus griZQs jau senas, suluoSintas Jtuaites mylimasis Tauras, taip ir nepamilgs svetim3ales, nusekd mylimosios pedomis. Zmonds tq vietq v€liau pavading Tafirage. Sakoma, kad Jiros upe liesis i5 kantrl tol, kol J[raite ras savo mylim4ji Taurq. Tokia legenda i5likusi apie Taurag6s ir Jiros upes vardq kilme. POZERE Silal6s rajono savivaldybe

Gyvenvietd rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, prie Paiielerio elero, P6iere pirmiausia lZymi savo medine Kristaus Atsimainymo bainytele - liaudies architekturos paminklu, statytu 1771 m., perstatytu I 868 m. Jos didiiajame altoriuje ikomponuota Jdzaus skulptura laikoma stebukIinga. Legenda pasakoja, kad tq skulpt[r4 turejgs vienas ponas. Syki jo namuose apsinakvojgs keliauninkas, kuriam ta skulptlra prisisapnavusi ir pasakiusi: ,,Nupirk mane." Tas sak4s: ,,AS neturiu pinigq." O skulpt[ra: ,,Vis tiek bandyk nupirkti." Kitq rytq Zmogus su ponia susitargs ir skulptUrq nusipirkgs. Bet grlZgs ponas panoro jq atsiimti - per maZai buvq sumoketa. Zmogus begqs eZero link, ponas - i5 paskos. Pulti tiesiai i eZer4 Zmogui baisu buvq, bet skulptlra pasakiusi: ,,Nebijok, nenuskqsi." Jis j4 i5kelgs ir taip per vis4 eZerq perejqs. Tada skulptDra tamsi: ,,Dabar pamiegok, pailsek." Po atokvdpio Zmogus norejgs keliauti toliau, bet nebegaldjgs statulos pakelti - tokia ji pasidariusi sunki. Tada skulpttra vel prainekusi: ,,Niekur aS i5 dia nebeeisiu, statyk man koplydiq." Zmogus paklause - pastate koplytelg, o veliau jos vietoje baZnydia i5augusi. P RI EN AI. BU RG

KALN IO PI LI AKALN I S

Silales rajono savivaldybd

Prientl kaimelis, paminetus 1562 m., isikurqs prie naujojo Zemaiiir4 plento, 15 krn nuo Sildles. Prie pat autostrados y'a kalva, Prientl piliakalnis, v ietini4 Zmoniq vadinamas B irgekalniu, Burgkalniu. Pasakojama, kad Sis germani5kos kilm6s vardas atsirado dar kryZiuodiq laikais. Jie Zygiuodarni i5 Upfnos Zmoniq vis klausdavo, kur dia yra ,,Burg" (pilis). Zemaitiai voki5kai nesuprato ir nukeipdavo Zygeivius pas

TAURAGES

AP5KF

|fls

burtininkg, gyvenusiq prie Skubuil6s. Sioji vokie0ius paversdavo vabalais ir priversdavo juos burgzti. Nuo to laiko kaln4 Burgkalniu vadina. Dar pasakojama, kad dia K6r3uvos tij[no paliepimu buvusi pastatyta pilis. PrieSai niekaip neistengdavo karduvidkiq iveikti, pilies uZimti, todel jq prakeike. Pilis nugrimzdo i kalno poZemius. Ilgainiui Zmones jq ir jos gyventojus uZmir5o. Bet Stai kartq prie piliakalnio gyvulius gane piemenaite ir piemenukas. Vidurdieni jiedu susddo ant kalno atsip[sti. Staiga i5 kalno i5kilo nuostabi mergina - pilies valdove. Ji pakviete piemenukus i poZemius. AprodZiusi savo rOmus, ji dar apdovanojo vaikus dailiais drabuZiais ir tik tada iskele kalno navirsiun. KALTINENAI. AKMENOS UPE IR SKUBURLE Silalds rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybes rytineje dalyje, 3 km i pietus nuo Kaltindnq miestelio, palei iurmuliuojaniiq Akmen1s upq, yra iiraiikingas Pdgrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburli. Legenda pasakoja, kad kadaise vietoj kalno tyvuliavgs eZeras Pelkys. Ant eZero kranto gyvengs milZinas Skuburlas su savo uZgaidZia dukterimi. MilZino dukt6 eZero pakrantese rinkdavo gintar4 bet to jai neuZteko. Skuburlas sumand iSkasti griovi ir nuleisti eZero vandeni, kad duktd galetq susirinkti visq gintarq. Tadiau paaiSkejo, kad eZero dugne daugiau akmenq nei gintarq. ISkase tada milZinas griovi akmenims sumesti, o iSkastas Zernes supyle i k[v4 ant kurios pasistate namus. Taip pranyko Pelkio eZeras ir iSkilo Skuburlo kalnas. O sumesti griovin milZino akmenys pasiliejus vandeniui virto Akmen5s upe.

tdomiausia, kad iioje legendoje daug tiesos. Mat geologai nustutu, ii tiesq toje vietoje seniau bfrta eZero, kuris galejAs i|rcke .

jog

VEDRIA PILIAKALNIS Silalds rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes rytindje dalyje, 8 km ! pietus nuo Kaltinen4 miestelio, ten, kur i Akmenq skuba Akmeryino upelis, pipso V€dri4 p;liakalnis.

Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo isitvirting Svedai, kurie skriausdavo vietinius gyventojus, nuganydavo jq pievas. Neturedami pakankamai jegq iSvyti Svedq, Zemaidiai emesi

gudryb€s prieS Svedq

TA U RAG E5

raitelius

jie paleido tamsoje uzaugintq erZil4 Pirm4 kartq Sviesq iivydgs ir pabaide Svedq Zirgus. Pesdius Svedus Zemai-

erZilas blaSkesi, spardesi

diai inirtingai puole. M[Sis vyko plyname lauke, kitoje Akmenos puseje. Matyt, nemaZai kraujo buvo iSlieta, kad tq lauk4 vietiniai Zmones dar ir dabar vadina Kruvinqja Dirvele. Ms delto tada pavyko Svedus nugaleti ir jie visam laikui apleido kalnq. Zmones, kad Svedrl ten buvo gyventa, kaln4 ir prad6jo vadinti V6driq vardu. Kita legenda byloja, kad Svedq gyventa piliakalnio dalis igriuvo i upq ir i5 kalno i5lindo skrynia. Ant tos skrynios sedejo pana. Ji trejus metus ten verke ir praie paddti. Bet piemenys eme i jq akmenis metyti. Tada pana pasake: ,,UZaugs prie Akmends medis, upd jam i5plaus Saknis ir iSvers medi, i5 jo padarys lopii, kuriame uZaugs vaikas. Jis mane ir iSgelbes bei skryniq pasiims." Po to skrynia nugrimzdo i sietuvq. Toje vietoje vanduo niekada neuZ5qla. PAGRAMANTIS Taurag0s rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds iiaurin€je dalyje, 14 km i iiaurq nuo Tauragds, isikfirqs Pdgramaniio miestelis. PAgramantis minimas nuo XVI a., taiiau Pagramantis. Tiltas per Akmenos upe

TAURAGES

iiauriniame miestelio pakraityje stul<santis piliakalnis buvo naudojamas jau priei 2 tukst. met4. Miestelis isilurqs Akmen1s ir Gramaniios upi4 santakoje, nuo pastarosios ir gyvenvietds pavadinimas kilqs. Padavimas sako, kad seniau vietoj Pigramandio piliakalnio buvgs dvaras. Jame gyveno bajoras Pagramantis su labai grazia dukra Gramandia. Jai pir5tis atvaZiuodavo daugybe jaunikaidiq. Du i5 jq, Ringaila ir Songaila, noredami isiteikti, supylg net piliakalnl, kuris turejo saugoti Pigramandio dvarq. Tadiau Gramandia jaunikio taip ir nei5sirinkusi. Ji i5gerusi burtininkes duoto gerirno ir virtusi upeiiu. MEDVEGAuS Silal6s ra.iono savivaldybe

Medvdgalio kalva stukso 26 km ! iiaurq nuo rajono savivaldyb,2s ientro ir 4 km i rytus nuo P6ierds miestelio. Kalvos ilaitai status, iki 26 m aukiiio. { Jiaurds rytus nuo piliakalnio, pelkdje, yra ktilgrinda slaptas povandeninis takas. Juo naudojosi senovis iemaiiiai, kovodami su prieiais. Istorinittose Ictltiniuose minima medind pilis Medevagen, Medevag, Medovagle, kuriq 1329 m. buvo apgulusi kryiiuoiit4 ir Cekijos karaliaus Jono kariuomene. Tuos laikus primena graii legenda.

Pilies igulai vadovavo karZygys milZinas Zilvinas. Zemaidiai prieSinosi 12 dienq, tadiau prieias buvo gausesnis - paeme pili. Muiyje Zuvo ir Zilvinas. Kai kryZiuodiai atsitrauke, i5 mi5kq ir raistq pilin griZo pasitraukusios moterys, vaikai ir seniai. Verksmas ir klyksmai aidejo visame kra5te, bet uZvis labiau sielojosi graZuole Audrone - vado Zilvino mylimoji. Palaidojusi savo bemeli, ji nusprende eiti Palangon, Praurimes aukuro Sventos ugneles kurstyti - tapti vaidilute. O pagoniq dievai pamilo karZygi Zilvin4 ir paskyre jo dvasiq saugoti Baltijos jiirq dauZyti ir skandinti kryZiuodiq laivus. Pats Perkunas apvainikavo Zilvinq gintaro karuna ir apgyvendino juros dugne, atstatytuose Jurates rumuose. O praejus beveik 20 metq, Audrond atker3ijo kryZiuodiams uZ mylimojo mirti. Kai 1348 m. Zemaidiq kra5tq uZpuole klastingas Klaipedos komtflras Markvardas Ko5au, ji paliko Sventq aukurq ir i5skubejo i Medv6gall prane5ti vadams dievq vali4. Reikejo me5kq kailiais apsiiiti eikliausi4 Zirgq ir paleisti jl i ramiai besiganandiq kryZiuodiq arkliq bande. Lietuviai taip ir padare. Uiuodg meSkos kvapq ir pamatg tokiq pabaisq prie5q arkliai i5lakste i visas puses. Riteriai puole juos vytis ir gaudyti, o Zemaidiai,

TAIJRAGES

APsKRITIs

pasinaudojg Sia sumaiStimi, puole prieS4 ir galutinai j[ nugalejo. Paimtq ! nelaisvq komffir4 visrl pajuokai pasodino ant to paties me5kos kailiais apsiflto erZilo, uZvedd ant Medv6galio ir, ker5ydami uZ Zilvino vyrus, sudegino ant laulo, o pelenus i5barste i visas keturias pasaulio puses. IS MEDVEGALIO ISTORIJOS Silales rajono savivaldybe

Medvdgalis ledyninds kilmes Zemaiii4 aukitumos dvikupre kalva, iikilusi 234,6 m vir! juros lygio. Auldtqjq Medvdgalio kuprq imonds dar vadina Kapini4 kalnu, nes jame XIX a. buvo laidoiami vietiniai Atarininkai Bytautai. MaZesnioji kupra piliakalnis, ant kurio sbvejo stipri iemaiii4 pilis, - dainai vadinamq Pili€s lailnu. Nuo I 3 l6 m. minima pilis priklause iemaiiitq apsauginiq tvirtovir4 grandinei kartu su Pddievyiio, V€dri4 BilioniQ, L6paiii4 Baltinink4 Girnik4 Aikos, Simdn4 TreigiQ, Paiipilio, Moteraiiio, SprAdes, Satiios ir GirgZdufts piliakalni4 pilimis. Zemaiiiqtarmdje ,mede" reiikia miikq tad Medvdgalis gatejo buti kalnas miiko gale. Kiti teigia, kad iemaiiiai pili vadino Medine Galva. ldomi legenda aiSkina kit4 Medv6galio pavadinimo kilmes variantq. Tai buvg labai seniai. UZpuole pili pikti kryZiuodiai. Pajuto pilies gyn6jai, kad be paramos neiSsikapstys. Bet kas eisi4s pagalbos kviesti, kas nepastebetas prasmuksi4s pro kryZiuodiq uZtvaras tamsiq nakti? Dvi jaunos Zemaitukes tarusios: ,,Mudvi galem." Taip kalnas tapgs Mudvigaliu, o ilgainiui virtgs Medv6galiu. Nuo neatmenamrl laikq ant Sio kalno gyveno vaidilutes ir k[reno ugni. Ne vienas Zmogus, neZinantis kelio, negaledavo dia patekti. Tik vasarq kai pradZiidavo raistai, pelkes ir akivarai, aukur4 lankydavo Zemaidiai. Maldininkai suneidavo vaidilutems tiek maisto, kad jo uZtekdavo visiems metams. Kartq to kalno apylinkese medZiojo Zemaidiq kunigaik5tis su savo svediu gudq kniaziumi Danila. Sis, iSgirdgs vaidiludirl giesmes, labai susiZavejo. Ypad jam patiko Dainoros balsas, todel panoro jE pamatyti. Tadiau, anot Zemaidiq, vyrams ten buvo nevalia rodytis, o vaidilutems juos priimti. Nepaisandius to draudimo dievai galdjo skaudZiai nubausti. Danila vis vien slapdiom pasiunte vyrq burl ir isake pargabenti graZiabalsq Dainorq. B[rio vadas Medvedis sudiupo vien4 Zemaiti ir, grasindamas mirtimi, liep6 rodyti keliq i kalnq Ilgai vedZiojo Zemaitis

gudus poZemio labirintais, kol pats pradingo. Kariai vis tiek pasiekd kalnq sutiko dvi vaidilutes, kurirl viena buvo Dainora. Medvedis lsakb

TAURAGES APshRtl

s

joms atvesti graZiausiai dainuojandi4. Vaidilutds jarn atsake, kad jos visos graZiai dainuoja ir kad Medvedis turi i3 visrl i5sirinkti vienq. Medvedis paklause vienos, antros, tredios dainavimo. Jis net neitard, jog dia ta pati Dainora, tik kitaip apsirengusi ir susiSukavusi. Dainora MedvedZiui dainavo, o kitos vaidilutes, Zemaidiq padedamos, tuo tarpu neie akmenis, minke moli. Kai Dainora vel iSejo persirengti, poZemyje eme gesti Zibintai. Vyrai tamsoje puole ie5koti i5djimo, tadiau visos angos ir durys buvo uZmfrytos. PoZemiai juos palaidojo amZinai. Ir nuo to karto kaln4 Zmonds pradejo vadinti ,,kur Medvedis gale gavo Medvegalis". GtLANDztA PtLtAKALNtS PagOgiq savivaldybd

Gilondii4 arba 6plankio, pitiakalnis, dar vadinamas Sveiitkalniu, yra savivaldybds rytindje dalyje, 6 km i iiaurq nuo Vilkjiki4 miestelio, prie Oplankio eiero. Senovdje iia buta gerai itvirtintos piliaviefts, irengtos sunkiai pas iekiamoj e v ieto j e. Legenda sako, kad pilies valdovas tur€jqs puiki4 dukteri - Giland4 Ne vienas jaunikaitis jai pirsosi, bet Gilanda teketi nenorej usi. Pasklidus gandui apie jos groZi, panorgs Giland4 vesti net pilenq prie5q vadas. Tdrdiau ir jam buvo atsakyta. lsiZeidgs jis sumand pasiimti nuotakqjega. Artimieji Gilandq suskubo paslepti, tadiau uZpuolikai, ilgai kankinq, kvotg Gilandos tevus, sudegino pili. I5 sielvarto Gilanda Soko i eZer4 ir nusiskandino.

Kasmet Joniniq nakti vanduo toje vietoje ima virti, banguoti ir SnypSti. Galiausiai vidurnakti i5kyla graZuole geltonplauke mergina - Gilanda. Laikydama rankoje baltq lelijq ji Zengia I piliakalni, kur jos jau laukia abu tevai. Pasirodo, nelaimes valandq kad iSgelbetq nuo kandiq, geroji deive Laima juos uZbtr6, nugramzdino i kalnq. Parauda visi, pasibudiuoja, ir Gilanda vel dingsta eZere, o tevai - kalne. OPSTAINIO PILIAKALNIS Pag6giq savlvaldybe

Opstair{s senas, skalvi4 laikus menantis kaimas savivaldybds pietindje dalyje, 2 km i pietus nuo Vilkllkit1, Kaimo pakraityje uZktpti ir pas i kl ausyt i padavimo kvieiia Ops ta i n i o pi I i a ka In i s. v i etin i 4 v adinamas Opste, Apste.

TAURAGES ApsKnt

s

Ant Opstes kalno seniau gyvengs turtingas kunigaikitis. Turejgs jis nuostabiq dukter[ - Selmytg. Daug jaunikaidiq jai pirSosi, kol vien4jqji galop i5sirinko. Vestuviq dien4 kunigaik3tytes atstumtieji nusprende jai atkersyti - atjojo visi biiriu ir puol€ pili. Prieias buvo stiprus, ir apsiginti pilies gynejai nepajdge. Nusprende tada Selmytd su savi5kiais gyvi nepasiduoti ir patys pili padege. Tadiau Selmytes globeja deive Laima jq ir jos artimuosius su visais turtais paslepe kalno viduje. Ten, saugoma auksinio gaidZio, ji gyvena ir dabar. RAMBYNO KALNAS Pagegiq savivaldyba Rambyno kalnas

Ramblnas-46maukiiio kalva Nemuno dei iniajame krante. Pirmq kartq iis kalnas loyZiuo i iq Lron i ko s e p am in e tus 1394 m. Vietovardis sietinas su lietuviiku Zodziu ,,rumbas " (iikilus sukietdj imas, rondas) ir Iatvilku ,,rumba" (gubrys, kalva). Manoma, kad iia stovdjo Ramigds pilis, kuriq 1276 m.

sunaikino kryZiuoiiai. Senovdje Ramlinas buvo skalviry apeig4 vietq, Iaikoma iventa. Sakoma, kad ketinaniios anl jo kopti moterys turiniios bfiti lvarios ir pasipuoiusios. Jeigu uikopt4 neivarios, basos ir nepuosnios

-

susirgtq.

Padavimas sako, kad seniai seniai gyveno Ragainds pilyje

milZinas Nemunas. Jis turdjo

tris s[nus - Tili,ati, Vilmant4 ir Rambynq. Jie krete visokias eibes, todel tevas sumane i5siqsti juos trejiems metams po

TAURAGES APsKRrrs

pasaul! pasiZmoneti. Kartu liepe, kad kiekvienas griZdamas parneitq k4 ras brangiausia. TilZatis patrauke i vakarus, Vllmantas i pietus, o Rambynas i Siaurq. TilZatis grlZo neSinas didZiuliu kalaviju. Sis buvo toks sunkus, kad nuo jo svorio sulinko 4Zuolinis stalas. Vilmantas parsine5e stebuklingq varpeli. Jis pats imdavo skambeti prie5 visus didesnius ivykius arba pries zmoniq mirti. Rambynas parvilko didZiuli akmen!. Jis tare: ,,Tolimoj Siaurej atskeliau ji nuo aukStos uolos. Noriu padaryti aukur4 dievams." Tevui slnq pasirinkimas patiko Jis juos palaimino, ir Sie praddjo statytis savo pilis.TilZatis isikure ten, kur ir dabar yra TiiZes miestas. Vilmantas susirente pill ant jo vardu tebevadinamo kalno tarp Ragaines ir TiiZes. Rambynas pasirinko viet4 kitoje Nemuno puseje, ten, kur dabar yra jo vardo kalnas. I5 Siaures atvilkt4jI akmeni n.rilZinas Perknnui. Sis auk4 prieme, o po padejo kalvos vir3fineje ir paskyre akmeniu padejo auksing Zagrq, auksines akddias ir sidabrin! dubeni. Tai buvo Zenklas, kad Perklnas laimina 5[ kra5tq irjo Zmones. Taip atsirado Ramblino Sventovd, greit pralenkusi kitas savo garsumu.

ji

BBZA LAUKO PILIAKALNIS Silalds rajono savivaldybe

Biri4 Laukas - kaimas rajono savivaldybes pietiniie dalyje 3 ipietryiius nuo Silales, Pdgramaniio regioninio parko teritoriioje

km

Senoves legenda pasakoja, kad Salia kaimo esandio piliakalnio virSuneje stovejusi BirZrl pilis. Joje daug pasleptq lobiq bDta. Norint tuos turtus surasti, reik6jo visq piliakalni nukasti. Tadiau k4 per dien4 Zmogus nukasdavo, dvasios per naktl supildavo atgal. KaI16 rudens vakarq prie5 saulelyd!, piemenys ten gane gyvulius. UZlipo piemenys i pilies vir5rlng ir ten pamate milZinq raudonu veidu. MilZinas pilyje vaik5diojo' Sokinejo, bet piemenims nieko nedare ir nesake. Piemenys, palikg savo band6 i5 iSg4sdio spruko, kiek tik kojos ne5e. Veliau jie visiems apsake, kad pilies lobius saugo raudonveidis milZinas, ir Zmonds bijodavo eiti oiliakalnio kasindti. BirZq Laflko kalnas nepaprastai turtingas padavimq. Vienas i5 jq byloja, kad senoveje dia buvgs aukuras, bet kaftq Zeme atsivenrsi ir aukuras, garsiai flZdamas, nugarmdjgs I gelmes. Pasak kito padavimo, kadaise kalne buvusi baLnyda, kurioje melsdavosi pagonys Svedai. Kraustydamiesi i5 Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius stabus jie paslepe kalno gilumoje. I5 tokiq padavimq ir i5 to, kad kaln4 supanti pieva vadinama Alkd, mokslininkai sp€ja, jog dia buta ne piliakalnio, o galb[t alkakalnio.

TAURAGES

APs

KF

s

INDIJOS PILIAKALNIS Silalds rajono savivaldybd

Pietiniame rajono savivaldybds pakraityje, 4 km nuo SilAles, yra kaimos egzotisku pavadinimu Indija. Su tikruoju Indijos kraitu jis nieko bendra neturi, nes senoves lietuviq kalbos iodis ,,indija" reiikia iem4s gilumq. I3 tikrujq AkmenOs uptis sldnis ties Indija sudaro galingq amfi' tealrq ir yra nusileidqs 30 m iemiau aplinkinio pasaulio. Legendos pasakoja, kad If,dijos piliakalnyje, poZemineje pilyje, gyvena uZburta karalaite. Kas jq i5vaduos, i Zmonas gaus ir didelius turlus valdys. Apie vidurnakt[ji i5einanti prie Akmen6s ir vis praianti iSvaduoti.

jos varg5eles neiSklauso. Dar sakoma, kad senoveje Siose apylinkese gyvenE milZinai, kurie ir supyle 5i piliakaln!. Jo viduje milZinai uZpyle aukso gabal4 didumo lyg veriiukas. Vakarais ten dega Zibureliai. Kartais piliakalnyje ir pasivaidena. Rodosi baisls Sunys, raguotos kiaules, veZandios raganas. Seniai, Iabai seniai Ifldijos pilies vietoje gyvenps labai turtingas ponas Indijonas. Jis turejo tris s[nus ir buvo prisiviliojqs kaukq. Indijonas labai turtingai gyveno, nes kaukas jam neie i3 kaimynq turtus. Kaimynai tai suZinojo ir pradejo labai pykti. O viskq i5pasakojo jaundlis Indijono sunus. Tevas ir vyresnieji broliai isiutq ji i5vare i5 namq. Tuomet kilo

Tik

niekas

didZiul€ audra, viesulas pakele pono trobesius ir kaZkur nuneSd. Audrai nurimus, sodybos vietoje buvo likgs tik kalnas, kuri pono Indijono atminimui Zmon€s pavadino Ifidijos vardu.

BtLtoNla PILIAKALNIS Silalds raiono savivaldybd

didesnd gyvenvielA prie senojo Zemaiti4 plento, rajono Siouras rytuose, t7 km i Siaurq nuo Sildles. Miestelio pakralty dunkso didingas pitiakalnis, dar vadinamas Svidkalniu. Toki vardq paaiikina sena legenda.

Biti1nys

Kadaise Svedai liepe apylinkirl Zmon€ms tq kaln4 supilti Ant kalno dvedai ir gyveno. Svedq kareiviai naktimis kalno virS[neje dainuodavo ir 3[kaudavo, iSbraidydavo Zmoniq javus ir pievas. Kaft4 pas vlenq fikinink4 nakvojo pavargelis. Jis patare, jog norint Svedq atsikratyti, ant kalno reikia paleisti balt4 arkl[, apriSt4 raudona medLiaga' Gyventojai jo

TAURAGES ApsKRrr

s

paklause ir vakare paleido arkli. Svedai. pamatE raudon4 spalvq, nujojo i pakalng ir daugiau nebepasirode. Viename padavime pasakojama, kad ij kalno i5kyla pra5matnls veZimai, kinkyti oZiais, o juose sedi kaZkokios baidykles. Keisdiausia, jog oZiai bdga i priek[, o veZimai vaZiuoja atgal. BI LIONYS. BU RKALES EZERAS Silales rajono savivaldybe

Vaini4 regioninio parko teritorijoje, i pietus nuo Bilionifi pitiakalnio, ii vis1 pusi4 apipelkejqs Burkalds eierdlis.

yra nedidukas,

Padavimai sako, jog pro ji begp Svedai, i5vyti iS Svddkalnio. Svedq l2 auksiniq kedZiq, auksini stal4 l2 auksiniq lekidiq ir auksini dubeni. Sudejgs jis visus auksinius daiktus i skryni4 ir ant grandiniq nuleidgs ! Burkiles eZer4 Esq dar kuri laikq buvo matyti tos grandines, uZvyniotos ui kero, tadiau aukso niekam taip ir nepavyko iitraukti. vadas turejgs

VELIUONA Jurbarko rajono savivaldybd

Gyvenvietd rajono pietrytineje dalyje, deiiniajame Nemuno krante, Veliuond ilsiddsiiusi dviem aukitais Nemuno kronto apafineje ir vir|utineje rcrasoje Pakalndje ir Antkalneje. Tai vienas idomiausitl panemunes miesteli4 dainai minimas musq isloriioie. Ndmunas buvo gamtine ribq su prus4 iemdmis, kuriose jau XIII a. viduryje isitvirtino kryZiuoiiy ordinqs. Kad apsigint4 nuo uZpuolik4 lietuviai stutusi pilis. Viena ii loki4 buvo Jttnigedos (Veliuonos) pilis, minima nuo 1245 m. Kryliuo[iai jq puol€ Il kartu tuiiau neistenge paimti, tik prieipilius sudegindavo. Dabar Junigedos vietoje Ran!bds kdtnas. Teigiama, kad gindamas Veliuon1s pili iia iuvo Lietuvos didysis kunigaikitis Gediminas (apie t 275 l34l). Legenda tikina, kad Gediminas Veliuonojd esqs palaidotas, todel pi_ liakalnis pavadintas Gedimino kapu, arba Ramybes kalnu. Anot kitos legendos, Gediminas ant to kalno buvgs iik pa5arvotas. platus ir gilus griovys, per kuri dabar eina kelias, skiria Ramybes kaln4 nuo kito pili6s

kflno. Legendos taip pat porina, kad Veliuonojd es4s uZkeiktas dvaras rr gra_ iuole pana. Kart4 dievobairningas Zmogelis ejo keliu tary dviejq kalnq

i

TAURAGES

APsKRrrrs

Veliuona. Ramyb6s kalnas

baZnydiq. Tam tarpukalny jis pamate graZi4 ir mielq panelg, sedindiq ant skrynios. Ji pra3e to Zmogaus, kad jq pabudiuotq. Visaip pra5e ir skrynios tuftais gunde. Bet Zmogelis tik nusispjove ir tare: ,,Kad tu prasmegtum

manqs negundZiusi!" Po tokiq ZodZiq Zeme atsivdrd, pana suvaitojo ir grimzdama pasake: ,,Be gailesdio tu Zmogus. Galejai mane i5gelbeti ir vis4 dvar4. O dabar teks kenteti dar 700 metq!" Iki Siol apie tq panelg nieko negirdeti nepra6jo dar uZkeikties metai.

-

SEREDZIUS Jurbarko rajono savivaldybd

Tai miestelis rajono savivalStbes rytineje dalyje, prie Nimuno

ir

Dubysos santakos. Pasak legendos, kartq Nemunu plaukd uZjlrio keliauninkai. Priplaukg Dubysos Ziotis, jie i5 dZiaugsmo uZdainavo: ..Cia radom!" Taip atsirado Ser6dZiaus oavadinimas.

TAURAGES ApsKRtns

Miestelio panoramoje didingai dunkso Serddiiaus piliakalnis, vadi_ kilnu. piliakatni mini Lietuvos metroitis legendiniame pasakojime apie lietuyi4 kitnq ii Romos kunigaikitio palemono, kuris su vtsa gimine ir valdiniais del imperatoriaus Nerono persekiojim4 I a. pasitraukd ii Romos. namas Palememo

Palemonas atplauke I Briltijos jfirq o paskui Kuiiirl mariomis pasieke _ Nemunq ir keliavo juo iki Dubfsos. iia jis su palydovais apsistojo graZioje 4Zuoh1 giraitdje, o jo sunUs Kunas, Borkas ir Spera neva ik[r6 Kainq ir..:ryb.ark3. Manoma. kad pats palemonas buvo palaidotas Ser6dZiaus prrrakalnyJe. Ant piliakalnio stovejusi pieitves pilis, kuri kryZiuodiq pul_ dinejama atsilaike nuo 1293 lki 1363 m. Kaip placdarmi kryZiuoeiai Nernuno slenyje, ties Dubfsos Ziotimis, buvo pasistatq savo pili. Dabar toje vietoje likusios dvi kalveles, vadinamos paloceliu. -

ERZVILKAS Jurbarko rajono savivaldvbe

Eiivilko miestelis isikurqs rajono iavivaldybes iiaurindje

23 km nuo

J rbarko, Saltuon1s ir EiZvilko upelio

santakoje."

clalyje,

Ui"rtetio

vakariniame pakraityje dunkso EiZvitko piliakalnis, apie kuri iJtikusi

sena legenda.

Kartq senoveje Saltuonds upes pakrantese stovyklavo kryZiuodiai. Vietos gyventojams niekaip nesiseke jq iS ten i5vaiyti. Tuomet vrenas Zemaitis 6mdsi gudrybes, sugalvojo apgaulE. Jis atsivedd savo erZilaapriSo vilkq kailiais ir paleido pas kryZiuodirt arklius. pastarieji, uzuodi vilkq kvap4 eme begti, kryZiuodiai puole arklius vytis. Zemaidiai pasi_ naudojo s4rnySiu, eme kryZiuodius muiti ir i5vijo iS Saltuonds pakrandiq. Gyventojai Siam ivykiui atminti vietovE pavadino erZilu_vilku _ EiZvilku. Veliau ten isiklrgs miestelis gavo tokl pat vard4. JURBARKAS Jurbarko rajono savivaldybe

J

rbarkas - miestas Ndmuno ir Mituvos santukoje, rajono savivaldy_ bes centras. Mieste i Mituvq lteka imsrd. Vakariniu pakrctiiiu Jirrbarkas iliejasi prie didiiulio Smaliniiikt4-Vieivitis milk4 masyvo. Kai l97g m. per Nemunq buvo pastatytas tiltas. miesras rapo svarbiu automobiliu keliu

TAURAGES

APsKRrr rs

mazgu. Jirbarko istorijos pradZia kowl su kryiiuoiiais laikai. Tiesa, miesto tuo metu nebuvo, vien tamsios panemunds girios. Ant piliakalnio, kuris dabar vadinamas Biipiliula,t (Kalndnais) ir yra apie 3 km i vakarus nuo miesto, Ndmuno krante, kryZiuoiiai 1259 m. pasistatd Georgenburgo plli vienq ii pirmtljy pili4 prie Nemuno. Ant kito piliaknlnio, vadlnamo

B;ipiliu (Viipiliu) iiauriniame miesto pakraityje, prie imsres upelio, beveik tuo paiiu metu pili pasistate lietuviai. Kovos tarp ii4 pili4.,yko iki XV a., kol kryZiuoiiai po Zalgirio muiio Georgenburgq patiko. Tik tada pradejo kurtis Jitrbarko gyvenvieft, kuriai 1611 m. karalius Zigmantas Vaza suteike Magdeburgo teises ir herbq - tris baltas leliias raudoname fone. Sena legenda pasakoja, kad kitados gyveno kunigaikitis Palemonas. Jis turejo tris sunus: pirmasis jq buvo vardu Barkas, antrasis Klnas, o trediasis - Spdra. Kartq visi trys i5plauke Nemuno upe. Vyriausias i5 slnq Barkas nuplauk6 iki Jiros upes, ten pastate pili ir pavadino jq Jirrbarku. Vidurinis s[nus Klnas nukeliavo iki Nev6Zio upes Ziodiq, ten iklre miest4 ir dave jam Katno vard4. O trediasis brolis nuplaukd iki SirvintSs upes, uZ kurios rado nuostabq eZerq ten apsigyveno ir pavadino ezer4 savo vardu - Spere.

V

THTSIU 5

A PS KR ITIS

o"

IVIAZEIKIAl

ZenaleTirk;tiai VIEKSNIAI

*3^";':;:

PLUNGE

o

Vatkati;

_..

X

o

oo RIETAVAS

Tverai

"""_

o\

Luoke

f

VARNIAI

I

VIEKSNIAI. JUODASIS AKMUO Mazeikiq rajono savivaldybd

ViekiniQ miestelis isikurqs rajono savivaldyb|s vakarindje dalyje, l2 km nuo Maieikiq. Juodasis, arba Meilds, akmuo guli Zibilal puiyne, i vakarus nuo Wek.iniQ miestelio. Akmuo plokiiiu paviriiumi, netoisyklingos ovalinds formos, 4,8 m ilgio, 3,5 m ploiio. 1964 m. Juodasis akmuo buvo paskelbtas gamtos paminklu. Pasakojama, kad 5i akmeni ne59s velnias, mat ketinEs sugriauti Viek5niq baLnyti4 bet nespejps, nes ryt4 uZgiedojgs gaidys. Pasak kitos legendos, naktimis akmuo prasiveria, i5 jo iSlenda merginos ir pernakt dia Soka. Dar pasakojama, kad saulei leidZiantis ant akmens verpia laumds. Jeigu Zmogus, toldamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj pavirsta I pu5elg.

MEIZIO EZERAS Maieikiq rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds vakarinije dalyje, 15 km nuo MaZeikiq netoli Kamdn4 rezervato ribos, telkio MeiZio eZeras. Jo plotas 28 ha' ilgis ii iiaurds vakanq i pietryiius 0,9 km, didZiausias plotis 0,3 km. EZero didZiausias gytis 4,5 m. Krantai lemi, vakaruose ir pietuose unpekejq. Per eierq teka Aivd - Vadaksti€s intakas. Legenda pasakoja, kad eZero vardas kilgs nuo piktos raganos MeiZiends, kuri gyvenusi prie eZero. Zmonds j4 uZ blogus darbus sudegino ant lauZo, o pelenus paleido i eZerq plaukti.

LOKSTO EZERAS Teliiq rajono savivaldybe

Lfikstas antras pagal dydi Zemaitijos eieras, uiimantis 1016 ha plotq. Jis tyvuliuoja rajono pietuose, 2 km nuo l/aini% I/ainiy regioninio parko teritorioje. Eiero dubuo yra buvusio ledo luisto vietoje, Iimnoglacialindje Vaini4 lduboje. Lfiksto ilgis 6,1 km, didiiausias plotis 3,5 km, didZiausias gylis 7 m. Kranto linijos ilgis I9,t km, krqntai statoki, smelingi, kitur pelkA ir ioleti. Per eierq teka Virvyiiii. Tai yienintelis Lietuvos eieras, kuriame rasla gintaro (ledyno sqnaiose). Padavime teigiama, esq Ziemq rogemis per Liksto eZer4 veZant Varniis nulietus naujus varpus, ledas neatlaikgs ir il[Zgs. Vienas, diI desnysis varpas paskendps e\ere. Ultat dabar, kai antruoju skambina, tai anas gailingai atsiliepia iS eZero dugno: ,,Brolau! Brolau!.. IS to padavimo tarp Zemaidiq net atsirado prieZodis: ,,Atsiliepia kaip Vainrq varpas

Likste." SATRIJOS KALNAS Telsiq rajono savivaldybe

Legendomis apipinta kalva - Sarijit dunkso netoli Ludkes miestelio, rajono savivaldybes ry neje datyie. Satrijq sustune ledynas, jos viriund

pakilusi 228,7 m vir! jiros lygio, o santykinis aukitis 50 m. Satrrjd vienas iymiausi4 archeologijos paminkl4 ne ik Zemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausus archeologiniai radiniai: IX-XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, dubenuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuolalai, akmens kirvukai. Archeologq manymu, kalvos virSuje yra stovejusi medin€ pilis, o pailaitdje imon€s gyveno jau nuo II a. priei Krist4. Manoma iia buvus vienq svarbiausiq senojo lietuvi4 kejimo centrL. sunaikint4 ivedus Zemait ij oj e kriki iio nybq. Satriid - viena ii graZiausiq 2emaitijos kalv4 apipinta padavimais, *no kaip ir visa Zemaici4 2emd. Legenda byloja, jog dia seniai seniai gyveno milZinas Aldis. Jis buvgs nepaprastai stiprus ir nuolat keliaudavgs. Daug Zmondms padedavgs, daug ir pikto darydavEs - kaip jam patikdavQ. I5griaudavo kaip iieno kupetas didZiausius miestus, didZiausius medZius su iaknimis i5raudavo. Metydavo didZiulius akmenis, kuriais laivus triuSkindavo. prie vieno

kalno kovesi su slibinu. Ten atrado to slibino sukrautus turtus. Paskui jam patiko vieno pono dukte, vardu Jauteryte, uZ kuri4 jis tuos turtus ir atidavqs. Ta mergaite buvo nepaprastai graZi ir stipri, stipresnds uZ j4 nebuvo visame kra5te. Paemusi uZ ragq jauti, ji per galvq permesdavo. Tadiau Salia Aldio ji atrode kaip vaikas. Aldis jq labai mylejo, o ji Sukuodavo jam plaukus ir barzdq Sukomis, didumo sulig malfino sparnais. Kelionese pati sededavo jam ant pediq. Kai Aldis brisdavo per upes, vanduo jam iki kelirl tesiekdavo. Mirus Jauterytei, Aldis labai jos gailejgsis. Palaidojo jq toje vietoje, kur dabar stovi Satrijos kalnas, o jos garbei supyle didZiuli kapq i3 sm6lio, kur! trimis neSimais i5 pajurio savo prijuosteje atsigabeno. Kalno pavadinimas taip ai5kinamas: kartq ejo milZinas, prisipylgs kiSenes Zemes. PavargQs jis prigul€ pailseti ir uZmigo, o peles jo kiSenes pragrauLd.. MilZinas atsibudgs, pamatQs, kad jo kiSen€s kiauros, labai supykgs ir suiukgs: ,,Ak jfis nenaudel6s, kaip duosiu su Satra!" Nuo to ir kilEs Satrijds vardas. Taip pat kalbama, jog Satrija megstamiausia Zemaitijos raganq burimosi vieta. Kitados jos apipylusios Zememis kalno vietoje stovejusiq baZnydiq. Taip atsiradgs kalnas, o po kiek laiko, bai:nytiai emus puti,

linkgs jo virSus. Kalno apylinkese atsimenamas dia siautgs legendinis ,,svieto lygintojas" - Tadas Blinda, igrisgs ne tik vietos ponams, bet ir valstiediams. GANDINGOS PILIAKALNIS Plung6s rajono savivaldybe

Ui 5 km i vakarus nuo Pliing€s miesto yra Gandifigos kaimas su tokio pat pavadinimo gerai aplinkiniams iinomu piliakalniu - vienu graZiousitl Vakanl Zemaitijoje. Cia nuo XIII a. stovdjo gynybind pilis, o Gandingh buvo stambi iemaiii4 gyvenvieft. Plingds miesto iltakomis Iaikoma Gandingos senove. Id seny Zmoni4 pasakojim4 ir esamo vietovds vaizdo matyti, kad senoveje, kai Pl ngds vietoje telkiojo didelds balos ir eierai bangavo, ten bfits didelio tvirtores miesto Gongingo. Per Lenkijos Svedijos knrq miestas buvo sudegintas, o tvirtove uZdmd ivedai (iuvedai). Pasak legendos, kai Zuvedams prisiejo i5 Gongingo kraustytis, jie pinigus, auks6 sidabr4 ginklus ir kitus gerus daiktus sune56 i pilies vidq,

uZdare geleZindmis durimis

ir

uZpyld jas Zememis taip, kad ne Zymes

neliko. Tos durys esandios pietineje kalno puseje ir netoli jq i5 kalno verZiasi nedidelis Saltindlis. Raktus nuo pilies durq Zuvedai padejq po labai dideliu akmeniu, gulindiu gilioje Babrungo upelio sietuvoje, prie Siaurinio pilies galo. Visus tuos turtus patikejq saugoti velniams, kuriq viriininkas eses pra5matnus pilies ponaitis. Tas ponaitis nakti ateina pas arkliaganius ar piemenis ir pra5o ugnies savo pypkei pridegti. I5eidami Zuv€dai savo turtus uZkeike. Pagal 5i uZkeikim4 kai po tiek ir tiek meq ant pilies uZeis tam tikro amZiaus imogus, pilies lubos iluS ir Zmogus Zus. Kadangi nebuvo Zinomas nei Zmogaus amZius, nei uZkeikimo iSsipildymo laikas, tai proseneliai nelabai mego toje pilyje lankytis. Vietiniai Zmonds pasakoja, jog nuo seno tikima, kad to, kas i tuos pilies turtus pasikesins ir nor6s juos pasiglemZti, laukianti mirtis. Kalno vir5uje kadaise es4 buvusi skyle, pro kuri4 gal6davEs ilisti Zmogus. Piemenys kart4 imete pro tq skylg savo draug4. Tas kalne pamat6 sen4 vokieti, gulinti lovoje, o jaun4 - sedint[ prie stalo. Senis liepe piemeniui pripilti pinigq. Kai piemeni draugai i5trauke, nusileido kitas piemuo. Bet Sis jau griZo I virsq i5]uptom akim. Kitas padavimas byloja, kad dar senesniais laikais Gandif,goje buvo didZiulis dvaras, kurio savininkas i3 karo parsigabeno belaisviq. Men4 i3 belaisviq isimylejo vienturte dvarponio dukte ir kartu su tuo svetim5aliu nuZudd tevq. Sis mirdamas prakeike dukteri. Po to tris dienas siautdjusi audra su Zaibais sudegino dvarq Todel dabar Gandiigoje nelikg senoviniq statinirl, tik legendos apie juos. TIRKSLIAI Ma:eikiq rajono savivaldybe

Tirlclliai - jaukus senas miestukas prie l4eiefts upelio, 6 km i pietus nuo savivaldybds cento. [sikure XV a. prie Siaulifi Liepbjos kelio, kuris miesteli maitino ir skatino augti. [domiausias TirkiliQ akcentas - XVII a. statytas 8 m aukiiio koplytstulpis su penkiomis ryikiai raudonomis iirdimis. Padavimas pasakoja, kad baudZiavos laikais koplyteles vietoje o5e giria, kurioje stovejo atsiskyrelio l[5nel6. KaZkuo neitiko tas Zmogelis vietos dvarininkei. Kart4ji nusiunte vargetai uZnuodytos sriubos dubenl. Bet atsitiko taip, kad vienas i3 penkiq dvarininkes stnq tqdien medZiojgs girioje pasiklydo, o atsiskyrelis ji geraSirdiSkai prieme i savo varganq bflstq. Pakyiete ponait! pasiSildyti prie aukuro, atidave jam ir paskutini

sriubos dubeni... Anot legendos, uZ pikt4 dvarininkes Sirdl likimas leme visiems penkiems jos slnums ankstyvq mirtl. O motinai liko tik begalinis skausmas, kur! ir primena Tirkilirl koplytstulpis su penkiomis Sirdimis. TI RKSLI AI. TRO BELES AKM I.)O

l\4aieikiq rajono savivaldybe

Prie Tirk-i liQ-GeidiiQ kelio, apie 120 m nuo jo, guli didelis akmuo, vadinamas Trobele arba Pirtele, arba GeidZiQ akmeniu. Legenda pasakoja, kad iadaise laukais ejgs keleivis. Kai jis pavargQs, tolumoje i5vydqs sutemose spindinti trobeles langq. Keleivis priejo trobelp, bet nieko joje nerado. Vis ddlto nusprende joje pernakvoti. Tadiau kai rytq Zmogelis pabudo, pamate gulintis ant didZiulio akmens. GIRGZDOTES PILIAKALNIS TelSiq rajono savivaldybd

Nuo sen4laik4 garsejo slaptingas, puikiq panoramq atveriantis Girgidfites piliakalnis, IX-XVI a. archeologijos paminklas. Kas Girgidfitq ap-

lanko, nelieka apviltas. Kalnq sudaro du kalvagfibriai. Rytini pakilimq Sis gubrys siekia 22,8 m viri juros lygio. Jo viriuneje yra plati aikite. Vakariniame pakilime tarp trak4 tellrio malas kiauiinio formos e2erdlis. Sio eieritio slaptingumas paakino sukurli ne vienq podavimq. Wenuose minimi dugne esantys uiburti lobiai, kituose pasakojama apie iilcylaniius vaiduoklius, |vengianiius qrklius. supa kitados gynybos tikslais sukaslos pakopos.

Legenda porina, kad AkleZerio dugne esanti geleZine skrynia su turtais. Skryniq saugo didZiulis juodas Suo. Suo guli ant skrynios, tik sekmadieniais nusoka. Tada skrynia atsidaro. Pabuvus v6l uZsidaro, o Suo vel atsigula. Zmones nor€jo to eZerdlio vandenl nuleisti ir skryni4 pasiimti, bet bebaigiant darbq viskq sunaikino velniai. I5likqs padavimas apie tai, kaip vienas Zmogelis sumane iSkasti griovi ir nuleisti eZerelio vandeni. Tadiau nakti susapnavo, kad taip neturetrl daryti, nes tas vanduo visq Zemaitijq uZlies. Kitas Zmogus ant kalno ieikojo arklio, tai vietoj eZero pamate auksini kresl4 ir dar girdejo auksinius varpus skambant. Iivydo jis ir aukso skryni4 su pinigais. Gerai, kad Zmogus persiZegnojo, viskas pradingo. Jei ne, bttq pakliuvgs i velnio sp4stus.

Senoves Zemaidiai ant GirgZd[tes garbino pagoniq dievus, kry2iuoiirl antpuoliq laikais dia vyko kovos. Vietos gyventojai ir po Zemaitijos krik5to dar atlikinedavo pagoniskas apeigas. Tam vieta buvo pasirinkta Salia eZerelio, daugelI metq telksojusio piliakalnio virSuje, 200 m auk5tyje. UZ 4 km i rytus yra Spr{sdio kalnas prieSakine GirgZdltes tvirtove.

-

Padavimuose minima, kad Sp{sdio kalnas buvgs po Zeme slaptais keliais sujungtas su GirgZd[td. Jo pavadinimas rodo, jog dia prieSui buvo paspendZiami spqstai. Apie artejandius prieius apylinkiq gyventojams buvo prane5ama liepsnq pa3vaistemis ir trimitq garsais. Ir GirgZd[tes kalno vardas esqs kilgs nuo ZodZiq,,girdZiu d[das". Tiesa, kiti padavimai nurodo kalno vardq kilus nuo Zemaidio karvedZio GirgZdo, Zuvusio kovose su kryZiuodiais ir ant kalno palaidoto. PLATELTA EZERAS Plunges rajono savivaldybe

Pl|teliai

didiiausias Zemaitijos e1eras, jo plotas 12 kv. km. I! van-kyio 7 salos. { eierq iteka l7 upeli4 o i|teka tik vienas Babringas. Giliausia vieta 46 m. Eieras yra ledynines kilmes, daugiau kaip priei I2 tukst. met4 liose rietose tisojo storas ledo luistas, kuris ilgainiui

dens

iStirpo.

Tadiau apie Plateliq kilmg yra daugybe legendq. Viena jq pasakoja, kad senq senoveje Pl6teliq eZeras esq,,parejgs" kartu su Zuvimis ir veZiais debesies pavidalu. Sis debesis slinkgs i5 vakarq, nuo Darb6nq. Slinkdamas padange, jis i5metps ant Zemes daugybg Zuvq, kuriomis gyventojai ilgq laikq maitinpsi. Dabar buvusio eZero vietoje Darb6nuose likusi vien

baigianti iSdzi[ti pelke. PlStelirt kilmg ai5kina ir kita legenda. Kartq kilo smarki audra, per kuri4 viesulas atneSe eZerq-debesi. I5 jo labai smarkiai lijo. Viena Zemaite stebedamasi su5uko: ,,Ale tai lej!.. Plate lej" (suprask - pladiai lyja). Pasirodo, tai buvqs eZero-debesies slaptaZodis, kuri iStarus visas jo vanduo sugarmejo i duburi tarp Zemaitijos kalvq. Plateliq eZeras - Zemaitijos nacionalinio parko Sirdis. Tai neabejotinai graZiausia Zemaitijos vieta, labai megstama nardytojq. Pl6telius labai mego ir ra3ytojas Antanas Vienuolis. Viena jo perpasakota legenda primena tauriq baudZiauninko Gervazo meilg Pliteliq kunigaikitytei. {noringa kunigaik5tyte paZadejusi teketi uZ Gervazo, jei Sis surasi4s eZere

nuskendusias deimantines Sukas. Ilgai narde isimylejgs jaunuolis, galop surado tas Sukas. Bet i3paikusi mergina tik pasijuok€ i5 baudZiauninko... Ir tuomet nugarmejusi visa jos pilaite I eZero gelmes. Pasakojama, kad Pili€s salojd yra i5likg poZeminiai koridoriai. Jie

prikrauti lvairiausiq brangenybiq: aukso, sidabro, geriausiq svaigalq, ginklq ir kitko. Visa tai uZburta. Sunku tuos poZemius surasti, bet dar sunkiau prie tq turtq prisikasti, nes jq ieikotojams dia pradeda vaidentis, vaiduokliai kastuvus i eZer4 i5svaido, o jei ir tai atklydeliq nei5g4sdina, pakyla didelis viesulas ir nublo5kia turtq ie5kotojus I eZero pakrantg. Pilies poZemiq pradZi4 es4 saugo pats jos ponaitis, o toliau numireliq karstai guli ir dia jau keliq saugo jq dvasios. Toliau jau ir vilkai staugia, didZiausios gyvatds rangosi.

Anot vienos i5 legendq, toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja Pliteliq eZeras, per daubos viduri tekejusi upe. Paupyje buvusios geros pievos, derlinga Zeme, o kitur - didelds ir nepraeinamos pelkes. Apie pili buvgs iSsistatqs kaimas ar miestas. Balos buvusios priaugusios krfrmok5niq. Kai

Plateliq e:eras

eZeras,,parejgs", po vandeniu likq beveik visi gyventojai. Tie 2mon6s, kurie i5sigelbejo, eZero pakranteje ikure naujq gyvenvietQ, o sen4iEjiems beprimindavo tik saloje buvusios baZnydios bok5tai. Pasak padavimq, Pllteliq eZeras poZeminiais urvais susisiekia su visais aplinkiniais eZeriukais. Pasakojama, kad senoliai I Lesdio eZereli buvo paleidE grandinele apZieduot4 raudg. Po keleto metq Lvejai jq sugavg Pliteliq eZere. Yra pasakojimq ir apie tai, kad kiti eZereliai taip pat su Pliteliq eZeru sujungti. TELSIAI TelSiq rajono savivaldybd

Teliiai - Zemaitijos savitos istorinAs, etnografnis Siaures vakar4 Lietuvos dalies sostind. Be to, apskrities ir rajono sovivaldyb4s administracinis centras, Zemaitijos katalikybds centras. Vardq miestui davd malytis Te[ies upelis, dabar savo vandenis plukdantis po\emyje. lstoriniuose ialtiniuose Teliiaf pirmq kartq paminiti 1398 m. I536 m. mieste pastatyta p irmoj i medind bainyiia. TelSiai i5augo ant septyniq legendomis apipintq kalvq, prie graZaus M6sdio eZero, kuri, pasak vienos legendos, vienu rankos mostelejimu, arba mostu, iSkasqs, supylEs septynias kalvas ir ant jq ikurdings Zemaidiq miest4 milZinas Telys (Tel5ys), dar vadinamas DZiugu. Septyni - magi5kas skaidius, paZenklings amLinqq Romq bok5tais i5dabint4 Vilniq,

taip pat T61sius. TELSIAI. MASEIO EZERAS Teliiq rajono savivaldybd

Pietineje Tbliiq miesto dalyje tyruliuoja 276 ha ploto Mdsiio e2eras. Jo ilgis 4,2 km, didiiausias plotis l,l km, o didiiqusias gylis - 5,3 m. Etero dubuo yra buvusio ledo luisto vietoje. Apie jo atsiradimq sukurta tokia legenda. Atkeliavo i5 kaZkur didZiausias eZeras ir sustojo prie Tel5iq miesto. JuodZiausias vandens kalnas stovi vir5 medZirl visai prie miesto. Zmones iSsigando. bijo, kad neuZpiltq eZeras paties miesto. Kas gyvas, galis i5bego ! laukq ir stengiasi ispeti jo varde. VisokiU vardq prisake, bet eZeras kaip stovejo vir5 medZiq, taip ir pasiliko. Niekas eZero vardo negaldjo ispeti. Visai netiketai i5 trobos i5djo vaikSdioj4s per Zmones kriaudius Zydelis, rankoje ne5inas liniuote-

jis

spetrl eZero vardq gal kartais lsp€s. Zydelis iSkelqs liniuotg-mast4 ir pasakEs: ,,Ui, tu busi Mastis." Nordjqs jis pasakyti ,,Mastas", bet iydai niekuomet teisingai nei5taria lietuvi5ko L.odLio, tai ir 3i kartq vietoj ,,mastas" pasakgs ,,mastis". Po lydelio LodLit4 eZeras su didZiausiu trenksmu ir rlZesiu nukritgs Salia miesto i lankas ir dia pasilikgs. Taip Zydas ispejgs jo vard4. Ir iki Siol eZeras vadinamas ne Masto, o Misdio eZeru, nes taip buvo Zydo pirm4 kart4 pavadintas. Legenda pasakoja, kad senoveje ant Zemes gyveno milZinai: dideli mastu. Zmonds pradejo pra3yti, kad ir

vyrai ir tokios pat moterys. Kai jie eidavo per girias, medZiai po

jr1

kojomis lfiZdavo ir linkdavo, kaip po mflsq kojomis smilgos. Syki, kai norejo atsigerti i5 Veivirio, vis4 vandeni lig la5o i5gere, o vis tiek neatsigere. Ejo i Minijq ir t4 i5 karto iSsausino. Du milZinai ejo N6muno pakra5diais medZius kapodami: vienas vienoje N6muno puseje, kitas kitoje. Vienq kirvi teturdjo, kur[ i5 rankos i rank4 per upq viens antram padavindjo. Kitas milZinas, toks Telys, pasiseme PalangojB i5 marirl delnq vandens ir parnede i T6l5ius. iia iSpyl€, i5 to ir pasidare Misdio eZeras, kuris ir dabar tebera. TELSIAI. DZIUGO KALNAS Teliiq rajono 5avivaldybd

Dii

go ldlnas, arba Dii gindn4 piliakalnis, yra Tel|i4 vakariniame pakraityje, prie Diirbinio upelio. Tai ledyninds kilmes kalva, kurios Slaitai siekia 9-ll n qukSti. Legenda pasakoja, kad 5i4 kalv4 sau vietoj kapo susipyle milZinas Dziugas. DZiugo k[nas ilg4 laikq buvo saugomas velniq, su kuriais jis kitados gyveno didel6je draugysteje. Tie velniai jam paddjo padaryti daug narsiq stebuklq: nugaleti geleZine kuoka aibes kryZiuodirS Simtamedius qZuolus lauZti it nendres, versti dangrl remiandius kalnus. DZiugas ir Tel5iq eZerq i5kase, ir pirm4sias sodybas prie jo ikUr€. Padavimai byloja, jog kas tik eidavo pro DZir)go kaln4 susidurdavo su vokietuku. Nelabasis kviesdavo Zmogq visokiq varZybq, o jei Sis pralo5davo toki pasmaugdavo. Atsirado dr4sus kaimo Zmogus, vardu Uburtis, sumane nugaleti tq velniq. Atejo jis prie kalno ir emd pintis vyZas i3 karklq karnos. Kaipmat prisistate velnias: ,,Kas tau leido, Zmogau, mano Zemeje, nuo mano karklq karn4 pl€5ti?" O Uburtis sako: ,,Kai aS dirbu, tai niekieno leidimo nesiklausiu." Supyko velnias, pasitrle Zmogui eiti

varZybq jei imogus laimds, pripils jam piln4 skrybelq pinigq. Zmogelis sutiko. Pirmos var2ybos buvo imtynes. Zmogus sako: ..Kq tu imsies su manim. Pirma iveik mano Simtameti seneli, kurs miega uZ keliq Zingsniq." O ten buta meikos. Vokietukas j4 puole, bet Sioji kaip uZdroZe savo letena, varg5as vos iStr0ko. Tada velnias pasi[le metimo i aukiti varZybas. Pats griebe dideliausiq akmeni, bloike i or4, Sis po trijq valandq nukrito atgal. O Zmogus diupo rankon vieversell ir paleido; kvailas velnias mane, kad ten akmenukas. Laukia vien4 valandq antrfu de5imtq - nenukinta. Suprato nelabasis, kad praloSe ir antras varZybas. Siulo trediqsias - katras greitesnis. Uburtis sako: ,,Kur tau, velnie, su manim lenktyniauti, tu nd mano vakar gimusio vaiko nepavytum." Taip sakydamas, jis pabaide ki5ki - velnias Soko vytis, bet griZo tu5diomis. Velnias pasiiile dar vienq rungti kas auk5diau i5mes geleZinq lazd6 sveriandiq Sirntus tlkstandiq svarq. Biesas pabande pirmas - i5met6 lazdqtaip auk5tai, kad 5i dingo i5 akir5 o kai nukrito, tai lig pus€s Zemen susmego. Dabar buvo Zmogaus eile. Sis pridejo rank4 prie lazdos ir Zifiri i debesis, slenkandius padange. Velnias paklause. kq iia reikia raip ziUreri. Zmogelis jam atsake: ..Laukiu'. kol ateis anas didelis debesis. Mano brolis yra kalvis danguje, ir dabar jam reikia geleZies; jis sedi anapus debesq ir laukia, kol jam tq lazdq uZmesiu." ISsigando velnias: ,,Ai Zmogau geras, nemesk susimildamas, ji man labai reikalinga. Linar, kad esi stiprus. Laimejai visas varZybas. Tai duok savo skrybelg, pripilsiu jq pinigq auksinirl." Zmogus i5 anksto tam buvo pasiruo5ps - jis mi5ke i5kasd giliq duobg, virium jos uZddjo savo kiaurq skrybelg.ir apkam5e visas kiaurymes aplinkui, kad velnias nepamatytq. Uburtis nusivede velniq ! tq vietq prie skrybeles, tas kaip pradejo pilti, tai vis niekaip nepripildo. Supyle koki deSimt mai5q aukso, kol uZsipilde duobe, tuomet ir s\rybele prisipilde. Nuo to karto velnias nebesirode prie DZiigo k6lno ir Zmoniq nebeg4sdino. O Uburtis pralobo, pasistate nauj4 trobq prisipirko medaus, degtines ir kas dienq gere krupnikq vargo nevargdamas. BERZORAS Plunges rajono savivaldyb6

BdrZoro kaimelis isikfirqs rajono savivaldybds centrineje dalyje, 18 km

i iiaurq nuo Plinges, prie BdrZoro ir Pl6teli4 eier4 Apylinkes labai vaizdingos miSku apaugusios kalvos, tarp j4 iisibarstq eZereliai - ne

veltiti vadinamos Zemaiijos Sveicdrija. Miestel! garsina ir Sv. vyskupo Stanislovo bainytdl€, statyta 1746 m. ii taiytq eglini4 rqst4 - Iiaudies medinio klasicizmo iedevras- Su Bdrioro baZnyiios pastatymu ir miestelio is ikfirimu siej ami ivailiaus i padavimai.

jr6 kadaise piemuo pamate berZo viri0ndje Marijos paveiksl4. Piemuo prane5e apie tai artimiausiam kunigui. Sis parveLE paveiksl4 i Pliteliq baLnyli4 bet netrukus jis dingo ir vdl atsirado to paties Pasak vieno

berZo vir5tn6je. Zmones tq berZ4 nukirto, o toje vietoje pastatd koplydiq ir pakabino joje stebukling4ji Marijos paveikslq. Veliau Salia koplydios

buvo pastatyta ir medind baLnylia. Apie baZnydiq eme pamaZu kurtis gyvenviete, kuriai prigijo B6rZoro vardas. Sakoma, kad po didZiuoju baZnydios altoriumi tebera to nepaprasto berZo kelmas, o kiti tiki, kad

jis

leidZia atZalas. Ber:oro ba;nyfia

PAVAN D EN E. MOTE RNCrc PI LIAKALN I S Teliiq rajono savivaldybe

Piliakalnis yra rajono savivaldybds pietinije datyje, prie pdvandends miestelio pietrytinds ribos, VaFniy regioninio parko teritorijoje. M6terai_ iio piliakalnis iikilqs 218 m vir{ jfiros lygio. Ant kalno stovi ttidZiutis kryiius. Nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas i Gtiido (Bludo) eZerq. Ii lolo MOteraiiio kalnas atrodo lyg gulinti moteris. Taip yra ddt to, kad

kalnas viriuje turi kelias pakilumas, kurios ir suformuoja tok! vaizdq. Pietind kolvos dalis, 3 m aukjtesnd uZ iiaurinq, ii tolo asocijuojasi su moters galva. Toliau eina dviejq daliy 30x60 m pakiluma, primenanti moters krfitis. Ir visa kita kctlno dali.s - tyg poitsiui prigulusios moters kunas- Daug kas linlqs manyti, kad kaip tik del tokios savo formos iis

piliakalnis ir Mdteraiiio vardcl gavo.

Dar pasakojama, jog piliakalnio vardas kilgs nuo to, kad ant Sio kalno moterys susirinkdavusios iSlydeti savo vynl i karq. pasak kitos legendos,

piliakalnyje buvg irengti didZiuliai rdsiai. { juos ateidavusios sldptis md_ terys su vaikais, kai kraSt4 uZpuldavo prieSai.

ZASjGALOS KALNAS Tel3iq rajono savivaldybd

Zqsfigalos kalnas iilgtla rajono savivaldybes centrineje dafuje, ne_ toli Baltinink4 18 km ! pietus nuo Teliiil, prie Zqsttgato kaimo. Kalno aukitis 2I0,3 m.

Apie kalno pavadinimq sklando legendos, jog dia nuolat ilsedavosi skrendandios Zqsys, o apie jo gelmes pasakojama, kad ten velniai gyvena ir pragaro katilus verda. Tai irodo ant kalno esanti skyle, prie kufios Zmonds kasdien rasdavg po svar4 angliq. TVERAI tR LOPAtctrJ P|L|AKALN:S Rietavo 5avivaldybe

Tv€rai - miestelis savival$tbds rytindje datyje, 13 km nuo Rietd,vo, Aitros ir Aitrdles upeli4 santakoje. Senas Tv€rq miestelis garsus savo {love, kuri atsklinda ii Mindaugo taik4 - XIil a. Tuo metu Tvdr4 kuni_

gaikitis Vykintqs buvo stipriausias Zemaitijoje. 1236 m. jis laimijo garsqji Saules muii priei kalavijuoiius. Mindaugas susid[ire su Vykintu, kai ketino suvienyti atskiras kunigaikitijas i Lietuv1s valstybq. 1248 1249 m. Mindaugas bandd uiimti nepaklusnaus Vykinto kunigaikitijq bet nesdkmingai. Manoma, kad Vykintas iuvo mulyje su Mindaugo kariais I25l

0r t1)z

m.

Legenda sako, kad nukauto Vykinto Zmonq vede Mindaugas ir per 3io karunavimq 1253 m. ji tapo karaliene Morla. Tv6rq pavadinimas kildinamas nuo versijos, jog dia kflresi (,,tveresi") Zemaitijos valstybe, iia per amZius buvo ,,tvertos" ir pagrindines jos valdymo institucijos politine,

karine, dvasind. Vos uZ trijq kilometrq i rytus nuo Tv6rq sfikso 211 m aukSdio L6paidiq piliakalnis. Manoma, kad Zmones gyveno Tv6ruose, o L6paidirl kalnas buvo stebykla apylinkems nuo prie5q saugoti ir perduoti I kitus piliakalnius arba priimti i5 jq signalus.

I5 amZiq fikanos sklinda legenda, kad dia paslepti pasakiiki turtai, kuriuos Zemaidiai XIII a. vidurio kovose del Europos nepriklausomybes atem€ i5 Cingischano ordos. Tie turtai, o ne krikSdionybes platinimas, buvg svarbiausia dingstis kryZiuodiams, kalavijuodiams uZgrobti Zemaitij4. Jie ldmg ir Vytauto, Mindaugo siekius j4 valdyti. Tadiau, pasak legendos, vyriausiasis Zemaitijos Zynys i5pranaSavgs, jog Zemaidiq i5 mongolq atirntas karo grobis iSbus neprieinamas ir neliediamas tlkstanti metq - iki 2243-WU.

UTHNO S A PS KR ITIS

TROSKUNAT^

Debeika o And"rioriikis o

\^o^^oskiemonvs

o

Kurklia I

at \-

o

Leliunal a

i\ .-anla

oA

Kukliik(

o Susiniiai

Tauragnai

TAURAGNAS Utenos rajono savivaldybe

Ryineje rajono savivaldybes dalyje, 14 km nuo Uten6s, tyvuliuoja giliausias Lietuvos eieras Tauragnas. Thi rininis kilmis eZeras' jo gylis 60,5 m, ilgis - 10 km. Legenda pasakoja, jog kunigaik5tis Rigimundas kart4 nakvojqs su kariais

eZero pakranteje. Kai visi sumigg, senas kunigaikidio kanklininkas taip graudZiai emgs kankliuoti, kad du taurai i5 mi3ko i5lindq jo pasiklausyti. Giriq galiunai kalbejg Zmogaus balsu. Paklausgs kanklininkas, kur patogesne vieta apsigyventi. lr parodg taurai kalv4 prie eZero. Ten kunigaik3tis Rigimundas pastate pili ir pavadino j4 Tauripiliu, o eZerq Tailragnu. Piliakalnis, Taurdpiliu vadinamas, ir dabar stlkso eZero krante. ANYKSEIAI AnykSaiq rajono savivaldybd

Rytq Lietuvos miestas, rajono savivaldybds centras Svent1sios ir Anylci tos santakol e.

Anykiiioi

istkurQ

Yra kelios legendos, aiSkinandios vietovardZio kilmg. Viena i5 jq pasakoja apie milZinq kuris senoveje tose vietose gyvenqs. Kartfu medZius raudamas, jis uZsigavgs nyk5ti ir i5 skausmo dmEs aimanuoti: ,,Ai, nyk5ti, ai, nykiti!" Nuo to ir kilgs upelio, o veliau ir gyvenvietes pavadinimas. Pasak kitos legendos, dviejq upeliq santakoje stovejusi bajoro NykSdio pilis. Turejo tas bajoras devynis s[nus. Bet kartq pakviete juos visus Svitrigaila kautis savo puseje prie5 Zygimantq. Visi Nyk5diai ir Zuvo Pab6isko mflSyje, prie Zimaj! eLero. Kai toji baisi Zinia pasieke bajoro Nyk3dio dvarq ir pill, net apylinkes miSkai aidejo nuo nelaimingqjq na5liq klyksmo ir verksmo. Visq skaudZiau, visq gailiau Sauke ir klyke bajoro martelb Ona, jo jaunojo s[naus Putino naile. Nei5tvere ji tokio sielvarto ir, sunemsi ant savo gelsvq kasq baltas rankeles, klykdama i5bego i5 ba-

UTENOS

APsKRrTts

joro rimq ir pasileido stadiai prie upelio, kuris dia pat pakalneje tekdjo... Pribdgusi vandenin i5oko, pasinere ir... daugiau nebeiSsikele. J4 nusivijo anyta ir aituonios mardios; atbego i5 dvaro Zmonds, uZmete tinklfu su kabliais, su grdbliais pagraibe, bet varg5ds jaunos naSleles nebesuZvejojo. Taip ji nuplauk€ ten, kurjos narsus Putin€lis galvelg paddjo. praejo metai, ir amLiai sukako. Svent{ja daug daug i marias vandens nubego. Bajoro NykSdio pilies ir dvaro nd griuvesir+ nebeliko, tik tebestukso Anyk5diQ kalvose vieni5as kaip balnas dviem kuprom piliakalnis. Zmonds jo ir vardq uZmir5o. O t4 bevardi upeli, kuriame nusiskandino na3le bajoriene Ona Nykitiene, jos vardu ir pavarde pavadino. Ilgainiui, perduodami iS lupq i l[pas, pavadinim4 i5kreipe, sutrumpino ir vietoje Onos Nykitiends pradejo tarti ,,Onyk5tienes". Dar v6liau mokslininkai ir geografai pavadino upeli Anykiti. O Anfkdtos ir Svent6sios trikampyje, prieSais Sventarigio kaln4 besikurianti miesteli Anyk5diais pradejo vadinti. PUNTUKO AKMUO Anykiiiq rajono savivaldybe

Anykiii4 lil€lyje, i pietus nuo AnyldiiQ, dunkso garsiausias Lietuvos riedulys, labiausiai lankomas mrsq kraito akmuo. Pintukas, antras pagal dydi Lietuvas akmuo, yra rapakivio luistas, ledyn4 atneitas priei 20 I4 tukst. met4 ii Suomijos, per paskutini ledynmeti. Jo ilgis 6,9, aukitis 5,7, plolis 6,7 m. Viename jo ione skulptorius Bronius Pundzius iikald lakan% Atlanto nugaletojtl Stepono Dariaus ir Stasio Girdno baieljefus. Apie didiiuli akmeni yra sukurta legend4.

ii

Pintuko akmuo seniau gulejo giliai girioje. Niekas apie ji nieko neZinojo ir nieko nebuvo girddjgs. Tuo metu ten, kur dabar Anly'k5tos upe iteka i SventAjtu gyveno Anyk3tos gimin6. Gerai gyveno, nei vargo, ner bado nemate. Motina AnykSta buvo galinga Zyne. Turejo ji stebukling4 Zenklq kuri pamatQ, nelabieji skradZiai Zemg prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykdtos, ant jos giminds, ir sumand kart4 seniausias nelabasis jq pribaigti, jos pirkiq akmeniu uZversti. Pasi3auke nelabasis savo sUnaiti ir lsakd jam tq darbq atlikti. Ir Siaip megino maZasis t4 akmeni pakelti, ir taip, o akmuo ne krust. Atbego s[naitis pas senell ir verkdamas skundZiasi, kad negali akmens nd i5 vietos pajudinti. pasiunte tada senis nelabasis savo s[nrL kad jis t4 darbq atliktq. Megino sfinus te darbq atlikti, bet akmuo ne krust. Atejo sflnus pas tev4 ir sako, kad negali to akmens ne i5 vietos pajudinti. Supykgs senis suriko:,,Tai

silpni dabar pasidare nelabieji, menko akmenioko i5 vietos pakelti negali. Zilrdkite, a5, kad ir senas, bet dar t4 akmeniok4 viena ranka padmgs numesiu ant tos raganos pirkios!" Nudjo visa nelabqiq gimine prie to akmens. Griebd senis nelabasis akmeni Siaip, griebe taip, o akmuo ne krust. Dar kartq pamegino pakelti jis akmeni, bet tik prakaitu apsipyle ir vis tiek nieko neiSejo. Pavargo senis, 6me dairytis aplinkui. Mato, kad sDnus ir vaikaidiai plySta juoku. Supykgs senis kad su5vilps, net lapai nuo medZiq pabiro. Subego nelabqjq, kiek uodq girioje. Senis jiems ir sako: ,,Neikite, vaikudiai, t4 akmeniokq ir meskite ant raganos Anyk5tos pirkios." Paklause nelabieji senio. I5 visq pusi4 aplipo akmeni. Griebe kartq akmuo pajudejo, griebe antr4 nuo Zemes pak6le, griebe dar kart4 vir3 medZiq iSkele ir nors sunkiai, bet eme ne5ti. Baisiai neapkendia Dundulis nelabqlq. Kur tik juos pamato, tuoj ugning strelg ijuos paleidZia. Tai ir dabar, pamatgs nelabqjq darbq kaip trenks i juos i5 giedro dangaus, nelabieji i visas puses pasipyle, o akmuo dia pat nukrito. O Zmones Pirntuku akmeni pradejo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo Zmogus. Sugyventi su Zmondmis negal6jo. ISvarb ji motina i3 narnq. Pasistate jis ioje vietoje, kur akmuo Puntuko akmuo

UTENOS

A

pshRtT|s

krito, pirki4. Nei jis pikejq dvasiq baidesi, nei gerqiq gerbe, o iS kitq tik juokdsi. Tai kai kito akmuo iS nelabqjq ran[q, iai t-iesiar ant pun_ tuko pirkios. Nuo to laiko puntuko niekas nemate, o akmen! jo vardu pradejo vadinti. Yra dar vienas padavimas, aiikinantis, kodel dis milZinas pramintas Pr)ntuku. Senoveje su auksu, gintaru, Silkais atvykgs narsus karZygys Puntukas ir pra3qs kunigaikSti Rimgaud4 dukters rankos. Bet krivis piie_ StaravQs, esqjijau paskirta dievams. lsgirdgs toki4 Zini4 puntukas ipykgs ir krivi nudejqs. UZ tai jaunikaitis ant akmens buvgs sudegintas, o akmuo

pavadintas

jo

vardu.

SEIMATIS, MOKO AKMUO Utenos rajono savivaldybe

rytineje dalyje. 5 kn

i

rytus nuo Tauragn4 yra akmenys Mokas ir

lo!,::o ^slvivoldyles nedidelis SeimotiCs kqimelis. Jame pupso tlu dideli Mokiukas.

Pasak legendos, dia kadaise gyveno i5mindius. pas jl visi apylinkiq imones eidavo pasitarti. Ilgainiui jie taip iprato iSminiiaus patarimais vadovautis, kad lekdavo pas jl del kiekvieno menkniekio ir patys visai atprato galvoti. UZsir[stino Mokas ir akmeniu pavirto - tegu Zmones savo protu gyvena. Kita.legenda pasakoja apie milZinq Mok4 su Zmona ir vaikais gyvenu_ . si prie3ingame Tafiragno

eZero krante. Kartq Seima susiruo5e bristi kitq I krant4. JVIokas su vaikais perbrido. O Mokiene paskendo. IS sielvarto Mokas ir pavirto akmeniu... TAU RAPILIO PI LIAKALN IS Utenos rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes rytindje daty.je, to, s tukt o Taurdp il io pi liaka I nis.

cmt

pietinio Tattragno elero kran_

kad vard4 jam davgs kunigaikitis .kalno_ _Pasakojama, vir5un€je auges storas qZuolas,

jo

Rigimundas. Kitados

Sovoje gyvengs vaidila, vaidilutes

ugni kDrenusios. {vedus krikSdionybg, ant kalno buvusi pastatyta baZnydia, tadiau po kiek laiko iSnykusi ir dabar esanti talno viau;e. Legenda byloja, kad kart4 vienas drqsuolis atidLiau paLvelgps tq duobp ir pai mat€s kalno gelmese apleistq baZnydi4 su iigriuvusiais altoriais, o viduje

UTENOS

APsKRrr s

groje apdulkeje vargonai. Ir dabar, Sv. Jono nakti, lygiai 12 valandq piliakalnis atsidengia vienai akimirkai ir tie, kurie turi geras akis, gali pamatyti tq baZnydi4. PASV ENTU PYS. P U NTU KO B ROLI S Anykiiiq rajono savivaldybe

Deiiniajame Svent1sios upes krante, 2 km i pietus nuo AnykiiiQ miesto, Anykiiiq iil€lio kraStovaizdiio draustinyje pupso valstybes saugomas gamtos objektas akmuo, vadinamas Pintuko broliu, arba Paiventupio akmeniu. Egli4 ir pu!4 uistotq.s, atrodo jis lyg didelis iveris, iikiiqs galvq ii iemds ir iisiZiojqs. Legenda pasakoja, kad seniai seniai buvo Salta Zierna. Vienq rytq Zmones atsikele ir ruo5esi apie savo namus, kai i5girdo kaZkq dundant, lyg tai griaustin! griaudZiant. Msi taip i5sigando, pamane, kad pasaulio pabaiga atejo. I5leke Zmones i laukq ir pamat6, kad krinta nuo dangaus didZiulis ugnies kamuolys. Nugalejg pirmqjq baimg, nudjo paZiureti ir pamate didZiuli akmeni. Smarkiai kisdamas jis beveik susmego i Zemg, tik nedidele jo dalis liko pavir5iuje. Vdliau Zmones ji pradejo vadinti Pintuko broliu, nes jis savo dydZiu pana5us i Pr)ntuk4. Riedulio auk5tis 1,85, ilgis - 5,94, o plotis - 4,7 m. ANYKSCIAI. MARCIUPYS IR MAREruPrc AKMUO Anykiilq rajono savivaldybE

Pietindje AnykiiiQ miesto dalyje tekq nedidelis Maiiiupio upelis. Jo slenyje vieniias rymo rausvas stambiagrudiio granito, ! virI4 kiek smaildjantis ovalo.formos riedulys. Tai Stavinq mitologinis akmuo, dar vadinamas Maiiiupio qkmeniu. Akmuo guli ilapioje vietoje, didele jo dalis nuskendusi i dumblynp.

ir

Padavimas sako, kad Mardiupls - niekada neuZ54lantis upelis, vasarq Ziem4 jame skgsdavg arkliai. Seniai seniai keliavo tuoktis i baLnydiq

jaunqjq pora - bajoraite ir neturtingas smuikininkas. Nuo akmens beSokdamas i kitq puse, jaunasis nuslydo ir lkrito vandenin. Kad ir kaip stengesi bajoraite ji gelbeti - nieko jai nei36jo, nebei5rydo ji savo mylimojo, pasiglemZe jl klastingas upelis. Nepakeldama Sirdies skausmo rr

kaltds, Soko ir nuotaka gelmdn. Nusiskandinusios bajoraites atminimui Zmones upell Maidiupiu pramrne. Dar pasakojama, kad kartq gyveng t€vai, kurie turdjg vieninteli slnq, bet neleidg jam vesti mylimos merginos. Tuomet Sis slapta pas jq nuvaLiavo ir susituokd. Kai jaunieji vaZiavo pro tq viettu kur teka upelis, tevai juos prakeike, sakydami: ,,Jei tu mlsq neklausei, nueik skradZiai Zemq!" Tada visos vestuvds ir susmego Zemdn. Nuo to laiko ir vadina upeli Maidiupiu. LABAN ORO G I RI A. SVENTAKM EN I S Moletq rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybAs ryfineje dalyje, 20 km nuo Mol6t4 prie Sirniy eZero, ialia Kraujeliqkaimo guli pilkai rusvas stambiagrudiio granito akmuo - gamtos paminklas. Akmens ilgis 3,1, plotis - 3, aukitis - I m. Pasak legendos, ant dirvondlio buvo akmuo. Atsikelg naujakuriai priri5o netoli to akmens aveles. Vakare ateina aveliq parsivesti, o jq nera. Taip pat dingo ir karves, ir kiti gyvuliai. Zmon6s emd vilko pedq ie5koti, bet nerado. Prie to akmens augo berZas. Ziiri vienq dienq - ir jo jau nebera. Pagaliau suprato Zmones, kad akmuo viskq ryja. Imta tq vietovq Kraujeliais vadinti. Nusprende Zmones pasikviesti Zyni ir paSventinti akmeni. Nuo to laiko akmuo daugiau nieko neberyja ir turi Sventakmenio vard4. IGNALINA lgnalinos rajono savivaldyb€

Ignalind - Ryt4 Lietuvos miestas, rajono savivaldybes centras, apsuptas miik4 ir eienq eierdli7. Pagrindind lgnalinos iiandienos ,, profes ija " - turizmas. Apie miesto atsiradimq sklando tokia legenda. Kadaise tose vietose stovejusi kunigaik5dio Budrio pilait6. Joje gyvenusi laiminga jauna pora - Ignas ir Lina, Budrio dukte. Bet uZsirUsting ant jrl dievai, nes Ignas buvgs kryZiuotis. Tada pilaite prasmegusi skradZiai Zem€, toje vietoje atsiradgs ilgio eZeras, o netoliese Saltindlis. Kai Zmones eme kurtis tenyk5diuose miSkuose, gyvenvietg isimylejeliq garbei pavadino Ignalini, o

Saltineli Linos a3aromis. Nuo

senov€s Zinomas Budriq kaimas, dabar

jau tapgs Ignalinos miesto dalimi, lyg ir patvirtina 5iq legend4.

UTENOS

APsKRrr s

GNUCry PILIAKALNIS lgnalinos rajono savivaldybd

Rajono savivaldybas vakarinije dalyje, apie 19 km i vakarus nuo Ignalinos, prie Linkmeno eiero stukso Ginitii4 piliakalnk. Tai dideld staiiailaite kalva, apaugusi med'iais. Slaitai siekia 16 20 m aukiti, juose yra teras4 liekan4. Manoma, kad iia stovdjusi Linkmenq pilis, 1373 m. sunaikinta kryZiuoii4. Kai Vllniaus kraltas buvo okupuotas lenk4 Giniiiai atsidurd netoli demarkacijos linijos. Ant piliakalnio m|gdavo uZkopti Lietuvos prezidenlas Antanas Smetona. 1934 m. minint Smetonos 60-meti, ant piliakalnio buvo pasodintas qiuolas, prie kurio pasienio policininkai 1937 m. pastati atminimo akmeni. liuolas nudiiuvo, taiiau akmuo su iraiu pergyveno karq stalinmeti. Legenda pasakoja, kad kart4 vaikai gan6 gyvulius prie Ginidiq piliakalnio. D[kdami jie imet€ ! ur-vq vieno vaiko kepurg. Vaikas bijojo be kepurds griZti namo, toddl piemenys su virve ji nuleido urvan. Nusileidgs Zemyn, vaikas pri€jo duris, atidare jas ir pamate senutq. Si atidave jam kepurp ir dar aukso mai5eli pridejo. Vaikai i3trauke laimingqj! i viriq. lSvydg dovanas, labai jam pavydejo. Tada dar vienas piemuo sumane l[sti ! uryq. Nuleido ir 5i, bet jis pataike i kareivio duris. Kareivis kad uZriko ant to vaiko, vaikas sudrebejo ir norejo begti, bet buvo sudiuptas, nuneStas i tamsi4 kamarq ir uZdarytas. Kiti vaikai lauk6 lauke prie urvo, bet taip savo draugo ir nebeiSvydo. Tas urvas ir dabar yra. Sako, i5 jo girdisi varpais skambinant. Gal ten ir baZnydia yra.

SALAKAS. KUNIGOKALNIS zara5q rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds pietindje dalyje, prie Stilako miestelio yra alkakalnis, vadinamas Kunig6kalniu. Kadaise ant to kalno buvo benediktinl{ vienuolynas ir balnyiia, kuri4 rfisiuose laidojo kunigus ir vienuolius. ISlikgs padavimas pasakoja apie baudZiavos laikais Silako apylink6se gyvenusi kunigq kuris turejo labai daug Zem€s. Su darbininkais, dirbusiais jam, kunigas elgesi liauriai ir negailestingai: vargino juos sunkiais darbais, daZnai mu5davo. Kunigo laukuose buvo didelis kalnas, nuo kurio jis stebddavo savo darbininkus. Zmones ji pavadino Kunig6kalniu.

UTENOS

APSKR

rs

SALAKAS Zarasq rajono savivaldybe

Sdlako miestelis, isikfirqs ant L odiio eZerc kranto, i pietus nuo rajono savivaldybds centro, raiytiniuose ialtiniuose minimas nuo 1387 m. Skaitant nuo galo, miestelio vardas ,,Sakalas". Padavimai sako, kad Silak4 ikDre kunigaik5tis Utenis. Legendose 36lakas - didZiulis 7 varstq ilgio ir 7 varstq plodio miestas, su 7 baZnydiom, 7 vienuolynais ir pilimi keistu DidZiosios Labos pavadinirnu. Senoveje dia buvo daug giriq ir rnedZiojamq Zveriq. S6lakas buvps Lietuvos didZi[nr1 medZiokles centras. MedZiokliai augindavo sakalus, del to vietove gavusi Sakalo vardq. Bet kad Zveriq globejas Girinis nelmintq medZiotojrl uZmadiq, jie sugalvojo vietovQ vadinti iS kito ZodZio galo taip ji ir vadinama po Siai dienai. Kita legenda pasakoja, kad senais laikais 5i vietove buvusi apsupta eZerq ir pane5ejusi i salq. Ten gyveno daugiausia Zvejai, kuriuos apylinkiq Zmones vadino salokais, tai yra salos gyventojais, o kaim4 - S6laku. INDRAJA Zarasq rajono savivaldybd

Siaurds ryt4 Lietuvos upd, Inclrajd, prasideda I0 km i ,iuurq nu
UTENOS

A

Ps[Rrrs

KU KLIAI. BAISUSIS KALNELIS Zarasq rajono savivaldybe

Baisusis kalnelis yra rajono savivaldybds centrineje dalyje, l5 km ivakarus nuo ZarasQ, prie KukliQ kaimo. Jis dainai vadinamas KukliQ piliakalniu. Kalnas apaugqs krumais, o pro ji eina kelias 13 AviliQ i Zdrasus. Legenda pasakoja, kad kadaise Sioje apylinkeje buvo dvaras. Jo ponas buvo didelis bedievis, o uredas labai Ziaurus. Kartq rudenl baudZiauninkai pjove vasarojrl. Ziaurusis uredas panoro dirbantiuosius nubausti

jojo pro juos su bizfinu, bet prie pat kalnelio arklys suklupo. Supyko uredas ir nusikeikgs tare: ,,Jei kit4 kart4 suklupsi, tai sprand4 nusuksiu!" Vos tik uZjojo ant kalnelio, arklys staiga suklupo ir krisdamas sprand4 nusisuko. Uredas hrito nuo arklio ir uZsimuie. SuZinojqs apie uredo mirti, supykgs ponas liepe nelaimeli palaidoti su kepure ant 3io

ir

raitas

kalnelio, Salia vie5kelio. Nuo tada dia praddjo vaidentis Zmones g4sdinandios baidykles.

Kartq nakti Zmogui vaZiuojant Siuo kalneliu, nusmuko veZimo ratas. Zmogus ji uZmove, bet greitai vel pastebejo beriedanti savo veZimaidio ratq Ilgai vargo ir kamavosi jis su Sita beda: niekaip nepavyko rato uZmauti. Pagaliau ratas nurieddjo pakaln€n ir dingo. Rytojaus dienq Zmon€s rado rat4 [keltq i berzo vir5lnq...

Kiti

pasakoja Stai ke atsitikus: vienam Zmogui vaziuojant per Baisrli kalneli dvylikt4 valandq nakties, arklys pastate ausis ir pradejo pmnk5ti, o pats veZimas taip pasunkejo, kad gyvulys jo net pajudinti nebegalejo. Atsisuko Zmogus atgal, o veZimas pilnas visokiq keistq daiktq: arklio Slaunq, Zmoniq kaulr+, Sautuvrl... Bet tuo laiku gaidys sugiedojo, kaZin kas klaikiai suspiege ir viskas pranyko neZinioje.

ZARASAI. ZARASAICIO EZERAS ZarasLl rajono savivaldybd

EZeras tyvuliuoja miesto pietrytineje dalyje. Zctrasditis - tarsi jqunesnysis Zdraso brolis. Jo plotas 32 ha, ilgis 1,9 km, didiiausias plotis 0,6 km. Krantai vingiuoti, aukiti, apaugq puiynais. Siauru sqsiauriu jis jungiasi su Bdlto eieru.

Apie Zarasdrtl legendos porina, kad toje vietoje, kur dabar ritasi jo vandenys, kitados buvo auk5tas kalnas, ant kurio stovejo baZnyiia. Bet kartq per sumq baZnydia su daugybe joje buvusiq Zmoniq prasmego, o kalno vietoje atsirado ezeras. IS kafto po Sio atsitikimo, kol dar matesi bok5to vir5[nd ir kryZius, kasdien dvyliktq valand4 vis skambedavo varpai: Siokiomis dienomis tyliai, o Sventadieniais - garsiai. Bet bokitui nuskendus, varpai visam laikui nutilo. LAUKESO EZERAS Zarasq rajono savivaldybd

Lqfikesas telkSo 3 km ! iiaures rytus nuo Zaras4, prie Lietuvos Latvijos valstybinds sienos. Eieras, dar vadinamas Smdtvni, uiima 102 ha plotcL jo ilgis 2,3 km, didliausias gylis 15,5 m. prie jo yra Sm€lines ir Laukes1s kaimqi.

Yra iSlikgs toks padavimas. Syki jaunikaitis Zvejojo meSkerg imerkgs. Staiga i5 vandens i5niro laivas, kuriame s6dejo balta kaip drobe mergaite,

o Salia jos tupejo baisus suo. Zveji apeme baime. Bet staiga mergait€ prabilo: ,,Nebijok, ad esu nelaiminga ir uZkeikta na5laite. Tu gali mane iSgelbeti. Skubiai pavadink kunig4 ir papra5ykji, kad Sioje vietoje miiias atlaikytq. Tada ad tapsiu laisva." Jaunikaidio pakviestas kunigas apsirenge mi5iq rubais ir jau buvo jas belaikantis, bet ZiDri - manipulas pamiritas, todel mi5ios liko nelaikytos. Mergaite vel i5nere i5 vandens ir lir.rdna tare: ,,Man lemta dar Simtus metelirl vargti ir kenteti poZemio karalysteje, Sio Suns saugomai..... Su Siais ZodZiais mergaite iSnyko laukti kitos progos nuimti uZkeikimq ir daugiau jos niekas nebematd SVENT) EZERAS Zarasq rajono savivaldybd

_ Netoli Smdlvy kaimo, 12 km i pietus nuo Zaras4 bangeles varineja Sveiilo eZeras. Jo plotas 442 ha, ilgis 3 km, didiiausias plotis 2,1 km, dt dZiausias gylis 18,2 m. Del vandens skaidrumo jis vadinamas lietuviikuoju Baikalu: nuo kalnelio galima slebeti jame .,ykstant! povandenini gyvenimq. Eieras unikalus tuo, kad nuo 1938 iki 1974 m. nuseko net 2,8 m.

IJTENOS APsKRrls

Legenda

mini, kad seniai, labai seniai Sveflto eZero visai

nebuvq, i5siverZqs i5 Zemds vanduo, apsemqs baZnydi4 ir pladias apylinkes. Taip vietoj maldos namq atsiradqs eZeras, kuri Zmonds ddl paskendusios Sventoves pavadino Svefitu.

ojo vietoje stovejusi baLnytia. Bet veliau

MELETINIO EZERAS Zarasq rajono savivaldybd

Meletinis, arba Malatinis, eleras DusetQ kraite, rajono savivaldybds vaknrindje dalyje, 32 km nuo Zarasil. Jo plotas 32 ha, ilgis 1,1 km, plotis 0,5 km. Eieras rininis, jo krantai aukiti, stot s, daugiausia apaugq miiku. Pasak legendos, dia geniau dvyliktq valandq nakties kaZkas vaidendavosi. Kartq vaZiavo Zmogus paeZere ir pamate maZame laivelyje mergaitQ. Ji, pasvirusi i krant4 6me Zmogq pra5yti, kad jis ardiau prieitq. Zmogus, priejgs ardiau, pamat6, kad laivelis pilnas aukso. Zmogus paklause: ,,IS kur dia auksas?" Tuo metu mergaite, nieko neatsakiusi, pradingo su visu auksu. Zmogus labai persigando, parvaZitvo namo ir ilgai sirgo. Kita legenda pasakoja, kad vietoj Sio eZero buvgs SunteZerio dvaras. To dvaro ponas buvo labai piktas. UZ tai jL kaZkas pakord, o dvarq prakeike: dvaras nugrimzdo, o jo vietoje liko tik eZeras. Sako, kad po eLerq plaukiojanti aukso laiveliu mergaitd - nelaimelio pono dukte.

EIAUNj

EZERAS

Zarasq rajono savivaldybd

Sis eZeras telkio 5 km i iiaurq nuo Dusetil, rajono savivaldybds vakarindje dalyje, SartQ regioninio parko teritorijoje, 33 km nuo Zarasfi. Visokius dalykus pasakoja apie Ci6uno eZer4 Zmonds, porina, kad kadaise vienoje jo puseje gyveno Zvejys Ciaunius. o kitoje medZiotojas Zvirblis, kuris turdjo nepaprastai graziq dukteri Meilutg. iiaunius ir Meilut€ pamilo vienas kitq, bet negalejo b[ti drauge, nes medZiotojas Zvirblis labai prie5taravo Siai meilei. Jaunuoliai slapukavo: iiaunius vidumakti atplaukdavo pas Meilutq, o 5i iSbdgdavo i5 namq jo pasitikti. Vienq kart4 Zvejys nesulauke mylimosios, griZo i savo laiveli ir nordjo plaukti namo, bet pamatd jame mergelg. eiaunius, manydamas, kad tai Meilute, Soko i laiv4. Bet rastoji laive Soko i vandeni ir pasin€rd. Jaunuolis, bijodamas netekti mylimosios, taip pat paskui jq i eZerq Soko. Tuo metu mergel6 laume pagriebd Zvej[ ir pranyko eZero gelmese. Meilute, suZinojusi apie eiauniaus likim4 per dienas naktis sededavo ant eZero kranto ir gailiai verkdavo. Bet aSaros jai niekuo nepa-

UTENOS aPsKRrr

s

ddjo - Ciaunius daugiau nebegrlZo, pavirto baubliu ir pradejo graudZiai vaitoti. Kartq Meilute pamate laumg, kuri plaukiodama vandeniu lelijas skyne, vainik4 pyne ir kaZkokiq dainelp niiiniavo- Noredama atker5yti Meilute Soko ant laum6s: ,,Atiduok, laume ragane, mano mylimq bernel[!" Bet tuo tarpu ir jq laume pasigavo ir panardino i eZero gelmes. Meilute virto lak5tingala, kuri vasar4 per dienas ir naktis diulbedavo

miSko tankumyne.

Nuo tol eZerq vadina ii6unu, o mi5kq prie

jo

Zvirbliasale.

SUVIEKAS. KAUSELIO EZERAS Zarasq rajono savivaldyb6

Prie Siviekn, liaurineje rajono savivaldybds dalyje, 19 km nuo ZarasQ, tyvuliuoja Kaui€lio eleras. Padavimas pasakoja, kad senq senoveje velnias, pasisdmgs i5 jfiros vandens, ejo uZlieti baZnydios, tadiau beeinant uZgiedojo gaidys ir kau54 su vandeniu velnias turejo palikti, o pats sprukti i pragarq. Toje vietoje, kur liko vandens kauias, atsirado Kau56lio eZeras. Pasak kito padavimo, kartq velnias panoro patikrinti, kuriame eZere - Dirdq ar Cidirio, yra daugiau vandens. Velnias i5matavo ir pamate, kad eidirio eZere vandens yra daugiau. Tada jis paem6 kau54 ir nesiojo vanden[ [ Dirdq eZer4 norddamas i3lyginti skirtum4 Taip jam besidar-

buojant, pragydo gaidys, kauias i5krito, velnias paspruko, o i5 kauso i5sipylqs vanduo virto eZeru, dabar vadinamu KauSelii. SUVIEKAS. MAGAZI NO KALNAS Zarasq rajono savivaldybe

Rajono savivaldybds liaurindje dalyje, 19 km i Siaurq nuo Zarasfi, Sivieko kaime yra kalnelis, vadinamas Magazino kclnu. Stai kq apie ji pasakoja legenda. Kadaise ant kalno buvo pasrarytas mlro r[sys, i kuri aplinkiniai gyventojai rudeni prine5davo javq ir kitokiq gerybiq. Bet po kiek laiko valdZia nupirko 5i rusi ir irenge ginklq sandeli, kur! saugodavo kareiviai. Kartq vienas sargybinis dvylikt4 valandq nakties netoli rUsio pamate maZq berniukq. Drqsiam kareiviui par[po prie jo prieiti ardiau, bet vaikas nuo jo vis tolinosi, begdamas rlsio link. lejgs i rnsl, taip trenke durimis, kad kareivis net apvifto, o r[sys su visais ginklais i kalno vidq prasmego.

SUVIEKAS. ZYTKALNIS Zarasq rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybds liaurindje dalyje, 19 km i iiaurq nuo Zarasq, Sinieko eZero paktant€je stovi garsus kalnas, vadinamas Zytkalniu. Pasakojama, kad Sirviekq kadaise valde narsus kunigaikStis Zytas. Kartq j[ uZpuold kalavijuodiai, kurie buvo isitvirtine Dinaburgo pilyje. Zytas narsiai gyndsi ir prieius nugalejo. Siai pergalei iamZinti jis isake kariams supilti auk5tq kaln4. Po metq kalavijuodiai antr4 kart4 iS pasalq uZpuole Zyt4 Nors lietuviai ir dabar narsiai kovojo, bet buvo nugaleti. Siame mlSyje Zuvo ir karingasis Sivieko kunigaikStis Zytas. Jo klnas buvo sudegintas ir kalne palaidotas, o kalnas praddtas vadinti Zytkalniu. arba Zytkapru. KNIPISKES. RAGAN IJ KALNAS Zarasq rajono savivaldybd

Knipi| kds y'ra kaimelis raj ono s av ivaldybes i iauriniame pakra{ tyj e, 16 km i iiaurq nuo ZarasQ. Ragan4 kalnas stovi Knipiiki4 kaimo 2emije, Ciiirio eiero pakrantdje. Apie ji yra iilikq keli padavimai. Pasakojama, kad baudZiavos laikais, Joniniq idvakarbse, vienas bernas, pavargQs nuo darbq, nuejo klojiman pogulio, atsigule ir snaud6. Klojiman atejo trys mergos ir, nepastebejusios berno, i5sirinko tris kelmus, vadinamuosius arklius, ir nutare joti Kijevan. Bernui pasidard ldomu paZirlreti, kas gi bus toliau, toddl jis nepastebetas atsihrpe ant vieno kelmo, kartu su mergomis pakilo i or4 ir nuskrido i Kijevq. Kit4 dien4 mergos sutiko bemq Kijevo turguje ir klaus6, ar jis nera raganius. Bernas papasakojo vis4 teisybg ir emd pra5yti, kad ji vel gr4Zintq Lietuvon. Mergos sutiko, padme i3 jo garbes Zodi paslapti saugoti ir parskraidino namo. Tadiau paslapties bemas nei5laike ir 5l nuotykI papasakojo draugui. Sis - kitiems. SuZinojo dvaro ponas, isake visas tris mergas sugauti, suri5ti ir sudeginti kaip raganas. Sios i5 kerSto iskunde berno suiad6tinq, kad ir esanti

ji

ragana, ir dar didesne nei jos. Ponas liepe sudeginti ir jq. Raganos ir nekalta mergina buvo sudegintos, o bernas iSprotejo. Taip jis buvo nubaustas uZ duoto ZodZio nesilaikyme.

Kiti dar pamena pasakojimus apie ant Sio kalno pasirodandias ir Zmones beg4sdinandias baidykles. Naktimis trys raganos ateidavusios ir neatsargius Zmones pasmaugdavusios, o vasar4 dia jokia 2o16 neaugdavusi. Kartq trys narsfls vyrai nuejo nakti ant kalno, sugavo raganas ir i vandens kubilq

UTENOS

APsKRrr s

imete. Viena ragana panere i5 karto, o dvi liko pllduriuoti ant vandens. Vyrai Sias dvi raganas uZmu5e, o pasinenrsiq paleido. Nuo tada tas kalnas i5 karto apaugo Zole, iSnyko vaiduokliai ir baig€si Zmoniq g4sdinimai. GOLUBTSKA PtLIAKALNIS Zarasq rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes centrineje dalyje, l2 km i vakarus nuo Zarasti, prie Avilio eiero iiaurinio kranto, ialia buvusio Golubiiki4 kaimo yra to paties vardo piliakalnis, kur! imonds vadina Odakalniu.

Apie GolubiSkiq piliakalni padavimas pasakoja: kart4 [ Siq apylinkg atsibaste Svedai, kurie labai vargino Zmones. Lietuviai niekaip negalejo jq iveikti. Tuo laiku atsirado vienas gudragalvis, pavarde Ju5kenas. Jis su5auk€ narsiausius kareivius ir liepe jierns papjauti 100 galvijrl, o tada nulupti jq odas. Veliau Juik€no isakymu kareiviai buvo apvilkti galvijq odomis ir apnlpinti ginklais. Taip apsirengg lietuviai netiketai uZpuole prie54: Svedai labai i5sigando ir buvo sumuSti. Zuvusieji m[Syje ten pat ir palaidoti, o pats kalnas taip ir liko Odakalniu pavadintas. DEGUCIU PILIAKALNIS Zarasq rajono savivaldyba

Rajono savivaldybes centrineje dalyje, l5 km i pietvakarius nuo ZarasQ, GraZittes regioniniame parke esantis piliakalnis, kartqis vadinamas Ai .s.tmanio vardu, yra netoli Deguii4 kaimo, prie Samd.nio eiero. Tai didelds kalvos viriund, kurios status (vakarinis ir pietvakarinis)

ilaitai siekia 15 m aukiti. Paiiqme kalvos viriuje beveik apskrita 25m skersmens aikikle, Zemiau kurios (apie 3,5 m) yra 1,2 m aultiiio ir 120 m ilgio pylimas. Piliakalnio iiorinis llaitas yra apie 3 m aukiiio. Zemiau dar vienas apie I m aukiiio 50 m ilgio pylimas. Pasakojama, kad anksdiau i 5! piliakalni ejo slaptas kelias per greta esandiq UZusamanio bal4 Kiti teigia, kad dia buvo lsik[rEs Emilijos Pliaterytes sukileliq Stabas. Padavimas pasakoja, kad Degr)diq piliakalnis atsirado dar tais laikais, kai po m0sq Zemg vaikidiojo milZinai. Vienas toks milZinas, vardu Samanis, paeme Zemiq saujq ir supyle je kitoje vietoje. Tuomet toje vietoje, i5 kurios Zeme buvo paimta, atsirado Saminio eLeras, o i5 supiltq Zemiq saujos - i5dygo piliakalnis.

MANTU LtsKtA PtLtAKALNtS Zarasq rajono savivaldybe

Piliakalnis yra rajono savivaldybds iiaurinije dalyje, 24 km i Siaurds vakarus nuo ZarasQ ir apie 0,5 km i tuos paiius iiaurds vakarus nuo Maniuli{ki4 kaimo, prie Kumpu1lio eiero. Piliakalnio ilaitai status ir siekia l4 m auklti. Viriuje 50x25 m dydiio oikikle, kurios pqkraiiiuose yra 0,8 1,2 m kultirinis sluoksnis.

ji

Zmones apie ManiiliSkiq piliakalnI pasakoja, kad 1655 m. supylQ Svedai, tuo noredami pagerbti savo kariq laimejimus Lietuvoje ir iamZinti jos uZkariavim4 Dirbant i5tisas dienas ir naktis piliakalnis supiltas es4 kariq kepuremis. Nors ir pailsg, kariai su dZiaugsmu sveiking karalirl ir linkejq jam bflti tokiam galingam, kaip ir ManiirliSkiq piliakalnis...

Kitas padavimas apie Maniili5kiq piliakalni pasakoja kadaise Aleksandrav6leje gyvenus bedievi ponq. Jo valdas uZkariavQ vokiediai kardininkai buvg iSvyti lietuvirl. Cia likqs tik vienas kardininkrl karininkas ir apsigyvenEs pas bediev[ pon4. Karininkas emgsis ji mokyti tikybos dalykq ir tuo uZrustintas ponas nunuodijgs mokytojfu o jo kun4 liepEs nuveZti i Maniili5kir4 balnyti4 o Siq apipilti Zememis. Nuo tada ir atsiradgs Sis paslaptingas i baZnydiq panaSus piliakalnis... Yra pasakojama, kad greta piliakalnio guli didokas, plok5dias akmuo, o po juo pasleptas lobis. Jei nori paimti t4 lobi, reikia i5 to akmens pasiimti akmenuk4 isid€ti I burnq ir ne5ioti tris paras nepratariant ne LodLio. Tredios paros vidumaktyje reikia ateiti prie to plok5dio akmens ir pabelsti i ji burnoje neiiotu akmenuku. Tik tada jis pakils auk5tyn - tuomet imk uZburtq lobirl kiek nori, i valias! Visa beda, kad iki Siol niekas negaldjo iSlaikyti akmenuko nekalbedamas net tris paras. Taip ir liko uZburti lobiai po juos saugandiu akmeniu. vELtKUSK\A PtLtAKALNtS Zarasq rajono savivaldyb6

Pasienyje su Rdki{kio rajono savivaldybe, 21 km ivakarus nuo Zarasiq, Sarftf regioniniame parke, apie 1 km i Siaurq nuo Velikuiki4 kaimo, tarp SartQ ir Zdlvds eier4 yra Velikuiki1 piliak(tlnis. I3 iiaur1s ji juosia eZeras, ii ryt4 ir pietl{ dirvonuojantys laukai. Slaitai i3 Sarttl eZero pusds status, 18-19 m aukiiio, o nuo lauk4 pusds 4 m aukiiio.

UTENOS

ApsKR Tts

Senoveje ant to piliakalnio stovdjo dvaras, o pef Sartq eZerq buvo nutiestas geleZinis tiltas, pakabintas ant kaZkokiq kabliq ir geleZiniq stulpq.

Seneliai pasakoja, kad atejusi kaZkokia milZinq kariuomene ejo.per tq geleZini tiltq ir ji eidama sulauZe. Ponas, kuris gyveno ant piliakalnio, pasake, kad jei tq tiltq sulauZ6, lai ir jo dvaras eina po Zeme. I5rare ponas tuos ZodZius - ir staiga dvaras nudjo per Zemes! IS ten veliau i5eidavo labai graii panel6. Rankose laikydarna katiliuk4 kartais ji vaikSdiodama juokdavosi, Sokdavo, Zaisdavo arba verkdavo. Vienq kart4 Zmogus nudjo ant piliakalnio ganyti arkliq. Pavarggs buvo, tad atsigule. Bet staiga iigirdo arklius prunkSdiant - greitai paSoko ir pamate einandie graLiq panelg. Rankoje ji turejo katiliuk4 Zmogetis iSsigando. greitai persiZegnojo. GraZuole garsiai nusijuoke ir nepastebeta kaZkur dingo. Zmones pasakoja, kad ten vaidendavosi pinigai - tik reikejg su5erti per tq katiliuk4 kuri mergina laikydavo rankose, ir i5 jo bDtq pabirg pinigai. VAJ AS IS KI S, M ARTY N KALN IS Zarasq rajono savivaldybd

Vajasilkis - nedidelis kaimelis rajono pietvakariniame pakraityje, 25 km nuo Zarasil. Apie Vajasiikio apylinki4 kalvas sud,lta daug idomi4 padavim4. Juose minimas ir Martynkalnis. Seniai, labai seniai i MurliSkio smuklg i5 Davainiq atvaZiavo Martynas Barisa. Zmogelis taip pasigere, kad nebesurado kelio namo. Bltdinedamas atsidure SlepediQ kaimo galulaukese, ties kalnu. iia degtines ir buvo supleiytas i gabalus. Visa tai matd kiSkis. Jis padiupo gabalq raudonq Maftyno mar5kiniq - juose ir buvo nelaimelio girtuoklio siela. Neturejo ji vietos Zemdje: vis klaidZiojo ir g4sdino Zmones. Sako, kad Bios vietos labai bijojo vaikai ir ne tik jie: girtuokliai irgi iS tolo aplenkdavo Martynkalni. Keisti dalykai ant jo ddjosi: medZiai savo Sakomis draskydavo grlZtandius namo i3 smukles. Gerai, kad smukld sugriuvo, tada ir vargSo Martyno siela nustojo vaidentis. LAPELTSKiS. RAGANTJ SOSTO AKMUO Zarasq rajono savivaldybe

Mitologinis akmuo yra rajono savivaldybds ryfineje dolyje, l2 km nuo Zarastl, prie kelio Zarasai-Tuimantas, 30 m i vakarus nuo Lapeliiki4 kaimo sen4jy kapiniq. Apsamanojqs pilko granito alonuo yr.1 nupjauto

UTENOS APsKRrrs

kugio formos. Jo aukitis 2 m, skersmuo 2,5 m. Akmens

lyje yra 1,07x0,70m dydZio

ir

viriutinije

da-

0,30 0,40 m aukiiio iduba, vadinama

Ragan4 sostu. Raganq sosto pavadinimas padavime taip ai5kinamas: senq senovdje,

dar tada, kai Zemeje vie5patavo raganos, jos sededavo ant akmens ir graZiai dainuodavo - ypad keliu pravaZiuojant jauniems vaikinams. Pastarieji suzaveti jq dainomis prisiartindavo prie akmens, o raganos tuomet diupdavo jaunuoli ir ji myluodavo tol, kol nelaimelis mirdavo. KtEeU EZERAS Zarasq rajono savivaldybe

Rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 9 km i iiaurq nuo Zardsq, netoli StelmuZds qZuolo tyvuliuoja Kieiiq eieras. Jo plotas t7 ha, ilgis 0,8 km, plotis 0,3 km, didiiausias gylis 8,8 m. EZeras rininis, jo krantai aukiti. Padavirnas pasakoja, kad ten, kur dabar tyvuliuoja eZeras, kitados dunksojo didZiuliai didiko rfimai. Keistas tai buvo dvaras, nes stovejo jis ne ant kalno, bet iduboje. Ziaurus ponas gyveno tuose rumuose. Jis enge Zmones, sau turtus kraudamas. Kart4 anksti pavasari, kai baudZiauninkai pirmq kartq i5ejo i laukus dirbti, atsirado maZas seneliukas. Smulkus jo veidelis buvo i5vagotas raukiliq, o smakrq denge ve5li balta barzdel6. Atsistojgs prie3 dirbandius, senukas laibu balseliu su5uko: ,Nesistenkite gerai dirbti. Greitai dvaro dia jau nebebus. Vietoj dvaro augs didZiules Zoles kiediai. Paskui uZeis dideld li[tis ir kiediq laukas virs eZeru..." ISklause Zmonds senelio, galvomis palingavo. Bet nespejo atsitoketi, kai senelis dingo. ISnyko taip pat staigiai, kaip ir atsirado. SusiZvalge Zmones itariai, bet darbq nemete. Kitq rytq atejg dirbti visi nustebo, nes prie dvaro buvo priaugp daug keistq Zoliq. Ponas liepe jas rauti ir naikinti. Kad ir kaip pluSdjo Zmonds, bet darbo vaisiq nebuvo matyti. Kit4 rytA Zoles uZaugo daug didesnes... Ir vel tri[sd Zmonds, bet veltui: Zoles, rodos, augo ne dienomis, bet valandomis. T4dien, kai saule nusileido ir Zmonds eme skirstytis i namus, dangus staiga pajuodo, pakilo v€jas, grdsmingus Zaibus 6m6 svaidyti grumojantis Perkfinas ir kad prapliupo lietus ne la5ais lijo, bet srove vanduo tekejo. Niekas i5 namq nosies

-

-

i tq vietq kurioje dunksojo pono dvaras, paskendgs neiSbrendamame kiediq miSke. ki5ti nedriso - taip baisu buvo lauke. Visas vanduo tekejo

UTENOS

APsKfi Trs

Kai trediq dienq dangus pra5vito ir nustojo lyti, Zmones toje vietoje, kur stovejo dvaras, iSvydo tyvuliuojant[ dideli vandens plot4. iia atsiradus! eLerq jie pavadino Kiediq vardu. SALINIO EZERAS Zarasq rajono savivaldybd

Daug eienl puoiia DusetQ apylinkes. Salinis nedidelis eieras rajono savivaldyb€s vakarin€je dalyje. Jis yra i liaurq nuo Vosgdlitl piliakalnio. Legenda pasakoja, kad kadaise prie jo gyveno ragana Saline: sededama ant kranto, ji vis gaudydavo Zuvis. Kartq ragana sugavo labai didelg Zuvi, kuri j4 padi4 nutrauke i eZero dugnq ir nuskandino. I5 mirusios raganos radosi sala, kuriq Zmones pavadino Saline, o pati eZerq Saliniir. SARTAI Zarasq rajono savivaldybd

Sartal

-

tai penktas pagal dydi musq ialies eieras, kurio plotas

13,3 ky. km. Vienas graiiausitq Lietuvos eiert4 su vaizdingomis pakrantemis. Daugiaiakis tarsi briedZio ragai eZeras nutisqs ii piet4 i iiaurq

apie 15 km. O jo plotis vidutiniikai tik apie 950 m. Sartai - ilgiausiq krqnto linijq Lietuvoje turintis e1eras, norint ji apeiti reikeh4 nu2ingsniuoti 79 km. Eiero vardo atsiradimq aiikina legendos.

jq pasakoja, kad Dusetosd gyveno labai doras ponas. Jis pastate dia baZnydiq ir nupirko Rygoje dideli varp4 pakik5tijo ji Jonu. Varpas buvo labai didelis ir be galo sunkus. I5 Rygos Zmones varp4 vei.E Li,ema, rogemis per eZerq dvylikos sartrl arkliq kinkiniu. Bet staiga ledas ilnZo ir varpas su visais sardiais nuskendo. Kit4 dienq Jonas su triukdmu i5kilo ir prad€jo skambeti. Zmonds nor6jo ji i5traukti, bet niekaip negalejo. Po trijq dienq varpas vel iSkilo, sugaude ir amZinai nuskendo. Tada toje vietoje pakilo bangos, susisuko didZiausi verpetai ir suskilo ledai. Tais metais kaskart, kai tik suskambedavo DusetQ baZnydios varpai, Jonas, guledamas dugne, graudZiai gausdavo. Dabar jis apsitraukd rudimis ir Viena

visai nutilo. Nuskendusirl sartq Zirgq atminimui eZerq eme vadinti Sartais. Nuo to laiko pladiqjq Dusetq apylinkiq gyventojai kasmet vasario 2 d., per Grabnydias, suvaZiuoja ant Sartf eZero i Zirgq lenktynes, vel bando ledo stiprumq ir savo arkliq eiklum4

UTENOS

SartQ eiero

APs

KRlns

iirg4 lenktynds istoriniuose ialtiniuose pirmq kartq pao 1905 m. jos virto tradicindmis.

min€tos 1795 m.,

Dar viena legenda susijusi su Siq lenktyniq pradZia. Esq Dusetosd gyji atejqs baudZiauninkas su graZuole nuotaka. Ponas sumanqs paverZti mergin4. Pasiulgs vaikinui palenktyniauti Zirgais ant Sart! eZero ledo kas laimesiqs, tam ir atiteksianti mergina. Pasikink€ ponas eikliausius ristfinus, o vaikinas buvo atvaZiavgs su sena kumele. Si 6m6 ir laimejo lenktynes. InirSo ponas ir liepe nuplakti lenkvenEs Ziaurus ponas. Kartq pas

tyniq laimetoj4. Tuo metu po Ziauraus pono kojomis triok5telejo ledas, ir eZero gelme prarijo ji su visais Zirgais. Laimingi baudZiauninkai su savo arkliais nuo to karto vis varZosi ant Sarti ledo. DUSETOS Zarasq rajono savivaldybd

Lietuvos rytiniame palcraityje, 26 km ivakarus nuo ZarasQ, pietiniame Sartfi eiero krante ilsidbstqs Dusetil miestelis. Jo vqrdas minimas nuo 1259 m. Mindaugo raituose. Padavimai byloja apie Dusetq vardo atsiradimq. Kart4 keliavo Zmogus i5 Zarasrl i Roki5ki ir vedesi du jaudius. KryZkeleje sustojo pailseti: priri3o jaudius, pavalge ir nuejo atsigerti. Bet sugriZgs jaudiq neberado. Jq vietoje gulejo pamesti du sietai. Nuo to laiko 5i vieta buvo vadinama ,,Du sietu". Laikui begant dia isik[re miestelis, pavadinimu Dirsetos. Kita legenda primena neramius laikus. Kartq vienas ponas vaZiavo nuo kapq per didelius mi5kus, ji uZpuole ple5ikai ir prad€jo dusinti. Bet ponas laimingai iSsigelbejo. Gr[Zqs ! t4 viet4 jis pastate baZnydi4 ir pavadino j4 Dusetomis. VOSGELIU PILIAKALNIS Zarasq rajono savivaldybd

ZarasQ rajono savivaldybds vakariniame pakraityje, netoli ribos su ROkifkio rajono savivaldybe, iisidesrcs VosgEIi4kaimas, ialia kurio rymo ispudingas Vosg|li4 piliakalnis ir telkio to paties vardo eieriukas. Piliakalnis - 40 m aukiiio naturali kalva, kurios radiniai priklauso ne' olitui naujajam akmens amiiui. Kartais jis vadinamas ir Dragdliikit4

piliakalniu.

Yra padavimas, pasakojantis apie labai senus laikus, kai Vosg6liq piliakalnio dar nebuvo, o jo vietoje stovejo grazi raganos Laumds-Baubes pastatyta baZnydia. Pati ragana buvo nedaili, viena akimi Zvaira. Kasdien Laume-Baube ant oZio atjodavo i baZnydi4. Jos raktininkas pirmiausia ragan4 ileisdavo, o tik paskui Zmones. Bet kart4 raktininkas i baZnydiq pirma Zmones ileido... Ragana labai supyko, raktininke istDme bqZnydion, ateme i5 jo raktus, uZrakino duris ir, su5aukusi daugybg raganr6 [sake joms Zememis uZpilti baZnydi4 Taip ir atsirado Vosg6liq piliakalnis. Raktus piktoji paslepd po dideliu Slaite gulindiu akmeniu, pati nub6go prie eZero ir nusiskandino. Seniau daug kas girddjo, kaip iS poZemio baZnydios Zmones pagalbos Saukesi. Kitas padavimas pasakoja, kad piliakalnio vietoje seniau buvusi baZnydia, bet ji labai nepatikusi vietiniam velniui. Velnias nordjqs jq.uZpilti ir, beimdamas Zemes, iSkasgs greta eZereli ir kriauklais uZpylqs baLny(,iq. Bet niekaip negalejo pasl6pti durq. Tada jis paeme dideli akmeni ir mane juo duris uZversti. Bet kaip tik tuo meru uZgiedojo gaidys, akmuo i5krito i5 velnio rankq ir visam laikui sulindo i kalno Slait4. Dar sakoma, kad ant piliakalnio anksdiau buvo skyle. Kartq piemenys, ganydami dia gyvulius, suvijo i5 botagq virveles, suriio i vien4 ir ileido i skylg per liemeni perri5tq piemen[. Kai ji iStrauke - jis i3sine5e daug pinigq, o kai v€l laimg megino ileisdami kitq piemen! - nelaimeli i5trauke be galvos. Legenda teigia, kad seniau Vosg6liq piliakalnyje prie akmenq buvo gilus urvas. Kart4 prie piliakalnio gyvulius gang piemenys i5dykaudami imete i urvq vieno draugo kepurg. Piemuo llindo i urvq: eina eina juo - prieina bai:nyli4. Ziuri - du ponaidiai auksq seikeja ir klausia atejlno, ko jis atejEs. SuZinojg, kad kepures - pilnq jq pripyle aukso ir iSleido I vir5q. Tai iSgirdgs piemens Seimininkas i urvq savo sEnq nusiunte. Ponaidiai, suZinojq, kad jis t€vo pasiqstas atdjo aukso, pridejo pilnq kepurg me3lo, uZdroZe lazda ir iSvare.

VItI\IAUS APSKRITIS

Detluvao

I

o

LyduSk

a ry .q I

UKMEBGE

{"8'' ,"&"** $.,"r*

?.11:Pt t:ronul"n'"ui,

VILNIAUS

APS(FtTts

DOKSTOS Vilniaus rajono savivaldybe

Dfik|tos - gyvenvieft rajono savivaldybds iiaurds vakary pakraityje, 32 km nuo sostines. Dfrk{tq miestelio pavadinimas kildinamas ii iodni4 ,,duksoti", ,,dukti", galiniiq reikiti garavimq vadejimqsi, ielsmq. O gal vietq kur kas nors regima, tolumoje dvaras ant kalno dukso. Miestelio iZymybe - nuostabqus groiio Sv. Onos ba2nyiia, pastatyta i3 akmenq ir raudon4 plyhl 1850 1856 m. Legenda pasakoja, kaip 5i Sventov€ buvo statoma. Sakoma, kad statant bainydiq i5 netoliese esandio mi5ko iSeidavgs lokys ir i kaln4 ridendavgs akmeni, lyg butq nordjgs savo darbu prisideti prie Svenfyklos pamarq

statybos. Gyventojai pasakoja, kad kai lokys liaudavosi ritings akmeni, darbininkai sakydavo, jog esqs laikas pietauti, nes ir pati meska pavargusi ir nukeblinusi pasiieikoti ko nors gurgiandiam pilvui nuraminti. Ir tai truko visq baZnydios statymo metq.

VILNIUS Vilniaus savivaldybb

Vilnius Lietuvos sostind, didZiausiqs musq ialies miestas, lsiktirqs Neri€s ir Vilnios sleniuose. Nuo Vilnios upes kilo ir miesto vardas, pirmq kartq paminetus 1323 m. didiiojo kunigaildiio Gedimino laiSkuose.

Kodel sostine ikurta kaip tik Sioje vietoje, pasakoja sena legenda. Kartq Gediminas su savo kariais ir kunigaik5diais i5jojo medZioti. Kiaurq dienq medZiojo, ragq aidai toli skarnbejo. Atejus vakarui, visi pavargg, i5alkg susirinko Sventarigio slenyje, kur Vilnia lteka i N6ri. Ten suvilko visus uZmuStuosius Zveris briedZius ilgais, lyg medZiq 5akos, ragais, vilkus, gauruotus lokius. Gediminas tada nukove didZiausi4 taure. Visi

VILN IAU

5

APsKnrT|s

nustebo, mat nebuvo matQ tokio didelio. Tq kaln4 ant kurio Zvdris buvo

- jis

dabar tebera. Naktis buvo rami ir silta, todel Gediminas greitai uzsniido. Ryto metq kunigaikStis atsikelqs papasakojo regdjgs nuostabq sapn4: ant auk5to kalno stovejo didelis geleZinis vilkas, o kauke jis taip garsiai kaip Simtas vilkq. Niekas negalejo Gediminui paaiSkinti, kq toks sapnas galetq reik3ti, tik vyriausiasis lietuviq vaidila- kriviq krivaitis tare: ,,Vyriausiasis kunigaik5ti, geleZinis vilkas yra miestas, kuri tu turi pastatyti ant Sio kalno, miestas bus tvifias kaip geleZis. Prieiai jI puldinds daug kartq, noiedami sugriauti ir suardyti, tadiau neiveiks jo. O tas stiprus vilko balsas rei5kia, kad garsas apie galingq ir turtingq miestq pasklis pladiai po visq pasauli." Gediminas pastate miestq ir pavadino j! Vilniumi. Paskui persikele i jI gyventi. O per daugeli metq i5sipilde kriviq krivaidio 2odZiai apie Vitniaus galybq rr garsumq. uZmuStas, pavadino Tatrro k6lnu

VI LN I U S. SV ENTARAGI O SLEN IS Vilniaus savivaldybd

Sosfines centre, Gedimino hilno papedeje yra XVI a. Lietuvos metraiiio legendindje dalyje minimas Vilnios ir Ndries santakos slinis. Legenda pasakoja, kad Utenio sunus. kunigaikStis Sventaragis, labai graZioje aplinkoje, giraiteje, dviejq upiq sutelktyje, iSsirinko sau laido-

jimo viet4.

ji

Sventaragis paprade savo sfinaus Skirmanto, kad mirus! dia sudegintq. Be to, isake sunui, kad toje vietoje ir kitus lietuviq kunigaik5dius ir bajorus degintq. Mat lietuviai buvo pratQ kunq sudeginti ten- kurjis mirdavo. PasakES tuos 2od2ius. Sventaragis netrukus pasimire. Skirmantas, pakltsdamas tevo valiai, ikrlre slenyje deginimo viet4 Ten kartu sudegino k[nq verg4 tevo arkli, drabuZius, sakalq ir medZioklini kurt4 Nuo to laiko Lietuvos kunigaikidiq k[nus tik toje vietoje degindavo. NepamirSdavo prideti h.riiq ir me5kq nagq, nes tikejo, kad bus teismo diena. T4 dienq dievas sedes ant aukSto kalno ir teis gyvus bei mirusius. Ant to kalno bus sunku uZkopti be Zv€riq nagq. Sventaragio slenis tapo Lietuvos kulto centru, slenyje nuolat dege amZinoji ugnis ir stovejo Perkrlno Sventykla.

VILNIAUS

A P5

KRITIS

VILNIUS. PLIKASIS KALN AS Vilniaus savivaldybd

Vilniaus centre, greta Gedimino kilno, dunkso Plikasis kalnas, ant kurio lvieiia Trys kryiiai. Legenda pasakoja, jog Trijrl kryZiq istorija siekia didZiojo kunigaik5dio Algirdo laikus. Kunigaik5diui iSvykus i5 Vilniaus i kar4 su Maskva, vilniediai, senosios tikybos iSpaZinejai, dia nuZude septynis vienuolius pranciskonus, atvykusius krik3tyti lietuvirl. Tame kalne vienuoliai buvo palaidoti, veliau pastatyta koplytdle, kuri4 pakeite kryZiai, i5 pradZiq mediniai. Betoniniai kryZiai, tapg vienu Vilniaus simboliq, pastatyti 1916 m. (architektas A.Vivulskis). 1950 m. kryZiai buvo nugriauti, o 1989 m.

vel aBtatyti. KERNAVE Sirvintq rajono savivaldyb6

Kernavd Lietuvos pradiiq menanti ieme, iki ii1 laik4 saugqnu rolimos praeilies paslaptis, - isikurusi deliniojo Neries kranto viriutineje terasoje, 35 km i iiaures vakarus nuo Vilniaus. Siuo metu tai nelkaino.jamas archeologijos, istorijos ir gamtos paminkl4 kompleksas. Siekiant uZtikrinti jo iisaugojimq ir tyrimq 1989 m. buvo ikurtas Kernavis archeologijos ir istorijos muziejus rezeryatas 199,2 ha plote. 2005 m. Kernavd oficialiai itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo sqrasq. Miesteliui suteikta pirmosios, pagoniikos Lietuyos sosfines garbe. Raiytiniuose laltiniuose Kernavi pirmq kartq paminetu 1279 m. Hermano Vartberges bei Eiliuotojoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos didiiojo kunigaikiiio Traidenio (1269 1282) valda. Tuo metu ji buvo vienas svarbiausi4 Lietuvos valstybds ekonominit4 ir politinir{ centr4. Kernavi garsi savo piliakalniais - j4yra penki: Pilies lailnas, Mifidaugo sdstas, Lizdelkos l
VILNIAUS

A

PShRITI5

Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikitijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perk[no Sventykla, Lizdeikos kalne apsigyvengs lyriausiasis krivis Lizdeika. Iki pat rnirties su savo vaidilutemis jis kurstgs ugni ant Aukuro kalno, sakydavgs pamokymus Zmon6ms, aiSkindavgs sapnus... GraZiausia jo vaidilute buvusi Pajauta, kurios vardu dabar vadinamas nuo piliakalniq papedes nusidriekgs slenis. Sena legenda porina, kad Kemav6s kalnuose yra uZburta pilis. I5 tos pilies eina poZeminiai tuneliai. Kernav6s tunelio pradZioje yra geleZiniai

vartai, Trikq tunelio gale - sidabriniai, o Vilniaus tunelio gale - auksiniai. Ties visais tunelio vartais yra tunelio veZikai. Kokio metalo yra vartai, tokio metalo ir veZikq veZimai. Kai ateis pasaulio pabaiga, tada Zmones juos pamatys, o dabar jie uZrakinti giliai tuneliuose. Jeigu kas juos dabar iSvaduotrl tai visqjq turtq turetq, o vieno veZiko turtQ paveza tik dvylika arkliq. Kai bus pasaulio pabaiga, tai tada visi kalnai sueis i vien4 I5 trijq Kernav6s kalnq i5kils veZikai su veZimais. Pirmas veZimas vyks iVilniq- jis bus auksinis, antras veZimas vaZiuos i Trakis - jis bus sidabrinis, tredias veZimas skubes i Velirion4 - jis bus geleZinis.

VILN IAU S APsKnt

s

KERNIUS IR LIETUVOS VARDAS Sirvintq rajono savivaldybd

Kernav6, kaip pirmoji Lietuvos sosfine, pirmq kartq buvo aprasyta Lietuvos metraiqtje (apie 1515 m.). Pasak legendos, Kemav6s ik[rejas Kernius buvo ir pirmasis Lietuvos kunigaikStis, nes bUtent jis sugalvojgs Lietuv6s vardq. Tais laikais, kai Kernius viebpatavo UZnerio pusdje, tie jo Zmon6s, kurie isik0re uZ Neri6s, grodavo 4Zuoliniais trimitais. Ir pavadino tas Kemius krant% kuriame jo Zmoniq vis daugejo, savo kalba, lotyniikai, litus, o trimitus, kuriais grojo, tuba. Ir dave vardq tiems savo Zmonems savo lotynq kalba, sujungEs krant4 su trimitu - Litusba. O paprasti Zmonds nemokejo lotyniSkai ir eme vadinti tiesiog Lietuva, ir nuo to laiko pradejo vadintis valstybe Lietuva, ir daugdjo joje Zemaidiq.

VOKES UPE Vilniaus rajono savivaldybe

V6ke

-

upd Pietryiiy Lietuvoje, Neries kairysis intakas. Jos ilgis

36 km.

Legenda apie V6kes upg byloja, pakrantese gyveno laumds

-

jog seniai seniai vingiuoto upelio

seserys Vokes. Jos paker6davo, paviliodavo

ne vienq jaunikaiti paklaidindavo apylinkiq milkuose uZtrukusl keleivi. Kai Lvejai grlidavo su laimikiu namo, seserys Vokes sukeldawsios tokias bangas, jog valtelds apvirsdavusios, o gelmiq dovanos vel atsidurdavusios vandenyje... O laumiq blta 5eiiq. Tod6l apylinkese ir atsirado tiek daug gyvenviediq vienodais V6kes pavadinimais. Tai Tr6kq V6k6, M[rind V6ke, dvi Briltosios V6kes ir dvi Ju6dosios V6kes.

-

SENIEJI TRAKAI Trakq rajono savivaldybA

Nepelnytai primirltas kaimas, apie 4 lvn i pietryiius nutolqs nuo Trdkq pilies. Senieji Trdkai - antroji Lietuvos sostine po KernavAs, Vytauto

Didiiojo gimfine. Pirmq kartq 3i vietove minima 1337 m. krviiuoiiu ordino metraitininko Vygando Marburgieiio kronikoj

e.

VILNIAUS

Pasak padavimo, didysis kunigaikStis Gediminas iSvykps i5 savo sosti-

nes Kernav6s medZioti uZ penkiq myliq, uZ Neri€s, ir radps girioje graZLl

kalnq apsupt4 qZuolynq ir lygumq. Jam didZiai patiko ta vieta, ten jis apsigyveno, ik[re rniestq ir dave jan Trikq vardq - kur dabar Senieji Trikai ir i5 Kernav6s perk€le dia savo sostinq. Senriosius Trakis Cedirninas padovanojo savo shnui Kgstr.rdiui. RomantiSl
DidZiai jam patikusi Birute, nes buvo ne tik labai gaLi, bet ir i5mintinga. Kgstutis papraSe Birutg tapti jo Zmona. Mergele atsisakinejusi, bet kuni-

gaikitis pasiemgs jq prievarta ir nusiveZqs i savo pili, kur iSkelEs dideles vestuves. iia, Senfosiuose Trikuose, apie 1350 m. Birut€ pagimde sr.rnq Vytautq, kuriam buvo lemta tapti Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu. O Palangojd tebera Sventasis kalnas, Birrites k6lnu vadinamas, ii kurio ir buvo pagrobta graZioji vaidilute. 5eniejiTrakai

VILNIAUS APs(firrs

VILNIUS. VERKIAI Vilniaus savivaldybe

Siaurin1je tr/ilniaus miesto dalyje isikfirq Vtrkiai migstama vilnieiiq poilsio vieta ialia ispfiding4 klasicizmo architekturos rum4, Cia gra|i aplinka - Neries upds vingis giliame sldnyje, sen4 medii4 parkcs. Vidurqmiiais V€rkiai buvo Lietuyos didii4j4 kunigaikiii4 nuosavybd. Legenda pasakoja, kad Lietuvos vyriausiasis kivis slapta lsimylejo nuostabaus groZio mergelg. Netrukus jiems gime k[dikis, tadiau niekas neturejo Zinoti apie krivio nuod6mg. Vaikelis buvo paguldytas I vygelg ir paliktas erelio lizde. Tuo laiku girioje medZiojgs kunigaikitis Vytenis, didZiojo Gedimino tevas. Netiketai iSgirdgs verkiant kfidiki, ejgs medZioklis i t4 verksmq ir aptikgs bejegi vaikeli. Paeme kunigaik5tis pamestinuk4 savo globon. Dave jam Lizdeikos vard4 o vietovei - V6r-

kiq. Augino Vytenis Lizdeik4 kaip savo tikq sunq. UZaug€s vaikas tapo paskutiniu prieS Lietuvos krik5tq kriviu - garsiuoju Lizdeika, iSaiSkinusiu kunigaikSdiui Gediminui jo sapn4 ir padejusiu ikurti m[sq sostinQ - Slovingqji Vilnirl.

vtLNtus. TRAKA VOKE Vilniaus savivaldybe

dalis

tai TrAkq V6kes g)venvieft, isikfirust ant aukito V6kds upds kranto. Trdk\ V6kq garsina grafo Jono Tiikeviiiaus 1876-1880 m. stalyti rfimai, kuriuos projektavo garsus to meto itah4 architektas Markonis, o parkq - prancuzas Andrd. Wlniaus miesto vqkarind

Legenda gyvenvietds pavadinim4 sieja su viena i3 Se5iq laumiq, gyvenusiq Siose apylinkese. Kartq ta laume, vardu Trakq Voke, gyvenusi Trakq eZero salelese, pasiverte meSka ir nubego i Vilniq Zmoniq gqsdinti. Miesto sargai Zinojo, kad laumg galima nu5auti tik sidabrine kulka. Pamatg atbdgandi4 keist4 me5k4 jie suprato, kad tai gali btti persivertusi Vok€, ir paleido i jq sidabro Sovini. Krito staugdama meika ant Zemes,

o pripuolg kariai greit jai nulupo kaili ir rado po juo ragan4 Ir dabar raganos Zuties vieta jos vardu vadinama.

VILNIAUS

GLITISKES Vilniau5 rajono savivaldybd

Glitiikes - kaimas ir dvarviete rajono savivaldybds liaurindje dalyje, ialia senojo Vitniaus Moldt4kelio, prie Sii-vio eZero. Siais laikais tebera 1860 m. Mozfin1 marialkos Kazimiero Jelenskio statyti rtimai, kuriuos gaubia legendos. Seniai tai buvo. Pono slnus pamilo papraste mergelg, kuri atjodavo pasimatyrnus ant balto Zirgo. SuZinojgs apie tai, ponas sunq iSsiunte i ilgam laikui i uZsieni - neva mokslq semtis. Atjojusi i pasimatymq ir nesulaukusi mylimojo, mergele i5 sielvarto sp[stelejo savo Zirg4 pentinais, nuduoliavo i pelkes ir dingo ten visam laikui. Kai kada, mdnesienos naktimis, ta mergeld ant Zirgo pasirodo Zmonems pelkese...

KARVYS Vilniaus rajono savivaldyb6

Kalvio kaimas ir to paties pavadinimo eieras yra rajono savivaldybds Siaurds vakar4 pakra!;ryje. l8 km nuo Vilniaus. Legenda ai5kina eZero

ir vietovardZio kilmg. Toje vietoje, kur dabar visi kaimiediai i5ejo i baZnydiq

eZeras, buvqs kaimas. Kartq sekrnadieni

tik viena mergele liko, norejo pasitvarkyti namuose. Pradejusi tvarkytis, diupo traukti po suolu augandiq nendrg, tr[kteldjo ir... toje vietoje prasiverZe stipri vandens srove, kuri pyldsi ir pylesi, kol paskandino vis4 kaim4 iSsiliejo i dideli eZerq. Liko tik viena karv6. Nuo to kilgs eZero pavadinimas Karvls. TRAKAI Trakq savivaldybd

Trukai pili4

mus4 kralto XIV XYI a. istorijos knyga. Miesto istorija tai istorijq. Trdhl miesto ikurimas ir piliq statyba apipinta legendomis.

pilis stovinti ne paprastoje saloje, o ant prasiSviediandiq uolq, kuriq viduje esanti milZini5ka sale. Toje saleje gyvenqs krivi4 krivaitis Rimgaudas. Ji lankandios Galvds eZero skenduoliais vedinos raudonakes Zuvys; Sie jam papasakoja apie gyvqirl pasauli. O pats G6lves eZero pavadinimas rodo, jog jis ilgai neuZ5qla rudeni ir pavasari ledo netilpdo Salos

VILNIAUS

APsKRrr s

todel, kad gauna ,,aukq galvq". Beje, muziejaus rinkiniuose saugomos dvi unikalios, analogrl neturindios akmenines galvos, 1923 m. rastos Giilv€s eZere,

prie Pirties salos.

gl[dinti ir kunigaikSdio Kqstudio sklynia su brangenybemis. Pasakojama, kad buvq laimingqiq, kuriems pavykdavg uZgriebti Iobi, bet traukiama skynia, lyg uZkeikta, iSslysdavusi ir vel pradingdavusi eZero gelmese. Tikima, kad lobl paveldes tik labai geras, be nuodemiq EZero gelmeje

Zmogus.

G6lves eZeras nusagstytas salornis, kuriq patys pavadinimai daug kq pasako. Perkaso salos pavadinirnq legenda kildina i5 to, kad UZirtrakio dvaro Seimininke Ti3kevidiene, nematydama i3 savo miegamojo lango Trdkq baZnydios, liepusi salq perkasti. Karvines saloje karaimai gane Trakai

VILN lAlJ

S

APs(Rrns

karves. Pirties saloje, pasakojama, vykdavo bausmds, o Raudmes saloje susirinkg artimieji apraudodavo pasmerktuosius. BaZnyteles saloje savo stadiatikei Zmonai Julijonai Vytautas Didysis pastatqs Sv. Jurgio cerkvp, veliau dia buvgs Sapiegl mauzoliejus. Pasak legendos, ie5kojgs lobiq ple5ikas igriuvo i rusi ir taip rado paslaptingqji tuneli I Vilniq. Pasak kitos legendos, tunelis i Vilniq prasided4s po vienu i3 Salos pilies bok5tq. Tikima, kad vir5 Sio bok5to, gaubiamas Sviesos stulpo, pasirodqs pats kunigaik3tis Vytautas. Kas pamatys kunigaik5ti vaiduokli, tam seksis i5tisus metus. Apie Vytauto Lirgq irgi pasakojamos legendos. Karaimai byloja, kad kai GSlvds eZere kilusi audra ir eZeras patvings nematytai, neregetai, moterys_begusios pagalbos pas valdov4. LiepQs Vytautas savo Zirg4 pagirdyti. Sis, i5gerqs vandeni, nu5uoliavgs

uZ miesto ir atliejgs jl. Nuo tq laikq atsiradusi Plom6nq pelke, dabar ornitologinis draustinis. Vytautui DidZiajam mirus Tr6kq pilyje, ir gamta nelikusi abejinga - G6lves eZeras vel smarkiai patvinEs, vanduo kruvinas tris dienas stov6jgs...

AU KSTADVARI O

P I LI A

KALN I S

TrakLl rajono savivaldyb6

Auki tii dvario mies tel is is ikurqs raj ono s avivaldybes rytinej e dalyj e, prie kelio Bir{tonas Vilnius. Istoriniuose daltiniuose Aukitddvaris minimas nuo XV a. Taiiau g,)venvierc kur kas senesnd ir apie tai byloja piliakalnis, esantis prie Veikn€s upds ir Pilaitds eiero, pietvakarindje

miestelio dalyje. Aukstadvario piliokalnio populiarumq rodo ir linkdse iilikq ivairus pasakoj imai.

jo

apy-

Senoveje dia stovejusios pilies valdovo duktb kart4 sugalvojusi pasivaZin6ti. Ji iSvaZiavusi i5 pilies puoinia karieta, traukiama net ketverto

arkliq. Karietoje bulusi skrynia, pilna pinigq, ir maZas Sunelis. BesileidZiant nuo pilies kalno, arkliai kaZko pasibaidd ir karalaitg su karieta nune5e tiesiog i netoli pilies esant[ Pilaitds eZerq kur visas ekipaZas nuskendo. Nors tevai dukters paskui ilgai ie5kojo, viskas buvo veltui. Tadiau praslinkus kuriam laikui vietos gyventojai, ypad priei patekant saulei, eZere kartais matydavo plaukiojandiq graZiq skryniq ant kurios tupedavgs maZas Sunelis. Paskui vel ramiai tyvuliuodavgs eZeras.

-

VILNIAUS

APsKn

1s

AUKSTADVAR\S. KARTUVTU KALNAS tR MAR.EZERTS Trakq rajono savivaldybe

Kirtuvitl lailnas yra prie ivaiiavimo i Aukitadvari nuo Trdhl pusds. " Siame kalne Muraujovo budeliai 1863 m. buvo irengq karluves ir lrore

sukilelius. Klirtuvi4 ltilno aukitis yra 2l m, nuo kalno virifinds matyti Navds eieras (Aukitadvario tvenkinis) su graiuole sala.

vynl merginos ir suZadetines graudZiai raudojo savo rnylimqjq. Jos tiek verke, kad nuo jq a5arq i5siliejo eZerelis. Kai kurios naSlds i5 didZio sielvarto tame eZerelyje nusiskandino. Ir pramine Zrnones tq ei.erq MarieLeriu, atseit bfisimos mardios nuskendo. Dar vadina ir MergeZeriu jaunq graZiq mergeliq paskqsta jame. Legenda byloja, kad pakartq

AU KSTADVARIS. VELNIO DUOBE Trakq rajono savivaldybe

UZ keturi4 kilometr4 I iiaurq nuo Aukitadvario yra garsusis gamtos paminklas - Vdlnio duob6. Jos gylis 40 m, plotis viriuje 210 m, apaiioje - 60 m, ilaihl nuolydis - 40 50 laipsnitl. Yra keli moksliniai iio reto geologinio objeklo kilmes aiikinimai. Manyta, kad tirpstant dideliam ledo luislui ir iiurkildmis nuo jo briaunos krintqnt vandeniui, susidard krioklys, kuris kunkuliuodamas tarsi molfino girnomis male pasitaikaniius riedulius, gargidq ivirgidq, per ilgq laikq iigrauZdamas litokiq duobq. Kiti aiikina, kad Vdlnio duobi gali buti meteoritinds kilm^s. Mat nukritusi4 meteoritq iimuitos duobds yra panaiaus gylio ir ploiio. yra dar keletas duobes kilmes versij4. Na, o imones jos atsiradimq apipyne Iegendomis ir padavimais.

Esq kadaise dia stovejusi baZnydia. Kartq pro Sali einantis keleivis pamat€s kunigtu susidejusl su mergina. NeiSkentEs ir iitargs: ,,Kad tu skradZiai Zemen prasmegtum!" Vos taip pasakgs kunigas prasmeggs kartu su merga ir baZnydia. Kai duobeje buvg vandens, akyli Zmones iZi[redavg ten baZnydios bok5tus. Anot kito padavimo, i k4 tik pastatytq Uzl)guosdio baZnydiq arkliais buvqs veZamas varpas. VaZiuojant miSku, nusmukgs veZimo ratas, ir varpas nuriedejqs i giliq duobg. Veliau UZirguosdio baZnydioje buvgs ikeltas kitas. Jam skambinant mi5ioms, i5 gilumos pritardavgs Velnio duoben nugarmejQs varpas. Dar pasakojama, kad kadaise dia bandq ganEs piemuo ir nepastebejqs, kaip ver5iukas i duobq ismukgs ir nugarmejqs.

VILNIAUS

Pamatgs

jl jau plaukianti

APsKRrT|s

eZere, telk5andiame netoliese. Dabar t4 eZer4

vadina Atveriiu.

Taip pat sklando gandai ir apie tai, kad toje vietoje gyvengs nedoras Zmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norejo jq vesti, bet pais jau buvo kart4 vedgs ir negalejo antre kart4 tuoktis baZnydioje, o mergina be baZnytinds santuokos nesutiko uZ jo teketi. Tada jie abu nuejo pas klebonq Tas r,yras iSsieme kard4 ir grasindamas liepe juos apvesdinti. Ir tuo metu, kai jis pradejo tarti priesaikos i.odLius, bai:nydia su jais visais nugrimzdo i gelmes. Piernenys, kurie gane gyvulius, po to dar tris dienas girdejo varpq skambesi. Kai kada rasdavo jie ir velniq i5mestq kryZeliq. Bldavo atsitikimq, kad genamos karves uZeidavo ant tos duobes liDno ir iSplaukdavo i Skilietq ezerq. Dar sakoma, kad labai seniai velnias pro Siq vietq ne5e didZiuli akmeni, kai staiga uZgiedojo gaidys. Velnias mete tq akmeni ir i5mu3e giliausiq daubq - Velnio duobg. Praeiviai naktl eidami palei duobq girdi S0kavimus - tai vis velniai ie5ko savo nugarm€jusio akmens. Si vieta daZnai lankoma turistq, kuriems be galo idomu ir smalsu i5girsti visus Siuos padavimus ir legendas. Velnio duobd

VILNIAUS

APsKRtr s

AU KSTADVARIS. STREVOS I G RI UVA Trakq rajono savivaldybe

Aukitiidvario regioninio parka teritorijoje, prie Sftevls kaimo yra Vdlnio duobds sesuo - StrevOs igriuva. Wetiniai Zmonds jq dar lenkiikai vadina ,,Zapadla jama", o tai reiikia smegduobq. Jos skersmuo viriuje 100-150 m. Apaiioje yra 0,1 ha ploto pelkutd. Stait4 aukitis 20 m, polinkis 25 laipsniai. Legenda pasakoja, kad Sioje vietoje stovejo kardema, kuri4 lanke apylinkiLl vyrai. Vieno jq Zmona paliko girtaujanti vyrq kardemoje, o Si4 prakeike. Po moters prakeiksmo kardema su visais joje buvusiais girtuokliais

prasmego skradZiai Zemg.

UKMERGE Ukmerges rajono savivaldybe

Ukmerge rajono savivaldybes centras, isikurqs abipus Svenrosios upes, 73 km i iiauris vakarus nuo Vilniaus. Tai viena ii anksiiausiai istoriniuose ialtiniuose minimq Lietuvos gyvenvieiit4. Jos gimimo data lotKoml I zzJ m. Legenda primena senqji miesto Vilkmerges vardq. Tamsiuose mi5kuose kadaise gyvenusi Zyne. Zmones vacling jq Mlkmerge. Kanq ruose mi5kuose medZiojusiam kunigaik5dio Dausprungo sDnui Tautvilui pri-

stigg strdliq, o tuo metu ji uZpuolg vilkai. Nuo praZuties i5gelbejusi Lyn€ - graLi mergele. Ji sutramdZiusi ir nuvijusi ple5riuosius vilkus. Kunigaik5tis Dausprungas prie Sventosios pastat€s pili ir Zyn6s garbei pavadings

j4 Vilkmerge.

O legenda, atejusi iS kovq su kryZiuodiais laikq, ai5kina ir dabartini miesto pavadinim4. Pasakojama, kad pagoniq Sventykloje buvusi vaidilu-

Betji sulauZiusi savo paZadq tamauti dievams prie5q - kryZiuodi4 riteri. Tai suZinojg vaidilos j4

te, SventSsios Zvejo dukt6.

ir pamilusi tevynes

sudegino. Zmones i5 kartos i kartq perduodavo pasakojimus apie Aukmergg aukos mergq ilgainiui virtusi4 Ukmerge.

-

VILNIAUS APskRrrs U KMERGE.

VILKMERGES KALNAS

Ukmerg6s rajono savivaldybd

MedZiojo kaft4 vyrai prie vieno kalno. MedZiokle tq dienq nesiseke, tik staiga pamate vyrai, kad vilkq gauja bried[ i pelkp lvare' Pelk€je briedis [klimpo, o vilkai ji jau draskyti pradejo. MedZiotojai vilkus nuvijo, pribaige briedi ir eme ji doroti. Nubego vilkai prie kalno ir eme gailiai staugti. Keli medZiotojai nuejo vilkq nubaidyti. Zir-rri nuo kalno didele praZilusi vilke leidZiasi, o Salia jos eina graLi merga. Merga prabilo i medZiotojus: ,,Kodel jus, nedori Zmones, i5 mano motinos vilkes vaikq laimiki atemete? Jis buvo vilkams skirtas. Giria savo dali ir jiems skiria.",,O kur yra mums skirta dalia?" - paklaus€ vienas medZiotojas. Merga atsake, kad jie savo laimikio kitame krante turetq ieskoti. Medziotojai paklause mergos ir, palikg briedi vilkams, persikele i kitq krant4 Ten jiems pasiseke taip, kaip niekada dar nebuvo pasisekg. Po daugelio metq vilkes merga mir6, o Zmones iki Siol prie Ukmerg6s esanti kaln4 Vilkmerges kalnu vadina.

PABAISKAS Ukmerges rajono savivaldybe

Pabdiskas maias miestelis ant Zirnajls upeles krant4, netoli Zirnajil eZero, I0 km i pietus nuo Ukmergds. Miestelio vardq aiikina padavimas. Seniai seniai, toli toli, anapus UkmergEs. ties Varkala. tarp Svent6sios eZero, susiremd tarp savQs du galiDnai, du Lietuvos kunigaikSdiai: Svitrigaila su savo talkininkais gudais, dekais, totoriais ir Livonijos

ir limaj!

kalavijuodiais i5 vienos puses, Zygimantas su lenkais ir moz[rais i5 kitos. Nors neilga, bet Ziauri ir kruvina buvo Lietuvos galiDnq kova: Lwo eiero pakrantese ir pats Livonijos ordino magistras Kerskorfas su visa savo kariuomene ir su visomis atsiveZtomis patrankomis. Retas kuris i5 nugaleto kunigaikSdio Svitrigailos valdiniq sveikas paspruko: kurie ir liko mozr.rrq kardq nesukapoti, tai gyvi i paeZeres prarajas nugrimzdo. O muSl Svitrigaila pralaimejo ir pats vos galo negavo tik per kvailq paiko magistro uZsispyrim4 ir del per didelio pasitikejimo savo naujomis patrankomis.

VILNIAUS

ApshRtrrs

Lenkai kautyniq vietai apib[dinti savo kronikose pavartojo Zodi ,,poboisko" -,,kruvino m[3io laukas.., o lietuviai j[ iSkreipd savaip ir toje vietoje isikflrusi miesteli Pab6isku pradeio vadinti.

PABAISKAS. ZIRNAJU EZERAS Ukmerges rajono savivaldybe

Pabdisko vietovds ir Zirnajti eiero varclai minimi visuose Lietuvos islorijos vadovdliuose. 1435 09 0l laukuose tarp dabartinio pabtiisko miestelio ir Zirnajtq eiero Jiaurinio kranto lvyko vadinamasis pabdisko (kitaip Ukmergis) muiis, kuriuo baigdsi trejus metus truke Zygimanto Kqstulaiiio ir Sviftigaitos vaidai d€l Lietuvos dittiiojo kunigaikiiio sosto. Laimdjo Zygimanto ialininkqi, staigiu, netik^tu smugiu atakavq r su_ triuikinq Svitrigaitos vedamq Livonij os ordino kariuomenq. {domi legenda aiSkina ZirnajQ eZero atsiradimq. Kart4jauna mergrna, po darbo dvare eidama namo, stabtelejusi prie upelio. Jis almejqs taip, tarsi Zimiai butq byrejp. Mergina S[ktelejusi: ,,Tai bfltq graZi Zimaja!.. Vos spejus jai i5tarti Siuos ZodZius, visas vanduo ii upelio i5sipylEs lankas i ir virtgs Zirnaj! eZeru.

LABANORO GIRIA. OZKOS AKMUO Sveniioniq rajono savivaldyb6

giri4 tS km ! vakarus nuo Sveniion1li4 netoli Stavino eiero stukso geologinis gamtos paminklas OZlcos Wenoje didiiausiq Lietuvos

akmuo.

Legenda byloja, jog kitados Sioje vietoje buvgs didelis dvaras. Kartq dvaro piemuo, ganydamas galvijus, pastebejo, kad priselinusi vilkq gauja drasko avis ir oZkas. Jis greit suskatgs gyvulius ginti namo, o kite ryttu atginQs bandq i tq padi4 vietL nustebo. Mat ant akmens stypsojo balta oZka. Piemuo j4 atpalino. Pasirodo, ji visq nakti iibuvo ant akmens ir

vilkai jos neliete. O kitq oZkeliq tik kauleliai aplinkui baltavo. Nuo to laiko stebuklingasis akmuo OZkos vardu vadinamas.

VILNIAUS ApsKRi

s

vAtKUcuJ KATMAS Sveniioniq rajono savivaldybe Kaimas isikurqs rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 14 km i iiaurq nuo SveniioniQ. Jis patenka i Sineto regioninio parko teritorijq glaudiiasi prie vienos Ciuldny keteros kalvos. Vaikiii4 kaimo pavadinimq aiJkina viena sena legenda. Kadaise gyveno Siose vietose gera5irdis milZinas. Jis ir medZiokl€s laimikiu su Zmonemis pasidalydavo, ir akmenq statyboms pririsdavo, ir medZiq priraudavo. Ir visus Svelniai vaikudiais vadindavo. Zmones ir pati ilgainiui eme vadinti Vaikudiu, net jo tikrq vard4 pamirSo. Sumand syki velnias milZino jega pasinaudot ir apsuko iiam protel!, ikalbdjo Sventykl4 sugriauti. Neie galilnas didZiul[ akmeni, norddamas ant Sventyklos uZristi, bet pakeliui pra3viesejo jam galvoj. Tik dabar susivoke Vaikutis, kokiam nedoram darbui ji nelabasis ikalbdjo. Susigddo milZinas ir 6me galinga peda spausti akmeni i Zemg, noredamas savo gedq paslepti. Velnias, tai pamat9s, eme akment atgal traukti. Taip ir galynejosi iki pirmqjq gaidZiq, kol teko nelabajam sprukti. O pedos Zyme taip ir liko akmenyje ispausta.

ji

KANCIOGINO EZERAS Sveniioniq rajono savivaldybd

Rajono savivaldybes iiauriniame pakraityje, pasipuoiqs miiku apaugusia sala, slepiasi didZiausias Sirveto regioninio parko eZeras - Kanii6ginas. Pasak padavimo, eZero vietoje kitados buvEs galingas ir turtingas miestas. Bet uZpuolg svetim5aliai, nuiudp Sio kra5to valdov4 O jo graZuole dukte Sirveta nubegusi pas kryZiuoti B6li ir prasiusi gelbeti

ji

gimtqji miest4 Tik buvg per velu. ISsiverZe tada i5 merginos lupq nevilties Sauksmas: ,,Dieve! Nors kandioj apgink!" Ir apgyne dievas - miesto vietoje atsivere praraja, kurioje prasmego ir gynejai, ir uZpuolikai. O Sirvetd ir Be$s eZerais pavirto ir upeliais prarajos link nuskubdjo.

VILNIAUS

A

PsKRrfls

LINO SALTINIS Sventioniq rajono savivaldybd

Aituoni kilometrai i !iaurds rytus nuo SveniioniQ, #tikio eiero rytindje puseje trykita Lino gydomasis gamtos paminklu. Vqnduo trykita i3

laltinis.

1985 m. verdend paskelbta

per sekundp jo iisiIieja apie 6 litrus, per parq 500 kubinitl metr4. Tai didiiausias debitas tarp Lietuvos ialtini4. Vanduo deiimties laipsni4 iilumos, jame daug i(tirpusit4 karbonat4 geleiies ir sieros jungini4. Prie iio ialtinio kariai gydydavosi Zaizdas. Iisigydq griidavo i funigoikiiio pulkus, o luoiiai pasilikdavo. Juos vadindavo ,,bevainiais" - netinkamais karui. Vdliau ir vieta, kur jie apsigyveno, imta vadinti Bevainiike (Bavainilke).

20 25

cm gylio,

Padavimuose minimas dr4sus jaunikaitis Linas, kuris paklaidinqs kryZiuodius, atvedEs juos ant uZ5alusio eZero. Ledas neatlaike kariq Sarvq ir ginkh4 svorio. EZeras pasiglemZd ir prieSus, ir dr4sqji jaunuoli. O pavasari

istrykSta Saltinis, Zmoniq Lino vardu vadinamas.

DIEVENISKES. UZKEIKTOS SVODBOS AKMUO Saliininkq rajono savivaldybd

i

Lietuvos iemelapio konturq akis uikliuva uZ nedidelio pakraityje, tarsi kokio ,,apendikso", isiterpusio i Gudijq. Tai DievdniJkds. Ddl unikalaus ir idomaus kraito etnolrulturinio pqlikimo j4 apylinkds 1992 m. paskelbtos isloriniu regioniniu parku, vieninteliu tokiu i! 30 Lietuvos regionini4 park4. Diev€niSkds per stebuklq iiliko Lietuvos teritorioje, didZiosioms valsrybems dalijantis naujqjq EuropqAntrojo pasaulinio karo iivakarise. Kaip iia atsitiko, kad li ZemE liko Lietuvoje? Sukurta imaikiti istorija, neva dalydomas temes Stalinas ant Zemelapio pasiddjo savo pypkq, o sienos braiiytojai neiidri.so jos pastumtL laip ir apibrdid, palikdami Dievdniikes Lietuvai. Netoli Diev€niiki4 Saltini4 miike, yra akmuo, vadinamqs Uikeikta svodba, arba Zilm4 akmeniu. Jo ilgis - daugiau nei 3 m, plotis ties vi duriu 2,7 m. Vienas akmens galas slepiasi iemdje, dalis jo nuskelta.

Zvelgiant

Zemds l
Pasak legendos, akmeniu virtEs veZimu vaZiuojantis vestuviq pulkas, i savo jungtuves

kai motina prakeikusi dukteri uZ tai, kad 5i i5vaZiavo

VILNIAUS

,,tevui nepasikloniojusi". Padavimuose lemtingieji ZodLiai paprastat pasakomi i5 pykdio ar pavydo. Kitas padavimas pasakoja, es4 vyresnioji sesuo prakeike jaunelg seseri, kam 5i iStekejo pirma jos. Visa jaunosios svita pavirto i akmeni.

NERIS

IR NEMUNAS

Neris anta pagal ilgi Lietuvos upe, upi4 mofinele, jos itgis 510 km. Ji yra didZiausias Nemuno intakas. Neris, kaip ir N€munas, prasideda Gudijoje. Nerids dugnas akmenuotas, pasitaiko daug rdw1. Slenis gilus,

su aukitais vaizdingais Slqitais ir labai s iaura salpa. Neris teka pro mus4 sostinq Vilniq. Legenda pasakoja, kad grakSti ir linksma Neris tekejo tarp Zaliq kalvq. Tryk5tantys Saltiniai jq gaivino, pauk5diq giesmes dZiugino. Skubejo Neris Dauguv6s link ir, rodos, niekas negalejo pakreipti jos sroves. Bet Neris suZinojo apie Nemun4. Ir vienq ryt4 ji nusprende, kad nori teketi pas ji. ,,Tu privalai teketi i Dauguvq'. pasigirdo duslus Zemes balsas, ir visas kalvynas uZtvere jai keliq. Nusimine Neris. Ji labai trosko pamatyti Nemun4 Bet negalejo nepaklusti Zernei. Ji pradejo blaikytis. Taip atsirado MaZqjq Svyruoneliq ir DidZiqjq Svyruoneliq kaimai. Pauk5diai suok6 meiles giesmes, o Neris vis li[dejo. Toje vietoje atsirado penkios salos ir didele BuivldZiq kilpa. Pagaliau Zem6 nusileido. Neri6s dZiaugsmas buvo beribis, sukiojosi ir linksmai dainavo rdvose. Vandens purslai tiSko aukityn ir Zerdjo prie5 saulg lyg brangakmeniai. Tai buvo laimes Sokis. Ir dabar ta vieta tebevadinama Mergeliq Sokio rdva. DZiaugesi ir pakrandiq kalvos bei sleniai - atsivere N6riai kelias padiose graZiausiose vietose. Vena po kitos prie Neri6s rinkosi drauges: Zeimend, Vilnia, V6ke, BraZuole, DUkSte, Ziezmar), Mus6 ir pagaliau atskubejo didele upe Svent6ji. Prie Neri6s glaudesi dideli kaimai ir miestai, glaudesi Zmones ir gyvDnai. Net gaidys prie Drqseikiq i5oko i upg ir dia suakmenejo, pasiliko amZiams iSkiSEs i5 vandens savo akmening uodeg+ Ir dabar tebestovi Gaidelis - didiiausias upirl akmuo. Vien4 rytq Neris pasidabino baltu ruko nuometu, atmerke melynesias akis ir i5vydo N6munq. Santakoje praZydo geles.

ji

VILN IAU

5

APsKRrrs

Toli sklido garsas apie Nemunq ir Neri, apie jq bendr4 keliong prie jflros. Visos Lietuvos upeles skub6jo pasveikinti didZiqiq upiq ir ne5e I Nemunq ir Neri savo vandenis. Tik Zemaitijos gra2uole Minrja pavelavo. Ir neZinia, ar ji pati surado keli4 i marias, ar parode ji didysis ir atkaklusis Nemunas.

NERIS

_

VILIJA

Neris vilnija ne tik lietuvi4 Zemdmis. Didesnd upes akarpa yra gretimoje Gudijoje - 275 km, o Lietuvoje 235 km. Gudijoje (Baltarusijoje) ii upd vadinama Vilija. Padavimas mena buvus siuvdj4 Steponq savo darbSdiomis rankomis rengusi aplinkiniq sodZiq Zmones. Jis turejgs daili4 nuotakq Vilijq. GraZiai 6j9 metai ir ne5g vildiq bendrai jq laimei. Tik neLinia uL k4 siuvdj4 dievas ar tamsiosios jdgos pasmerkg akmeniu virsti: jis i5 pradZiq nustojgs juddti, bet dar buvgs pusiau Zmogus, pusiau akmuo. Gulejgs jis prie pelkes, Zmones senu papratimu ne5davg jam audinius, paskui pasiimdavg gatavus siuvinius, Salia palikdavg uZmokesti. Vilija neapleido leido su juo dienas, nakdiai palikdama paraisty savo Saltojo bidiulio vienq kur jai nesant, anas siuvo. NeZinia, kaip ilgai tai b[tr1 trukg, jei ne vieno Zmogaus nedoras pajuokavimas. Jis atnede Steponui audin! ir tare: ,,Pasiiik man nei 5i, nei tq..." Nelaimingas Steponas kankingsis, visaip megings ir neivykdgs tokio uZsakymo. Vilija rytq rado savo bidiuli galiausiai suakmenejusi, nebylq ir Saltq. Mergina parpuolusi, apkabinusi akmeni ir verkusi, verkusi... Aiaros upele pro laukus, kaimq paslenkstemis, pagiriais pasruvo. Upelg ilgainiui Zmones pramine Vilija, Salia jos esanti akmeni Steponu.

-

-

MITKISKES, AKMUO SU ZMOGAUS PEDA ElektrdnLl savivaldybe

Mirkiikas - kaimelis siaurinaje savivaldybds dalyje, I0 km i iiaurq nuo Vievio, prie Nerids upt2s. Kaimeli garsina unikalus akmuo, vadinamas Mitkiikiq akmeniu. Vakarindje akmens dalyje yra naturalir4 idub4 pedry. DidZioji peda pana{i i lmogaus deiiniosios kojos atspaudq ir laikoma Svi. Marijos (Dievo Motinos, Sventosios Motinos) pdda, kiti jq vadina

VILNIAUS

Dievo peda, atseit ji didesnd ui moters pddq. Greta esanti maZesnioji vadinama Kudikio (Jdzaus ar maio vaiko) peda. Prie jq dar yra maia ;1 IAUDA LTtUKO DeAA.

Apylinkdse iaplitusi sakme apie tai, kad senoveje akmenys buvg mink5ti ir augg. Tais laikais po Zemg vaik5diojusi Svd. Marrja su KDdikiu ir uZsigavusi i akmeni kojq. Tuomet ji prakeikusi akmenis, kad jie daugiau neaugtq. Nuo tada ir liko iminta akmenyje Marijos peda.

Prie iio akmens imonds nuo seno melsdavosi, degdavo ivakes, vesjo sergan[ius vaikus. Toje vietoje nuo XIX a. buvo laikomos milios, iionai ateidavo procesijos ii netoliese esaniios Kazdkilkiq baZnyiios. Pasakojama, kad iia pasimeldq imonds pagydavo. Ant akmens ir iiais laikais dedamos aukos lauk4 lolynai arba il vaistiniq augalq nupinti vainikdliai. Veliau ii j4 verdamos gydomosios arbatos. davosi prie

Lietuvos geografiniai objektai - tai rieduliai, eZerai ir upds, kalvos ir piliakalniai, miestai ir kaimai. Daznas i5 jr{ turi

savo regenoq. Sudetos ivienA knyga, jos ypad pravers geografijos mokytojams: pagyvins pamokq, palvairins mokiniq paZintines i5vykas. Padavimai - mosq proteviq Zodinds kult0ros palikimas traukia daugeli: smagu juos prisiminti, kitam papasakoti keliaujant po Lietuv4. l5 jq kai kq nauja, netikdia suzinome ir apie savo gimtqsias apylinkes, gyvenamqjE vieta.

0o ,RA hnygq hlubot Tapkite Knygu klubo nariul

tsBN 5-430-04769-4

.

'

Nemokamas knygq katalogas kiekvienq ketvirtj Naujausios ir populiariausios knygos

'

Knygq pr stalymas i namus, darbovietg ar pastq

. Ypatingi pasiulymai

iilltLilLtiltill

Informacijos teiraukites nemokamu tel. 8 800 200 22 www.knyguklubas.lt