Valstybe. Iliustruota Lietuvos enciklopedija

TURI NYS Lietuvos valstybes simboliai

6

Valdovai

14

Prezidentai

21

.

r v | t Valstybinds Sventes

30

Kalba

32

Gyvento jai

42

\7

Tautines maZumos '

'

" istori ja Valstybes ' .a'

56

::r

.,

50

t

: ""''

.

.

-1 /1

M,iestai ::.:.a:' : .

:.

Lietuvos Nepriklausomybe t t

.:,..

"7 9, :,..

-

Lituanicas skrydis per Atlant4

9'0

JL

Genocidas

g3

ir rezistencija

Lietuviq bendruomenes uisienyje A. 1\tglrnrmas

' 1i::, ..- :

. .,a:,

l

';

":

1

o:o

r0,5 TL7 12,1

Be.ndroji rodykle

r24

T.-V

r27

Lrteraturos

s4rasas

'$ '.|

.

LIET UVOS o

VALSTYBES

SIMBOLIAI Lietuvos herbas Lietuvos herbas - Vytis, raudoname lauke sidabrinis Sarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, - yra vienas seniausiq valsrybes herbq Europoje. Jo simbolika buvo perimta ne i5 dinastiniq herbq, kaip daugelio Europos kraStq, bet kilusi i5 kunigaikidiq portretiniq antspaudq. Vakarq Europoje nuo XII a. pradZios raito valdovo awaizdas b uvo me gstamiausias antspaudo simbolis. Pirmasis jojant! raitel! antspaude XIV a. antrojoje puseje galejo panaudoti didysis kunigailcStis Algirdas, tadiau toks antspaudas neiSliko. Veliau panaSius antspaudus, kuriuose pavaizduotas raitelis, turejo Algirdo shnus: Jogaila, Aleksandras Vygantas, Kaributas, Lengvenis, Skirgaila. Ankstiwoj oj e Lietuvos heraldikoj e dainiausiai bfdavo vaizduoj amas raitelis, pasirengEs pirmam Suoliui - gynybai ir todel nukreiptas i deiing. Raitelio figura valstybes herbu tapo XV a. Jis atspindejo bemaZ du Simtus metq besitgsiandias kovas su Vokiediq ordinu del valstybingumo iSsaugo-

jimo

(

Q

Valstybes istorija), kai

kario su Zirgu simbolis

Lietuvos Didhiosios Kunigoikitysrcs herbos (Vilnius, | 555)

Raitelis Jogoilos laikq monetoje (XIV o. pab. - XV a. pr.)

buvo kasdienio glruenimo atributas. Tiro metu nusistovejo ir 5io valsrybes herbo spalvos - tai raudoname lauke jojantis sidabrinis Sarvuotas raitelis su iSkeltu kalaviju, ant kairiojo peties laikantis melyn4 skyd4 su dvigubu auksiniu kryZiumi. Zirgokamanos, diriai ir grlnia - melyni. 1551 lenkq kronikininkas Martynas Bielskis Lietuvos herb4 pavadino Pogonia. Ilgainiui

kito 5io simbolio prasme ir iSvaizda. Senasis kraSto gynejas virto prie54 vejandiu, persekiojandiu raiteliu, nukreiptu ikairg. X\III a. pab.-XIX a. literattroje lietuviq kalba herbas vadintas Vaikymu. Thi buvo lenkiSko ZodZio Pogonia atitikmuo. Dabar visiems gerai Zinom4 Vyiio termin4XTX a. viduryje pavartojo Simonas Daukantas. 1795 Lietuvai netekus valstybingumo

buvo panaikintas ir jos herbas. I9I8 0216 Lietuvai paskelbus valsrybes atkurimo akta ($ Lietuuos Nepriklausomybi), modenios valstybes herbu vel tapo istorinis Lietuvos DidZiosios Kunigaikltyst€s raitelis. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais lvairius herbo variantus suktre dailininkai Tadas Daugirdas,

Antanas Zmuidzinavidius, Ado mas Varnas, Ado mas Galdikas, Juozas Zikaras ir kiti. Labiausiai paplito gana romanti5ka Zmuidzinavidiaus herbo versija. 1929 sudaryta speciali komisija valsrybes herbui nustatyti nieko aiSkaus nenuveike ir oficialiai naujasis herbas nebuvo pawirtintas, nors ir neretai naudojamas. 1940 prasidejusi sovietine okupacija penkiems deiimtmediams sustabde valstybes heraldikos raid4. 1,990 03 11 paskelbusi Lietuvos Nepriklausomos (O Atgimima) Lietuvos Resvalstybes atkfrimo "ktq publikos AukSdiausioj i Thryba (Atkuriamasis Seimas) lstatymu iteisino valsrybes herb4 - Vltl. 1991 09 04 Lietuvos Aukidiausioji Thryba pawirtino dailininko Arvydo KaZdailio sukurt4 ir Heraldikos

Lietuvosvaldovo herbas Bergshomerio kodekse (opie 1435) Siuolaikinis Lietuvos Respublikos herbas (dail. Arvydas KaZdailis)

komisijos aprobuot4 Lietuvos valstybes herb4. Jame

buvo atgaivintos istorin€s, Lietuvos DidZiosios Kunigaikitystes valstybingum4 menandios herbo spalvos (raudona, melyna) ir metalai (sidabras, auksas). Vytis, kaip valsrybes herbas, 1992 l0 25 buvo iraiytas referendumu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoie .

lstorind Lietuvos valstybds vdliava Veliava yra vienas svarbiausiq valstybes atributq. Siandien turimi duomenys leidLiaistorikams wirtinti, kad Lietuvos valstybes veliavos iltakos siekia XV a. pradLia, o gal net ir ankstesnius laikus. Pirm4 kart4 lietuviq veliava minima Vygando Marburgiedio kronikoje, apraiandioje 1337 kartynes prie Bajerburgo pilies (prie Veliuonos), kai krldiuodiq Sauliq vadas

Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuviq veliav4, o paskui mirtinai suZeide ,,Ti"k,+ karaliq". XIV a. antrojoje puseje lietuviq veliavos metraSdiuose

Lietuvos

t

Lenkijosvqlrtybes veliova (1605)

minimos vis daZniau, tadiau kas jose buvo pavaizduota, taip ir lieka neaiSku. XV a. antrojoje puseje lenkq kronikininkas Janas Dlugoias (l 41 5-I 480), apraiydamat ZtJ,girio mu5!, mini, kad Vlttautas awede 40 pulkq, turejusiq raudonas veliavas. Ant 30 veliavq buvo iSsiuvindtas Sarvuotas raitelis su i5keltu kalaviju, o ant 10 puikavosi /enklai, kurie dabar vadinami Gediminaidiq stulpais. XV a. valstybg reprezentavo didZiojo kunigaikidio veliava. Ji paprastai bndavo raudonos spalvos su baltu Sarvuotu raiteliu viduryje, t. y' pakartojo didZiojo kunigaikidio herbo spalvas bei figtras. Tokia veliava naudota per svarbiausias valstybes Sventes, karunuojant ir laidojant valdovus. Thdiau iki Siol gindijamasi, kok! status4 5i veliava turejo XW a. Pirm4 kart4 LDK veliava aiSkiai apibtdinta 1578 Aleksandro Gvagninio (1538-1614) kronikoje. eia apraioma, kad ji buursi kiniSko raudono 5ilko, keturiq uodegq. Jos pagrindineje puseje, ideSinE nuo koto, po kunigaikitiSka kamna buvo i5siuvinetas baltas raitelis, o kitoje - saules spinduliq apgaubtos Lietuvos globejos Svd. Mergeles Marijos su Kudikeliu ant rankq awuzdas. VelesniqXWI-XWII a. LDKvalsrybes veliavq abiejose pusese dalniausiai budavo iSsiuvinetas baltas raitelis. l9I8 0216 Lietuv4 paskelbus nepriklausoma valsrybe ir Valsrybes trybai pawirtinus Lietuvos tautinE veliavq netrukus buvo aprobuota ir istorine veliava, kurios vienoje pus€je buvo pavaizduotas baltas raitelis, kitoje - Gediminaidiq stulpai. 1922Lietuvos Konstitucija valstybes veliav4 pavadino trispalvg, o istorine taip ir nebuvo iteisinta. Velesniais metais j4 naudojo Respublikos Prezidentas. Taip pat ji nuolat plevesavo ant Vytauto DidZiojo karo muziejaus pastato bok$to.

LIETUVOS VALSTYBE S S IMBOLIAI

lstorine Lietuvos valstybes vdliavo (2002 rekonstrukcija, dail. KaZdaihsl

Nuo 1988 kartu su raurine veliava ji btdavo i5keliama per Lietuvos Persiwarllymo S4jndZio ir kitus visuomeninius renginius. Tadiau, atkurus Lietuvos valstybingum4, kaip ir I Lietuvos Respublikos merais, istorine veliava nebuvo iteisinta. Zvelgiant! ateiti galima tiketis, kad kada nors greta raurines veliavos bus lteisinta atskira Lietuvos valstybes veliava * raudona su sidabriniu raiteliu. 2002 darlininkas Kaidailis sukrire jos Iiuolaikini projekt4.

Lietuvos tautine (valstyb6s) v6liava Naujausiais laikais svarbi4 reikimg lgijo tautines veliavos, Salia valstybes herbo tapusios antruoju kraS-

to simboliu Lietuvos Respublikos valstybes veliava yra tautin6 veliava, susidedanti i5 trijq vienodo plodio Lietuvos tauilne vdfiova

horizontaliq juostq. Virlutine juosta yra geltonos, vidurine - Zalios, apatine - raudonos spalvos. Veliavos plodio ir ilgio santykis 1:2. Iki )O( a. pradi.. Lietuva neturejo v6liavos, turindios tautines veliavos srarus4. Diskusijos, kokia turetq buti tokia veliava, prasidejo 1905 lietuviq suvaZiavimo Vlniuje i5vakarese, kai dr. Jonas Basanavidius savo straipsnyje ,,Vilniaus iiniose" pasiule tautine veliava lailqd Lietuvos DidZiosios Kunigaikitystes v€liav4 raudonos spalvos audekl4 su baltos spalvos raiteliu. Tadiau Siam siulymui nebuvo pritarta. Diskusijos del tautines veliavos buvo atnaujintos 1917, kai Lietuva, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Zenge pirmuosius valstybingumo Zingsnius. Lietuviq visuomends veikejq pasitarime pas Basanavidiq nusprgsta veliavos spalvq ieikoti tautiniuose audiniuose. Dailininko Zmuidzinavidiaus in i ciarFva Viln iaus m i es ro reatro sale, kurioje l9l7 rugs€1o menesivyko Lietuvirtr konferencija, buvo papuolta raudonai Zaliomis veliavelemis. Tadiau daugeliui konferencijos delegatq jos nepatiko. Galutinis sprendimas del veliavos buvo patiketas Lietuvos Tarybai. Veliavai parengti buvo sudaryta trijr:, asmenq komisija - Basanavid itss, Zmujdzinavidius ir archeologas bei muziejininkas Daugirdas. Jie nutare dvispalvg raudonai Lili4 veliava,papildl.ti treiia, geltona, spalva. Po ilgq gindq l9I8 0419 komisija nusprende, kad Lietuvos raurine vdliava turi buti i5 trijq horizontaliq vienodo plodio juostq: geltonos-Zalios-raudonos. Geltona spalva reiSke saulg, -

ir gerovg,

gamros groZ!, laisvg ir vilt!, o raudona - Lemg, dr4s4 uZ t€vynE praliet4 krauj4. S! tautines veliavos projekt4 parvinino Lietuvos Taryba. V€liau trispalve iralyta ir ! Lietuvos Respublikos 5vies4

Lalia

-

Konstitucijos tekst4. 1918 I 1 1 1 trispalve pirm4 kartq suplevesavo Vilniuje ant Lietuvos Thrybos namq. 1919 01 01 ji buvo i5kelta Gedimino pilies bok5te. Dabar sausio 1 minima kaip Lietuvos veliavos diena. Sovietams okupavus Lietuv4, 1940 09 27 Lietuvos SSR Auk5diausiosios Thrybos Prezidiumas trispalvg pakeite raudona v€liava, o veliau - LSSR trispalve: raudona-bal ta-Lalia, kurioj e raudona spalva uZeme pusE plodio. Sovietq okupacijos metais trispalve, kaip pasyvios rezisrencijos Zenklas, retkardiais brldavo i5keliama minint lvairias Nepriklausomos Lietuvos Respublikos datas ir sukaktis. 1988 geltona-Lafia-rartdona Lietuvos trispalve vieiai vel suplevdsavo Lietuvos Persiwarkymo S 4j udZio mitinguos e ir kituose visuomeniniuose renginiuose. 1988 10 07 10 val. trispalve oficialiai i5kelta Vilniaus Gedimino

\"t,1-:i [ "1l ]J. ii.

KV-XV

j

j

i,ts l l'r u,

l; Li,:i i: i't..:, l Lc

ik l

:ri--i:d

ij

:l

a. buvo vadinamos figrfros, laikandios arba

nelandios slcydus herbiniuose antspauduose.) Atsisakius tam laikotarpiui budingq angelq ir Sarvuotq kariq figurq, slqydininkais buvo parinkti grifas ir vienaragis,

kurie yra daugelio Europos valsrybiq herbq lailiytojai. Lietuvos heraldikoje jie Zinomi nuo seno. Praeityje iie mitologiniai gyvtnai buvo populiarus baZnlios puo5yboje, juos mego astrologai ir alchemikai. Grifas (erelio ir litto hibridas) simbolizuoja erelio budrum4 bei akylum4 ir liuto jeg4 bei iSdidumq. Mitinis viena-

!kumeliuk4, bet turi skeltus nagus' oZio barzdelg, elnio kojas, lirlto uodeg4 ir auksin! spiralin! rag4 kaktoje. XIV-XU a. vienaragis, kaip protingumo, tyrumo, tolerancijos ir nekaltumo simbolis, buvo Svd. Mergeles Marijos atributas, o grifas, kaip dangaus ir Zemes gFvunrl junginys, diznu sietas su lGistumi, kuris yra dieviSkojo (dangaus) ir Zmogi5kojo (iemes)

ragis panalus Li et uvo s Resp

u b li

ko s

P r ezi

d e nb vel i ava (d o i I' KaZd

a i I i s)

pilies bokite. Tq padiq metq lapkridio 18 d. Lietuvos SS R Aukidiausioj i Taryba, pakeitusi Konstitucij os straipsn!, geltonai-Zaliai-raudonai veliavai suteike valstybines veliavos statusq. 1989 01 25 Aukldiausiosios Thrybos Prezidiumas

patviftino veliavos spalvas,

kurios buvo atkurtos pagal I Lietuvos Respublikos veliavos pavyzdi.

Lietuvos Respublikos Prezidento vbliava Prezidento institucij4 turindios valstybes paprastai naudoja ir j4reprezentuojandi4 v€liav4. I Lietuvos Respublikos laikais virS Prezidenttlros budavo keliama, nors oficialiai ir nelteisinta, raudona veliava su raiteliu vienoje puseje ir Gediminaidiq stulpais kitoje. Tai buvo senosios istorines Lietuvos valsrybes v€liavos modifikacija. K"ip ir daugelyje pasaulio valstybiq, turindiq prezidento institucij 4 it i4 reptezentuoj andias vdliavas, bei atkurtoje Lietuvos valsrybeje lteisinus prezidento institucij4, buvo nusprqsta sukurti irPtezidento v€liav4. 1993 0l26,Lietttvos heraldikos komisijos teikimu, Lietuvos Respublikos Seimas pawirtino pagrindinius Prezidento veliavos principus. Jos simbolikos pagrindu buvo paimta istorin€ valsrybes veliava. Siq di.rrq Lietuvos Respublikos Prezidento veliava tai stadiakampio formos purpurines spalvos audeklas, kurio abiejose pusese centre vaizduojamas Lietuvos valstybes herbas. I5 de5ines puses j! laiko baltas grifas, i5 kaires - tokios pat spalvos vienaragis, abu stovintys

ant balto postamento' Gyvunq ginklai aulainiai, lieZuviai raudoni. Veliavos plodio ir ilgio sanrykis 5 : 6. Galvojant, kad ateityje Salia tautines gali buti oficialiai lteisinta atskira Lietuvos valsrybes v€liava - raudona su sidabriniu raiteliu viduryje, Prezidento veliavai panaudotas purpurines spalvos audeklas. Thip pat nusprgsta valstybes herb4 papuolti skydininkais. (Thip

10

pradq lsikrlnijimas.

Himnas Siuolaikines valsrybes turi ne tik vizualinius - herbus, veliavas, bet ir garsinius valsrybes simbolius. Thi yra himnai. Lietuvos valstybes himno, kaip ir tautin€s veliavos, ideja atsirado uZsienyje. Lietuvos himno, kuris dainaivadinamas Thutiika giesme, i-odLius paraie ir muzik4 pritaike Vincas Kudirka ( 1 8 5 8- 1 899)' Titotilkos giesrnis tekstas su gaidomis buvo iSspausdintas 1898 09 15 Se5tajame uZsienyje spausdinamoVarpo nu-

meryje. Joje ilreikiti pagrindiniai lietuviq tautinio atgimimo idealai: aulrininkq Zavejimasis didinga senove, pozityvistinis varpininkq reikalavimas dirbti tautos gerovei ir visus atgimstandios Lietuvos imones iadinanti bei jungianti patriotine dvasia. Thutiika giesrni pitma' kart4vieSai sugiedota 1899 11 13 Peterburge, koncerte lietuviams studentams Selpti. 1904 atgavus lietuviSk4 spaud4, Thutiika giesrni rapo daugelio renginiq sude-

tine dalimi. Tadiau iki pripaZinimo jai teko nueiti ilg4 ir nelengv4 kelia. I tautos himn4 pretendavo keletas giesmiq: Antano Baranausko ,,Tir Lietuva, tu mieliausia musq motin6ld", Maironio ,,Kur bega Se5upe" (muzika eeslovo Sasnausko), o Stasio Simkaut prie$ Pirm4ji pasaulini kar4 sukomponuota melodila vokiedio Jurgio Zaueweino (Sauerwein) eilera^{diui Lietuuiais esame mes gintgvirto populiaria patriotine daina, laikoma neoficialiu MaZosios Lietuvos himnu. Lietuvai kuriantis, ji ne kart4 buvo giedama kaiP tautinis himnas.

Tadiau Kudirkos Thutiika giesrni palengva lsiwirtino vieiajame lietuviq g1ruenime. Pirm4 kart4 ji buvo sugiedota 1905 06 06 Vilniuje, miesto teatre surengtame

Ta-vo

si-n5s

Ta - vo *au -dai

nt.;r-*;;; lietuviq vakare. 1918 Lietuvos Valsrybes Tarybai pawirtinus veliavos spalvas ir herb4, himnas buvo nuryletas. Jis lteisintas spontani5ka Zmoniq valia. Giedant Tautiik4 giesmg, vakaruose ar iSkilminguose susirinkimuose Zmones j4 pagerbdavo atsistodami. Sugiedota ji buvo ir 1920 05 15 Steigiamojo Seimo pirmajame posedyje. Tadiau ir 1922, irvelesnese 1928 bei 1938 Lietuvos Respublikos Konstitucijose himnas neminimas. 1 940 sovietams okupar,rrs Lietuv4, Tauting giesmg pakeiti SSRS himnx InternacionaLu, ta(iauvis d€lto ji dalnai buvo giedama kaip pasyvaus pasiprie5inimo okupantams ienklas. 1944 prasidejus antrajai sovietinei okupacija, Thutiika giesmi suskambo kaip LSSR himnas ir giedota iki 1950 liepos menesio vidurio. Naujam gyvenimui Kudirkos Tautiik4 giesmg prikele lietuviq tautos Atgimimas (Q Atgimima). Zmonisj4 spontaniSkai giedojo lvairiuose susirinkimuose ir S4judZio renginiuose. 1988 11 18 LSSR Aukldiausio ji Taryb a prieme lstarym4, kuriuo valstybiniu himnu paskelb€ Kudirkos Thutiik4 giesmg.Per neapsiZitrejim4, o gal ir tikslingai, trediojo stulpelio pirmos eilutes Zodis ,,Lietuvos" virto LodLiu,,Lietuvoj", pakeitgs dalies teksto prasmq. Giesme i3kilmingai ir pakiliai sugiedota 1990 0311 priemus Lietuvos Respublikos Aukldiausiosios Thrybos akt4 del Lietuvos Nepriklausomos valsryb€s atkurimo. I99I I0 29 buvo priimtas Lietuvos Respublikos istatymas del Lietuvos Respublikos valstybinio himno. Ir pagaliau Kudirkos Thutiika giesmi, kaip valstybds himnas, buvo lraSyta 1992l0 25 referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

LIETUVOS VALSTYBES HIMNAS Eil€s

ir melodiia Kudirkos:

Lietuua, Ttuyne milsry, . I' I ru atauyrta zem4 Ii praeities Tauo sunus v

Te

stiprybg semia.

Tbgul Thuo aaihai eina

Vien takais dorybis, TtS"l dirba Tauo naudai

Ir lmoniq girybei. sauli Lietuuoj Tamsumas prdialina,

Tegul

Ir

iuiesa,

ir

tiesa

Mus iingsnius telydi.

TtS"l meili Lietuuos Dega musr! iirdyse, Vardan tos Lietuuos

Vierytbi te?Jtdi! 1.1

L

o veliau tapo jo broliq

,:,.:,.1-,-',.'rlt. l:

I ri f

ii.:

tr

lr

;1i

1;

ir ip€diniq simboliu - Jogai-

laidiq dinastijos herbu. Aukso arba geltonos spalvos kryZius paprastai vaizduojamas 5io herbo melyname lauke. Ankstiwuoju laikotarpiu jo apatine kryi'ma

Jogoil aiti q dvig ubas kryZius Bergsha merio kod ekse (XV a.

Jogoilos lietuviika moneta su dvigubu kryziumi reverse

pirmoji puse)

(XIV a.)

buvo ilgesne. Dvigubo kryZiaus atsiradimas siejamas su Jogailos krikitu. Tik€tina, kad jo simbolika buvo susijusi su Siuo reiklmingu ir.ykit. Lietuvoje 5is kryiius buvo pavaizduotas valstybes herbe esandio raitelio skyde. I5 pradZiq jis simbolizavo tik valdandiqiaJogailaidiq dinastijE. !572, mirus paskutiniajam Jogailaidiq vyriSkosios gimines palikuoniui Zy gimantui Augustui, dvigubas krlzZius valsrybes herbe vis delto i5liko ir buvo pradetas vadinti Vyiio kryi;iumi. ReikerqpabreZti, kad kartais 5is dvigubas kryZius naudotas kaip Jogailos

ir

Jogailaidiq simbolis savarankiSkai arba junginyje su kitais simboliais. Jis buvo vaizduojamas XIV a. pabaigos Lietuvos monetose, valdovo dvaro veliavoje, vadintoje

Vytio Ktyzious ordinai

Jogailaitiq kryZius Nuo valsrybes heraldikos - valsrybingumo simboliq - negalima atskirti dar dviejq istoriniq simboliq - dvigubo Jogailaidiq kqdiaus ir Gediminaidiq stulpq. Thi vieni pagrindiniq istoriniq Lietuvos valstybes simboliq, kurie pladiai naudojami ir 5iq dienq vieSajame gyvenime

(Q

Valdouai)'

Pirm4 kart4 dvigubas kryZius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 Lenkijos karaliaus Jogailos

viduriniajame antspaude. Jogaila 5io simbolio i5 savo tevo Algirdo nepaveldejo. I5 pradZiq jis buvo Jogailos, 12

Goniiavardu. Jogaila 5i simboli buvo leidEs naudoti keliems Lenkiios miestams ir Lietuvos sostinei Vilniui' I Lietuvos Respublikos metais dvigubas kryZius buvo pavadintas kryZiumi Ul Ttuyng (1919) ir tapo vienu aukldiausiq valstybes apdovanojimq. t92O 02 03 LR Prezidento isaku kryZius Ul Tbuyng pavadintas Vyiio Kryliumi.1927 04 01 buvo priimtas Vytio Kryiiaus lstarymas, o tq padiq metq rugpjtdio 31 patvirtintas Vytio Kryiiaus statutas. l93O 09 01 Vytio Kryiius pavadintas Vytio KryZiaus ordinu. 1938 1 l 23 Kaune ivyko Vyiio Kryliaus kavalieriq suvaZiavimas, skirtas pagerbti asmenims, labiausiai pasiZymejusiems kovoje del Lietuvos laisves' Dvigubas kryZius naudotas ir kariuomenes simbolikoje kaip karo aviacijos simbolis, taip pat kaip Lietuvos karo invalidq Salmq Zenklas, kaip pagrindinis Lietuuos lauliry s4iungos simbolis. Sovietines okupaciios metais uZdraustas 5is ienklas 1944-1953 Lietuvos partizanq naudotas apdovanojimams, uniformq Zenklams bei ginklq puolybai. 1990 atktrus Lietuvos nepriklausom4 valsrybg, jis, kaip valsrybes simbolis, vel pradetas naudoti karo aviacijoje, policijoje. Ji, kaip savo simbol!, naudoja ir Lietuuos iaulitl sqiunga.

Gediminaitiq stulPai vienas simboliq, kuris pladiai naudojamas dienq nuo XIV a. pabaigos iki 5iq vieSajame gyvenime. Nuo 1397 jie buvo Lietuvos Gediminaidiq stulpai

-

LIETUVOS \IALSTYBES SIMBOLIAI didZiojo kunigaikldio Vytauto herbas. Manoma, kad panaiq Zenkl4 galejo tureti V1,'tauto tevas, Ti"kq kunigaikltis Kgstutis. Po Vytauto mirties stulpq sim-

boli pereme jo brolis Zygimantas Kgstutaitis. Nera abejones, kad Sis herbas i5 pradZiq reprezentavo kunigaikldio Kgstudio giming. XVI a. j! pradejo naudoti ir Jogailos ipediniai. Thda 5is Zenklas tapo visos Gediminaidiq dinastijos simboliu. Heraldikoje aukso arba geltonos spalvos Gediminaidiq stulpai vaizduojami

Gediminaitiq stulpai Kazimiero Jogoilaitio denaro reverse

raudoname lauke, o nuo XVI a. antrosios puses raudoname lauke, bet jau sidabro arba baltos spalvos. XVI a. pradLioje Lietuvos metra^Stininkai herbo figirr4 pavadino Stulpais ir priskyre legendiniam Gedi-

-

minaidiq dinastijos pradininkui Palemonui, neva atkeliavusiam i Lietuv4 i5 Itdijos. XIX a. istorikas, karo inZinierius Teodoras Narbutas Siam ienklui suteike Gedimino stulptl pavadinimq turedamas galvoje, kad j! pradejo naudoti didysis kunigaikltis Gediminas. )C( a. pradLioje Sie stulpai dar buvo vadinami stiebty uartais. Dabar Siam simboliui apibndinti mokslininkai vartoja neutralq Gediminaiiir,y stulpq pavadinim4 Lietuvos DidZioj oj e Kunigaikitystej e Gediminaidiq stulpai naudoti labai pladiai. Jie vaizduoti XIV a. ir v€lesnese Lietuvos monetose, krrnigaikidio Vytauto pulkq, dalyvavusiq ZrJgirio mr15yje, veliavose, XV a. Lietuvos pranci5konq ir 158I-1795 valstybes didZiuosiuose antspauduose. Kartu su Vytimi jie buvo iSlieti ant XVI-XUI a. lietuvi$kq patrankq vamzdLiq. Siuo ienklu buvo puoSiamos didZiojo kunigaikidio LirgynqZirgq kamanos ir Lietuvos didiesiems kunigaikidiams priklausiusiq valdq riboZenkliai. I Lietuvos Respublikos laikais Gediminaidiq stulpai, kaip skiriamieji Zenklai, buvo naudojami Lietuvos kariuomenes kariq uniformoms, karinei technikai Zenklinti. 19 44-L9 53 Gediminaidiq stulpq simboli uniformq Zenklinimui ir ginldq puo5ybai naudojo Lietuvos partizanai. Sovietines okupacijos metais uZdrausti 3ie istoriniai simboliai 1988 tapo sud€tine Lietuvos Persiwarkymo Sqiidiio emblemos dalimi. Jie buvo ikomponuoti i dail. Giedriaus Reimerio sukurt4 Sqjudiio simboli. Veliau Gediminaidiq stulpus ir Jo gailaidiq kryii4, kaip valstybes simbolius, €me naudoti ivairios valstybin€s ir visuomenines institucijos.

Lietuvos didysis kunigaik:tis soste. Gediminaiiitl stulpoi prie jo kojq liudijo,kad jis yro Gedi mi no itiLt di nast|os otstova s (opie 1 5 5 5).

Jonas Vaiienonis

IJ

VALD

YaJdLia buvo paveldima giminej e, kurios pradininkas

M i nda

ugo antspa

u das

(ispaudas p rie petgamento)

Mindaugas ir jo ip6diniai

Lietuviq Zemes i valsrybg sujunge Mindaugas (apie 1240-1263). Kai kuriq istorikq nuomone, jau Mindaugo tevas (vellwi Saltiniai vadina j! Ringaudu) buvo suvienl.tos Lietuvos valdovas. Bet greidiausiai jis buvo tik Lietuvos Zemes siaur4ja prasme (tarp Nemuno ir Neries) kunigaikitis. Mindaugas galejo paveldeti Sios Zemes kunigaikidio valdLiqir, ja remdamasis, apie 1240 sujungti vis4 Lietuv4. I25I Mindaugas apsikrik5tijo, ir Romos popieZius Inocentas IV suteike jam karaliaus titul4. Jis buvo kartnuotas 1253 vasar4

(Q

Valstybinis

iuenti). PopieZius patikino,

kad karaliaus karuna Mindaugo Seimos nariams taps paveldima. Karaliaus Mindaugo v aldLi4 s ankcionavo Europos universalioj i jiga - Katalikq Bat nytia, Lietuvos valstybe. Jis tapo Europos valsrybiq ir jq valdo-

vq sistemos dalis. I3 trijq Mindaugo Zmonq Zinoma tik Morta. Jis turejo ne maZiau kaip tris stnus ir dukter!. 1263 s4mokslininkai Mindaug4 ir du jo stnus nuZude. ValdZi4 paemqs (1253-1264) pagonis Mindaugo seserdnas fleniota karaliaus titulo nepaveldejo. Juo nepasinaudojo ir stadiatikiai Lietuvos valdovai - Theniot4 nuvertgs vyriausiasis Mindaugo sunus VaiSelga (valdEs 1264*1267) bei Mindaugo Zentas Halido ir Voluines kunigaik5dio Danijilo sunus Srr"m"r, valdLiE peremgs i5 Vai5elgos, bet nevaldgs visos Lietuvos. 1269*1282 Lietuv4 valde Kernaves kunigaikitis Tiaidenis. Jis iSvede kra5t4 i5 suirutes ir sustiprino valsrybg bei monarcho vildLi4. Tiaidenis turejo kelis brolius, bet jie sosto nepaveldejo, o dukteri Gaudemund4 jis iStekino ut Mazovijos kunigaik5dio Boleslovo II.

Gediminaiiiai Tiaidenio minimi Lietuvos (didieji?) kunigaik5diai: 7282Karijotas, 1285 Daumantas, 1289 Budikidas su broliu Buwydu, 1290 Butigeidis. Pukuveras I29I jau buvo visos Lietuvos valdovais. Tokia valdovq gausa kelia abejoniq. Saltiniuose lietuviq vardai daLnai iSkraipomi, vienas asmuo galejo brlti lvairiai vadintas. Kartais Budikidas, Butigeidis ir Pukuveras laikomi vienu asmeniu, kit4kart Budikidas tapatinamas su ButigeidZiu, o Buryydas su - Pukuveru. Thigi galima manyti, kad tuo metu keitesi tos padios Seimos valdovai.

Skalmantas g)rveno Mindaugo laikais, o bene pirmasis valdovas buvo Pukuveras. Yra manandiq, kad Mindaugas, Tiaidenis ir Pukuveras buvo vienos gimines, bet tai teigti trrlksta argumentq. ValdZia i3 Pukuvero

paveldejo (1295-1316) jo srlnus V1,"tenis, i5 5io - brolis Gediminas. Nuo XIII a. devintojo deiimtmedio prasideda Gediminaidiq dinastija.

Gediminaidiq dinastijai vard4 dave Gediminas, valdgs 1316-1341. Valdant Gediminaidiams, formavosi pagrindines Lietuvos valsrybes politikos bruoLai ir Lryprys. Svarbus bruoZas buvo iki 1387 i5laiky"ta Lietuvos irjos valdovq pagonybe - ji leme daugeli politiniq ir dinastiniq Zingsniq. Valdovai remesi gausia gimine - broliq, brolenq, seserdnq terpe, o iSkylant didZiunams, - ir 5iais. Gediminaidiq gimines kunigaik5diai i5 didZiojo kunigaikldio gaudavo valdi.'ti kuri4 nors valsrybes dali, ir tai buvo jq pragyvenimo Saltinis. O valdovas apsirtpindavo lojaliais, giminystes ryliais su juo susijusiais valstybes daliq valdytojais. Poreikis aprupinti giminaidius skatino skverbtis !susiskaldZiusiq, totoriams pavaldZiE Rusi4. Nuo XIII a. sekmingai buvo tgsiamos Lietuvos valdovq pastangos prisijungti Rusios Zemes tiek karine jega, tiek dinastiniq santuokq politika. Dukterys buvo tekinamos uZ Rusios kunigaikldiq, o sunis !j4 i5eidavo uZkuriais. Lietuvos valdovams teko atremti Vokiediq ordino organizuojamus, Katalikq BaZnydios ir Vakarq bei Vidurio Rltq Europos valdovq remiamus kryZiaus Zygius i pagoniq Lietuv4 ir Ordino pasrangas uikariauti j4. Karas su kryZiuodiais trukde uLmegzti lvairiapusiSkus sanrykius su Europos valsrybemis. Vis delto Lietuvos valdovai ir derejosi del kriklto, ir sudarydavo dinastines santuokas - Gediminaites buvo tekinamos ir ! Lenkij4 (Gedimino dukte Aldona Ona 1325 i5tekejo uZ busimo Lenkijos karaliaus Kazimiero) ar iVokietijos imperijos kunigaikSrystes. Gedimino imonaJaune mire 1344, 5e5ios duktebuvo i5tekintos uZ Rusios ir Lenkijos kunigaikidiq. rys

Po

Auksiniai Gediminaitiq stulpai Bergshamerio kodekse (XV a. pitmoji puse)

15

i'lAl.,:i'i'=l'ij;li. iijii-.Lrir,-ri;i

j-.ii:'a:,r.r,+.u

c::*ixi+;:cri:.,

uZ€me lpad aukit4 viet4 valstybeje. Gigiama, kad Gediminaidiq Lietuvoje buvusi diarchija, t. y. valsrybE kartu su monarchu vienodomis teisemis vald6 ir sub-

monarchas, antrasis asmuo valstybeje, pvz., Algirdo bei Kgstudio pora. Bet Algirdui pakhsdavo, kaip mary"ti i5

Pasak Lietuuos me*aitiry, Gediminas

I34l padilyo

Vlnius atiteko Jaunudiui, jis tapo Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu ir valde 134l-1344. tdiau tai nepatiko kitiems broliams. Vienas jq, Kgstutis, 1344 surenge perversmq ir i sost4 pakviete kit4 broli - Algird4. Jaunutis pabego ! Maskv4, po 1350 grii:o i Lietuvq ir mire po 1366. 1345-1377 valdant Algirdui, Gediminaidir+ politika visiSkai susiformavo. Vienu metu keliasdelimt Gediminaidiq warke padiq LietuvE ir uZimtas Rusios Zemes, kariavo su kry.diuodiais ir kitais kaimynais. Kai kurie ju,, pavyzdLiui, Tiakq kunigaikitis Kgstutis, valsrybE septyniems si.nums.

Kestuiio mojestotinis

Vyta

ontspoudas

(K. W. Ki el si nskio rekon

uto mojestoti n is o ntspa ud a s strukcija)

iuykiq analizes, visi Gediminaidiai, tod€l teigti KEstudio lygiateisi5kumo su Algirdu nera pagrindo. Algirdas buvo vedgs du kartus. Su Vitebsko kunigaik3ryte Marija (ar Ona?) susilauk€ penkiq sunq ir dviejq dukterq, su antr4ja Zmona, Tver€s kunigaik5ryte Julijona, - aftuoniq srlnq ir tiek pat dukterq. Jo ipediniu (1377-t39t,1382-1392) tapo bene kewirtasis Julijonos sunus Jogaila. Algirdas iSpl€te valsrybes iemes Rusioje, kare su krydiuodiais apgyne lietuviq Zemes, bet i3liko pagonis. Thdiau jo valdymo pabaigoje Lietuvos jegos eme sekti, rySkejo krydiuodiq pranalumas. Jogaila bande tartis su kryZiuodiais, bet susilauk€ pasiprieiinimo. Susikirto derybq del krikito ir Zutbutines kovos su krldiuodiais politines linijos. Krikito prie(ininkas Kgstutis nuverr€ Jogail4ir pats tapo didZiuoju kunigaikidiu (1381-1382). Bet Jogaila atgavo sost4 nuZude Kgstut! ir jo LmonqBirutg, su kuria KEstutis buvo susilaukgs penkiq sirnq ir trijq dukterq. KEstuti remgs stnus Vyrauras, pabeggs pas kryZiuodius, kenke Jogailai. Gediminaidiai skilo, bet Jogailos ir Vytauto konflikto esme buvo valdiios trolkimas, ne sanrykis su krikStu. Abu stengesi susitarti, ir tai jiems paryko. Jogailos padeti sustiprino Lenkijos ponq pasitlymas vesti jq karaliaus sosto ipedineJadvygqir uZimti sosr4 su s4lyga, kad Lietuva apsikrikltys. Lietuvai tai buvo naudinga, nors Lenkijos ponai tikejosi j4 prisijungti. 1386 Lietuvos didysis kunigaikitis Jogaila tapo ir Lenkijos karaliumi Vladislovu III, valstybes jung€ asmenind unija. Jogailos vietininku Lietuvoje tapo brolis Skirgaila, dia stiprejo Lenkijos itaka. Thi netenkino Lietuvos visuomen€s, ir Jogaila didZiojo kunigaikJdio vddi:iaL turejo perduoti Vytautui, sau pasilikdamas Lietuvos aukidiausiojo kunigaikidio titul4. Vytautas valde (892-1430) Lietuvq monarcho teisdmis, uZsienio politikos ir sosto reikalus derindamas su Jogaila. Lieruva kartu su Lenkija 1410 Zalgtio miSyje sutriuikino kryZiuodius, krikitijo kraito Zmones ir lvykde civilizacini perversm4, buvo akryvi ir labai itakinga Vidurio Rytq Europos valsrybe. Stu | 42I husitai iSrinko Vltaut4 eekijos karaliumi, ir jis laikinai sutiko juo tapti. Sudetingi buvo sanrykiai su Lenkija, juolab kad Vytautas neturejo lpediniq (dukte Sofija buvo i5tekinta uZ Maskvos didZiojo kunigaikidio Vasilijaus I).

VALDOVAI Lenkijos ponai norejo prisijungti LietuvE, Jogailai rupejo iSlaikyti j+ k"ip dinastijos atramE, Vytautui - valdlti savarankiSk4 ir stipri4 valstybg. 1429-1430 jis sieke karaliaus kartnos, bet tam sutrukde Lenkijos ponq intrigos, o veliau - Vytauto mirtis. YildLialietuvoje (l 430-1 432) paeme Jogailos brolis Svitrigaila, kurio valdymo budai pasirode netikg, todel jL 1432 pakeite Vytauto brolis Zygimantas KEstutaitis (ikj 1440), nuolat jautgs Lenkijos spaudim4, ypa(, po Jogailos mirties 1434. SEmokslininkams ji nui.udLius, Lietuvos ponai didZiuoj u kunigaiki diu paskelbe Jogailos srlnq Kazimier4 Jogailait!, valdZius! (I 440-1 49 2) . Svitrigaila, valdEs Lietuvai priklausiusi4

Voluing, mire 1452.

Huui ffienri rincm nucir L'; ..g lrQlL'\ll rn njci:r Flcir.r"tt i\ uYoFLu uuruit. tioty ttl'tHmoirrl cutt irrrntbxo \ulltno Hcru\t$l ql\-:t ls srnt-s_tlf-tFllT._ Lj .. Rrtl{o Alimixtr ouctrr40s I\cEl\l 1 cl.tDf lrRhr{ ColrlldfilA FAIni€ ^{TttrlT. qpm N LHoutli i 1432. SEmLTtrs CnAc$4[.RgcStA]1TA]iNIJ4f,

DUC.{[ Dl

Dty,Ur Avil .lLAq Joga i los, kai p ku

n

o

ukiei ou si o Lietuvos

igai kiiio, he rbas

a ntkap in io

me

paminkle, Krokuvos Vavelio kotedroje

Jogailaidiai Si dinastija - tai Jogailos ir kewirtosios jo Zmonos Sofijos AlSeniSkes palikuonys Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos, eeki.los sostuose. Po dinastijos pradininko

Jogailos mirties Lenkijos karaliumi (1434-1444) tapo jo sunus Madisloyas; jis buvo ir Vengrijos karalius (1440-1444); po jo 1447 - Lietuvos didiiuoju kunigaikidiu tapo Kazimieras Jogailaitis. Lietuv4 ir Lenkij4 vel vienijo asmenin6 unija. Jogailaidiai buvo Gediminaidiq dinastijos 5aka, bet jau atskira dinastija, nes turejo kitus dinastines politikos tikslus ir priemones. Lietuva buvo Jogailaidiq tevonija ir jq atrama stengiantis i5lailqd Lenkijos sost4. Todel jiems rtpe-

jo Lietuvos bukle, jie skatino kraito modernejimE, Europos kulttros sklaidE, organizavo Synybqrytiniq Lietuvos sienq, kurias nuo XV a. pabaigos puole stiprejanti Maskva. Bet svarbiausia jiems buvo Lenkija, per kuri4 siekta dinastijos vyraujandio vaidmens Vidurio ir Rytq Europoje. Sis siekis pasireiSke dinastinemis santuokomis ir pastangomis iSplesti dinastijos valdas. Kazimieras Jogailaitis 1 45 4 vede Vokietij os, eekil os ir Vengrijos karaliaus Albrechto II Habsburgo dukter! ElZbiet4 ir susilauke Se5iq stnq ir sepryniq dukterq (dvi anksti mire, kitos buvo i5tekintos ui Vokietijos imperijos kunigaikJdirf . Jo stnus Madislovas buvo eekil os (l 47 l-l 5 | 5) ir Vengrij os ( 1 490- 1 5 1 6) karaliumi, pastarojo sunus Liudvikas valde Sias valstybes .

1516-1525. Mohado mtSyje su turkais iuvusio Liudviko valdos atiteko Habsburgams. Jogailaidiams liko Lenkija ir Lietuva. Siq valsrybiq santykiai ir Jogailaidiq padetis jose buvo vienas svarbiausiq jq dinastines politikos demenq. Lietuvos ponai vafi,eJogailaidiq valdZi4, vene dalytis ja, gyne savos valsrybes interesus, o Lenkijos ponai ir bajorai sieke prisijungti Lietuv4. Jogailaidiai laviravo tarp jq ir i5laike abi valsrybes asmenineje unijoje, iSskyrus 1492-150I m., kai Lietuv4 valde 17

(I492-1505) Kazimiero sfnus Aleksandras Jogailaitis, o Lenkij4 - Q492-1501) kitas sunus Jonas Albrechtas. Po

AIe ksa n d rc s Jog o i I aiti s

Zygimantas Senasis Bona Sforca

pastarojo mirties Lenkijos ponai, siekdami glaudesnio Lenkij os ir Lietuvos ryiio, pakviete Aleksandr4 Jo gailaiti uZimti Lenkijos sost4. Sis vede Maskvos didiiojo kunigaik5dio Ivano IIi dukteri Elen4, bet vaikq nesusilauke, ir po jo mirties Lietuvos ponai didZiuoju kunigaikidiu Q506-1548) paskelbe kit4 Kazimiero sunq - Zygimant4 Sen4ji. Lenkai tuojau pat paskelbe ji savo karaliumi, taip iSlaikydami glaudq Lietuvos ir Lenkijos ryii. Vienas didiiausiq Zygimanto Senojo rrlpesdiq buvo sustabdyti lenkq ponq slcrerbim4si i Lietuv4 ir iSlaikl.ti jq savo valdZioje - tai surapo su Lietuvos ponq siekiais. Jis buvo vedqs du kartus: su Barbora Zapolyasusilauke dviejq dukterr-1, o su Bario kunigaikitl.te Bona Sforca (Bona Sfor-

za) -keturiq dukterq ir 1.520 sunaus ZygimantoAugusto (vienas s[nus mire, k4 tik gimgs).1522 valdovas Zygimantas Senasis ir Lietuvos ponai paskelbe Zygimant4 August4 Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu, taip garantuodami jam Lietuvos sost4 po tevo mirties. Lenkai neadldo ir 1529 paskelbe ji Lenkijos karaliumi. 1544 Zygimantas Senasis atidave srrnui valdl.ti Lietuv4 vietininko teisemis, o po jo mirties ZygimantasAugustas tapo visateisiu Lenkijos ir Lietuvos valdovu (1 5 4B-t 57 2) . Vaidydamas Lieuv4, Zygimantas Augustas surare su jos ponais, nadlaudamas (pirmoji Zmona Vokietijos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo dukte ElZbieta mire 1545) uLmez-ge meiles ry5ius su Barbora Radvilaite ii itakingiausios Lietuvoje Radvilq gimines ir 1547 m. j4 vede. Lietuva tai sutiko palankiai, tadiau jam teko iveikti Bonos ir lenkq ponq pasiprieiinim4 del jos karunavimo. Barbora mire 155l. ZygSmantas Augustas dar kart4 vede, 5i kan4 pirmosios Zmonos seseri Kotryn4, bet vaikq nesusilauke. Zygimontos Augustos

18

Eorbora Rodviloift

VALDOVAI Thi veike jo politines nuostatas: jis tapatinosi su Lenkija, palaike jos ponq ir bajorq realios valstybiq unijos siek!. XVI a.7-ajame deiimtmetyje del Livonijos karo Lietuvos padetis buvo sunki, o Zygimantas Augustas, verdiamas pritarti unijai, 1564 perleido Lenkijai savo tdvonines teises i Lietuvq, o 1569 atidave jai 4 Lietuvos vaivadiias. 1569 buvo sudar].ta Liublino unija: Lietuva ir Lenkij a susij ung€, sudarydamos Abiej q Thutq Res-

publika. Unija numat€ palikti kiekvienos valsrybes centring valdLia, atskir4 iZd4, kariuomeng, valstybes antspaudq, taigi iSliko abi Respublikos valstybes. Bet turejo buti tik vienas, bendrame Respublikos seime renkamas valdovas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikitis. Jis bttq kamnuojamas Krokuvoje. Lietuvos didZiojo kunigaik5dio inauguracijos Vilniuje buvo atsisak).ta. 1572 mirus Zygimantui Augustui, baigesi Jogailaidiq dinastija.

Ren ka m i Respu bli kos

valdovai

AbiejqThutq Respublika buvo monarchija, o renkamas jos valdovas - Lenkijos karalius ir kartu Lietuvos didysis kunigaitr<5tis. Karaliaus titulas buvo r.iriesnis ui. didziojo kunigaikidio. Pagal per tarpuvaldi parengtus valdovo status4 nusakandius dokumentus

Henriko artikulai ir Pacta conuentd (Q Val"styba istortj a) prisieke pirmasis iSrinktas valdovas, Prancrlzijos karaliaus brolis Henrikas Valua (Yalois,1574). Valdovo valdLiarvarie seimas ir jo aukitqjq rumq senaras, be jq valdovas negalejo sprEsti karo ir taikos, mokesdiq ir iaukimo i kar4 reikalq. Valdorui esant soste, negalejo briti renkamas jo ipedinis. Sie dokumentai tapo privalomi ir visiems kitiems i5rinktiems valdovams. Mirus broliui, Prancrlzijos karaliui Karoliui IX, Henrikas Valua pabego i tevyng ir tapo jos karaliumi. Per antr4j! tarpuvald! ! Abiejq Thutq Respublikos sost4 buvo iSkelti du kandidatai: Vokietijos imperatoriaus Maksimiljano II srfnus Ernestas ir Zygimanto

Augusto sesuo Ona, o jai i pagalb4 pakviestas btsimasis lyras, Thansilvanijos vaivada Steponas Batoras. Jis pirmasis atvyko iKrokuv4 ir 1576 buvo karirnuotas. Po Batoro mirties 1585 dvigubi rinkimai baigesi ginkluotais susirdmimais. Vokietijos imperatoriaus Rudolfo Habsburgo brolio Maksimiljano Salininkus iveike Svedilos karaliaus Jono III Vazos ir lu.os Zygimanto Augusto sesers Kotrynos sunaus Zigmanto Vazos (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didZiojo kunigaik5dio 1587 -1632) Salininkai.

Svetimlaliams valdovams !tak4 dare padetis jq tevynese. Henrikas Valua pabego, siekdamas Pranctzijos karunos, Steponas Batoras stengesi sudaryti koalicij4 priei jo te\yng engusi4Tirrki j4, Zigmantui Yazai ripejo Svedijos sostas, kur! uZeme 1592, o 1599 prarado. Lietuvos ir dauguma Stepono Batoro interes q sutapo. Zigmantas Vaza, neatsisakydamas Svedijos sosto, XVII a. pradLioje lvele Respublika i karus su Svedija. Jis su stnumi Vladislovu ltrauk€ valsrybg ir i grumtynes del Rusijos sosto. Visa tai nebuvo naudinga Lieruvai. 19

Jonas Kazimieros

Augustas ll Saksas

ublikos valdovo v aldLi4 tolydZio silpnino didikai ir bajorai. Vis delto ZigmantasVaza sieke, kad sostas liktq Vazoms. Kadangi po jo mirties valstybei gres€ pavojus (skubeti vertd karas su Rusija), valdovu greitai buvo i5rinktas jo ir Onos Habsburgaitds sunus Vladislovas Vaza (valde 1632-1648). Padetis kartojosi po Madislovo mifties, kai valdovu 1648 iSrinko lu4Zigmanto ir jo anrrosios Zmonos Konstancijos (Onos sesers) stnqJon4 Kazimier4. Sis t66g atsisake sosto. 1587-1668 laikotarpis laiky"tinas Vazq dinastijos laikais Respublikoje, nors valdovai sosr4 ne paveld€davo, o brldavo renkami. Vidaus ir uisienio politika priklause nuo didikq ir bajorq, Vazq dinastines politikos savybes i5rylkejo gal tik jiems atkakliai siekiant Svedilos sosro - jo atsiiakyta tik 1660. PoYaztsrtarp pretendentq ! Respublikos sost4 stipriausi btdavo Habsburgq ar Pranctzijos politiikai ir pinigais remiami pretendentai, uhieniediai ar savi, Lenkijos didikai. Tokie buvo paeiliui iirinkti ii Gediminaidiq kilusios ViSnioveckiq gimines narys Mykolas Kaributas, valdgs 1659-1573, irJonas Sobieskis, valdgs 1574-1696. Pastarasis ruoSe dirv4 stnaus Jokrlbo i5rinkimui, bet stipresni buvo kitq valsrybiq favoritai. Tirr€damas Rusijos ir Austrijos karinE param4 laimejo Salsonijos kunigaikitis Frydrichas Augustas i5 \/etinq dinastij os, tap gs Augus tu II (I 697 -t7 33) . Respublika ir Saksonija sudare asmening unij4. Augusto II valdymas buvo audringas, per Siaures kar4 Respublikos visuomene suskilo !Rusijos ir Svedijos 5alininkus.1704 Svedq $alininkai valdovu paskelb€ Lenkijos didika Stanislov4 Leidinsk!, o l706jie priverte August4 II atsisalr;zti Respublikos sosto. Leidinskis buvo kartnuoras, bet visoje valstybeje nelsiwirtino. Resp

20

Augustds lll

Rusams laimejus kar4, po Poltavos griZo Augustas

II, nors

mt5io 1210 !sost4 titulo

i3 Salies iSvykgs Leidinskis

neatsisake. Jau tapgs Prancuzijos karaliaus Liudviko

XV uoiviu, jis vel buvo iSrinktas Respublikos vadovu 17 33, bet pralaimejo Rusijos ir Austrijos ginklu iSkeltam Augusto II stnui, Saksonijos kunigaik5diui Fryd-

richui Augustui, valdZiusiam Respublik4 07 33-17 64) Augusto III vardu. Per nauj4 tarpuvald! Rusijos priZiurimas Respublikos seimas valdovu iSrinko lenkq didikq gimines

nari, Lietuvos stalinink4 Stanislov4 Poniatovsk!: pasivadinus! Stanislovu Augustu. Jo valdymo laikotarpiu (I7 64-17 9 5), visuomenei energingai persiwarkant ir vykstant valsrybes reformoms, Rusija, Pnrsija ir Austrlja j ega nuslopino Resp ublikos p asiprielin im4. 17 9 5 Valstybis ivyko Tlediasis Respublikos padalijimas istorija), ir ji liovdsi egzistavusi kaip Europos valstybe. Paskutinis Respublikos valdovas, Lenkijos karaiius

($

ir Lietuvos didysis kunigaikitis Stanislovas Augustas turejo atsisakyti sosto. Thip trys despotiSkosios

monarchijos iitryne Respublik4 i5 Europos politinio Zemelapio iki 1918 merq. Zigmantas Kiaupa Augusto lll karina

PREZIDENTA!

a,IG lfE

;rf i

ffi:

*€: KF

i

lf

F,

ftl?:t

ff '

...

,':,::

*.

To rp u

ka I i o prezi

denfu ro Kou ne

Prezidentas buvo ir ryriausiasis visq Respublikos ginkluotqjq pajegq vadas. Kilus karui, ginkluotam su-

kilimui ar nerarnumams, Ministrq kabineto sillymu, jis galejo lvesti nepaprast4j4 padeti ir laikinai apriboti konstitucines piliediq teises. Jis taip pat atliko ir dauge-

l! kitq pareigq. Radikaliau Prezidento institucija pakito po 19261217 valstybinio perversmo, kai prezidentu tapo Smetona.1928 priemus nauj4 Konstitucij4, Prezidento kadencija pailgejo il
Pirmininkas. 1 938 Konstitucijoje Prezidento galios dar labiau susriprinros . 1940 birZeli, Lietuv4 okupavus Sovietq S4jungai, Smerona pasitrauke i Vakarus, o Prezidento pareigas pavede eiti Antanui Merkiui. Veliau Prezidento institucija buvo panaikinta. 1990 Lietuvai

atkurus nepriklausomybg, Prezidento institucijos nebuvo. Aukitiausiasis valstybes pareigunas (valstybes vadovas) pagal Laikin4j

i Pagrindin! [starym4 buvo - Atkuriamojo Seimo - pir-

Aukidiausiosios Tarybos

mininkas prol Vl,"tautas Landsbergis. Sias pareigas jis uZeme nuo 1990 03 11 iki 199211 25. Kartu su 22

$l

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimq pirmuoju turu 1992I0 25 ivyko ir konstitucinis referendumas. Buvo priimta Konstitucija, atkurusi ir iteisinusi valsrybes vadovo - Prezidento - institucij4. Prezidentas renkamas 5 metq laikotarpiui. Jam pavesta sprgsti pagrindinius

uisienio politikos ldausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti uZsienio politik4. Konstitucijo je suderintos Respublikos Prezidento ir Seimo galios. Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidLiaMinistr4 Pirminink4, paveda jam sudaryti Vyriausybg ir wirtina jos sudet!. Prezidentas gali kreiptis i KonstituciniTeism4, kai, jo manymu, Vyriausybes aktai nearitinka Konstitucijos ir istatymq. Prezidentas yra vyriausiasis ginlduotqjq pajegq vadas, vadovauja Valstybes gynimo tarybai, svarstandiai ir koordinuojandiai svarbiausius valsrybes gynybos klausimus, teikia malong nuteistiesiems, skiria valsrybinius apdovanojimus. Visi valsrybes piliediai pirm4 kart4 rinko Lietuvos Prezident4 1993 0214. Rinkimus tada laimejo Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis tapo pirmuoju Nepriklausomybg atkurusios Lietuvos prezidentu.

Antanas Smetona Jis buvo pirmasis (1919 04 0l-1920 O6 19) ir kewirtasis (1925 12 19-1940 06 15) Lietuvos Respublikos Prezidentas.

PREZIDENTAI Gime 1874 08 10 Ukmerges apskrities Taujenq valsdiaus UZulenio kaime pusvalakiniq r-rkininkq Jono ir Julijonos Smetonq Seimoje. 1 888 baige Thujenq prading mokykl4, privadiai mokesi Ukmerg€je ir Liepojoje (Lawija), 1893 baige

i Zemu(iq kunigq seminarij4 Kaune, bet apsisprende kitaip ir Palangos progimnazij 4, iSlaike egzaminus

lstojo !Mintaujos (Lawijoje) gimnazija,. eia kartu su kitais moksleiviais dalyvavo Jono Jablonskio globojamos nelegalios moksleivh+ I{udikio draugijos veikloje. 1896 rudeni palalintas i5 gimnazijos uZ atsisalrym4 rusi5kai skaiqti mald4. 1897 baig€ Peterburgo gimnazij4 ir istojo i Peterburgo universiteto Teises fakultet4, kuri baig€ 1902. Priei tai jis buvo du kartus i5 jo 5a1intas, suimtas, trumpai kalintas. Dirbo Vilniaus Zemes

banke. 1904 Vilniuje, Sv. Mikalojaus baZnydioje, susituoke su Sofija Chodakauskute. 1902-1 907 buvo Lietuviq demokratq paftijos narys. 1905 gruodLio 4-5 dallwavo DidZiajame Vilniaus Seime, kuriame pirmininkavo pos€dZiams ir du kartus kalbejo. Nuo 1906 pradZios

- LDP savaitraidio

Lietuuos akininkcts redak-

rorius. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuuir,l draugijos nukentijusiems d.il haro ielpti Centro Komiteto vicepirmininkas, pirmininkas.

I9I7 m. rugsejo

8-22 dalyvavo Lietuviq konferencij oj e Vlniuj e, kurioje buvo iSrinktas Lietuvos Thrybos, veliau - Valswbes Thrybos pirmininku (1917-1919). 1918 02 16 I

pasira5e Lietuvos Nepriklausomybes

Nepriklausomybi).

l9l9

(O

Lietuuos

"krE 04 01 Valsrybes Taryba i5rin-

ko Antan4 Smeton4 valsrybes prezidentu. BalandZio 6 iis prisieke Konstitucijai. 1920 05 19 prezidento pareigas perdave Steigiamojo Seimo pirmininku iSrinkram Aleksandrui Stulginskiui. Prezidentaudamas daug

raie. 1920-1924

- Lietuviq

tautos paZangos partijos

vadovas. 192l-1.924 redagavo lvairius leidinius. 1923 lapkridio men. buvo kelias dienas kalintas uZ Augustino Voldemaro straipsnio spausdinim4 savo redaguoja-

marne Vaire. 1923 sausio men. skiriamas lyriausybes lgaliotinio Klaipedoje pareigoms. 1924 - vienas Lietuviq tautininkq s4jungos organizatoriq, jos pirmininkas

o925-1926) . 1923-1927 Lietuvos universitete deste etik4, senoves filosofijq, skaite speckursus apie Platon4, poedk4, lietuviq kalbos stilistik4; 1926 04 01 jam buvo suteiktas docento laipsnis.

1926 12 17 kariuomenei irykdZius valsrybini perversmq, Smetona buvo pakviestas vadovauti

valsrybei. Gruodiio 19 d. i5renkamas Lietuvos Res-

publikos prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938. Prezidentu jis iSbuvo iki 1940 0515. Vadovaudamas valstybei, buvo Ialininkas stiprios, diktaturines, vieno asmens valdZios, kuri4 stengesi realizuoti remdamasis karinemis bei policinemis priemonemis. Jo valdymo metais Lietuva pasuko autoritarizmo keliu. Smetona buvo i3silavings Zmogus, mokejgs rusq, lenkq, vokiediq, pranctzr4, anglq, graikq ir lorynq kalbas, tod€l nenuostabu, kad 7932 Vytauto DidZiojo universitetas Kaune jam suteike filosofijos Garbes daktaro laipsn!. 1924-1940 - Thrptautinio banko valdybos vicepirmininkas, ivairiq draugijq ir bendroviq steigejas bei vienas vadovq. Yra paskelbEs originaliq ir verstiniq filosofijos bei kitq mokslq darbq. 1940 0615 prasidejus sovietinei Lietuvos okupacijai, pasitrauke !Vokietij4. 1940 09 18 i5vyko i Bern4 (Sveicarija). Veliau aplinkiniu keliu per Portugalij4,Brazillj4su Seima atvyko !JAV. Nuo L94I 03 10 apsigyveno Niujorke, veliau - Thbor Farmoje, eikagoje, o nuo 1942 pavasario - Klivlende. Gyvendamas JAV, dirbo visuomenin! darb4 buvo kupinas sumanymq, tikejosi buti naudingas Lietuvai z.)

atkuriant Nepriklausomybq. I94l rudeniir 1942 LiemE lanke lietuviq kolonijas. Iki paskutiniqjq gyvenimo dienq iSsaugojo aitrq prot4, pastabum4 ir lZvalgum4. Zuvo 1944 01 09 Klivlende, namo, kuriame gf/eno, gaisre. Jo balzamuoti palaikai 1944 0l 13 palaidoti Amerikos lietuviq Kalvarijos kapinese. Veliau perkelti i Knolluood mauzoliejq, kad, atgarus Lietuvai Nepriklausomybg, butq galima juos perveiti !GrynE.

Aleksa nd ras Stu lgi nskis Jis buvo anrrasis (1922 12 2l-1926 06 07) Lietuvos Respublikos Prezidentas. Gime 1885 02 26

Raseiniq apskriryje, Kaltinenq valsdiuje, Kutaliq kaime Dominyko ir Marijonos Stulginskiq Seimoje.

Mokesi Kaltinenq valsdiaus molqykloje, metus dirbo Kaltinenq valsdiaus raitininko padejeju. Remiamas broliq, dirbusiq Amerikos anglies kasyklose, pradej o mokytis Liepoj os gimnazijoje. 19 0 4 baige jos 4 klases ir istojo iZemaitiqkunigq seminarij4 Kaune, kuri4 baige 1908. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. Baigusiam mokslus Stulginskiui reikejo apsisprEsti, kur! keli4 - kunigo ar pasauliedio - pasiAleksandras Stulginskis zemis 0kio ir pramones parodoje Kaune

'.: .:

(1

924 0B

2j)

rinkti.

Jis pasirinko pastar4j!keli4. GriZgs i Lietuv4, Kaune dirbo 5v. Kazimiero draugijos kontoroje, ne-

gaudamas atlyginimo, deste lietuviq kalb4 Kauno

berniukq gimnazijoje. Veliau iSryko !Vokietij4 mokytis Hales universirero Zemes [kio institute - siekti agronomijos Ziniq. Institut4 baige 1913. Grligs ! Lietuv4, redagavo Zurnalo Wenybi pried4 Viensedis. Pirmojo pasaulinio karo pradZioje anyko !Vilniq ir dia isitrauke i Lietuuiol komiteto nukentijusiems dil karo ielpti darb4, buvo vienas jo vadovq. Deste gamtos mokslus Lietuviq gimnazijoje, vadovavo Lietuviq pedagoginiams kursams. l9l7 rugsejo IB-22 dallwavo Lietuviq atstovr.+ konferencijoje Vilniuje. ISrinktas ! Lietuvos Taryb4 (veliau Valstybes Thrybq). l9l8 0216 pasirale Lietuvos Nepriklausomybes

ir belaisviq grlinimo komisijai. Vienas Lietuvos krikidioniq demokratq partijos steigejq, jos CK pirmininkas, Ukininkq s4jungos steigejas ir pirmininkas. Mykolo SleZevidiaus (1918 0226-1919 0312) II Ministrq kabinete uZeme Ministro be portfelio pareigas. Prano Dovydaidio (1919 03 12-1919 04 12) III Ministrq kabinete - Ministro Pirmininko pavaduotoias, Vidaus akt4. Vadovavo Valsrybes Thrybos tremtiniq

Kazys Grinius

l94I

reikalq, Maitinimo ir vieiqjq darbq ministras. Mykolo SleZevidiaus (1919 0412-1919 10 07) IV Mi-

06 08 kartu su Zmona sovietq valdZios suimtas ir i3veZtas i lGasnojarsko krait4, Kraslago lager!prie

nistrq kabinete - Zemes ukio ir valstybes rurtq ministras. 1920 05 02 susituok€ su Ona Matulairwe. 1920 balandZio 14-15 rinkimuose i5renkamas ! Steigiam4j!Seim4. Sio Sei-o pirmojo posedZio metu 1920 05 15 ilrenkamas jo pirmininku; kartu perima ir Prezidento pareigas. Steigiamasis Seimas, vadovaujamas Stulginskio,Ig22 08 01 priima Lieruvos Respublikos KonstitucijE. 1.922 spalio 1 0-1 1 ryksta nauji rinkimai i I Seim4, kuris tq padiq metq gruodZio 21 posedyje dalyvavusiq Seimo nariq absoliudia balsq dauguma Stulginski iSrenka Respublikos Prezidentu. Toms padioms pareigoms ji perrinko II Seimas (nuo 1923 06 iki 1926 06). Jam vadovaujant, buvo i5kovota ir lwirtinta nepriklausoma, demokratine Lietuva, prie Lietuvos prijungta Klaipeda ir jos kraitas, pletojama ekonomika, Kaune ikurtas Lietuvos universitetas, Zemes irkio akademija ir kitos aukitosios molcyklos, i5plestas naujq mokykh+ tinklas. 1926 06 07 Prezidento igaliojimus jis perdave gydytojui Kaziui Griniui. Buvo III Seimo pirmininkas (1925 12 17-1927 04). 1927 pasitrauke i5 politinio g1ruenimo, warke savo [k! Bketingos vls., Jokubavo dvare. 1926-1941 buvo Pauliaus Dogelio gamybinio [kio vedej as, kooperaryw q Li eta k is, Linas tarybq narys. 1940 06 15 prasidejus sovietinei okupacijai, turedamas galimybg pasitraukti i Vakarus, liko su tauta.

Reiiotq geleZinkelio stoties. 1952 nuteistas kaleti 25 m., bet po 2 m. paleistas, dirbo Komijos autonomines respublikos Kvitkevoso miSkq pramones ukio sandelininku ir komendantu, Pezmago tarybinio [kio agronomu. 1956 12 19 Stulginskiai griLo ! Lietuvq. 1957-1959 Stulginskis dirbo Vytenq sodininkystesdarZininkystes bandymq stoties r,yresniuoju moksliniu bendradarbiu. Mire Kaune 1969 09 22. Palaidotas greta Zmonos, Panemunes kapinese. Stulginskis visada buvo kilnumo ir pasiaukojimo pavyzdys.

Kazys Grinius Jis buvo trediasis (1926 06 07-1925 1219) tuvos Respublikos Prezidentas.

Lie-

Gime 18661217 Marijampoles apskrityje, Sasnavos valsdiuje, Selemos Budos kaime Vinco ir Onos Griniq Seimoje. Prading molcykl4 lanke OZkineje, Lymantuose, Marijampol €Se. 1887 baige Marij ampoles gimnazy4, o 1893 - Maskvos universiteto Medicinos fakultet4. Dalyvavo Maskvos lietuviq studentq draugijos veikloj e. Budamas aktnus studentas, dai,nai patekdavo i carines administracijos akirati. Studilq metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkq kalejime ut dalyvavim4 studentq riauiese (1889). Dar nebaiggs studijq 1892 rudeni Minske dirbo punkto, skirto kovai su 25

i':\i- l! l.': 13 i:.. Li i u :.u il r: rii i,. irr tii =r..i,.r *n,_,i i*.Lt * i;i i i a cholera, gydy'toju. Atostogq meru nuolat lankydavosi Lietuvoje. Akryviai dalyvavo uarp inin h4 veiklo;'e. Savo straipsnius publikavo Varpebei Ubininhe. Buvo ir iiq

leidiniq redaktorius. 1893 devynis menesius dirbo laivo gydltoju Kaspijos juroje. SuZinojgs apie KraZiq skerdynes, grlLo ilietuv4, aktywiai isijunge ! tautinio iSsivadavimo judejim4. 1894 vertesi laisvo g'dltojo

praktika Marijampoleje, po 2 m. persikele i Virbali, dar veliau - i Naumiesri. 1895 05 01 kartu su kitais emesi

kurti socialdemokratr{ panij4 kurios pagrindinis

tikslas = siekis sukurti nepriklausom4 demokrating respublik4, susidedandi4 i5 Lietuvos, Lenkijos ir kitq nuo Rusijos atsiskiriandir+ rautq. 1896 06 29 Marijampoles baLnyiioje susituoke su Joana Pavallcy.re. 1898-1903 g),veno PilviSkiuose, veliau

-

vel Marijampoleje ir dia

ui lietuviq kultrlring veikl4 buvo trumpai kalintas. 1905 gveno Vilniuje, 1906 vel Marijampoleje, kur

kartu su Lmonavel2 savaites kalintas uZ lietuviik4 veikl4. 1908-1910 gyveno Vilniuje. IgIl ui:atsisalrymq pirmojoje lietuviq Zemes rlkio parodoje sugiedoti Rusijos imperijos himn4 areituotas ir Marijampoles

kalejime kalintas apie I,5 menesio. l9l4-I9I9 su jeima gyveno Rusijoje. I9l7 YoroneZe iSrinktas ! Rusijos

lietuviq tarybq.1918 09 08 plelikaujanrys bolievikq kariai nuZude Zmon4Joanq ir sunkiai suZeid€ dukter! GraLin4, kuri taip pat nei3gveno. 1919 pavasari su srinumis i5vyko iPruncizij4. Paryiiuje paskirtas Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininku, rtpinosi lietuviq grlLimu i5 vokiediq nelaisves. I tevynE griZti padejo apie 1000 tauriediq. 1919 rudeni griLo i Lietuv4, apsigyveno Marijampoleje, vel em€si gydytojo praktikos. [sijunge i aktl'uiE Lietuvos socialistq liaudi-

ninkq demokratq panijos veikl4 ir buvo iirinktas ijos Centro Komitet4. 1920 iSrinktas Steigiamojo Seimo nariu. Dirbdamas Seime, kartu su socialdemokratais nepritare prezidento institucijai, akrywiai da$wavo rengiant Konstitucij4. 1920 0619-L922 02 }2vadovavo \{l Ministrq kabinetui. Veliau buvo I, II ir III Seimq narys. 1922 tapo Kauno savivaldybes medicinos

ir

sanitarijos skyriaus vedeju. Ved€ antr4 kart4. Jo Lmona

tapo naile Kristina Arsaite-Orloviene. lg26 06 07 ii^rinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo ilbuvo

ikr 1925 12 17 pewersmo. AtsigavEs po 5oko, patirto perversmo metu, griLo ipoliting veikl4, kiek leido tautininkq valdLia.1927 0I 16 iirinktas Valstiediq s4jungos centro valdybos pirmininku. Veliau dirbo Kauno 26

savivaldybej e.1933 03 05 visuotinio Valstietiq liaudi-

ninkq s4jungos suvaiiavimo metu iirinktas S4jungos garbes pirmininku . 1935 rugpjrldio ll-I7 dalyvavo Pasaulio lietuviq kongrese. Ne kart4 pasisake priel Smetonos autoritarin! reLimq, reikalavo demokratiniq laisviq ir Seimo suSaukimo. 1940 m. vasar4, sovierams okupavus LietuvE, bande daryti !tak4 formuoiant nauja,valdLia. I94l birZel! iSveng€ masinio tremimo. Vokiediq okupacijos metais uZ protest4 ddlLydutLudymo merarns buvo i5tremtas igimt4j! kaim4 Selemos Bnda. 19 44 pasitrauke i Vakarus. 19 46, gyvendamas Hanau DP stovykloje, toliau akrywiai dalyvavo po-

litineje veikloje. ISleido atsiminimq krygE. 1947 sausi awyko ! eikaga flAV). Kaip buvgs Lietuvos Prezidentas, siuntd lai5kus demokratiniq valsrybiq vadovams, primindamas apie tragi3k4 Lietuvos buklg. Griniq sukrete r.ykdomas lietuviq tauros genocidas. Jis kreipesi ! Jungtiniq Thutq Generalin! selretoriq, praSydamas nedelsiant apsvarsry.ti Lietuvos padeti, sustabdyti Zmoniq naikinim4 ir atkurti Lietuvos valsrybingum4. Labai pablogejus sveikatai mire eikagole 1950 06 04. Palaikai sudeginti. (Jrna su pelenais buvo saugoma namuose, o 1951 10 21 i5kilmingai palaidora eikagot lietuviq tautindse kapinese. 1994 I0 08 urna su Prezidento palaikais buvo paweLta i gimtaji krait4 ir palaidota maumedZiq ginitqe prie Selemos Budos.

Algirdas Mykolas Brazauskas Jis buvo kewirtasis (1993 02 Lietuvos Respublikos Prezidentas.

25-t998 02 25)

Gimd 1932 09 22 Roki5kyje tarnautojq Sofijos

ir Kazimiero Brazauskq Seimoje. 1951 sidabro medaliu baige KaiSiadoriq viduring molcykl4 ir tais padiais metais lstojo ! Kauno politechnikos institut4. 1956 j! baige, lgydamas inZinieriaus hidrotechniko specialybE, ir pradejo dirbti Kauno HE staryboje. 1956 susituoke su gydytojaJulija. 1959 paskiriamas Energe-

tikos starybos rresto Petralirlnq valdybos vir5ininku, veliau - Kauno gelZbetoniniq konstrukcijq gamyklos starybos direktoriumi. Brldamas 30-ies tapo Liaudies [kio tarybos Starybiniq medZiagq pramonds valdybos viriininku. 1965 paskirtas Starybiniq medZiagq pramonds ministru. 1966-1977 dirbo Valsrybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju . 197 4 jam suteiktas ekonomikos mokslq daktaro laipsnis.

PREZI DENTAI rinkimq kampanija. 1993 02 14 per tiesioginius visuotinius rinkimus iSrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu 5 metq laikotarpiui .Uit ji balsavo 60 7o rinkejq. 1993 02 25 lvyko iSkilminga Prezidento inauguracija. 1994 0l 04 jis, kaip valstybes vadovas, kreipesi i NATO generalini sekretoriq Manfred4 Verner! (Manfred Verner) su oficialiu praiymu priimti Lietuv4 visateise Sios organizacijos nare. 1998 02 25 kadencij4 baigus! PrezidentE Algird4 Brazausk4 pakeite Prezidento rinkimus laimejgs Valdas Adamkus. 2001 sausio menes[ Brazauskas iSrinktas Lietuvos socialdemokratq partijos pirmininku. 2001 06 03 Lietuvos Respublikos Seimas pawirtino ji Lietuvos Respublikos Vyriausybes Ministru Pirmininku. Juo jis i5buvo iki kadencijos pabaigos.2002 m. antr4kart4vede. Jo imona tapo Kristina Butrimiene. 2004 ll 25 Lietuvos Respublikos Seimas dar kart4 pawirtino Brazausk4 Lietuvos Respublikos Vyriausybes Ministru Pirmininku.

Valdas Adamkus (iki 1955 - Voldemaras Adamkavidius) Jis yra penktasis (1998

02 25-2003 O2 25)

h

septintasis (nuo 2004 07 12) Lietuvos Respublikos Prezidentas.

\977-l9\g jis dirbo Lietuvos komunistq partijos Centro Komiteto sekretoriumi ekonomikai. 1988, qilios komunistq partijos krizes metu, buvo iSrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatur4 i si post4 palaike Lietuvos nacionalinio i3sivadavimo iudejimas - Saj[dis (Q Atgimimas). Jam vadovauiant, 1989 Lietuvos komunistq partija atsiskyre nuo Sovietq S4jungos komunistq. 1990 01 15 iSrinktas LSSR AT Prezidiumo pirmininku, o 1990 02 24 i LSSRAukidiausi4j4Taryb4. 1990 03 11 kartu su kitais Sios Thrybos nariais pasirale Lietuvos Nepriklausomos valsrybes atktrimo akt4. 1990 gruodZio menes! ivykusiame Lietuvos demokratines darbo partijos steigiamajame suvaZiavime iSrinktas jos pirmininku ir tapo didZiausios Lietuvos politines partijos vadovu.1992 spalio menes!, LDDP laimejus rinkimus ! Seim4, iSrinktas Seimo pirmininku. Thip pat nuo 1992ll25 pradijo laikinai eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1993 0I 25 Lietuvoje prasidejo pirmoji Salies istorijoje Prezidento

Gime 1925 11 03 Kaune tarnautojq Igno ir Genovaites Adamkavidiq Seimoje. Lanke Jono Jablonskio pradiios molcykl4, mokesi Kauno Auiros gimnazijoje. Vokiediq okupacij os metais dallwavo antinacineje rezistencijoje, priklause Lietuvos laisves

kovotojq s4jungai, kartu su kitais leido pogrindin! Iaikra{t1 Jaunim e, bud,l k ! 19 44 liepos menes! su tevais pasitrauke i Vokietij4. 1946 Vokietijoje baige Eichstdtto lietuviq gSmnazij4, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1948 Vokietijoje lrykusioje Pavergtqjq tautq olimpiadoje lengvosios atletikos runggzse laimejo du aukso ir du sidabro medalius. 1949 arvyko iJAV Dirbo darbininku automobiliq daliq gamykloje eikagoj e, veliau - b rali;y.toju vienoj e inZinerij os fi rmoje. 1951 vede Alm4 NutautaitE. This padiais metais lsteige JAV lietuviq akademin! sporto l
*.@

Valdas Adamkus su Zmona Almo Adomkiene

Vasario 16 d. proga Jungtiniq Tautq Generaliniam

sekretoriui iteike Lietuvos laisves memorandumE. 1960 baige Ilinojaus Gchnologijos institut4 ir igijo statybq inZinieriaus specialybg. Aituntojo deiimtmedio pradLioje buvo pakviestas dirbti !kuriam4JAV aplinkos apsaugos federalines valdZios institucij4 Aplinkos

-

apsaugos agentur4. Vadovavo aplinkos apsaugos mok-

slinio ryrimo centrui, veliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarq) Aplinkos apsaugos agentlros administratoriaus pavaduotoju. 1981 tapo dio regiono Aplinkos apsaugos agentu.ros administratoriumi. Aktlwiai dallvavo lietuviq i5eivijos visuomenineje ir politinej e veiklo j e. 19 5 8-65 buv o S antaros- S u j es o s federacijos - liberalios krypties iSeivijos visuomenines organizacijos, paskelbusios itki Widu i Lietuu4, * vi, cepirmininkas, o 1967 i5rinktas Sios organizacijos pirmininku. Nuo 196l - beveik 25 metus Marguiio radijo laidq vadovas. Gywendamas Jungtinese Valstijose, renge protesto priei Lietuvos okupacij4 akcijas, organizavo lvairias peticijas. 195I-64 buvo Amerikos lietuviq bendruomenes tarybos narys, centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos Lietuviq tarybos narys. Nuo 1972 kasmer, o kartais kelet4 kartq per metus 28

anlrkdavo iLietuv4. Jis skatino ir reme vandenvalos irenginiq statyb4 Lietuvoje, aplinkosaugos prieiirlros pletr4, padejo Baltijos ialiq aplinkosaugos institucijoms apsir[pinti moksline literatura, prietaisais bei programine lranga. Budamas JAV paramos Baltijos Salims aplinkosaugos srityje koordinatorius, organizavo Lietuvos mokslo istaigq arsrorrlf sraiuotes JAV p"dejo Vilniaus universiteto bibliotekai gauti naujausi4 mokslinq literattr4, prietaisus bei programing iranga. 1981 i5rinktas Sia,rr.r Amerikos lietuviq sporro

ir 1991buvo Pasaulio lietuviq i.aidyniuoorganizacinio komiteto pirmininkas. 1989 - vienas Vytauto Didiiojo universiteto atkurimo iniciatoriq. 1993 - kandidato !Lietuvos Respublikos Prezidentus Stasio Lozoraidio rinkimq kampanijos vadovas. 1994-f998 Lietuvos gamros fondo pirmininkas. 1996 aktyviai dallvavo Lietuvos Seimo rinkimq kampanijoje, telkdamas nuosaiki4sias vidurio politines jegas. 1998 idrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, Sias pareigas pradejo eiti 1998 02 26. ThpEr Respublikos Prezidentu, i5kdle spartaus ialies modernizavimo idej4 ir nuosekliai reme jos igwendinim4. Ui nuopelnus gamtosaugai ir aplinkos apsaugai s4jungos pirmininku. 1983

PREZIDENTAI JAV ryriausybe ivertino j! aukldiausiais valsrybiniais apdovanojimais. Nuo 1989 per penkiolika mettl rapo keliq pasaulio valstybiq auk5tqjq mokyklq garb€s daktaru. 2004 04 06 Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu palalinus Roland4 Paks4 i5 Prezidento pareigq, 2004 05 27 anua,kart4 iSrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu ir po 2004 07 12 ivykusios inauguracijos pradejo eiti pareigas.

Rolandas Paksas Jis buvo Se5tasis (2003 02 26-2004 04 06) Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Gim€ 1956 06 10 Telliuose Elenos ir Felikso Paksq Seimoje. 197 4 baigeTetdiq Zemaites viduring mokyklE ir istojo !Vilniaus inZinerin! statybos institut4 (da-

Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1979 apgyne diplomq ir lgijo pramonines bei civilines starybos iniinieriaus specialybg. Dar studijq metais tapo akrobatinio skraidymo sporto meistru, buvo pakviestas i Lietuvos ir Sovietq Sqjungos komandas. 1980 pirm4 kart4 tapo Sovietq S4jungos dempionu. Daugkartinis Lietuvos dempionatq nugaletojas, S. Dariaus ir S. Gireno taurds laimetojas. 1982 vede Lai-4 Su5inskaitE. 1984 baige Leningrado (dabar bar

-

tq padiq metq lapkridio men. - liberalq frakcijos Seime senitnas ir Seimo opozicijos lyderis. 2001-2003 dirbdamas Seime, buvo Ekonomikos komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Valsrybes valdymo ir savivaldybiq komiteto narys.2002 kovo menesi ikrlre Liberalq demokratq partij4 ir tapo jos pirmininku. 2003 02 25 i3rinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 pradLioje Seimui inicijavus apkaltE,2004 04 06 Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu palalintas i5 Prezidento pareigq uZ Konstitucijos pai,eidima,ir priesaikos sulauZym4. 2004 gegui6s mdnes! Konstitucinis Teismas paskelbe nutarim4, uikirtusi keli4 apkaltos budu i5 Prezidento posto paSalintam Paksui dalyvauti pirmalaikiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Po 5io sprendimo jis prarado galimybE uZimti valsrybeje bet kokias su priesaika susijusias pareigas. 2004 rinkimuose ! Seim4 savo vard4 suteike Liberalq demokratq partijos ir Lietuvos liaudies s4jungos UZ teising4 Lietuu4koalicijai, pasivadinusiai UZ tuark4 ir teisingum4. Jonas Vaiienonis

Rolandas Paksas

Sankt Peterburgas) Civilines aviacijos akademij4 ir igijo inZinieriaus piloto diplom4. 1985 paskirtas Vilniaus S. Dariaus ir S. Gireno aeroklubo viriininku. Veliau tapo 5io klubo garbes prezidentu. Lietuvai atkurus Nep riklausomyb g, vadovavo Savano riSkosios

junginiui. 1992 lkirre uidar4j4 akcing bendrovg Restaho ir penkerius kra.(to apsaugos tarnybos aviacijos

metus jai vadovavo. 1997 i5rinktas i Vilniaus miesto tarybq pagal Tevynes s4j ungos (Lietuvos konservato-

rirj partijos s4ra54. Sios partijos nariu jis buvo nuo 1997 ikr 1999 spalio menesio. 1997 tapo Vilniaus meru. Nuo 1999 birZelio iki spalio menesio dirbo Lietuvos Respublikos IX vyriausybes Ministru Pirmininku. Tq padiq metq gruodi buvo iSrinktas Lietuvos

liberalq s4jungos pirmininku. Nuo 1999 lapkridio iki 2000 vasario m€nesio - Respublikos Prezidento patar€jas, lgaliotasis atstovas specialiesiems pavedimams. 2000 baland! antr4 kart4 tapo Vilniaus miesto meru, o rudeni buvo ilrinktas i Lietuvos Respublikos Seim4. Nuo 2000lapkridio iki 2001 birZelio mdnesio vadovavo XI Ministru kabinetui. Nuo 2001 liepos iki 29

Lietuvos karaliaus Mindauqo ka r0 navi m.as. Va lstybds d idna, Liepos 6-oji XIII a. lietuviq iemes valde vietos kunigaikidiai Valdouai; Valstybes istorija). Vykstant jq rarpusavio kovoms, iSkilo kunigaikitis Mindaugas, kuris sieke prie savo valdq jega prijungti likusias lietuviq iemes. Stengdamasis apsaugoti vos susik[rusi4 Lietuvos valsrybg ir iSardyti prieii5kas jam s4jungas, 1251 Mindaugas prieme i5 Livonijos ordino krikit4. 1253 07 06 Mindaugas buvo karlnuotas ir tapo pirmuoju bei vieninteliu Lietuvos karaliumi. Mindaugo suvienyta Lietuva, tarptautini pripaZinim4 jai suteikgs valdovo krikltas ir kamnavimas buvo jos valsrybingumo ir tolesnes raidos pagrindas.

(Q

Lietuvos valstvb6s atk0rimo dien'a, Vasario 16-oji Vykstant Pirmajam pasauliniam karui ,1r9I4-I918), kai i5 Lietuvos pasitrauke carines Rusiimperijos valdZios strukturos ir krait4 uZeme okuios pacine Vokietijos kariuomene, lietuviq inteligentija r-is ryZtingiau kele tautiSkumo ir valstybingumo ideias. 1917 09 buvo sulaukta vadinamoji Lietuviq atstovq konferencija Vilniuje, kurioje dallwavo daugiau kaip du Simtai atstoyrl i5 visos Lietuvos (Q Lietuuos ,Yep r i k laus o my b A) . To j e konferencij o j e i5 rinkta Lietuvos Taryba 1918 0216 vienbalsiai prieme ir paskelbe Lietuvos nepriklausomybes akt4. Dokument4 pasiraie dvideiimt i5kiliausiq lietuviq visuomenes, kultlros ir politikos veikejq. 5i4 di.tr4, nepaisant represijq, Iietuviai Svente ir sovietmediu.

Lietuvos Nepr! klausomvb6s atkurimo dibna, Kovo 11 -oji Po daugiau kaip dviejq nepriklausomybes de-

iimtmediq (1918-1940) Lietuva vel buvo okupuota 19 40 06 1 4. Remiantis Molotovo-Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais, pagal kuriuos Sovietq S4junga ir Vokietija pasidalijo itakos sferomis, 1939 Lietuva

pateko isovietq itakos zon4 ($ Lietuuos Nepriblausomybi). Thigi jau 1940 0614 Sovietq S4junga lteike Lietuvos vyriausybei ultimatum4, reikalauj anti leisti jos armijai lLengti i Lietuvos teritorij4. Tai reiSke okupacij4. Lietuvos ryriausybe, daugumai jos nariq atmetus ginkluoto pasiprieiinimo galimybg, ultimatum4 prieme, ir 1940 0614 sovietq kariuomene lLenge !Lietuv4. Tq padiq metq liep4 Lietuva buvo prijungta prie Sovietq S4jungos kaip Lietuvos Sovietq

r.

-

, :::r

,jtr

--l--:n--ri

Lietuvos kqraliaus Mindaugo skulptiro prie Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniuje

Socialistine respublika. Kelis deiimtmedius trukusi sovietines valdZios teror4 ir ukio s4sting! tik devintojo dedimtmedio pabaigoje pakeite Michailo Gorbadiovo paskelbta,,perestroika". 1988 06 03 Lietuvos kulturos ir mokslo veikejai iktre Lietuvos Persiwarkymo S4jtdi, kurio galutinis tikslas buvo Lietuvos Nepriklausomybes atkurim"r (O Atgimimas). 1990 03 11 susirinkg i pirm4j4sesij4 Aukidiausiosios Thrybos deputatai Tarybos pirmininku iSrinko Vytaut4 Landsbergi, kuris pasinle balsuoti ui. akt4 Di/ Lietuuos nepriklausomos

dtkurimo. 124 deputatams balsavus uZ ir 6 susilaikius, iis aktas buvo priimtas ir Lietuvos nepriklausomybe atkurta. ualsrybes

Asta Petraityti Sventiomo Kovo

1

l-oji

m L BA

:. .

6:*E*r;i:;.*.r.,,,

;i.,:;iii

*

.:i

-3,

.'% Jc,r,...t: l1'"

t ;r

,

:Wlii;, furmi5;l$tii;iffi il$ii Ifl*"#.:ii-,,,,{i'

r.'

f, rt

*.l.tlJ.ri .J"if*ti;it:','%i"',"r'i;

]i.*I.ry

;;*ii)

i. Ya

"r1

! !! . 1: f-,'.'";

{* {.:kil

,r'|Hffi

'

1?.

t,,

l:*,'

Lietuvil4 kalba iki raitijos

t:V.

atsiradiino

7.

Maidaugl tukst. viduryje rytq baltq ploto iiaurines dalies kalba greidiausiai del finq (estq, suomiq, lyviq proteviq) ltakos eme smarkiai kisti. eia susiformavo kuriiq, Ziemgaliq, seliq ir latgaliq kalbos. Pietineje ry'tq baltq dalyje kalba idliko senoviSka, nedaug kito. Joje maidaug nuo WI a. susikloste sistema, gavusi buding4sias lietuviq kalbos ypatybes ir ilgainiui imta vadinti lietuviq kalba. Vakaruose tada lietuviai siekesi su kurliais, kuriq dalis veliau sulietuvejo, ir tai leme nemaZa dabartines Zemaidiq tarmds, ypad tos, kuri atsirado kurSiq plote, yparybiq. Siaureje lietuviai ribojosi su Ziemgaliais, seliais ir latgaliais. Siq t rtUq

reliktq iSlaike musq paribio vandenvardLiaiir vietovar dLiai, pvz.: Mula, Zagari (sulietuvinta, Ziemgalilkai 6itqMusa, Zagare), Zirnajai (seliq tartis, lietuvi5kai baryZirnajai). Pietiniai lietuviq kaimynai buvo prtsai ir jowingiai (vakarq baltq gentys). Rytuose lietuviai nuo palyginti senq laikq siekesi su rytq slarrtr gentimis, ii kuriq iSsirutuliojo dabartine gudq (baltarusirf kalba. Kada senoji baltq kalba suskilo i tarmes, i5 kuriq atsirado ir lietuviq kalba, tikrq Ziniq nera. I5 pavieniq iraiq senuosiuose metraddiuose, pvz., Ipatljaus (Vo-uine) metraityje (1219) uZra5ytq lietuviq kunigaikS:iq vardq, galima sprgsti, kad tada rytinese Zemese niSrieji dvigarsiai An, dm, en, emjau buvo tariami kaip un, u.m, in, im.Taigi lietuviq kalbos skaidymasis i tarmes bus prasidejEs dar anksdiau - galbut IX-X a. Lietuviai - vieninteliai i5 baltq, senoveje sukurg savo valstybg (Q Valstybts istorija). KII-XV a. toji valstybe nukariavo didelius plotus rytuose, pasieke net Juod4j4 jur4. Nukariautieji gyventojai pasiskolino i i ek tiek li etuviikq i,o dLiq ir i.o dLiu, kons trukcij q, kuriq dalis iki Siol iSliko jq kalbose. Poveikis negalejo buti didelis, nes lietuviq kalba tada tik Snekera, o ne raiyta. Ra5tas ViduramZiais ateidavo su krikidionybe, kuri4lietuviai prieme velai. Ryiiams su Vakarq Europos Salimis palaikyti anuomet kaip raSomoji kalba daZniausiai buvo vartojama lotynq, o su Rytq Europos kraStais - senoji (baZnytine) slavq kalba.

Raitijos pradZia Po Lietuvos krikSto eme rastis nedideliq rankraltiniq lietuviSkq tekstq (spauda tada dar nebuvo i5rasta), bet jie

iki m[sq dienq nei5liko. Vieni pirmqjq lietuviSkq tekstq yra XW a. pradLioje (1503) Vilniaus pranci5konq vienuolyne iraiytos maldos. Jos ir dar kiti senieji ranka ralyti tekstai rodo, kad, dar

.

;:,:

'.r.::

.:1:,, ...:,,ta.

-:l::

;

Treiiojo Lietuvos Statutofragmentos (l 588)

prieS pasirodant spausdintoms knygoms,

Vilniuje jau

blta tam tikros lietuviSkq raitq (ranlraidirf tradicijos. Lietuviai sudare savit4 radyb4, nusiZitrejg i

kaimynus. XU-X\II a. lietuviai, be mums dabar iprastq loryniSkq laidLiq, daZniausiai vartojo tuo metu Europoje labai paplitus! vadinam4j! gotikin! jq variant4. Prusijos lietuviai gotikines raides vartojo iki pat Antrojo pasaulinio karo, o Lietuvos valsrybeje jos iSnyko

XWII

a.

Pirmoii lietuviSka knvqa. Bg5omqj i ka I ba Rytq'P-rUsijoje

XVI-XV|| a.

Spausdintq lietuviSkq krygq dmd rastis nuo XW a. vidurio. Thi buvo susijg su reformacija ir kontrreformacija. Pirmoji lietuviSka knyga - Martyno Mairydo l{atekizmas (,,Catechizmusa prasti Zadei") - p"sirode 1547 Karaliaudiuje (dab. Kaliningrado sritis). Krygq sudaro lotyniSka dedikacija, loryniSka pratarme, eiliuota lietuviSka pratarmd Knygeks paiias byla lietuuinykump ir lemaiiiump, elemenrorius Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir raiyti, katekizmas ir giesmynas. Autorius nustatytas i5 1938 atrasto akrosticho (lietuvi5kosios pratarmes 3-19 eiludiq pirmosios raides sudaro autoriaus vard4 ir pavardg - Martinus Mosuidiu). Spejama, kad Marrynas Maivydas (apie 1520-1553 Ragaineje) buvo kilgs i5 pietq Zemaidiq rarmes ploto, todel rabe ZemaitiSkai su gausiomis vakarq aukltaidiq tarmds priemaiSomis. Tai galejo lemti ir jo Seima (te-

- iemaitis, motina -

aukitaite). Velesnese knygose jis vis labiau taikesi prie ano meto Prusijos kunigaik5tystes (kurioje pats gyveno) daugumos glwentojq vartojamos tarmds. I5 pirmosios lietuviSkos knygos vas

33

C

AT

TSSTILLfi

BIBLIA atat tlti

t Wiltes [chainfur ploha,

'

tJ,.

cHt6liv:Jl.!*4.

tt, i;i4}ri ll'Jilt,!e

L

ktiuiklkipusn//iht

t?,ri.

u:rrr rrlifr* F Sirlinis b.l ln.1i.'r.'iliii(i tJd tr:

l':rl:lsr ilcr$ Ba*lte l's;!lb-€t

IiAtALrilCZVI V'l], o*r* lf"frnrlia i5*afi*1

rtl$lsrf t Ejt.*r. 'ltl D. x;!:ll.

:t rrr$

€olr 4re

?"

gb:il

f aant 8,trkf& lkuua hk,,

,*:.*

bona Ktraltattiii.

( Ith h ctll'^, 4--'4- 1a-;s *4..11 t6h r (- r lr-il.; -, tttt , t.t,9 ,i, n,t:14 .la-6'- .n . t.._ _. ta,_i ; t.q-'-trq,r-.h

n

(\-F.

Ji,,,y'.

Earelir.r$isi.

:

o. ${fpd$te

rr.

rty no

lr'l o Zvydo,,

Kate

kizmo" titu I i ni s p u sla pis

J on

o

B

retkj n o,,Bibl ij os" titu

matyti, kad tuo metu vietoj dabartinio ilgojo balsio o Lemaiiiai dar tare ilgqi a (braliai,,broliai", lmanis ,,imones"), jau dvibalsino ie ir uo (tiews ,,tevas", tltriekit ,,turekit"), miiriuosius dvigarsius am ir an taft. su nosiniu atspalviu, todel juos Lymejobalsiais 4, g (dqgut,,dangus", lgkii bas,,lenkiikas"), nerare priebalsiqi, dl priei trumpajibalsi a @eid.,,geidLia", didem ,,didZiam") ir pan. Vienu iymiausiq lietuviq raitijos pradininkq R1..tq Prnsijoje lai\,tinas Bibliios vertejas (l 57 9 -I 59 0) Jonas Bretktnas (vok. Johannes Bretke, 1536 Bambaliuose (dab. Pravdinskas, Kaliningrado sritis), - 1602 Karaliaudiuje). Sl biblila (5 dideli ir 3 maZesni rankraidio tomai) nebuvo i5leista, bet jos vertim4 tikrino ir vertino speciali komisija, rankradt! skaite ir taise keliolika geriausiq to meto lietuviq kalbos mokovq, ji neabejotinai turej o didel! poveiki raiomajai lietuviq kalbai, jos norminimui ir raidai. Kitas reikimingas Bretktrno darbas - I59l i5ejgs dviejq daliq pamokshl rinkinys Postilt (Postilla). Sio pusiau originalaus ktrrinio rankrait!, kaip ir Biblij4, skaite ir verrino speciali komisija. Bretkuno raitq kalba dar nera pakankamai iStirta, bet manoma, kad jos pagrindas - Prtsijos kuni, gaiklrystes pietiniq Snektq baltsermegiq grupes. Joje a dar buvo menkai susiaurejgs, tartas panaiiaikaip a ar a su a atspalviu, gerai i5laitrg.tas ilgqj,,, LodLio galo balsiq ilgumas ir pan. Velesniuose rairuose gauseja Labguvos striukiams b udingr+ yp atybiq: trump inam i ilgieji Lo dZio galo balsiai, daugeja ZemaitiSkq kalbos ypatybiq, randama ir prlsiikq LodLil, kuriiSkq (ar lawiSkq) kalbos elementq. RaSomosios lietuvitl kalbos pamarus suwirtino

Danieliaus Kleino (1609 Tilieje, dabar Sovietskas, J+

Ii

frardr'ar}tn'e

j

SstgB O8ff66tgtftd'

YHtr#W:b,.:(t Ma

i)tdBftr

'-!

I l' I t

t-.

#n#o*,ffirewo+* Slct+na j

SetsDoml

n i s p u sl a pi s

Jo n

o

t I h

Bret k0 no,,Posti le s" titu I i ni s p usl api s

Kaliningrado sritis - f666 TilZeje) giesmynas Naujos giesmity knygos (1666), Zodynas (iki m[sq dienq nei5likgs) ir net dvi gramatikos. Jo (1653) loryniSkai paraiyta Lietuuirq kalbos gramatika (Grammatices Lituanicae) Iaikoma pirm4ja lietuviSka spausdinta gramatika. Faktine medLiaga imta i5 pirmqjq lietuvi5kq raitq ir glvosios kalbos - Prusijos tarmiq. Prrlsijos lietuviq raituose belsigalindi4 vieting vakarq aukitaidiq rarmg Kleinas laike tinkamiausia radomajai kalbai. 1654 iSejo voki5ka Sios gramatikos santrauka Compendium Lituanico-Germanicum. Abi gramatikos reikimingos ne tik kaip lietuviq raitijos paminklai. eia akivaizdZios autoriaus pastangos norminti ra5om4j4 kalb4, nustaryti wirtesnius raiybos pagrindus.

Donielious Kleino

M i ka I oja u s Da u kSos vesto

,G ru m m oti ces Li tvo

n

i

cae"

titulinis puslopis

frogmentos -a! ._1 .

,J, q-..

.sRA\!MAT_ICES . LITVANIC,€ Per ?rtor

DE ETYMOLOGI,q" C^?sr

t.

,b

Ltt ?&\t,.a;;rt';fie,yt :?i

wt

.

i

L

.--fu

ll;:"*,:;? ::*ii,i:ffi 5 Wt'!ri.\';w:,,i:',;";r:lrsJ: fdd&*ob rbfolu't, 6d (onnruAioo.E, ps tidrrmd. q!lbish&qq.(1pP.

Il. ?'rN I FL Ex !, ra, fd prid.ipiL : reus funr Itar,qlrroar!.p{d'.ily&qrulgi '' go€tlgl. c cila lg

b gict

l(b)

llvt

?., o lit (n l-t' v

n,

: ,

s,,Post i I ds"

I

KALBA

DICTIONARTVM

PVNKTY

TRIVM LINGVARVM,

Senieii raStai Lietuvos DidZioioie Kunigaik5tyst6j'e '

KAZAN llhltu,

Jnofun Stadicplunntnb ircfo lE

Coxsrrrrrro c

Socrra^tr

SzYRvtD

otflaoenta di0o

Jaav.

lit

cw

t k i n i jzS I i n,.2.

nltl un i'

czminili folt2t,

,

PRZEZ

Lietuvos valsrybeje nuo pat pradLiqformavosi

du ra5omosios kalbos variantai. Vdurinio raSomosios kalbos varianto pradininku laikomas Mikalojus Dauk5a (apie 1527-1538 Bab€nuose, dab. Kedainiq dalis, - 1613 Varniuose), iSleidgs i5 lenkq kalbos verst4 Jokubo Ledesmos Katekizm4 G595) - pirm4j4 Lietuvos DidZiojoje Kunigaikitysteje i5spausdint4 lietuvi5k4l*yg4, i5likusi4 iki musq dienq. DidZiausias jo darbas - i5 lenkq kalbos versta Vujeko Postili (Postilla catholicka) (1599). Thi didelio formato,646 puslapiq puoSniai iSspausdintaknyga, kurioje yra ir garsioji lenki5ka Daukios Prakalba I malonqji shaitynj q. Dauk3os ra5tq fonetika tikrai,,vidurieti5ka" : i5lai$ti sveiki mi5rieji dvigarsiai drn, An, em, en, kietinamas priebalsis /prie5 prielakines eiles balsius, balsiq,,nosinumas" Zymimas,,skersindmis Sakelemis", bene pirm4kart ralte pradedami skirti balsiai e ir a. Dauk5a pirmasis pateike kirdiuotus tekstus. Nors kirdio Zenklai rodo tik kirdio vietq, ne priegaidg, jie labai reikSmingi kalbos rekonstrukcijai: i5 Dauk5os kirdiavimo kalbininkai gali daug k4 pasalqni apie to meto kirdiavimo ypatybes. Minetinas ir lietuviq raStijos kurejas Saliamonas Slavodinskis (priei 1630 Lipki5keje (?), Raseiniq r., 1660 Zemaitijoje), LDK i5leidgs pirm4j! lietuvi5k4 giesmynq Giesmis il kej imui kath o lic kam prideraniios (1646). Jq kalba artima i,emaitiu,tarmei. Vilniaus ryskupyst€s poreikiams yartotas rl.tinis ra3omosios kalbos variantas, susidargs Vilniaus kra5to rytq aukStaidiq tarmds ir Vilniaus miesto lietuviq Snekamosios kalbos pagrindu. Svarbiausios skiriamosios yparyb€s, budingos ir dabartiniams rytq aukitaidiams, - tai priebalsio / kietinimas prie5 priedakines eiles balsius ir 4, gbei Am, An, em, en atliepimas siauraisiais ty, iir um, Ltn, im, in.Yilniaus apylinkese buvo tartas palyginti awiras balsis a, kilgs i5 a (yra uLraiy,ta ir senovi5kai tartq i.odLi,4su iSlaikytu senuoju balsiu); del netikslios ralybos tiksliq duomenq apie i, dZ tarim4 yra maLiar (uZraiyta awejq, tartq ir su afrikatomis, ir be jrf . Seniausias rankraitinis tekstas - trys maldos (Sueiha Marija, Tlue mus4, Tikiu i Dieu4 Ttu4), rastos 1962. Jos lralytos ranka lotyni5kos knygos Thactatus sacerdntalis (Tiaktatas kunigams, I 503), saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, paskutiniame puslapyje.

c'6

&'liidnFnw

Tdi..d;tb rcetnitr

&

Uttun.

.,4..

t9(

vtLNf. Ttpir

W WILNIE Druk&ni -{k{dmiey Socictatis Iesv

Ssidrt:r Jtsr. DC.XUI.

^r.d6ici! M. AoEDomioi

tu

,,PunktLl sakymq" titulinis puslapis

Zymiausias lietuviq raitijos pradininkas, raSgs rytiniu raSomosios kalbos variantu ir parenggs kelis Zodynus, yra Konstantinas Sirvydas (apie 1580 i vakarus nuo Anykidiq 163l Vilniuje). DidZiausias Zodynas - Dictionarium trium linguarum (TrijA halbq 1531, iadynas, apie 1620, i3 viso penki leidimai 1642, 1577 , 17 73) . Iki musq dienq neiSliko jo lietuviq kalbos gramatika Lietuuir.y kalbos raktas Clauis linguae

-

-

-

Lithuanicae (minimos ivairios iSleidimo datos 1621, 1629) bei svarbiausias XWI a. lietuviq raltijos paminklas - dviejq tomq pamokslq rinkinys Punktai sakym4 (1 d. 1529,2 d. 1644). eia pirm4 kart4 pateikiamos originaliq pamokslq santraukos ir jq vertimas ! lenkq k"lbE. Pamokslq kalba Zodinga, emocinga, labiau sunorminta, artima Vilniaus miesto kalbai, nors gana ry5kus ir autoriaus gimtosios Snektos elementai.

-

-

-

Lietuviu kalba XVllI-XIX a. Jungtinbje Lietuvos ir Lenkijos varsrypeje To meto lietuviq kalbq per diduomeng ir dvasininkus labai veike lenkq kalba: sulenkejo miestai ir dvarai, buvo lenkinami valstiediai. Nebesirhpinama raltq kalba, gerokai nutolstama nuo DaukSos ir Sirrydo pradetos kalbines tradicijos. Thi rodo viena labiausiai pagarsejusiq to meto krygq - Mykolo OlSevskio Broma dtwerta ing utiecznasti (1753), kurios daugum4 i-odLiqsudaro svetimybes. XVIII a. isigali vidurinis raSomosios kalbos variantas: jo normas lwirtino pirmoji iSlikusi savarankiSkai paralyta gramatika Uniuersitas linguarum Lituaniae (Lietuuir,y kalbos uisumA, 17 37). Autorius neZinomas, tadiau jis greidiausiai buvo kilgs i5 Vidurio Lietuvos - Dotnuvos, Kedainiq, SurviliSkio, Setos apylinkiq. Joje pirmq kart4 trumpai apibudinta lietuviq kalbos kirdiavimo sistema, gana nuosekliai Zymimos priegaides. 35

Ecce tnr:a

!JS

SZES?:ES

30tlI b i e | (J e f ,i n g r

n/

{dnblidTe5 €po6 du6

giniilnt Oornliriud/ ljrr!ilri,ti int !rurj4,r

STVJETISZK AS

o!{A sTn N E1\rICitES ttlrerczr:

t'h'riN4 D n4zil4t.t

['n Yzz.t u(r]*.{{,,\} cziA

Giesmic npe Sier,$as.

l.t,l'u\v}:tt l NK.L I'nIts.{. urLrr;rUrn

f. 3 fi[cin,

Aurs

pe\vrtus rrre

jirjnige6erg r8rg, Sorrungi6ri

Ui,-r1

dv i ko Rdzo s

i il

ei stq Do nel aiii

o,,MetLl'

,\!

ic:.J

5imono ,toneviiious ,.Seiit1 posakq" tituIinis puslopis

Lietuviq kalba Ryttt Pr[sijoje Cia lietuviq kalbos padetis buvo geresne, spardiau formavosi regionine kalba i5 vakarq aukitaiiiq tarmiq. Pasirode reikimingq kalboryros darbq, daug pastangq buvo dedama raSomajai kalbai gryninti, artinti j4 prie liaudies vartojamos kalbos. Rytq Prnsiioje i3kilo groiine literatura, kurios viriune - Kristijono Donelaiiio kuryba. Jis ra5omojoje kalboje lwirtino Malosios Lietuvos vakanl aukitaidiq tarmE. XIX a. pradi.. atsiradusi lyginamoji kalbotyra atkreipe mokslininkq demesi i lietuviq kalbos archaji5kum4. Ja labiau pradejo dometis Zymts pasaulio kalbininkai. 1852 iMaLajElietuv4 ii paprastq imonir-l mokytis lietuviq kalbos atryko Augusras Sleicheris (Schleicher,1821 Meiningene - 1858 Jenoje), veliau - 1856 i5leidgs svarbiausi4 savo lituanistin! darb4 - pirm4j4moksling lietuviq kalbos gramatik4 Litauis c h e Grammnti k Gramatikos apraiymo obl ektu pasirinkta tarme, varrota Rytq Prusijos vakarq aukitaidiq ploto pietineje daiyje, Pilkalnio-[srutes apylinkese, i5 kurios i3augo Maiosios Lieruvos raitq kalba. Si gramatika tapo pavyzdLiuvelesniems lietuviq kalbos tarmiq tyrejams ir svarbiausiu to mero indoeuropeistq tyrimo Saltiniu. Lietuviq kalba buvo itraukta i tarptautinE kalbotyr4. XIX a. antrojoje puseje, ypad nuo 1872, del prievartinio lietuviq vokietinimo kulttrrinis gyvenimas MaLojoje Lietuvoje smuko. Lietuviq kalba iiguita ii oficialiojo glvenimo, mokyklq (lietuviikai leista molqzti tik ti\ybos ir tik pradiniq molq'klq Zemesnese ldasese), baZnyiios. Tokiomis sunkiomis s4lygomis 36

' "ff

trof5ud)brilftr.i

titulinis puslopis

Srr it,t u,

Blagai jrnr IrrrrLicy

! : i \.,-.ri ;t. \t:u&l.i"y_{.

qltllld

Li u

itir czie rlieta* -

i\rj,li:,' ir, llt,t,n'*' lra

S6nr9l.

sou'is.

I(artrrs tom lrba-r. ir Sit'ietat,

1V}L:\TIJJT. lrf

^.!

,lien^s -on* :,lur,o"* I-ur i'asirliesiu be trrriu, K ur rszic; nu.iariu Wrs Licdas utrasiu,

0roi. D. thor

gsrtrdr in

s

fl-*

l)itt

D.

IR SZWI.\TdS

SrJnrEr+s F*n l{ourcr

fR "{:1i,"a,4,fzE,tAE'

lern Sittt)uui[r!en be6 €tfilli0ll O0r0l{ifi6,

ril. ,llriihtnr

onnia.,

GIF,SITIES

PASAKAS s f, M

ww

A

nt

o n

oaszar.as"

::i ::l; li:J,ii',,:;ij

isar lrarrl,i,.r

q1j3,

Auh brerlarl

o Strazd o,,Gies m

i

Ll sv

*

" .{

t{i:

ieti ikq i r iv e nt q"

titulinis puslopis

dirbo iymiausias 5io kraito kalbininkas - Frydrichas Kuriaitis (Kurschat, 1806 Norageliuose, netoli Gastq, dab. Slavskas, Kaliningrado sr., - 1884 Krantd, dab. Zelenogradskas). Svarbus jo veikalas - Lietuuitl kalbos tyrinijimai (Beitrige zur Kunde der linauischen Sprache) (1 d. - 1843,2 d, - IB49). Kalboryrai ypad reikiminga antroji dalis - Lietwuitl kalbos kiriio ir priegaidlir.l mokslas (Laut- und Tbnlehre der littauischen Sprache), kurioje jis smulkiai apraie lietuviq kalbos priegaides ir nustate 4 daiktavardZiq kiriiuotes. Dar svarbesne yra Lietuuity kalbos gramatika (Grammatik der littauischen Sprache, I 87 6) . Joje, be gramadkos dalykq, pateikta bendrqjq duomenq apie Lietuv4 ir lietuvius, aprartos lietuvirl kalbos ploto ribos, nagrinejama Lietuvos vardo kilme, apraSomos lietuviq kalbos tarmes. Tai pirmasis toks iSsamus lietuviq kalbos sandaros apralas. Gramatika para51.ta voki5kai, visi lietuvi5ki pavyzdLiai sukirdiuoti, priegaides paZymetos graikq kalbos kirdio ienklais. Kuriaidio priegaidiiq iymejimo tradicila iiliko iki mtsq dienq. Reikimingas ir Lietuuicl kalbos lndynas (Wrirterbuch der littauischen Sprache), kuri sudaro 2-jq tomq vokiediq-lietuviq kalbq dalis Deutsch-littauisches Wrirterbuch (1 t. - 1,870,2 t. - 1874) ir lietuviq-vokiediq kalbq dalis Littauhch-deutsches Wrirrerbuch ( 1 BB3).

Lietuviq kalba carines Rusijos priespaudoje Zlugus Jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei (1795), didLioji etnografines Lietuvos dalis Zemaitijos senirtnija, Vilniaus ir Tiakq vaivadijos - atiteko Rusijai, o (JZnemune (btsimasis Suvalkq kraitas) -

KALBA Prirsijai. Prie intenslwaus lenkinimo, vykdyto per dvarus, baLny64ir mokykl4, prisidejo brutali carizmo rykdoma rusifikacija. 1832 caro valdLia uidare Vilniaus universitet4, tadiau kultnrine aplinka dar buvo palanki tautines kultOros s4jndZiui.

XIX

pirmojoje puseje kult[rinio s4jtdiio ide(1799 Kanopenuose, Raseiniq r., - 1848 Svekinoje), Dionizas P65ka (apie 1755 Lelaidiuose, Maieikiq r., - 1830 BarzdZiuose (dab. Bijotai, Silales r.), Silvestras Valiunas (1789 netoli Raseiniq-Zuvo 1831 sukilime), Simonas Daukantas (1793 Kalviuose, Skuodo r., - 1864 Papileje), Motiejus Valandius (1801 Nasrenuose, Kretingos r., - 1875 Kaune), Laurynas Ivinskis (1810 Silrlet parapijoje - 1881 Milvyduose, palaidotas Kurienuose). Thrp Rlrtq Lietuvos Sviesuomenes jau buvo isigalejusi lenkq kalba, todel autoriq, raiiusiq lietuviSkai, buvo vos vienas kitas. I5 jq minetini: Antanas Strazdas 0760 Astrave, dab. Margenai, RokiSkio r., - 1833 Kamajuose) ir Kajetonas Aleknavidius (1804 Terpeikiuose, Kupi$kio n, - l874Asavoje, dab. Baltarusija). XIX a. pirmojoje puseje pasirode autoriq, raiiusirtr vakarq aukitaidiq Snektomis. Vienas pirmqjq -{ntanas Thtare (1805 RygiSkiuose, S"kiq r., - 1889 LomLoje, Lenkija). Labiausiai Zinomas jo pasakediq rinkinys Pamokslai iiminties ir teisybis (manoma 1835, i5likgs 1851 leidimas). Daug idomiq kalbiniq pastebejimq randame Mikalojaus Akelaidio (I 829 eiuoderiSkese, Marijampoles r., - 1887 Paryziule) Lietuuiry kalbos gramatikoje (Gramatyka je"yko lhewskiego (1890). Daugiausia lietuviq kalbai nuveike broliai Juikos -Jonas (1815 Zardnuose, Tel5iq r., - 1886 Kazaneje) ir Antanas (1819 Daujotuose, Raseiniq r., 1880 Kazaneje). Jonas Juika - pirmasis profesionalus kalbininkas. Paminetinas jo lietuviq kalbos tarmiq klasifikacijos, taip pat ra6ybos vienodinimo darbas Kalbos lietuuiiko liehuuio ir lietuuiikas statrartmat arba ortograpija (1861), taip pat rupinimasis brolio Antano darbq leidyba. Antanas Judka daug nuveike kaip leksikografas ir liaudies dainq rinkejas: iSleistos jo Lietuuiikos dajno.i, t. 1-3, 1880*1882; Lietuuiikos suotbinis daj n os, | 883 ; Slow ni k p o ls k o - litew s hi (l 85 3 -l 85 4) . Po 1863 sukilimo carovaldLiastengesi riboti lenkq itak4 ir plesti sav4jq. Tirojau po sukilimo numalSinimo buvo uZdrausta spauda loryniikais (veliau ir gotikiniais) raimenimis. [saki.ta lietuviSkas knygas spausdinti rusi5ku raidynu, nors 5is nei lietuviq kalbai, nei spaudai visai netiko. Buvo uZdarytos parapines mokyklos ir steigiamos valdines rusi5kos: Zemaitiq a.

jas labiau reiSke Zemaidiai: Simonas Stanevidius

e vietoj uLdaryt'4 1 5 0 parap iniq atidaryta 50 naujq, tadiau jose jau buvo uidrausta mokyti lietuviq kalba. Valdinese mokyklose lietuvi5kai buvo galima mokyti tik pirmaisiais metais. Molg,'rojais buvo skiriami rusai, beveik ar visai nemokejE lietuvi5kai. Mol;yklq rusinimas ir stadiatikinimas g4sdino valstiedius. Vyskupo Valaniiaus paraginti jie steige slaptas ,,vargo" mokyklas, kuriose lietuviSkai skaiq'ti ir ra51ti moke daraktoriai. LietuviSkos slaptosios mokyklos, nors ir persekiotos, iisilaike iki 1905. Knygas knygnesiai slapta gabeno ! Lietuv4 ir dia jas platino. XIX a. viduryje carines Rusijos valdomoje Lietuvoje lietuviai ir lietuvi5kai kalbantieji sudare Zemiausi4 gyventojq sluoksn!. Molry-tojq lietuviq eme rastis tik tada, kai buvo panaikinta baudZiava, kai valstieiiai ekonomi5kai tiek atkuto, kad galejo savo vaikus leisti ! moksl4.

ryskupystej

Lietuviu kalba

tautinio atgimimo laikotarpiu Priespauda lietuviq liaudies nepalauie. Augo nauja inteligentija, pradejusi kov4 del savo rautos ir kalbos teisiq. Daugiausia tautinio lietuviq atgimimo veikejq (Jonas Basanavidius, Vincas Kudirka ir kiti) buvo kilg i5 Suvalkq gubernijos, kur anksdiau (dar Napoleono laikais) panaikinta baudZiava. LietuviSkus laikraidius - Auir4 (1883-1886), Varp4 Q889-1905), kit4 raStij4 gimtosios vakarq aukStaidiq tarmds pagrindu krlre atgimimo veikejai, daZniausiai kilg i5 Suvalkijos. Siai raSomosios kalbos tradicijai, be abejo, didelipoveikidare Prusijoje i5 seno vartota, tos padios vakarq aukitaidiq tarmes pagrindu susiformavusi raSomoj i kalba, kalbininkq Sleicherio, Kuriaidio gerokai sunorminta ir iSgarsinta visame pasaulyje. ,,Auira"

Nr. 2 ir 3

(1885)

,,Vorpas" Nt. 4

(1

897)

37

To meto lietuviq kalbininkai nemaLai nuveitik bendrines kalbos kurimo, bet ir lietuviq kalbotyros baruose. Pirmiausia minetinas Antanas Baranauskas (1835 Anykidiuose - 1902 Seinuose, Lenkija), daugiausia nusipelngs lietuviq tarmdtyrai - pateikgs pirm4 iSsami4lietuviq tarmiq klasifikacij4. Bendrinei raiomajai kalbai jis kele tarmiq derinimo principq, pirmumE teikdamas pietiniams vakarq aukitaidiams, rtpinosi suvienodinti raiyb4. Snekamosios kalbos nenormino, manydamas, kad kiekvienas gali kalbeti savo gimtqja rarme. Kalbos istorijai Baranauskas nusipelne ne dk kaip Anyhitiry iilelio autorius, bet ir kaip puikus lietuviq kalbos destytojas, 1867-1884 dirbgs Kauno kunigq seminarijoje. I5 aukletiniq jis rinko tarminius rekstus, kuriuos su komentarais i5leido vokiediu kalbininkas Francas Spechtas (Specht) - Lietuuir.y kalbos turmis, surinbtos A. Baranausho (Litauische Mundarten gesarnmeb uon A. Baranowski, l-2, 1920-1922). Teorines livalgos paskelbtos Peterburgo MA iSleistame jo darbe Pastabos apie lietuuit1 kalb4 ir indyn4 (3auemrcu o .E3urce u c.ooa@e, 1898). "xum06cK0-^4 Svarbi4 viet4 lietuviq kalboryros raidoje uZima Baranausko mokinys - Kazimieras Jaunius (1848 Lembe, Silales r., - 1908 Sankt Peterburge; palaidotas Kaune), 1885-1892 Kauno kunigq seminarijoje destgs lietuviq kalbq ir paraigs lietuviq kalbos gramrtik4 kuri4 klierikai nusiraiinejo mokymosi reikmems, todel i5likg keli variantai. Vienas jq nelegaliai hektografuotas Thrtu - Lietiluiikas kn. Jaunio kalborndhslis (1897).1911 5ia gramatik4 iSleido Rusijos mokslq akademija, 1916 pasirode jos rusi5kas Kazimiero Bugos vertimas. Jaunius parenge 6 tarmiq apra.$us ir straipsn! apie lietuviq kalbos priegaides, 1890-1899 i5spausdintus rusq kalba metra^iqrje Ilatmnnan Klu.ltcKd Koaencrcou Edepnuu, kuriame pateike savit4 gana sistemiSk4lietuviq tarmiq klasifikacijq. Ra^iomajai kalbai siile tarmiq derinimo princip4, kure originali4 radyb4, kad kiekvienas telst4 galetq skaityti savo rarme. Jei skirtingq tarmiq suderinti nelmanoma, pirmenybg teikti siule ZemaitiSkoms formoms. Zymiausias profesionalus lietuviq kalbos tyrej as Kazimieras Buga (1879 PaLiegdje, Zaras'4r., - 1924 Karaliaudiuj e; palaidotas Kaune), nusipelngs daugelyje lietuviq kalbos sridiq, ypad leksikologijai ir leksikografijai. Nuo 1 902 pradej gs rinkti medi iag4 didLiajam Lietuuir.y kalbos iodynai, sukaupe apie 600 tikst. korteliq (pirmasis sqpiuvinis pasirode 1924, indynas baigtas leisti 2002), daug prisiddjo ir prie lietuviq bendrines ke ne

38

Kazimieras Jaunius

Kazimieras B0ga

Jonas Jablonskis

.-.'t!'r'

/'; f.''to"''"""'

1 Antono 5ol io sudaryto

s

Ii

etuv i q ta rm i q Zemel o pi s

kalbos kurimo - normino raiyb4, ra5e straipsniq serij4 praktiniais lietuviq kalbos klausimais: Kalbos dalykai (19 07 -19 l0), Kalbo s maimoiiai (19 1 4, 1920-1922) . DidZiausi bendrines kalbos kurimo nuopeinai priklauso Jonui Jablonskiui - RygiSkiq Jonui (1860 Kubiiiuose, Sakiq r., - 1930 Kaune). Daugiau kaip 40 metq jis aiSkino lietuviq kalbos negeroves, taise ivai-

riq raitq kalb4, raie kalbines recenzijas. Ypad svarbus buvo jo parengti lietuviq kalbos vadoveliai. Lietuuiikos kalbos gramatikoje (1901), pasira5l.toje Petro KriauSaidio slapyv ar dLiu, Jablonskis i5des te lietuviq kalbos norminimo program4, aptare bendrines kalbos ir tarmiq santyki, kartu iwirtino pietiniq vakarq aukStaidiq tarmg, kaip bendrines lietuviq kalbos pagrind4. Velesni Lietuuit4 kalb o s gramati k os leidimai ( 1 9 1 9, 1922) padejo lwirtinti dabarting raiyb4 ir s(yryba. Jq pagrindu Jablonskis i5leido Lieruuitl kalbos uadouili (1925) pirmosioms viduriniq motrq'klq klasems. Labai reik5mingi jo darbai Lietuuity lealbos sintaksi (1911) bei Linksniai ir prielinksnlai (1.928), kuriais remesi velesni sintakses darbq autoriai. Kalbos norminimui svarbts ir Jablonskio vertimai. I5 lietuviq kalbos jis iSgujo

gausybg svetimybiq, nerykusiq naujadarq, netaisyk-

lingq sintaksiniq konstrukcijq ir paverte j4 dabartine bendrine kalba - ja buvo kuriama groiine, moksline ir visuomenind literatrrra, leidZiama periodine spauda. Lietuviq kalba domejosi ir uZsienio kalbininkai: rusq mokslininkas Filipas Fortunatovas (1848 Vologdoje - 1914 Kosolmoje, netoli Petrozavodsko), lenkq kalbininkas Boduenas de Kurtene (Baudouin de Courtenay,lB45 Radzimine, netoli Variuvos, - 1929 VarSuvoje), vokiediq kalbininkas Augustas Leskynas (Leskien;1840 Kylyje - 1916 Leipcige), Sveicarijos kalbininkas Ferdinandas de Sositras (Saussure; lB57 Zenevoje - 1913 Vuflene).

Lietuviu kalba Lietuvo3 Respublikoje Po Pirmojo pasaulinio karo susikurus Lietuvos

Respublika

i (Q

Li e tuu

o

s

Nep ri k laus o my b i),

lietuviq

kalba pirm4 kart4 tapo vaistybine. Jos, kaip valstybines kalbos, statusas 1922 6wo lwirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. ISaugo jos vaidmuo, plito funkcijos, didejo vartojimo sritis: lietuviq kalba 39

imra varuoti istaigose, ji isiwirtino molryklose, 1922 Kaune atidarytame Lietuvos universitete isteigta lituanistikos specialybe. I$augo nauja kalbininklq karta. Produktyviausias jq pranas Skardiius (Ig99 Suba_ diuje 1975 Hot Springse, JAV), daugiausia ryrgs lietuviq kalbos Lodi:ir1 daryb4 (Lietuuilg hatboizodZiq

-

4)

dary ba, 19 41, 19 ir kirdiavim 4 (Daukios akcen_ to logij a, 193 5 ; Bendrinis lietuu ir.y kalbos kiriiauimas,

1936). Be 5iq veikalq, daktaro disertacijoje Slauty skoli_ niai senojoje lietuuir4 kalboje (Die skuischen Lehnwt;rter im Ablitauischen, L93l) aprai€ apie 3000 lietuviq kalbos slavizmq. Be t9, jis paske6e daug reikimingq straipsniq praktiniais lietuviq kalbos klausimais. Dar_ br+.vertingumu jam nenusileido Antanas Salys (1902 Rek6teje, lGetingos r., 1972 Filadelfijoje),'Leipcigo universitete apg/ngs daktaro disertacijat Zernaiiiry

-

t;

mis (Die lemaitischen Mundarten, 1930). Svarbiausius darbus parenge i5 lietuviq dialektolog rlos (Kelios patab o s tarmioy istorij ai,I933 ; Lietuuiry-kalbos tarmis, 193 5, 2 leidimas 19 46), sudare tarminirl duomenu

s

rinkilo

ankeras, pirmasis Lietuvoje emesi eksperimen_

tines fonetikos, paskelbe darbq iI lietuviq rr"rdyrro, terminologijos, kalbos kulturos. Kalbos ir kalboryros klausimus nagrinejo petras Jo"ikg (I 906 Antrin'gyje,

Raseiniq r.,.- 1996 fuversaide, eikagos priemiestyje; palaidotas eikagoje), apg/ne daktarJ dise rtacij4 Lietu_ uh1 bendrinis raiornosios kalbos hurimasis

prielauirio

ir

,,,4uiros'lzikais (1942). Kitus kalbinius Jarbus skelbe jau dirbdamas emigracijole. Siai kalbininkrt kartai pri_ skiriamas ir Zodyno lobiq kaupejas Juozas Baldikonis (1885 Eri5kiuose, Paneveiio r.,- lg6gVilniuje; palaidotas Eri5kiuose). Nuo 1930 peremgs Blgos pradet4

leisti iodyn4, 5! darb4 dirbo daugiau kaip Z0

-.,q.

rinko ZodZius, sudare ir iileido JabLnskio Raitus (5 tomai, 1932-1936), ypad daug demesio skyre kal_ bos grvumui ir taisyklingumui. Lituanistikos veiklai pletoti 1939 buvo isteigtas Lituanistikos institutas kaip lietuviq kalbos, ,"iro_ sakos, Lietuvos istorijos ryrimo istaiga. Il
Lietuviu kalba

sovieti nds oku pacijos meta is Sovietmediu lietuviq kalba buvo vis labiau stu_ miama iJ daugelio gyvenimo sridiq, jos vartoiimo sfera siaurejo. Raiwedyboje, transporte, kine ir kitur 40

pradejo ryrauti rusq kalba. [vykdZius kolektyvizacij4 ir i5 vienkiemiq perk€lus Zmones glruenvieter, ,p"r-! diai em€ nykti tradicines rarmes. Todel buvo labai svarbu kuo greidiau jas

uirail.ti. Antrojo pasaulinio karc (1945) atnaujina_ _ ma Lietuviq kalbos instituto veikla, tadiau 1952 iis prijungiamas prie Lietuviq literaturos instituto. Tik septintajame deiimtmeryje, iiaugus naujai kalbinin_ kq kartai, sustipreja norminamoii ir mokslin€ veikla: susiformuoja du pagrindiniai lituanistikos iidiniai _ Lietuviq kalbos ir literattros institutas bei Vilniaus universiteto Lituanistikos katedra. ypad sustipr€ja lietuviq kalbos tyrimai baltistikos ir indoeuropeisti_ kos poiiuriais. Pradeta leisti senqjq kalbos paminklq. Po

Ypad minet ina Li tuan i s tin i b i b li o te h a. Visuomenes $vietimui skiriamos specialios leidiniq serijos (Katba ir imonis, Vardai ir Zodliai,I97l). Susirripinta lie_

tuviq kalbotyros palikimu: parengti ir ijleiiti Bugos (l 9 5 8-19 62), Jablonski o (t 9 5l g5 9), Baldikonio -t (l 97 8-l 9 82) ra5tai, Algirdas Sabaliauskas paralo Lietuuirl kalbos flrinijimo istorij4 (t. 1: iki 1940 m.; t.2: 1940-1980 m.; 1979,l9g2). pradedama leisti daugiau periodiniq mokslo leidiniq: Baltistica .nuo 1965), Lietuuir.l kalbotyros klausimii (nuo 1957), Li_ teratura ir kalba (nuo 1956),l{albotyra (nuo 195g) ir kt. Praktiniams lietuviq kalbos norminimo darbams didZiulg !tak4 turejo Kalbos kultura (nuo 1961) ir Musry kalba (1968-1 989). I5leisti reikimingi kalbos norminamieji veikalai, ra51ti autoriq kolektyvq: Dabartinis lirturity halbos iodynas (atsak red. Jonas Kruopas, 1 leid. - I-954, apie 50 tukst. LodLiq,2leid. - 1972, apie 60 tukst. io_ diiq; akademine trijq tomq Lietuiir4 hnlbo, grnmatika

KALBA (vyr. red. Kazys Uhydas, 1965-1975),vienatom€ Dabartinis lietuuiry kalbos gramatika (atsak red. Vytautas Ambrazas, 1985), Kalbos praktikos patarimai (sudari

Aldonas Pupkis, I leid. 1976,2leid. 1985). Toliau ra.{omas didysis Lietuuir.y kalbos Lodynas, nors 1952 pristabdoma redakcijos veikla, i5 vyriausiojo redaktoriaus pareigq atleidZiamas Baldikonis, Lodyno rengimo principus pareikalauta suderinti su rusq leksikografijos reikalavimais. Jo rengimui vadovavo: t.3-5

-

-

IGzys Ulvydx (1956-1959,1978-1995), t. 6-10 Jonas IGuopx (1962-1976), nuo t. 17 -YyautasVitkauskas. Nuo 1950 pradetas rengti Lietuuir,y kalbos atldsas. Svarbiausi duomenys apibendrinti ir paskelbti trijuose tomuose: t. 1 - leksika (1977), t.2 fonetika (1982), t. 3 - morfologrja (199I). I5leista Lietuviq kalbos instituto mokslininkq parengta chrestomatija Lietuuir.y kalbos tarmts (1970), pradeti leisti tarmiq tekstai: pirmasis leidinys - Jono Petrausko ir No5,zn Vidugirio Lazunq tarmis tekstai(I987), kiek anlsdiau - tarmiq tadynu, pirmasis jq - Vytauto Vitkausko Siauris rytry danininhq inektq lodynas (1976). Daugiausia tarmiq mediiagos kalbininkai pateike apra.{omosiose monografijose ir straipsniuose i5 pavieniq Snektq. Apibendrinamojo pobudZio yra Zigmo Zinkevidiaus Lietuuir4 dlal"eknlog4a (1955). Tarmiq fonologij4 intensyviai tyre Aleksas Girdenis su mokiniais, istorij4 - Vladas Grinaveckis. Kalbos istorijai labai svarbus Jono Kazlausko, Vytauto MaZiulio, Jono Palionio, Kazio Kuzavinio, Vincento Drowino, Alberto Rosino darbai. I$siplete sinchroniniai ir diachroniniai lietuviq kalbos tyrimai. Dabartines lietuviq kalbos fonetik4 fonologij4 ir kirdiavim4 tyre Elibieta Mikalauskaite, Adele Laigonait€, Antanas Pakerys, Aleksas Girdenis, Aldonas Pupkis, Vytautas Vitkauskas, Valerija Vaitkevidiut€ ir kt. Morfologijos ir Lodziqdarybos klausimais rai6 Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Aldona Paulauskiene, Adele Valeckiend, EvaldaJakaitiene ir kt., sintakses - Jonas Balkevidius, Vytautas Ambrazas, Vitas Labutis, Vytautas Sirtautas, eesys Grenda, Vytautas Buda ir kt. Juozas Pikdilingis padejo lietuviq stilistikos pagrindus. Raiybos dalykus nagrinejo Nijole SliZiene. Buvo pletojami lietuviq vardyno tyrimai (Al.ksandras Vanagas, Vtalij a Maciej auskiene, Marij a Razmukaite), terminologija (Kazys Gaivenis, Stasys Keinys, Jonas Klimavidius, Angele Kaulakiene), kalbos kultura (Aldonas Pupkis, Pranas Kniuk5ta, Jonas S"ky. ir kt.). ISleistas 2 tomq Lietuuir,l pauardiitl lodynas (atsak red. Aleksandras Vanagas, 1985-1989).

ir 11-16

PraLiting4lietuviq tautai kalbos nykimo proces4 pristabde prasid€jgs antrasis tautinis atgimimas ir Nepriklausomybes atktrimas. 1988 11 18 visuomends spaudZiama Aukidiausioji Taryba pripaZino lietuviq kalb4 valsrybine (Q Arytmimas). 1992 l0 22 referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 14 straipsnyje skelbiama: ,,Valsrybine kalba - lietuviq kalba." Pakartotinai i5leista vienatome Dabartinis lietuuir,l kalbos gramatika (2leid. - L996,3leid. - 1997), Lietuuiry balbos gramatika anglq kalba (1997).Baigtas leis-

ti didysis Lietuuiq halbos iodynas (2002, i5 viso 20 r.), pradeta kurti elektronine jo versija. Zinkevidius parale 7 tomq Lietuuir.y halbos istorij7 0984-1995). Iileisti Skardiiaus Rinktiniai raitai (5 t., 1996-1999), Zinkevidiaus Rinktiniai snaipsniai (4 t.,2002-2004) ir Girdenio lQlbotyros darbai (2000-200 1 ). Atsirado naujq tgstiniq leidiniq: Ttrminologija (nuo 1994), Arcbiuum Litltuanicurn (nuo 1999) ir kt. Pirm4 kart4 visuomenei i5leista Lietuuiry halbos enciklopedija (parenge Kazys Morktnas, red. V1,'tautas Ambrazas, 1999).Lietuviq kalbos institute ir kitur (Matematikos ir informatikos institute, Valsrybineje lietuviq kalbos komisijoje) pradetos kurti elektronines kalbos duomenq (terminq, kalbos konsultacijq ir rekomendacijq,

didZiojo Lietuui4 kalbos Zodyno ir jo kartotekos, senqjq raitq ir kt.) bazes. 2002Lietuviq kalbos institute pradejo veikti Thrmiq archyvas (jame apie 3000 valandq lra5q pradeti saugoti nrujose laikmenose). Prasidejo kompiuterines leidybos laikotarpis: autoriq kolekrywo

kompiuterinis tarmiq Zodynas Lietuuir.y tarmes. (Lithuanian I d. Dialects. Volume l. Muhirnedia Dictionary), Dabartinis lietuuir,y kalbos lodyno penktasis (antrasis elektroninis) pataisytas ir papildytas leidimas (2003) ir kt. Plediantis ir stiprej ant tarptautiniams rySiams, vis labiau jaudiamas anglq kalbos poveikis (angliSkq skoliniq gausejimas terminijoje, jq skverbimasis ! reklamq i5kabas, prekiq pavadinimus ir kt.). Todel birtina stiprinti visuomenes kalbin! sqmoningum4 ugdyti pagarb4lietuviq kalbai, kaip tautos ir valsryb€s pamatui ir svarbiausiam Lietuvos ind€liui !Europos kulttrE. iSleistas

Danguoli Mikulinieni 41,

GWENTOJAI

snxrrua

.

lJsi"i

,

::.KBARTA

i'a ,.Pq*:rys

2t. ':r".J"'::

::,t

oseiliti

" &;.i""i*u,

Glventojus Lietuvoje bandyta skaidiuoti jau XIII a., tadiau 5ie duomenys buvo tik apytiksliai. Per Krlziaus karus (1236-1422) Lietuva neteko apie 1 mln. gyventojq. Iki pat )C( a. antrosios puses del nedidelio nattraliojo prieaugio, karq, bado, ligq ir emigracijos glruentojq skaidius didejo labai letai. Pirmasis gyventoj q suraiymas Lietuvos DidZiojoje Kunigaikltysteje lryko 1528, tatiau tada gzventojai buvo skaidiuoti pagal dtmq, arba kiemq, skaidiq. Tokie duomenys nebuvo tikslus. XWI a. viduryje LDK galejo g)'venti apie 4,5 mln. Zmoniq. 1790 buvo sura51'tos visos tuometines glwentojq grupes, todel 5! gruentojq suraiym4 galime lai\,'ti pirmuoju pasaulyje visuotiniu gyventojq suralymu. SprendZiant pagal 5io suralymo duomenis, Lietuvos Didiiojoje Kunigaik5rysteje turejo buti apie 3,6 mln. glventojq. 1812 del karo sukelto bado ir iiltines epidemijos iimire apie 20-30 0/o glwentojq. lB97 Rusijos imperijos visuotinio g;ruentojq suraiymo duomenimis, dabartines Lietuvos teritorijoje gyveno 2,5 mln. gruentojq, lskaitant ir rusq kariuomeng (Q Valstybes istorija).

olerpanrgrs

Marcinkonys

6FUSK *lNM

Li et

uvos

o d m in

i

stra

Ypad skaudus buvo karq

ci n i s

Zemal

o p is

ir okupacijq padariniai.

1940 Lietuv4 okupavusi Sovietq S4junga pradejo

rykdi.ti masines gyventojq represijas, kurios ypad sustiprejo po Antrojo pasauiinio karo (Q Genocidas ir rezistencija).194l-1949 iSZudyta ir iStremta i5 Lietuvos apie 500 tukst. imoniq. Okupacine vokiediq valdZia (1941,-1,94q q'kde iydq genocid4, tuo metu buvo sunaikinta apie 350 ttkst. Lietuvos glwentojq, i Vokietij4 sunkiesiems darbams i5veZta apie 70 ttkst. Baigiantis karui, apie 60 tukst. gyventojq pasitrauke i Vakarus (VokietijE, JAV ir kt.), todel g1wentojq skaidius Lietuvoje labai sumaZejo. Sovietmediu glruentojq skaidius didejo. Tam itakos turejo ir organizuota imigracija i5 kitq Sovietq S4jungos respublikq. Daugiausia del maZo gimstamumo dabar Lietuvos g)-ven-

jq skaidius sumaieio beveik 230 tukst. (arba 5 %). Dabar per metus Lietuva netenka apie 16-17 trlkst. gyventojq. Toddl prognozuojama, kad 2030 Lietuvoje g)'vens 3,1 mln., o 2050 - tik apie 2,5 mln. gyventojq. to

4.1

I

lenteld. Gyventojq tankumas

Gyventojq tankumas Gywentojai Lietuvos teritorij

oj e pasiskirstE

gana netolygiai. Vidutinis glwentojq tankumas

XIV

260

a.

1528

330

r650

960 990 2536 2620 2790

1790

r897 tg23* 1942 950 1959 1

r970 r979 1

989

200r * Klaipedos krajte

-

4,0

5,0 /

14,

15,2 38,9

40,2 41,5

)\74

39,5

2597

4r.6

3r19

49,0

3392

5)1

3675 3484

56,5

1925, Vilniaus krajte

-

)J,+

1931

-

52,8 i.m.lkm2. Mai.ejant gruentojq skaidiui, mai,€ja ir glwentojq tankumas. Rytq Lietuvoje yra gana daug ypai retai gyvenamr+ teritorijq, kuriose glwentojrl tankumas nesiekia 15-20 i.m.lkm2.

Gimstamumas ir mirtingumas Iki )O( a. 10-ojo deSimtmedio gimstamumas Lietuvoje buvo dar gana didelis. Thdiau 1990-2003 jis sumaZejo beveik dvigubai - nuo 75,4 o/oo iki 8,9 o/oo ir tapo maZesnis nei Estijoje (9,7 o/oo) irLatvijoje (9,1 o/oo). Dabar Lietuvoje gimstamumas nebekinta - per merus gimsta apie 30,5 trlkst. vaikq. Suminio gimstamumo rodiklis taip pat labai maZas: po 1990 jis sumaZejo nuo 2,03 iki I,26. Tokiq Zemq rodikliq Lietuvoje dar nebuvo uifiksuota. Jie yra vieni maZiausiq pasaulyje; demografine kartq kaita ner,yksta, gwentoj q skaidius nedidej a. Gimsramumas

Gyventojq tonkumos

[_*,1

;*i

i:_t

l_:j

i;::Xi i::::::::l::ll:i

i"1*--r !l:i

ffi

w rc 44

Maziau kaip 5 Zm./km,

o

iki 1 000 gyventojq

5-10 im./km2

o

1

'10-1 5 Zm./km,

O

15-20 2m.lkm'.

a

a

20-25 2m./km'z 25-30 2m./km2

&

30-35 2m./km': 35-4QZm./km2 daugiau nei40 Zm./km'

,^

000-3000 gyventojq

3000-10 000 gyventojLl 1

0 000-30 000 gyventojq

30 000-100 000 gyventojrl

100 000-300 000 gyventojr.l

apskriiiq ribos savivaldybiq ribos

dausiau nei 3oo ooosvventojtl

&

GYVENTOIAT mazdjagreidiausiai ne del ekonominio nuosmukio, o del pesimistiniq visuomenes nuotaikq.

Mirtingumas Lietuvoje, atgavus Nepriklausomybg, didejo (1990 buvo 10,8 o/oo,2003 - 11,9 o/oo). 2003 mire 41 tukst. Zmoniq. Tadiau Estijoje ir Lawijoje mirtingumas dar didesnis - atitinkamai 13,5 o/oo ir 14,7 %o. Manoma, kad iki 2030 mirtingumo lygis Lietuvoje letai maZes. Tam tures itakos kylanti ekonomika, gerejandios socialines s4lygos ir sveikatos prieZiuros lstaigq veikla, sveikesnis glruenimo budas. Ktdikiq mirtingumas Lietuvoje nedidelis, panaius kaip ir kitose iSsivysdiusiose Europos Salyse, - 6,8 Voo. Natnralusis prieaugis Lietuvoje maLeia nuo 1970, ypad spardiai tai vyko praejusiame delimtmetyje. Pa-

vyzdLiui,1992 jis tapo neigiamas, t. y. gime maZiau kudikiq nei mire Zmoniq. 2003 natiralusis prieaugis buvo ypad Zemas - 3,I o/oo, nors ir Siek tiek didesnis nei kitose Baltijos Salyse. Pagal 5i rodikl! Lietuva taip pat yraviena,,pirmaujandiq" Saliq pasaulyje.

Vyrai ir moterys Daugiau nei puse Lietuvos gyventojq yra moterys - 53,3 o/o, tyrai - 46,7 o/o (trlkstandiui ryrr+ tenka 1141 moteris). Moterq daugiau negu vyrq nuo 35 m. amZiaus. Didejant amZiui, 5is skirtumas dar ry5kesnis. 60 m. ir ryresniq amZiaus grupeje moterq yra 1,6 karto daugiau negu vyrq. Manoma, kad 5is skirtumas, atsiradgs del amZiaus trukmes skirtumo bei emigracijos, dides ft ateityje. Atknrus Nepriklauso-ybE (O Atgimima), Lietuvoje vyko ry5k[s Seimos dydLio pokydiai. Lietuva pamaLu perima glruenimo bud4, buding4 aukltesnio ekonominio iisivystymo Salims: tuokiamasi ir vaikai gimdomi vyresniame amLiuje, vaikq skaidius Ieimose nazeja.2003 vidutinis Seimos dydis Lietuvoje sieke

3,2 asmens. Kaime ieimos kiek didesnes (3,3 asmens) negu mieste (3,1 asmens). Mateja 5eimq, auginandiq du ir daugiau vaikq, bet gauseja auginandiq po vienq vaik4. Gimsta vis daugiau nesantuokiniq vaikq, dabar jq yra apie 30 o/o. Santuokq skaidius tukstandiui gwentojq 1990-2003 sumaZejo beveik du kartus (nuo 9,8 il
ll lente16. Lietuvos Seimos pagalvaikq skaiiiq (2003)

Kadangi gimstamumas nedidelis, maLejair ateiryje maZes vaikq iki 14 m. amLiaus (dabar jie su,7 7o visq gyventojq; 1990 buvo 22,6 o/o). Del emigracijos iki 62,0 o/o sumaLqo ir darbingo amZiaus daro

17

gyventojq dalis. O paglvenusiq - 60 m. ir ryresnio amZiaus - Zmoniq dalis nuolat dideja (nuo 16,0 %o 1990 iki 20,3 o/o 2004), t. y. kas penktas Lietuvos

Gyvenirno tru kme Lietuvo.ie Zmoni'toglruenimo trukme ilgiausia buvo 1986-1987 (72,5 m.). Thdiau veliau ji pradejo maLiti ir 1994 pasieke minimalq lygi - 68,7 m. Nuo

1995 gyrenimo trukme pradejo ilgeti ir 2004 veI pasieke 72,5 m. Tai Siek tiek daugiau nei kitose Baltijos Ialyse, tadiau gerokai maLiau nei Vakarq Europos Salyse. Vyrq ir moterq glwenimo trukme labai skiriasi (daugiau kaip 11 m.): vidutine r,yrq glwenimo trukme siekia 66,5 m., morerq - 77,9 m. Tikimasi, kad 2030 vidutine r,yrq glwenimo trukme bus 73 m., moterq - 83 m.

gruentojas dabar yra pensinio amZiaus. Siuo poZiuriu demografines tendencijos Lietuvoje panaiios ! kitq Vidurio bei Rytq Europos ialiq. Glventojq senejimas ypad matomas Lietuvos kaimo vietovese. Miestuose gyventoj q sudetis p agal amLiq demo grafi niu poZirlriu

kiek geresne. Thdiau ir juose ry5k[s amZiaus grupiq skirtumai, ypad pagal vaikq ir paglwenusiq Zmoniq dali. Kadangi moterys g)zvena gerokai ilgiau nei r.yrai, tik 14 o/o vyrqyra pensinio amZiaus. Daugum4 (64 o/o) paglvenusiq Zmoniq sudaro moterys. Demografijos specialistai prognozuoja, jog ild 2025 pensinio amZiaus Zmoniq dalis turetq padideti iki27 o/o.Tai ateityje gali sukelti nemaZq ekonominiq ir socialiniq problemq, reikes daugiau valsrybes IeSq nedirbanriems glwentoj ams i5laiky,ti, gy dyri, j q socialinei prieZitrai.

GYVENTOJAI

'',:!W

Miestai Dabar Lietuvoje yra 106 miestai, penki jq turi daugiau kaip 100 tdkst. gyventojq. Dauguma Lietu\ros gyventojq gruena miestuose, tadiau urbanizacijos lygis nera labai aukStas - 56,9 %o. Pastaraisiais metais (is rodiklis dar sumaZejo, taip pat ir didiiqjq miestq gwentoj q s kaidius. U rb anizacij a y p at sm arkiai ryko sovietmediu, kai miestuose buvo skubotai pletojama pramond. O tarpukario Lietuvoje miestiediai sudare maLum4. Dabar penkiuose didZiausiuose miestuose g).vena daugiau kaip treddalis (39,5 %) Lietuvos gyr,entojq (Q Miatai). Tarpukorio Kaunas nuo Aleksoto puses

lll lentel6. Gyventojq skaiiiaus kaita didiiausiuose Lietuvos miestuose (tukst.).

Vilnius 129,0* Kaunas 92,5 Klaipeda 36,4 Siauliai 2I,4 PaneveZys I9,2 6,3 Alytus Marijampole 9,5 MaZeikiai 4,3 4,I Jonava 4,9 ljtena -

-

210,0

236,1

154,1

51,0

214,4 gg,g

3I,6

59,7

26,7 9,2

4l,r

15,8

lg,6

5,6

8,0

5,5

5,0 7,2

6,3

37r,7 306,2 139,9 92,8 73,5 27,9 28,7 13,4 14,4 r3,3

12,4

481,0 370,4 178,2 119,9 102,5 55,9 37,.8 24,2 2g,t 22,8

582,5 422,8 204,2

r45,r 125,4

73,r 50,6

43,9 36,3 34,4

542,2 378,9 t92,9 133,9 119,8 7t,5 49,7 42,7 35,0 33,9

553,0 368,9 190,1

t3t,2 rt7,6 70,7 49,1

4t,g 34,8 33,4

1921 duomenl's.

Migracija )C(

a. pab. panaikinus baudiiav4, prasidejo

pir-

moji masines emigracijos banga i5 Lietuvos iVakarus, daugiausia iJAV 1869-1899 i5 Lietuvos vien tik i Jungtines Valstijas iSryko daugiau kaip 50 tukst. Zmoniq. Nuo 1899 iki I9I4 |JAV emigravo 253 ttkst. lietuviq, DidLiapBritanij4- apie 14 tr1kst., Pietq ,\merik4 - apie 10 tukst., Kanad4 - 5 trlkst. Be to, apie 50 drkst. lietuviq apsistojo Lawijoje (Rygoje, Liepojoje), 40 tukst. - Rusijoje (Sankt Peterburge, Odesoje, Maskvoje). Thi buvo daugiausia darbo jegos migracija. Thdiau tada emigracijos srautas buvo beveik toks pat, kaip nattralusis prieaugis, todel glventojq skaidius beveik nesikeite. Tik apie 17 o/o emigravusiqjq po kurio laiko grlZdavo !Lietuv4. Per Pirm4jipasaulini kar4 apie 300 tukst. gruentojq pasitrauke su Rusijos

kariuomene (po karo dauguma iSrykusiqjq grlLo). 1926-1930 emigracija vel padidejo, tadiau, nors ji ir buvo skatinama, jau nebe tokia .yiki - i PietqAmerik4 (Brazily4, Argentin4, Urugvajr) iSr,yko 41 tukst., ikitas Salis (Kanad4, JAV)

-

18

ttkst. Nepaisant to, pagal tarp SaliqJyde-

emigracijos mast4 Lietuva vis dar buvo

riq, nedaug atsilikdama nuo Airijos. Veliau emigracija buvo pristabdlta administracin€mis priemonemis. 2003 duomenimis atr,ykstandiq i Lietuv4 Zmoniq skaidius sieke 4,7 tr,rkst., iSr,ykstandiq id jos - 11 ttkst. Atgavus Nepriklausomybg, iNVS Salis iSryko nemaLaikitataudiq (vien rusakalbiq apie 100 tukst.). Si emigracijos banga buvo didZiausia 1992, veliau iSrykstandiq skaidius mai.ejo. Kaip ir daugelyje Vidurio ir Ry"tq Europos ialiq, Lietuvoje rykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai polcydiai paveike tarptautines migracijos proces4. Nuolatin! gyventojq prieaugi del t'7

imigracijos, ry5kq sovietmedio laikotarpiu (6-8 trltr<st. per metus), pakeite masine emigracija. DaZniausiai (apie 80 %) imigruoja NVS piliediai - rusai, ukrainiediai, baltarusiai. Imigracijos srautai, palyginus su 1990, dabar yra sumaZejg 3 kartus. Pastaraisiais metais pa-

didejo darbo jegos (ypad nelegalios) migracija i uZsieni, daugiausia ! Vakarq valstybes - JAV Vokietij4, DidLiaja, Britanij4. Bet daug Zmoniq vis dar emigruoja i Rusrj4 ir kitas NVS 5alis. DaZniausiai iSvyksta iniciat).vus darbingo amZiaus glwentojai. Thi gali sukelti darbo jegos (ypad kvalifikuotos) tnrkum4. MaLdjant gimstamumui, 5is veiksnys tampa ypad svarbus. Del emigracijos santykinai daugeja pagyvenusiq Zmoniq. Apklausos rodo, kad, susiklosdius palankioms s4lygoms, i5 Lietuvos noretq iSvykti apie25 o/o gyventojq (daugiausia jaunesniq nei 35 m. amZiaus). Remiantis vien oficialia srarisdka, nuo 1990 i5 Lietuvos emigravo apie 300 ttkst. Zmoniq. Stiprejant Lietuvos irkiui, galime tiketis ir gyventojq reemigracijos, kaip buvo Airijoje.

rliFj.,Zuvininkysteje ir pan.) - lB o/o. Zfungantsovietinei ekonomikai, Lietuvoje spardiai didejo nedarbas, tadiau vel stiprejant ekonomikai, jis pradejo mai,eti. 2004 pradLioje nedarbas Lietuvoje siek€ tik 8,0 o/o.

Gyventojq iSsilavinimo lygis Lietuvos glwentojq iSsilavinimo lygis gana aukStas - apie 85 o/o j'4yra igijE vidurini iSsilavinim4. Kas antras dirbantysis yra baiggs auk5t4j4 (18 %) arba aukitesni4j4 mokyklE QZ W). Kolegijose ir universitetuose studijuoja 171 tukst. studentq. lV lentel6. 10 000 gyventojq tenka moksleiviq ir studentq

Bendrojo lavinimo

r692

I'rotesrnes r lv AukStesniosios

,36

Kolegijos T

Darbas 79 o/oLier,xos glwentojq 1939 dirbo Zemes [lqyje, o pramones ir amatq sriryje - 6 o/o. Dabar daugiau kaip puse gwentojq dirba paslaugq sferoje, pramoneje - 2I o/o, bioprodukciniame [kyje (Zemes, miSkq

T.-:

.

unlversltetal

I5 viso

129 11-

L

L/

378 2357:

Tautin6 sudetis tutine Lietuvos gyventojq sudetis visada buvo gana ivairi. 2001 joje g),'veno 115 tautybiq Zmones

GWENTOIAI

Klaipdda

sJe"(

#1,#i Gyventoiq tautyb6s Miestuose ir gyvenvietdse

Kaimo vietovdse

I Fl 1 I Gudai t3x Ukrainiediai r-t Lawiai Tr Vokiediai I Kitos tautybds

E

Lietuviai Lenkai Rusai

ft/ ftl

Apskrities riba Savivaldybds riba

r--

n A

&

Lietuviai Lenkai Rusai

a

&

Gudai

A

Latviai

Vokieciai

@

MiSriai gyvenamos teritorijos

M E ffi

Lietuviai-lenkai Lenkai-rusai Lietuviai-rusai

(Q

Thatinis mahumos). Tadiau tik keturios tautines o/o gruentojq. Dauguma Lietuvos gruentojqyra lietuviai (83,5 o/o). Gausiausios tautines maZumos - lenkai ir rusai. Daugiausia lenkq i musq Sali atsikele po Lietuvos ir Lenkijos susijungimo XW a., taip par ir )O( a., Lenkijai okupavus Vilniaus kra5t4 (nemaZai jq veliau po karo iSvyko). Lenkai susitelkg Saldininkq, Vilniaus, Thakq, Svendioniq rajonuose ir sostineje Vilniuje. Rusai i Lietuv4 kelesi LDK laikais, Rusijai prisijungus didi:iEjaLietuvos dal! 1795, ir ypad po Antrojo pasaulinio karo. Iki 2000 rusai buvo didZiausia tautine maZuma Lietuvoje. Gausiausiai jq gyvenama Vilniaus, Klaipedos, Visagino miestuose, Ignalinos, Zarasrq,Svendioniq rajonuose. Baltarusiq (gudrj daugiausia g''venama pasienio su Baltarusija rajonuose. [domios savo pragrupes sudaro per I

eitimi, kulttra, tradicijomis nuo seno Lietuvoje glruenandios Zydq, karaimq, totoriq, digonq (romr4) tautinds maZumos. Skirtinga yra ir didLiausiq Lietuvos miestq gyventojq tautine sudetis.

&

3000-1 0 000 gyv. 1

0 000-30 000 gyv.

30 000-1 00 000 gyv. 1

00 000-300 000 gyv.

daugiau nei 300 000 gyv.

Religijos Daugiau kaip keturi penktadaliai Lietuvos ryventojq sieja save su viena i5 30 skirdngq tilcybr+. Tadiau tik septynias jq i5paZlsta daugiau kaip 1000 Zmoniq. Daugiausia Lietuvoje yra Romos katalikq - net79 o/o jos gruentojq. Antroji pagal gausum4 Lietuvos religine bendruomene - stadiatikiai (4 o/o). 0,78 %o Lietuvos gventojq save priskiria evangelikams liuteronams, o 0,56 o/o - evangelikams reformatams. Tiek liuteronai, tiek reformatai Lietuvoje ilgai buvo glaudZiai susijg su vokiediq tautine maiuma, tadiau dabar daugum4 jq sudaro lietuviai. Katalikai daugiausia yra lietuviai, lenkai ir baltarusiai, stadiatikiai - rusai, ukrainiediai, baltarusiai. Tarp nekrikidioniSkq tikybq pasekejq galima pamineti judejus ir musulmonus sunitus. Abiejq 5iq religijq atstovr+ Lietuvoje yra apie 1000. Vidmantas Daugirdas

49

Klasikinis laikotarpis (XlV-XVlll a.) ViduramZiq Lietuvos valsrybeje (Q Val.stybes istorija) jau XV a. eme lsigaleti lietuviq ir rusenq (vakarq rusq ar gudQ kilmes bajorai, kurie nuo XIV a. pab. pateko ! lenkq bajori5kosios kulttros itak4. XVI a. vid. LDK visuomen€ etniSkai buvo daugialype. Lietuviai, susitelkg valstybes branduolio Zem6se, sudar€ tik maLdaugtreddali arba Siek tiek daugiau jos gruentojq (i5 apytiksliai 3 mln. Zmonir), o daugiau kaip puse jq buvo rus€nai (gudai), S/veng rytr{ ir pietrydiq Zem€se. Pirmosios didesnes imigrantq grupes - vokiediai, Zydai, totoriai, karaimai, taip pat iSeiviai i5 Lenkijos, Rusijos, i5 Indijos kilg romai (kai kurie mokslininkai abeloja Sios hipotezes tikrumu) - tapo pirmosiomis istorines Lietuvos tautinemis maZumomis. Dvi atskiras grupes sudare gyventojai, lsiktrg Vltenio ir Gedimino valdymo metais prijungtose etnindse lenkq Zemese: Palenkeje (atitekusiai Kartnai po 1559) bei XV ir XVI a. pradLioje LDKvaldomose etninese rusq Zemese - Smolensko kunigaikirysteje ir toliausiai i r)'ttt prie Okos upes i5sidesdiusiose smulkiose kunigaikSrystese. Vokiediq pirkliai ir amatininkai awyko iLDK XIV a. Sostineje Vilniuje jie sudare nedidelq dal! gyventoje, kurie suvaidino tam tikr4 vaidmen! 1387 miestui gaunant savivald4. XV a. pirmojoje puseje vokiediai \yrayo Kauno magdeburgijoje. X\T-XUI a. dia.susiformavo liuteroniSka vokiediq bendruome ne. Zydai iLDK avyko ne veliau kaip XIV a. antrojoje puseje. 1388 Vytauto privilegija, duota Brastos Zydams (veliau iSplesta visiems 5alies Zydams), numate jq bendruomeniq konfesini imunitet4, p avaldum4 didLial am kunigaikldiui per sridiq vietininkus, vidaus administracinE ir teisinE savivald4, asmening Zydq laisvq ir turto valdymo garantij as. D ai.nai miestuo se Zydq bendruo mends sudare atskiras jurzdikas. Lenkq bajorai, dvasininkai

ir miestiediai LDK atsirado po krikito isiwirtinant Salyje Katalikq baZnydiai bei plintant savivaldiems miestams. Lenkai \yravo moztrq kolonizuotos Palenkes miestuose; iki XVI a. vid. ir veliau jq taip pat buvo Voluineje bei Vilniuje. Paskiri totoriai ar jq grupes LDK galejo atsirasti dar XIV a. pirmojoje puseje, plediantis Lietuvos valstybei i totoriq valdomas Rusios Zemes. Thdiau organizuotos totoriq bendruomenes lsikure tik paskutiniais XIV a. metais. Thi buvo didZiojo kunigaikidio Vytauto karo LygSq!Aukso Ord4 pasekme. Totoriai, kaip tiesioginiai didZiojo kunigaikidio pavaldiniai, iSsaugojo

XIV a. pab. Zygiq metu j[ros krantq atkele ir Tiakuose Vltautas nuo Juodosios apglwendino kit4 negausi4 tiurkq grupg - karaimus (kelis Simtus Seimr). V€liau jq gwenviediq atsirado B irZuos e, Nauj amies tyj e, Pasvalyj e ir P anev eLyj e. I 441 didysis kunigaikltis Kazimieras Jogailaitis Tiakq karaimams suteike magdeburgij4, kuri4 jie iilaike iki XVIII a. pab. LDK, ypad jos rytineje dalyje, XIV-XVI a. gyveno ir kai kurie rusq (maskvdnq, weriediq ar didZiarusiq) kilmingieji, dia sukurg Seimas ar affykg, ieSkodami politinio prieglobsdio. Tuo metu LDK kuresi ir kitos nedideles rusq grupes - pirkliai, religiniai kitamindiai. XV a. i LDK atsikele ir pladiai teisg laisvai iSpaZinti islam4.

po Europos Salis pasklidg romai (digonai). Romq statusas remesi tradicija, grindZiama 1501 didZiojo kunigaikidio privilegija (kai kurie neigia jos egzistavimf , leidZiandia taborams klajoti po krait4 ir nevarLan(iajq verslq (arkliq prieZiirros, prekybos ir kt.). Lenkijos ir Lietuvos valstybei buvo budinga santykine religine ir etnine tolerancija. LDK buvo Lietuvos bajorq tautos, kalbandios lietuviSkai, gudiSkai, lenkiSkai, valsrybe. Etniniq ir religiniq maZumq situacija kiek pakito XVII-XVIII a. Nemaia dalis Karaimoi

'.. ,.:;,

'

ii l.ti:.,,;. I

i,.;

lmperinis laikotarpis ("t795-1915) X\1II

KaraimLlsage

bajorq, g;.wenandiq kaimuose, o daugiausia - miestuose, buvo lenkai. Pasak lenkq istorikq, po 1569 i LDK phstelejo tukstandiai lenkq bajorq, ypad i5 Mozurijos, Mal,osios Lenkijos. Jq isikirrimas Salyje sudare palankias s4lygas kulturinei polonizacijai. X\,'I-XWII a. LDK (ir dabartineje Lietuvos teritorijoje) padaugejo Zydq, kurie kelesi dia i5 Lenkijos rytines dalies arba Ry.tq Prnsijos. Dar nuo Vytauto privilegijos, suteiktos Zydams, laikq lsiryravusi pakantumo atmosfera skatino jq moksling ir kulturing veikl4. Taigi nenuosrabu, kad dalis jq suvaidino ypating1vaidmeni hebrajq ir jidiS kulturos istorijoje, o Vlniq imta vadinti Lietuvos Jeruzale. DidZiausi4 reikimg tokiam miesto pavadinimui turejo garsusis ,,5vento g;.wenimo didZiai mokyras" Vilniaus Gaonas (Elijas ben Saliamonas Zalmanas). LDK Zydai iSsiskyre i5 kitq Europos Lydqtam tikrais religiniais bei buities bruoiais. Todel juos imta vadinti liwakais. XWI a. antrojoje puseje ir XVIII a. del religiniq persekiojimq ir socialines priespaudos Rusijoje i LDK eme masi5kai keltis rusai sentikiai. XWII a. pab. etnineje Lietuvoje, ypaijos rytineje dalyje, susikure iitisos jq gyvenvietes. Visuomeneje jie sudare atskir4 politiniq teisiq neturindi4 socialing grupg. XW-XVIU a. i5 Livonijos persikele kaZkiek vokiediq bajorq, kurie greitai pritapo prie LDK bajorijos. XWI a. 3-4 delimtmeryje etning Lietuv4 pasieke i5 tevynes pasitraukusios negausios Skotq (iSnyko XVIII a. vid.) ir vokiediq grupes. Dalis jq isiktre Kedainiuose. I5 esmes nesikeite padetis karaimq ir totoriq, kurie dia buvo isiktrg nuo XIV a., tik pastarieji eme prarasti savo kalb4, iSlailcydami musulmonq tilryba. 52

a. pab.

LDK teritorij4 prisijungusi Rusijos

imperija sieke integruoti nauj4sias iemes. Dabartine Lietuva (iSskyrus Klaipedos kra5t4, priklausiusi Pnrsijai) beveik sutampa su ruometinemis Vilniaus, Kauno (lkurta 1843) k Suvalkq gubernijos Siaures dalies ribomis. 1897 joje S/'veno apie2/ mln. imoniq: i5 jq 58,3 o/o gyventojqgimtoji kalba buvo lietuviq ir Zemaidiq, 13,3 o/o - Lydq, 10,3 o/o - lenkq, 14,5 o/o - viena i5 ry,q slavq kalbq. I5 pradZiq Lra5to administracijoje vartotos lenkq ir rusq kalbos; po 1831 visose valdZios istaigose ir lvairiq tipq mokyklose ivesta rusq kalba. Viedajame miestq gyvenime taip pat vyravo lenkq ir rusq kalbos. Lietuviq kalba, kaip ir baltarusiq, Zydq bei karaimq, dainiausiai buvo miesteliq ir kaimo glventojq, laikandiq Sias kalbas gimtosiomis,

R

u s q se ntl ki q ben

d rij o s post ata s

tarpusavio bendravimo priemone. Siuo laikotarpiu etnografineje Lietuvoje, ypad po 1863-1864 sukilimo ir po jo rykdytq represijq, apsiglveno daugiau rusq: karininkq, valdininkq, dvarininkq, stadiatikiq dvasininkq ir valstiediq su Seimomis. Imperijos valdininkai ir dvarininkai, visq pirma rusai, turejo iSskirting padeti kraito valdymo sistemoje ir tik jiems skirtas privilegij^. )O( a. prad. rusai sudare apie 4-5 %o visq Vilniaus ir Kauno gubernijq gyventojq. Represlwi caro politika po 1831, ir ypad po 1863-1864 sukilimo, nepajege nuslopinti daugialypio ir daugiakalbio Lietuvos kulturinio glwenimo, nors, 1832 uLdaius Vilniaus universitet4 ir daugum4 kultrlros istaigq, kraite labai stigo inteligentijos. Zinomas vos vienas kitas tuo metu Lietuvoje ktrEs ralytojas, dailininkas ar muzikas, tadiau tai buvo lenkai: Doeras

Zydoi turguje

\4adislavas Sirokomle (Wladyslaw Syro k om la), raiytojas Juzefas Kralevskis (ldzef Kmszezuski), tapyojas

Alfredas Remeris (A lf e d Rr; m e r), ko mp ozito rius S tanislovas Moniuika (Stanislaw Moniuszko). Pedsal
Tiutneu) 1865 lsteigta meno molcykla: joje mokesi ir daugelis lietuviq dailininkq fluozas Zikaras, Vladas DidZiokas) bei Zydq modernistai - Chaimas Sutinas (Chaim Soutine) ir Zakas LipSicas (lacque Lipcbit) (dailininkai, veliau pelng pasaulinE 5lov9). Lietuvoje vaikystg praleido garsus rusq filosofas Michailas Bachtinas (Micbail Baehtin) ir rusq tapytojas, scenografas Mstislavas DobuZinski s (A[s ti s ku D o b ulins k ij) . N epaisant caro vadZios persekiojimrl, nuo 1830 Vilniuje veike rusq sentikiq bendruomene. XIX a. Lietuva, ypad Vilnius, tebebuvo garsus Zydq kulttros ir dvasinio gyruenimo centras. Siame amZiuje, kai Rusijos valdLia naikino Lietuvos vard4,

Lietuvos i,ydai k toliau savo krait4 vadino Lite. Liwakai buvo apgyvending lituiivardu Zinomo Siaurrytinio jidiSo teritorij4, o ju, Lietuua buvo aprepusi musq

dienq Lietuvq, Lawij4 ir Baltarusij

4.

Pirmasis pasaulinis karas ir I Lietuvos Respublikos laikotarpis (1 918-1 94O) Per Pirm4ji pasaulini kar4 Lietuva neteko daug

jqLuvo kariaudami Rusijos kariuomenes gretose, dalis - gimtajame kraSte. Nemai.ai Zmoniq, begdami ar verdiami trauktis nuo artejandios vokiediq kariuomenes, pasitrauke ! Rusijos gilum4. Daug Lietuvos gruentojq buvo i5varyti i VokietijE, mire del epidemijq ir ligtL. 1923 savo gFventojq. Daug

gruentojq suraSymo duomenimis, Lietuvoje (be Vilniaus kraito) ir Klaipedos kraite (1925) 80,1 % Salies glruentojq buvo lietuviai; tautinds maZumos sudare penktadali Salies gyvenrojq - Lydai (7 ,l o/o), vokiediai (4,1o/o),lenkai (3 o/o;kai kurie lenkq ryrejai pateikdavo kelis kartus didesni lenkq Lietuvoje skaidirf , rusai (2,3 o/o) ir kt. Thda Lietuvoje gyveno 26 taurybiq Zmones. Vykdydama Thutq S4j ungai duotus paZadus, 1922 0l 12 Lietuva paskelbe deklaracij4 del maZumq apsaugos. Lietuvos vyriausybe lsipareigojo garantuoti visq savo piliediq lygybq priei lstatymus. 1923 sausio men. prisijungusi Klaipedos krait4, Lietuva papildomai prisieme tokius pat isipareigojimus ir del Klaipedos kraito gyventojq. Lietuva buvo tarp Se5iq valsrybiq (greta Austrijos, Vengrijos, eekoslovakijos, Lawijos, Estijos), kurios iki 4-ojo delimtmedio pabaigos turejo padiq liberaliausi4, daugiausia teisiq maZumoms suteikiandi4 sistem4. Zydai, tarp kuriq buvo daug inteligentijos, vaidino ypad svarbq vaidmen! Salies ekonomikoje: 4-ojo deSimtmedio pabaigoje jie kontroliavo 40 o/o pramones, 54 o/o vidaus prekybos ir t. t. Tai iadino dalies lietuviltr, ypad verslininkq, nepasitenkinim4 ir antisemitizm4, bet jis Salyje nebuvo masinis, ir prezidento vddLiaj! kontroliavo. Sudetingesni buvo lietuviq ir lenkq santykiai, kuriuos altrino Lenkijos aneksuoto Vilniaus kra^ito problema (Q Lietuuos Nepriklausomybe) ir pablogino Zemes reforma: po jos dauguma lenkq dvarininkq neteko dalies savo Zemiq. Didesnis tarpusavio supratimas ir socialiniai ry5iai siejo lietuvius su baltarusiais, rusais, totoriais bei karaimais. Tautines maZumos Lietuvoje turejo pradines ir vidurines mokyklas, kuriose buvo destoma gimtEja 53

\'e,l.S'.f'Y* g " ii

kalba. Jas visiSkai i5laike arba i5 dalies r€me valsrybe.

Lietuvos Lydai,lenkai, rusai, vokiediai leido savo perioding spaud4. 1939 {alyje (be Klaipedos kradto) veike220 Zydq, 18lawiq, 16 rusq, 15 vokiediq, 10 lenkq, 3 baltarusiq, 1 karaimq ir kitos draugijos. Valsrybe pagal savo finansines galimybes, be Katalikq baZnydios, reme judejq, sentikiq, stadiatikiq, evangelikq, musulmonq, karaimq religines bendruomenes, visq pirma dvasininkq ir kitq dvasiniq vadovq veikl4.

Tota I ita rizmo la i kota rpis

(1e40-1eeo)

1940bifrelio 15 SSRS okupavo, o rugpjridio 3 d. aneksavo Lietuvos valsrybg (Q Lietuuos Neprikkus omy bi). Masines represijos, prievartines gyventoj q deportacijos, repatriacij os, emigracijos neaplenke lietuvh:r, Lydts,lenkq, vokiediq, rusq, romq (digomf ir kitq taurybiq imoniq. Lietuvos gwentojq deportacijos prasidejo 1 939 rudeni. Sovietq valdLia i5 Vilniaus kraSto iSveie apie 25 trlkst. lenkq ir Lyda. l94l birLelio men. i5 Lietuvos buvo iStremta ne maZiau kaip 18 ttkst. Zmoniq, daugiausia ! Komijos ASSR ir Siaures Sibir4. 1941 Kauno getas (1942)

i r.:"sr

rx

s:

:;

i-,ie :r:vr,. s ; r: e ! ki *;=*d i j a

! sovietinE Lietuv4 per 3 mdnesius perkelta beveik 21 tukst. lietuviq ir rusq (sentikirf i3 naciq okupuotq Lenkijos Suvalkq kralto bei 1939 m. kovo men. prie Vokietijos prijungto Klaipedos kraSto. Ypad daug gwentojq Lietuva prarado Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo metu buvo nuZudyta daugiau kaip 200 ttkst. iydq, 15 ttkst. lietuviq ir 25-30 tukst. kitq taufybiq Lietuvos gyventojq. I5 viso per vokiediq okupacijos laikotarpi Lietuvoje nuLudyta apie 500 tukst. Zmoniq (tarp jq 230 trlkst. karo belaisviq ir keliasdeiimt ttkstandiq Zydq i5 kitq Europos valstybirf . Karo pabaigoj. (O Lietuuos Nep ri h laus o my b i ; Li e tuu ir.l b e n dru o m e n i s uis i e nyj e) i Vakarus pasitrauke daugiau kaip 64 tukst. Zmoniq i5 Lietuvos ir apie 170 tukst. i5 Klaipedos kraito. Po karo i5 sovietines Lietuvos repatrijavo apie 10 ttlat. vokiediq ir maidaug 200 tukst. lenkq. t959 Lietuvos glrventojq suraiymo duomenimis, i5 viso Salyje gyveno daugiau kup 2 mln.7l1 ttlat. Zmoniq: lietuviq buvo daugiau kailp 2 mln. 150 tul<st. (79,3 o/o), kitataudiq - maidaug560 tukst. (2O,7 o/o), tarp kuriq buvo apie 231 tfikst. (8,5 o/o) rusq,lenkq - apie230 tukst. (8,5 o/o), baltarusiq - daugiau kaip 30 tukst. (l,l o/o),fudr+- apie 25 tukst. (0,9 %), ukrainiediq daugiau kaip 17 tukst. (0,7 %), kitq taurybiq - maidarg27 tul.<st. (1 o/o).1959-1989 Lietuvos tautine sudetis kito, nors ir ne taip Lymiaikaip per ankstesnius du de5imtmedius. Po Stalino mirties (1953), ir ypad po 1956 ,,at5ilimo", sovietinis reZimas kiek susilpndjo, nors ir liko totalitarinis bei slegiantis kaip anksdiau (Q Atgim; mas.). Liettsvos Sovietin€je Respublikoje buvo oficialiai pripaZinta lietuviq kalba (greta fakti5kai oficialios rusq kalbos), v6liava, herbas, Svietimo sistema, teritorija. Thdiau visus kra^{to reikalus sprende sqiungine r,yriausybe Maskvole. Kaip ir XD( a., sovietmediu rusai turejo

TAUTINES MAZUMOS didelE !tak4 sovietines Lietuvos politiniam, socialiniam ir i5 dalies kulturiniam g'venimui.

Pokario metais Lietuvoje dar veike vidurines mokyklos, kuriose mokoma lenkq, rusq, baltarusiq, lawiq kalbomis, buvo atkurti Lydtavaikq darZeliai, pradZios mokyklos, Valsrybinis Lydqmuziejus. Tadiau jau )O( a. 5-ojo de$imtmedio pab. uLdaryos baltarusiq, lawiq, vokiediq mokyklos, likviduotos visos Zydq kult[ros istaigos. Pradeta vykditi valsrybinio antisemitizmo politika, Zydq kultura, kaip ir bet kuri kita ne rusq (ne sovietine), buvo visiSkai ignoruojama. Nors totalitarinds sovietq valdiios s{ygomis lieruviq ir kitq etniniq grupiq bendruomeninis turtas buvo nacionalizuotas, daugelis jq visuomeniniq ir kultnriniq organizacijurlikviduotos, religinio kulto pastatai rLdaryti, tadiau galimybes i5saugoti bent dal! savo tautines kulturos Lietuvoje buvo didesnes negu kitose respublikose.

)C( a. 9-ojo deiimtmedio pab. kartu su lietuviq rautiniu s4judiiu atsirado galimybe akqwiau reikitis bei puoseleti savo tauting taparybg ir Lietuvos tautinems maZumoms. Lietuviq ir Zydq inteligentijos paqzdLio paskatintos eme kurtis kraito lenkq, karaimq, rotoriq, vokiediq, rusq, baltarusiq ir kitq maiumq visuomenines bei kulttrines organizacijos.

5iuolaikind Lietuva Siuolaikine Lietuva iSlieka daugiaetnine Vidurio Europos 5alis, kurioje lietuviai sudaro per 83,4 o/o ialies glwentojq, o ,,senosios" - lenkai, Lydai, totoriai, karaimai, vokiediai, romai, rusai (sentikiai, tarpukario imigrantai ir jq palikuonys) - ir ,,naujosios" - po Antrojo pasaulinio karo anykg rusai, baltarusiai, ukrainiediai, armdnai ir kt. - tautines maiumos sudaro maZdaug5T6 tirkst. (16,6 7o) Lietuvos gyventoiq. Didiiausios tautines maZumos - lenkai (beveik 235 tirkst., arba6,7 %o) ir rusai (beveik 220 tukst., arba5,3 Vo).Daugiausia kitataudiq gruena Rytq ir Pietrydiq Lietuvoje, Vilniaus, Klaipedos ir Visagino miestuose. 1989 tautiniq maZumq Lietuvoje buvo Siek tiek daugiau. Pagrindine jq sumaZejimo prieZastis - emigracija i5 Lietuvos: dauguma rusq (ypad 1992-1993) iSryko ! Rusij4; Lydai - ! Izrael!; kiti - ! Baltarusij4, Ukrainq; dar kiti pasirinko kai kurias kitas Europos 5alis, JAV bei Kanad4 (Q Gyuentojai). 2003-2004 mokslo metais Salyje veike 201 valstybine bendrojo lavinimo mokykla, kuriose buvo destoma vienos kurios nors tautines maZumos kalba (tarp jq 83 mokyklos - lenkq kalba ir 58 mokyklos - rusq

Tauti niq m aZu mq departa mento iventeje (l 99 5)

kalba). Politinis atstovavimas tautindms maZumoms Lietuvoje yra garantuojamas per tautiniq maZumq ir kitas Lietuvos partijas. Nuo 1989 veikia prie Lietuvos Vyriausybes ikurtas Tautybiq departamentas, po reorganizacyos nuo 1999 0I01 -Thutiniq maiumq ir iSeivijos departamentas. Jo pagrindinis tikslas yra formuoti ir !g,wendinti valsrybing tautiniq santykiq politik4. Etnines politikos krTptiLietuvoje galima apibrldinti kaip ,,oficialaus" pliuralizmo atmain4, kai siekiama apsaugoti tautiniq maiumq teises ir garantuoti jq savitumo iSlailV-e. Kitaip nei Lawijoje ir Estijoje, liberalus Lietuuos Pilietybis lstatyrnas (1989 11 03) suteike Salies pilietybg visiems pareiSkusiems nor4 j4 igyti glruentojams, nesvarbu, kokios jie tautybes ir kiek laiko gyveno Salyje. Daugiau kaip 90 %o nelietuviq prieme Lietuvos pilietybg. Thutinems maiumoms priklausandiq piliediq teises gina Lietuvos Konstitucija (1992); jos 37-asis straipsnis teigia:,,Piliediai, priklausantys taudnems bendrijoms, turi teisg puoseleti savo kalb4 kult[r4, paprodius". Be to, tautiniq maZumq teisiq ir laiwiq apsaug4 taip pat garantuoja ir reglamentuoja Salies Thutinity maiumty, Vals 4t b i nes h a I b o s, S u i etimo,,4s

o

c i ac ij

ry, Vi s uom enis

informauimo, Religinir.l bendruomenity ir bendrijtl, Po-

litini7 partijr.y ir politiniry organizncijr.y, Vaiho teisitl apsaugos lstatymai bei kiti teises aktai. Thutiniq maZumq ir iSeivijos departamento inicijuota darbo grupe 2003 parenge Lietuvos Respublikos tautiniq (etninir) santykiq politikos pletros koncepcijos projekt4. 1995 Lietuva pasiraie ir 2000 ratifikavo svarbiq daugiaialE Tautiniry malumry apsaugos pagrindq konuencij4, kurioje iSreikStas Europos Tarybos ir jos valsrybiq-nariq susirtpinimas tautiniq maZumq teisiq veiksminga apsauga bei jq savitumo iSsaugojimu. Grigorijus Potalenbo 55

HLSTYBES

LietuviSkq Zemi q vien

ij

i

masis

Lietuva, kaip ir feodaline ViduramZiqVakarq Europa, pradejo vienytis kurdama individualiq ukiq modeli. Seniausios fkio Sakos - mediiokle, Zvejyba, maisto rinkimas - ilgainiui virto pagalbinemis Sakomis. Pavieniq lkiq poreikiai skatino amatq raidE. Birtinyb€ gintis nuo vidaus ir iSores prieiq skatino ginklq gamyb4, piliq statyba taip pat gausino amatininkq skaidiq. Tirrtingi laukininkai (laisvi Zemdirbiai) tapdavo kariaunq nariais ia paklusdami vienam ar kitam vadui, dalyvaudavo grobiamuosiuose Zygiuose ! gretimas Zemes. Grobis tekdavo ne tik vadams, bet ir kariauninkams, be to, ir vietiniq iemdirbiq dovanos jiems tapo

privalomos. Vadq val&i a p amaLu tapo paveldima. [giljg vaJdLia,vadai tapo kunigaikidiais (kunigais). Kiekvienas kunigaikitis buvo suinteresuotas, kad jo Lem{e butq kuo daugiau laukininkq bendruomeniq, nes nuo to tiesiogiai priklause jo [kine ir karine galia. Pirm4 kart4 Lietuvos vardas buvo paminetas i009 m. RytqVokietijos Kvedlinburgo miesto analuose (kronikoje). Tais metais Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje buvo nuZudytas arkivyskupas ir vienuolis Bonifacijus. Apie j! raSoma taip: ,, jis, pagoniq trenktas ! galv4 su iB savi$kiq vasario 23 d. nukeliavo ! d*gr{". Po to Lietuvos vardas ! kaimynq railtinius Saltinius patenka vis daZniau. Svetimqjq kronikose lietuviq kunigaikidiq vaidomos Zem€s daLnai vadinamos kunigaik{tystemis. Jau XII a. antrojoje puseje nattraliai susidariusiose labai nevienodo dydLio kunigaikSrystese vie5pataudavo ne keli, o vienas kunigaikStis. Sio amZiaus

pabaigoje visoje Lietuvoje jau buvo lsigalejusi viena kunigaikidiq grupe. Saltiniai mini du vyresniuosius kunigaik5dius - Stak[ir Dangerut!, kuriems pakluso

eiliniai kunigaikldiai. Centralizuotai Kijevo Rusiai suirus i atskiras savarankiSkas kunigaikitystes, pasikeite jegq sanrykis. Kai Rusia skaldesi, Lietuva vienijosi. Nuo XII a. pabaigos lietuviq kunigaikidiai ne tik gindamiesi nuo rusq antpuoliq, bet ir puldami gretimas iemes, sudarydavo karines s4jungas. Tadiau reali4 gresmg lietuviSkq Zemiq nepriklausomybei kdle ne susiskaldZiusi Kijevo Rusia, o Lietuvos Siauriniame ir piewakariniame pasienyje lsikurg vokiediq vienuoliq ir riteriq ordinai. Su vokiediq kolonistais pirmieji susidure Dauguvos Ziodiq gyventojai. XII a. pab. Sioje laivybai patogioje vietoje isikure Liubeko pirkliq faktorija. Paprastai vokiediq pirkli lydedavo vienuoliai ir riteriai. Gana greitai faktorijai tapo pavaldus lyviai. 1186 vokiediq vienuoliai dia lsteig€ misijing vyskupij4. Naujoji vokiediq kolonija, pajungusi lyvius, gavo Livonijos vard4, o kolonijos teritorijai plediantis, bendru Livonijos vardu buvo vadinama jau didesne teritorija. 1,201 pasrarFta Rygos pilis, ! dia perkelta ryskupo rczidencija. Dar po metq dia lkurdintas karinis vienuoliq, Kristaus kariuomenes broliq, arba Kalavijuodiq ordinas, kur! nuolat papildydavo ii Saksonijos anykstantys riteriai, priimdavE vienuoliq iZadus. Ordinas tapo gresminga jega. Po truputi- kaim4 po kaimo, genti po genties jis nukariavo lawius ir estus ir uZeme iu Zemes. Punios piliakalnis

\ Geriau savo jegas mokejg sutelkti Zemgaliai kalavijuodiams prielinosi ilgiau negu lawiai ir esrai, bet taip pat buvo nugaleti. Po nesekmingq kovq su livoniediais ir

lietuviq ryresniqjq kunigaikidiq Dangerudio bei Stakio Zuties likE penki vyresnieji kunigaikidiai - Zivinbudas, Daujotas su broliu Vilikaila ir Dausprungas su jaunesniuoju broliu Mindaugu - savo Zvilgsnius nulreipe ! pietus. P.r..lq Voluines kunigaikirystg, jie isiverZe i Lenkijos Zemes ir jas apiple5e. Siaureje lietuviq kunigaikidiai m€gino primesti savo !tak4 dar kalavijuodiq nenukariautoms Pabaltijo teritorijoms. Jau prasidejusi lietuviSkq Zemiq vienijim4si pa-

spartino karinio vienuoliq Svd. Mergeles Marijos Vokiediq ordino, dar vadinamo Kryiiuoiir.y ordinu, isiktrimas Kulmo Lemtje, Prtsijos pasienyje. Mazovijos kunigaikldio Konrado pakviesti jie dia atsikele 1230 ir per 1 1 metq, iSnaudodami prusq gendiq nesutarimus, lsivieipatavo beveik visose prtsq Zemdse, iiskyrus Semb4. Galutinai dia isiwirtin g ir 1242 numal5ing prusq sukilim4, kryZiuodiai Lietuvai eme kelti kur kas didesng gresmq negu kalavijuodiai. Kai (1236 I0 2l) Livonijos ordino riteriai pralaimejo Zemaidiams Saules muiyje (spejama, kad jiems vadovavo iemaidiq kunigaikitis Vykintas), Llugo vokiediq keslai baltq pajrlr! pajungti i5 Siaures, i5 dabartines Lawijos teritorijos, nes smarkiai nusilpgs Livonijos ordinas nustojo egzistuoti kaip savarankiSka politine jrg - nuo 1237 jis savanoriSkai lsijunge ! Vokiediq KryZiuodiq ordin4.

Mindauqas suvienyfos Lietuvos va ldovas Visos lietuviSkos Zemes buvo suvienytos jau po Saules miriio, apie 1240. Po l2I9 Lietuvos kunigaikidiq taikos sutarties su Voluine, kuriE sudar€ visi lietuviq Zemiq kunigaikidiai (21 Lmogus), vienytasi jau gana spardiai. Tadiau Mindaugui teko iveikti dideli

kitq vyresniqjq kunigaikidiq - Zivinbudo, Daujoto, Vilikailos, galbut ir savo vyresniojo brolio Dausprungo pasipriedinimq, kol jis pirmasis Lietuvos istorijoje i5-

sikovojo teisg vadintis didZiuoju kunigaikJdiu. Eiliniq kunigaikidiq grupes, kurios atsrovavo Zemaitijos, Upytes, Deltuvos, Si"uliq, taip pat Voluines sutartyje nepaminetoms Neries, A15€nq ir Siaur€s NalSios Zemems ir buvo pavaldZios vyresniesiems kunigaikidiams, turejo tiesiogiai paklusti Mindaugui. Dausprungui ir Mindaugui pavyko susigr{inti d* j,+ tevo iSkovot4 pirmaujandi4 padeti, kai Dausprungo dukra buvo i5tekinta ui Halido kunigaikidio Danilo, o sesuo - uZ Siaures 58

l-

5"i'

fli.i:..

iii

1,.

sr

n.;

*Ia

i.- 3,:

i,r,.* :; * :: i: i t * lr *rii J

i ;*

NalSios kunigaikidio. Zinant, kad galingo Zemaidiq

kunigaikidio Vykinto sesuo buvo Dausprungo Zmona, ai5k€ja, kad vedybiniai ry5iai teigiamai veik€ lietuviSkq Zemiq vienijim4si. XIII a. penktojo delimtmedio pradL., dar iki Mindaugo karrlnavimo, vokiediq kronikos j i jau vadina Lietuvos karaliumi, o rusai - didZiuoiu kunigaikldiu (Q Valdoual) - tarptautin€ Lietuvos reikime pastebimai iSaugo. Tiketina, kad Mindaugas, noredamas tureti laisvas rankas Lietuvoje, l248Yyhnt4 ir savo stn€nus - Tauwyl4 bei Gedvyd4 su lietuviq kariuomene pasiunte iVidurio Rusij4. Kol 5ie kariavo rusq Zemdse, Mindaugas uZeme stnenq valdas. Suprasdamas, kad giminaidiai su tuo nesitaiksrys, Mindaugas pasielge panaiiai, kaip daug kartq elgesi viduramZiqAnglijos, Prancrlzijos ir kitq katalikilkq kraStq karaliai, - jis pasiunte savo Zmones nuZudyti sirndnus ir jq dedg VykintE. Nors 5io kruvino tikslo didZiajam kunigaikidiui lgwendinti nepar,yko ir jo giminaidiai iSsigelbejo pabegdami, tadiau Mindaugo domenas_ tokiu drasti5ku budu padidejo dvigubai ir galimo perversmo gresme bent jau kol kas sumaZejo. D€l vidaus karo ir Livonijos ordino puolimq Mindaugo vie5patavimui, o kartu ir centralizuotai Lietuvai i5kilo mirtina gresme. Stai tada slaptas Mindaugo pasiuntinys awyko pas Livonijos ordino magistr4Andriq Stirland4. Brangiomis dovanomis apibert4 magistrq vargu ar nustebino ir suglumino drastiSkas Mindaugo siulymas nuiudyd savo vyresniojo brolio Dausprungo stnqThuwilE.Thi buvo jau ne pirmas toks brutalus Mindaugo praSymas nuZudyti jo konkurentus Tauwil4, Gedvyd4 ir Vykint4. Stirlandas buvo politikas ir nors Thuwilo jis nenuZude, tadiau 1250 antrojoje puseje paties magistro vadovaujama Ordino delegacija awyko i Mindaugo pili. Derybos baigesi sekmingai, nors jq kaina Lietuvai buvo didele - Mindaugas sutiko perleisti Ordinui didelg daliZemaitijos ir priimti krikit4. Po 5io sandorio antimindaugine koalicija i5 tikrqjq subyrejo. Mindaugas buvo politi3kai lZvalgus ir realiai vertino situacij4, tai ypad i3ry5kejo i5 jo pastangq Lietuvos ba/n1"ting provincij 4 padaryti pavaldLi4popieZiui tiesiogiai, o ne per tarpinink4 - Rygos arkivyskup4. Po sekmingos Mindaugo pasiuntinio Parbaus misijos Romoje popieiius Inocentas IV specialia bule pripaZino Mindaugo krikit4 ir paskelb€ Lietuv4 5v. Petro lenu. Thi buvo didelis politinis Lietuvos valdovo laimejimas. I5 ankstesniq popieZiq Livonijos ordino gauros koncesijos uZkariauti Lietuv4 nebeteko galios.

VALSTYBES ISTORI'A

Lietuvos karalyst6 Nuo Mindaugo kriklto iki jo karunavimo praejo dveji metai. Zengti 5!labai svarbq Zingsni jam trukde uisitgsEs karas su vidaus ir i5ores prielais. Tik 1253 birtel!, kai jo galingas prieiininkas Danila kartu sutuwilu ir Gedrydu (broliai Rygoje apsikrikltijo dar 1250, t. y. anksdiau ui savo dedg Mindaug) i(;Lygiavo !eekij4, Mindaugas sulauke atokvepio ir 1253 vasar4 buvo vainikuotas karaliumi. Kulmo vyskupas Heidenreichas Rygoje pagamintomis kartnomis vainikavo ne tik Mindaug4, bet ir jo LmonEMort4, kuri 5! vard4 gavo per krik5t4. KarrJnavimas lryko su visomis per Simtmedius susiformavusiomis apei-

gomis. Vyskupo asistentai buvo bent du ryskupai ir popieZiaus igalioti pranciSkonq bei dominikonq vienuoliai. Tadiau kiekvienas Mindaugo laimejimas reikalavo skaudZiq kompromisq ir akivaizdZiq nuolaidq kaimynams. 1254 sudarant taikos sutarti su Voluine ir Halidu, iki tol Juodaja Rusij4 (Naugarduk4, Volkovysk4, Slonimf valdgs vyriausias Mindaugo stnus VaiSvilkas buvo priverstas j4 perleisti Danilos srinui Romanui, tiesa, Lietuvos valdovo vasalo teis€mis. Pa-

vojingajam Mindaugo varZovui tuwilui, irgi vasalo teis€mis, buvo leista valdyti PolockE. Neabejotinai didelis Mindaugo laimejimas 1255 i!; popieZiaus Aleksandro IV gautas leidimas karunuoti vien4 savo s[nq. Thip Lietuvai buvo garantuotas tqstinis f<aralystes statusas. Paveldeti sostq turejo Ruklys arba Rupeikis, antrosios Mindaugo Zmonos Mortos stnrls. 126l vasara,pas Mindaug4 awykusi Zemaidiq delegacija praie priimtiZemutij4savo globon ir pradeti kar4 su Livonijos ordinu. Tadiau Lietuvos valdovas wyravo, nes suvok€, kad tai gali atnaujinti konflikt4 ne tik su Ordinu, bet ir su visa krikidioni5k4ja Europa. SpaudZiamas galingo Zemaitijos kunigaikldio, savo seserdno Treniotos, kuris i5pletojo kunigaik{dio Algmino baltiSkos vienybes program4, karalius qrZosi ir lsake ruoStis karui su Ordinu. Tq padiq metq ruden! lietuviq kariuomene lsiverZe i Livonij4 tadiau latgaliai prie5 vokiedius nesukilo. Theniotai, kurio autoritetas ne tik Zemuttloje, bet ir visoje Lietuvoje buvo didelis, atsirado patogi proga paialinti Mindaugq ir uZimti Lietuvos sost4- 7262 mirus Mortai, Lietuvos valdovas paem€ ! imonas (kai kuriq Saltiniq wirtinimu prie5 jos vali{ jaunesni4jq jos seser!, atemgs j4 i5 NalSios kunigaikidio Daumanto. Daumantui teko kerlytojo, o i5 tikrqjq Tleniotos politiniq keslq vykdytojo vaidmuo.

Mindaugo nuZudymas Lietuviq ir livoniediq kovos su permaininga sekme tqsesi ir 1262 rudeni. Thdiau vienas svarbus laimejimas visgi buvo pasiektas - Zemutija.vel susijunge su Lietuva. Deja, Siuo laimejimu nebuvo tinkamai pasinaudota, nes 1263 ruden!, lietuviq kariuomenei i5zygiavus i Briansk4, Daumantas nuZude beveik be apsaugos likusi valdov4 jo paties pilyje. Siekiant, kad nebeliktq teisetq pretendentq ! Lietuvos sost4 kartu su Mindaugu buvo nuZudyti karaliaus sunus Rrlklys ir Rupeikis. Absoliuti dauguma istorikq, remdamiesi senaisiais Saltiniais, wirtina, kad Mindaugas, praejus metams po Durbes mu5io, padios reikimingiausios XIII a. lietuviq pergales priei Prusijos bei Livonijos ordinus ir jq gausius talkininkus - Vakarq Europos riterius (vien tik riteriq Zuvo 150, neskaitant keliq ttkstandiq paprastq krikidioniq karirf , awirai atsimete nuo krikidionybes. Po Sios triulkinandios Lietuvos kariuomenes pergales, pasinaudojg Ordino nusilpimu, i Zutbuting kov4 pakilo dat 1230-4O m. Vokiediq ordino pavergtos lietuviq giminaidiq prusq gentys.Joms stojo vadovauti iZymus karvedys Herkus Mantas, kuris puikiai i5mane Ordino riteriq kovos men4, nes, dar vaikas btdamas, kaip ikaitas ryveno Prusijoje ir dia gavo riterio iSventinimus. Sukilimas tgs€si net 14 metq, ir jo pradi,rcje sukileliai pasieke kelet4 svarbiq pergaliq.

Lietuva po Mindaugo Po karaliaus Mindaugo nuZudymo kra5t4 ilgokai dino kruvinos kovos del sosto. 1263 pab. valdLi4pa' emusio Theniotos it"ky-t nuiudytas jo pavojingasis konkurentas Thuwilas, o 1264 viduryje Vai5vilko Sali-

ninkai nuZude ir pat!Tleniot4. Tadiau jaunavalstybe Durbds mAiis HaiLVlodas Norkus)

59

atknre savo valdii4 Ziemgaloje. NesulaukE pagalbos ir likE akis i ak! su kryZiuodiais ir jq talkininkais, 1274 galutinai pralaimejo jau be savo vado Herkaus Manto likE prusq sukileliai. Thaidenio gebejimas kovoti dviem frontais - su abiem ordinais ir iSstumtais i5 Lietuvos Halido-Voluines kunigaik5diais aiSkiai rode sustiprejusi4 Lietuvos

karing gali4. NumalSinEs prusq sukilim4 ir vel paverggs iiemgalius, Vokiediq ordinas puole Lietuv4 jau ne tik i5

bene labiausiai pralaimejo, praradusi tarptautini pripaLinima,, nes net ir formaliai grli,o ipagonybE. Nieko i5 esmes negalejo pakeisti ir trumpai (1264-1267)

Lietuv4 valdEs pirmosios jo Zmonos pagimdytas (jos vardas neZinomas) vyriausias Mindaugo stnus VaiSvilkas, nes vis4 jo energijE ir valsrybes gali4 alino kova su revo priedininkais ir Theniotos Salininkais. Dabar

jau Livonijos ordinas galejo netrukdomas susidoroti su kurliais, o kryZiuodiai jau nesigynd nuo prrlsq sukileliq, o eme juos pulti. Istorikai iki Siol neranda itikinamo atsakymo, kokie politiniai ar dvasiniai morywai paskatino Vaiivilk41267 uZleisti sosr4 savo svainiui, Halido kunigaikidiui Svarnui. Tuo metu vel labai padidejo Lietuvai priediSkq Vakarq Europos jegq gresme. Mindaugo lgytasis 5v. Petro leno srarusas dabar atsisuko oriei Lietuva. nes popieiiu s 1268 Klemensas lV Celijos karaliq Premisl4II pripaZino Mindaugo ipediniu ir suteike leidim4 Lietuvos valsrybg atkariauti i5 pagoniq. Pasywi Svarno politika Ordino ativilgiu sur;ke priei j! itakingus Lietuvos didZir-rnus, kurie i5kele i Lietuvos valdovo sost4 Kernaves kunigaiklt! Tiaideni . 1259 S,rarnas buvo iSvytas i5 Lietuvos. Kra5t4 alinusi vidaus suirutd baigesi, Lietuvq vel valde lietuvis valdovas, netiesioginiais giminystes ryiiais susijgs su Mindaugu.

Ankstyvosios valstybds karai Tiaidenis nuo par pradLi,4pasirode es4s puikus karvedys. AmZininkq i.odLiais,jis retai kada nusesdavo nuo Lirgo. Jo vedami lietuviq raiteliai, priei tai nuniokojE vokiediq valdom4 Saremos sal4,1270 vasari ant sqsiaurio ledo ties Karuse sumuie jungting Livonijos ordino, ryskupq ir danq kariuomeng. Tadiau tuo metu, kai lietuviai grobiamuosiuose iygiuose eikvojo savo jegas Livonijoje, vokiediai iki 1272 vasaros 60

ir pietq, bet ir

Tokiu aweju nadruvius ir skalvius bei dali pabegeliq prrlsq Tiaideniui buvo lengviau priglausti, negu pagelbeti jiems apsiginti jq etnografinese Zemese. Po Tiaidenio mirties 1282 pradt. Lietuvoje prasidejo laikotarpis, apie kuri Saltiniq /inios ypad Sykidios ir prieitaringos. Jau XIII a. pab. svarbiausia lietuviq ir Vokiediq ordino fronto linija tapo Nemunas. Siaureje nusi$iaures

i5 vakarq.

driekusi kovq su Livonijos ordinu linija maZdaug sutapo su dabartine Lietuvos ir Lawijos siena. Siaures vakaruose valstybes gynybos naira, kaip ir anksdiau, teko Zemaidiams, kurie istenge uLvaldytivis4 Pietq Kur54, iSskyrus Kaiped4, o prie Palangos kontroliavo Baltijos jrlros pakrantg.

Pavojai i5 Vakarq. Zygiai i Rytus

Vieipatauj ant Vy"teniui (I 29 5 -l 3 I 5), Vakarq Europoje ir.yko reilcimingi polcydiai. Del arlios politines kovos 1309-1377 m. popieiiai buvo priversti persikelti ! Prancuzijos miestq Avinjon4 ir pateko tos valsrybes karaliq itakon, savotiSkon nelaisven. PopieZiq valdLia sumenko. Lietuvoje Ordinui nrpejo Panemune, ypad dedinysis Nemuno kranras, tadiau ji lietuviai Ztrtbutinai gyne. LietuviSkos Panemunes pilys ejo i5 rankq irankas. DidZiulis nuostolis tautai ir valsrybei buvo tai, kad

dediniajame Nemuno Zemupio krante i5tuitejo pladios apylinkes. Moterys, vaikai ir seneliai ktlgrindomis i5 pellcynq salq griZdavo i riteriq sudegintus kaimus ir vel juos atstarydavo. Thdiau kai daugel! kartq atkurtus

kaimus isiverZeliai suniokodavo, imones pagaliau juos apleido. Thi tgsesi beveik vis4 XIV a. Nors lietuviq gynybines sisremos prieias nepalauZe, tadiau bet kokia ukine veikla dia buvo sutrikdy"ta.

Lietuviq valdos Rytuose Lietuvos politika Rl,"ruose buvo nepalyginti energingesne - 5ia kryptimi ji buvo akivaizdLiaipuolamoji. K4 tik didZiuoju kunigaikidiu tapgs Gediminas

VALSTYBES ISTORI IA 1316-1317 prijunge didelg dali dabartines Baltarusijos, iskaitant Minsk4, ir sugebejo iisirrlpinti atskir4 metropolit4 LDK pavaldiems stadiatikiams. Rusijos istorikai vieningai pripaZlsta, kad tada ii dviejq galimq blogybiq - totoriq jungo ir lietuviq kunigaikidiq valdZios - rusams buvo labiau priimtina antroji. Lietuviq kunigaikSdiai nekeite ,,senoyes", nesikesino i stadiatikiq tikejim4, prievoliq na$ta rusiSkose Zemese nebuvo sunkesnd negu etnin€se .ietuviikose iemese. Gedimino laikais Lietuvos ltaka iSsiplete iki pat Kijevo. Tadiau artejant XIV a. viduriui, sustiPrejusi Maskvos kunigaikitystd, visq pirma remdamasi \{askvos mieste reziduojandiu visos Rusijos metro:olitu, tapo rimta konkurente Lietuvai. Gedimino ,. aldymo pabaigoje jo stnus, negindijamai pripazing tevo vaIdLiEVilniuje, valde: Algirdas - Krev4 ir Vitebsk4, Kgstutis - Trakus, Manrydas - SlonimE, \arimantas - Pinsk4, Karijotas - Naugarduk4, Liurartas - Voluing. Be dalies liko tik sfnus Jaunutis.

Gedimino 1 323-1 324lai5kai

popieiiui

1323 pradi.. Gediminas iisiunte lai5k4 popieZiui. iame itaigiai tvirtino, kad Lietuva nori priimti katali
Sudiupg Gedimino pasiuntini, jie visgi netrukde, kad laiSkas pasiektq adresat4, tadiau sunaikino Lietuvos valdovo antspaud4, ir lai5kas tapo panaius i falsifikat4. Gediminas turejo raiyti popieZiui pakartotinai.

Gedimino diplomatiniq pastangq deka, 1324 0210 popieZius, neprieitaraujant ir Pranctzijos karaliui Karoliui IV oficialiai pasmerke Vokiediq ordin4 uZ krikidionims ir pagonims daromas skriaudas. Pasak dekq kronininko Beneio Veitmili5kio, Lietuvos valdovas, l34I pabaigoje pasikvietgs 10 katalikq kunigq, rengesi krikityti ialiir saviSkiai jlri. tai nunuodijg. Istorikas netgi speja, kad tevo nunuodijim4 galejgs organizuoti stnus Jaunutis. Neabejojama tik tuo, kad vienas i5kiliausiq Lietuvos politikq ir diplomatq, turejqs ir karvedlio talentE, mire 1341 m. pabaigoje.

DidZiqiq siekiq kaita Ar Jaunutis uZeme didZiojo kunigaikSdio sost4 dk per atsitiktinum4? Turime pagrindo teigti, kad taip. Ir jo vardas, ir tai, kad jis vienintelis i5 broliq neturejo jam skirtos dalies, liudija, jog jis buvo jauniausias. Thi, kad jis g),.veno Salia tevo, Vilniuje, padejo jam uiimti sost4 po staigios Gedimino mirties, tadiau iisilaikyti jame jis neturejo nei fiziniq, nei moraliniq galimybiq ir teisiq. Jaunutis Vilniaus soste sedejo 134I-1345 m. Jo valdymas buvo toks nereikimingas, kad apie ji Saltiniuose neiSliko Liniq. 1345 m. broiiai Kqstutis ir

Trakq pilies mend (Xlll o.)

ua

,-r:,:'-.r:

't'..€-f=";

,t . t;".. ..:,

...4{1.

.;..,,4

.:'1

, ,rt:

)'<

.

1At,5 TYi11,.

ir*ra f .ierr:v*,s *i:+ii.ri*p*d

i

j

-*

Algirdas ivykde sosto perversm4. Kgstudio pulkai !Zygiavo i Vlniq ir ji be kovos uZeme. Jaunudiui broliai atidav€ valdyti Zaslavlio sriti Rusijoje. Broliq susitarimu, didiiuoju kunigaikidiu tapo Algirdas, daugiausiai rupingsis Rltq politika. Kgstudiui teko sunkus Lietuvos sienq gynejo nuo Ordinq antpuoliq vaidmuo. Thi buvo broliq diarchija, ir uZsienio pasiuntiniai ne tik

krikito plan4, pagal kurivisa Rusija rurerq priklausyti Lietuvai, o Ordinas ilsikelti ipietq Rusijos

Algird4 bet ir Kgstut!vadindavo karaliais.

Po Algirdo mirties Lietuvos valscybes sost4 uZeme jo antrosios Zmonos Julijonos sunus Jogaila. Panaliai kaip Kgstutis Jogaila suvoke, kad Lietu-

Vadovaudamiesi ne racionaliu i5skaidiavimu, o veikiau emocijomis, Algirdas ir Kgstutis 1358 rcagavo ! imperatoriaus Karolio IV sitlym4 Lietuvai priimti katalikybg, mainais Ladant imperijos glob4. Lietuvos ,,karaliai" i5didiiai parei5ke, kad Lietuvos

turinti btti nukelta i vakarus iki Alnos ir Priegliaus upiq, nes ir ren esanri jq tevonija. Toliau Lietuvos siena turinti eiti Baltijos jtra iki par Dauguvos Ziodiq ir Dauguva - i r1tus. Tiro tarpu Ordinas privaletq iSsikelti i pietq stepes ir ginti krikidioniq rusq Zemes nuo totoriq puolimq. valsrybes siena

Algirdo buvusiq Kijevo Rusios Zemiq "ykdyta uZkariavimo politikq galima suskirstl'ti ! kelis tarpsnius. Vienas reiklmingesniq yra 1362-1363 periodas, kai, stengdamasis uZvaldl.ti svarbius prekybos kelius prie Juodosios jtros, Algirdas sutriulkino totoriq kariuomenE mri5yje ties Melynaisiais Vandenimis ir prie LDK prijunge vis4 Deiiniakrantg Ukrain4 bei Podolg. Per penktEj!savo didZiqjq planq igwendinimo tarpsn[ (1368-1372) kovoje su Maskva Algirdas reme Tveres kunigaik5ti, savo uodv!. Del to surenge ner tris Zygius i Maskv4 - t368, 1370 ir 1,372. Ngrdo prie Tlostnos upes laimetame mulyje 1368Il2I pirm4ji kovos krikSt4 gavo ir aituoniolikmetis Vytautas. Naudodamasis ruo, kad didele dalis kariniq LDK pajegq nuolat buvo sutelktos Ry'ruose, Vokiediq ordinas, savo livoni3kosios Sakos padedamas, vien 1360-1380 ! Lietuvq surenge apie70 Zygiq. Net svarbiausios lietuviq pilys buvo puolamos ir sugriaunamos po kelis kartus, vos dk lietuviai suskubdavo jas atstatyti. Be ro, vokiediai prie Nemuno skubejo statFti savo naujas pilis, i5 kuriq ypad minetinos prie Dubysos Ziodiq pastatyta Marienburgo, ries Kaunu Gotesverderio pilys. Kaip ir 1323 ir 1340 metais Gedimino laikais, vel i5kilo Lietuvos krikSto klausimas. Lenkijos karaliaus inspiruotas popieiius Klemensas VI Lietuvos kunigaikidiui Kgstudiui 1349 i3siunte bulE, pritariandi4 jo norui krik5ty"tis, Zadedamas jam karaliaus karun4. Krikito aweju Lietuvai buvo Zadama padeti atgauti Ordino uigrobtas iemes. Tadiau kai Algirdas 62

i I i *:ir

iSkele savo

stepes, Lietuvos kril<5tas vel tapo nerealus.

1377 geguLes menes!Algirdas mire.

Kova d6l sosto ir Lietuvos krikStas

vos kova dviem frontais yra sunki, gal net beprasmi5-

ka. Thdiau jeigu Kgstutis troSko, kad Jogaila atsisalqrq ekspansijos i Rusij4, tai jo brolenas, prie5ingai, buvo linkEs savo dedg ir jo valdomE Tiakq kunigaikirystg

palikti likimo valiai ir pagrindines karines valsrybes jegas nukreipti priei stiprejandi4 Maskv4.

Nuolaidiiauti Vokiediq ordinui Jogaila pradejo dar 1379 09 29 Thakuose pasiraiydamas su juo paliaubas. Aukodamas savo interesus, Kgstutis prisidejo prie Siq paliaubq. Jau kitq metq vasario pabaigoje po slaptq derybq su Livonijos ordino atstovab Jogaila neprieStaravo, kad Ordinas pultq KEstudio tevonijos Zemes Ti"kq kunigaikirystEir Zemaitijq. Thdiau 1380 05 31 Dorydi5kese Jogailos ir Vokiediq ordino pasiraiyt4 sutartijau turime lvardyti kaip i3davikl5k4 s4molsl4 prieS Kgstuti. Atsldeidgs Jogailos iidavystg, Kgstutis 1381 lapkridio pradl,. staigiu ir netiketu manevru uZ€me Vilniq ir paeme i nelaisvE Jogailq bei jo artimuosius. Jogaila buvo priverstas raltiikai pripaZinti Kgstut! Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu. Thdiau dede sirndno ne tik neikalino, bet atidav€ jam valdyri jo tevonijai priklausiusias lGevos bei Vitebsko Zemes. Thi buvo tauraus Zmogaus, nesupratusio klasttnq psichologijos ir moralds, klaida. Jogailos broliai, Julijonos stnrls, valdg Vilniui pavaldZias rusq kunigaikitystes, vieningai stoj o prieS Kgstut!. DidZiausias Kgstudio pralaimejimas - jis neteko Vilniaus, kuri, padedant Vilniaus miestiediams, daugiausiai vokiediams, pavyko uZimti Jogailos Salininkams. Sis susigr4Zino Didiiojo kunigaikidio sostE, apgaule su€me KEstuti su jo slnumi Vy"tautu ir lkalino IGevos pily;e.Vargu, ar gali kilti abejoniq, kad Krevos pilyje lkalint4 KgstutiJogailos tarnai pasmaug€ ne tik su savo pono Zinia, bet ir jo valia. Nors Jogaila pusbroliui Vytautui irgi buvo suplanavgs jo tevo likim4 tadiau jiLudy,ti delse. Pasinaudojusiam kur kas Svelnesnemis kalinimo s4lygomis Vytautui pavyko pabegti. 1382 jis pasidav€ Ordinui. Jogaila nerykde krliuodiams duotq paLadq, todel vakaryk5diai trumpalaikiai s4j ungininkai vel

i

\-, \t'

rl,-n - rrs. lt.n..no*, .ln.*aQr.w+.F.r,!d*"rg.. a^*nQv"*+ F.r,**".e.. .S. 1!-,, ,4.,-flsuji,* * nor, ,,. l:.tulrr r:.tlrr ,,r,st:\b:,,,J,*"^....., ,,r,sr:\b:,:,E\t*,..h.,.... Xlff?mf &?ijttl illllfll I i.h",.",,.'i,a.,-fsuli crP$rr''6*nlm{'a.(r&rl.qq,dw,rw-e[#&*-".t|*r,'."r,*'-,i;w.,*,,,-a,...;,

n-{.^

I.so6ate',)r9ytunffir.ulru.r.-e?6qt"-&o*os^*..P:l:a*:djfFl(l&,ldqddw^ilw-e[#&*-"*&"r,'.'.i.'*'-,i;*..*,,,-4,..;"'.i.1" "-&o*os^* rr" Ad ,tu's * 1'{ni(:F ni Nth'f q. , ,,"" F-,1' ,6erqsl{ lb,a;.; fisin* *1;l&la*v r !$uer ti1!r*r* sar r"aq,afti ,.f,,*eh,rc ".- 1i*;,*t"{,.ri -. '[email protected] " ..{6., cqt'@ n-.'8€."i6o"'!, " ::*,."..,1',l "; c wtlr-k i q.'.* qfi a+ p6.-._" q"!i.r* r''a .*.r. ",{uOe r"*&J'*c 'w eg.h+ do Fa,nr tu/Lp.lt ;m ''t* .,,

"tr";,;;r;;;"'fi:" l*,'rirT r'*I^tj*q+;i::;.-t r,,"^; qllu&ryr 6 clfY'*\ "r-r,.::)-*'*.;1, ( r-ii ,*e;,;ffi;l r: ".rm; t**i,npr**... **.,."r9**.fi*., fi*.$..."tuI-t.q";t*0oep*Eue\*l-i6.;F.;FilA4s&s^,.i,.i..i,"-. 15*a' i3#-4,f9*'"y* F.d;;S.c."*"d *"'V* *S;Xffi* "rgd&s &eL'F#dktsldMS +*,.- * *'Ix pfu-*i "0.-*-*'-J,."*."f*"r..*Nr..^: ',"** c.Ja -('+o,*\tai* *.,rrffi* l*n- cql9tv,l +&1.-##Klfdnirs6"$-u''dr"tuh.liiJB,Irn.6\,*rkf.tld.:e6c'tubi's6.rrffinlidll@cql9lv&-*r ,..u.L .d-s"s,ilcrr.r',"0:r:,,*h:-"qjd..: ,"-,r.*.*.;.J-s"";i,;;;-; ,"-,r. -,*re-F.aunqttJ*'vr-aw,"s*.:.Ja..,.inIT,:::ffiHfi,YJ"{:flfr:-tl:, -,4d€-)r'{taqttJ"'vf-ls'"Srut--t:*irri.[..,.+o1., +qk>*e'*

rq.q

* u-Q*.iu-.ife

rot\ari

@

€c

"c-:,.,,*rr"ea.-..: s,..,"**+*"f'.F"{h^$r)\|swq,.
*)n,6,;aS*ffi

fi* :3{* >:"y\\

,

l!..+*.^--....-.J^

'.ihf^

nnld!,q cG,f*rr,*;'h $

;;,;ilffix;;

cgailos privilegijo Vilnious vyskupui, Lietuvos bojorams ir Vilnious miestui (l 387 02 | 7).

3l

privitegijo 1enklino Lietuvos krikito ptodZiq

rapo prieiais, ir 1383 07 30 Vokiediq ordinas paskelbe Lietuvai kar4. Rugsejo menesi Ordino kariuomend drauge su V)'tautu ir jam iStikimais Zemaidiq pulkais isiverZe ! Lietuv4, uieme Trakus ir puole Vilniq, tadiau jo galingq piliq uiimti neistenge. Thigi Algirdaidiai su Kgstutaidiais susikeite vaidmenimis - dabar jau pirmieji gyne Lietuv4, o antrieji ejo iSvien su mirtinu Lietuvos prieiu. 1384 pradt. su didZiuoju Ordino ma-

gistru sudarytoje sutarqFje Vytautas buvo pripaiintas

Tiakq kunigaikidiu, sutikdamas uZ tai Ordinui perleisd Zemaitij4ir Kauno srit!. Jau tq padir+ metq pavasari situacija eme i5 esmes keistis Jogailai pradejus slaptas derybas su Vltautu. Kai iiam buvo paZadeta sugr4iinti dalijo tdvonijos, jis su jam i5tikimais kariais sunaikino ne tik Jurbark4, bet ir krlziuodiq jam paskirt4 reziden-

Nauj4ji Marienburg4, o netrukus - ir Naujqji Marienverderi. PridarEs didZiuliq nuostoliq kryiiuoiiams Vytautas griZo j Lietuv4. cija

-

Krevos sutartis Mirus stnq nepalikusiam Lenkijos ir Vengrijos karaliui Liudvikui Vengrui, labai padidejo galimybe Lietuvai suarteti su kataliki5ka Lenkija. Metus trukusios nelengvos derybos su Lenkija buvo apvainikuotos susitarimo aktu, pasiraSl'tu 1385 08 14 Krevoje. Sr-rtarties turinys lenkq pusei buvo akivaizdZiai palankesnis, nes Jogaila pasiZadejo pri5lieti (applicare) Lietuv4 prie Lenkijos, su visa tauta priimti katalikq tikejim4, atgauti abiejq valsrybiq prarastas Zemes. Krevoje pasiraiytas

dokumentas, istorikq i1g41aik4 vadintas unijos aktu, dabar vadinamas tiesiog sutartimi, nes joje suraiyti tik vienos puses - Lietuvos valdovo isipareigojimai. Feodalineje epochoje nusistovejusios hierarchijos poiitriu nebuvo galima kunigaikitystes iygiomis teisemis sujungti su karalyste . 1386 02 15 Krokuvoje Jogaila buvo pakrikitytas, o jau to paties menesio 18 d. sutuoktas su jaunute, vos 13 metq tesulaukusia Lenkijos sosto paveldetoja Jadryga, visi5kai ignoruojant nuo-

takos vali4. Jaunikiui tuo metu buvo apie 33 metai. Idsvajot4 Lenkijos karun4 ambicingasis Jogaila gavo 1386 03 04. Nors valstybes sujunge asmenind unija ir LDK realiai iSsaugojo visi3k4 politini savarankiSkum4, tadiau formaliai Lenkijos karalyste buvo Lietuvos Didiiosios Kunigaik5rystds siuzerenas.

Lietuvos krik$tas i 387 Jogailos ir trijq jo broliq - Karigailos, Vyganto ir Svitrigailos - krikitas oficialiai reiike lietuviq tautos ir valstybes krikit4. Vl.tautas apsikrikitijo dar anksdiau, kai buvo pabeggs pas Ordin4, ir gavo Vygando vard4, o griigs !Lietuv4, Jogailos buvo priverstas priimti stadiatilq.bg. Per pakartotini kataliki5k4 krikit4 jis gavo Aleksandro vard4. l3B7 pradi. Jogailai griius iLietuv4, Lietuvos gyventojai buvo krikitijami kaip reta spardiai. Kartu su valdovu anyko palyginti nedidelis lietuvi5kai nemokandiq lenkq kunigq ir vienuoliq bilrys. Bajorai krikitijosi savanori5kai, nes tai jiems teike ekonoming ir politing naud4. Daugum4 gyventojq sudariusius laisvuosius valstiedius tijr-rnai suvarydavo ipilill ir kiemq 63

1.'',{

administracinius centrus bei dia krikitydavo brfriais, atskirai lyrus ir moteris. Pirmosios parapijos buvo lsteigtos be kliudiq. 1387 Vilniuje pastadius muring katedrq ypad susirupinta parapijas steigti rusiSkq Zemiq paribyje - Krevoje ir Lydoje. Thip tiketasi sustabdyti plintandi4 stadiatilcybq. Kiekvien a parapija gavo nedidelg Zemes fu ndacij 4 su priskirtais valstiediais ir jq prievol€mis. Visos baZnytines Zemes buvo atleistos nuo darbiniq prievolig duokliq ir mokesdiq valstybei. Lietuvos krikdt4 pripaLino popieLius Urbonas VI. Vokiediq ordinas Lietuvos krikito nepripaiino, nes politiSkaijam tai buvo labai neparanku. Del objektyviq ir subjektywiq prieZasdiq labai paveluotas krikitas lietuviq tautai ir valstybei padare didelg ZalE. Lietuv4 nuolat puolant Ordinq ir Vakarq Europos vdsrybiq krikidioniq kariuomendms, letai kuresi Lietuvos visuomends feoddine sanwarka, buvo niokojamas jos ukis. Lietuva su Vakarq Europa negalejo palaikpi normaliq ekonominiq ry5iq ir, o tai ne maZiau warbu, j4 aplenkdavo Europos kulturos Iaimeiimai. Thdiau net ir labai veluodamas Lietuvos

krikitas visq pirma dave neabejotinai didelg politing naud4. Antra vertus, del akq,vios antilietuviSkos propagandos Vokiediq ordinui iki pat Zalgirto miSio dar pavykdavo priel Lietuvq sutelkti didesnes ar maiesnes Vakarq Europos feodalq pajegas, remiantis tuo, kad ne visa Lietuva yra priemusi krikit4. Vokiediq ordinui iki pat 1409 m. Zemaidiq sukilimo realiai valdant Zemaitij4, Sios svarbios LDK dalies krikitas nusikele net iki I4t3 m.

pasitikejim4. 1390 01 19 Gardine buvo sudaryta sutartis: Ordinas pasiZadejo ginti V1.taut4, o 5is pripaLino Ordino virienybg. Nors kryZiuodiq ir Vltauto kariuomenei nepavyko uZimti Vilniaus piliq, ir toliau didejo Lietuvos gruentojq prieliSkumas Jogailai ir parama Vytautui. 1392 pradt. i Prusij4 anykEs slaptasis Jogailos emisaras, Plocko vyskupas Henrikas, Kgstudio srinui Vytautui iSdeste Jogailos siulymq - atiduoti jam Tiakq kunigaikltystg ir buti Lenkijos karaliaus vietininku visai LDK. Sias s4lygas priemgs Vytautas turejo tapti tikruoju, o Jogaila - nominaliuoju Lietuvos valdovu. [vairiomis dingstimis i5 Prusijos iSkvietgs savo giminaidius, Ordino lkaitus, 1392liep4Yytautas eme veikti awirai - staigiai puol€ ir sunaikino Prusijoje magistro jam paskirt4rczidency4 - Ritersverderi. Rugpjtdio 5 i Lietuv4 awyko Jogaila. Astravoje lrykusiame susitikime pusbroliai sudare sutart!, pagal kuri4 Vytautas atgavo Thakq kunigaik5tystg ir kitas jo tevo KEstudio Zemes. Tapdamas Jogailos vietininku Lietuvoje Vytautas pasiZadejo buti iStikimas Lenkijos kamnai. Thi buvo iStikimybes, o ne visiiko p asidavimo siuzereno v ddLiai fo rmule. Dviprasmy' biq, kurios buvo Krevos sutartyje, nebeliko.

LDK politika valdant Vytautui Vienas didZiausiq Vytauto nuopelnq valsry- panaikintas rusiSkq LDK Zemiq separatizmas. Tai padaryta paprastai, bet veiksmingai. Vy"tautas atbei

Lietuvos i1 Lenkijos santykiq raida po Kr6vos SutartieS

eme valdZi4 i5 kitq Gediminaidiq, kuri4 5ie naudojo savanaudi5kiems tikslams, ignoruodami Vilniaus ir visos valstybes interesus. Rusq kunigaiklrystes versdamas valstyb€s centrui tiesiogiai pavaldZiomis sritimis, Vl,"tautas perdave jas valdy"ti savo iStikimiems ir pa-

1387 pawirtindamas savo mylimiausio ir labiau-

klusniems bajorams.

siai jam atsidavusio brolio Skirgailos teisg valdyti ne

tik Polocko ir Vilniaus, bet ir Tiakq kunigaik3rystg, V1,.tauto tevonij4, Jogaila brutaliai paiside savo pusbrolio teises. Tevonijos Zemiq neatgavgs Vltautas per

trumpE laik4 savo atsparos punktais paverte Gardino ir Lucko dvarus. Pirmasis Lietuvoje suteikdamas privilegij4 Zydams, jis i savo pusg patrauke ir svetimtaudius 5iq dvarq ir miestq gyventojus. 1389 pab. Vytautas rfosi awirai pasiprielinti savo galingajam pusbroliui Jogailai ir pamegino gudrumu uZimti Vilniq. Planui nepavykus, sukilimo

centru teko padaryti Gardin4 ir tiketis KryZiuodiq ordino pagalbos. [kaitais i Ordin4 pasiuntgs savo broliZygimant4 su jo sunumi Mykolu, seseri fumgailE ir per 5imt4 bajorq, Vl.tautas susigr4Zino jo 64

1,S'iYli F. t lir:s r n:c la l-i etu E*s * *c ill *. * e*i i *

Thdiau Vltautas neatsisake nukariauti kitq rusiSkq Zemiq. Noredamas tur€ti laisvas rankas R1,"tuose, dare nuolaidas Ordinui. 1398 Salyno h 1404 RacionZo sutartimis jis kartu su Jogaila kqdiuodiq naudai atsisake Zemaitijos. Mokant Sitoki4 aukit4 kainar,1395 prie LDK buvo prijungtas Smolenskas. Net Vytauto Zento Vasilijaus I, vedusio jo dulr4 Sofija (istorikai paneige legend4, k"d Vytautas turejEs ir stnq, kurie buvE

vokiediq nuZudyd), valdomai Maskvai i5kilo realus pavojus tapd LDK vasale. Thdiau didZiulius Vltauto planus sujauke 1399 skaudus pralaimejimas totoriq Aukso Ordai Vorsklos mulyje. I4O9-I4I1 m. vyko lemtingas Zalgirro muiis LDK ir jos s4jungininkes Lenkijos karas su KryZiuodiq ordinu. Jo kulminacija buvo Z^Igirio mulis

Zalgirio maiis (dail. Janas Mateika)

(1410 07 15), inykqt tarp Tanenbergo ir Liudvigsdorfo kaimq. Pralaimejimas Siame kare Lietuvai

butq rei5kgs priklausomybg nuo Ordino. Lemiamo muSio iSvakarese Ordino magistrui Ulrichui fon Jungingenui paryko i5 Vakarq Europos atsikviesti daug didZiunq su jq kariais. Saulet4 vasaros r1"t4 prasidejEs ir iki vidurdienio trukEs Zutbutinis mulis pagal savo uLmoji neturejo sau lygiq XV a. Europoje. Jungtineje s4jungininkq kariuomeneje buvo apie 29 ttkst. raiteiiq, Ordino magistras vadovavo 21 tukst. savi5kiq ir Vakarq Europos raiteliq. Be to, abiejose pusese kovesi apie 10 ttkst. pestininkq. Magistras priei lietuvius, kuriuos laike pavojingesniais prieiininkais, i5rikiavo savo rinktinius pulkus, lenkams teko kautis su Vakarq Europos riteriais ir jq ginklaneSiais. Jungtinei lietuviq-lenkq kariuomenei vadovavo didesng karing patirti turejEs Vytautas, tuo tarpu Lenkijos karalius Jogaila l_\ykiq raid4 stebejo i5 tolo, nuo nedideles kalvos. Siame mulyje lietuviq raiteliai sekmingai panaudojo apgaulingo begimo taktikq, kelis kryZiuodiq pulkus lviliodami ! giraiteje i5 anksto paspqstus sp4stus. Ordino ir jo s4jungininkq pralaimejimas buvo triulkinantis. Zuvo Kryi,iuotiq Ordino didysis magistras, marlalas, daug Vakarq Europos didiirlnq. PopieZiaus Jono )C(II bules wirtinimu, Siame mr15yje Luvo net 18 tukst. krikidioniq. Thdiau Vytautui ir Jogailai delsiant pulti Ordino sostinE Marienburg4, i 5ia galingE pili vokiediai suskubo sutraukti visus rezervus i5 Prusijos teritorijos, ir pusbroliams nepavyko lveikti wirtoves m[rq. Todel Tomnes taikos sutartis s4jungininkams nebuvo tokia palanki, kaip turejo buti pagal pasiektos pergales mast4. Vakarq Europoje 5is muiis vadinamas Thnenbergo mt5iu, Ry'tq Europoje - Griunvaldo, Lietuvoje - Zalgirio mirliu.

Lietuva atgavo Zemaittl4tik iki Vytauto ir Jogailos mirties, o lenkiSkas Pamarys liko jqvaldZioje. Tik atsinaujinus karui ir s4jungininkams ji laimejus, pagal 1422 09 17 Melno sutarti Zemutija, i$skyrus Klaiped4 ir Klaipedos krait4 visiems laikams griZo Lietuvai. l4I3 11 02 Horodleje Jogaila ir Vltautas ra5tiSkai pareiSke, kad, siekdami apsiginti nuo Ordino, jie amLinai prijungia (perpetuo annectimas) LDK prie Lenkijos. Thdiau tai, kad Lietuvos sostas adduodamas Lenkijos karaliaus parinktam asmeniui - didLiajam kunigaikldiui, liudilo, jog Lietuva lieka atskira valsrybe. Tai buvo V1.'tauto politinis laimejimas, nes ankstesniu - Vlniaus-Radomos susitarimu buvo numatyta, kad po jo mirties Lietuva atiteks Lenkijai ir jos karaliui. V1'tautas lenkq didikq tikslus gerai suprato ir kaip atsvar4 jiems per daugeli metq stiprino karing ir politing LDK gali4. Jo valdymo pabaigoje Vytauto autoritetas Europoje buvo toks didelis, kad 1429 sausio men. LDK, Lucke, Sventosios Romos imp erij os imp eratoriu s Zigmantas Liuksemburgas sulauke Europos valdovq suvaZiavim4, kuriame dalyvavo keli monarchai ir daugybe kunigaikldiq bei vyskupq. Kai imperatorius netiketai Vytautui pasitle karaliaus kartn4, daugelis susirinkusiqjq dZiaugsmingai tam pritare, vardydami didZiulius Vytauto nuopelnus. Tik lenkq delegacija Siame siulyme lZvelge unijos paLeidim4ir kartu su Jogaila i5ryko i5 Lucko.

[takingiausi Lenkijos ponai ar5iai prieiinosi Vytauto karunavimui. Kai imperatoriaus isakymu Vytautui ir jo imonai Julijonai nukaldintos karunos jau turejo buti gabenamos i Lietuv4, lenkai pasieniuose sutelke kariuomenes burius. Venas toks burys sulaike delegacija, veZusi4 karunq diplomus ir imperatoriaus laiSkus, o delegacijos narius primuie ir apipleie. 65

\'',ii-S Tai nesumaZino Vytauto ryZto kartnuotis, tadiau.Lietuvos valdovo mirtis 1430 I0 27 5! esmini gind4 ir v€l iSsprend€ Lenkijos naudai. Vytautas buvo didis savo laikotarpio politikas. Jo deka buvo sustabdyta Lietuvos inkorporacrjai Lenkij 4, susigrEZinta Zemaitlja, ivestas centralizuotas valstybes valdymas.

Lietuva po Vytauto mirties Po V1,.tauto mirties Lenkija sekmingai pasinaudojo Vytauto brolio Zygimanto irJogailos brolio Svitrigailos kova del LDK sosto ir, rcmdamaZygimant4, pasieke, kad Lenkijai naudinga unijos sutartis butq atnauj inta (1 432 I 0 1 5). Svitrigaila kovoje su Zygimantu r€mesi rusiSkq LDK Zemiq galia ir Livonijos ordino pagalba. Thdiau Svitrigaila nei kaip politikas, nei kaip karvedys neprilygo savo pusbroliui Vytautui ir lemiamame Pabaisko (Sventosios) muiyje (1435 09 01) skaudZiai pralaimdjo. 1440 Zygimantas Kgstutaitis Thakq pilyje Lietuvos ponr{ - Svitrigailos Salininkq - buvo nuiudy.tas. Tais padiais metais Lietuvos didZiuoju kunigaikldiu buvo iSrinktas jaunesnysis Jogailos stnus trylikametis Kazimieras. 7 444 kare su turkais Zuvus Lenkijos karaliui vyresniajam Jogailos sunui Vladislovui III, iSkilo pavojus Lenkijos ir Lietuvos unijai, todil 1445 Seime lenkq ponai savo karaliumi nusprende iSrinkti kit4 Jogailos sunq - Lietuvos valdov4 Kazimiem,.1447 Krakuvoje jis buvo

vainikuotas ir Lenkijos karaliumi. Zygimonto Senojo loikq ialmas

T'L

$F" lli,:sr;:r.r*ta Lietuv*s encikl***diia

Santykiuose su Maskvos kunigaikityste Lietuva nuo XV a. vidurio prarado iniciatyv4. Maskvos kunigaikiryste tapo labai spardiai stiprejandia Rusijos

ir toliau buvo vadinama Maskolija. XV a. antrojoje puseje LDK Ponq taryba tapo valsrybine istaiga, nepriklausoma nuo valdovo. I jqtejo aukitus postus uZimantys valstybes pareigtnai (dignitoriai). Savo galiEji parode 7492 06 07, kai po Kazimiero Jogailaidio mirties, nelaukdama lenkq ponq pritarimo, Vilniaus katedroje Lietuvos didZiuoj u kunigaikidiu iSrinko j o sunq Aleksandr4 (1492-1506. Thdiau 1501 06 17 mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui, Aleksandras buvo iSrinktas Lenkijos karaliumi. Prasidejus karui su Rusija, LDK Ponq taryba nepawirtino Melniko unijos, pagal kuri4 abi valstybes turejo buti sujungtos ! vien4 ir ji nelgijo istatymo galios. Ponq taryba,1506 08 20 mirus Aleksandrui, nesitardama su lenkq ponais, taip pat didZiuoju kunigaikidiu paskelbe jo brol! Zygimant4 Sen4j! 0505-1548) (taip ji pradejo vadinti, skirdami nuo sunaus Zygimanto Augusto). Lenkijos didikams, siekiantiems i5saugoti vasaling LDK priklausomybg, nebeliko nieko kita, kaip minet4j i Zygimanta,senEj! paskelbti ir savo karaliumi. Zygimantas Augustas 1529, dar budamas vaikas, didikq iSrinktas Lietuvos valdovu, po tevo ZygSmanto Senojo mirties 1548 tapo ir Lenkijos karaliumi, Siam valdovui vielpataujant, Lietuvos daliai teko daug svarbiq ivykiq. 1557 09 14 Pasvalyje buvo pasiraiyta sutartis, lteisinusi kadaise galingo Krydiuodiq ordino priklausomybg nuo LDK. Si situacija buvo ypad neparanki Rusijai, jau seniai siekusiai tiesioginio iSejimo ! Baltijos jur4. Pasvalio sutartis Rusijos carui Ivanui IV buvo pretekstas paskelbti Livonijai kar4. 1558 sausio men. Rusija pradejo karo veiksmus - jau geg:Les menes! uZeme Narv4, o vasar4 jos kariuomene sekmingai verZesi Rygos link. Lietuvai i5 Siaures i5kilo realus pavojus ir kralto didikq patariamas Zygimantas Augustas nutar€ isijungti ! kar4. Jau vykstant karui su Rusija, Lietuvos ponq lyderio Mikalojaus Radvilo Juodojo siulymu t56t 11 28 LDK su Ordino magistru Gotardu Ketleriu, Rygos arkivyskupu ir miestiediais pasiraS€ tredi4 sutart!, pagal kuri4 Livonija formaiiai buvo inkorporuota i LDK. valsrybe, nors Lietuvoje

Liublino unija Dirv4 dviem valstybems susijungti parenge Lenkijos sanwarkos paryzdZiu Lietuvoje kuriamos institucijos. Lietuviq bajorai pri€me lenkq kalb4 ir ra3tij4. Svarbi paskata valsrybdms susivienyti buvo ir lietuviq 66

austds slenq

bajorq troikimas naudotis tokiomis pat kaip lenkq Slektq teis€mis. Derybos del naujos glaudZios unijos prasidejo dar 1553-1564 Seime Var5uvoje. Lietuvos atstovai pasijuto kur kas wirdiau, kai juos pasieke Zinia apie !spr1ding4 Lietuvos etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo pergalE priel septynis kartus gausesnq Ivano fV kariuomeng Ulos miiyje (1564 0l 26). Lietuvos delegatai nepripaiino ankstesniq susitarimq su Lenkija. Lenkai reikalavo, kad gind4 iSsprEstq karalius savo nuoZiura. Mikalojus Radvila Juodasis, Zinodamas prolenki5k4 ZygSmanto Augusto orientacij4, pareiSke, kad karalius neturls teises sprgsti Lietuvos likimo, ir jis geriau leisiqp sudeginti savo rank4 QJiuzija i Antikos laikq legendf , negu pakgsi4s toki4 neteisybg. Abiejr{ valsrybiq atstovai iSsiskirste nieko nesutarg. 1559 0t 10 Liubline susirinko naujas Seimas, i kur! avyko ir lietuviq atstovai. Jiems vadovavo Zemaidiq seniunas Jonas Chodkevidius ir didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis. Derybos be jokio rezultato tgsesi iki kovo 1, kai Lietuvos delegacija, pasiprie5inusi lenkq per5amai unijines valsrybes idejai, gynusiai vien Lenkijos interesus, demonstrLq.rvia-r iSvyko namo. Tadiau Lenkijos seimo atstovai savo valdovq - Gediminait! lkalbejo priimti labai drastiSk4 antilietuviSk4 nutarim4. Il.Zygimanto Augusto i5reikalautuose dokumentuose buvo ra3oma, kad didiiules teritorijos - Palenke, Voluine, Podole ir Kijevo Zemes - atskiriamos nuo Lietuvos ir prijungiamos prie Lenkijos. LDK, kuri iki tol teritoriniu poZitriu buvo daugiau kaip du kartus didesne ri.Lenkija,,

dabar tapo du kartus ui. j4maLesne. Kai Mikalojq Radvil4 Rudaj! pasieke Linia apie lvykusi4 uagedija,, jis lsake rengtis karui su Lenkija. Thdiau tiek jis, tiek kiti Lietuvos didikai suprato, kad kariauti dviem frontais nelmanoma. Teko grliti i Liublin4 tEsti derybq. Dokumento preambuldje buvo iralyca, kad nuo Siol Lenkijos Karalyste ir Lietuvos DidZioji Kunigaikityst€ ,,sujungiamos ! vien4 nedalijamq ktn4, dvi valsrybes fu tautos amLinai susijungia i vienE taut4 ir valstyb g". Siol. fo rm.rluotej e uZpro gramuotas dviej q tautq sujungimas rei5ke vienos i5 jq - lietuviq tautos i5nykim4. Gime AbiejqTautq Respublika (trumpiau - Respublika) - unikali jungtine valsrybe visoje Vidurio ir Rytq Europos istorijoje. Bet oficialiai jungtine valsryb€ buvo skirstoma i Kartnq ir LDK. LDK turejo savo herb4, teritorij4, valdymo aparatq su visais aukSdiausiais pareigtnais - marlalka, kancleriu, etmonu, ra5tininku, iidininku ir jq pavaduotojais, turejo atskir4 iid4, istatymus, teismus, kariuomeng. Bendrame Seime lenkai turejo daugum4, tadiau tai nekliude Lietuvos pusei priimti jai reikdingus ir naudingus lstatymus, nes jq projektai buvo rengiami atskiruose Lietuvos atstovr+ posedZiuose. Be to, nusiZengiant Liublino unijos paragrafams, dalis lstatymq buvo priimami atskiruose lietuviq atstovr+ seimuose, LDK teritorijoje. Tik kai bendrame Seime priimt4 nutarim4 Lietuvos didysis kancleris patvirtindavo savo antspaudu, jis lgydavo juridinE lstatymo gali4 mrlsq kralte. UZsienio valsrybiq vadovai irgi suprato, kad i5kilusius svarbius derybq su LDK reikalus_ima-

noma i5sprgsti ne Variuvoje, o Vilniuje, todel ! Lietuv4 siqsdavo atskiras diplomatq delegacijas. o/

-l

. i]

i .. ;a'

'-:1

:

li-i:rIt:.rr:ijIt

,

Zigmantas, Vazq dinastij os Lietuvoj e pradininkas, norddamas, kad Lietuvos feodalai j!pripaZintq savo

Zygimanto Augusto portretinistoleris (l 565)

Silpstanti valstybds valdiia 1572 mirus bevaikiui Zygimantui Augustui, Lietuvoje ir Lenkijoje baigesi dinastijos Gediminaidiq-Jogailaidiq Sakos vieSpatavimas. I Respublikos sost4 i$ keliq kandidatq buvo i$rinktas Pranctzijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua (Henric Valois), nes jis sutiko su visais didZiunq karaliui keliamais reikalavimais ir pasira5e Pacta conuenta - sutartl su Seimu. (Q Valdouai) Si sutartis, pavadinta Henriko artikulais, labai apribojo karaliaus valdZi4. Formaliai i5likusi monarchija, o i3 tikrqjq Respublika, tapo seimine valstybe, kurioje karalius karaliavo, bet nevalde. I5 jo buvo atimti svarbiausi realios valdZios svertai, palikta tik teise vadovauti uZsienio politikai ir kraSto fin"nr"rrrr, tadiau ir Siuos svarbius igaliojimus kontroliavo Seimas. Visus istatymus taip pat priimdavo Seimas, kuris bet kokiam karaliaus meginimui sustiprinti savo valdZi4 ryLtingai uZkirsdavo keli4. [statymiSkai iwirtintas liberum ueto (lot. - laisvasis veto (draudiiu) pradetas nuolat taikyti Saksq vieipatavimo (1697-1763) laikais, tadiau ir anksdiau !takingieji Seimo nariai 5ia teise ne kart4 pasinaudojo.

Mdqinimai stiprinti valclovo galiai Po Vytauto .n[.i., ir iki pat labai trumpo Henriko Valua valdymo (jis 1574 02 2l buvo kartnuotas, o birZelio menesi, gavgs Liniarapie brolio mirt!, pabego ir tapo Prancuzijos karaliumi) visi i LDK sost4 pretenduojantys didikai Lietuvos bajorams suteikdavo vis naujq privilegijq. Thdiau nuo Jogailos seser! On4 vedusio Tlansilvanijos vaivados Stepono Batoro (15761588) laikq prasidejo awirkitinis procesas - beveik visi iki Respublikos sosto lstengg prasibrauti karaliai, nors ir budavo priversti pasiraSlti Pacta conuenta, megino susigr{inti ankstesniq valdovq prarastas teises. Stiprindamas centrinE valdLi4 Batoras megino remtis galinga Katalikq BaLnyiiair ypaiJezuitq ordinu. Tirrbut tai buvo viena prieLasdiq, paskatinusiq 5i valdov4 1579 05 01 pasiradyti privilegij4 Vilniaus j ezuitu, kole gij 4 perwarkl.ti i univers itet4. 1587 iRespublikos sost4 buvo i5rinktas Svedijos karaliaus Jono III Vazos ir Zygimanto Augusto sesers Ko trynos s irnus Zigmantas Yaza (l 5 87 -l 632) . 68

didZiuoju kunigaikidiu, 1588 patvirtino Lietuvos didiko Leono Sapiegos parengt4Thedi4ji Lietuvos StatutE, kuriame Liublino unijos s4lygos buvo keidiamos Lietuvos naudai.

ZigmantoVazos pottugalas (5 dukatai)

su

jo portrctu

Mirus ZigrnantuiYazai 1532, jo stnus Vladislovas, valdEs LenkijE ir Lietuv4 Se5iolika metq, net ir per 5i netrump4laikotarpi nelstenge pasiekti, kad karaliaus igaliojimai butq bent kiek praplesti. 1548 po \4adislovo mirties Lenkijos ir Lietuvos valdovu buvo iSrinktas jo brolis Jonas Kazimieras

(1548-1668). Ja vieipataujant, jungtinei valstybei teko ypad sunkts i5meginimai, nes kraite siaute Bohdano Chmelnickio vadovaujamas ukrainiediq sukilimas. Netrukus utr
Kddainiq unija Kedainiq sutartis su Svedila gime susiklosdius labai sudetingoms ir prieitaringoms aplinkybems, per kar4 su Rusija ir Svedija. Rusijos caro Aleksiejaus Michailovidiaus kariuom ene 1.655 rugpjuti uZeme Vlniq, o netrukus - ir Kaun4. Svedijos kariuomenei i5 Siaures priartejus prie Lietuvos sienq, LDK didysis etmonas Jonulas Radvila ir jo bendramindiai sumand gresming4 Svedija paversti s4jungininke ir, jai padedant, i5r,yti i5 Lietuvos okupacines Rusijos pajegas. Po ilgai trukusiq derybq 1555 l0 20 Kedainiuose pasiraSyta sutartis, istoriografij oje neretai vadinama unija. LDK vardu j4 pasirale didysis etmonas Jonuias Radvila su savo bendraLygiais - LDK didikais ir bajorais. Svedijos vardu sutarti pasira5e De la Gardis ir Estijos gubernatorius Benedikt"r Siut..

Sia sutartimi buvo nutraukti iki tol buvg unijiniai ry5iai su Lenkija ir sudaryta panalaus pobudZio unija su Svedija. Lietuvos didiiuoju kunigaikidiu paskelbtas Svedilos karalius Karolis Gustavas. Kedainiq derybose Lietuvos puse iSsiderejo, kad LDK bus palikta visa senoji warka, luomines ir religines laisves, ir Lietuva i5saugos savo valstybin! savarankiSkum4. Tadiau Jonu5o Radvilos ir jo bendramindiq vilrys nei5sipil de. 1 65 6 pavasar!, Lietuvoje prasidejus sukilimui priel okupantus Svedus ir juos iSvijus i5 kralto, sutartis buvo nutraukta.

Demoqrafiniai LDK

nfostoliai 1 648-172,',

XVII a. viduryje Respublikos nuolat pralaimimi karai smukde ir taip nualint4 valsrybes uk!. Silpna centrine valdZia neturejo svertr+, galejusiq t4 lki atgaivinti. Nuniokotame kratte plito epidemijos, maras, kildavo Siurprls badmediai. Ypad baisaus buta 1656-1657 badmedio Lietuvoje. 1648 LDK buvo apie 4,5 mln. gyventojq, 1667,karuisu Rusija ir Svedija pasibaigus, gyruentojq skaidius sumaiejo perpus ir sieke 2,3 mln.

Anuometineje etnin€je Lietuvoje (87,3 tukst. km'z) liko apie tik 800 tukst. gyventojq. l7O0-172I LDK isivele i yp"d prai0ting4 Siaut s kar4. Per ji kraita niokojo ne dk prieiq bet ir s4jungininkq rusq kariuomend. 1708-1710 kralt4v€l nualino baisus badmetis ir maro epidemija. I3tisi Lietuvos plotai virto dykromis. IT2l LDKbuvo vos 1,8 mln. gyventojq. Ir tik XVIII a. pab., priel pat valsrybes ilugim4 etnografinese Lietuvos Zemese vel gyveno tiek Zmoniq, kaip ir amZiaus viduryje.

Lenkija ir Lietuva

- galingqjq

gretimq valstybiq marionete

kunigaikitis Augustas II, del savo nepaprastos fizines jegos pramintas Stipriuojr, 1697 nukonkuravo septyniolika kitq pretendentq i Respublikos sost4, nes ji par€me Rusijos, Austrijos ir Sal,rsonijos

Prusijos monarchai. Nuo pat savo valdymo pradiios jis svajojo teritoriniu poiiuriu milZini$k4, tadiau [ki5kai ir politiSkai silpn4 Respublik4 paversti galingiausia Rytq Europos imperija. Sitokias esmines permainas kraite butq istenggs fykdyti tik absoliudi4 valdLi4valstybej e turintis monarchas. Augustas II vylesi savo tikslus igyvendinti pasitelkgs saksq kariuomeng. Tadiau Sias Augusto svajones sukurti stipri4 imperij4 niekais paverte 1700 prasidejgs praZttingas Si"ur.r karas. Sio karo pradZioje LDK sukrete jai labai kenksmingas vidaus karas - didikq Sapiegq ir Oginskiq susidurimas. Nors ir galingq s4jungininkq - Svedq remiama Sapiegq kariuomene pralaimdjo. Po Sio konflikto Augustas II i3 Lietuvos bajorq sugebejo i5gauti tai, apie k4 nuo seno svajojo, - bajorai pasiiadejo, kad nuo Siol valdovq neberinks, ir August4 paskelbe absoliudiu monarchu, Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu, kurio stnus po tevo mirties paveldes Lietuvos sost4. 1700 5! raitE pasiraie visi itakingi Lietuvos didikai. Tadiau pasipiktinE Varluvos Seimo nariai jau l70I t4 Lietuvos bajorq rait4 vieningai pasmerke ir Varluvoje vieSai sudegino. Sunaikinus Sapiegq gali4, iki pat Respublikos Zlugimo Lietuvoje nei3kilo nd viena vadovaujanti, kitus didikus stelbianti ir valstybes politik4 galinti formuoti didikq 5eima. Thi Lietuvai nei5ejo inaud4, tadiau buvo labai paranku gretimoms valstybems. Siaur€s kare Augustui II pralaimint m[5[ po mrflio, Svedilos karalius Karolis XII1704 prievarta sudauke Lenkijos ir Lietuvos Seim4. Svedq kariuomenei apsupus Seimo rirmus, Augustas II buvo nuverstas nuo sosto ir karaliumi tapo Svedq statytinis Stanislovas Leldinskis. Thdiau po Petro I pergales priei Svedus prie Poltavos 1709 Rusijos caras vel pasodino August4II ! Respublikos sost4. Tik Rusijai spaudZiant 1716 Leldinskis ir Augustas susitaike. Jq taik4 kitais metais, vel Seimo rumus apsupus rusq MarasVilniuje 1710 (nezin. dailininkas XVII a. vid.)

\'"Et5'f\ kariuomenei, galingojo Rusijos imperatoriaus valiai neiSdrlsE prieltarauti Seimo nariai tylomis patvirtino.

Valstybds

Zl

ugimo i5vakar6s

1733 mirus Augustui II, Respublikos karaliumi buvo i5rinktas rusr{ remiamas jo srlnus Frydrichas Augustas, tapgs Augustu III. Kaip ir jo t€vas jis buvo persikrikitij gs i5 protestantq ! katalikus. Rusija Lenkijoje bei Lietuvoje ir toliau nuolat rezge intrigas. Rusijai tai puikiai sekesi, nes i5 uZsienio agentq lcylius eme ne tik ios karaliaus favoritas Henrikas fon Briulis (Henric Br6hl), bet ir pats karalius. Tarp bajorq buvo lsigalejusi nuomon6, kad Respublika laikosi d€l savo newarkos ir, kol ji busianti politi5kai ir kariSkai silpna, kitos valsrybes jos nelies.

reformuoti valstybq. [tdgi nimai padaliiimas Pirrfrasis ir Geg uZ6s 3-iosios konstitucija Seimas, aktyviai remiant Rusijos imperatorei

Jekaterinai II, Respublikos karaliumi 7764 09 07 i5rinko jos buvus! favorit4 Stanislov4 AugustE Poniatovsk[, tapusi Stanislovu Augustu (1764-1795). Sis Sta

n i s I ovas

Au

a u sta s Po n i atovski

s

B?

. tiirsii*r,]r*

i..ie

i::i'r-.: *nciirl*pe rilia

ltakingq didikq eartoriskiq giminaitis ir prorusiSkos politikos Salininkas - paskutinis bent jau formaliai nepriklausomos Respublikos valdovas. Tiek pats Poniatovskis, tiek jo artimiausi bendraiygiai nuo seno puoselejo vilt! Salyje fykdl.ti valsrybes valdymo refo rmas. Thdiau 17 64-L7 6 6 reformatoriai virlij o Jekaterinos II suteikt4 reformq limit4, todel buvo rastas pretekstas visas reformas panaikinti. Valstybes viduje irgi buvo daug reformq prieiininkq. Peterburgo pakursryti, jie kreipesi pagalbos ! Rusij4. Net tris bajorq ir didikq (reformq prie5ininkq) konfederacijas nesunkiai suo rganizavo Rusij os pasiuntinys VarS uvoj e Nikolaj us Repninas. Tirkstandiai ginkluotq baj orqkonfederatq rinkdavosi i5 anksto sutartoje vietoje ir keldavo ultimatyvius reikalavimus karaliui, daZniausiai reikalaudami, kad butq i5saugotos jq neribotos privilegijos. Svarbiausia ir gausiausia konfederacija buvo suburta 1767 vxar4Radome. Tai buvo Respublikos bajorai katalikai, kuriuos atvirai reme Rusija. Karolis Stanislovas Radvila irgi tapo patikimu irankiu Rusijos tikslams Respublikoje igruendinti. Radomo konfederacija Seimo reformas pasmerke. Tadiau Jekaterinai II Sito neuZteko - rusq kariuomenes apsuptas Seimas,

kuriam pirmininkavo Radvila, ratifikavo konfederacijos aktus. Seimo iSrinkti delegatai nuvyko ! Peterburg4

II pralyti ,,grELinti sen4j4 valdymo wark4". Ne tik Rusijos, bet ir Prtsijos pasiuntiniai su Seimo delegacija pasirale sutarti, kuri garantavo esam4 Respublikos wark4. Dar po metq Seimas 3i4 sutart! ratifikavo. Thdiau buvo ir blaiviai maptandiq bajorg suvokusit1 kad Respublika Lengia bedugn€s link. 1768 02 29 Baro mieste, Podol€je, jie paskelbe naujos konfederacijos program4. Visr+ pirma jie stojo prie5 Rusijos ki5im4si ivalsrybes vidaus reikalus ir prie$ karaliq, buvus! Rusijos puseje. Prasidejo Baro konfederatq buriq kova su rusq kariuomene. Partizaninis karas vyko 1768-1772. Laukta p"grlb" i5 Vakarq Europos neawyko. Jegos tiek kariuomen€s skaidiaus, tiek ginkluotes poZiuriu buvo labai nelygios, ir konfederatai pralaimejo. l79I 05 03 buvo paskelbta lenkq istoriografijoje iSliaupsinta Konsritucija (jos autorius - LDK rrimq marlalka Ignas Potockis), kuri visgi neiSsprende Lietuvai opaus klausimo: kokia turi buti Abiejrl Thutq Respublika - federacine ar unijine valsrybe? Jau po Sios Konstitucijos priemimo Lietuvos atstovai atkakliai reikalavo, kad pokonstituciniuose aktuose butq pabreZta,, joglietuva nera Lenkijos provincija, o lygiatei.se partnere. Sis reikalavimas lrykdytas pas Jekaterin4

70

15' iMus

,.

nuo.crinvd;o

I '

I SvrotJn,

!'

30'

I 25"

2a" ' ,l*rgo

'

! 'J'"

LIETUVOS lR LENKIJOS PADALTJTMAI

KUNIGAIKSTIJA

.::. ,,-

O

r

'

Kgpenhaga_

1772n 1793m

o

"ri

luintauja

L

tr4rir,.'r-,j

, :,,^,_,-f"'uiai

,

:

gFaoe*a

.. :

osiauliai

ievntctnt

"r,n,,n,., polockas

I

1795m

) ::

rr :

,

i

Austrijai

Mastelis 1:7 000 000

Daricigaso

t s,o,,-If -$

oR*

t

t'#nn"l'9'o

'AKARU PRUSAI

,pRusAr

co -, t

p R o_

..o

o.!''.i]-,":...]9*'?l:lki".Ba|tst3ge .. MAIZOVIJA

3eilynas , 'pozrunruE b

cnl".n""

'c. '%"'"4 Dresdenas

o ,ts

'\1

\

I :i

.u-ir" I raooma8\-f$ Liuolinas O

.t-r,-lll',., r

,

I

"a' ,

:-

u K R A 1 N i

.. Halidiuso

, , ,

: " 4/ Budape5taso

-.,.-,?

i

Lvovasl

.

uu,"n"o lopr""brr'u,

..

pinskas 6''*

starodubas

cemigovas

o

i

,

LBrasta d- --'-

l\.4aciejovicai

cALrcrJA s^

i'i ' '..

,";;GUDAI

"nouu'n.,

fu?Sas

BreSlaVaS

y

,*i

i'"""""'"Q.r.o ,urgr,fl , vu,sr,Bs

;-." "* "g$* DtDZoJ

,

" ^}- sdrurrds

..nr"r

Brombergas

I

Smolenskas Smolens K AnorLsovas

A

Earas

rxa3nmmaspoo ct -o"---. v u D vo Ll glr*oog"q1 l -b------r

''

.o$A' "o .\-;'

^o

unollnas

ti -\:r, . IU-KOVINA aa,

,_

\ '

--?. 'iir,.

!

:l ts'...^*--'....*''-"-...

- etuvos ir Lenkijos volstybes (AbiejL!Toutq Respublikos) podalijimai

I79l I0 20, Seime priemus

Abiejq Tauq Savitarpio qarantijos lstatym4, kuriuo Lietuva buvo pripaZinta -rgiateise Lenkijos partnere. 1768 prasidejo Rusijos karas su Tirrkija del !si:r'irtinimo prie Juodosios jrlros. Turkilai pralaimint Prrlsija, bijodama, kad Rusija viena pasigleml Resrublik4, paskubejo 177 l-177 2 metais organizuoti 3 Respublikos kaimyniq - Rusijos, Austrijos ir Pmsijos - pasitarimus del jos padalijimo. 1772 08 05 5uvo pasiraiytos sutarys, pagal kurias Rusijai atiteko Jaug LDK teritorijos - Polocko, Vitebsko ir Mstislao vaivadijos, rytine Minsko vaivadijos dalis ir Latga' ia; Austrija uZgrobe ukrainiediq ir lenkq Zemiq dal!, Pmsija gavo labai jai rrlpejus! Baltijos pajuri, tadiau be Gdansko.

Antrasis padalijimas Rusijai pergalingai uZbaigus dar vien4 kar4 su Turkija, 1792 pradi.. Rusijos agentams Respublikoje

nesunkiai palyko suorganizuoti reformomis nepa-

tenkintq, jq teisiq apribojimu pasipiktinusiq bajorq ko nfederaci 14. P agal vietovq, kurioj e

uvo paskelb tas konfederacijos aktas, ji vadinama Targovicos konfederacija. Rusijos kariuomene kartu su ginkluotais konfederatq buriais i5 Ukrainos Lygiavo ! Lenkija. Lenkij4 ir Lietuvq Rusijos kariuomene uZeme per tris mdnesius. Karalius Stanislovas Augustas buvo priverstas nusileisti konfederatq reikalavimams. Jau 1793 0I23 Peterburge buvo pasiraiyta Rusijos ir Prtsijos sutartis del antrojo Respublikos padalijimo. Nuo galutinio - mirtino sm[gio dar buvo susilailq'ta. Pmsijai atiteko nuo seno jos trokitamos vakarines lenkq Zemes su svarbiu Gdansko uostu) 'Iorune ir Poznane, Rusijai - Deiiniakrante Ukraina ir gudq Zemes (Kij.uo, Braclavo, Podoles, Minsko vaivadijos, Lietuvos Brastos Zeme, dalis Voluines) ir ryztine Vilniaus vaivadijos dalis. Vien Rusija uZgrobe 250 tlkst. 200 km'? teritorij4. Respublika g)'veno okupacijos s4lygomis. b

71

Lenkijoje. GeguZes 21 Kosciuikos lsakymu atskira Lietuvos sukileliq vyriausybe buvo panaikinta ir Variuvoje lsteigta bendra Lenkijos ir LDK tautine aukidiausioji taryba. BirZelio 4 Jasinskis buvo paialintas i5 Lietuvos sukileliq vyriausiojo vado pareigq. Nuo biri.elio 12 Lietuvos sukileliams eme vadovauti LDK centro deputacija. Jos nariai buvo tiesiogiai pavaldus KosciuSkai. AtremEs kelias skaidiumi gerokai pranaiesniq sukilimo mal5intojq rusq atakas, rugpjudio 12 krito Vlnius. Vilniaus praradimas leme sukilimo baigt! Lietuvoje, nors dia dar kur! laik4 dar vyko partizaninis karas. Rugpjudio pabaigoje sukileliams teko trauktis ! UZnemung, veliau - ! Lenkija. Spalio 10 mrlSyje ties Macejovicais Suvorovo vadovaujama rusq kariuomene sumule sukileliq dalinius, Koseiulka pateko i nelaisvg. Lapkridio 16 rusai uZeme VarSuv4 - svarbiausi4 sukileliq atsparos punkt4. Suvorovui leidus, jo kareiviai negailestingai pleie miest4 ir Zude glwentojus. eia didvyriSkai /uvo ir Jasinskis.

q{ Ft 1.,'

e"$1

Treiiasis padalijimas

Jokibas Josinskis

Tik po metq

GeguZes 3-iosios Konstitucijos

Salininkai pasirenge sukilti priel Rusij4 ir targovicininkus. Sukilimas plykstelejo Krokuvoje 1794 03 12 su Sukiu ,,Laisv€, Zemiq nedalijimas ir nepriklausomyb€", o kovo 24buvo paskelbtas sukilimo manifestas. Sukilimo vadovybes programa numate atkurti Respublik4 su 1772 sienomis ir igruendinti Keweriq metq seimo reformas. Sukilimui vadovavo Tadas KosciuSka, 1775-1783 JAV Nepriklausomybes karo veteranas, ten i5sitarnavgs generolo laipsni. 1794 05 07 paskelbtame Polaneco universale skelbiama, kad visiems valstiediams pripaZlstama asmens laisve, maiinamas laZas, o sukilimo dallwiai nuo laZo atleidiiami, draudZiama valstiedius iSvaryti i5 jr+ ukiq. Lietuvoje, ginkluoti veiksmai prasidejo veliau - balandZio 16, Siauliuose, sukilus dia stovejusiam kariuomends daliniui. Sukileliams vadovavo

pulkininkas Jokubas Jasinskis (per sukilim4 jis buvo pakeltas ! generolus), irgi dalyvavgs 1792 kare su Rusija. Jasinskis garsejo savo radikaliomis jakobiniSkomis paZiuromis. Jis buvo uZ bes4lygi5k4 ir visiSk4 valstiediq iSlaisvinim4. Ne tik jaunawiSk4 drqsE, bet ir vado talent4 Jasinskis parode \794 nakti i5 balandZio 22 i23, sukileliams i5 okupantq atkovojant Vilniq, Lietuvos sukileliq savarankiSkumo siekiai nepatiko KosciuSkai ir jo nuosaikiems bendraZygiams 72

KosciuSkos sukilimas pagreitino Lenkijos ir Lietuvos valsrybes Zlugimq. 1795 I0 24Peter\'trge Rusija, Prusija ir Austrija pasiraSe konvencij4 del trediojo Respublikos padalijimo. Si"- padalijimui legalumo suteike soste iSsilaikgs ir tik 1795 25 jo atsisakgs Stanislovas Augustas. Rusijai ir vel teko didLioji grobio dalis 120 tukst. km2 teritorija, beveik visos LDK iemes - vakarine Gudija su daugel!

Il

-

ami,i'4 Lietuvai

p

riklausius iais Naugarduko, Gardino

ir Lietuvos Brastos miestais ir etnine Lietuva, iSskyrus LJZnemung, kuri buvo atiduota Prtsijai. I5 buvusios Lenkijos Karalystes Rusijai buvo atreZta Vakarq Voluine ir latviq g)rvenama Kurlo kunigaikSryste. Austrijai teko lenkq iemes tarp Bugo, Vyslos ir Pilicos upiq su Liublinu ir senqja lenkq sostine Krokuva. Prrlsija, be UZnemunds, gavo dal!Palenkes, Mozovij4 iki Vyslos ir Pilicos upir+. U97 0I 26 Peterburge vel susirinkq trijq valsrybiq-grobikiq vadovai pasirale dar vien4 konvencij4, kuri panaikino Respublikos valstybingumo likudius - gruentojq pilierybg, Lenkijos Karalystes ir LDK pavadinimus. Jungtinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei buvo lemta glruuoti 226 mettss. Nuo 1795 netl23-ejus metus Lietuvos vardas buvo i5trintas i5 Europos Zemelapio - per ilg4 rusifikacijos tarpsn!ji oficialiai buvo vadinama Rusijos Siaures vakarq kraitu. Rimantas Mariinas

_t ? -'-":

'i:.'i

lb-

_

, :-:fi

F--,e

ri".'

-;'d;.]4 ;: "

t;;it\,4:--a:

''

",

"

!

1

ii

1,,

ri#J 14r..

,,,t;":;,

-:'::I i.' 'C l':.' iiH -.. lt :

rjj

:fl*fT= ..4:: ,:

:1

,1,

i

,]1,

1:;.:. :1,

:

r,

,,'l:,-:i :..: :.,.: , ;'t'.t,...i.,,..a,a

'..

r

:.:l

,::....

pirmqjq savi.'aldos privilegijq jq teikimas IietLr'.os miestams eme srligri . Zinomi rik neseknringi bandymai XV a, r'id. sukurti savivald4 \'arniuose, o I i0 i-l 506 ir Veliuonoje. 5ar ir.rld2iu miesrq kurim4 varie Vilniaus ir Kauno miesticciq akqryumas bei konkurencija, stambiq artirnqjq uisienio miestq - R1' gos, Gdansko, Karaliauciaus - pirkliq skverbimasis. Miestq trtkum4 kompensavo miestelir-i gausejimas. Lietuviq 2etnese 1i00 jq buvo apie 60, iki X\{ a. vid. Po

priside.jo dar apie 80. J didelio ar maio, savir,'aldaus ar nesar.ivaldaus miesto itakos zon4 patekdavo ir miesteliai. N4ieste

telkdavosi toiimosios plekybos pirkliai ir vietiniai Vilniaus, Kauno ar Gardino pirkliq partneriai. XVi a vid. lietuvirr Temese maii nesaviyaldts miestai galejo btiti Aimena, Kedainiai, Paneveiys, Raseiniai, ; r. . Trl )lauliel, uKnlerqe. Viduramiirl ir Naujqjq amiiq sanduroje miestietiSkq gy envieciu. tink14 Lietuvoje sudare savir.aldfrs miestai (Viinius, Kaunas, Gardinas. Valstybeje 1569 ltabuvo i3 viso apie 80), nesavivaldus miestai ir miesteliai. Miestai kfiresi valsn'bes, ponq (Kedainiai) ir hrinvr-in< fVerniei) zejnese.

Savivaldaus miesto bendruomene sudare miesto pilieciai. pq su namai, sar ininkai. prie me mies-

'kl) to teisg, daugiausia stambus ir vidutiniai pirkliai, miestelenai, ii miestietiikq versiq gyvenanrys, ber ne visada nekilnojamojo turto turinrys. miesto teisei paklistantys, bet miesto piliediais netapg amatininkai, :- yalr., yrar rr ^--l--;-.:^; ^^,- .,,arginalq grupes - samdiniai, yrL\v1 elgetos. Auksciausils miesro savir aldos pai'eiglnas buvo unitas, kuri skirdavo valdovas ar miesto savininkas. Jis buvo tarsi valdovo ar savininko vietininkas nieste. bet veikEs pagal miesto teisg. Vaito ltaka mieste iabiau prikiause nuo jo asmeniniq sarybiq ar socialinio staruso, negu nLlo iios pareigvbes vietos miesto savivaldos sistemoje. Reali4 valdii4 mieste sutelke miesto tar,vba, susidedanti i3 burmistrq ir rareju. Ji skelbdavo miesro glwenimo nuosrarus ir taisykles, turejo v.vkdomaj4 valdzi4, buvo viena i5 miesto teismr-1. Pladiausi4 teismo kompetencij4 turejo suolininkq teismas. Miestq savivaldos institucijos rezidavo rotuiese, kurios buvo miestq savarankiikumo ir turtingumo simbolis. Iiliko mfirin6s Vilniaus, Kauno, Kedainiq, Galdino, Merkines (perstawta) rotu!€s, tadiau daugiausia vvra\ro medines. Savivaldts miestai turejo herbus, veliavas, antspaudus.

MIESTAI NesavivaldZius miestus ir miestelius valde valdovo

skirti teritoriniq-administraciniq padaliniq vietininkai ar jq savininkai LemvaldLiai, remdamiesi tevonine reise. Sie skirdavo savo vietininkus, dainiausiai vadinamus vaitais. NesavivaldZiq miestq ir miesteliq gyvenrojai jq valdyme nedallwaudavo. Ilgainiui lietuviq Zemese gausejo savivaldos teises gavusiq miestq. Tai buvo i'aldovui priklausE miestai: Merkine (1559), Viltitis 1570), Veliuona (1580), Alltus (1581), Lyda (1590), \ irbalis (l 59 3), Lazdijai (l 597), Jurbarkas ( 1 6 1 1 ), IoniSkis (1616), ir didikams priklausg (privatus) miesrai - Skuodas (1572),BirLai (1589), Kedainiai (1590), Kretinga (1609). 5i banga aiIkintina spardiu Lietuvos ukio augimu XVIa., miSko produktq, jarq ir kitq prekiq paklausa Vakarq Europoje, pirkliq sluoksnio sdprejimu, valdovq ir didikq siekiu gausinti mokesdius ! valsrybes iZd4 mokandias bendruomenes.

Miestuose ViduramZiais ir Naujqjq laikq pradzioje susidirre ir sugyveno individuahs ir korporaciniai pradai. Pirklys ir amatininkas buvo laisvi ir savarankiSki individuahs verslininkai. Bet jau nuo \1/ a. vidurio Lietuvos miestuose eme rastis lvairfs korporaciniai dariniai. Vilniaus ar Kauno miestiediai, ieikodami savitarpio paramos, birresi i midaus brolijas, vienijusias to paties verslo ar socialines grupes miestiedius, bei prie bai.nyl'4besikuriandias brolijas. \'ilniuje XV a. pab. atsirado pirmieji amatininkq ;ilniaus rctuie XX o.

XWI-X\TII a. Vilniuje jq veike keliasdeiimt, Kaune - keliolika. X\1I-XWII a. cechq buta Bircechai;

iuose, Kedainiuose, Merkineje, Virbalyj e. Vlniuje veike pirkliq bendruomene. Luomine korporacija buvo ir pati miesto bendruomene, jungusi visus miesto teisei pavaldZius glruentojus. Miestiediai priklause [vairiq luomq Zmones jungusioms bainydiq bendruomendms. Miestuose g)rveno ir nekrikldioniSkq etnokonfesiniq bendruomeniq Zmoniq (Q Tautinis maiumos). Be to, !miestus kelesi bajorai. Jie lsigydavo sklypus mieste ar priemiesdiuose, statydindavosi rezidencinius rumus, bet venge solidariai su miesto Zmonemis moketi mokesdius, savo valdose nepripaiindavo miesto teises veikimo.

Sostind

- centrinis miestas

Ekonominio centro statusE leme pirkliq ir amatininkq santalka. ISsislyre Vlnius, kurio pirkliq kontaktq arealas XW a. vid. apibreZiamas linija tarp Anwerpeno, Naugardo, Maskvos, Konstantinopolio, Niurnbergo, o jo amatininkq specialybiq buta per 100: veike popieriaus, stiklo dirbtuves, pinigq kalykla. Vilnius su didingais valdovrtr rumais, ryskupq rezidencija, bainliomis ir vienuolynais, 1579 lkurtu universitetu ir kitomis mokyklomis, spaustuvdmis buvo stambus kulturos centras.

t -.I

Kuriantis valstybei, valdovas neturejo nuolatines rezidavimo vietos (Q Valdouai). Thi pawirtina ir legendos apie sostines perkelim4 i5 Kernaves ITiakus, po to - !Vilniq. Nuo Gedimino laikq Vilnius tapo svarbiausiu Lietuvos vdstybes gwenimo centru, sostine. XIV a. pab.- XV a. su Vilniumi varZesi Tlakai, kuriuose Vltautas ir jo lpediniai budavo gal net daZniau negu Vilniuje. Bet Vilnius vis4laik4 iSlaike sosdnes status4, kuri leme vyskupo rezidencija, bajorq suvaiiavimai, aukJdiausiq valstybes pareigrlnq susitelkimas, miestiediq bendruomends pajegumas. Prisidejo ir pra5matnts

XVI

a.

pirmojoje puseje pastat)ti valdovq rumai. Po

1569 Liublino unijos (Q Valstyba istorija) bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybes valdovai vis rediau reziduodavo Vilniuje.

XIX a. miestai Po trediojo Abiejq Tautq Respublikos padalijimo 1795 ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos imperi-

jo, (O

Valstybes istorija) Lietuvos miestai pradeti valdyti pagal tos imperijos lstatymus. Dauguma senqjq maZq miestq prarado savivald4 ir pateko i privadias rankas. XIX a. vid. i5 beveik 90 miestq, turejusiq savivald4 LDK lietuviSkose Zemdse, liko apie 30 miesto status4 turindiq gwenviediq: gubernijq centrai - Vil-

nius, Kaunas (paribyje - Gardinas, Suvalkai); apskridiq centrai - Aimena, Kalvarija, Lyda, Marijampole, PaneveZys, Raseiniai, Seinai, S"ki"i, Siauliai, Svendionys, Tel5iai, Tiakai, Ukmerge, VilkaviSkis, Zarasai; dar keliolika vadinamqjq neetatiniq miestq. I5 viso lietuviSkose Zemese XIX-)C( a. sandrlroje buvo per 300 miestq ir miesteliq. Jie, ypad didesnieji Garlaiviai Nemune

-.] i

,

t.:l:

,.,t-,.r1,:..:.rt

-: i :..,-r:

::i:

::

-t,-ii.trrij.:tr.-r:rtil

miestai, XIX a. labai keitesi. Tai leme ir bendra civilizacijos paLanga: warkomas komunalinis rlkis (gawiq ir Saligawiq danga, apivietimas, vandentiekis), telefono stodiq (Klaipeda 1883, Vilnius 1896, Kaunas 1904) atsiradimas. XIX-)C( a. sanduroje Kaune, Klaipedoje, Siauliuose, Vilniuje eme veikti elektros stotys; gerejo susisiekimas, nes XIX a. antrojoje puseje Lietuv4 iSraiZE geleZinkeliai dave impulsq atsirasti miestietiSkoms glruenvietems (Duk5tui, KaiSiadorims, MaZeikiams ir kt.), Nemuno Lemupyje pasirode garlaiviai, paskatinE Kauno ar Jurbarko augim4; modernizuojamas Klaipedos uostas; augo pramone, ypad po baudZiavos panaikinimo 1861 m., Kaune, Klaipedoje

ir

Vilniuje radosi stambiq imoniq. Vilnius, nors prarad€s sostines status4, iSliko stambiausias visuomeninio-politinio, kulturinio ir ekonominio gyvenimo centras lietuvi5kose Zemese. Jame buvo Rusijos gubernatoriaus ir generalgubernatoriaus rezidencija su gausybe administracijos lstaigq. XIX a. pirmajame treddalyje ypad didele buvo Vilniaus universiteto reikime, jis tapo ltakinga mokslo institucij a. LJniversiteto uidarymas 1 832 sudave didel! smrlgiVilniui. Nauj4 stiprq raidos impuls4 jis gavo dk per 1905 revoliucij4 ir po jos, kai dia eme telktis Lietuvos tautq kultrlrines ir visuomeninds organizacijos, laikraidiq ir Zurnalq (tarp jq ir lietuviSkq) redakcijos. Kad Vilnius lietuviq tebebuvo laikomas sostine, rodo 1905 dia irykEs Lietuviq suvaZiavimas, istorijoje Zinomas DidZiojo Vilniaus seimo vardu. Kaunas eme spardiai augti 1842,kaijis tapo gubernijos centru ir XIX a. septintajame dedimtmetyje dia isikrlre stambus (per 500 darbininkrf metalo

MIESTAI apdirbimo fabrikai. Miesto kulttrinis glruenimas pag'rvelo atkelus i jiZemaitiq ryskupystes centr4. )C( a. pradi.. Kaune labai spardiai ktresi lvairios lietuviSkos organizacijos.

kitq lietuviSkq Zemiq miestq savo augimo tempais Siek tiek iSsislqyre Siauliai, PaneveZys ir Ukmerge. XIX a. antrojoje puseje Vilhelmo kanalu sujungus Kaiped4 su Nemuno baseino lietuvi5komis Zememis, eme dideti uosto apyvarta; tai leme ir Kaipedos augim4. I5

Miestai

nepri kla usomoje Lietuvoje

Lietuvos Respublikoje (1918-1940) (O Lietuuos Nepriklausomybi) pasikeite miesto glruentojq teisine padetis. I5nyko luomai, visq gyventojq teises ir konstitucines pareigos buvo vienodos. Miestai iilaike savivald4, bet ji jau buvo teritorine. Miesto g)'ventojai rinko savivaldybes, kurioms vadovavo burmistras. Miestai buvo suskirsq,'ti idvi kategorijas: apskrities miestai, turintys daugiau kaip 10 trtkst. Sruentojq;

3-10 ttkst' gryentojq, bei apskridiq centrai, kuriuose gyveno maLiau nei 3 ttkst. gruentojq. )C( a. trediojo deSimtmedio pradZioje Lie-

valsdiaus miestai, turintys

tuvoje buvo 4 apskridlq miestai (Kaunas, Paneveiys, Siauliai, Ukmerge) ir22vals(iqmiestai. Pagal 1931 savivaldos istatym4 - 10 apskridiq miestq (prisidejo Alytus, BirZai, Kedainiai, Marijampole, Tel3iai, VilkaviSki$ ir 21 valsdiaus miestas. Be to, buvo apie 250 miesteliq. Ypating4 status4 1923-1938 turejo Klaipeda. Vilniq, Tlakus, Seinus, Svendionis ir dar keliolika miestq buvo uZemusi Lenkija, ir tik 1939 Vilnius ir kai kurie kiti miestai gr 4Linti Lietuvai. t 9 23 Lietuvos mies tuos e gyveno 464 tnkst. imoniq, t. y. 17,7 7o gryentojq, 1940

- atitinkamai 674 tnkst. arba2l,7

o/o'

1920-1,940 tEsesi jau mineta civilizacine Lietuvos miestq kaita (1923 visi apskridiq miestai turejo telefono stotis, buvo statomos elektros stotys ir pan.),

ligoniniq, muziejq, teatrq ir pan') ir privadiq mtriniq

gausejo visuomeniniq (administraciniq, mokyklq,

pastatq. 1924 Lietuvos Respublikos miestai susijunge

!Miestq s4jung4.

Vilnius, atsidurEs uZ Lietuvos valsrybes ribq ir tapEs eiliniu Lenkijos vaivadijos centru, provincijos miestu, vis delto buvo laikomas Lietuvos sostine. Jame beveik nedaugejo glwentojq (1909 - 205 tukst., 1939 - 209 t[kst.), veike tik viena instituctla, peri'engusi regionin! status4, - Vilniaus universitetas' Kaunas tapo laikin4ja Lietuvos sostine. Jame rezidavo Respublikos seimas, r,yriausybe, prezidentas,

kulturos institucijos - teatrai, mtziejai, bibliotekos. 1922buvo ikurtas Lietuvos universitetas (nuo l93O _Vytauto DidZiojo universitetas), tapgs mokslo Zidiniu ir specialistq rengimo vieta. V€liau atsirado ir kitq aukitqjq molcyklq. Kaune virte vire Lietuvos politinis-valstybinis, visuomeninis bei kultr,rrinis gyvenimas. Sostines statusas skatino visuomenE warkyti ir puoiti miest4, 1920-1940 Kaune pastaryta daug modernios architekturos pastatq. Klaipeda, Lietuvai priklausiusi 1923-1938, buvo vienintelis jos jrlrq uostas. Ji tapo ir svarbiu kultlros centru, ypad dia atidarius Pedagogini institut4. Modernejo visi Lietuvos apskridiq centrai, i5 kuriq iSsiskyre Siauliai, PaneveZys, spardiai auganti Marijampole. Juose telkesi pramonds lmonds, dar svarbesnds buvo Svietimo ir kulturos lstaigos - gimnaziios, muziejai. kr-rresi

Miestai XX a. viduryje Antr4ji pasaulin! kar4 Lietuvos miestai labai nukentejo. VisiSkai arba i5 dalies sugriauti buvo Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai, Raseiniai, Sakiai, Alytus. Jie prarado daug gruentojq: visuose miestuose deI i,y&agenocido katastrofi Skai sumaZejo Zydq, i5 Klaipedos pasitrauke vokiediai ir dauguma lietuvininkq, i5 Vilniaus i5ryko daug lenkq, Kaunas prarado ! Vakarus pasitraukusi4 inteligentij4. Sovietq valdZia vietoj jq apglvendino rusakalbius kolonistus i5 Sovietq S4jungos gilumos (ypad daug jq atsirado Vilniuje ir Kaipedoje), be to, perkele imiestus daug pruentojq i5 Lietuvos kaimo. Didesniuose miestuose buvo dislokuotos sovietq karines igulos, kai kur (Kaune, Klaipedoje, Vilniuje) jos buvo ypad gausios. Jau 1950 miesto glwentojq buvo daugiau nei prieikariu - 730 tukst. arba 28,3 o/o visq glventojq. Per

Sovietmediu pagreitejo Lietuvos urbanizaclia: spardiai augo pramone, kaimo ir miesteliq glruentojai trauke ! didesnius miestus, ieSkodami darbo ir geresniq glwenimo sqlygq. Miestq pwentojq daugejo: 1985 %o visq Lietuvos gywentojq; 2 332 tukst. arba 56,9 o/o. miestuose gyveno 2001

2 389 tnkst., arba 65,3

77

.. Miestq taip pat daugejo. 1946 Lietuvoje buvo 5 respublikinio pavaldumo miestai, 49 apskrities miestai, 2 kurortai, 5 vasarvietes: i5 viso 61 miestas ar miesto tipo gyvenviete. 1980 buvo 11 respublikinio pavaldumo miestq, 81 rajoninio pavaldumo,22 miesto tipo glruenvietds, miesteliq - 250. DaZniausiai kartu su stambiomis pramonds imonemis atsirado naujq miestq: Naujoji Akmen6, Elektrenai, Visaginas (ilgai vadintas Sniedkumi). Labiausiai iSaugo Vilnius. 1939 Lietuvai atgavus Vilniq, ij! pradejo keltis valdZios institucijos, bet 5[proces4 nutraukd i5 pradZiq Sovietq S4jungos okupacija ir Lietuvos valstybes Zlugimas 1940, veliau - Antrasis pasaulinis karas. Sovietq valdZios metais Vlnius formaliai buvo Lietuvos Sovietq Socialistines Respublikos sostine, nors i5 tikrqjq atliko tik teritorijos, visiSkai prikiausomos nuo Sovietq S4jungos centrinds valdZios, administracinio centro funkcijas. Bet lietuviq tautai jis buvo Lietuvos sostine ir kultrlros centras. Khipedos uoste iikrcunomi loivoi (1938)

,.

Kaunas sovietmedio pradLioje prarado sostines statusq, 1944 i.'jo i Vakarus pasitrauke daug inteligentijos, o 1946 sovietq valdLiaateme i5 universiteto Vy,'tauto DidZiojo vard4, pavadindama ji Kauno universitetu ir 1950 ji visiSkai rLdart, reorganizuodama !

Politechnikos ir Medicinos institutus. Miestas vienpusiSkai augo dk kaip pramonds centras; universiteto netekti i5 dalies kompensavo 5 aukStosios mokyklos. NemaZ4 Zal4 Kaunui dare ir dislokavimas Sovietq armijos karines igulos, del kurios miestas buvo uZdaras, nelankomas uZsieniediq. Klaipeda, kuriaLlg3g nuo Lietuvos buvo atpleSusi faSistine Vokietija ir kuri per Antr4j! pasaulin! kar4 buvo visiSkai sugriauta bei neteko daugumos glwentojq, 1945 gr$inta Lietuvai. NeuZS4lantis uostas ypad domino sovietq valdLi4, todel skubeta miest4 atstaq4i pasitelkiant kolonistus. I Klaiped4 gausiai kelesi Zmones i5 Lietuvos provincijos. Lietuvybe joje neiSbleso, - tai leme ir Klaipedoje lsteigtos aukStosios mokyklos ir aktyvi inteligentq veikla. Zigmantas Kiaupa

j' -.

*,,

;*#

i

il il il

;l il i:

::

Ifli! !

LIETUVO,$ -\_ I .]a;

ii.

--

;'.1,'. -ir, -i

f

:

Vasario 16-oji I9l7 rugpjtdio 1-4 Vilniuje

lvykusi Lietuviq

atstovrl konferencija iSrinko 20 nariqlietuvos Taryb4. Jos nariais tapo: Antanas Smetona, Jurgis Saulys,

kun. Juozas Stankevidius, Mykolas BirZiSka, Petras Klimas ir kt. Si Thryba 1917 rugsejo L8-22 inicijavo Vilniaus konferencij4, kurios delegatai, Saukti nuo apskridiq, atstovavo lvairiems visuomends sluolaniams. Konferencijai vadovavo Jonas Basanavidius. Buvo priimta dviejq daliq rezoliucija. Pirmoje dalyje nusalgtas strateginis tikslas - atkurti valsrybE, aprepiandi4 toki4 teritorij4, kurioje lietuviai sudarytq daugum4, taip pat irMai,4jarlietuv4. Antroje dalyje uZsimenama apie potenciali4 s4jungos su Vokietija galimybE. Thip pat buvo iSrinkta Lietuvos Kra5to Taryba (20 nariq, pirmininkas Smetona), kuriai buvo pavesta rykdyti 5i4 politing pro gram4. Okupacine vokiediq valdLia tikej osi daryti reikiming4 !tak4 Sios Thrybos veiklai, laikydama jE patariamuoju organu, o jos paskelbta rezoliucija buvo kaip argumentas derybose Lietuvos Brastoje su Sovietq Rusij a siekiant i5lailc1,"ti okupuotas teritorij as. Netrukus tarptautine padetis pasikeite Lietuvos naudai - naujoji bollevikq vddLiaRusijoje I9I7 11 15 deklaravo tautq

apsisprendimo teisg, o I9I7 ll27 voltediai pripaZino teisetais Lenkijos, Lietuvos ir Kur5o suverenumo siekius. Lietuvos Kra.ito Taryba ne kart4 nesekmingai megino Svelninti kraite vokiediq okupacini reLim4: tai liudiia l9I7 I0 20 memorandumas, Smeronos, Saulio ir Stepono Kairio derybos su vokiediais Berlyne 1917 gruodiio 6-7,kai 5ie Tarybos nariai buvo priversti pritarti nuolatinei s4jungai su Vokietija. l9l7 12 11 Thrybos paskelbtas pareiSkimas, kurio pirmoje dalyje buvo kalbama apie Lietuvos nepriklausomybg, o antrojoje pasisakyta uZ wirt4 s4jungq su Vokietija, sukele daugelio lietuviq nerim4, todel 1918 01 08 buvo priimtos Klimo parengtos pataisos, panaikinusios antr4ji Lietuvai nepalankq punkt4. 1918 02 09 nutrukus

Vokietijos ir Sovietq Rusijos taikos deryboms, Tarybos nariq nuotaikos tapo radikalesnes. Buvo nutarta skelbti Nepriklausomybg. Radikaliai nusiteikusiq Lietuvos Thrybos nariq reikalavimu Smeton4 jos pirmininko poste pakeite Basanavidius. 1918 0216 Vilniuje, DidZiosios g. 30 (dab. Pilies g. 26) esandiame name susirinkg Thrybos nariai vienbalsiai prieme ir pasiraie Nepriklausomos Lietuvos valsryb€s atkrf rimo akt4, kuriame buvo deklaruoti demokratiniai atsimstandios valstybes pagrindai.

LietUvosTaryba,posiraiiusiNepriklausomybesaktq.|ikairds(sddi):JonasVi|eilis,JurgisSaulys,J Kazimierssoulys,steponasKairys,Jonossmilgeviiius;(stovi):KazysBizoUskas,JonasVailokoitis,DonatosMo|inoUskas,V|adasMirona nas Banoitis,Aleksandrosstulginskis,

JokabasSernas ir Pranos Dovydoitis (1918 02 16)

L1

ETUVOS N E PRl KLAUSOMYBE paffirtinta pirmoji Lietuvos vyriausybe (Ministras

*ta{& LIETUVOS ARYBA

, fu

I

skelbia

nstrll'ikl nil$ornybq irf tlllos 'l'or!bo

scvo pos€dlie vcsorio rir. f6 d. lrietnt,cs rrr. vrenu frrilsu nutar0 {reiptis: i (usiios, Vo(ie, tiios rr \it4 vctl.stlbiq vlriailsltbes $iuo pcrei5{imu' !.:ietu'rrcs Tcrliicr, iioipo vienintel{ lietuviq toutos otstc!!rbt, remdcnrcs pripoiintqic toutq opsispren' dinrr tciss ir licturriq Viinitrus \onterencijos nutcrimu russiric r:. l*--23 d. 19!? metois, skelhie atsta.

lgi$

i

o*rs,'lss"lfu *el t *rstq,, dera'aoEcnetimiaEc pa. n-*p€afrsi w'*.r'.:ler;*t'fu.Et4 L. E e & el s o s u a I s I y b q sn*.s;'uw'A${he iSE g^ffi $ E$.!H ir til \,rlst$bg ots(irianti nuo i'i'11 r'i;i:''l!iriu:ii r"r:$iq, {urie 51rc buvg su ftitomis tuulcrit,s.

taeJ*ti

H

t1s1:;g ili{}t'ilrr0s

,rrirt{t

ii

Ta!'liri p,rrei:liia, kijd lliefUV0S VAlStybes pA' tto13i}ib0mis prittol0

ios s*nlykius sil kitomis

geiiiiin0i flilstiltyti kiek galimii greitiilu su$iliji(tas StBigiam05iS Seim05, demokratiniu bridu viiq ios Vihtius,

lS

d

lfll$

qyrrentoiq igfinktas.

ft

l-iet$v0s TarybOS nariai: Dr J. Basrnavit;us, l( lli?-axskas, il. Bi!;iJka, S, Ranallis, p. Dorydailis, St. hiif!s. P- l(1iniis. D. )la,iiau\kas, \r. ltironrs, St. Nar{tavitiut. A. P(lr!lis,

'rsnrio

l];,i,:lil:';-:1,:l'iYi"i"il.i'i.ilji:'*'*kis

"1

snleroila'

r'

snirseri-

-' etuvos Nepri klousomybes paske lbi ma s

Vokiediai konfiskavo Lietuuos aido nrni'erio su

iio akto tekstu tiraL4, bet jis buvo

iSspausdintas pa-

iios Vokietijos laikraSdiuose. Kaizeris Vilhelmas II kovo 23 pripaZino Lietuvos suyerenum4 gruodZio 11 d. deklaracijos pagrindu, o Vasario 16-osios aktas realiai isigaliojo tik po Vokietijos pralaimejimo Rytq fronte 1918 metq pabaigoje. Tokiomis aplinkybemis, kai Lietuvai grese pavojus tapti viena i5 Vokietijos provincijq, Thryboje kilo ideja atkurti Lietuvoje monarchijq - pakviesti Viurtembergo kunigaikit! Vilhelm4 fon UrachE $flilhelm von Urach) Lietuvos karaliumi (atitinkamas Thrybos sprendimas priimtas 1918 07 11; kunigaikStis jau pradejo mok),'tis lietuviq kalbos ir rengesi awykti i Lietuvf . Thdiau 5is planas kitiems Tarybos nariams pasirode es4s neteisdtas, ir klausimo sprendimas buvo atidetas iki Steigiamojo Seimo. 1918 11 03 kraito valdymas perduotas Lietuvos Thrybai. 1918 11 08 sprendimas del Uracho pakvietimo rapti Lietuvos karaliumi buvo anuliuotas, priimta laikinoji konstitucija, iSrinktas Lietuvos Thrybos prezidiumas (pirmininkas Smetona, vicepirmininkai Justinas Staugaitis ir Stasys Silingas). 1918 11 11

Pirmininkas Augustinas Voldemaras). Jos deklaracijoje numacyta tautine ir konfesine lygybe. Pirmiausia reikejo ginti nuo iSores pavojq atkurtq valsrybingum4, sukurti nauj4 administravimo sistem4. Thigi vyriausybes lauke sunkus valstybes [kio atkurimo darbas. Pirmosios vietines administravimo lstaigos - komitetai pradeti sudarl'ti jau 1918 1 1 1 1. Jq svarbiausia uZduotis buvo palaiky"ti drausmg, apsaugoti Sali nuo paplitusio pleiikavimo, taip pat nuo iSores pavojq. Darb4 pradejo savivaldybes. Savivaldybiq istatymo projekt4 parenge teisininkai: Petras Leonas, Thdas Petkevidius, Konstantinas Jablonskis. Kraito valdymo sistema susiformavo 1918 pab.-1919 pradi, Vilniuje tada egzistavo kelios administracij os, atstovar,'us ios atitinkamai kelioms tarpusaryje prieSiSkoms politinems jegoms - be teisetos laikinosios Lietuvos ryriausybes, dar prosovietine, neiinia kada paskelbta Lietuvos laikinoji revoliucine darbininkq ir valstiediq ryriausybe, vadovauj ama Vnco Mickevidiaus-Kapsuko, laukianti Raudonosios armijos ir skelbusi perimanti valdLi4, ir i5 Varluvos vadovaujama lenkq karine organizacrla PO\f (Polska O rganizacja\Voj skowa), kuri, pasinaudojusi vokiediq atsitraukimu 1918 pabaigoje, jau 1918 01 01, Vilniuje sutelktiems savigynos b0riams padedant, sueme i savo rankas vykdom4sias valdiios funkcijas. Kit4 dien4 Lietuvos ryriausybe, atsiZvelgdama [5ias aplinkybes, laikinai persikele i Kaun4 (Vilniuje liko jos atstovas Mykolas BirZi$ka). Dar po keliq dienq, l9l9 sausio 5-6, Vilniq okupavo bol5evikai (Raudonosios armiios Pskovo diviziia). Lenkq buriai buvo iSvaikyti.

Kovos del laisves Nepriklausomybes kovq pagrindiniai etapai kovos su bol5evikais 1919 pirmojoje puseje ir su

-

tai

bermontininkais (vokiediq globojamais baltqjq rusq br:riais, vadovaujamais pulkininko Pavelo Bermonto (Pavel Bermondt)) tq padiq metq antr4ji pusmeti. Karui su bolSevikais lietuviai gavo pergale suinteresuotos Vokietijos karing ir materialing 100 tukst. markiq param4. Nepaisant to, lietuviq kariuomenei nuolat truko ginkluotes, aprangos, maisto. Iki 1919 yasaros Lietuvos kariuomenei pavyko iSstumti bolSevikus i5 iiauriniq ir pietiniq 5alies sridiq. BolSevikq okupuotame Vilniuje nuo 1918 12 0B veike prosovietine Mickevidiaus-Kapsuko vyriausybe, kuri sulauke paramos i5 sovietinds Rusijos. Jos skelbti demagoginiai darbininkq ir valstiediq i5laisvinimo Stkiai Lietuvoje negalejo btti 81

Pastovio, Medilo ir Narudio eZerq rytiniu krantu, BerZrlnos, Nemuno, Svislodes upemis). J4 nustatant, remtasi XVI a. lietuviq etniniq Zemiq rytine riba. Be to, pagal 5i4 sutarti Lietuvai turejo atitekti Svendioniq, Ti"k +, Vilniaus, A.imenos, Lydos, Gardino apskritys.

Lenkq kari uomend Vilni uje, Pilies gatveje

(t9

1

9)

igruendinti - darbininkq sluoksnis dar buvo negausus, o priei vietinius valstiedius buvo vykdoma teroro politika rekvizuojant maisto produktus. Thi netrukus nuteike valstiedius priel Kapsuko ryriausybg, prasidejo masiniai sukilimai. Kartu Lenino vyriausybe planavo sujungti Lietuvos ir Baltarusijos (Belarusijos) teritorijas i vien4 sovieting respublik4 - Litbel4, turejusi4 tapti atrama priel galim4lenkq ekspansij4 Siame regione. Antrasis kovq del laisves laikotarpis prasidejo 1919 vasar4, kai liepos 26 ! Siaur€s Lietuvos teritorij4 isiverZE bermontininkai uZeme Siaulius, RadviliSki, Birius, kitus miestus. Akqvius veiksmus prieS bermontininkus Lietuvos karines pajegos derino su lawiais. Bermontininkai buvo nugaleti lapkridio 2l-23 d. Antantes (I9 0 4-19 07 susidarEs Jungtines Karalystes, Prancuzijos, Rusijos ir veliau prisijungusios JAV karinis politinis blokas) reikalavimu paskutiniesiems jq daliniams buvo leista i5rykti iVokietij4. I9l9 1215 jie paliko Lietuvos teritorij4. Svarbus lvykis tarptautinio pripaZinimo kelyj e buvo 1920 Lietuvos ir Sovietq Rusijos taikos sutartis. Bolievikai buvo priversti sudaryti taik4 su Lenkija ir Baltijos Salimis po nesekmiqVakarq fronte, ypad po pralaimejimo lenkams. Lietuvai 5i sutartis rei5ke saugum4 rytuose. Be to, tai buvo svarbi atsvara agresyviai Lenkijos politikai. Derybos prasidejo 1920 gegui.g Maskvoje ir truko du menesius. Sovietq Rusija sieke sudaryti su Lietuva karing s4jung4 priel Lenkij4 mainais Ladedama teritorijas rytuose ir palankesni ekonomini rcLim4. Thdiau Lietuva stengesi iSlaiklti neutralitet4. Galiausiai Sovietq Rusija besalygi5kai pripaZino suvereni4 Lietuvos valstybg su sostine Vilniumi, isipareigojo gerbti jos neutralum1 atlyginti jai patirtus nuostolius ir gr4Linti kulturos verrybes, tarp jq istorini LDK archlw4 (pastarojo paLado sovietai taip ir neir,ykde). Lietuvos rytine siena atitiko I9l9 12 08 Antantes pasitlyt4 DZ. N. Kerzono (Curzon) nubreLt4lenkijos rytines sienos linij4 (pro Kazenus, 82

Kadangi, pasiraiant sutart!, qrtines teritorijos buvo okupuotos lenkq ir juos bolSevikai stume ! vakarus, Lietuvai i5 dalies teko nusiZengti neutralumo principui ir leisti sovietams naudotis savo k4 tik pripaZinta teritorija iki karo su lenkais pabaigos. Lenkai del savo blogejandios padeties rytuose irgi buvo suinteresuoti ieikoti kompromiso su Lietuva. Lenkijos vyriausybe 1920 07 04 pripaiino Lietuv4 defacto. Vakartl Saliq spaudZiama Lenkij a konferencij oj e Belgij oj e sutiko perduoti Vilniq Lietuvai ir atitraukti savo kariuomenE uZ Kerzono linilos. Jai traukiantis vyko susidrlrimai su Lietuvos kariuomene. Lenkams pasitraukus i5 Vilniaus, miest4 uZeme Raudonosios armijos daliniai, bet lkandin j'4Lygiavo Lietuvos kariuomene. Vilnius buvo perduotas Lietuvai 1920 08 27. I sostinE ii Kauno pradejo keltis valdZios lstaigos. Thdiau netrukus padetis regione pasikeite - Raudonoji armija pralaimejo lenkams prie Var5uvos ir eme trauktis atgal. Jau kit4 dien4 Lietuvos ir Lenkijos kariuomenes kovesi del Suvalkq ir Seinq. Lietuva neteko 400 kariq. Paliaubos prasidejo 1920 09 20. Lietuva sieke iSlailqrti Seinq ir Punsko apskritis. 1920 09 20 Thutq S4junga savo rezoliucija paragino abi puses nutraukti karo veiksmus ir atitraukti kariuomenes uZ Kerzono linijos. Thdiau gresmei i3 rytq sumaiejus, lenkai jau nesirenge nuolaidiiauti ir tikejosi iSnaudoti savo karini pranalum4, priversdami Lietuv4 grsintijai prarastas pozicijas ir pasira5lti federacijos sutarti. Rugsejo 22Lenl<\os karine vadovybe pradejo Nemuno operacij4, uZimdama Seinus ir kitas teritorijas. Rugsejo 3O-spalio 7 ivyko derybos ir buvo pasiraiyta Suvalkq sutartis. Stebetojq teisemis dia dallwavo JAV karines misijos ir Thutq S4jungos atstovai. Pagal Suvalkq sutarti skiriam4ja riba tarp kariaujandiq pusiq tapo Kerzono linija. Kartu lenkai jau slaptai rengesi Zygiui i Vilniq. Pagal tuometinio Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio plan4, prisidengus derybomis, buvo numatFta staigiai pulti Lietuv4. Si4 uZduoti dar rugsejo menes! jis pavede gen. Liucjanui Zeligovskiui. Zeligovskis su 3 divizijomis puole Vilniq spalio 8 i5 rytq puses ir kit4 dien4 j! uZeme. Nors Vilniuje dislokuoti

lietuviq daliniai pasiprieiino, tadiau nespeta pritraukti gynybai daugiau kariuomenes. Oficialiai Lenkija paskelbe nieko neZinojusi apie Zeligovskio mai5t4. Zeligovskis deklaravo naujos valstybes - Vidurio Lietuvos

LI ETUVOS NEPzu KLAUSOMYBE valsrybes lkurimE su sostine Vilniumi, o save paskyre valsrybes galva ir karo vadu. Lietuvos ryriausybei teko vel keltis i KaunE. Vilniuje liko igaliotinis Ignas Jony-

nuo Zeligovskio, po kiek laiko Vilniaus uZgrobimu susitaike ir Vakarai. Lenkij4, kaip s4jungininkg, palaike DidZioji Britanija ir Prancizlja. Zeligovskio daliniai verZesi gily" i LietuvE Ukmerges link. Lietuva atsisake sovietq siulytos karin€s paramos ir laimejo mtli prie Giedraidiq. t920 1129 Kaune pasiraiytos paliaubos. Thutq S4jungos Karines kontroles komisijos sprendimu karo veiksmai buvo sustabdyti, abi konfliktuojandios puses atitrauke kariuomenes per 3 km, susidargs 6 km ruoZas paskelbtas neutralia zona. Nors 5is susitarimas reiSke laisvds kovq pabaig4 d€l Zeligovsho Lygio diplomatiniai sanrykiai su Lenkija nebuvo uLmegzti ir 20 metq truko konfrontacij a. Tautq S4j ungai tarpininkauj ant, derybomis mdginta iSsprEsti Vilniaus statuso ir sienq klausim4, bet nieko nepasiekta, nes Lietuvos ir Lenkijos strateginiai tikslai buvo visi5kai prielingi. Tautq S4jungos Tarybos pirmininkas Polis Hymansas (Paul Hyrnans), ieSkodamas kompromiso, pasiule projekt4, pagal kuri Lietuvos ir Lenkijos siena turdtq eiti palei Kerzono linij4, Vilniaus kraStas ir pats Vilnius atiduotas Lietuvai, sudarytai i5 dviejq kantonq (Kauno ir Vilniaus), o abi valsrybes - Lietuv4 ir Lenkijq - susieti unij4 primenandiais ryiiais. Jis taip pat siule lenkq kalbai suteikti Lietuvos antros valsrybines kalbos status4, i5rinkti bendr4 Lietuvos ir Lenkijos taryb4 (po tris nas. Lenkija atsiribojo su

atstovus) uZsienio reikalams. Thdiau 5is planas ne

vienos konfliktavusios Salies netenkino, nes smarkiai apribojo Lietuvos suverenum4, antra vertus, keit€ Lietuvos ir Lenkijos delegocijtl susitikimas Suvolkuose (1920 l0 07)

lenkq teises i Vilniaus kraitq. Lietuvai netiko ir antrasis Hymanso projekto variantas, pateiktas I92l09 03, kuriame kalbama apie autonomin! Vilniaus kanton4 ir lenkq teisg naudotis Nemunu. 1922 0l08 okupacijos s{ygomis lvyko rinkimai !vadinamosios ,,Vidurio Lietuvos" Seim4. Jame dalywavo tik to kralto ryventojai lenkai. Po to jq iSrinktas Seimas 1922 02 20 prieme nutarim4 prisijungti prie Lenkijos, kuri ji pawirtino. Thip Vilnius, Rytu. Lietuva ir pietine Suvalkija pirm4 kartq istorijoje atsidtre Lenkijos suderyje. Lietuva nepripaiino Vilniaus kralto aneksijos ir iki 1938 diplomatinir+ sanrykiq su Lenkija nebuvo uimezgusi. ReikJmingas Lietuvai lrykis buvo Klaipedos kralto prijungimas 1.923. Karui pasibaigus, 5i teritorij a (dalis MaZosios Lietuvos, lietuviq gyvenamq Prtsijos (Vokietijos) Zemiq Nemuno Zemupio de5iniaj ame krante iki neuZ54landio Klaipedos uosto) tapo tarptautinio gindo objektu. Tirreti Klaipedos uost4 norejo ne dk Vokietija ir Lietuva, bet ir Lenkija, kuri tikejosi Prancrlzijos paramos. Dar 1918 11 30 Prusq lietuviq tautos tarybaparei5ke siek! atsiskirti nuo Vokietijos ir prisijungti prie Lietuvos. l92l 11 11 Steigiamasis Seimas prieme nutarim4 prijungti prie Lietuvos valsrybes MaZajE Lietuv4 autonomijos teisemis. Thdiau Versalio sutartis, nustadiusi Europos valsrybiq sienas po Pirmojo pasaulinio karo, iSskyre Siaures rytq teritorij4 su Klaipeda ir laikinai ji administruoti pavede Prancuzijai, kuri paskyre savo karini komisar4, bet paliko kra^{te sen4 wark4. I5 vokiediq buvo suformuota direktoriia. Lietuviai eme konkuruoti su vokiediais warkydami vidaus reikalus. 1923 Ol09 Siluteje MaLosios Lietuvos gelbejimo komitetas pareiSke, kad perima

vaIdLi4ir iveda ypating4j4 padeti. I kra5t4 iienge civiliai perrengti Lietuvos kariuomenes daliniai. Pranctzai buvo nuginkluoti, sausio 15 lietuviai uZeme K1aiped4. Prancizlja atiauke savo atstovus, o 1923 02 17, Ambasadoriq konferencijos sprendimu, Klaipedos kraitas atiteko Lietuvai, kuri lsipareigojo garantuoti laisv4 tranzit4Nemunu ir kompensuoti Antantes ialims laikino administravimo i3laidas. I ParyLir:rnuryko Lietuvos delegacija, kuri turejo tartis del kraito peremimo. 1924 05 08 Paryiiuje Lietuva, Anglija, Prancuzija, Italija bei Japonija pasiraie Konvencij4, perdavusi de facto Klaipedos krait4 Lietuvai. tdiau kraite nuolat jautesi itampa, nes vietiniq vokiediq teises nebuvo aiikiai apibreitos. Thi leido Vokietijai daryti spaudim4, remti dia provokiSkas jegas. Kaipedos kraito prijungimas, Zinoma, buvo labai svarbus Lietuvai tiek politi3kai, tiek ekonomiSkai. PamaZu kraitas integravosi ! Lietuvos ekonomik4 - didiiausi4 reikimg turejo uostas, nes pa$oejo prelg'ba su uZsieniu. Klaipedos mieste ir kraite buvo steigiamos molq'klos, vietos lietuviai lsijunge ! Lieruvos adminisrravimo sistem4.

Seimq Lieturva (1919-n 926) Kovos del Nepriklausomybes sutrikde desning4

valstybingumo raid4. f919 04 04 Lietuvoje iSrinktas pirmasis prezidentas Antanas Smetona pereme dali Lietuvos Thrybos funkcijq. Pagal 1919 11 20 priimt4 Seimo rinkimq istatym4 rinkimq teisq gavo 21 metq

'tL-

Al e kso nd ra s St u lg

sulaukusieji abiejq lydiq piliediai. Rinkimai numatyti lygts, slapti, tiesioginiai ir visuotiniai, taigi atitiko formaliuosius demokratijos standartus. Kandidatus i Seim4 keldavo politines partijos, tautinds maiumos ir pavieniai asmenys. 1920 balandLio 14-16 ivykusiuose rinkimuose i Steigiam4ji Seim4 daugum4 laimejo krikidionys demokratai. Jq pergalg ieme tai. kad daugum4 Lietuvos gyventojq sudare kaimo katalikai. I Seim4 taip pat pateko Lietuvos valstiediq s4jungos ir Socialistq liaudininkq bei socialdemokratq atstovai. Salies prezidentu tapo Aleksandras Stulginskis (Q Prezidentai). Jis pereme laikinojo

prezidento Smetonos funkcijas. f920 05 15 Seimas paskelbe Lietuv4 demokratine respublika. Kaunas

Prezidentas Kazys Grinius, Vyriousybes narioi it Klaipedos miesto otstavoi su SeStojo pulko korininkais Kloipddoje "ffi,,

ffi,

i n s ki s

(1

926)

LI ETUVOS N EPRI KLAUSOMYBE tapo laikin4ja sostine, valsrybe turejo savo simbolik4

(Q

Valstybis simboliai). Salies

Ministru Pirmininku

1920 0619 tapo dr. Kazys Grinius. Pagrindinis nauiojo Seimo rtpestis buvo organizuoti kralto Wnybq. Laisves kovoms pasibaigus, strateginiai vidaus politikos tikslai buvo: lvykd1'ti Zemes ukio reformE, ivesti savo valiut4, parengti konstitucijE, sukurti Svietimo sistem4. Lietuva turejo tapti vakarietiSka valsrybe. Lietuva iSliko agrarine Salimi, nes jos daugum4 sudare kaimo gyventojai (76 Vo). Laikinoji sostind Kaunas per tarpukario laikotarpi iSaugo nuo 70 iki 154 ttkst. gyventojq. Zemts [kio reformos ideja gime dar )O( a. pradi..,ji tapo dar aktualesne, karo metais atsiradus dideliam kiekiui beiemiq, karo pabegeliq, maiaLemiqvalstiediq, apleistq dvarq. 80 % ukininkq valde tik 25 o/o visos Zemes. 36 Vo i,emes turejo bajorq

kilmes dvarininkai, kuriq didiiuma buvo nusiteikg prolenki5kai. 1922 03 22 Zemes reformos istatymas numate privadius Zemes plotus, didesnius nei 80 ha, ir miSkus, didesnius kaip 25 ha, nusavinti ir priskirti valstybes iemiq fondui. Sios Zemes buvo paskirstytos i5 karo grliusiems savanoriams, maLaLemiams ir beZemiams valstiediams. Thip pat nutarta panaikinti ganyklas, kaimus suskirstyti vienkiemiais. Sios priemones (jos neapeme Klaipedos ir Vilniaus kraStrj padejo sustipreti ukininkams ir sudare sElygas toliau pletotis ekonomikai. Reformuoj ant Zemes uk! buvo pasirinktas Danijos modelis - orientuotasi ! mesos ir pieno gamyb4 eksportui. Tuo pagrindu kirresi Salies pramone. Didelis darbas buvo Lietuvos valstybes konstitucijos priemimas 1922 0B 01. Lietuva buvo skelbiama demokratine respublika, kurioje suverenind vaJdLia priklauso tautai, aukidiausia valdymo institucija - Seimas, rykdomoji valdZia - Seimo renkamas prezidentas ir ministrq kabinetas. Jau nuo 1919 buvo steigiamos pradZios ir vidurines molcyklos. I5 pradiiq lsteigta mazdaugtukstantis pradiios ir 40 viduriniq mokykhl. Iq skaidius velesniais metais spardiai augo. eia susidurta ir su mokltojq kvalifikacijos kelimo sunkumais, nes trirko asmenq, turindiq aukdt4jiiSsilavinim4, o mokitojq kursus baigg asmenys dalnu neturejo patirries. Thi buvo iSsprgsta atidarius universitetE Kaune ir io aukletiniams 3-iojo delimtmedio pabaigoje pradejus dirbti mokyklose. Nuo pat pradLiqplanuota atkurti \rilniaus universitet4, o Vilniq uZemus lenkams, nuo 1920 Kaune prad€jo darb4Aukitieji kursai, 1922 reformuoti !Lietuvos universitet4 kuriam 1930 suteiktas Vytauto DidZiojo vardas (Q Miestai). Destytojai buvo i5 Rusijos sugrlZE lietuviq mokslininkai, dalis jq

5tetgtamo|osetmoouoarymosftoune(ry2uu5

t5). HtrmoleeileleKounoKuntgqsemtna-

rijos rektorius Jonos Matiulis-Moironis, Lietuvos stoiiatikiq metrcpolitos ftvos Elevfecijus, Lietuvos vyriausiasis robinos Becas Sapiro

mokslo laipsnius buvo igijg Vokietijoje. tJniversitetas kvietesi ir mokslininkus kitataudius - Sveicarus, vokiedius, rusq emigrantus, nutraukusius ry5ius su sovietais. Jie reikSmingai padejo pletoti Salies moksl4. Tiedio-

jo-kewirtojo de5imtmedio sanduroje atejo jaunqjq mokslininkq karta, propagavusi europietiSkus studijq modelius. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dauguma jq pasitrauke !Vakarus. Reiklmingas buvo nacionalines valiutos - lito lvedimas. Nuvertejg seni rusi5ki ir voki5ki pinigai sudare daug problemq tiek gyventojams, tiek Salies administracijai. Lietuvos piniginis vienetas - litas buvo padengtas auksu (0,150462 gramq gryno aukso) ir ivestas 1922 0816 istarymu (aplwartoje nuo 1922 09 25).Lito kurs4 nustatydavo Finansq ministerija lygindama su ostmarkdmis. Auksas, gautas pagal Thikos sutarti su Rusija (3 mln. aukso rubliq prilygo 15 mln. litrf , garantavo lito stabilum4. Svarbiausias siekis buvo tarptautinis Lietuvos pripaZinimas. Pirmosios Lietuv4 pripaZino Vokietija ir Sovietq Rusija, tadiau Vakarq valsrybes (Prancuzija, Jungtine Karalyste, Olandija ir kitos) neskubejo pripaLinti 6ali de jure. Baltijos Salys kreip€si ! Tautq S4jrrgE, lsteigt4 I9l9 06 28 tarptautiniams sanrykiams reguliuoti ir taikai pasaulyje palaikyti, praiydamos narystes dar I92}-aisiais, bet buvo priimtos tik po metq. Lietuva pilnateise Thutq S4jungos nare rapo 1921 09 22. Nuo tada jai atsivere didesnes tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Atgimusi Lietuvos valstybe neaprepe visos buvusios istorines lietuviq gyyenamos teritorijos. Siaurine jos siena su Lawija buvo sureguliuota 1921 (tada Lietuva atgavo nuo LDK laikq jai priklausiusi4 Palangf . Prijungus Klaipedos kraitE, ai5ki tapo 85

it-AlS TYB

i.

li

i r-:-nr:r-:

<,-

i= l.i :ii::.* s ::: ; i;,-l * i:ed

i

!

t

Naujus rinkimus 1926 gegrtes 8-10 laimejo kairieii - valstiediai liaudininkai ir socialdemokratai. 1926 06 08 prezidentu buvo i5rinktas liaudininkas Kazys Grinius, o ministru pirmininku - Mykolas SleZevidius.

Autoritarinis reiimas Lietuvoje (1926-1e4O)

lierius lustinas Zubrickas,Teisingumo ministras Liudas Norciko, Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas, Svietimo ministras JuozasTAbefis, vidaus reikalq ministras Eli-

ziejus Draugelis. Antroje eikje: Ministtq kobinetovedejasTadas Petkevitius, susisiekimo ministrasVoldemorcs

Carneckis, Kroito opsaugos ministns majorus Antanas Merl
Finansq, prekybos il prcmonesviceministrcs

Jonos Dobkeviiius, Ministras be portfelio

gudq reikalams Juozapas Varonko

vakarind siena su Vokietija. Rltuose ir pietuose tarp Lenkijos uZgrobtq Lietuvos iemiq ir mrlsq valstybes buvo vadinamoji demarkacine linija. Oficialiaisiais 1923 duomenimis, Salyje, kurios plotas 55 670krrP, be Vilniaus ir Klaipedos kraitr5 g)rveno 2 028 970 imonds, i3 jq 84 %o sudardlietuviai. tutines maiumos lgijo kulturinq autonomij4- galimybg molqytis gimr4ja kalba, steigti draugijas, s4jungas ir t. t. (Q Qtuentojai). Seimq Lietuva - tai buvo partines konkurencijos del politines valdZios laikotarpis. Krikldionys demokratai, sudarydami Seime daugumq, vis delto vieni negalejo iSrinkti prezidento ir suformuoti vyriausyb€s. Opozicijoje esantys socialdemokratai ir valstiediai liaudininkai nepasitikejo prezidentu, Lrikldioniq demokratq partijos atstovu Stulginskiu ir Ernesto Galvanausko vyriausybe (kabinetas sudarytas 1923 02 22). D€l 5iq nesutarimq pirm4j! Seim4 apeme l
Thutininkq ir krikidioniq demokran+ paramE uhigarantavusi karininkq grupuote 1926 t217 ivykde karini perversmA - lsiverZe ! Seim4 ir ji iSvaike. Prezidentas ir vyriausybe buvo nu5alinti. Prezidentu paskelbtas Smetona, premjeru - Voldemaras. Thdiau Seimas dar veike lkt 1927 balandZio, kai Smetona ji paleido. Kitas Seimas buvo iSrinktas tik 1936. Po perversmo daugiau kaip Simtas asmenq apkaltinti antivalsrybine veikla ir suimti (dauguma jq buvo komunistai), keturiems ivykdyta mirties bausme. 1928 paskelbta nauja Konstitucija. Nauja joje buvo tai, kad dabar Seimas iau nebebuvo vienintelis tautos valios reiSkejas. Prezidento institucija prakti5kai tapo nuo Seimo nepriklausoma. I5siplete jo teises - dabar jis galejo leisti lstatymus tarp Seimo sesijq ar Seim4 paleidus, ryriausybei jau nereikejo Seimo pasitikejimo. Tai buvo akivaizdus demokratijos suvariymai. ISsiskyrus tautininkq lyderiq Smetonos ir Voldemaro keliams, 1929 09 19 Voldemaro ministrq kabinetas buvo paleistas, o jis pats iStremtas ! Platelius. Ministru Pirmininku tapo Juozas Tirbelis, Sias pareigas ejgs iki 1938. Kra^ite lsivyravo autoritarinis politinis reZimas. 1938 02 lt priimta Konstitucija suteike prezidentui istan'mq leidimo teisg, jam tapo atsakinga vyriausybe, jis galejo Saukti Seim4 ir ji paleisti. Nuo 1933 prezidentx turejo Thutos Vado titul4. Ideologine prezidento ir valdandiosios partijos doktrina tapo tautos vienybes ideja, kuria teisintas 1926-qjqgruodZio perversmas ir demokratijos suvarZymai. Sl ideja pirmiausia reiSke paklusnum4 centrinei vddLiai. Thi suteikd pagrind4 sovietinei istoriografijai lvardyd Smetonos reLim4 kaip falistini. I5 dkrqjq tuometine Lietuvos politine sanwarka buvo panalesne i jos kaimyniq Lawijos ir Lenkijos sanwark4, kur autoritarinis reZimas nevirto faSizmu, o ne ! Italijos ar hitlerines Vokietijos. Kewirtojo delimtmedio pabaigoje, pablogejus Europos politiniam klimatui, Lietuvoje imtasi tam tikrq demokratizavimo priemoniq, bet tai Salies vidaus gyvenimui didesnio poveikio neturejo. Siuo laikotarpiu Lietuvos bendradarbiavimas su gretimomis valstybemis -I-atsrt1a, Estija ir su Vakarq

LI ETUVOS N

E

PR] KLAUSOMYBE

tapo glaudesnis. 1934 sudaryta tri5ale Lietuvos, Lawijos ir Estijos sutartis Baltijos santarui,kuria numatyta glaudZiai bendradarbiauti tarpusaryje ir su kitomis valsrybemis. Lenkija stengesi priversti Lietuv4 ui.megzti diplomatinius santykius, tadiau Lietuva sudaryti bet kokias oficialias sutartis atsisake, nes tai bttq suvokta kaip jos silpnumx.1927 Zenevos konferencijoje, Lenkijos reikalavimu, Thutq S4junga apkaltino Lietuv4 trukdant susisiekimq pasienyje, tadiau 1931 Lietuv4 iSteisino Hagos tribunolas. 1938 Lenkija, naudodamasi Lietuvos pasienyje lvykusiu incidenSalimis

-

tu, ultimatyviai pareikalav o uLmegzti diplomatinius santykius, kartu sutelkdama prie Lietuvos sienos savo karines paj€gas. Vakarq 5alys, nors ir pripaZino lenkq ambicijas esant per dideles, ragino Lietuv4 pradeti dereris su Lenkiia. Vokietija dia turejo savr4 tikslq - kilus lietuviq ir lenkq konfliktui, rengesi uZimti Klaipedos krait4 ir Zemaitij4iki Dubysos. Tokiomis aplin\ybemis Lietuva negalejo atsispirti jai daromam spaudimui ir 1938 03 19 santykius rLmezge. Lietuvos diplomatai pareiSke, kad tai daroma, nusilenkiant jegai, bet ne tiesai. Ir paskui Lietuvos bei Lenkijos sanrykiai iSliko 5alti, nors ir buvo pasiralytos kelios sutartys. Su Vokietija iSliko normalus sanrykiai iki Adolfo Hitlerio ate j imo i v aldLia | 9 3 3 . Kew irtaj ame de5 imtmetyj e sanrykiai su Vokietija atialo, nes vel i5kilo Klaipedos kraito problema - Hitleris sieke perZitreti Versalio sutarti ir prijungti-Klaiped4 prie Vokietijos. Klaip€dos direktorijos pirmininkas Oto Bioderis (Otto Bottcher) jau beveik nesiskaite su Lietuvos vafdLia, save laike labiau pavaldZiu Vokietijai. L932 gubernatorius j! atleido, o kai Klaipedos seimelis iSrei5ke nepasitikejim4 naujai paskirtu ! 5i post4lietuviu Erdmonu Simonaidiu, buvo paleistas ir Seimelis. ValdZiq santyki Klaipedos kralte galiausiai teko aiSkintis Hagos teisme. Sis pripaZino, kad nepaklusnus Direktorijos pirmininkas Prezidentos Antanas Smetono stebi kariuomenes paradq Koune

(1

930 09 08)

buvo atleistas teisetai, nors Seimelio paleidim4laike neteis6tu. Hagos teismo sprendimas, kaip ir gindo su lenkais arveju, padidino Lietuvos autoritet4. Vokietija spaude Lietuv4 ir ekonomiSkai - apribojo prekybos apimti. Lietuvos eksportui teko persiorientuoti i Jungting KaralystE. Sanrykiai su Vokietija dar labiau paaitrejo, Klaipedoje susikfrus dviem faiistines pakraipos politinems partijoms ir vokiediams pradejus rengti s4moksl4, kurio tikslas buvo atpleiti Klaipedos krait4 nuo Lietuvos. S4mokslas buvo atskleistas, 4 asmenys 1934 03 26 nubausti mirtimi, dar 84 pateko !kalejimq. Thi sukele nepasitenkinimo audr4

Vokietijoje. Lietuva mai3tininkus amnestavo, itampa laikinai atslugo, bet po to, kai 1938 Vokietija prisijunge Austrij4 ir okupavo eekoslovakij4, padetis tapo kritiSka. 1939 03 20 Vokietija iteike Lietuvai ultimatum4, kuriuo nedviprasmi5kai reikala uta gr 4Linti KlaipedE, prieiingu aweju grasinta karine invazija. Po dviejq dienq Lietuva buvo priversta 5! reikalavim4 lvykdi.ti. Vokietija pazadejo neremti prie5 Lietuv4 nukreiptos trediosios jegos - 5io paiado ji nelrykde, nes 1939 08 23 sudare slapt4 sutarti su Sovietq S4junga del ltakos sferq - Molotovo ir Ribentropo pakt4, kuriuo Lietuvos teritorij a priskirta Vokietij os interesq sferai, o Latvijos ir Estijos teritorija atiteko sovietams. Netekusi Klaipedos, Lietuva patyre didiiul! nuostol! - ten buvo sutelktas treddalis ialies pramones, jau nekalbant apie Klaipedos uosto svarb4. Lietuvai teko rlpintis Klaipedos kra^ito pabegeliais, jq buvo per 10 ttlst. Per Vokietijos ir Lenkijos kar4 Lietuva laikesi neutraliteto, atsisake vokiediq siulymo pulti Lenkijos okupuot4 Vilniaus kra5t4 ir net priglaude lenkq pabegelius - apie 14 trlkst. kariq ir civiliq. Iki 1939 Lietuvos ir SSRS santykiai remesi minetomis 1920 ir 1925 suartimis. Thdiau Molotovo ir fubentropo paktas ir paskui lrykdyta Lenkijos

'.',ii.--!J":-=::. iiir:llir:+r.: i-.i::i:v..;=::::,-il;lr:i:c,.i:j:: okupacija i$ esmes pakeite jegq sanryk! regione . Pagal naqa,7939 09 28 sutarti su Vokietija Sovietq S4junga uZleido jai teritorijas ! rytus nuo Vyslos, o Vokietija sutiko, kad Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos ialys, patektq i sovietq ltakos sfer4. Tq padi4 dien4 (rugsejo 28) sovietai primet€ Estijai, o spalio 5 -Lawijai savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurias lgijo teisg ivesti ! Sias Baltijos Salis savo karinius dalinius - po 25-30 tukst. kariq. Su Lietuva derybos truko savaitE, ir 1939 10 10 Lietuva irgi buvo priversta pasiraSyti analogi5k4 sutart!, pagal kuri4 jos teritorijoje buvo dislokuojami sovietq daliniai - 20 tukst. kariq, vdliau jq skaidius augo. Mainais Josifas Stalinas iaddjo, neva laikantis 1920 taikos sutarties, perduoti Lietuvai Vilniaus miestarsu2l5 ttkst. glruentojq ir ketvirtadal! Vilniaus kralto -7000 km2. Lietuvos gyventojq skaidius iSaugo iki 2,8 mln. 1939 10 28 Lietuvos kariuomene iZenge !Vilniq, kuriame, ilugus Lenkijai, jau kelias savaites Seimininkavo Raudonoji armija.

Nepri kla usomybes neteki mas 1939 It 2l pradejo darb4 paskutin€ Lietuvos Vyriausybe (Ministras Pirmininkas Antanas Merkys), Ko ri u

omenes parado s Vilni uje (1 939)

kuri4, be tautininkq, sudard valstiediq liaudininkq ir krikidioniq demokratq atstovai. Kariuomenes vadu tapo gen. Vincas Vitkauskas, pakeitgs gen. Stasi Ra5tiki. Raudonosios armijos daliniams lsikurus Lietuvoje, pradejo akr)'viau veikti sovietq remiami vietiniai komunistai - organizavo trumpalaikius streikus ir pan., nors surengti platesnio masto akcijq jiems neparyko. Pradeti svarsryti tolesniq veiksmq planai, jeigu Lietuv4 okupuotq sovietai. Lietuvai ypad kele nerim4 sovietq karas su suomiais 1939 Liem4. 1940 vasari nusprgsta agresijos aweju sudaryti vyriausybE uZsienyje. GeguZes menes! nutarta okupantams prieSintis ginklu, prezidentui ir ryriausybei pasitraukti iKudirkos Naumiesti ir i5 ten vadovauti pasiprieSinimui, blogiausiu aweju - pasitraukti i Vokietij4. Sis planas nebuvo ivykdytas, nes lemiamu momentu prezidentas Smetona savo ketinimq atsisake. SSRS pralaimejus kar4 Suomijoje ir Vokietijai kariaujant Vakarq fronte, sovietq ivilgsnis vel nukrypo ! Baltijos 5alis. Dabar jie jau emesi awiro grasinimo politikos. 1940 05 25 Sovietq S4junga apkaltino Lietuv4, neva ji kesinasi ! raudonarmiediq nuosarybE. BirZelio 14 d. Lietuvai buvo iteiktas SSRS ultimatumas - Uhienio reikalq ministrui Juozui Urbiiui ji

Sovietq kariuomene kerta Lietuvos sienq (l 940 06 | 5)

uZsienio reikalq ministras Viadeslavas Molotovas. UItimatume reikalauta patraukti teisman ,,tiesioginius provokacij q priei Raudo n4j4 armij4 organizatorius", sudaryti naujE prosovietinE r,yriausybg ir leisti dislokuoti Lietuvoj e neribot4 sovietines kariuomenes skaidiq. 1940 0614 ultimatumas aptartas, dauguma ministrq pripaiino, kad prielintis beprasmiSka, ir kitE dien4, birielio 15,7.00 val. ryto Lietuva patenkino visus SSRS ultimatumo reikalavimus. Nauj4 vyriausybg sudare generolai Raitikis ir Vitkauskas. Sovietai parei5ke protest4 ir nurod6, kad del naujos vyriausybes sudeties tels tartis su Maskvos igaliotiniuVladimiru Dekanozovu. Thi reiSke, kad Lietuva visi5kai prarado suverenum4. Suiinojgs apie planuojam4 Dekanozovo awykim4 Smetona nusprende skubiai pdikti Lietuv4, savo pavaduotoju pasltFrEs M.tki. BirZelio 15, kai sovietq kariuomend (15 divizijq) jauLenge !Salies miestus, o Smetona ne-

kliudomas kirto Lietuvos ir Vokietijos sien4, Dekanozovas affyko ! Lietuv4. BirZelio 19 sovietq kariuomene uZeme ir UZnemung, kuri pagal1939 09 28 sutart! priklause Vokietijos itakos sferai - Vokietija veliau 5i4 reritorij4 perleido sovietams ui.35,5 mln. markiq kompensacij4. Lietuvos Vyriausybe buvo priversta paskelbti Salies visuomeng ir Vakarq Salis ldaidinanti parei5kim4 apie neva savanoriSkq Lietuvos kreipim4si i SSRS. 1940 0616 panaiiai buvo okupuota Lawija ir Estija. BirZelio 17 Merlcys patvirtino Dekanozovo suformuot4

Vyriausybg: Ministru Pirmininku tapo Justas Paleckis. Toks paslcyrimas prieltaravo Lietuvos Konstitucij ai (laikinai einantis Prezidento pareigas neturejo teises

skirti Ministro Pirmininko). BirZelio 19 Merkys atsistatydino i5 Prezidento pareigq ir jas pereme Paleckis, kuris Ministru Pirmininku ir UZsienio reikalq ministru paslqyre raiy'tojq Vinc4 IGevg-Mickevidiq. Vyriausybes nariais tapo komunistai - Vidaus reikaltl ministru - Medislovas Gedvilas ir Saugumo departamento direktoriumi - Antanas Sniedkus. Tuojau pat atsirado pirmieji,,liaudies prieIai", piliediq persekiojimai tapo normaliu rei5kiniu. Pradetos naikinti Lietuvos valstybines institucijos ir kuriamos sovietines. Komunistai tapo vienintele teiseta politine jega. Thutininkq ir kitos partijos buvo uZdraustos, liepos men. uZdaryta ir nekomunistine spauda. Lietuvos Vyriausybe praktiSkai buvo neveikli. Suvokgs tikr4 padeti, i5 Ministro Pirmininko ir UZsienio reikalq ministro pareigq netrukus atsistatydino Kreve-Mickevidius. Dekanozovo reikalavimu, pagal sovietin! model! buvo paskelbti Seimo rinkimai. Visose Baltijos Salyse naujqjq seimq posediiai prasidejo tuo padiu metu, 1940 07 21, ir ,,svarste" tuos padius

- istojimo iSSRS, Zem6s, pramonds

lmoniq ir

bankq nacionalizavimo klausimus. 1940 08 03 SSRS Aukidiausiosios Thrybos sprendimu Lietuva tapo 14qi a sovietine respublika. Lietuvoje prasidejo sovietines okupacijos laikotarpis (Q Atgimima). Pouilas Lasinskas

89

LITUANICOS SKRYDIS PER

Steponas Darius (susitrumpings antr4j4 tevo pavardg (Dara5ius) ir pasivadings Dariumi) su Stasiu Girskiu susipaZino 1927 I-1*Y.7932 pavasar!jis pasitle Girskiui drauge itig)'ti tinkam4lektuv4 ir skristi per Atlant4 i5 Niujorko ! Kaun4. Stasys sutiko. Tq padiq metq birZel! Darius ji supaZindino su Petru

ir Sis pasitle Girskiui susilietuvinti pavardg. Thip Girskis tapo Girenu. Savo sumanymui iglruendinti 1932 06 18 Darius ir Girenas, sudejg po lygiai pinigq ir iSleidE bemaz visas savo santaupas, ut 3200 doleriq i5 Polvokio oro uosto bendroves lsigijo Seiiaviet!lektuv4 Bellanca Pacemaker CH-300. Tadiau, norint parengti ji transatlantiniam skrydZiui, reikejo dar apie 3000 doleriq, o ju, lakunai neturejo. Thda jie kreipesi i lietuviq bendruomenq. t932 07 11 laikraldiuose Draugas ir Naujienos Darius ir Girenas paskelbe kreipimqpi, kuriame iSd6ste skrydZio tiksl4: ,,Lietuviq tauta laukia i5 savo sunq ir dr4sesniq Lygir+. Brltinai reikia ir jos stnums prisid€ti prie bendrojo darbo - tirti dar mtzai Zinomas iiemiq Atlantiko vandenyno oro sroves. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada stengiamasi oras panaudoti Zmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu t4 darb4 garbingai atlikti. Dar niekas nera tiesiai, nenusileisdamas, nuskridEs i5 Amerikos !Lietuv4. Tad mes esame pasiryLgtai atlikti [...]". Liepos 13 eikagoje, Lietuvos Jurgela,

ko nsul ate rykus iame

lvairiq

or

ganizrcrjts,

sp

audo

s

atstovLl ir visuomenes veikejq susirinkime, buvo i5-

rinktas skrydZio per Atlant4 organizavimo komitetas ir isteigtas fondas skridimo remejq aukoms rinkti. LeSos buvo renkamos per lietuviq bendruomendms rengiamas aviacijos Sventes. Per jas kartu su kitais lietuviais lakunais Girenas demonstravo aukdtojo pilotaZo figirras, o Darius skraidino remejus. Tokios Sventds surengtos eikagoje, Keno5oje, Skrantone, Filadelfijoje, Baltimorej e, Lindene, Vusteryj e, Bostone, Broktone,

Vilks Bare, Pitsburge, Klivlende, Brukline ir Detroite. Per aviacijos Sventes bei lvairias vakarones, taip pat renkant asmenines aukas, surinkta apie 4200 doleriq.

UZ juos 1933 pradLioje lektuvas buvo patobulintas: pagaminti nauji ilgesni sparnai, lrengti papildomi benzino ir tepalo bakai, pakeisti vaZiuokles guminiai amortizatoriai, uZdeti nauji ratai su lygaus pavirliaus

padangomis, imontuotas naujas galingesnis 9 cilindrq 365 AI variklis, korpusas aptrauktas nauja danga. Balan&io 24 rekonstruotas ldktuvas buvo iSbandpas. 1933 05 06 eikagos Midvejaus oro uoste ivyko

Lituanicos vardu pavadinto lektuvo krikltynos, jo p"siiiureti susirinko nemaZas btrys tautiediq.

Darius

i

Kalvaiiiu

Girdnas lietuvitt buryje pile ,,Lituanicos" su Lietuvos konsutu 3kagoie Antonu (1

933)

Skristi iKaun4 Lituanica i5 Niujorko Benneto aerodromo pakilo 1933 07 15, 6 val.24 min. Per' krautas lektuvas, sunkiai atsipleSdamas nuo Zemds, pradejo istorin!skrydi !Lietuvq. Prie5 tai Darius ir Girenas surale savod5k4 testament4 Mes skrisime I Lietuu4. Laktnai jame rale: ,,1...) Lituanicoslaimdji' mas tegu sustiPrina jaunqjq Lietuvos sirnq dvasi4 ir ikvepia juos naujiems Zygiams. t...1 Tad 5! savo skridim4 skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva. [...]". TLIdia Lituanica svere 1209 kg, o visiSkai parengta skrydZiui, lskaitant ir laktnq svor!, 3764,8 kg. Degalais laktnai buvo apsiruping44 valandoms 30 min. Jq turejo pakakti ne dk numatFtiems 7186 skridimo kilometrams, bet ir dar 800 km tam awejui, jeigu kelyje kilusi audra ar stiprus vejai priverstq lektuv4 nukrypti nuo numar)'to kurso. Laktnai planavo skristi marlrutu Niujorkas-Niufaundlendas -Atlanto vandenynas-Airij a-Londonas-Amsterdamas-Svinemiunde-Karaliaudius-Kaunas. Del blogq oro s4lygq ties Airija laktnai pasuko ! Siaurg ir per Skotij4 bei Siaures jur4 pasieke Vokietij4. [veikusi 64II km atstum4 (i] viso - 7058 km, nes teko aplenkti audras) ir be nusileidimo ore i$buvusi 37 val.11 min., Lituanica liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) Vokietijoje, netoli Soldino (dabar Lenkija, MysliboZas), patyrd katastrof4. Kiiudydamas puiq vir$1nes, lektuvas suduZo, abu lakunai Zuvo. Iki Kauno buvo likg maZdaug 650 kilometrq. Kaune lakunq laukusi apie 25 tukst. Zmoniq minia

jq nesulauke. Lakunams i,ul'us, Lietuvos aeroklubas paskelbe 30 dienq tautos gedul4. Lietuvoje prie daugelio namq penkias dienas kabojo veliavos, perri$tos juodais gedulo kaspinais. 1933 07 17 vyriausybe Dariq ir Giren4 paskelbe lietuviq tautos didvyriais ir po mirties abu apdovanojo Vydio kqdiaus V laipsnio ordinais, Lietuvos 91.

ir Lietuvos skautq sqjungos ordinais. Liepos 18 ir 19 neveike visi Kauno kino teatrai, kavinese ir restoranuose tomis dienomis negrojo orkestrai. Lakunq kunai ! Kaun4 buvo pargabenti liepos 19. Laidotuviq diena, liepos 20-oji, buvo paskelbta nedarbo diena, kad visi norintieji galetq dallvauti tautos gedulo iSkilmese. Laidotuvese dallvavo daugiau kaip 60 tukst. imoniq - daugiau nei puse tuometinio Kauno gyventojq. Per Lietuvos pasiuntinybes uZuojautas Lietuvos Vyriausybei pareiSke daugelis valsrybiq: JA{ Vokietija, Sovietq S4junga, Lawija, Estija, Suomija, Svedija, Belgija, DidZioji Britanija, Pranctzija, Italij a, eekoslovakij a, Vengrij a, Rumunij a, Ispanij a, Lenkija, Paragvajus, Kuba ir kt. Lakunq karstai buvo pastaq,"ti Vy'tauto prospekte esandiq kapiniq medineje koplycioje. Liepos 21 eikagoje Pirmojo pasaulinio karo dallviai surenge simbolines lakunq laidotuves, ! kurias susirinko keli tukstandiai lietuviq. 1933 07 23 naktiZuvusiqjq kunai buvo perve/ti DidZiojo universiteto Medicinos fakulteto Vy,tauto ! rtmus ir po to, atlikus teismo ekspertizg, balzamuoti. Jie buvo iSkilmingai palaidoti 1937 11 01 Kauno kapinese pagal architekto Vytauto Landsbergio-Zemkalnio projekt4 pastat)'tame mauzoliejuje, kuriame balzamuoti lakunq palaikai buvo saugomi iki 1940. Tadiau 1940 1217 )qpalaikai saugumo sumetimais vel sugr4Zinami !Medicinos fakulteto koplydi4, o veliau paslepti 5iq rrlmq rrlsyje. Tik 1964 08 10-14, jq palaikai, juos vel pakartotinai iStyrus ir pawirtinus 1933 atliktos medicinines ekspertizes iSvadas, buvo palaidoti Kauno Aukstqjq Saniiq kariq kapinese. 1968 ten pastag,'tas skulptoriaus V1'tauto Madiuikos ir architektq Algimanto bei Vytauto Nasr.ydiq sukurtas antkapinis paminklas. Sauliq s4jungos Lvaigpdts

ft *.,

** $&

Jau per lakunq laidotuves pradeta rupintis Lietuvos didryriq lamZinimu. 1933 07 19 viena Aleksoto

gawiq pavadinta Dariaus ir Gireno vardu. Vl.tauto DidZiojo karo muziejuje lrengta ekspozicija skrydZiui atminti, 1935 eikagoje, Marketo (Marquette) parko rajone, pastat)tas JAV gyvenandio architekto Ch. B. Koncevidiaus suprojektuotas paminklas. Laktnq Zuvimo vietoje, 99 metams iSsinuomotame Zemes sklype, 1936 atidengtas paminklas, sukurtas pagal V1,.tauto Landsbergio-Zemkalnio proj ekt4, ir pastag,'tas koplpstulpi s. | 9 43 Anyki diuose, Puntuko akmenyje, skulptorius Bronius Pundzius, slepdamasis nuo hitlerininkq, i5kale lakunq bareljefus ir dal! testamento teksto. 1958 pastatl-tas paminklas Niujorke, o I971, - Beverly Sotr., Indianos valstijoje. Aviacijos veteranq, Kauno lakrlnq ir visuomenes pastangomis 1990 lakunq Zuvimo vietoje pastatytoje kleteleje irengtas nedidelis muziejus ir pastarytas koplytstulpis. Dr4siqjq lakunq legendinio skrydZio 60-mediui pamineti 1993 07 17 buvo pastaq.tas paminklas Kaune,,\Zuolyne. Jo projekt4 dar prieS kar4 buvo suk[rgs skulptorius Pundzius. Apie Dariq ir Giren4 leidZiamos knygos, kuriami jubiliejiniai medaliai ir monetos, dokumentiniai ir meniniai filmai, jq vardu vadinamos aukStojo pilotaZo varZybos. Kauno oro uostui suteiktas Dariaus ir Gireno vardas. 1993 isteigtas Dariaus ir Gireno medalis, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanoja imones, nusipelniusius Lietuvos aviacijai. Lakrlnq vardais pavadinta nemaZai Lietuvos mokyklq bei du Lietuvos oro linijq Boing modelio lektuvai. Jonas Vaitenonis Darious ir Gircno bidotuviq procesijo Koune (1933 07 20)

GENOCIDAS IR

-l''.:.\

Pirmoji sovietq okupacija I 9 40 vxar4prasidej us Sovietq S4j un gos okupacijai, Lietuva ilgam prarado valsrybingum4 (Q Lietuuos Neprik lausomy be) . Sovietq valdi.ia, noredama lsiwirtinti okupuotame kraite, buvo i5 anksto numadiusi visuomen€s dal!. Dar likviduoti politiSkai "k ryie iki okupacijos Sovietq S4jungos saugumo struktlros sekdavo Lietuvos politikus, visuomen€s ir kulturos veikejus, sudarinejo 5iq asmenq s4ra5us, uZvesdavo jiems atskiras bylas. Represijos priel buvusios nepriklausomos valstybes piliedius, jq areltai, lkalinimas, kankinimai bei tremimai turejo silpninti visuomends prieiinim4si sovietq valdZiai ir jos rykdomai kra5to perwarkai. Okupantai be jokio pasigail€jimo kovojo su,,liaudies prie5ais", trukdandiais kra^{te kurti nauj qj 4 sanwarkq.,,Liaudies prie5u",,,buoZe",,,nacionalistu" galejo brlti pavadintas kiekvienas, kuris pasirodydavo itartinas okupacines valdZios pareigrlnams. Lietuvos giruentojq genocido politikai igyvendinti buvo pasitelktas saugumas. fkorporavus Lietuvos Respublik4 ! Sovietq S4jung4, imtasi kurti ir nauj4 represin! aparat4. Sovietq S4jungos Vidaus reikalq liaudies komisariatas (NKVD) Lietuvoje ikrlre savo filialq- Lietuvos SSR NKVD. 1941 kovo prudLioje Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietq S4jungoje, saugumas buvo atskirtas nuo Vdaus reikalq liaudies komisariato ir tapo Valsrybes saugumo liaudies komisariatu (NKGB). Nepraejus ne menesiui nuo Sovietq Sqiungos kariuomen€s iiengimo i Lietuvq, prasidejo pirmieji masiniai suemimai. Manoma, kad 1940liepaLsuimta apie 1000 Zmoniq. Thi buvo daugiausiai Lietuvos visuomenes veikejai * buvusiq organizacijqvadovai ir nariai, uidraustq laikraidiq redaktoriai, Zurnalistai, buvg ministrai, karininkai ir t. t. Daug jq buvo suiaudyta arba i5veZta i5 Lietuvos ir nukankinta lageriuose. Kas menes!

94

I

-1 f L *,iL . I i : t,q r iiilr:a i, ir:;li:'-r:=t

i: r: i::

i''l n s erii i e

suemimq mastai pletesi. I94l pradLioje Vilniaus kalejime ikalinta 1000 Zmoniq, o po 4 men.jau buvo 1500 kaliniq. Karo ilvakarese Lietuvos kalejimuose kankinosi 12 t[kst. Zmoniq be tq, kurie jau buvo iIveZti i5 Lietuvos. Daugelis suimtqjq buvo kaltinami pagal garsqji Sovietq Sqjungos baudZiamojo kodekso 58 straipsni - uZ kontrrevoliucing ir antisovietinE veiklq. Lietuviq tautos gpybingum4 meginta pakirsti ir kitais teroro budais. Venas jq - Zmoniq tremimai. Dar 1940 07 17 i5 Lietuvos kartu su Seimomis buvo iStremti buvg aukiti Lietuvos Respublikos pareigunai. Buvgs Lietuvos Ministras Pirmininkas Antanas Merkys su Seima i5veitas ! SaratovE buvgs UZsienio reikalq ministras Juozas Urb5ys - i Thmbov4. Saugumo Zinybos NKVD ir NKGB buvo sudariusios s4raius, kuriuose lralyta per 20 tulst. tremtinq asmenq.

l94I 06 14 ankstyv4 ryt4 prasidejo masinis Lietuvos g''ventojq tremim"s. Siot Ziaurios akcijos "ykdytojai isiverZdavo i tremiamqjq namus ir, patikring 5eimos sudet! bei padarg krat4, praneidavo, kad vyriau-

nutarimu Seima iSveZama ikite Sovietq S4jungos srit!. I meginandius begti btdavo Saudoma. Nors pagal sudarytas tremimq instrukcijas tremtiniams buvo leidZiama pasiimti iki 100 kg per vis4 jq g'venim4 uZgyvento turto, neretai tremimq r,ykdltojai liepdavo susiruoiti ! tremt! per pusvalandi arba iSgabendavo Zmones kaip stovi, be Siltq drabuZiq ir maisto atsargq. Su tremiamaisiais Ziauriai elgesi ne tik saugumiediai, bet ir jiems talkinE kolaborantai. S! Ziaurum4liudija ir ryrq atskyrimas nuo 5eimq. Jie buvo iSgabenti i lagerius. Manoma, kad birZelio 14-18 d. i5 Lietuvos ! Sibir4 buvo iSveita apie 18 tikst. 500 imoniq. Dauguma Lietuvos glwentojq iuvo nuo neZmoniSkq ffemties sdygq. Juodojo birielio tremtis neaplenke n€ vieno Lietuvos visuomenes sluoksnio, ypad inteligentijos. Buvo i5veZti garsts Lietuvos visuomen€s ir kulturos veikejai, daugiau kaip 1000 Lietuvos mokytojq. 1940-194I sovietinio genocido aukomis tapo per 30 ttkst. Zmoniq, i5 jq beveik 2 tukst. iuvo arba buvo nuZudyti Lietuvoje. Prasidejus Vokietijos ir Sovietq S4jungos karui, daugelis genocido rykdytojq pab€go i Sovietq S4jung4. Kraite lvairiai prieSintasi Sovietq S4jungos okupacijai bei jos vykdomai politikai. PatriotiSkai nusiteikg gyventojai renge ir platino antisovietinio turinio lapelius, Svente Lietuvos Respublikos valstybines, tautines ir religines Sventes, per V€lines puo5e Lietuvos kariq kapus ir kt. Ypad didelio atgarsio susilauke Lietuvos mokytoj q vielai pademonstruotas prieSi5kas nusistatymas okupantq atZvilgiu 1 940 rugpjtdio sybes

GENOCIDAS IR REZISTENCIIA 14-15 Kaune vykusiame mokytojq suvaZiavime, kai jie vieningai vietoj Internacionalo sugiedojo Thutiik4 giesmg

(Q

Valstybes simboliai), Lietuvos gyventojai

l94l 0l 12 rinkimus ! Sovietq AukidiausiEj S 4j ungos 4Taryb4. Visoj e Lietuvoj e kuresi pogrindLio organizacijos. Viena pirmqjq buvo 1940 rugs€1o mdn. Kaune lkurta Laisvosios Lietuvos s4junga, tadiau jau spalio men. saugumui pavyko j4 susekti ir suimti jos narius. Sovietq valdZios pastangos uLgniauLti vis stiprejandias glwentoj q antisovietines nuotaikas nebuvo sekmingos. Karo i5vakarese ipogrintaip pat boikotavo

diniq organizaciju,veikl4 buvo isitraukg per 30 tukst. Zmoniq, kai kur antisovietine rezistencija peraugo ir i partizaning kov4. Del Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo kovojo ir Lietuvos diplomatai.1940liepos men. Lietuvos Respublikos pasiuntiniai Vokietijos, Anglijos, Prancrlzijos, Italijos, Vatikano ir kitq Saliq vyriausybems lteike notas, kuriose aiSkino tikruosius Sovietq S4jungos tikslus Lietuvoje. 1940 ll 17 Berlyne buvo ikurtas Lietuvos aktyvistq frontas (LAF-as), siekgs atkurti Lietuvos NepriklausomybE. V€liau Sios organizacijos Stabai isikure ir Lietuvoje.

Naciq okupacija 4l

vasar4Sovietq S4jungos vieSpatavim4 Lietuvoje pakeite naciq okupacija. IAF-o organizuotas antisovietinis BirZelio sukilimas neiSkovojo Lietuvos 19

Nepriklausomybes. Naciai nepripaZino per sukilim4 sudarytos Lietuvos laikinosios vyriausybes ir suZlugde bet kokias viltis, kad rylatant karui bus atgautas Lietuvos valsrybingumas. Jie planavo dali Pabaltijo g),l/ento-

jq suvokietinti, o daugum4 iSkeldinti i Rytus ir kraIt4 kolonizuoti. Kur kas liudnesnis likimas lauke Lietuvos tautiniq maZumq, ypat. irydt+ir digonq (romq). Okupantq aukomis tapo ir taikfis kaimq gryentojai. Pirmomis karo dienomis uZ du neZinia kur nulautus vokiediq karius buvo sudaudJta 40 taikiq Kretingos ap skri ties Ab li n go s ir Zv aginiqkaimo gywentoj q. Naciai Zude Lietuvos gyventojus, keriydami uZ sovietq partizant4ivykdy.tus teroro aktus. 1942 geguLE Svendioniq apskrityje sovietq partizanams nu5oms kelet4 vokiediq kareiviq, naciai griebesi kerSto akcijos pried nekaltus civilius gyventojus. Spejama, kad jie dia su5aude per 50 Zmoniq. 1944 06 03, kerlijant uZ sovietq partizanq nuZudy.tus kelis vokiediq kareivius, buvo sudegintas Pirdiupiq kaimas. Jo liepsnose sudege arba buvo suSaudyta 119 kaimo gruentojq. I5 viso Lietuvoje

Tremti ni ai Sibi re, Zi moje, pjau na m i |kq

( | 95

1

)

per naciq baudZiam4sias akcijas sunaikintas 21 kaimas. Tirkstandius Lietuvos g,wentojq naciai ikalino ir nuZude Vokietijos kalejimuose ir koncentracijos lageriuose. Manoma, jog koncentracijos lageriuose Zuvo per 6 tukst. lietuviq. Be to, apie7} tukst. Lietuvos gyventojq buvo iSveZta darbams !Vokietij4. Manoma, kad per 5i4 okupacij4 nuZudyta apie 250 tnkst. Lietuvos gyventojq: apie200 tukst. Zydq, 25 tlkst. lenkq, 10-15 ttkst. lietuviq ir 5-8 tukst. kitq taurybiq Zmoniq. Buvo Zlugdomas ir kraSto kulturinis glwenimas. Okupacine vddLia slopino vietos gruentojq tautinE savimong, organizuotai naikino bei grobe kralto kulturos vertybes, Svietimo ir kulturos istaigas sieke paversti kraito vokietinimo, propagandos ir nacionalsocialistines ideologijos skleidimo lrankiais. 1941 rudeni, uZdraudus IAF-4, kra5te pasiprieSinimas okupaciniam naciq reZimui eme stipreti. Lailg.tasi pasyvaus pasiprieiinimo taktikos: vengta provokuoti nacius griebtis priei lietuvius represijq. Lietuviai nestojo i vokiediq valdiios organizuojamus karinius ir sukarintus dalinius; slapstesi, kad nebutq i5veZti priverstiniams darbams !Vokietij4; nevykde Zemes ukio prievoles; pletojo antinacing propagand4 ir agiracij4; stengesi

Zutbtt iSsaugoti kulturos ir Svietimo istaigas;

ir slapste naciq persekiojamus Zmones. Lietuvoje ktresi ir veike slaptos pasiprielinimo organizacijos: Lietuviq frontas, Lietuvos laisves kovotojq s4junga, Lietuviq vienybes s4judis, Lietuvos laisves armija ir kt. Visos tautinio lietuviq pogrindZio organizacijos sieke tq padiq tilalq, t. y. atkurti Lietuvos NepriklausomybQ, tadiau joms sunkiai sekesi sudaryti bendr4 kralto rezistenciniq jegq vadorybg. Nors 1943 11 25 suburtas Vyriausiasis Lietuvos iSlaisvinimo komitetas (WIK-as) Selpe

95

:,t':ri,11'l'l5iiiir. ili:.:-;=':..:.:..:, suvienijo daugum4 lietuviq antinacines rezistencijos dalyviq i vien4 politini centr4 tadiau kai kurios pasiprieSinimo organizacijos nelejo ! WIK-4, o ir susivienijusios varZesi tarpusar,yje del itakos vadovybeje. Svarbq vaidmeni antinacineje rezistencijoje atliko pogrindZio spauda. Slapta ejusiuose laikraidiuose { kisug, Nepriklausonca Lietuua, Laisuis kouotojas ir kituose buvo agituojama priei naciq valdiios paskelbtas Lietuvos glwentojq mobilizacijas, lietuviq SS legiono sudarym4, 5ie laikraldiai taip pat smerke lietuvius iSdavikus ir kolaborantus.

:

Zydtlgenocidas Lietuvos okupacijos laikotarpiai, ypad naciq okupacijos laikotarpis, paliete dia gyvenusius Zydus, kuriq skaidius prieS okupacij4 sieke apie kewirti milijono. Si tautine may'uma pirmoji pajuto Lietuvos valstybingumo praradim4. Istoriografija Lietuvos Zydq naikinim4 suskirste ! tris periodus - pirmasis nuo I94l 05 22 rkl 1941. 12 01. Antrasis nuo 1942 sausio iki 1943 kovo. Tlediasis - nuo 1943 balandZio iki 1944 liepos. Naciams okupavus Lietuvq, Lydai buvo suvaryti ! getus. Kauno getas priei darbus (1942)

-1,,:i:::l=,'i,.:

=::::i,.1.,-:,-e

.l: j,:

Be keliq maZesniq, buvo isteigti 3 pagrindiniai getai: Vilniaus, Kauno ir Siauliq. Persikeldami ! juos Zydai

galejo pasiimti

tik ribot4 aplwokos reikmenq kiek!.

Getuose nuolat budavo daromos atrankos

-

palieka-

mi stiprts, galinrys dirbti Lydai, o silpnesnieji, daLniausiai seniai ir vaikai, veZami ! masinio naikinimo vietas ir suSaudomi. PavyzdLiui, Didiiosios akcijos metu 1941 spalio 28-29 Kauno IX forte sunaikinta 9200 geto kaliniq. Vilniaus geto g)rventojai (7000 asmenrf buvo naikinami nuo rugsejo 15 iki spalio 21. Per pirm4ji Zydq naikinimo period4 buvo nuZudyta daugiau kaip 110 ttkst. Lydu,, o tai sudare apie 80 % iki karo Lietuvoje gyvenusiq Sios tautybes giruentojq. 1943 metais buvo pradeti naikinti getai. Likvidavus Vilniaus getq, apie 10 tukst. galindiq dirbti kaliniq buvo i5veZta ! koncentracijos storyklas Lawijoje ir Estijoje, likusieji 3500 asmenys nuZudyti. Panaliai buvo pasielgta ir su kitq getq glruentojais. Ypatingu Ziaurumu pasiZymejo 1944 03 27 Kauno gete !rykdyta Vaikq akcija, kurios metu apie 2000 vaikq buvo arba sunaikinti Kauno IX forte, arba iSveZti i Osvencimo koncentracijos stovykl4. Likviduojant Kauno get4, visi pastatai buvo sudeginti, todel apie 1500 pasislepusiq ten Lydu, sudeg€ arba uZtro5ko. Tadiau reikia palymeti, kad lietuviai neliko abejingi savo bendrapiliediq kandioms. Nors ui. pagalb4 Zydams naciai taike aukSdiausi4 bausmg, bet atsirasdavo dr4siq gelbetojq, kurie, rizikuodami savo ir Seimos nariq gyvybemis, padedavo pasmerktiesiems. Dabar Lietuvoje uZregistruota apie 3000 tokiq gelbetojq. Venas jq buvo to meto Japonijos ambasadorius eilu.te (Sempo) Sugihara, i5davinejgs tranzitines vizas Lietuvos ir Lenkijos Zydams.

Antroji sovietq okupacija Darbdl Kduna gete

Artejant nacistines Vokietijos ir Sovietq S4jungos karo pabaigai, Lietuvos glruentojai su baime lauke Raudonosios armijos grlZimo. Nuog4stauta visai ne be reikalo. Atkuriant sovietq vil.dLi4lietuvoje, kartu su partiniais ir vykdomaisiais komitetais buvo stei-

giami sovietq represiniq strukturq NKVD ir NKGB skyriai apskrityse ir poskyriai valsdiuose. 1.944liepq imta persekioti ir suimineti antisovietinio BirZelio sukilimo dallwius, lietuviq savivaldos pareigunus ir kitus vadinamuosius,,burLuazinius nacionalis tus ". 1944 08 01 buvo paskelbta 1909-1926 gimusiq ryrq mobilizacijaiRaudon4jE armya,. To paties mdnesio pabaigoje nuspr€sta i5 daugumos Lietuvos ukininkq pakartotinai nusavinti ZemE, apkaltinus juos naciq

GENOCIDAS IR REZISTENCIIA remimu. Per 1944 antr4lipusmeti Lietuv4 apraizgt kalejimq, areStiniq, kolonijq, lageriq tinklas. Tuo metu dvylikoje Lietuvos kalejimq buvo per 16 tllat. kaliniq. NKVD ir NKGB archyviniq dokumentq duomenimis, nuo lg44liepos iki 1945 gruodZio pradZios buvo teista 49,1 ttkst. Zmoniq, i5 kuriq 407 buvo paskirta mirties bausmd, 1923 i5siqsti !katorg4, 12 ttkst. 144 pasodinti ! kalejimus, 16 tul<st. 804 i3veZti ! lagerius, o 7420 iSteisinta. Negalutiniais duomenimis, 19 44-19 53 m. buvo ikalinta per 180 tukst. Lietuvos glruentojq. Neretai enkavedistai Saudydavo nekaltus gyventojus ir grobe suimtq bei nuiudytq Zmoniq turt4. NKVD ir NKGB duomenimis,1944 nuZudyta 2,4 til<st., o 1945 iki lapkridio vidurio - 9,2 ttkst. partizantl. Dauguma jq buvo beginkliai civiliai gyventojai. S4jungininkams pasiekus pergalg prieS nacisting Vokietij4, Sovietq S4jungos vadovybe buvo linkusi neatidelioti tremimq Lietuvoje. 1945 0616 Sovietq Sqjungos vidaus reikalq liaudies komisaras Lavrentijus Berija pasirale powark! Del burluaziniq nacionagaujq uadeiur1 ir aktyuit1 dalyuit1 ieimry iitremimo ii Pabahijo respublikry, Ukrainos ir Babarusijos. 1945 07 17 ankstyv4 q,'t4 prasidejo Lietuvos gyventojq tr6mimas.l!rykde NKVD ir NKGB darbuotojai, NKVD kariuomene . lg45liepos-rugsejo men. listr.y

vykdlta 1949

kova,, turejo trukti 2 dienas, bet tada nemaLu tremiamq Seimq nariq pabego, todel jie buvo gaudomi ir veZami iki vasaros pradZios. I5 viso 1949

i5tremtos 9844leimos, daugiau kap 33 tukst. imoniq. Daugiausia tai buvo irkininkai. Per treti4j4pagal didumq Lietuvos gyventojq deportacij4 1951 rudeni numatFta i5tremti 4 tukst. Seimq uZ ,,prieii5k4 veikim4 prie5 kolrlkius". Tuo metu kolektyvizacijaLietuvos kaime i5 esmes buvo baigta, taigi tremti kolukiediai. Sovietq vaidZiai buvo patogu uZ ukines kolukiq nesekmes suversti kaltg patiems jq nariams. Zmones i5 Lietuvos gabenti trimis etapais: 1951 rugsejo, spalio ir lapkridio menesiais. Per t4laikotarpi iStremtos 5139 Seimos, i5 viso 20 tnl<st.357 Zmones. 1952 i5tremta526 Seimos, o 1953 - 100 Zmoniq. I5 viso 1944-1953 ii Lietuvos buvo iStremta daugiau kaip 100 tukst. imoniq. Kartu buvo griaunami ir tautin6s kultrlros pamatai: 1944-1951i5 bibliotekq buvo iSimta ir sunaikinta per puse milijono krygr{, sugriauta viskas, kas primin€ Nepriklausom4 Lietuvos Respublik4 ir jos istorij4, menas ir mokslas pajungtas sovietinei

ideologijai. Thdiau sovietq valdZios vykdomos represijos nepapolitikai ir siekiSsilaisvinimo. Su antrqja Sovietq S4jungos okupacija

lauZe tautos ryZto priedintis okupacinei

ti

i5veZta apie 5 tukst. Zmonita. 1947 pabaigoje pradeta

prasidej g Lietuvos gwentojq persekiojimai, suemimai

veZti stambesnius rfkininkus, kurie buvo ivardijami

ir tremimai priverte dali Lietuvos gwentojq slapsrytis miSkuose, kilnotis i5 vienos vietos i kit4 ar kitais budais saugotis susidorojimo. Pasiry"Zim q partizanauti skatino vilrys, kad demokratines Vakarq valsrybes nepaliks Lietuvos ir kitq okupuotq kraltq sovietq valdzioje. 1945 sovietq valdi,iu paskelbus besislapstantiems amnestij4, apie 40 tfikst. ryrq griZo ! narnus, tadiau kiti pasirinko partizaning kov4. Tq padiq metq pavasari Lietuvos miSkuose galejo buti apie 30 ttkst. partizanq kuriems vadovavo buvg karininkai, studentai, mokytojai. Tadiau

kaip,,buoies". Antrosios sovietq okupacijos metais, vertinant pagal i5tremtq Zmoniq skaidiq, didiiausi buvo 1948 geguZes, 1949 kovo ir l95I spalio menesio tremimai. 1948 05 22 trernimas miestuose prasidejo vidurnakt!, o kaimuose - 4 vd,. ryto. Per kelias dienas buvo iSveitos 1 1 tukst. 365 Seimos, t. y. 40 002 Zmones. Antroji pagal tremimr+ mast4 Lietuvos gyventojq deportacija, Tremtiniai Sibire, Zimoje, dirba stotybose (l

951

)

:-

I i- :-'iri:I i'

!:..-':

buri. Per partizaniniq kovq deiimtmet! iSleista 54 periodiniai ir 18 neperiodiniq spaudos leidiniq. 1945-1,948 buvo aktFviai kuriama bendra pasiprielinimo vadorybe. 1946 Lietr:voje veike seprynios partizant4apygardos, veliau jos susijunge ! tris sritis. 1946 viduryje lkurta partizanini judejim4 turejusi suvienyti organizacija - Bendras dewokratinis pasiprieiinimo sqjudis. Thdiau gana greitai paaiSkejo, kad

i

partizanqgretas isisuko saugumo agentas Juozas

Markulis. Partizanini sqjudi sukrete suemimq banga, bet tai neparalyLiavo pasiprieiinimo. 1949 vasariivykus partizanq apygardq atstovl+ suvaZiavimui, buvo ikurtas Lietuuos laisuts kou4 sqjudis (LLKS). Sajtdiio pirmininku ir ginkluotqjr+ pajegr+ vadu tapo Jonas Zemaitis, o jo pavaduotoju - Adolfas Ramanauskas. Tq padiq metq vasario 16 priimta politine deklaracija skelbe, kad aukidiausioji teisetavaldLia Lietuvoje yra partizanqvadorybe, o jq kovos tikslas - atkurti Nepriklausom4 demokrating Lietuvos Respublikq. tizanai s ten ges i rtLmegzti ryii us s u demokratinemis Vakarq valstybemis. Jie sieke, kad pasaulis Zinotq apie partizanin! kar4 del Lietuvos valsrybes atklrrimo, ir tikejosi sulaukti Vakarq paramos. 1947 i!; Lietuvos P ar

pasirinkta partizaninio karo kovos taktika nepasiwirtino.1944-1945 Luvo apie 10 tukst. kovotojq. Nuo 1946 partizanai eme vengti awirq kautynir+, nepuldavo daug gausesniq NKVD kariuomends daliniq ar miestq, daLnai rengdavo pasalas. Per kelerius metus sumaZejo ir partizanq, jq liko tik apie 4 tirkst. Be kariniq operacijq, partizanai platino antisovietinio turinio atsiSaukimus, skatino imones nedalyvauti okupacines valdZios strukttrose, rinkimuose, nestoti i kohlkius bei plete pafiizanqremejq Lietuvos portizanai. Priekyje i5 deiinis - Adolfos Romanouskas-Vanagas

pro geleZing uLdang4! Vakarus prasiverie partizanq atstovai: Jurgis IGikSditnas, Juozas Lukia, Kazimieras

Pyplys. Tadiau demokratiniq Vakarq valstybiq pagalba buvo minimali, sulaukta tik moralinio palailcymo' Priei ginkluot4 rezistencij4 Sovietq S4junga sutelke didZiules jegas. Jau 1944 ! Lietuv4 buvo atsiqsta generolo P Vetrovo vadovaujama NKVD 4-oji diviziia.

1945 atkekagenerolo I. Pijaievo

NKVD 7-oiidiviziia.

s

u.

Su lietuviq rezistencija i5 viso kovojo apie 50 tnkst. sovietq kariq. Be to, pasiprielinim4 slopino 1,5 tulat.

operaq,viniq MGB darbuotojq, apie 6 tulst. milicininkq, beveik 10 tukst. ,,liaudies gynej\" (stribrf , t[kstandiai ginkluotq sovietiniq aktyvistq. Bet pagrindine ginlduoto pasiprieiinimo slopintoja buvo sovietq reguliariofi kariuomend. Tadiau Lietuvo s p ar tizanr4 ir S ovietq S 4j ungos reguliariosios kariuomenes jegos buvo nelygios. 1949-1953 partizaninis pasiprieiinimas jau silpo. Tiro laikotarpiu Zuvo labai daug kovotojq, nemaZai jq Stabq buvo susekta ir sunaikinta. Sovietq valdZios rykdomi tremimai taip pat prisidejo prie partizaninio pasiprieiinimo slopinimo. Pokario metais ne savo mirtimi mire apie 50 tukst. Zmoniq: apie 20 ttkst. p artizant4, keli tukstandiai sovietiniq darb uo toj q, 2 ttkst. ,,liaudies gyndjq", o visi kiti buvo taikts kaimq ir miesteliq glventojai. Tautos rezistencija virto pasyviu pasiprieiinimu. Nepaisant valdZios raginimq, gana ilgai dauguma Lietuvos gyventojq boikotavo rinkimus !sovietq valdiios organus. Buvo atsisakoma stoti i komunistq p^rtij4ir komjaunim4. Zmones gausiai lanke baZnydi4 bei Svente religines iventes. D aLnai Veliniq minej imas virsdavo anti-

sovietinio protesto mitingais ar demonsrracijomis. DidZiausi masiniai neramumai lsiplieske Kaune, kai 1972 05 14 Muzikinio teatro sodelyje, prorestuodamas prieS Lietuvos okupacij4, susidegino Romas Kalanta (Q Atgtmlmas).YaldLiai neleidus jo vieSai laidod, kilo antisovietines demonstracijos. I antisovieting rezistencij4 isitraukdavo ir i Lietuv4griLg tremtiniai. Kai kurie jq buvo iStremti i5 kraito net antr4 kart4.

Aktyviai dallwavEs partizaniniame kare Lietuvos jaunimas, ir nuslopinus ginkluot4 pasiprieiinim4, neliko nuoSalyje. Studentai ir moksleiviai savarankiSkai ktre pogrindZio grupes ir organizacijas. 1954 Lietuvoje veike 19, 1955 - 8, 1957 - 29 pogrindLio organizacijos. Nuo B-ojo deiimtmedio pradiios suakrywejo pogrindZio spaudos leidyba ir disidentinis judejimas. 197 2 pogrindyje pasirodZiusioje Lietuuos Katalik4 Bainyiios bronikoje atspindeti su rezistencija ir okup acija s usij E lvykiai, ap ra5yti tikin di qj q p ersekioj imai, pateikti slapti dokumentai. Ji buvo platinama ne dk Lietuvoje, bet pasiekdavo ir demokratines Vakarq valsrybes. 8-ojo deiimtmedio pabaigoje Lietuvoje ejo 15 pogrindiniq periodiniq ir tgstiniq leidiniq. Plito disidentinis judejimas. 1975 Sovietq S4jungai pasiraiius Helsinkio susitarimo Baigiamqjl akt4, kuriame pasiZadama gerbti 1948 priimt4 Jungtiniq Thutq Visuoting Zmogaus teisiq deklaracij4, jau po metq Lietuvoje susikure Helsinkio Baigiamojo akto nutarimq vykdymo kontroles Lietuvos visuomenine grupe. Lietuvos kunigai 1978 0213 lsteige Tikindiqjq teisiq gynimo komitet4. 1978 vasar4pradejo veikti Antano Terlecko ir jo bendramindiq ikurta pogrindZio organizacija- Lietuvos laisves lyga (LLL). 9-ojo deiimtmedio viduryje sovietq valdLia nuslopino disidentin! judejim4, tadiau, Sovietq S4jungoje prasidejus Michailo G o rbadiovo perwarkai, Lietuvos glwentoj ai vieni pirmqjq pradejo reikalauti Lietuvos Nepriklausomybes atkirrimo (Q Atgimima). Linas Jaiinauskas

99

LI=ETU.VI U

Pasaulio lietuviu bendruomenes Susikurimas ir veikla 1948 JAY r.yriausybei priemus perkeltqjq asmenq emigracijos istatym4, galimybe iSrykti ! 5i4 valsrybE atrode viena priimtiniausiq: Siaures Amerikos Zemynas, kad ir tolimas, daugumai lietuviq psichologiSkai buvo artimesnis nei Australija ar Pietq Amerika. Thpo visii-

kai ai5ku, kad nuo l946Yohetijoje gyvuojanti Lietuviq tremtiniq bendruomene, jungusi karo pabegelius, nebetenka prasmds, nes emigrar,usieji !JAV, Australij4, Kanad4 arba i kitas valsrybes negalejo savgs vadinti tremtiniais: jie jau tapo emigrantais. Vyriausiasis Lietuvos iilaisvinimo komitetas (VLIK'as), pretendavgs ! egzilines Lietuvos vyriausybes funkcij as, Vokietij oj e 1949 0614 apsvarste Pasaulio lietuviq bendruomenes (PLB) ikurimo ir veiklos perspektyvas bei prieme Sios organizacijos veiklos gaires - lyg konstitucijau perLengiandi4 Zemynq ir vdstybiq ribas. Pavadinta simboliniu Lietuviq Chartos vardu, ji turejo tapti visus pasau-

lio lietuvius vienijandiu dokumentu, skatinandiu juos visose glvenimo srityse i5lailg.ti tautin! savitum4. PLB buvo pradeta formuoti demokratiniais principais - nuo Zemutiniq grandLiq, t. y. atskirq kraStq lietuviq bendruomeniq, kurios turejo deleguoti atstovus !pasaulio lietuviq Seim4, galinti warkyti vis4 bendruomends veikl4, atsiZvelgiant i 5iq bendruomeniq gyvenimo realijas. Nors )C( a. Seitajame

Bado sireikos DP stovykloje Maiskvos konfeieiiijos metu (1947)

deSimtmeryje PLB sudare 20 valsrybiq (Argentinos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Jungtines Karalystes, eiles, Danijos, Italijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Olandij os, Pranctzij os, Svedij os, Sveicarijos, Urugvajaus, Venesuelos, Vokietijos ir Naujosios Zelandijos) lietuviq bendruomenes, jungusios apie milijon4 lietuviq kilmes glruentojq, tadiau daugiausia jq tradiciSkai g1rueno Si",tr.r Amerikos i.emyne - JAV bei Kanadoje. Thigi ir pirmojo pasaulio lietuviq Seimo delegatai 1958 susirinko iNiujork4 flAV).

Lietuvi q be nd ruome nes po so u lyje

t?i'F::

'i,ti-' ',lf ..s. .

,

.. JuNorrresi JuNur,"urt_-'l-)' AMER.KOS VALST.JOS -

-:

l-

: _ o

LLK5LMBLRGAS

svHcaqrA

;; ***

BAMUSIS

-: RAMUS|S

VANDENYNAS

"--".-:'e"-^= -.L

VANDENYNAS

z //VD/JOS

'

r"i VAN DENYNAS

!, '+'

,^rro,

zeuruouf";I'

101

=-"* L S l-

Jau per pirmuosius kelerius PLB veiklos metus buvo nuveikta tikrai nemaZai: sukurta PLB struktura, rasta le5q lietuviSkoms mokykloms iSlaikyti, lsteigtas Pasaulio lietuviq archyvas, Biblio grafij os tarnyba,

eiurlionio meno

galerrja, pradejo veikti delimt kny-

gq leidyklq, imta leisti 36 tomq Lietuviq enciklopedij4 kuresi daugybe kulturiniq, profesiniq, religiniq, jaunimo, Svietimo, Salpos draugijq. PLB fondo iniciatyva 1981 Ilinojaus universitete, eikagoje, isteigta Lituanistikos katedra. 1972 PLB lktre Pasaulio lietuviq jaunimo s4jung4. 1980 ir 1981 Va5ingtone ir Niujorke surengtos PLB ir Lietuviq jaunimo s4jungos politines konferencijos, kuriose buvo analizuotos Lietuvos okupacijos pasekmes ir kurti planai, kaip informuoti kitataudius apie Lietuvos laisves byl4. Siekdami 5io tikslo, PLB vadovai ne kart4lankesi pas didiiausiq ir itakingiausiq pasaulio valsrybiq vadovus, tarp jq ir pas popieZiq. Lietuvos gyventojai bei viso pasaulio lietuviai dai.nai budavo informuojami apie PLB veikl4 per Vatikano, Laisvosios Europos bei Amerikos balso radijo laidas. Ne kart4 ! jq klausytojus kreipesi ir pati PLB vadovybe. 1990 03 11 atkurta Lietuvos Nepriklausomybe i5 esmes pakoregavo PLB veikl4, pakreipdama j4 Siek

tiek kita linkme. Netrukus po 5io reiklmingo ir.ykio PLB surenge ,,Pagalbos Lietuvai" akcij4, apemusi4 visus kraitus, kuriuose g''veno lietuviai. Surinktos le5os buvo skiriamos Lietuvai remti per Sovietq S4jungos paskelbtq ekonoming blokad4. Be to, PLB aktyviai prisidejo prie besikuriandios nepriklausomos valstybes paZangos, parrlpindama jai moderniq komunikacijos priemoniq bei padedama ui,megzti ry5ius su uZsienio Salimis. )O( a. 1O-ojo dedimtmedio pradLioje pasikeite

PLB veiklos pobudis: dal! laiko ir energijos dabar imta skirti lietuviSkumo ir lietuviSkosios kultr-rros 1.02

f

ii

i.

I i ! *: :

:=

r:*

i:

i- i er': r' i: s : :: ri i; l *

i,-

* ri i

i

=

puoselejimui iSeivijoje, ypad naujos. Rycq Saliq bendruomen€se. Jai teko pradeti rtpintis lituanistiniq mokyklq bei meno kolektyvq Rytq Salyse krfrimu, jq iSlaikymu, mokytojq rengimu, raiytojq, poete, menininkq, spaudos leidiniq, radijo laidq rdmimu. Lietuvoje, Vilniuje, isteigta PLB atstovybe sieke glaudesnio iieivijos bendravimo su Lietuva. 2003 trejq metq kadencijai PLB pirmininku i5rinktas ilgametis PLB atstovas Lietuvoie Gabrielius Zemkalnis. PLB dabar apima 36 valsrybiq lietuviq bendruomenes (Q Gyuentojal), esandias 35 valsryb€se. Lietuviq bendruomenes veikia Airijoje, Argentinoje, Australij oj e, Austrij oj e, Baltarusij oj e, Belgij oj e, Brazilijoj e, eekij oj e, Danij oj e, Jungtinej e Karalystej e, Estij oj e, Graikij oj e, Gr u-rj oj e, Isp anij oj e, Italll oj e, Jun gtinese "' Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kazachijoje, Kolumbij oj e, Lawij oj e, Lenkij oj e, Moldavij oj e, Naujoj oj e Zelandljoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancrlzijoje, Rusijoje, Rusijos Kaliningrado (Karaliaudiaus) kraite, Svedijoje, Sveicarijoj e, Ukrainoj e, Urugvaj uje, Uzbekij oj e, Venesueloj e, Vengrij oj e, Vokietijoj e.

lvairiq kra5tq lietuviq bendruomen iq istorijos ir veiklos apybraiios Argentinos lietuviq bendruomenes vaidmen! nuo 1970 perem€ Argentinos lietuviq organizacijr:rir spaudos taryba (AIOST), vienijanti visas svarbiausias to kraito lietuviq organizacijas. Paiymetina, kad Sioje Salyje lvyko trys Pietq Amerikos lietuviq kongresai. Pastaruoju metu svarbiausia ALOST veiklos kryptis yra kulttrinE jileidLia knygas, Zodynus; rupinasi chorq, meno kolekq,wq i5 kitq Saliq priemimu. Leidiiami lietuviSki laikraSdiai Argentino s lietuuit y balsas

ir Laihas.

Ausnalijos lietuviq bendruomends viena svar-

biausiq raiSkos priemoniq gana ilgai buvo politine veikla - pastangos atkreipti visuomends d€mes! ! Lietuvos okupacij4, tautos persekiojim4 ir jos pasiprie5inim4 okupaciniam reZimui. Palymetina ALB veikla, kai l974Australija pripaiino teisetu Baltijos Saliq ljungim4 ! Sovietq S4jung4. Veikdama kartu su lawiq bei estq bendruomendmis, Austrdijos lietuviq bendruomend sugeb€j o priversti Australij os valdLia, I 97 5 atlaukti 5! nutarim4. Lietuvai atkurus Nepriklausomybg, Australijos lietuviq bendruomene visE demesi skyr€ kulturinei veiklai. Vienu i5skirtiniausiu ir didZiausiu jq renginiu galima laikyti Australijos lietuviq dienas. Melburno lietuviu namuose veikia vienintelis

LI

ETUVIU BENDRUOMENES UZSIENY'E

Australijoj e Lietuviq muziejus, Adelaideje - Australijos lietuviq archlwas; Sidnejaus, Melburno, DZilongo ir Adelaides lietuviq nalnuose

- Seitadienines lietuviSkos

mokyklos, prie jq - ir lituanistiniai kursai, o Tasmanijos universitete - Lietuvos studijq sambr:ris, turintis ir savo leidini. Nuo 1949 iki Siol leidiiamas savaitraitis Musq pastogi, visos Australijos lietuviq glwenimo aktualijas analizuoja kitas savaitraltis Tiuiikis aidai, n:uolat transliuojamos ir lietuviSkos radijo laidos. Jungtinioy Amerikos Valstijry fAV) lietuviq bendruomends lkurimo aktas paskelbtas 1951 11 18 Niuj orke. JAV lietuviq bendruomends pastan gomis 1975 pradeta Laisuts radijo rransliacija ! Lietuv4

lietuviq kalba. Ji pati 1955-1963leido informacin! leidin! Amerikos lietuuir'y bendruorneni, kuri veliau pakeite PLB leidinys Pasaulio lietuuis. 1977Iietuv1!' kai nebekalbantiems pradetas leisti laikraltis Bridges, kurio tikslas - [traukti ! bendruomenes veikl4 kuo daugiau lietuviq kilmes Zmoniq. Ne vien4 delimti metq leidZiami laikraidiai Draugas, DiruA, Darbininkas.Narjai awykusieji i5 Lietuvos 2001 pradejo leisti jq gyvenimo aktualijas atspindinti laikraiti - Amerikos lietuuis. Naujas politines veiklos baras lietuviq bendruomenei atsivere 1990 atkurus Lietuvos Nepriklausomybg. Tai vel buvo lobistine veikla, siekiant Lietuvos priemimo i NATO, - rezoliucijq siuntinejimas vietos ir federalines valdiios atstovams. Steigti lituanistines mokyklas buvo siekiama vos tik anykus !JAV pirmiesiems emigrantams. Pokariniq emigrantq banga labai pakeite ir kulturin!JAV lietuviq bendruomenes gyvenimq - jis tapo profesionalesnis ir masi5kesnis t pyz., i5 DP stovyklq persikele eiurlionio ansamblis, o eik"gor lietuviq opera dZiugino Ziurovus gana auklto lygio pastatymais. Lietuvit! Chartos 50 metL! sukakties mindjimas Vasorio l 6-osios gimnaziioie Hiutenfelde fi 999)

JAV lietuviq bendruomene labiausiai pagarsej o masiniais kulttrriniais renginiais - apytiksliai kas ketveri metai kartu su Kanados lietuviq bendruomene rengiamos lietuviq dainq, tautiniq Sokiq Sventds, kas keleri metai organizuojami teatro festivaliai. 1969 lr,yko pirmasis uZsienyje glruenaniiq lvairiq sriiiq lietuviq kilmes mokslininkq mokslo ir ktrybos simpoziumas. Dabar Siuose simpoziumuose aktyviai dalyvaula ir Lietuvos mokslininkai. Kanados lietuviq bendruomene daug pastangq deda Kanados lietuviq muziej ui-archlvui iilaikyti. Prie informacijos apie tos Salies lietuviq veikl4 platinimo nemaZai prisideda nrc 1949 Toronte leidZiamas savaitraitis Tiuilkes iiburiai. Sino -.tu Salyje veikia 5 lituanistines mokyklos. DidZiausios ir akrywiausios jq - Monrealyje bei Toronte. eia veikia ir aukitesnieji lituanistiniai kursai gimnazistams. Vo kietij os lietuviq bendruomenes istorija Siek tiek skiriasi nuo kitq kraStq lietuviq bendruomeniq: ji tarsi tapo 1946 DP - perkeltqjq asmenq - stor,yklose ikurtos Lietuviq tremtinir+ bendruomenes tiesiogine t4sa. 1950 0215, nepraejus nd metams po Lietuviq Chartos paskelbimo, Lietuviq tremtiniq bendruomen€s Centro komitetas persiwarke pagal PLB nuostatus. Vokietijos lietuviq bendruomenes valdybos br-tstine, kitaip negu daugelyje 5aliq, lsikure ne sostineje, o visiems laisvojo pasaulio lietuviams labai svarbiame Lampertheimo (Hiutenfeldo) miestelye. eia 1953 lietuviai nupirko Rennhofo pilaitg kartu su 4,5 ha Zemes ir pavadino 5i4 viet4 Romuva. Nuo tada Hiutenfeldas tapo Vokietijos lietuviq veiklos centru. Be jau minetos Lietuviq bendruomenes valdybos, dia lsiktrgs ir Lietuviq kulturos institutas, kaupiantis ir warkantis didele biblioteka bei archwa. 19510216 dia buvo

1+i- : T 1'* i.. i ii-s

i

=i+

ia Liti *r.'*.i t:: eii;i,:

p,:c

i ; :r

DidZiausia Lenkijoje gwenandiq lietuviq dalis tai autochtonai, kuriq prot€viai Siose vietose S,'veno nuo seniausiq laikq ir kurie klasikine prasme nera i5eiviai: tokiais juos padare valstybiq sienq kaita. (Nuo 1920,kaiSias pietines Suvalkq kra.ito Zemes okupavo

Lenkija, jos ir i5liko Sios valsrybes suderyje.) Lenkijos lietuviai glaustai gwena beveik visame dabartiniame

ikurta bendra visai Vokietijai Vasario 16-osios lietuviq gimnazt'1a su bendrabudiu. Pamaiu ji plet€si, atsirado naujq pastatr+ gergo mokiniq ryvenimo s4lygos, gimnazlja tapo awira viso laisvojo pasaulio lietuviams. Nuo 1954 Vokietijoje prad€tos rengti metin€s Europos lietuviSkqjq studijq savaitds, kurios v€liau vyko lvairiose Europos Saiyse. Vokietijos lietuviq ryvenim4 geriausiai atspindi Vohietijos LB ualdybos informacijos biuletenis, leidZiamas nuo 1951 04 U. Suediju lietuviq bendruomene tapo pirm4ja PLB nare. Jos lstatais, kup pavyzdiiu, naudojosi visos veliau isikurusios kitq Saliq lietuviq bendruomenis. 1954 priimtas Svedijos lietuviq bendruomenes statutas remesi PLB statutu. Reikimingas lvykis buvo Svedijos lietuviq bendruomends pastangomis 1989 07 30-08 06 Gotlando saloje organizuota 36-oji Europos lietuvi3kqjq studijq savaite. Per 5! rengin! iSeivijos ir Lietuvos politikai, visuomen€s bei mokslo veikelai susitare del pagrindinio tikslo - Lietuvos Neprildausomybes atgavimo. Daug pastangq i5 Svedijos Lietuviq bendruomen6s pareikalavo laikotarpis po Lietuvos Neprildausomybes atktrimo. Jos iniciatyva buvo rengiamos ivairios akcijos, remusios Lietuvos siekius, informavusios Svedus apie sovietq kariuornenes siaut€jimus Lietuvoie 1991 sausio menes!. Tl+ padiq metq pradZioje Lietuvos vyriausybe igaliojo Svedil os lietuviq bendruomeng atstovauti Lietuvos interesams ir tai buvo impulsas kur kas aktyvesnei veiklai iki pat Lietuvos ambasados Stokholme lsikurimo. 104

Lietuvos-Lenkijos pasienyje, Punsko ir Seinq kradte. Punsko valsdiuje i5 5 tukst. gyventojq lietuviai sudaro net 80 %o. Kituose Lenkijos miestuose - Varluvoje, Bialystoke, Voclave, Gdanske, Sdecine - gwenandius lietuvius butq galima lailq/ti iSeivija klasikine prasme - tai iSeiviai i5 Lietuvos, dia atblokjti karo audrq, Sibiro tremtiniai bei persik€lg Suvalkq kraito lietuviai. Reikimingi Lenkijos lietuviams buvo 1957-ieji: tada lsiktre Lietuviq visuomenine kulturos draugija. This laikais, egzistuojant geleZinei rLdangai, nebuvo imanoma palaikyti ry5iq ir su Pasaulio lietuviq bendruomene. 199211 29 ikurta Lenkijos lietuviq bendruomene jau buvo PLB dalis. Kitaip nei kitq lraitq lietuviq bendruomenes, Lenkijos lietuviq bendruome ne yra ir politine organizacija, kurios nariai gali dalyvauti rinkimuose ne tik i vietos savivaldybes, bet ir ! Lenkijos Seim4 bei SenatE.

Siuo metu Lenkijoje veikia los lietuviq d€stom4ja kalba

-

7

pagrindines mokyk-

Punske, Vidugiriuose,

Navininkuose, Krasnave, IGasnagrfidoj e, Pristavonyse ir Vaitakiemyje. Kai kuriose Suvalkq kraito kaimq mokyklose, padiuose Suvalkuose, mokykloje prie Lietuvos konsulato Varluvoje lietuviq kalba destoma kaip dalykas. Punsko Kovo 1l-osios licejus

- aukidiausia

lietuviSka vidurinio mokymo institucija Lenkij Pana5i yra

oj e.

ir Baltarusijos lietuviq bendruomenes

istorija: dauguma jos nariq

niekur nei5vykg, neemigravE, gFvenantys savo gimtosiose vietose lietuviai-autochtonai, kuriuos lnoringi politikos vingiai paliko uZ Lietuvos ribq. Jie gwena ten iSsimediusiuose Pelesos, Apso, Rodunes, Gervediq, RimdZirlnq, Pelekoniq, Geliunq, Mockq kaimuose. Baltarusijos lietuviq bendruomene buvo ikurta l994.Tada numaq.tos ir svarbiausios jos veiklos gaires: Siame kra5te gyvenandiq lietuviq subrlrimas, kalbos bei senqjq lietuviSkq paprodiq, dainq iSsaugojimas, jq perdavimas jaunajai kartai, Svietimas. This padiais 1994 pradljo veikti nedideli lietuviSko Svietimo Lidiniai.IS pradiiq buvo lkurta pradine molykla RimdZiunuose, o veliau

-

LTETUVTU BENDRUoMENES uZs rENvy tokios molcyklos isikrlre Pelekuose, Usonyse, Pelesoje bei kitur; jau veikia ir sekmadienines mokyklos Minske, Gardine bei Lydoje. Jungtinij e Karalystej e gyvenandiq lietuviq daugumayru susiburusi !Jungtines Karalystes lietuviq s4jung4 (JKLS). Politin€ JKLS veiklos kryptis buvo sutelkta ties Lietuvos laisves problema, tadiau nemalai nuveikta ir puoselejant lietuviSk4 kulttr4 - ktresi lietuviq chorai, Sokiq blreliai, molcyklos. Siuo metu lietuviq veikla nebera tokia akryvi: daLnai apsiribojama svarbiausiq Lietuvos valsrybiniq Svendiq minejimais. Daugiausia naujai awykusiq su Seimomis ir planuojandiq lsikurti Jungtineje Karalysteje ilgesniam laikui lietuviq poreikiams tenkinti Londone prie Sv. Kazimiero baZnydios veikia Seitadienine lietuviSka mokykla, kurioje mokiniq nuolat daugeja. Naujai amykusiq lietuviq norE integruotis i Sios Salies g1ruenim4 rodo jq pastangomis pradetas leisti laikraitis Londono linios. Nors jame daugiausia vietos skirta praktinei informacijai, dia atsispindi ir kiti naujiesiems emigrantarns aktualus klausimai. Nuo 1954leidLiamas Europos lietuuis ir Jungtinis Karalystis lietuuit y balsas sl
I iiskirti keturias pagrindines lietuviq emigracijos i Latuij7 bangas: pirmoji po nesekmingq 1831 ir 1863 sukilimq; antroji maLdaug 1895-1914 ir tredioji, vykusi 1925-1939. Thi buvo S4lyginai galima

ekonomines emigracijos bangos, skatinusios lietuvius dia iedkoti darbo ir geresnio uZdarbio. Kewirtoji banga,

kilusi 1945-1968 metais, buvo susijusi su soviermediu egzistavusia specialistq paskyrimq i darbo vietas warka. Lawijoje taip pat apsigweno nemaiai ii Sibiro griZusiq lietuviq, kuriems nebuvo leidZiama lsikurti Lietuvoje. Dabar Latvijos lietuviq bendruomene jungia net derynias lvairiuose Lawijos regionuose veikiandias draugijas. Svarbiausi jos tikslai ir uidaviniai tebera tautines savimonds puoselejimas, Svietimas, kulturinio glwenimo pletra, kuriE Lawijos s{ygomis lengviausia igruendinti. [steigtos ir veikia 8 lituanistines molqyklos - Daugpilyje, Jtrmaloje, Jelgavoje, Liepojoje, Valmieroje, Rygoje, Dobeleje, Kegume. Liepojoje ir Rygoje galima lgyti ir pagrindini iSsilavinim4lietuviq kalba. Siekiant Lietuviq bendruomenes konsolidacijos, | 9 9 4 atgaivinta laikra^i d io L i e tu u i r.y b a k as leidyba. Nuo 1990 Lawijos radijuje rengiamos lietuviSkos laidos. Beveik visose kiek didesnese lietuviq susiblrimo vietose veikia tautiniai ansambliai, chorai, Sokiq kolekq,l/ai.

Linas Saldukas

Demonstracija Vaiingtorc det tirturos pripa\inimo (tgg0)

i9,j $:,i I

Aukidiausia valdLia sovietineje imperijoje priklauCK Politiniam biurui (kai kuriais laikotarpiais vadinamam Prezidiumu). Jo posedZius Saukdavo ir jiems pirmininkavo panijos generalinis sekretorius. Formaliai 5i sekretoriq (i5 vieno kandidato, kur! pateikdavo Politinis biuras) rinko partijos suvaZiavimai. Generalinio sekretoriaus rankose buvo sutelkta visa valdLia. [statymus ir konstitucines pataisas svarsrydavo ir priimdavo Politinis biuras, po to jas pateikdavo SSRS Aukddiausiajai Tarybu (AT). Visi kompartijos nariai privalejo vzjas balsuoti. Partines institucijos sudarinedavo vyriausybes, tvirtindavo AI vadolybg, se SSKP

kariuomenes vadus. Pagal Sovietq S4jungos komunistq partijos (SSKP) lstatus visa SSRS teritorija buvo suskirstyta ! sritis (respublikos prilygintos sritims). Taigi

ir Lietuva turejo tik srities

status4.

Tiek imperijos, tiek ir Lietuvos valdymo vingrybiq negalima suvokti neaptarus nomenklaturos fenomeno. Egzistavo truq lygrq nomenklatira: aukitoji (SSKP CK), vidurinioji (5iuo aweju LKP CK) ir Zemoji (partijos miestq, rajonq KP). Nomenklattra naudojosi !vairiausiomis nuo visuomenes slepiamomis privilegijomis. Teisewarkai ji buvo prakti$kai nepasiekiama. Tikejimas komunizmu tapo privaloma iracionalia religija, apibudinam" krip Zmogaus proto virfi1ne. Josifas Stalinas paskelbe, kad, Zengiant i socializm4, ldasiq kova aitreja. Klasiniq prie5q ielkota visur - net ir tarp padiq saugumiedig;Msi tapo lygrls savo beteisi5kumu. Niekas negal€jo jaustis saugus. Toks buvo stdininio teroro,,teorinis" pagrindimas. Propaguota,,proletariato diktatrfros" koncepcija. Po diktatoriaus minies (1953) susilpnejus represiniq strukturq veiklai (Q Genocidas ir rezistencija), kai kurie piliediai bande pasinaudoti SSRS Konstitucijoje deklaruotomis teisemis. Thm, kad taip neatsitiktq, 5i Konstitucija pakeista, galimq laisvai interpretuoti straipsniq atsisakyta. Valdant Leonidui BreZnevui, baimintasi, kad imperija nesubyretq,, todel meginta istatymais apribod respublikq siekius tapti nepriklausomomis valstyb€mis. Siuo laikotarpiu iteisinta ,,vyresniojo brolio" koncepcija ir rusq kalbos dominavimas visose respublikose. Lietuvoje atsirado pogrindine spauda. Joje daugiausia demesio skirta imonirtr, visq pirma tikindiqj$ teisiq paieidimams, ,,ryresniojo brolio" koncepcijos kritikai, parodant, kad tai - senosios Rusijos imperines politikos tqpa. Pasikeitus oficialiems poZirlriams ivalstybg, stalinizmo nuostara, kad SSRS yra darbininkq ir valstiediq valstybe, kuri vadovaujasi proletariato diktamros principais, buvo pakeista chrui iiouinio atii limo laikotarpiu uisaliaudinis ualsry bes

rerminu. Mat Zodis diktanrajau baugino pasaul!ir trukde SSRS bendradarbiauti su demokratinemis valsrybemis, tuo tarpu Salies ekonomika reikalavo plesti ry5ius su jomis. Tuos terminq pokydius visuomenei turejo paai5kinti visuomeniniai mokslai. Atsirado reliatyvi galimybe savarankiSkiau interpretuoti tam tikrus politinius niuansus. Kai kuriais awejais Lietuvos mokslininkai bande visuomeng supaZindinti su lvairiomis kitomis politologin€mis ir socialinemis koncepcijomis. Teoriniu lygmeniu rutuliojosi trys poZirlriai ! Lietuvos valsrybingum4 ir apskritai ! valstybes valdym4: 1) esamos padeties adoravimas, kad ir menkiausios valdandiqjq sluoksniq kritikos smerkimas (Antanas Balsys, Mykolas Burokevidius, Antanas Gaidys, Valentinas Lazutka, Izraelis Lempertas, Genrikas Zimanas); 2) ,,socializmo su Zmogi5kuoju veidu" paieSkos (Eugenijus Melkauskas, Albinas Lozuraitis, Jokubas Minkevidius); 3) eurokomunizmo propagavimas. Tai buvo daroma legaliai (Jonas RepSy$ ir nelegaliai (pogrindinis Zurnalas Perspe ktyaos, ejgs 1977 -1 98 1 ). Pirmojo poZiurio arstovai be i5lygq pritardavo visiems komunistq partijos sprendimams, irodinejo, es4 jie visi teoriSkai pagristi, lietuviq tauta negdinti i5siversti be rusq tautos globos, visi siekiai argauti Lietuvos valsrybingu mq yra nacionalistq ir uhienio imperialistq intrigos, savarankiSkai Lietuvos valsrybei funkcionuoti nera jokiq objektyviq prielaidq. Valsrybes valdymas yra teisingas, o vienpartine sisrema aukidiausia demokratijos raidos pakopa. Jie kruopidiai sekd, ar kur nenukrypstarna nuo partijos generalines linijos. Jq dispozicijoje buvo LKP CK Zurnalas Komunistas, djgs lietuviq ir rusq kalba, dienraitis Tiesa.Tuose leidiniuose iSspausdinti straipsniai buvo direkrywiniai, turej g rimtq pasekmiq kritikuoiamiems asmenims. ,,Socializmo su ZmogiSkuoju veidu" apraiSkq daugiausia buta Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje (vedejas prof, MeSkauskas). Prof Meikauskas, studijavgs Vycauto DidZioj o universitere, istorinio materializmo 107

:r,l ::

posillatus buvo suvokEs tarpukario laikais. Jis savo paskaitose irodinej o, kad p aLanga neiSvengiama, visi rei5kiniai analizuotini ir kad nera amZinq, nekritikuotinq dogmq, mokslas turis birti autonomiSkas nuo politikos, o marksizmas yra dk viena i5 moksliniq teorijq, todel ir jam taikitini tie patys kriterijai kaip ir kitoms teorijoms. Kadangi dauguma Lietuvos aukltqjq mokyklq destitojq buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantai, Sios nuotaikos persidave ir kitoms auk{tosioms mokykloms.

f

!:.:

i.

Vdlines organizavg riauies ir ilgam ikalinti. Sniedkaus

iniciatpra

1

95 8 aukitosiose molqyklose organizuotas

valymas ,,nuo naciondistinio gaivalo". I5 SSKP nariq paialintas ir i5 pareigq be teises dirbti pedagogin! darbq atleistas Vilniaus universiteto rektorius profl Juozas

Bulavas, iSformuota llniversiteto Lietuviq literattros katedra. Pakeisti ir kitq aukitqjq mokyklq vadovai. Po to vel seke atoshgis. Nelauktai 1964valdLi4

prarado Chruidiovas. To perversmo prieZastis buvo dvejopa: pirma - prasidejo nevaldomas demokratiza-

cijos procesas, bauginEs buvusius valdZioje; antra Chru5diovas savo neprognozuojamais veiksmais destabilizavo Salies valdymo strukttras. Naujoji valdZia troSko iSlaikyti stalinizm4 be Stalino (jq taip pat netenkino ir baugino buvusios represijos) ir baiminosi bet kokiq naujoviq. Svarbiausias jq tikslas buvo ne tik iSlaikyti

Ch

ruiiiovinio atSilimo

laikotarpis ir Stalino nuvainikavimas

Po diktatoriaus Stalino mirties ktresi neformahs studentq ir kitokie sambtriai. Kiekviena aukitoji

mokykla sieke savitumo. ISsipletojo judejimas uZ studentiSkq kepuriq neliojimq. Net Maskvos aukitosiose molqyklose studijuojantis jaunimas i5 Lietuvos, Lawijos ir Estijos, lkirE BahicumW't64, pasisiudino kepures, nor€dami i5siskirti i5 Maskvos studentijos. Naujoji Maskvos vadovybe sieke susilpninti ltamp4 imperijos pakraidiuose. Dalis rusq pareigtn\1953 buvo atiaukti

ir kalejimq i5leista tukstandiai tautiediq. Sis SSfp CK Generalinio sekretoriaus Nikitos Chruldiovo Zingsnis iSg4sdino lietuvius kolaborantus. Lietuvos KP Pirmasis sekretorius Antanas Sniedkus kreipesi i savo Seimininkus Maskvoje pralydamas, kad nebttq leidZiama tremtiniams apsigyventi Lietuvoje. Jo balsas buvo i5girstas. Del to nemaZai mtsq tautiediq negalejo grlLti ite\yng. [gavgs pagreiti laisvejimo procesas i5g4sdino ir Maskvos reformatorius. Jie Liaviai numal5ino 19 5 6 Yengrijos revoliucij q, kuri sudrebino ir LietuvE. Tq metq Velines Kaune ir Vilniuje virto savotiSka jaunimo manifestacija. Joje gausiai dallwavo Lietuvos studentija. Jaunimas susilauke represijq: keli Kauno aukitqjq mollyklq studentai buvo apkaltinti per i5 Lietuvos. I5 tremties

108

imperij4, bet ir j4 plesti. S4moksle priei Chruidiov4 dalyvavgs Sniedkus sustiprino savo pozicijas. I5 pradZiq buvo neaiSku, k4 reiSke Maskvos rumq perversmas. Nauj oj i vaJ.dLia nepaj ege kontroliuoti visq lsisiubavusiq procesq. Lietuvoje i5sipl€te kraltotyrinis judejimas (romuviedia i ir Lygeiviai) : gaivintos tradicines lietuviq Sventds, rinkta tautosaka. Prie lvairiq institucijq kirresi nuo tiesiogines valdZios kontroles nepriklausomi ldubai. Lietuvos marionetintvaldLia i5 pradZiq !pana5ius judejimus Linrejo pro piritus, nesuvokdama, kur jie pasuLs. Be to, ji neturejo aiSkiq nurodymq i5 Maskvos, kaip turetq elgtis, nes ten ryko kova del valdZios. Lietuvoje kuriam laikui laisviau atsikvepta. Zmones eme rodyti iniciatyv4. Keitesi ir liberalejo spauda, padaugejo kulturiniq leidiniq. \965 praddjo eiti Zurnalas Kultaros barai, o 1967 Kaune - jaunimo Zurnalas Nemunas; didejo ju, tiraiai, lrpat Nemuno. Siuose Zurnaluose keltos nacionalines savimones problemos, pasirode originaliq prozos ir poezijos kuriniq, literaturologiniq straipsniq, atsigrEZta ! istorij4. 1968 iileistas populiarus filosofinis Zurnalas Problemos. Jame spausdintos garsiq Vakarq Europos m4sqrtojq veikalq i5traukos, irodineta, kad nera ir negali bnti uZbaigtq filosofiniq sistemq. M4standiam skairytojui buvo ai5ku, kad dia polemizuojama su oficiali4ja valdandiq sluoksniq politika. Pagruejimas buvo jaudiamas visose kultlrinio glruenimo sriryse. 1957 Kauno dramos teatro ryriausiuoju reZisieriumi tapo Jonas JuraSas. Jo pastatymai (Kazio Sajos Mamutty me diio k la, Jnozn Glinskio Grasos namai,Juozo GruSo drama Barbora Rddu i k i te) Lavq o publik4. Prahos pavasario ideologai susilauke simpatijq Lietuvoj e. Lietuvos vadovybe atsidure dviprasmi5koj e

ATGIMIMAS padetyje. Maskva domejosi, kaip Lietuvos glruentojai reaguoja iinvazyEeekoslovakijoje. Sniedkus ir jo parankiniai stengesi visk4 uiglaisq.ti, nes tai garantavo jq asmeninisaugumE. Be didesnio triukimo paryko sutramdyti kraltotyrininkus, nutraukti valdZios nekontroliuojamq klubq veikl4. 'Iauta jautesi sugniuidl.ta.

MarionetinE Lietuvos valdzi4, maniusi4, kad ji kontroliuoja padet!5alyje, i5 pusiausvyros iSvede 1972 05 14 ivykiai Kaune - protestuodamas priei nacionaling ir religing priespaud4 vielai susidegino Romas Kalanta. Jo pasirinktas protesto budas pribloike daugelilietuviq (Q Genocidas ir rezistencija). Kaune prasidejo masinds demonstracijos ir riaules. Tuo metu mieste i5 esmes buvo lvesta komendanto valanda. YaldLia nenorejo pripazinti, kad tai masinis protesto judejimas, todel visuomeng bandlta ltikinti, esq tai chuliganq iSdaigos. Skleisdami 5i4 versij4, saugumiediai gawese gaude barzdotus, devindius neiprasto sukirpimo kelnes vaikinus ir vijo juos i5 Kauno. Tuo pat metu vengta Siems

ir,ykiams suteikti platesni atgars!. Vis delto neramumai Kauno valdZios kuluaruose yertintini kaip revoliucijq eekoslovakijoje, Lenkijoje t4sa. Tose Salyse del kilusiq suirudiq kaltinti inteligentai, tokio pat scenarijaus griebtasi ir Siuo aweju. LKP CK negalejo nuslepti to, kas dejosi Kaune. Kaip reaguoti? Pasirinktas priimtiniausias Maskvai aiSkinimo budas: vieSas - visuomenei ir savas - partiniam akqwui. Pirmu aweju teigta, neva chuliganai pasinaudojo psichi5kai nestabilaus vaikino poelgiu, turedami savanaudiSkq keslq. Net meginta nusalqgti tq,,chuliganq" i5orinius poZymius. Thip oficialus valdZios pareigtnai sieke apibtdinti politinio protesto akcijas kaip chuliganizmo protruk!ar psichi5kai neigaliqjq veiksmus. Tiro tarpu uZdaruose posedZiuose ai5kinta, kad tai nacionalistq ir revizionistq iSpuoliai prieS socialisting tevyng, neabejota, kad Kalantos susideginimas Kaune yra politinis protestas. Lietuvoje prasidejo nauja politinio valymo banga (atleidinejami Zurnalq ir teatrq vadovai, puolami raiytojai, filosofai, istorikai). Visuomening s4mong formavo ir iiniasklaida.YaldLia nepajege visko kontroliuoti. Ji jaute vieSosios nuomones spaudim4. IstorinE s4mo-

brandino istorikq, literatirrologq, kompozitoriq, ra5ltojq ir daugelio kitq veikla ir darbai. Mtsq intelektualq pastangomis i3 uZmarities buvo keliama praeities ralytojq ir mokslininkq kuryba. Jq kuriniai plito deiimttukstantiniais tiraiais. Lietuviai lsitikino, kad j q praeitis nebuvo tokia tamsi. Visa tai intuityviai verte prieiintis rusifikacijai ir valdZios brukamai ideologijai, ugde tauting savimong. nE

Prasidejus Michailo Gorbadiovo perwarkai,

kai kurie laikraidiq ir Zurnalq redaktoriai pasijuto savarankiSkesni. Thdiau ir anksdiau diemaltio Komjaunimo tiesa, Lurnalr4Mokslas ir gltuenimas, Kuburos barai, Pergali vadovai ir kolektyvai nestokojo tautinio jausmo. Juos ltraukdavo ! savo verpetus visuotinis s4monejimo s4judis. Siq ir kitq leidiniq puslapiuose pasirodydavo nemaiai demokratines ir tautines idejas propaguojandiq straipsniq. Tirometines spaudos dra/ai pasiekdavo kelis Simtus tirkstandiq egzemplioriq. Jeigu kur! mindtuose leidiniuose iSspausdint4 straipsni uZsipuldavo Komunistas ar Tiesa, straipsnis tapdavo iinomas daugumai Lietuvos gyventojq. Tai kele pasitikejim4 tais leidiniais.

Disidenti nis juddji mas 1978 pogrindyje pradejo veikti Lietuvos Laisves lyga. This padiais metais kunigq (Jono Kaunecko, Alfonso Svarinsko, Sigito Thmkevidiaus, Vncento Velavidiaus, Juozo Zdebskio) iniciarlva buvo lkurtas Tikindiqjq teisiq gynimo katalikq komitetas. Saugumiediq akimis iiurint, tai buvo iZulus akibrok5tas. 1979 i5platinta 49 pabaltijiediq chartija, raginanti nutraukti 5iq Saliq okupacijE. Joje pabftLiama, kad Lietuvos, Lawijos ir Estijos aneksija irykdyta del Molotovo ir Ribentropo sanderio. Thigi vel i5kilo Lietuvos valstybingumo atktrimo ideja. S!kart4, siekiant jErealizuoti, derinti legalus ir nelegahs veiksmai, suvokta, kad Nepriklausomybe bus atgauta taikiai. Bene iSsamiausiai nelegaliame leidinyje Perspe ktyuos etrokomunizmo idejas aiSkino Gintautas Ie5mantas. Jo koncepcija i5 esmes remesi Siais principais: totalitarizmas neiSplaukia i5 socializmo prigimties; 109

=r€

1,.5

iYIi L. I i-s I :':,1* le j j *l *=+.r t * ::li I

-

* 3 *riij :l

s4jungose. Lietuvoje be valdZios pritarimo pradejo

Lietuvos Laisv€s lygos organizuotas Ribentropo ir Molotovo pokto minejimas 1987 08 23

kiekviena visuomend turi garantuoti pagrindines Zmogaus teises; socializmas neignoruoja nacionaliniq valstybiq buvimo; Lietuva turi tapti nepriklausoma. Imperijos griuties neiSvengiamybe suvokta labai pladiai. Eurokomunistines Ieimanto paZirlros lvertintos kaip antitarybines, ir jis buvo ne tik palalintas i5 SSKP nariq, bet ir ikalintas. Thip eurokomunistai atsidure vienoje gretoje su disidentais: valdantiems imperijos sluoksniams rupejo ne marksistines teorijos pletojimas, moksliniai ie5kojimai, o status quo ilsaugojimas, Salies rusifikacija. 1 985 Maskvoje rykusiais politiniais Gorbadiovo inicijuotais polcydiais pasinaudota ir Lietuvoje. Valstybingumo atktrim4 leme: pogrindine veikla (lvairus anksdiau mineti nelegalirs leidiniai, lkurta politine organizacija- Lietuvos Laisves lyga); legalios opozicijos formavimas (Helsinkio grupe, Tikindiqjq teisiq gynimo katalikq komitetas) ; visuotinis nusiteikimas prie5 okupacinireZimq. Susilpnejus cenzirai, buvo apribotos represiniq strukturq galios. Maskvos stary'tiniai Lietuvoje, negaudami aiikiq direkryvq i$ Maskvos,

sutriko. Lietuvoje pradejo veikti ivairus klubai ir kitokie visuomeniniai sambtriai. Pogrindinei ir iSeivijos spaudai pavieiinus Molotovo ir Ribentropo sander!, jo aptarimai lgaudavo vis platesn! atgarsi. Lietuvos Laisves lygos (Antanas Terleckas, Vytautas Bogu5is, Nijole Sadtnaite, Andrius Tirdkus) 1987 08 23 Vilniuje, prie Adomo Mickevidiaus paminklo, organizuotame 3io gedingo s4molalo pasira.iymo dienos paminejime priminta, kad Lietuva buvo okupuota) o ne laisvai prisijungusi. Mitingo daliwiai nesulauke didesniq represijq, iSskyrus bandymus lvairiais budais juos pasmerki. 1987 11 01 Kaune, prie Maironio kapo, ryko valdZios nesankcionuotas mitingas. Jame buvo ne tik minimos musq dainiaus 125-osios gimimo metines. Kunigas Robertas Grigas ir kiti smerke cenzirE, reikalavo garantuoti Zmogaus teises, atkurti Lietuvos valscybingum4. Rimtesniq represijq nesiimta. ValdZios bejegi5kumas ir sutrikimas teike vildiq. Zmones pradejo telktis, ypat ju,veikla iSsipl€te mokslo lstaigose ir krlrybinese 110

veikti ivairus valdZios nekontroliuojami klubai: Vilniuje - Istortja ir kultura (organizatoriai Bronius Genzelis, Romualdas Ozolas), Talka (Vytautas Radivilas, Gintaras Songaila), Zt*yna (Saulius Lapienis, Zigmx Vai3vila); Kaune - bendras politinis Diskusijry klubas (Algirdas Kau5p€das), Atgojo (Saulius Gricius). I diskusijas isitrauke ir anksdiau valdiios kontroliuojamos organizacijos (Raiyrojq s4junga, Dailininkq s4junga, Kinematografi ninkq s4j unga, Kulttros fondas, Mokslq Akademijos mokslininkq rtmai). Jos suteikdavo valdZios nepripaZintiems klubams savo patalpas, jtqnariai, net vadovai, dallwaudavo diskusijoje. Nuo teoriniq problemq aptarimo pereita prie Lietuvos perspekq.r,r4 analizes. I5 visur sklido tautinio ir politinio Atgimimo idejos. 1988 04 20 klube Istoruja ir kuhurajaunas filosofas Anydas Juozaitis savo praneSime lrodinejo, kad reikia konsoliduotis Lietuvos valstybingumui atkurti (veliau jo kalba buvo transliuota per Amerikos balso

radijf . Sir S.tkir skambejo vis garsiau.

SEj

udZio susiformavi mas

SqjtdZio veikloje ypad ry5kns Sie etapai: iniciatyvines grupes lkrlrimas; pergald SSRS liaudies deputatq rinkimuose ir Sqjudiio veikla SSRS valdZios struktrfrose; pergale Lietuvos SSR Aukidiausiosios Thrybos deputatq rinkimuose. Gorbadiovo aplinka tikejosi sulaukti imoniq pritarimo jo pradetoms reformoms. Jo veiksmai baugino Lietuvos vadorybg. LKP CKvadovai jautd dvipus! spaudim4: naujosios Maskvos valdZios ir savo tautos. Maskvos vadovybe paskelb€ vieSumo ir demokratizavimo principus. Tadiau naujieji imperijos lyderiai nesuvokd nacionaliniq problemq. Jie buvo patikejg savo sukurtu mitu apie ,,viening4 tarybing liaudi" ir

kiekvienq judejim4, skelbiant! Salies demol
nepasitenkinimas valdZia ir jos veikla iSsiliejo ! viening4 S4jirdZio srovg. Jo pamatas - anlsdiau mineti klubai ir

ATGIMIMAS udejimai. 1 9 8 8 06 06 Mokslq Akad emija organizavo diskusij4 del Lietuvos SSR Konstitucijos projekto. Tada ir isisteige Lietuvos Persiwarkymo SqjudZio (LPS) IniciatFvine grupe - Regimantas Adomaitis, Juozas Bulavas, Vl.tautas Bubnys, Antanas Buradas, Algimantas eekuolis, Virgilijus eepaitis, Vaclovas Daunoras, Sigitas Geda, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Julius Juzelitnas, Algirdas Kau5pedas, eeslovas Kudaba, Bronius Kuzmickas, Vltautas Landsbergis, Bronius Leonavidius, Meil€ Lukiiene, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevidius, Alvydas Medalinskas, Jokubas Minkevidius, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas,

j

Romas Pakalnis, Saulius Pediulis, Vytautas Petkevidius, Kazimien Prunskiend, Vl,tautas RadZvilas, Raimundas Rajackas, Arturas Skudas, Gintaras Songaila, Arvydas Saltenis, Vtas Tomku s, Zigmx Vai5vila, Arunas Zebriunas. Si iniciatyvine grupe Lreipesi ! Lietuvos Zmones, siulydama lkurti analogiSkas grupes visuose Lietuvos mieituose ir rajonuose. BirZelio-liepos men. tokios strukturos susikure visoje Lietuvoje. Siekta i5naudoti visas legdiaj ai opozicinei veiklai atsiverusias perspektyvas. SqiudZiu susidomejo Gorbadiovo aplinka. Awykusiems i Lietuv4 Maskvos emisarams buvo Zinomos kai kuriq busimq SajtdZio lyderiq pavardes, del to LKP CKveikejai negalejo imtis ryZtingq veiksmq priei diskusijq dalyvius. Jie sek€ Lietuvos inteligentijos diskusijas, baimindamiesi radikalq !sigalejimo, kur! laika ! Sajud! Linrejo kaip i galim4 s4junginink4, nors kai kurie S4judiio lyderiai nelegaliai susitikinejo su Lietuvos Laisves lygos ir kitq panaliq politiniq grupuodiq nariais. Thi buvo vienintelis bldas veikti legaliai ir susilaukti plataus visuomenes pritarimo. Svarbiausia uZduotis - pasiekti, kad absoliuti Lietuvos gruentojq dauguma patikeq Nepriklausomybes atktrimo realumu. Pirmas toks iSbandymas buvo 1988 06 24 vykqs susitikimas su vadinamaisiais delegatais i SSKP XIX konferencij4. I5 anksto negavusi leidimo mitingui LPS iniciatyvine grupe pakviete vilniedius Gedimino aikiteje (dabar Katedros) susitikti su delegatais. Susirinko deiimtys t[kstandiq

imoniq.

Panaiiai buvo sutikti i5 Maskvos konferencijos sugriZE dalyviai. Sikart leidimas buvo gautas. Ir vel susirinko trfkstantine minia. Kulminacija buvo 1988 rugpjldio 23 d.Yingro parke r,ykgs mitingas gedingam Molotovo ir Ribentropo sanderiui pamineti. Jame dalywavo apie 250 tukst. Lietuvos gyventojq. SEiudis dalyvavo protesto akcijoje prie5 SSRS Konstitucijos pakeitim4, numadius!, kad treddal!SSRS liaudies deputatq skirs vadinamosios visuomenines organiz".t;or. Prie5 Sias

pataisas Lietuvoje surinkta 1,8 mln. para^iq

ir nuveZta i

Maskv4 bei lteikta pataisq rengejams. YaJdLiasuprato, kad Sajudis - rimta politine ir moraline jega, su kuria privalu skaitytis. 1988 spalio 22J4 d. iryko Lietuvos Persiwarkymo SajudZio steigiamasis suvaiiavimas, iSrinkgs 220 asmenq SajudZio Seim4, kuris iSrinko 35 asmenq S4jtdZio Seimo Taryb4. 1988 1 1 25 Yytautas Landsbergis iSrenkamas Sqir-rdZio Seimo Thrybos pirmininku, Romualdas Ozolas - pavaduotoju. Kova uZ Lietuvos Nepriklausomybg tapo vie3a. Pirmasis vieias susidurimas su tuometine Lietuvos valdi,ia ivyko 1988 1 1 18, kai, nepaisant susitarimo su LPS Seimo Taryba, Lietuvos SSR Aukidiausioj i Thryba net nesvarstydama nepardme Estijos SSR Aukidiausiosios Thrybos sprendimo pripa-

Zinti Estijos istatymq virlenybE priel SSRS lstarymus. Sajldis tapo moraliniu Salies autoritetu. Lietuva metodiSkai rengesi atkurti savo valsrybingum4: siekta i5naudoti visas legalios veiklos formas, parengti istatymq bazg. Tokiq tendencijq negalejo nepastebeti ir marionetines valdZios institucij os. Prie Lietuvos SSR AukSdiausiosios trybos Prezidiumo buvo sudaryta darbo grupe Lietuvos SSR Konstitucijai tobulinti. Jai priklause ir s4judininkai. 1988 11 11 5i grup€ pateike nauj4 Lietuvos SSR Konstitucijos projekt4. Nors jame dar atiduota duokle konjunkturai, jo 70 straipsnis skelbe: ,,TSRS lstatymai galioja Lietuvos TSR teritorijoje, jeigu jie neprieltarauja Lietuvos TSR Konstitucijai". Tok! Zingsni 1989 02 2l oficialiai pasmerke LKP CK. Tuometiniams Lietuvos vadovams nerim4 kele, kad 1989 sausio men. papildomus rinkimus i Lietuvos SSR Aukidiausi4j4 Taryb4 (pirmq kart4 okupacijos istorijoje piliediai galejo pasirinkti i5 kelill kandidatrf laimejo S4jtdZio Seimo Tarybos nariai Kazimieras Motieka, Ozolas ir Vai3vila. 1988 12 26 prasid$o oficialus kandidatq i SSRS liaudies deputatq suvaiiavim4 kelimas. Pagal to meto 111

;::i:ij : i r lstatymus kandidatus kelti turejo teisg darbo kolekryvai ir miestq ar gFvenviediq gyventojq susirinkimai, kuriuose turejo dalyvauti ne maZiau kaip 500 piliediq, pawirtinandiq savo dallwavim4 paraSais. Taigi pasinaudota tuo meru veikiandiais lstatymais. Paskelbus, kad 1989 03 26 ivyks SSRS liaudies deputatq rinkimai, visose apygardose buvo iSkelti Sajtdiio kandidatai. Kol buvo registruojami kandidatai, apie galutinius SajtdZio tikslus vieSai nekalbeta. Baigus kandidatq registracij4, 1989 vasario mdn. pirm4 kartq vieiai minint Vasario 16-osios Lietuvos valstybes arkurimo akt4, paskelbta, kad Lietuvos SEjtdis sieks legaliomis priemonemis atkurti Lietuvos valsrybingum4. 1989 08 23, prisimindamas Ribentropo ir Molotovo pakt4, atemusi Baltijos Saliq nepriklausomybE, Lietuvos Saj udis surenge akcij4,,Baltijos kelias". Akcijos metu Lietuvos, Lawijos ir Estijos gyventojai (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudare gyvqgrandinq per Baltijos valsrybes, taip simboliSkai atskirdami Baltijos valsrybes nuo Sovietq S4jungos, iSreikidami nor4 buti laisvais. Lietuvoje buvo renkami 42 SSRS liaudies deputatai. Rinkimus laimejo 36 SEjndi:io remti deputatai (Kazimieras Antanavidius, Vaidotas Antanaitis, lgidij us Bidkauskas,.Antanas Buradas, Algimantas eekuolis, Vytautas eep"r, Sigitas Geda, iironislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Julius Juzelilnas, Gunaras Kakaras, Grigorij us Kanovidius, Stasys Kadauskas, Mitingos Katedrcs aikiEje po

LPS

steigiamojo suvaZiavimo

Egidijus Klumbys, Jonas Kubilius, Sigitas Kudarauskas, Jurate Kupliauskiene, Vytauras Landsbergis,

Medys Laurinkus, Marcelijus Martinaitis, Nikolajus Medvedevas, Algirdas Mickis, Kazimieras Motieka, Ro mualdas Ozolas, Juozas Olekas, Kazimier a Prunskiend, Alfredas Smailys, Mindaugas Stakvilevidius, Vy,"tautas Statulevidius, Zita Slidyte, Vitas Tomkus,

Virmantas Velikonis, Eduardas Vilkas, Marijonas uoka, Zigmantas VaiSvila) . Nuo visuomeniniq organizacijqpateko dar L6 asmenq, visi jie vienaip ar kitaip pritare S4jtdiio idejoms. Tik du Lietuvos deputatai (Anicetas Brodavskis ir Janas Tichanovidius) buvo awiri Lietuvos valsrybingumo prielai. Tokios darnios deputatq grupes neturejo ne viena kita respublika. Todel inuolat veikiandi4 SSRS Aukddiausi4j 4Taryb4pateko 1 3 s4j udininkq (Antanaitis, Buradas, Bidkauskas, Genzelis, Gudaitis, Kudarauskas, Kupliauskiene, Medvedevas, Morieka, Olekas, Prunskiend, Uoka, Vilkas) ir du nes4jrldininkai (Brazauskas, Zaleckas) . S aj udZi o remri dep ut atai uLmezg€ kontaktus su Rusijos ir kitq respublikq Zmonemis, judejimais. Bidkausko, Medvedevo, (Jokos pavardes tapo pladiai Zinomos Rusijos opozicijai. Deputato imuniretas ir diplomatinis pasas leido S4jirdZio atstovams laisvai organizuoti spaudos konferencijas, palailcyti ry5ius su uhienio Saliq ambasadomis, susisiekti su lietuviq iSeivij os organizacijomis, Rusijos demokratinemis jegomis, vieSinti Lietuvos siekius i5 Vis akavidius, Kazimieras

SSRS liaudies deputatq suvaiiavimo ir Aukidiausiosios

Thrybos tribrinq. Galiausiai buvo pasiekta, kad SSRS liaudies deputatq suvaZiavimas paskelbe Molotovo ir Ribentropo pakt4 niekiniu, tai yra oficialiai pripaiino Baltijos Saliq buvimq SSRS suderyje teisiSkai nepagrlstu. SSRS liaudies deputatai turejo teisg dalyvauti Lietuvos SSRAI darbe, diskutuoti ir teikti pasiulymus, !statymq projektus. Tik negalejo balsuoti. Thi turejo ltakos visai Sios institucijos veiklai. SSRS liaudies deputatq iniciatyva i5 Lietuvos SSR Konstitucijos buvo iSbraukti straipsniai, lwirtinantys LKP vadovavim4 Lietuvai, priimti Lietuvos pilietybes, Valstybines kalbos ir kiti Lietuvos valsrybingumo itvirtinimui svarbirs lstatymai.

Boltijos kelias

SEjudiio ir LKP santykiai

aweju, jei

Pagrindinis Sovietq S4jungos valdymo mechaniz-

subrendo mintis suiaukd neeilini LKP )O( suvaZiavim4 ir demokrati3kai pakeisti LKP CKvadovybg. SajudZio vadovybe nutard siekti, kad vietiniq LKP organi zacijqvadovybej e butq sqitdininkq bei kitq demokratiSkai nusiteikusiq asmenq. Tas daryta metodiSkai ir apdairiai. 1988 lapkridio men. ivyko Vilniaus universiteto (tai buvo di&iausia vietine pafiine organizacija Lietuvoje, turejusi apie ttkstanti narir) komunistq rinkimine-ataskaitine konferencij a. I pirm4 kart4 demokratiSkai i5rinkt4 partijos komitet4 pateko

mas buvo Sovietq S4jungos komunistq partija.Jos Lie-

tuvos padalinys valde Lietuv4. Prlstelejus demokratijos vejui, partine vadovybe nebepajege kontroliuoti savo gretq. Lietuvos komunistq p^rttoje egzistavo ivairios grupuotes. Jos daZnai kaip ,,draugU grupes" lvairiomis progomis rinkdavosi aptarti, kaip sprgsti vien4 ar kit4 problem4. Siuo..,,drauge" susiburimuose dalyvaudavo ir visuomenes pripaZinti intelektualai - LKP nariai. Veliau kai kurie jq aktyviai lsitrauke ! SajudZio veikl4 ir buvo vieni jo organtzatoriq. Siq asmenq lsitraukimas i tautini i5sivaduojamqii judejim4 neleido,,peresrroikinei" Maskvai, siekusiai grai,iu atrodyd pasaulio visuomends al{yse, griebtis represijq. Lietuvos komunistq partijos vadorybg i5 vienos pus€s spaude S4judZio, i5 kitos - imperiniai sluoksniai. Tirometinis LKP CK pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, nesuvokgs prasid€jusio Salyje tautinio ir demokratinio judejimo ir bandgs ji palauLti jega, buvo priverstas atsistarydinti. LKP vadovu tapo Algirdas Brazauskas. Jo grupuote laviravo tarp lvairiq politiniq nuostatq. Viena venus, jai ltakos turejo konservar;.wioji CK dauguma, antra vertus, veike ir reformistinis-s4jtdietiSkas sparnas. CK aparate Brazauskas beveik neturejo Salininkq, tadiau ji reme absoliuti tautos (ir LKP nariq) dauguma.

Rumq perversmai

-

Maskvos vir5rlniq privile-

gia. Tqgerai perpratg Lietuvos komunistq paddinio veikejai neZinojo, kaip elgtis esant tokiai situacijai. Savisaugos instinktas reikalavo paklusnumo Gorbadiovui, tadiau jo politika buvo nepriimtina ir bauginanti. ULmegzti ry5ius su jo oponentais taip pat buvo labai pavojinga. Vadinasi, buvo pakankamai aiSku, kad Brazauskas galetq vykdyti savaranki5kE politik4

tik tuo

ji palailcytq CK dauguma. Tod€l

Sajudyje

vien tik sEirldininkai. Sio;e konferencijoje ir buvo i5kelta ideja suiaukti neeilin!LKP )C( suvaiiavim4. Tai idejai netrukus pritare beveik visq aukltqjq mo\yklq ir kurybiniq s4jungq partines organizacijos. Jq vadovais taip pat tapo sqiudininkai. Thdiau Siam sumanymui kategori5kai pasiprielino LKP CK. Itampa tarp LKP CK vadorybes

ir S4judZio

stiprejo artejant SSRS liaudies deputatq rinkimams, ypad kai s4jndininkai nedviprasmiSkai pareilk€, kad SajudZio tikslas - atkurti Lietuvos valsrybingum4. Konservatyviqjq LKP veikejq iniciatyva 1988 11 04 ikuriama prie$i5ka Lietuvos valstybingumui organizacryaJedinstuo. 1989 02 2l ityko LKP CK plenumas, tautos pavadintasf uoduoju. Jame SSRS liaudies deputatq rinkimq iSvakarese buvo pasmerktas S4jirdis ir jo veikloje dallwaujantys SSKP nariai. Po tokiq sprendimq SajudZio vadovybe atsidure keblioje situacijoje: reikejo arba visi5kai atsiriboti nuo LKP vadovybds, arba ieSkoti tolesniq kompromisq su nepalankiais jai LKP CK vadovais. Pasirinktas anrrasis kelias.

funkimus laimejo SajudZio remti kandidatai, daugelis jq buvo LKP nariai reformatoriai. Rinkimq rezultatai ikvepe naujq jegq ir paskatino vel griiti prie 113

::.

.r

:.

i

:

.-,,::

Juozas Jermalavidius, Jonas Gureckas, Vladas Svedas).

Jo atstovai neige Lietuvos valstybes

atktrimo

idejE.

Toddl LKP CKveikejams (CK aparatas vienijo centristus ir imperininku) nieko kito nebeliko kaip tik arba pritarti suvaZiavimo idejai ir taip bandyti suvienyti partij4, arba nutraukti visus sairus su reformaroriais, o tai reikitq ne k4 kitE, kaip Lietuvos nacionaliniq interesq iSdavystE. Abu centrai intensyviai ruoSesi LKP

Demonstrocija prie Operos ir baleto teotro r0mqVilniuje, kur vyko LKp XX suva,iavimas (1989 1 2 19)

LKP neeilinio suvaZiavimo suiaukimo idejos. LKP nariai s4judininkai kure LKP perwarkymo programas ir rengesi neeiliniam suvaZiavimui. Si4 iniciatyw4 pareme didiiausiq Lietuvos imoniq komunistq organizacijos, tarp jq stambiausiqjq gamyklq, kuriq parrinir+ organizacljqnariai dauguma buvo lietuviai. Visq tq organizacljt-1 lgalioti arstovai Lietuvos Mokslq Akademijos saleje 1989 rugpjudio men. sudare Koordinacing

Taryb4LKP )O( suvaiiavimui su3aukti. Pagal galiojusius SSKP lstatus suvaZiavimai galejo buti suiaukti: Respublikos komunistq parrijos CK nutarimu, kuris buvo derinamas su SSKP CK, arba reikalaujant ne maZiau kaip treddaliui partines organizacijos nariq. KoordinacineTaryba Siuo istatq straipsniu ir pasinaudojo. Viena po kitos didZiausios lmoniq, mokslo istaigq, mollyklq partines organizacljos pritare Koordinacines Thrybos sprendimams. Niekas jau neabejojo, kad reikiamas skaidius paraiq bus surinktas ir, pasinaudojus S S KP lstatais, suvaZiavimas suiauktas. Konfrontacij a LKP viduje tapo akivaizdi: vieni sieke sukurti savaranki5k4 komunistq partij4, kurios tikslas butq prisideti prie Lietuvos valstybingumo arkurimo, o kiti - i5laikiti stlttus quo. Susiktre ir du centrai: nepriklausomybininktl Stabu tapo Vilniaus miesto Lenino rajono komitetas ir CK aparatas. Panaii situacija susikloste visuose rajonuose ir miestuose. Partija suskilo. Lietuvos komunistq partijoje atsirado trys krypty s: Ko o rdin a c in i s Tary b o s ! a li n i n k ai, arba n ep ri k laus o mybininkaL siekg atskirti Lietuvos komunistq partt4 nuo Maskvos ir lkurti savarankiSk4 socialdemokradnes orientacij os par tij 4; c entr is t ai (B razauskas, Madimiras Beriozovas, Justas Palecki$ ir promaskuiaiikos zrientdcij os flangas, arba imp erininkai (Mykolas Burokevidius, 114

)O( suvaiiavi mui. Ce n tris tus su n ep r i k laus o my b in in k ais tarsi sutaike padiq debatq ikariryje 1989 08 06 pasira5y"tas Gotlando komunikaras, kuriame pasakl'ta: ,,Visq pasaulio lietuviq g,vybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valsrybes ark[rimas". Po komunikatu pasiraie WIK'o pirmininkas Kazys Bobelis, ;AV lietuviq bendruomenes vicepirmininke Irena Lukolevidiene, Laisves lygos vadovas Antanas Terleckas, SajudZio Thrybos

pirmininkas Vytautas Landsbergis, LKP CK skyriaus vedejas Justas Paleckis, SajtdZio Seimo tarybos nariai Antanas Buradas ir eeslovas Kudaba.

SuvaZiavimo i5vakarese Sajudiio Thryba per Koor-

dinacing Taryb4palaike nuolatinius ryiius su LI{P cennistais. Reformistinio LKP sparnoir S4judZio iniciaryva 1989 gruodiio 4-7 buvo panaikinti Lietuvos SSR

Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai, skelbiantys, kad komunistq partija yra vadovaujanti. Siq straipsniq naujoji redakcija lwirtino Lietuvoje daugiaparting sistemq. Buvo akivaizdu: jeigu nepavyks atskirti LKP nuo SSKB Maskva ir toliau Lietuvoje tures sarro rankose tam tikrus administracinius ir politinius sverrus, sudetinga bus realizuoti nepriklausomybes idej4. Visose LK? organizacyose vyko diskusijos, kokie turi buti sanrykiai su Maskva. Imperininkai sieke i5Iaikl.ti viening4 valstybg, armerd bet kokiE mint! apie nepriklausomos valstybes atkurimE, sieke iilaikyti totalitaring partlj4. Anot jq, b[tina paialinti i5 LKP s4judininkus. Eiti i kompromis4 su jais reik5tq atsisalcyti nepriklausomybes idej os. T iek n ep ri k laus o my b i n i n k a i, tiek ir i mp e r i n i n kai sieke patraukti centristus ! savo pusg ir laimeti daugum4. Per LKP )O( suvaZiavimq centristams prisij ungus prie nep ri k lausomy binin kry, imp erinin kai i6qo i5 suvaZiavimo. Jie paskelbe, kad suvaiiavimas yra neteisetas, todel neteisetas yra ir jo i5rinktas CK, o jie sudaro LKP (SSKP) (Zinom4 platformininkq vardu) laikin4j4 vadorybg ir perima visas buvusios LKP teises. Si grupuote be i5lygq smerke nepriklausomos Lietuvos arktrimo idejak pasuko awiros iSdavystes keliu. Kita vertus, ji parode, kokios menkos SSRS Salininkq Lietuvoje greros.

ATGiMIMAS Maskvos imperiniams sluoksniams nebeliko nieko kita, kaip pabandl'ti sukurti nauj4 alternaVviq parrij4, paskelbti ja LKP idejq peremeja ir, jiems padedant, sukurti prieliSkas Lietuvos Nepriklausomybei valdZios struktnras. Si"i -irij"i buvo pasitelkti Lietuvoje dislokuotos okupacines kariuomen€s karininkai, dalis rusakalbiq imoniq komunistq ir vienas kitas lietuvis. Todel 5is darinys negalejo pretenduoti atstovauti Lietuvai - imperines jegos musq kraite neteko atramos. Senosios SSK? struktr:ros galejo toliau vegetuoti tik kaip uisienio agentura, todel jq veikla Lietuvoje buvo pagristai nutraukta. 1989 gruodZio 19-22 d. ryko LKP )C( suvaZiavimas. Delegatai i 5i suvaZiavim4 pirm4 kart4 buvo iSrinkti demokratiSkai. Visiems pokydiams Lietuvos komunistq partijoje !tak4 turejo SajndZio idejos (ne LKP stimuliavo S4judZio atsiradim4, o S4judis - LKP atsiskyrimq nuo metropolines strukturos). Susiformarrrs S4j ldZiui, reikejo aiSkiai i5reikiti savo pozicij4: su tauta ar su kolonizatoriais. Tik nedidele grupele SSKP nariq Lietuvoje liko i3tikimi imperijai. Visi nepriklausomos Lietuvos komunistq partijos nariai - Lietuvos Aukldiausios Tarybos deputatai (per rinkimus !j4 remti S4judZio bei jo neremti) 1990 03 11 ivykusioje jos sesijoje balsavo uZ nepriklausomos Lietuvos valstybes atktrim4. Atkuriant valstybE, reikejo numaqti jos funkcionavimo principus. Ne del visko i5 kafto sutarta. Visi

pritare tik vienam dalykui

- turi br,rti atkurtas Lietuvos

valsrybingumas. Visq pirma reikejo pavielinti Molotovo ir Ribentropo paktq - irodyti, kad Lietuva ne sa-

vanoriSkai istojo !SSRS, o buvo okupuota. Toks buvo

pirmasis Lietuvos S4jtdZio uZdavinys.

Valstybing u mo atk[ri mas LKP atsiskyrus nuo SSKP, imperijos vadorybe neteko jokiq legaliq teisiniq budq sustabdyti isibegejusi Lietuvos valsrybingumo atktrimo proces4. Reikejo pakoreguoti kai kuriuos teisinius aktus, visq pirma primest4 Konstitucijq. Bet 5it4 parengiam4j! darb4 turejo

atlikti senosios institucijos. 1989 11 04 SSRAukidiausioj i Taryba, vadovaudamasi savo Konstitucij os

70 straipsniu, sustabde SSKP CK ir SSRS ryriausybes lgaliojimus Lietuvos teritorijoje, o tq padiq metq gruodzio 4 panaikino savo Konstitucijos 6 ir 7 straipsnius, kurie garantavo komunistq partijos monopoli. S4jirdZio strukttrq veikiama Lietuvos SSR Aukidiausioji Thryba 1990 02 07 paskelbe: ,,Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m.liepos 21 d. deklaracija del Lietuvos istojimo iTSRS, kaip neiSreiSkusi Lietuvos liaudies valios, yra neteis€ta ir negaliojanti; TSRS 1940 m. rugpjtdio 3 dienos lstatymas del Lietuvos TSR priemimo i TSRS, pagristas mineta deklaracija, yra neteis€tas ir Lietuvos juridiSkai nesaisro". Tokiu budu defacra paskelbta, kad Lietuva nera SSRS dalis ir yra nepriklausoma valstybe.

LietuVosAukiiiousiosiosTorbosdeputotoipoLietuvosvo|stybingumootk0rimoaktoposke|bimo(|990031|).|ikoires:KozimierasMotieka,Bron Ceslovo s Stan kevi

ti u s, Alovza

s Soka

I os

t .

-

t,

-t

Thi buvo Zingsnis nepriklausomybes atktrimo link, bet jo nepakako - pagal nomenklaturinius principus sudaryta institucija negalejo brlti Lietuvos valsrybingumo garanras: pirma, Lietuvos SSRAI neturejo tautos !galiojimo skelbti nepriklausomybg, antra, jistokojo patikimumo (nebuvo garantijq, kad, pasikeitus politinei situacijai, ji neatiauks savo nurarimrr.%i galejo atlikti tik tautos mandat4 gavusi institucija. 1990 02 24 ivyko rinkimai ! Lietuvos SSRAukidiausiqi4Taryba fie vyko pagal SSRS lstatymus, nes kitq dar nebuvo). Cia susidurta su akivaizdZia problema: nepriklausomos valstybes Konstitucij4 priemus pagal svetimos Salies istarymus, bttq abejotinas jos legiti-

mumas. Reikejo kito budo - visos tauros referendumo del Lietuvos Respublikos Konstitucijos priemimo. 1990 03 10 lvyko pirmoji naujosios Lietuvos SSR Aukidiausiosios Tarybos sesija, kuri i5rinko Landsbergi Auk5iiausiosios Thrybos Prezidiumo pir-

mininku, grSino

sen4j! valstybes pavadinim4

- Lietu-

vos Respublika. Kit4 dien4, kovo 11-4j4, buvo paskelbtas Lietuvos valstybingumo atkurimo aktas; anksdiau parengras Lieruvos SSR Konstitucijos projektas, aririn-

kamai pakoreguotas, pripaZintas Lietuvos Respublikos Laikinuoj u Pagrindiniu f statymu. Imperijos Salininkai Maskvoje sieke suspenduoti Lietuvos Nepriklausomybq. I5 pradZiq taikytos ekonomines sankcijos: paskelbta ekonomine blokada parenge dirv4 Seielinei ekonomikai. Kadangi tarp Lietuvos ir imperijos nebuvo pasienio, mrlsq verslininkai nekontroliuojami veZesi i5 Rusijos reikalingas Lietuvai prekes, dia jas pardavinejo keturis kartus brangiau ir krovesi sau kapital4. Vyriausybe negalejo imtis jokiq sankcijq, nes Lietuvai reikejo kuro ir kitq prekiq. Naujoji Lietuvos vadovybe neturejo administracinio darbo parimies. Atsirado ltampa tarp Vyriausybes ir Lietuvos AL Maskva, pasinaudodama Siais pirmosios nepriklausomos Lietuvos lyriausybes ir Af vadolybes nesutarimais, neapgalvotu jos kainq pakelimu, iiprovokavo kruvinus 1991 01 13 ivykius. Tuo metu ypad ildaviki5k4 vaidmeni suvaidino LKP likudiai LKP/SSKP vadovybe (Burokevidius, Jermalavidius, Kuolelis). Pagal tarptautinE teisg valsrybe yra pripaListama, jeigu

ji kontroliuoja

5alies

teritorij4, valstybines sie-

nas ir j4 remia Salies gyventojai. Sausio lvykiais siekta irodyti, neva Lietuvos gwentojai parys iSvaiko savo parlament4 (AI), ,,sukilusi liaudis" sudaro laikin4j4 vadorybg ir pra5o Maskvos paramos stabilizuoti padet! ialyje. Be imituotq vidiniq jegq paramos, pasitelkus 116

tik karing

jeg4, ro negalima buvo padaryti. Thi dar kar-

t4 pademonsrruorq pasauliui, kad Lietuva imperijoje i5laikoma tik su svetimos kariuomenes pagalba. Lietuvai reikejo ne tik moralinds, bet ir politinds paramos. Okupantq veiksmus stabde ir demokratines Rusijos reakcija: Maskvoje ir kituose miestuose vyko Simtatikstantines demonstracijos su Sukiais ,,S"lin rankas nuo Lietuvosl" Po kruvinq sausio iuykiq Lietuvos valsrybingum4 pirmoji pripaiino Islandija. Lietuvos politikams reikejo dar kart4 pademonstruoti pasauliui, kad Lietuvos Nepriklausomybes siekia absoliuti piliediq dauguma. Thi galima buvo padary.ti tautos yisuotines apldausos budu. Nepaisant visq trukdZiq, I99l02 09 ivyko referendumas del blsimos Konstitucijos 1-ojo straipsnio: ,,Lieruvos valsrybe yra nepriklausoma demokratine respublika". Siai nuostatai pritare daugiau negu rrys kewirtadaliai rinkimq teisg turindiq Lietuvos piliediq. Jq valia remiantis buvo galima parengti Lietuvos Konstitucijq. Priemus 5i straipsn!, toliau diskutuota del btsimos musq valsrybes s4rangos. Respublika gwavo patirdama nuolating itamp4. Laisviau atsikvepta 1991 rugpjtiio men. Maskvoje Zlugus s4mokslui. Thda prasid€jo Lietuvos Respublikos pripaiinimo maratonas. Paga-liau teisE mums buti laisviems pripaZino ir Rusija.

Normaliai 5a1is negalejo funkcionuoti be pagrindinio Salies istatymo - Konstitucijos. Nebuvo ai5kiai atskirta istatymq leidZiamoji ir r,ykdomo jivaldLia, teisewarka. Buvo jaudiami buvusios Lietuvos SSR lstatymq recidlvai. Lietuvoje vienas po kito pasirode

ivairiq konstitucij q proj ektai. Zinomo Konstituci j os teises specialisto akademiko Bulavo (jis buvo ir vienas i5 Laikinojo Pagrindinio [statymo rengejq) iniciaryva suburta neprildausoma rengejq grupe parenge ir i5platino Parlamentines Respublikos Konstitucijos projekta.I99l 12 10 Lietuvos Respublikos Aukidiausioji Taryba sudare nauj4 deputatq Laikin4j4 komisij4 Konstitucijos projekui parengti. Pirmajame savo posedyje ji nutare nesiremti jokiais anksdiau parengtrl Konstitucijq projektq telstais. Siai komisijai talkino grupe Lietuvos teisininkq, konsultuotasi su Vokietijos ir Austrijos konstitucines reises specialistais. Lietuvos Aukidiausioji Taryba 1992 l0 l3 pritare galutiniam Konstitucijos tekstui ir pateike j! referendumui. Tq padiq metq spalio 25 d. tautos va-lia Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo pawirtinta. Lietuva tapo demokratine valsrybe. Bronislouas Genzelis

nH$

Lietuvos olimpieiiai 1922-1932 veike Lietuvos sporro lyga, sportininkai dalyvavo olimpiniuose renginiuo se. 1924 Lietuva pasiuntd atstovus i VIII vasaros olimpines Zaidynes Paryi,iuje (13 futbolininkq ir 2 dviratininkus),

1928Il Ziemos olimpinese Zaidynese dalyvavo diuoiejas Kgstutis Bulota (500, 1500, 5000 m rungtyse), o IX vasaros olimpinese Zaidynese - boksininkai, dviratininkai, lengvaatlediai ir sunkiaatlediai i5 Lietuvos. SSSR rinktiniq sudetyje 1952-1988 Lietuvos sportininkai dalyvavo olimpinese iaidynese ir laimejo aukso medalius, kurie buvo priskiriami SSSR sporto laimejimams: tai krep5ininkai: Modestas Paulauskas (1 97 2), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomidius, Rimas Kurtina-itis, Sarirnas Mardiulionis (1988), Angele Rup5iene (1976,1980), Vida Beseliene (1980); rankininkai: Valdemaras Novickis ( I 988), Sigita MaZeikaite ( 1 980), Aldona eesaityt€ (I97 6, 1 980) ; plaukikai: Lina Kadiuiyte, Robert as Zulpa (1 980) ; futbolininkai: Arvydas Janonis, Arminas Narbekovas (1988); dviratininkai: Gintaras lJmaras, Arttras Kasputis ( I 98 8) ; tinklininkas Vasilijus Matulevas (1968); lengvaatletis Remigijus Valiulis (1980); boksininkas Danas Pozniakas (195S); irkluotojas Madas eesiunas (1972). Daug sportininkq yra rapq olimpiniq Zaidyniq prizininkais. Nuo 1992 nrgaletojams (pirmasis olimpinis dempionas Romas lJbartas, nusviedgs disk465,tZ m) jau skambejo nepriklausomos Lietuvos himnas ir kilo trispalve veliava. Barselonos, Adantos ir Sidnejaus olimpin€se iaidynese Lietuvos krepiininkai pelne bronzq Sidnejuje Saule Daina Gudzinevidiut€ ir disko metikas Virgilijus Alekna - auks4. Atenq olimpinise Zaidynese Graikijoje (2004) Alekna antr4 kart4 iSkovojo aukso medal!. Zi.mor sporto olimpiniais dempionais yral;apg Algimantas Salna ( 1 984, biatlonas) ir Vida Venciene (1988, 10 km slidinejimas). Olimpinius laurus skyne ir uisienio lietuviai: A. Osipaviditte (|AV, 1928, 100 m plaukimas laisvuoju stiliumi), P Lubinas (JA{ 1936, krep5inis), E. Rimkus (}AV 1998, bobslejus), D. Kasparaitis (1992, Rusija,ledo ritulys). Olimpinese iaidynese sidabro ir bronzos medalius yra iSkovojE dar penki lietuviq kilmes sponininkai i5 JAV Brazilijos, Urugvajaus, Kanados. Lietuvos vard4 i5garsino ir Klaipddos universireto spominiq Sokiq kolektyvas Zuuidra, vadovaujamas Skaistes ir Romaldo Idzelevidiq. Sir kolektyvas ne kart4 tapo pasaulio ir Europos dempionais.

118

Steponos Darius

- Harisono vidurines mokyklos regbio komandos Zaidejas

Zvm0s Lietuvos sportininkai ir sporto ugdytojei Steponas Darius (189G1933) -vienas pirmqjq sportiniq Zaidimq (kreplinio, beisbolo, futbolo) propaguotojq ir pradininkq. I JAV Niujork4, Darius amyko i5 Lietuvos bridamas vienuolikos metq. Technikos mokykloje pradejo domdtis sportiniais iaidimais diuoZimu, begimu, Suoliais.

Kaip JAV kari5kis dalyvavo Pirmajame pasau-

liniame kare Prancuzijoje,1920 grlLo ilietuv4; dia baige Karo molcykl4; 1922*1927 - Lietuvos lakunas. Darius - Lietuvos sporto organizatorius. Tiejus metus jis vadovavo Lietuvos fizinio lavinimosi sqiungai, j4 i5ugde ir i5populiarino.l924jo iniciatyva Kauno Nuolyne irengtas pirmasis stadionas. Darius daug metq buvo nuolatinis Sporto iurnalo bendradarbis, para^{e tuo metu ypad svarbius sporto teorijos darbus: Beisbolo iaidimas (1924), Basketboh iaidimas (hrepiiasuydis) ir jo taisykhs 192G1927 rnetams. Sis uolus sporto vadovas ir organizatorius uZ toki4 veiklq yra gavqs papeikimq nuo aviacijos viriininkq. Laisvo, Amerikoje aukleto Dariaus karine biurokratija nemego: lZeidinejo, neatestavo ir pan. Todel jis 1927 grlZo i JAV Ten rengesi skrydiiui i5 eikagos ! Kaun4 (Q Litaanicos shrydis perAtknt). Valenjus Greinovas (l9l+1957) - pirmasis Lietrrvoje rankinio, regbio, Zoles riedulio, krepiinio teoretikas ir propaguotojas. Pedagogas, ilgametis LKKI (dabar Lietuvos kuno kulturos akademija) destytojas, Zinomas krepiinio taktikas, strategas. Savo aukletiniams, ,,ZaIgirio" ir SSSR rinktines Zaid6jams, jis pasiulydavo originaliq deriniq, kuriq neperprasdavo ne tik varZovai, bet ir jq treneriai. Prielkario Lietuvoje Greinovas Zaide krepJinio rinktin€je (1935), po karo treniravo Salies moterq ir vyrq, o dirbdamas institure, - ir kitq sporto Sakq

ATGIMIMAS rinktines. 1958 Ktno kulturos institute subtre rankinio specializacijos grupg, po metq i5leido 7 absolventus. 1959 eme mokyti Zaisti rankini7 prie{7 ir instituto \yrus, kurie po keweriq metq tapo SSRS dempionais, o Albertas MaceZinskas, Vytautas Kontvainis buvo pakviesti iSSRS rinktine. Atgirdas Socikas G. f 928) - Lietuvos bokso legenda, profesorius. I sport4 jis atejo per profesing mokykl4, LKKI, per nenuilstamas treniruotes ringe. Jo talent4 ugde Zinomas prieikario sunkiasvoris Zaboras, treneris Misiirnas, maskvietis Ogurenkovas. Socikas - Europos ir SSRS bokso pai-iba, graLiai nuauggs, koordinuotq, grakidiq judesiq sunkiasvoris. Baiggs sporting karjer4,jis liko savo pamegtoje

aplinkoje - treniravo Zalgiriedius (padejo Tamuliui, Zurzai ir kitiems), buvo Lietuvos bokso rinktines vyriausiasis treneris. Boksas - r,yriSka sporto 5aka. Socikui labai praverte lgimtos stipruolio savybes. Jo kovos ringe buvo tikra Svente sporto megejams (ypad su Nikolajumi Koroliovu, vadinamuoju SSRS bokso karaliumi, 19 3 5-I9 49 SSRS dempionu). Algirdas demonstravo ne jegos, o Zaidybini, techniSk4 boks4. I5 128 kovq ringe jis iSkovojo 117 pergaliq (8 pralaimejimai pirmaisiais kovq metais - 19461949, vieneriq rungtyniq Socikas - Koroliovas 1949 Kaune rezultatas anuliuotas). 1946-1956 i5 32 tarptautiniq kovq laimejo 30. SeSis kartus SSRS, du kartus Europos, du kartus pasaulio studentq ir penkis kartus Lietuvos dempionas. 8 ktygq autorius ir bendraautoris. Be daugybes garbes raitq, medaliq, apdovanotas ir itin aukitu SSRS apdovanojimu - Lenino ordinu (1950), TOK Fair-Pky diplomu (1955). Aistringas medZiotojas, mdgo ir kitas sporto Sakas - futbol4, begim4, plaukim4. Algimantas Saunoris G. f928) - Lietuvos stalo teniso legenda, dar tituluojamas GeleZiniu Daktaru, pelne dvi deiimtis aukso medaliq. Pokario Lietuvoje, be krepSinio ir bokso, stalo tenisas, nors ir neolimpine sporto 5aka, buvo viena populiariausiq sporto 5akq. Kauno sporto haleje per stalo teniso varLybas ne kart4 lankesi Jios sporto Sakos pasaulio paZibos - vengrai, kinai, rumunai. SSRS stalo teniso rinkting sudare beveik vien liemviai. Anuo metu Saunorio rakete Salyje buvo nelveikiama (jis 6 kartus buvo SSRS, 9 kartus - Lietuvos dempionas). ,,Saunoris turi 5imt4 rankq ir 5imt4 akiq", - teige Europos vicedempiono nugaleti varLovai. 197 5 emigravo i Kanad4, sovietinE sistem4 pavadings vergya. Anuometine

Algirdas Socikas

valdLia to jam neatleido. Tik po ilgq metq - 1989 jis vel pradetas mineti spaudos puslapiuose, apsilanke Vilniuje, o l99l Zaide tenis4IV Pasaulio lietuviq

sporto Zaidynese Kaune. Jurate (g,1935) ir ieslovas (g.1935) Norvai5os - sportiniq Sokiq pradininkai Lietuvoje. Viena lspudingiausiq Lietuvos sportininkq 5eimq. 5i, Sokio duetas - tarptautiniq konkursq (Lietuvoje, Anglijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kt.) nugaletojas, 1967-1974 sekmingai atstovavo SSRS pasaulio ir Europos iemoionatuose. -eeslovas - Lietuvos sportiniq Sokiq federacijos garbes prezidentas, J[rate - Kauno sportiniq Sokiq klubo Sukurys vadove. Abu - aukidiausios kategorijos Lietuvos treneriai, nusipelng treneriai, tarptautines kategorijos teisejai, Gedimino ordino kavalieriai. Jie - Kauno medicinos instituto bendrakursiai, gydytojai ir pedagogai. Jrlrate - medicinos mokslq daktare (1972), desrytoja. eeslovas taip pat plataus akiradio Zmogus. Baigdamas viduring mokykl4, mego sport4, o Sokti dar nemokejo. Be 5okio, jo veiklos srirys labai lvairios : s anatorij os r,lrriausiasis gydl"toj as, JArote ir Ceslovos Norvoiios

administratorius, treneris, megeji5kq meniniq filmq kurejas, publicistiniq straipsniq ir koncertiniq renginiq autorius, reZisierius, Sokiq federacijos organizarorius. Pirmasis tarptautinis pramoginiq Sokiq konkursas Lietuvoje Kauno tauri (vdliau pavadintas Gintarini por) ixyko 1965.Prie jo organizavimo daugiausia prisidejo Norvai5os. [kurus Lietuvos sportiniq Sokiq federacija, pramoginius Sokius imta vadinti sportiniais Sokiais. Norvai3q pastangomis Iokis Lietuvoje turi puikias tradicijas, savit4 mokykl4, o Kaunas garseja kaip Sokiq sostine. Jurate ir eeslovas, aistringai mylinrys subtilq 5ok!, yra puikus pedagogai ir jau kelis de5imtmedius ugdo naujas poras, garsinandias mtsq kraitq pasaulyje.

2004Lietuvai istojus iEuropos S4jung4, apie 5 tnkst. kauniediq ir miesto svediq Soko valsq, kur! prad€jo legendind NorvaiSq pora.

Arvydas Sabonis (g.1964) - Kauno garbes pilietis, krepiininkas, verslininkas, klubo savininkas.

Ugir-2m20cm. Keturiasdeiimtmet! sportinink4 2004 Basket News iirinko geriausiu Europos klubq krepdininku. Lietuva, SSRS, Ispanija, JAV - tokia sportin6 Sabonio odiseja. 1982 pasaulio dempionas (su SSRS rinktine), 1988 Seulo olimpiniq Laidyniqdempionas, nuo 1996 NBA (JAV) Laidijas, Seiis kartus - geriausias Europos kreplininkas. I5 kitq sportininkq iSsiskiria puikia koordinacija (rankos taiklumu, originaliais kamuolio perdavimais), improvizacija, taktiniu Zaidybiniu mqpTrnu, didele valia ir kantrybe, fiziniais duomenimis bei puikiu pasirengimu. Virgilijus Alekna (g.1972), Jo rankos sviestas diskas Lemg datniausiai pasiekia ties 70 m riba. Pvz., Sidnejaus olimpinese Zaidynese - 69,30 m. Po 3 metq pasaulio dempionateParyLiuje - 69,59 m. Jis aukitatgis, elegantiSkas, stiprus dvasiSkai ir fizi5kai, intensyviai treniruojasi, treniruodiq ritm4 derina su studijomis Lietuvos ktno kulturos akademijoje, eksperimentuoja, lvairina pasirengimo pratimus ir 120

sistem4. Be galo i5wermingas sponininkas. Thi ypad svarbu, kai reikia pasiekti idealiq sporting form4 ir ge-

riausiq rezultatq reikiamu laiku. I5 senq senovds areiu- viena prestiZiSkiausiq ir didZiausiose planetos sporto Svenrese - olimpiadose, ir iemesnio rango varZybose. Pasaulinio sporto orbitoje si disko metimo rungtis

Alekna - vienas ryikiausiq dabarties lengvaatlediq. 2005 m. pasaulio dempionate Helsinllyje nusviedEs disk470,l7 metrq jis ne tik antr4 kartE tapo pasaulio dempionu, bet ir pirmuoju Lietuvos lengvaatlediu, du kartus iSkovojusiu 5i garbing4 vard4. Be to, 2004 m, lrykusiose Atenq olimpinese Zaidynese Alekna i5kovojo aukso medali ir tapo vieninteliu Lietuvos lengvaatlediu, uZlipusiu ant aukSdiausio Olimpiados laiptelio. Kgstutis Skuias (g. 1967) - neigalus spomininkas. Budamas Seieriq jau lanke gimnastikos ffeniruotes. Veliau Zaide futbol4, kreplini, lanke plaukimo, buriavimo treniruotes. 1985 lstoio !Vilniaus universiteto filologijos fakultet4 studijuoti anglq kalbos ir literattros. Palauktas ! sovieting armljarrarnavo Siaureje, fuchangelsko sriryje. 1986 po perialimo jam operuotas stuburas, veliau jis sunkios bukles pergabentas ! tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) karo ligoning. Ten, pagerejus buklei, pradejo sportuoti. GriZgs ! Lietuv4, spomavo ir toliau. 1990 pakalbintas draugo, paryrusio nugaros smegenll pai.eidim4, lsitrauke i nelgaliqjq spon4. I3bande ne vienE sporto 5ak4, daznai laimedavo prizines vietas Salies nelgaliqjq dempionaruose. Dalyvavo rarprauriniuose maratonuose, ne kart4 0991-1995) buvo jq nugaletojas ir prizininkas. Nuo 1995 nme dalywauti tarptautinese nelgaliqjq plaukimo varZybose. Dalyvavo parolimpinese iaidynese Sidnejuje 2000. 200 I tapo Europos dempionu,2002 - pasaulio vicedempionu. 1997 supagyrimu baige LKKI, tais padiais metais lstojo ! edukologijos magistrat[ 14. 2003 apsigyne daktaro disertacijE. Dabar perteikia savo Zinias LKKA studentams . 2004 dalyvavo parolimpinese Zaidynese Atenuose ir pelne sidabro medali. My ko ks Vygintas B ogulas

LIETUVA

Ui t ?"i'* i- . j i i .:,r:: u r.. i: i -1

Pletojantis ekonominiam Vakarq Europos Saliq bendradarbiavimui, greta ET formavosi Europos S4junga (ES), kuri pamaLu lgavo politin!atspalvi. I5 pradZiq i ES jungesi valstybes, susijusios ekonominiais ry5iais. Ji tada buvo iinoma kaip Europos Bendrija (EB). 1951 ParyZiaus sutartimi buvo lkurta pirmoji Europos Bendrija - Europos angliq ir plieno bendrija. 1957 03 25 Romoje Belgija, Italija, Liuksemb urgas, Oland ij a, P r ancizij a ir Vokietij os Federatyvine Respublika pasiraS€ sutarti del Europos Ekonomines Bendrijos steigimo. Romos sutarties dalyves 1958 01 01 isteige dar dvi bendrijas - Europos atomines energijos ir Europos ekonomines pletros. Salys lsipareigojo siekti, kad valsrybes galetq laisvai prekiauti, bttq teikiamos panaiios paslaugos, Zmones galetq keliauti i$ vienos Salies ! kit4 ir kt. Vietoj anksdiau isteigtq kiekvienai bendrijai valdymo institucijq nuo 1967 07 0l pradejo veikti visoms Bendrijos narems bendros institucijos. EB veikla remesi: bendra

uisienio ir saugumo uZtikrinimo politika, bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalq sriryse. Sio-s funkcijoms atlikti buvo lkurtas Europos Parlamenras, Europos S4jungos Taryba, Europos Komisija ir Teisingumo Teismas. 1973 i EB priimtos Airija, Danija, Jungtine Karalyste, 1981 - Graikija, 1986 - Ispanija ir Portugalija, L995 - Austrija, Suomija, Svedija. Taip pletesi EB, formavosi bendroji rinka, padedanti i5lyginti visq 5iq Saliq ekonominipotencial4. Po 1990-1992 reform'4EB buvo pavadinta Europos S4junga (ES) (angl. European Union).I jat lejo 15 valstybiq. Numatyta tolesne ES pletra, visq pirma kreipiant ivilgsn! i Ry-tq ir Pietrydiq Europos valstybes. Bendradarbiavimas tarp Europos Saliq pletojosi ivairiomis formomis. 1992 02 07 Olandijos mieste Mastrichte pasiraliusios surarti valstyb€s-nares lsipareigojo: skatinti tolygi4 ekonominE ir socialing pai.angEkuriant bendr4 pinigq sistem4, wirtinti ES tapatybg tarptautineje arenoje, stiprinti valsrybiq-nariq piliediq teisiq ir interesq apsaug4, iSlaikyti teisines sistemos vientisum4. 1997 10 02 Amsterdamo sutartyje i5samiai i5desryti ES institucijq veiklos principai (sienq kontrole, vizq i5davimas, bendradarbiavimas r22

.

i.:,-:,: r-,:

:'

i: ::

: i.i.i

u-:;:

r:ii

i:

i:

kovojant su nusikalstamumu, sankcijos priei valsrybes - sutarties paZeidejas), numatyti ES vadovybes sudarymo ir veiklos principai, patikslintos Gisingumo Teismo ir Audito Rumq funkcijos. Amsterdamo sutartis [sigaliojo 1999 05 01, ratifikavus j4 ES Saliq nariq parlamentams. Lietuva, siekianti i5trtkti i5 Rusijos itakos zonos, buvo suinteresuota priklausyti Europos S4jungai. 1999 gruodZio men. ES virfilniq pasitarime Helsinkyje nutarta prad€ti derybas su 12 kandidadiq i ES. Kiekviena Salis del stojimo s4lygq derejosi atskirai su visomis 15 nariq. Pirmasis derybq erapas su Lietuva prasidejo 2000 0215. Prie Lietuvos Vyriausybes buvo ikurtas Europos Komitetas, kurio pagrindine funkcija - analizuoti visas stojimo i ES s4lygas, vesti Lietuvos vardu derybas. Jai buvo pateikti 31 derybiniai skyriai. Del kiekvieno skyriaus deretasi atskirai. 2001 01 23 Lietuvos Seimas prieme nutarim4, lpareigojant! atitinkamas institucijas per tr+ metq pirm4j! pusmet! priimti visus integracijai reikalingus teises aktus Lr lstatymus.200l gruodZio men. Nicoje iryko ES valstybiq vadovq pasitarimas, kuriame iSsamiai aptartos naujq nariq priemimo s4lygos. Visus reikalavimus sekmingai ivykde 10 valstybiq (eekija, Estija, Lawlja, Lenkija, Lietuva, Kipras, Malta, Slovakija, Slovenija, Yengrija). 2004 geguZes menesi jos buvo oficialiai pakviestos stoti i ES ir priimtos. Svarbiausi ES veiklos principai: bendros ekonominds ir politines erdves bei bendros muitq sistemos kurimas; tranzito be muitq ir vizqpletojimas; uZsienio ir gynybos politikos derinimas; savitarpio pagalbos stiprinimas; ES pilierybds, nepanaikinant valsrybiq pilierybes, lvedimas. Bendra ES pilierybe reiSkia teisg glruenti ir dirbti bet kurioje ES ialyje turint atitinkamas socialines garantijas, iskaitom4 darbo staZ4, dalyvauti rinkimuose !Europos Parlament4 toje Salyje, kurioje rinkimq metu gyvena asmuo (tik nedali,waujama Salies parlamentq rinkimuose). ES siekia, kad visose Salyse narese glruenimo lygis bntq

[kuriami ivairirs strukttriniai paramos fondai. Sutarta del bendrq valdymo institucijq ir jq funkcijq. Tokios institucijos yra: ES Thryba (daLnai vadinama Ministrq Taryba), ES Komisija (vadinama Europos Komisija) ir Europos Parlamentas (EP), Teisingumo Tbismas ir Audito RamaL ES Thryba sudaro vyriausybiq deleguoti ministrai. Joje, kaip ir EB balsq skaidius pagal Nicos susitarim4 priklauso nuo valstybiq dydZiq (daugiausia balsq - po 29 - turi Italija, panaSus.

LIETUVA EUROPOS SAJUNGOJ

E

Jungtine Karalyste, P rancizija, Vokietij a). Lietuva turiT balsus. Europos Thrybos posedZiai vyksta kas 4 menesius. ES vyriausybes skiria savo nuolatinius atstovus - ambasadorius, kurie sudaro nuolating institucij4 - Nuolatin! Atstovq SusirinkimE. Europos Komisija - tai vykdomoji institucija (vyriausybe). J4 sudaro 25 komisarai (po vienq nuo kiekvienos valstybes). Lietuvai Europos Komisijoje atstovauj a komisare Dalia Grybauskaite. Komisijos pirmininkas skiriamas vieningai susitarus visoms vyriausybems, o komisarus skiria Saliq ryriausybes. Komisija gauna lgaliojimus, kai j4 pawirtina EP (Parlamentas wirtina Komisij4 in corpore). EP renka visi ES piliediai visuotiniu balsavimu pagal proporcing sistem4. Vietq skaidius EP nulemtas Nicos susitarimu. Lietuvai skirta 13 vietq. EP neturi lstatymq iniciatyvos teises. Jis svarsto komisijos pasiulymus (jiems pritaria arba nepritaria). Pagrindine EP funkcija - ES biudZeto wirtinimas ir paskirsrymas (biudZet4 sudaro Ialiq inaiai). ES bustin€ - Briuselis. ES glaudZiai bendradarbiauja su ET. Kasmet r,yksta bendri ET Parlamentines Asamblejos ir Europos Parlamento posedZiai, kartais rengiami ir vadinamieji keturlaliai pasitarimai, kurie yra konsultacinio pobudZio. Thip palaikomi ry5iai su ET valstybemis, nepriklausandiomis ES, kuriama bendroji Europos kulturine, ekonomine erdve. Prasidejus deryboms del ES pletros, svarstytas ES Konstitucines sutarties projektas (ji rengiant dalyvavo ir Lietuva). Visoms Salims pritarus, Konstitucing sutarti, kurios reikime artima Konstitucijai, Romoje 2004 rc 29 pasirale vis:r25 valsrybiq vadovai. Lietuvos vardu j4 pasirale Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir uisienio reikalu ministras Antanas Va-

senosios nores

Naujosios naks

Kandidotes i ES

lionis. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 t1 11 ratifikavo Europos S4jungos KonstitucinE sutart!. Taigi Lietuva buvo pirmoji i5 ES Saliq, ratifikavusi j4. Si sutartis isigalios, kai j4 ratifikuos visos S4jungos nares ir Europos Parlamentas. Jai lsigaliojus, ES tures prezidentEir uisienio reikalq ministr4, valsrybes privales derinti savo lstatymus su ES Konstitucine sutartimi. [stojusi ! Europos S4jung4 Lietuvos Respublika, kaip ir kitos ES valstybes nares, turi teisE dallwauti vadinamqjq Europos S4jungos teisminiq institucijq (Teisingumo Teismo, Pirmosios instancijos teismo ir kt.) svarstomose bylose, pateikdama savo pozicijq. Pagal 5i4 teisE ES valstyb€s nares gali kelti teisinius ielkinius ES institucijoms del jq teises aktq paskelbimo negaliojandiais, buti atsakovemis iSkeltose bylose arba suinteresuotomis stebetojomis, jeigu bylos baigtis yra reikiminga valstybei, ES narei, pareikiti savo pozicijarsvarstomais klausimais, remdamosi pateiktais ar naujais argumentais. Bronislouas Genzelis

Koncerto, skirto referendumui ddl Lietuvos norystes

ES,

dalyvioi (2003 05 08)

D,ROJe Abiejq Tautq Respublika

74, 19,67

R P#KH.E

Burokevidius Mykolas

r07

Abiejq Thutq Respublikos padalijimai

70-f2

centralizuota baltq valstybe

56

Adamkus Valdas

27-28

Chmelnickis Bohdmm

68

Akelaitis Mikalojus A.lbrechtas

II

Hagsburgas

Alekna Virgilijus

37

Chodkevidius Mikaloj us

17

Chruiiiovas Nikita

108

chru.{diovinis atiilimas

106

120

Alelsandras Jogailaitis

18,66

Algirdas

16,62

Alieksiejus Michailoviiius (carm) Amerikos bako

radijx

Amsterdamo sutartis

Antrmis pasaulinis kras Argentinos lietuviq bendruomene

Atkurimmis

Seimas

Compmdium Linanico-Germanimm (16j4)

34

Duiaus ir Gireno laidotuv€s

92

58

Drius Stepons

90, 18

110

Daugirdm Tadas

7

t22

Daukantas Simonm

37

Daul<3a Mikalojus

35

de Kurtend Boduena

39

Dekanozovas \4adimiras

89

75

40,77 , 85

102 22

Augustas

II Salcm

20,69

Didysis Vilniaus seimas

Augustas

III

20,70

DlugoimJmas

Aukso Orda

64

Donelaitis Kristijonas

Aukitieji kursai

85

DP storyklos

Australij os lietuviq bendruomene

67

t02

Durbes

1

8

36 100

miiis

59

Auira

37

elektros stotys

badmetis

69

Europos Bendrija

122

Baldikonis Juozas

40

Europos Komisija

r23

75

Baltarusijos lietuviq bendruomene

104

Europos Parlmentas

122

Baltijos kelim

113

Stmys 90 trukmd 45 gyventojq tankumas 44 gTventojq tautybes 49 contta 72 Gorbadiovas Michailas 109, 110 Greinovro Vasilijus 118 Griniu Kazys 25,26,85,56 gubernijq cenrrai 75 gudqkalba 33 Gvagninis Alelcandrx 8 Hagos tribunolas 87 Hmzos miestai 73 Henrikas Valua 19, 63 herbas 7 herbo slcydininkai l0 himnas 10 Hitleris Adolfas S7 Ieimmtas Gintautas 109 indoeuropiediq kalbq Seima 32 Internacionala 1 Ipatijaus (Voluines) metra5tis 33 Istorin€ Lietuvos valstybes veliava 8 Ivmas IV 66 Ivinskis Laurynm 37 Girenro

gyvenimo

1

Europos S4junga

r2l

87

Europos S4jungos Konstitucin€ sutatis

r23

Babistica

40

E..-^^^^a-.L^

T2I

32

ffnai

33

JablonskisJons Jakaterina II

38,39

baltq kalbos

Barmauskx Antanm

38

fon Briulis Henrikm

70

Ja5inskrs

18

fon Jungingenro Ulrichas

65

Jokubtr Jaunius Kzimieras

72

Barbora Radvilaite Baro konfederatai

70

fon Urachm Mlhelmc

81

Fortunatovas Filipas

39

Q^].::^-

-^--^--:

Bmanaviiius Jonc Be llanca

Pacemaker CH -3 0 0

9,37 9r

Galdikm Adomas

81

Galvanauskm Ernestm

86

87

gulaiviai

75

Biriiika Mykolas

81

Gediminaidiai

Bona Sforca

l8

Gediminaidiq snrlpai

Bonifacijus (vienuolis)

57

Gediminas

Bermontas Pavelas Bioderis

Oto

Brazauskas Algirdm Mykolm

26-27

7

12,

t4, t5 72

15, 16,51,60

Jaunutis Jedinsno Jogaila Jogailaiciai Jogailaidiq kry.dius

70

38 61 1,13

12,16,17,62,63

Jogailos privilegija Mlniaus ryskupur

Jonro

III

Vaza

Jonm Kazimieras

33

Gedvilas Medislovas

89

jowingiai

Gegui€s 3-iosios Konstitucija

72

Jungtines Karalystes lieruviq bendruomend

Buga Kazimierm

38

geleZinkelis

75

Jungtiniq Amerikos valstijq lietuvrq

124

20,58 40

34

76

l9

Jonikas Petrm

34

108

63

61

Brctknno Postili (7J)I)

Bulavas Juozm

1,2

Gedimino laiSkai popieiiui

Bretkirna Jonas

burmistrm

12.14,17

Generalinis selcetorius

^:--,^-,,-^^ 5!'rr(4,,urrrdr

105

r07

bendruomend

103

+4

Ju3ka Antanas

37

Juika Jonas

)/

Liepos

81

Lietuuiais esame

6-oji

Kalwijuodiq ordinas

56

gimg lietuviq bendruomends ulsienfe Lietuviq Chuta

Kzlbotyra

40

Lietuahy komitetas nuhentijusiems dil karo

Kaizeris Vilhelmas

II

Kalmta Romm

109

Kanados lietuviq bendruomene

103

lietuviq tautos

mes

3l

Marienburgas

65

10

Maioji Lietuva

JO

100-105 101

ielpti

genocidm

Mzirydm Martynas Maixy do l{ate k i zm as (l

24

Merkys Antanas

93

Me$kauskas Eugenijus

Didiojo)

33 5

33

47 )

87 107

karaimai

51

Lietuvos (Vytauto

Krolis Gutavm

69

mlversltetff

Karolis D(

68

Lietuvos aeroklubm

XII

69

Lietuvos Didzioji Kunigik{tyste 7, 8,35,

43,51,6l

hroni.ha

99

miestq savivalda

/4

80

migracija

48

Karolis

Kazimierm Jogailaitis

18, 66

7,8,9, r0

Kaidailis Arvyds

23,40,77,85 91

Liauuos Katalihl Baznyiios

Kraito'Iiryba

Lietuvos

Neoarmq mrra

68

Lietuvos lcepiininkai

Kernav€

73

Lietuvos krikitm

Kerzono linija

82

Lietuvos Nepriklausomybds aktm

16,62

Kgstutis Ketleris Gotardas

66

Keweriq metq seimm

7) 56,57,62

Kijevo Rusia

117,118

33,63 )4

Lietuvos olimpiediai

118

Lietuvos Persiwarlcymo SEjUdis

13

KosciuikaThdas

72

Lietuvos Respublikos Prezidento

Kovo 11-oji

3I

LietuvosThryba

Kraievskis Juzefas

53

Lietuvos tautine (valsryb€$

IGevd-Mickevidius Vincas

89

Lietuvos

Kqdiuodiq ordinc Kruopas Jonas

40

Kudirka Vincm

istarymas

r1,37

1

l

55

vdiiam

9

valdovai

14

aktas

prokelbimm (1990 03

11)

Zakas

Lite

Pilsudskis

57

Linanistini

IAF-m

95

litvii

77

Liubeko pirkliq

[A\)

latgaliai

33

Ledesmos Kate k i nn as (l 59 5)

35

Leninas

82

5\,52,54

lenkai Lenkijos lietuviq bendruomend l-eidinskis Stanislovro

librum

ueto

t04 59 68

faktorija mija Livonijos ordinas luoma Magdeburgo teisds Malsimiljmas II Mantas Herku mtrs Mare Bahicum

40

19,

54 95 82

Ferdinandas 32

94

NowaiSos Jfirate ir

57

Kvedlinburgo aralai

40

biblioteha

83

96

53

Lituanistikoskatedra (Ilinojausuniversitetas) 702

66- 67

Jurefm karas

Pirmmis psaulinis

79

PLB Pogonia rosKa uronrzas Potockis Ignas

60

Prahospavasaris (eekoslovakijos

69

Prezidento

32

nrusu

57,59

/4 73

It5 53

NKGB NKVD

conaenta Palsu Rolandm PaleckisJustas Panemunes pilys partianai (rezistentai) Petras I

9V92

Lituanicos

Liublino

713,

Pactd

33

103

89

53

36

LaisuA radijas

Molotovm Viadeslavm

Pabaltijosuniversitetas Pineberge

Kuriaitis Frydrichm

laikinoji sostine

111

53

kuriiai

58

mitingas Vingio parke

115

skryds Lituanistikos institutm

Kulmo Zem€

44

eeslovas OlJevskis Mykolm Pabaisko (Sventosios) muiis

80, 81

Lietuvos valstybingumo akto

LipJicas

58,59

mirtinormas

Moniu5ka

I

Lietuvos valstyb€s atk[rimo

56,58

Mindaugo krikitm

Neselmanas Georgm Heinrichm

LietuvosRespublikosKonstitucija

43

15,58

80

Lieruuos pilietybis

tc)

Kryiiaus karai

Mindaugs

10

86

Konstituc.inis Teismm

.64

/1

veliava

Konstitucija

Krevos sutartis

miestq bendruomends

25, 39

suvaiiavimr

(1653)

48

(1922)

34

kalbos gramatiha

miestai

Stanislovas mniis prie Giq&aidiq naciai naciq okuprcija Nemuno operacija

Lietuvos Persiwarkymo S4jndiio steigiammis

Keino Lieanhy

75

111

54

Kleinas Danielius

81

midaus brolijos

Molotovo irRibentropo paktas 87, 109, 110, 1i1,

Lietuvos Persiwukymo SEju&io Iniciatyvhe

grup€

Mickevidiu-Kapsukm Vincm

institucija sukilimas

719-120 35

66

fr'okietija)

100

68 29 89

60 98 69 82

39,53,79 101,102 7 37 70

revoliucija)

109

- 22 60

1.25

BENDROJI RODYKLE

Pupkis Aldonas

4I

Stanevidius Simonas

Radomo konfederacija

70

Stanislovas Augustm (Stanislovas

Radvila Juodmis

Mikaloju

Ramanauskas-Vmagx

Raitikis

Adolfx

Stasys

vakarq baltai

Valmdiu Motiejus

37

Poniatovskis)

20,70

Valitrnas Silvatrm

37

o/

Steigimmis Seimas

25,85

valstybis simboliai

6

98

Steponx Batorx

19,68

Varnas Adomas

7

89

Strazdas

68,69

Radvila Jonuias

37

Antmm

37

10,26,37

Varpas

)h 24

Vmuio 16-oji

723

sukilimm (1863)

37,52

Vasario I 6-osios lietuviq gimnzija

religijos

49

Sutinas Chaimas

53

Vasilijm

Remeris Alfredas

53

Suvalkq sutartis

83

Vengrijos revolircija

Siaur€s karro

69

Vilniaus Gaonm

\)

rFq brltai

Sleicheris Augusas

36

Vilniau konferencija

80

romai (iigonai)

Socikas Algirdas

Mlniaus kra.ito atgavims

88

Raudonoji armija

88, 89

Referendumas del narystes ES

106

restalinizacij a

Stulginskis Alelsmdrm

119

38

31, 80

704

I

64 (1

95Q

108

Vilniaus universitetas

52,75,76

Vilnius

73,74,75

rusai

>1,>4

Spechtm Francas

Rusijos imperija

43,52

$v. Petro lenm

Anydm

t20

St"mrs

110

Svedijos lietuviq ben&uomend

)4tudls

110

Svitrigaila

66

Sqiudiio Seimo Thryba

111

Taare Antanas

37

fuhlaracija 99 43 visuotinis ryventojq suraiymm (1790) Vytautas 8, |3, 16; 17,51,63,64,65,66 92 Vytauto Didiiojo karo muziejus

Thurybiq departamentas

55

Vyttt

68

tautin€ rzistencija

93

Vitkauskm V1'tautm

mrliis

58

tautines maiumos

50-55

Saunoris Algimantm

119

Thutini4 rnaiurrul

Sausio 13-oji

116

Sabonis

Nijole

Sadnnaite

Salys

Antanm

39,40

Sapiega Leonas Saules

58,60 60

t04

Vhuotini imogaus

teisky

7

\4adislovas

III

66

pagrin&.y honuencija 55

\{LIK-as

Tautilka giesmi

i0

vokiediai

81

Thutos Vadas

86

Vokietijos lieruviq bendruomend

33

Tautq S4iunga

58

Thuwilro

35

Terleckx Antanas

Sirokoml€

53

totalitarizmo laikotarpis

Sinydas

35

SirvydoDictionariumtliulil.lingaararn

Pranas Skutas Kgstutis Slavodinskis Mikalojus Sleievidius Mykolas SmetonaAntanas SniedkusAntanas SoffjaAlSenGke Soldinm sostine Sovietq Sqiungos okupacija SSKP CK Politinis biurm

Savivaldybiq

istatymas

s€liai Semba seniausim lietuvi$kas rankraitinis

Madislavm Konstantinas

Skar&ius

Stalinas

1.26

telstm

Josifas

apsaugos

47

95 >

t,

>2,

)4

703

Voldemaras Augustinas

81

Vorlslos muiis

64

Zaueneinro Jurgis

10

54

Zigmantm Liulsemburgas

65

totoriai

5I

ZigmanasYaza

35

Tiaidenis

60

Zikarxltozas

40

Tietimis Lietuvos Statutm

68

Zinkevidius Zigmas

720 35

24,25,86 22-23,80,81,84 89,108 17

tremtiniai

53,83 59

99,1r0

94,95

Tirbelis Juozas

86

^ zeml€lms uabfle.trus

uRlnlnR6

26

zryoil

Ulos muiis

o/

Zydq genocidm

lJhydas Kazys

4r

zlemgalal

75

Urb5ys Juozas

88

vaikq skaidius Seimoje

+)

54, 107

Vaiivilkas vaitas

100

59,60

/4

E

|

|

.

|

. t.

Augustm ZygSmantx Kgstutaitis Zygimantas Senmis Zmuidzinavidius Antanas

Zygimantas

4).

13,64,65

zalgrrro musrs Zeligovskis Liucijmm

TINRRA

107

7

59

fleniota

9I

94,96,97

19,68

82,83 702

51,52,53,54 43,96 33 18, 19,66, 67, 68

16,66 18, 66

7, 8