Nijole BroZiene
lreno Romoneckien6
tt|0Rr0r0GtfA I
Slt{TAl$E ir Sl(Y
Leidinys orientuotas i savaranki5kai pratyboms ar egzaminui besirengianti dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentq. Neturima tikslo glaustai aptarti visas morfologijos ir sintaks6s temas. Sios mokymo(si) priemonds paskirtis:
*
Pad6ti prisiminti pamir5t4 informacijq, kuri tikrai svarbi
nagrin6lant ZodZius kalbos dalimis, skaidant juos reik6mindmis ZodZio dalimis ir darybi5kai; aptariant sakinj ir ai6kinant skyrybq, nagrindjant sakinio dalimis.
*
lsp6ti studentq, apsaugoti jj nuo galimq 2odlio ar sakinio nagrindjimo klaidq.
*
Duoti 2od2ir1i sakiniq nagrin6jimo pavyzdZiq. Leidinio pabaigoje pateikta sakiniq absolventams, kad Sie gal6tq orientuotis, ko i5 jq bus reikalaujama per kvalifikacini lietuviq kalbos egzamin4.
Mokymo(si) priemon6 pravers ir abiturientams, besirengiantiems laikyti stojam4ji egzaminq (testd i SU Pedagogikos fakultetq ir ne tik iji. Leidinys turetq b0ti nebloga atrama lietuviq kalbos molqtojui, korepetitoriui. Morfolog ijos (iodliq nagri ndjimas kal bos dal i mis, ZodZiq sandaros nagrin6jimas, darybin6 ZodZiq analize) skyriaus autord - N. BraZien6, sintaks6s ir skyrybos, sintaksinio sakiniq nagrin6jimo - l. Ramaneckien6.
-3-
MORFOLOGIJA Morfoloqiia
- gramatikos skyrius, kuris nagrin6ja: 1) kalbos dalis ir jq kaitybq, 2) lodliq sandarq, 3) ZodZiq darybq.
1. 2. 3. 4. 5, 6,
I. 2ODLIU NAGRINEJIMAS KALBOS DALIMIS
2, Budvardis Naqrin6iimo Planas Kalbos dalis. R05is (paprastasis, lvardZiuotinis)' Gimin6 (vyriSkoji, moteriskoji, bevard6). Linksniuotd. Skaidius ir linksnis. Laipsnis.
1. Daiktavardis
Laipsniai:
Naqrineiimo planas 1. 2. 3. 4. 5.
Kalbos dalis. Skyrius (tikrinis, bendrinis). Gimin6 (vyri5koji, moteri5koji). Linksniuot6. Skaiiius ir linksnis. GalInds
Linksniuotes
vns. varo.
PaWzdzial
vns. Ktlm.
1. Nelyginamasis laipsnis: ramus, maZa, graZd. z. Au[slesnysis laipsnis: ramesnis, maZesnd, graZiafi, 3. Aukdt6lesnysis laipsnis: ram6lesnis, ma2dlesn6, graZdliaff. 4.Auk5diausiisis laipsnis: ramiausias, maZiausia, graZi6usia. 5. Visq auk56iausiasis laipsnis: visq ramiausias, visq maiiausia, vlsq grazlausla. Pastaba. Nelaipsniuojami: 1) didZioji dalis lll linksniuot6s bldvardZiq, 2) visi sudurtiniai b0dvardZiai,3) skaitvardinds kilmds (dvejopas, trejopas ...)
budvardZiai. (i)as ic
- (i) o
ys os
tl
(i)a
(i) os
I
A
darbas - darbe kelias - kelio medis - med2io buryg - burjs
Linksniuotes
girta
- girjes
marti - mardjqs saul6 - saul6s
tl
IV
-ts
uonts
Salis -us -uo
-e
- aus
- ens - ers
-4
- uonres - Salies
mielggr miele
- (i) as, - (i)a
zalias. Zalia
-us,-i
daiUg, daili surqg, suri
mieriausia; mieliausia I auksaiausioio darliausEg-.dailiauslg- | lai ps nio bn dv
didel!s] didelq did19 didi auksinjg, auksinq
-ts,-l
didesni!, didesne I aukitesniojo mielesnis, mielesne dailesnis, dailesng
lietus
- lietaus medus medaus - akm6n-s akmuo -i. duKte
- dul(Iers
PaWZdZiai
-as,-a
Dteva - Drevos
l
ill
VyriSkosios ir moteriSkosios giminds vns. vard, galunds
lsiZiurdkite, kaiP isiddmdti,b0dvardZiq linksniuotes:
b@@G -5-
u
I
laipsnio budv.
I
ill
@0' @
4. lvardis Naorin6iimo Planas 1. Kalbos dalis. 2. Skyrius. 3. Gimind. | .7"; rrr; 4. Skaidius. I 5, Linksnis.
3. Skaitvardis Naorin6iimo planas 1. Kalbos dalis. 2. Skyrius ir poskyris. 3, Gimin6, skaidius. linksnis Iei skaitvardis kaitomas). Skyriai pagal reikdmg
Kiekiniai
Poskyriai
Pavyzdziai Skyriai
pagrindiniai
vienas, du, keturi, desimt, vienuolika, dvideSimt, Simtas, milijonas ...
kuopiniai
savgs
Savybiniai
manas, - a tavas, - a savas, - a
pirmas, antras, devintas, vienuoliktas, dvideSimtas, trisdeSimtas...
jvardZiuotiniai
pirmasis, pirmoji, penktasis, penktoji ...
Sioks, Siokia
Parodomieji
toks, tokia
Paiymimieji
6.
sitas, Sita
Sitoks, Sitokia
anas, ana
anoks, anoKia
mani5kis, - 6
taviskis, - d savi5kis, - d
tas pats, ta Pati toks pat tokia pati Sitoks pat Sitokia pati
vtsas kiekvienas nteKas kitas ne kitoks visoks vienas kitkas
joks
paIS
Klausiamieji ir santykiniai
kas. kuris, katras, koks, keli, kelintas.. kuri. katra, kokia, kelios, kelinta ..
NeZymimieji
1)kaZ-: kaikas, kaikoks, kaikuris, ... kaiin: kaiin kas, kaZin koks' kaZin kuris " 2) kai : kai kas, kai koks, kai kuris .. 3) bet : bet kas, bet koks, bet kuris .. 4) nors : kas nors, koks nors, kuris nors . .
_q
-6-
manasis, - oji tavasis, - oji savasis, - oji
m0siskis, - e
viena antroji, penkios dvyliktosios, pusantro, pussesto...
paprastieji
jis, jie, jos, tamsta
jisiSkis, - e
vieneri, dveji, treji, ketveri, septyneri, devyneri ...
trupmeniniai
a5, tu, jis, .ii, mes,
Sangrqzinis
dveietas, treietas, septynetas, astuonetas, uvvyt |lttct>, ...
dauginiai
Kelintiniai
1. Asmeniniai
lvardZiai
r19..-La9.I'9-beqj kurrs ngf(uris,l
keli, keliolika
kqks-
5.
Veiksmaiodis
Neasmenuojamos veiksmaiodiio formos 6. Dalwis Naqrineiimo planas 1 , VeiksmaZodZio forma (dalyvis). 2. Ru5is. 3. Laikas. 4. Gimin6. skaidius. linksnis.
Nagrin6iimo planas 1, Kalbos dalis. 2. Asmenuote. 3, Nuosaka, laikas, skaidius, asmuo. Pastabos.' 1. Bendratis, kaip neasmenuojama forma, smulkiau nenagrin6jama. 2. Jei veiksmaZodis sangrqZinis ar beasmenis, tai nurodoma pried asmenuote. Asmenuotds
Esamojo Iaiko lll asmens galinds
Pavyzdiiai
Paslaba. Jei dalyvis turi sangrqiing ar ivard:iuotine formq, tai irgi nurodoma kalbant apie
ftE|-
Dalyviq rlsys
Veikiamieji
ein@, nesA, ved@ tl
ill
-l
Ziurfi, girdfi, tytfi
-o
skaitEl, rasEl, stat@ asmenuoles:
@x
Nuosakos
Laikai
Tiesiogind
Esamasis Butasis kartinis B0tasis daZninis B0simasis
Tariamoji
Liepiamoji
GeidZiamoji
Laikq neturi
0
Priesagos ir gallnds .2 .\r'...1. ..\rn
Esamasis - ast(- anl st). - anl l iemEd(6u-nfifisl -, ^l!-{tn raunan tl laikas .2.\E _,..:..\-. i'--\-.i--:-^F. InrEl), Inru lyrllsl( ryInr|!s|), l- lslr
Bitasis kar
Fe-q,-Gn
6i@l roidbfl
tinis laikas
Asmenys
B0tasis daZninis laikas
Turi vrls. ir dgs.,
Busimasis
@
visus asmenis
|
Neveikiamieji
^
.i--r-----.l .i-\/\r'1
^?\t-__--1 oavFg, - oavusLLl rauoavtest. ^.:_:--i rauoavuslll
-
-6(iE,-3(i)6frr[
it.^^
Esamasis
visus asmenis
- mlasl, - mBl
t^:t.^^
B0tasis laikas
Turi 3 asmenis: raSyk, ra5ykime, ra5ykite
B0simasis laikas Reikiamybds
raus )tast.
areiiiiffiU . _4./\_ raunamtasl raunam lal
Turi vns. ir dgs.,
Turi vienq asmenj: tera5o, tegu ra5o, tegul ra5o
Pavyzd2iai
rylnr[J
rain isiclemefi vcikqmainr tl ill
rtl
Laikas
- rESt, -
rBl
- ^t'\ srmEq, - ^r'\ srmBl -
-
-
ii\
?a\_
unlqq, - unlal -
Aa-
raur |aq,
A^a\-
A^_
raurla Aaz':
rausrmlg9l, rausrml4 A7a\-
Aii..
rau n l4gl, rauln
lql
8. Prieveiksmis Naqrin6iimo planas 1, Kalbos dalis. 2. Skyrius (pagal reikSmg ir pagal kilmg), 3. Laipsnis (jei laipsniuojamas).
7, Pusdalwis Naqrineiimo planas 1. VeiksmaZodZio forma (pusdalyvis). 2. Gimin6. 3. Skaidius. Pastaha. Jei pusdalyvis yra sangrqiinis, nurodoma prieS gimine. Veiksma2odZio
Laikai
forma
PaWzd2iai
Priesagos ir galUnds
- -i"'oamtast. -tal /i'.\ r- oamu, -tosl
Pusdalyvis
--
j-
,+4^\-,.i-tr.i'-\
gRKr+r:gftgegTq drrbdam[!1, orrDoam
pg
SRWiai
Pastaba. Jei padalyvis turi sangreiine formq, nurodoma prieS laikq. Laikai
Priesagos
Pavyzdaiai
pagal kilme
1. Budvardiniai (priesagos: 2. Daiktavardiniai. 3. Skaitvardiniai,
i lit6i, -!n l.
4.lvardiniai (priesagos: 16I, -68, -66i, -€n, 5. MiSrios darybos (suddtiniai ir suaugtiniai).
-Iil.
Laipsniai
forma
Padalyvis
5. Prieiasties (koddl ? ddl kurios priezasties vyksta veiksmas ?)
6, Linkm6s (rodo veiksmo, vietos, budo, laiko kitimq. Priesagos: -th', -6F ).
8. Padalwis Naqrineiimo planas 1, VeiksmaZodZio forma (padalyvis). 2. Laikas.
VeiksmaZodZio
Skyriai pagal rcikimq 1. Budo (kaip ? kokiu budu ?). 2, Kiekvbes (kiek ? kiek kartq ? keliese ?). 3, Vietos (kur ? i5 kur ?). 4. Laiko (kada ? kuomet ? kuriuo laiku ? nuo kada ? iki kada ? kelintq kartq ? kaip daZnai ?)
Bldvardin6s kilmds prieveiksmiai su priesaga Esamasis laikas
- anl
- int
B[tasis kar- - us, - (r) us tinis laikas B0tasis daZninis laikas
Bisimasis laikas
...:.1-=-z--.:
orroanl tylint
.+.^ orrDus, ras(r)us ^,..,^
- oavus
/\ +-a\ drrboavus.
- s0)anr
+^..../ .rasys0)anl drrbs(r)ant, -^^....,.\
.1,..\,,..
/,,'\,^
rasvoavus -^
-
(i)ai
laipsniuojami. 1. Nelyginamasis laipsnis: gerai, graZiai. 2. Auk5tesnysis laipsnis: geriau, graZiau. 3.AukSt6lesnysislaipsnis: ger6liau,gra26liau. 4.AukSdiausiasislaipsnis: geriausiai,graZiausiai. 5. Visq aukSdiausiasis laipsnis: aiSkiq aiSkiausiai, tikrq tikriausiai, ramiq ramiausiai; kuo puikiausiai, pervis baldiausiai, uZvis baldiausiai. l. Daiktavardiniai prieveiksmiai yra pana5[s I daiktavardZius, bet skiriasi nuo jq bent viena siq ypatybirl: 1) neturi gal0nds 6i6j, GRFO,
- ll
-
2) neiprastomis senovin6mis vielininkq gallndmis, kurios virto prieiagomis (rudeni6p, namG, 5alii1, 3) daiktavardZiui nebOdingu kamienu (strimgalviais, pagaugais, galvotrIkdiais),
10. Junqtukas Naqrineiimo planas 1. Kalbos dalis. sujungiamieji, prijungiamieji.
2,Skyriai:
It. Nepainioti aukStesniojo laipsnio prieveiksmiq su bevardes
gimin6s auk5tesnioio laipsnio budvardZiais.
Plg.: Siandien yra Sildiau negu vakar (b0dv.
Jungtukq skyriai SiTta
aukStesniojo laipsnio forma, sakinyje eina sudurtinio tarinio vardine dalimi). Jis rengiasi Sildiau negu a5 (priev Siltai auk5tesniojo laipsnio forma, sakinyje eina bldo aplinkybe).
9, Prielinksnis Naqrindiimo Planas 1. Kalbos dalis. 2. Skyrius pagal kilmg (senybinis, naujybinis). 3. Skyrius pagal vartojimq: kilmininko, galininko, lnagininko.
Prijungiamieji
Sujungiamieji ar, arba (skiriamieji),
ler, Jergu, Jog,
o, bet, tadiau (prie5inamieji), ir, bei (sudedamieji), toddl, tad (paremiamieli).
nes, nors, kad, kai, kadangi
Jungia tik sakinius.
Jungia: 1) vienarOSes sakinio dalis, 2) sakinius.
Nauiybiniai prielinksniai nuo prieveiksmiq skiriasi tuo, kad yra vartojami su linksniais ir !!!-dggge su iais atsako i sakinio daliq klausimus. Tuo tarpu prieveiksmiai i tuos klausimus atsako patys vieni, t.y. eina sakinio dalimis. Plg.:
Prielinksnis
Prieveiksmis
Salia namo auga klevas. (Kur
auga?-Salianamo.)
Salia auga klevas. (Kur auga - Salia.)
Rqstas buvo permestas skersai griovio. (Kaip buvo permestas ? - skersai griovio.)
Rqstas buvo permestas skersai, (Kaip buvo permestas ? - skersai.)
- tz -
..
c
- lJ -
2oo2tt1 sAN DARos NAG Rr N Eur nnns Sutartiniai Zenklai:
E o
Saknis
Saknies batsi.t Raitq gali tur6ti: 1) to paties iodiio formos (iglisti, igrysta; vegti' vagia); atos paiios Saknies iodZiai (k!lti, pokylis, kglnas; l42ti' llZis; llkti, palaikai, liekana .,.). Balsiq kaita b0na kiekvbine (Zgti, Zgs, gyti, gis) irXg&lj]lll (nesti, nasta).
gallnd pnesaga prieSddlis sangrqZos dalelytd intarpas sudurtiniq 2odZiq jungiamasis balsis jspraustiniai Saknies priebalsiai j, v, n pabraukiami kamienas
(i) mink5tumo Zenklas parodo kamieno priebalsio
mink5tum4, tod6l jis paliekamas suskliaustas prie kamieno. Minkstumo Zenklo nepainioti su I pvz., akE ir ak(i)8. .Minkstumo Zenklas bIna po priebalsio prieS uZpakalinds eil6s balsius, Zymimus Siomis raiddmis: a, q, o, u, q, u. Nagrin6jimq reikSmin6mis ZodZio dalimis geriausia prad6ti nuo Saknies ir gal[n6s.
I. SAKNIS Saknis - pagrindin6 ZodZio sudedamoji dalis, apib0dinanti leksini ZodZio pagrind4. Prie jos i5 abiejq pusit.l jungiami ZodZiq darybos ir kaitybos afiksai. Saknis yra bendra visq gimiliSkq Zodiiq dalis. tod6l ii ir randama lvqinant qiminiSkus ZodZius: sauld, pasaulis, fiietas.,.:'--. rir iuos reikia [arinktl kuo trumpesnius: susiiiikimas -> nnKosr. nnktrs. Saknis qali kisti; 1 . DaZniausiai kinta Saknies balsis. Toks kitimas vadinamas 6?!ni9+atsiq kaita:fiDia, (ild; Giti, fiEie, fiio, fiiias, ffi'ris; grne, garnrou,
- t+-
2. Kartais kinta ir Saknies priebalsis. Toks kitimas vadinamas
kaita. A. vedd - vesti d > (virtes) s: mestl s: mete - ...-= t> d: matd maeiau t> d2: hedis mediio ir t.t. o>
$aknies oalo priebalsiu
Pastaba. NepakitusiE Sakni daZniausiai turi veiksmaZodZiq
b[tojo kartinio laiko tre6iasis asmuo. 3. Gali visai i5nykti Saklies galo priebalsiai ! ir d: kryk5t@- krykSii, drumst@- druqsii gruzd@- gruzti, grimzdq- grimzti. 4. lwksta priebalsiq sankaita, t.y. metateze. Saknies gale pried priebalses ra5omos samplaikos ks, k5, 92, gz, o prie5 balses - sk, 5k, zg, Zg: drdksti - dreskia, brdGti - brd5ko, d2ergfii - dier/gia, megTti - me2ga. 5. Kartais po Saknies priei galung gali atsirasti n: oriebalsiai i, v, --..
i96ggl!g!3i
i-'
butl - buva, ouvo; -/:\ em - ^erla, elo. Jei dviskiemenio v-eiksmaZodZio Saknis baigiasi dvibalsiu gg, tai esamajame laike prieS gallng atsiranda n (bliaUti - bliauna; griaUti - grjAUna), o bltojo kartinio laiko Saknyje - ov (bliov6' griovd)... 4.
Sakni ^5is, ^jis, Pastaba; 5uo ...
gali sudaryti ir vienas priebalsis: Gs, ?o,
-15-
Bltina atkreipti ddmesi jtuos veiksmaiodZius, kuriq
II. INTARPAS Garsai n ir m, lsiterpg i veiksmaiodiiu esamoio laiko vadinami intarpais. !q@j, Intarpas randamas lyginant veiksmaiodiiu paqrindiniu formu Saknis: Sorukti. soru(Dka. soruko. -..r-^--....<. Busti- but6tda. budo. + <"":-.. --=-. bnrou. snt(n oa. sntoo. ^v'z-.---=+v,v Gesti, ge@da, gedo. Prie5 Saknies priebalsius b, p intarpas n vjrsta m:
bendraties Saknys baigiasi priebalsiais s, 5, z, i. Prie tokios Saknies priddjus busimojo laiko priesagq -G- , iwksta priebalsiq susiliejimas: ?6te ves - ti +
-6- + nes-ti +-e- +
-G' GS-G vez-ti + -e- -+ Gs-G zyz-ti + -6- -+ fiS-G
3. Lieoiamosios ' /fa z-?\ nuosakos vienaskaitos ll asmuo: erK- nesK. ^a rauK.
Kai bendraties Saknis baigiasi priebalsiais k, g, tai, priddjus liepiamosios nuosakos priesagq -? - , iyyksta pligbalsiq susiliejimas:
...\-n.a?s +-K- > bdg-ti+ -3- + reK-tr
laptr, ta(D) pa, tapo. r":\.. rr''
jt:ir..
i-:-^-
Ipo.
lJ2(li-+reA 6e!?--otiR'
-i-,\
ntDlt. Ktfin oa. Ktoo. -'i-<'_'i_.. -":<--uuo , ou (D oa, ouDo.
4. Visu..laikuj-\oadalvviai: ,a\,2\ . ^...,..-\ Deganr, Degus, Degoavus, Degs(r)anr.
5. B[din-iai: neSG, oegG, nesiinii, b6gii6;.
IIt. GALUNE GalunQ turi tik linksniuojami ir asmenuojami
2odiiai, Norint
nesuklysti, b[tina Zodi kaityti, nes gal0nds kartais esti ilgos: baigtlurnel serliEjil gerlrlM baigtEm6mdl ger lleGmdi baigtlUfdl ger Iuosiu-osA baigtlum6iel Norint rasti veiksmaZodZio gal0ng, reikia asmenuoti bdtinai to paties laiko ar nuosakos formas. Jokiu b0du neperSokti j kitq laikq.
Yralodlitlbe salUniq: d;bai, Gkiri 66G... Gal0niq neturi, baioiasi priesaqomis: 1. VeiksmaZodZiu bendratvs: ,, .\^ -..-i^ .r.-:\^ -...i?} etlt, neslt, Deglt, raulr ... 2. Blsimoio laiko lll asmens veiksmaZodZiai: ..\^ r-.^ ets, Degs, ^^ Iaus...
-
prj"l"jF.l"!Ser5i, gerlh, toli namG, nam6, . ^6.y$i vakar6D, tAiD, niekfii, t6ri, visSZii. IV. PRIESAGA
.
Priesaoa - lai iod2io kamieno dhlis, kuri eina po Saknies:
sodaisSodff;pasodfio. 1. Priesagq turi visi !9
iedllq
lSimti sudaro V linksniuot6s daiktavardZiai ir veikiamosios r05ies vyriSkosios gimin6s dalyviai, vienaskaitos vardininke neturi
Dflesaoos: ses tuol ...-.n-
rastasl raslesl
_-_i:
't1
16 -
linksniaiar asmenys: vidJiys,
viddiio,vidfi iuil.;'u"rd6i-zu,-v"ra&ai,ves6ho,u"rdilore...
virsti
i
2. Priesago_s galo priebalpis t prieS mink5tumq Zenklq gali bliis - ni&lai, eiit] - eifiau, einfiis - einffio...
vt. SANGRA2OS DALELYTE
:
3, PrieS bendraties priesagq --'ii gali bUti
da-r
priesaga, arba !Sit!.as!.9lnode9: raSlii, galv6fi, gird6ii,
Sanqraios dalelvtd - si -, - s, - is bina:
viena jos
1) po prie5delio prie5 Saknj (nusineda, pargMeda), 2) po galunds (ne5ag', nedag, veduosi, veduog).
vadffi
4. 2odis gali turdti kelias priesagas: soafiii, raSltq, buO(i)e6Bio, tankffifi as, morfiii6is, gy06i-iAas.
1, Visq veiksmaZod2iq tiesiogin6s ir tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmasis ir antrasis, visq skaidiq trediasis asmuo gali tur6ti sangrqZos dalelyte - si arba sutrumpdjusiA - s. veduogi (veduog), vedieqj (vedieg), veda$ (vedag). ved2iaugi (vedZiaug), vedeigi (vedeig), vedegi (ved6g). vesdiaugi (vestiaug),vestumeigi (vestumeis), vestqQj (vestqg).
Priesagq skaidius Zodyje nustatomas keliais b0dais: a) atpazistant kalbos dalj ir svarbiausius jos po2ymius, pvz., biisiandio - veikiamosios ru5ies b[simojo laiko dalyvis. Tod6l turi br.lti bUsimoio laiko priesaga - e- ir dalyvio priesaga - 6frI- ; !1[3!49 padalyvis. Tod6l turi b[ti bltojo daZninio - b[toio daZninio_laiko .f\ paoaryvro pnesaga - us . larKo pnesaga - oav rr pvz., turindiu tas priesaqas. ie5kant oimini5ku ZodZiu. .i-..:r .-----= ?.. b) ...--= -.----_-r fr^ 1.....,r Balltla <- oaltas - oalo; svetKtntmas <- svetKtna <- svetKas; =--:..., gydymasrs e gyoo <- ^..gyu; ^^^igyvenlojas e ^;^gyvena <- gyvas <- gyu.
_
Pastaba, Kai kurios veiksmaZod2iq galunds prie5 slngrq26s dalelyte i5likusios ilgesnds: ne5@9, suk@g ... 2. Tik sutrump6ju^siq sangrqZos dalelyte - g turi: a) bendratis (ne5tig, vestig), b) tiesioginds ir tariamosios nuosakos dauqiskaitos pirmasis ir alllggix asmu-o (neslahElg, neslEi6'lg, neslEm6lg, ndSEIFlg, nesuElilelg, nestlumdmdlg ...),
5, Priesaqa gali sudaryti vienas ar du priebalsiai: iutis, bOiis, (plg. zuii, ouO, it6s Frg. dkiil, balias, Saltas (plg.: balo, Salo); sal6'us (plg.:apsalo, salo), tamsqs (plg. temo), sausia (plg. sausas), orau5ftb,!iefie, rek6hys, rug€iui, iik$us ...
c) liepiamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos antra:gqei daugiskaitos pirmasis asmuo (ne5k[g, neSk@g nesKlrmeE).
V. PRIESDELIS
PrieSd6lis - ZodZio kamieno dalis, kuri eina prieS Saknj: ilZI6- - ITGtai oa, uZu6veja, uZuo-jauta. pii6 - p ri e-an g is, p rie-te m a, Fii6Zod is. nuo- - nu6kal nd. n u6laida. fruo-taka. aI'- aTgal, at-grasus, at-mintis, at-rama, 1, Zodis gali turdti kelis prieSddlius:
rkti, u7p6ryt, fr Eitsfla-sakoti. 2, Yra lodliq, kurie Siandien be prie5d6liq nebevartoiami. Tokie prieSd6liai nustatomi analogijos b0du: nu62ulnus (plg.: ffilaidus, nudtakus), jkyrus, pulus (plg.: jddmus, jsakmus). ndn-[s
i
p
i
'
3, Jei ZodZio galund baigiasi priebalse s, tai sangrqZos dalelyt6 jgyja - irs formq: gyrim@19, juokim@g ... Sangrq2iniai b0na ne tik asmenuojamieji veiksmaZod2iai, bet ir daMqiai (ra5@l tg, Sauk@ 19), pusdatwiai (juokdam @ is, sauKdam []el g), pegelwlA! (n u g j uokus, pagjsau kiant), daikta-
vardiiai (prausim@9, formavim@$).
Pastabos.' 1. Nepainioti ivard2iuotiniq formq vienaskaitos vardininko gallnds su sangrqZos daletyte: battlasi-6], anrrl555l, graZ|us-iSl, raSantlTSisl , ra5om lEEiSl . Linksniuo]Efri jvardZiuoti-ne--s tormas,
lPfiSSl-esantsansfiSsdalelytgi5nyksia:baltlaFi6l,rartfoT-|, baltlajaml...
-18-
-19-
2. Nepagristai sangrqzos dalelyte paZymima moteriSkosios giminds b0tojo kartinio laiko veikiamo-sios r05ies d-alyviams: djG[ ,
besGfi, djG(D@, besG(D@, djG(DE, besG(D@... SangrqZos dalelytd nustatoma linksniuojant ar asmenuojant
Zodi. Palygink:
begilBfi, prausimlEslig,
b6gG(i)@
prausim@gj
begfiE(i)@, prausim@gi
begG(i)@,
prausim@9.
, ,
nes@|g nes@g,
,
ne5@9,
3. Zodis gali tur6ti tik viena sangr4Zos dalelytg. Nepainioti jos su atsitiktin6mis raidZiq samplaikomis, pvz., pagdarys(i)ant.
DARYB
I
N
E ZOOZIV ANALIZE
Darybinds analizds tikslas - paaiSkinti ZodZio darybq. ZodZiq kaityba ir daryba yra svarbiausi morfologijos skyriai, tad nevalia jq painioti. Daugelio.formq gramatines reikSmes rodo vien galiin6. Tokios formos neiSvedamos viena i5 kitos, pvz., daiktavardZio naudininkas 96lei (ar kitas linksnis) ndra padarytas i5 vardininko 9616 ir pan.
*
DARYBINES ANALIZES ETAPAI 1. NustaMi. ar iodis paprastasis (pirminis). ar darinvs. 2, Nustatvti darvbos krvpti, t.y. kuris Zodis i5 kurio
padarytas. Sunkiau paai5kinti gallniq vediniq krypti ir d6l to reikia Zi[rdti, kurio ZodZio reiksmd yra mowuota, kurio - nemotyvuota. 3. NustaMi darvbos buda, t.y. paaiskinti, su kokiomis
darybos priemonemis padarytas Zodis. lSskiriami priesaqu, prie5d6liu, qal0niu vediniai ir glgll41ili. 4. lSsiaiSkinti darvbos reik5me. lsid6m6ti:
Pirminiai, t.y. i5 kitq nepadaryti, Zod2iai darybiSkai neaiSkinami. Ai5kinami tik vediniai (priedddliniai, priesaginiai, galIniniai) ir diiriniai. Nepainioti pamatinio iodiio sqvokos su EpIiaS!9,i.9, (pirmhjo ZodZio sqvoka. Neretai darinio pamatinis iodis gali boti toliau darvbiSkai skaidomas. pvz.: . ri_' - .". gyvare <- s) are, gyvas <- gy{ + - vas , gyti - paprastasis (pirminis) Zodis. Taigi darinio pamatinis Zodis ne visada bUna pirminis Zodis.
/l\|l
DarybiSkai nagrindjamos tik savaranki5kos kalbos dalys: daiktavardis, biidvardis, skaitvardis, ivardis, veiksmaiodis !g io formos, prieveiksmis.
-20-
Nenagrindiamos nesavarankiSkos (prielinksnis, jungtukas, dalelyt6) ir iryi41rs (i5tiktukas, jaustukas) kalbos dalys.
-21 -
Yra iSvestiniq ZodZiq, kuriq reik5m6s rySiai su pamatiniais ZodZiais nutr0kg, pvz., dugnas < dubti, kalnas < kelti, kluonas < kloti, pienas < pyti (igauti pieno), Saunus < sauti, kilnus gudrus < gusti (gudo), stiprus < stipti, jautrus < jausti ...
<
kilti,
Morfemq skaiiius ne visada parodo, ar Zodis - Cgdllp: a, Kai kurie galIninds darybos ZodZiai kiekybiSkai nesiskiria rygjaryeg!9lil' njC49"," iSskiriama tiek pat morfemq: gerlsl, kandlel> Kand lusl...
Esamoio laiko lll asmens kamienas
Esamojo laiko -AA,-fisl veikiamosios r05ies dalyviai - tntE - Inr[sl - InIU
_ffid-
Mokantis darybi5kai nagrin6ti iodZius, svarbu atskirti kaitybos (gramatines) u 2od2ir4 darybos priesagas. Kaitvbos (qramatines) priesaqos yra tos, su kuriomis padaromos to paties iodZio formos. Tai: 1) veiksma2odZio i5vestiniq formq priesagos (ne5d6io, ne51, ne5lq, neSffiis, neS5fii; ne3Shas ...), 2) laipsniq formq priesagos (graZ66iis, graiiSGias). Pagal priesagq galima nustaMi, kokia veiksmaZodiio forma sudaryta.
Esamojo laiko -6ftr@ -6m@ neveikiamo- tmlasl sios r[Sies dalyviai
-fitr
-6mE - rmFl
Kamienas
lSvestin6 forma Darybos
formantas
B0tojo kartinio laiko lll asmens kamienas
BUtojo kartinio
-Fst,
laiko veikiamosios r05ies dalyviai
- usLll
Darybos aiSkinimas faB lFSl- i5vesti n6 forma i5 veiksmaZodZio bOtojo
kartinio laiko kamieno
ra6-dirgal[n6s-es: raEl
B0tojo kartinio laiko padalyviai
-us
+FFl
6SlG
- iSvestindforma veiksmaiodZio b0tojo kartinio laiko kamieno i5
raS-6irpriesagos-us: raSPt+ 0)G
esamojo laiko kamieno
raS-oirgal0n6s (trumpoji forma) arba
tft6h@]-
idvestin6 forma i5 veiksmaZodZic esamojo laiko lll asmens kamieno ir oriesaou bei qal[]niu: i63o +-o-m"r-
iSii/+a-fr'as
<1:-._'r..\ zrurl + rmas
-.
rSvEsnNlU vEtKsMA2oD2o ronuql DARvBA
iSvestind forma
priesagos ir gal0n6s (ilgoji forma): raso + -@l rasd + - trnlis
!e-i6>
b. Kartais dariniai bUna net paoratesn6s morfemin6s strukt0rosuZpaprastuosiusUodZius:6-6nFt@
ilB@-
i5 veiksmaZodZio
iftiril - i5vestin6 forma Esamojo laiko - anl - Inr ( padalyviai i5 veiksmaZodZio esaasmenuo- mojo laiko kamieno t6s veiks- ra6o ir priesagos - ant maZodZiai) (.- int): ifra +a-nT <-. i,i" .\ ztul + lnl GeidZiamoji nuosaKa
te'tegu(l)
GiRo - iSvestin6 forma i5 veiksmaZodZio esa-
mojo laiko lll asmens ir nriaErlAlin
TE '
raslgl + re tegu(l) raSo
Bendraties kamienas
BUtojo daZninio laiko veiks"
.r-\ -oav-
i*i6frq-
B0simojo laikc veiksmaZo-
i6SG - iSvestind forma iS veiksmaZodZio bendraties rasy - ti kamieno ir b0simojo laiko priesagos -3: ra5yll + -'S-
dZiai
,\
,'
NUOSAKA
Liepiamoji nuosaka
Budinys
forma i$ veiksmaiodiio bendraties ra5y - ti kamieno, priesagos - oav - tr oatunes: ",,1.\ rasyr + - oavo
maiod2iai
Tariamoji
isvestn6
+ -K-
,, rasyrllll- rsveslne -4forma i5 veiksma2odZio bendraties ra5y - ti kamieno ir tariamosios nuosakos priesaoos -'i . / -G - oei galoneJ: rasytl+ -?q
il3!?
- i5vestind forma i5 veiksmaZodZio bendraties ra5y - ti kamieno ir liepiamosios nuosakos oriesaoos -? - :
-
iaBife - iSvestind forma nal
bendraties rasy - ti kamieno ir oriesaoos .r<--' S- , -te/-Irnat : -G raSy/+
Reikiamybds dalyvis
- fln B€l
-fiiE
Pusdalyvis
- oamlegl
- oamEf
rasyoamlgg - rsvestne forma i5 veiksm aiodiio bendraties rasy - ti kamieno ir oriesaoos - 66h - oei oalln-ds: -..,...-" rasyr{ + damas
'
Ciiiim-
isvestine forma i5 veiksmaZodZio bendraties ra5y - ti kamieno ir oriesaoos - iii - uei gat[n6s" ra5yri + liias
.-J-^_l\_
- oav -tesl rasyoavlesl- rsveslne Veikiamosios ..r"\^-?-' rUSies dalyviq - oavuslll forma i5 veiksmaZodiio bltasis da2nibendraties rasy - ti nis laikas kamieno, bitojo daZninio laiko priesair oalUnes -fed: oos .r:_
dfi
rasyrf+-oav-+-lesl
-tE
Neveikiamo-1@ sios rUSies dalyviq bUtasis laikas
iasWi?
,._i^/,:...\_
i5 veiksma2odZio
Veikiamosios ru5ies dalyviq bUsimasis laiKas
- s{r)lasl
eiiiffiU
u-
"-^?- rasyrlaslrsvesltne forma i5 veiksmaZodZic bendraties rasy - ti, bltojo laiko priesagos -?- ir gal0n6s: ra5yfl + -?as ,-.-!^^,.. _
rasys0)l4sl- rsves ne forma i5 veiksmaZodZic bendraties ra5y kamieno, b0simojo laiko priesagos -6- ir galunds (trumpoji forma):
ti
rasyll+6+ (i)@ raSyf+6+ (i)5n-tis (ilgoli forma)
Neveikiamosios rlSies dalyviq
i\
r------r
^ - srmlasl
- srmlgl
blsimasis laikas
..i_\,,\
- oavus Padalyviq b0tasis daZninis laikas
b. Jei paskutin6 ZodZio priesaga prasideda !glg, tai toks vedinys beveik visada sudarytas i5 butoio kartinio laiko kamieno: -<- rase rasvmlasl -ra^-_i:= l}+ vmas .^ ".zrureJrml€l ztwelo + -rmas.
aicifrE
- iSvestin6. forma i5 veiksm aiodiio bendraties ra5y - ti kamieno, bisimojo laiko priesaoos -6- . dalwio priesaios -1m.- - ir gatunds: -ralyld+ -6- + -fias
kuribFl . .*\--
- s(r)anr
2. Jei nauji 2odZiai sudaromi i5 V linksniuot6s daiktavardZiq, tai remiamasi vienaskaitos qalininko forma: out
Aid&G
- isvestind forma i5 veiksm aiodLio bendraties ra5y - ti kamieno, bltojo da2ninio laiko Driesaqos - 6iV - ir padallirio priesaqos --0E:
-? i5 budvardZiq ir dalyviq, kuriq vienaskaitos naudininko forma: kamienai baioiasi t. d. remiamasi - --.:-?.-,---! ,.,^. ---i-? -.- ,.,.____L ai veornanc lal ..--| <- veolnanc(l)lafnl + -al -.--..:!..7-l: -']---,1 - ^-gooz(r)ar <- gooz(r)l9lnl+ al 3, Darant prieveiksmius su
Kai kurios Zodiiq darybos ypatybes
iftvC$fi
- iSvestind veiksmaZodZio forma i5 bendraties ra5y - ti kamieno, b0simojo laiko priesagos -3 - ir
-6ii radyf+-G-+(i)6-n'1 padalyvio priesagos
6*
- -26-
Lyginant pamatini Zod j su dariniu, pastebimi tokie darybos pamato pakitimai: a) Saknies balsiq ir priebalsiq kaita, b) pamatinio kamieno prie5d6liq pakitimas, c) priesagq ir sangrqZos dalelyt6s praleidimas, d) kir6iq ir priegaidZiq kaita.
-
Su Zodiiu darvbos priesaqomis sudaromi nauii Zod2iai. Pagal priesag4 neretai galima nustatyti, kokiai kalbos daliai iodis priklauso, nes kiekviena jq turi savas priesagas. 1, Ypad produktyvi ZodZiq daryba i5 veiksmaZodZiq. lsimintinos dvi darybos taisykl6s: a, Jei paskutind iodZio priesaga prasideda priebalse, tai toks vedinvs beveik visada sudarvtas i5 bendraties kamieno: mot
-
<- kiiTF+ - lba
balrnEl < palp + - .,
raEyfi+-div--+-G Padalyviq bUsimasis laikas
+
a. Saknies balsiq ir priebalsiq kaita vyksta kai Luriuose priesagq ir galUniq vediniuose, rediau d0riniuose:1) i -+ : riSo -+ rySulys, rySys, kaklarySis, i -+ ai : lipti -+ laipioti, laipus, y -+ ai : klydo + klaidinti, klaida, 6 -+ ai : brdZti -+ brai2yti, braiZas, e -+ a : segti + sagtis, saga, ei -+ ai : keitd -+ kaitalioti, kaita au --> fr : spaudd -+ spistis, spldis, kraujospldis;
y
I
I
t -+
d
: ratas -+ radiukas, radius, d -+ dZ : puodas + puodZiukas, puod2ius. .t.,
b, Pamatinio kamieno prieSd6liai pakinta daZniausiai gafuiniq ir kai kada priesagq vediniuose i5 prie5d6liniq veiksmaZodZiq:1
Pamatinio 2od2io
Darinio
prieid6lis Pamatinis
prieidblis ap-, apt-
iodis apy-
at-
ata-, ato-
atinu-
nuo-
pa-
po-
pn-
pne-
su-
sq-, samsanuZuo-
uZ-
PavyzdZiai
apriSti
apibrd26 atbrido atstoti atid16ko nustoti nuvokd pad6ti pabuvo prikiSti priglaudd sustuvo sutarti u2leisti u2jausti
Dariniai Prlesagos Galinbs vedinvs vedinvs apyraiStis apybrai2a atabradas aloslogos atodr6kis nuostolis nuovoka poddlis
Zoo2ttl DARyBos BODAI ZodZiai i5vedami vieni i5 kitq, prid6jus kokiq nors naulE reikiming ZodZio dali arba pakeitus gal0ng. Taip sudaryti Zod2iai vadinami vediniais. D0riniais vadinami 2odZiai, sudaryti i5 dviejq kamienq. Reik5min6s iodZio dalys vadinamos Formantai
Grynqii darybas formantq sudaro kuri nors viena ZodZio darybos priemond, pw., pridedamas tik prieiddlis arba tik priesaga, suduriami Zodi,iai ...
Suddtinis darybos formantas yra toks, kada priddjus prie5ddli, priesagq ar sudDrus 2odZius, pakinta ir Zodiio gal0n6, kartais atsiranda san grqZos dalelyt6.
pobIvis
2odiiq darybos formantai
priekaiStas sqsiuvinis santarve
prieglauda sqsruva sanlara u2uolaida uZuojauta
Darybos priemonb
Kas sudaroma
PrieSddlis
veiksmaZodis prieveiksmis daiktavardis
c, Yra ZodZiq, ypad galUniq vediniq, kur sudarant naujq Zodi,
praleidZiama sangrqZos dalelytd (elgtis -+ elgsena, elgesys; nusibodo - nuobodus) arba priesaga (valkiojosi + valkata; Ziovavo - Ziovulys ...).
bldvardis Priesaga
d, Darinys nuo pamatinio ZodZio gali skirtis kirdio vieta ir priegaide. Sis procesas vadinamas metatoniia: zibinti > 2ibifftas, kraffi"l-pakr6ntd. S6uld -+ Safllius ...
' Pavyzdiiai paimti i6 D. Barauskaibs krrygos "Darybine -
s.,
7985.
- 28
-
iodiiq
anafize".
@!e!S.
blna qrvnieii ir sud6tiniai.
prieveiksmis
Grynasis formantas pri - gyti uZ - vakar po - dukra pa - ilgas
daiktavardis
Sand0ra
daikt4vardis
bIdvardis
per - si - valgyti
apy-rank-6 po - nauj -6
ger - ar, k - aip, tol - yn
visq linksniuojamq ir asmenuojamq kalbos daliq 2odZiai Gal0nd
Suddfrnls formantas
bal
-t-
as
5e5-et-as gryb-au-ti luZ - is gyl - is
kiem-sarg-is juod-5irm-is
Nuo tikrq dr.lriniLl bUtina skirti vadinamuosius: a) suaugtinius Zod2ius, arba sqaugas: anqkart, Sjmet, trissyk, trisdeiimt, penkiasdeSimt, tiekkart... Pirmasis narys paprastai iSlieka nepakites arba pakitqs labai maZai; antrasis - praranda gal[ng. Junginio nariai suauga i vienq Zodi. b) sutrauktiniai ZodZiai - pirmojo Zodlio pradlia ir antrasis visas Zodis: profs{unga, kolUkis, santechnika, - dviejq ZodZiq pradZios su priddta gallne krikdemas.
ll. Sutartiniai ienklai sakiniq schemoms braiiyti
...
SavarankiSkas sakinys. Sitaip Zymimas ir pagnndinis sakinys, ir sud6tinio sujungiamoio sakinio oemenys. Pagrindinio (pagr.) sakinio pradZia ir pabaiga, kai I ji yra jsiterpusi isskiriama sakinio dalis, Salutinis sakinys. .!^v'y'v'y-y-!-r Salutinis (5a1.) sakinys. Jo pradZioje rasomas prijungiamasis Zodis.
@ v
SINTAKSE IN SKVNYAR Sutartiniai ienklai ir santrumpos L
Kiekvienos pabrauktosios sakinio dalies vir5uje uZraSoma dar ir r05is: (veiksnys): gt (grynasis), sampl. (samplaikinis) sud. (sudetinis), suvest. (suvestinis). (papildinys): vient, (vientisinis), sampl. (samplaikinis) (sud6tinis), suvest. (suvestinis). (tarinys): gr. (grynasis), sampl. (samplaikinis), sudgfL (sudurtinis), suvesL (suvestinis), mi6r. (miSrusis). (paZyminys): der. (derinamasis), neder. (nederinamasis), i5pl, budv. (iSpl6stinis bIdvardinis), i6pl. dal. (iSpl6stinis dalyvinis), p!99! (pried6lis). (aplinkyb6): v. (vietos), (laiko), b. (bOdo), L (tikslo), prZ. (prie2asties), nuol. (nuolaidos), 94! (sqlygos), tiksl. (tikslinamoji). xxxxxxxx (kreipinys).
lterpinys
Pried6ris
lSpldstinddalyvin6, aA) \--'l padalyvin6, pusdalyvin6 aplinkyb6
@
Tikslinamojiaplinkyb6
(P)
l5pldstinis dalyvinis, budvardinis paZyminys
Apibendrinamasis Zodis
Slt
!
........
{jterpinys).
-30-
ReiSkiamas daiktavardZio, lvardZio, bIdvar-
dZio, dalyvio, skaitvardZio vardininku, bendra-
SAMPLAIKINIS ReiSkiamas pakartoiimais (eierai eZeriukai, kalnq kalnai ...), sinonimais (diidiavimas, lidiavimas), skaitvardiiq (Simtas trisdeSimt pirmas), ivardiiq (visa tai ...) samplaikomis; sudetiniai pavadinimai (baltieji dobilai, naktiniai mal5kiniai, saldumynq vaza, Siaulir{ universitetas): sudetines antra5t6s f'Lietuvos rytas", "Tiltas per Zalp9").
SUDETINIS
l. Kieki rei5kiantis iodis + C3!X!4!!ICZ!.9, ivardiio kilmininkas Kieki gali reik6ti: Daiktavard:iai: blrys, minia, mas6, marios ... dalis, pus6, truputis ,.. daugelis, daugybd ,.. Skaitvard2iai: trys, trisdeSimt, Simtas ... lvardiiai: keletas, keliolika, kiekvienas, kaZkuris .. Prieveiksmiai: daug, kiek, tiek.
bendratimi, dalyviu, batojo kartinio laiko pada' lyviu, iStikuku SAMPLAIKINIS
iw)
Kartoiama ZodZio Saknis (Jqiq iI Eijqjq, lilg oasiliks ...) (Kablelis tarp t<artojam-Q7oiliitl I rasomas, ReiSkiamas sinonimais (Zmon6s skuba olu5a, attiZd atskamb6io pir5liai ... ) tarp sinonimais isreik5tq tariniq bus pad6tas kablelis, turdsime du grynuosius tari ReiSkiamas frazeologizmais (Pavalgqs Kilqiu i af,i. Nelau2vk sau oalvos ddl tokiq niekq.)
ll. Konstrukcija: ... su ... Pw.:
aS
g
drauge, tdvas
S
mama ...
--=i
Pastaba. Tarinys turi blti rei5kiamas daugiskai'.oqs tos lorma: As su drauoe buvome tsvaztavustos. Jei tarinys iSreik5tas vienaskaitos fo-r-ma, tai
veiksnys yri grynasis: A5 9q dlauqe biiiau iSvaZiavusi. SUVESTINIS
L DaiktavardZio vardininkas + esamoio laiko
padalwis. Buvo qirddti orkestras qroianl.
@f-dQmat
rut<stant (Yra matyti, buvo
matvti). Pastaba. Sis suvestinis veiksnys'yra Salia suvestiniq tariniq.
ll. DaiktavardZio vardininkas + veiksma2odZio bendratis. Pienas qerti Ua sveika.
ISIDEMETh samplaikinio, suddtinio, suvestinio veiksnio raiSka panaii i atitinkamq papildiniq raiSkq: AS padainuosiu {"Lng 9qtdg Pasdjo laukq mieTi!.Kie me pama'tiawaZi uEln!
Ig$rq.
Kartoiamas tas pats zodis (ValEi valEl iqiq
SUDURTINIS
L VeiksmaZodis BUTI ESU, YRA, BUVO ...) + daiktavardZio, bildvard2io, skaitvardZio, ivardZio, dalyvio VARDININKAS. BuTl (ESU, YRA, BUVO ...).vadinamas GRYNAJA JUNGTIMI. Ji gali pakeisti tokie veiksmaZodZiai: tapti, virsti, darytis, rastis tikti, . vadintis, rodytis, atrodyti, iaustis, pasijusti, d6tls, apsimesti, sfatYtls. Sie veikamaZodZiai vadinami NEGRYNAJA JUNGTIMI.
il. BuTt (ESU, YRA, BUVO ...) + minetLl daliq KILMININKAS, INAGININKAS, kiti linksniai. kartais ir prieveiksmiai.
lll. VEIKSMMODIS + DALWIS (Sak6si Zinosiqs, nustojo p0tes ...)
. JL -
SUVESTINIS
vErKsMAZoDts + r eEMRAns
(t;ej;-
verrsunzoors + 2-3 BENDFA*[%:1,"
2. Bendratimi rei5kiamas grynasis tarinys (Lape bdgti. Paiinti - tai suprasti), o suvestinio tarinio dalimi bendratis eina palyginti daZnai:
Pakaks tau Siandien dirbti. 15 toli buvo matyti namai. Ryto Sviesoje praddio diulbdti pauk5diai.
praddti mokytis fotografuoti) MISRUSIS
t. vetxslitRzoots + BENDRATTS + DALWTS (Eme gintis nesakes, negali liautis pykusi, tik6josi pradesiqs mokytis ...) II. VEIKSMMODIS + BENDRATIS + VARDAZODIS (daiktavardis, brldvardis, skaitvardis, jvardis): Knyga tur6tq blti idomi.
+qae,@__elrmasl Hagantus
legalliiq atsiversti Zmoqumi.
VEIKSMAzODAO AE],IONITIS SAKINYJE' . Bendratis sakinyje gali eiti veiksniu, tariniu, paoildiniu, nederinamuoiu pa2vminiu, tikslo aplinkvbe. Kuo bendratis eina sakinyje, nustatoma: a) i5 sakinio ar Zod2iq junginio struktatros, b) i5 bendraties santykiq su kitais ZodZiais, c) iskeliant tinkamq klausimq.
.
1, Kai bendratis eina veiksniu, tarinys reiSkiam as bevarde bendratimi, daiktavardiials (dalykas, reikalas, pareiga, uZdavinys, tikslas, garb6, laim6, valia ...) Keliauti ldomu. Tek6ti - ne ak6ti (flk,). Veiksnys reiSkiamas Gerai mokvtis - m[sq pareiga viena bendratimi - Veiksnys reiSkiamas nuprntic says r yar-Kc bendratimi su puikus dalykas, '
gi mine,
;;it-
priklausomais
20dZiais
2 Remiamasi e . Grenda
(lr. titerafuros sEra d.
-34-
3. Papildiniu sakinyje gali eiti nedaug bendradiq: a) prie veiksmaZodZiq rasti, isiddti, virti, gaminti, ne5ti, atsinesti, vezti ,.. prisiSlieja papildiniai, iSreiksti Siomis bendratimis: - gerti, valgyti, - esti. lesti. - r[kyti; prie b) veiksmaZodiio gauti prisiSlieja papildiniai, i5reikdti bendratimis barti, musti (lupti), rekti. Bendratis, priklausanti kitokiems veiksmaZodZiams, yra laikoma suvestinio tarinio dalimi.
,
4. Nederinamasis paZyminys bendratimi rei5kiamas palyginti retai. Bendratimi i6reik5tq pazymini gali turdti nedaug daiktavardZiq. Jiems bOdingas galimumo, negalimumo, bA numo reikSmds atsoalvis:
galimyb6, teisd. blitinumas, uZdavinys, pareiga, prievol6, noras, poreikis, viltis, svajon6, nutarimas, pasiryiimas, isipareigojimas, paZadas, atsisakymas, Turi knygoje teise gyvegli ir lakStingala mano pilka (MieZ.).
Nebeturdjo jokios vrTfr'es suqriZti. Pradjo noras kaimynais rUpintis. 5. Tikslo aplinkybd, iSreikSta bendratimi, turi dvi reik5mes:
siekimo, atsakandiq j klausim4 ko ?, ir paskirties, atsakandiq
i
klausimus kam ?, kuriam tikslui ?, kuriam reikalui ?. Sdkmds reik5mg gali turdti bendratis, priSlijusi prie slinkties (eiti, bdsti, vaziuoti, joti, lipti, veZti ...) arba paddties
]::',"**',
pasikeitimo (s6sti(s), stoti(s), gulti(s), ketti(s), tikti, sustoti, stabtel6ti).
SKIRIA-
Skalbtis vaZiuosim i upg. lSdjome grvbauti. Atsis6dau pasiSildvti. Bendratimi iSreik5tos tikslo aplinkybds nesupainioti su suvestinio tarinio dali sudarandia bendratimi. DaZniausiai tarp veiksmazodZio jr tikslo aplinkyb6s yra isiterpusi vietos aplinkyb6. Sienpjoviai pirmiausia eina i eZerE nusiprausti (V. Myk. - Put.). pasiZvalqvti. Vaikai lipa i kaln4 Atsis6dau prle /auZo pasiSildyti.
MOJO suiungimo
Naudininkui artima bendraties reiksmd paprastai esti tada, kai veiksnys, papildinys, o retkardiais ir kita sakinio dalis tampa priemone, irankiu atitinkamam veiksmui pasiekti. ParveZd maiinq kulti (J. Jabl,).
SUDETINIAI SUJUNGIAMIEJI SAKINIAI JUGTUKINIAI RtlSis
Jungtukai
DAMOJO suJun-
gimo
RiSis
Kablelis SUDE!I Rediau: tarp sakiniq DAMOpries ir gali JO suir ... ir nei ... nei bOti nera5o- jungimo
tai .,, tai
PRIESPRIESINIO su-
jungimo
Kablelis tarp sakiniq pries 91, arba gali blti ir neraSomas
t..l
Tarp sakiniq MIAMO- tod6l, d6l visada raSo. JO sujun. to... mas kablegimo lis PARE-
SALYGO- Kablelis,
Skyrybos
mas
PrieS jungtadiau, tik tukq visada ra5omas kablelis
PARE-
DvitaSkis, MIAMO- br0k5JO sunys jungimo
Skyrybos Zenklo vie
toje pagal sakinio prasmQ
tinka iraSyti: kad, nes, tod6l
Kaip atpazinti
Kablelis, Skyrybos br0kSnys, Zenklo kabliata5- vietoje kis nekeidiant sakinio prasmes galima iradyti ir
PRIESPRIESINIO su-
Kablelis, Skyrybos br0kSnys 2enklo vietoje jungimo tinka o, h6t tadiau, tik
-36-
Ptrmas
JAMOJO brlkSnys savaransujungikiSkas mo sakinys gali buti pakeistas Salutiniu laiko, sqlygos, nuolaidos aplinkyb6s sakiniu
BEJUNGTUKIAI
Skyryba
2enklai
SUDE-
af, arpa
,sidemefii jungtukai !I, q, bet, tadiau, tik, ag, arba gali jungti: 1) vienar[Ses sakinio dalis, 2) savarankiSkus sakinius.
Salurlrutar sAKtNlAl Ell. Nr.
2.
RUSis
Klausimai
Jungiamieji Zodziai
Kad, kas, koks, kuris, jog
Veiksnio
KAS'i
Papildinio
KO?KAM?,KA? Kad, kas, koks, kuris, iog, KUO ?
3.
.,
kaip, kur, kada ...
PaZyminio KOKS ? KURIS ? KOKIA ? KURI ? '7
Kuris, koks. Rediau vartojami: kada, kur, kad, kai; kodel, jog ...
4.
Tarinio
KOKS YRA ? (BUVO, BUS)
Kad, jog,
Koks, kokia, kokie, kokios Rediau: kaip, negu ...
Vietos KUR ? KURIOJE aplinkyb6s VIETOJE ?
Kur
Laiko KADA ? KURIUO aplinkyb6s METU ? KIEK LAIKO ? NUO
Kad, kada, kai, vos, vos tik, iki ...
KADA ?
B0do KAIP ? KUHIUO aplinkybds BUDU ?
Kad, jog, kaip, tarsi, lyg
..
Kiekyb6s aplinkybds
Kad, jog, kiek, juo ... juo
..
KIEK ?
Prie2asties KODEL ? DEL KO Kad, nes, kadanoi aplinkybds KIOS PRIEZASTIES'
c) jungiamijungtukais kad, jog.Zodliais koks, kokia pradedami Salutiniai tarinio sakiniai, einq prie5 pagrindin!. (Koks amzius, toks ir protas). 3. Salutiniq bDdo aplinkybds sakiniq nesupainioti su paprastais palyginimais. Salutinis sakinys turi tarinj. 4. Salutiniq tikslo aplinkybds sakiniq nesupainioti su priezasties aplinkybds Salutiniais sakiniais. Tikslb aplinkybds Saf utinio saf inio tarinys reiSkiamas tariamosios nuosakos veiksmaZodZiu.
5. Salutiniai nuolaidos aplinkyb6s sakiniai atpaZjstami i5 jungiamqjq lodiiq nors, kad tr. Pagrindinis sakinys gali prasid6ti iod2iais bet, taiiau. 6. Salutinis sakinys gali eiti priei pagrindinj sakini ar po jo, buti isiterpgs j jj ar kitq Salutini sakinl.
Snturluu Jungtukai
sAKrNru JUNGTAMTEJT
santykiniai
Prieveiksmiai
KAM ? KURIAM
Kad
aplinkybds TIKSLUI ? 11. Sqlygos
Jei, ieiqu
12. Nuolaidos aplinkyb6s
Nors, kad ir
ESANT KURIAI aplinkybds SALYGAI?
1. Salutiniai paZyminio sakiniai paZymi veiksni, papildini ar aplinkybg, iSreik5tq daiktavardZiu, ir eina po mindtq sakinio daliq.
Pasfabos:
2. Salutiniq paZyminio sakiniq nepainioti su Salutiniais tarinio sakiniais. Pastaruosius atskiriame pagal Siuos poZymius: a) pagrindiniame sakinyje yra sudurtinis tarinys ir daZnai atliepiamasis Zodis toks, tokia, tokie, tokios,
b) Salutinis tarinio sakinys eina po vardinds sudurtinio tarinio dalies,
-38-
Dalelytes
ivardZiai
Kas, Ko, Kam .. Kur Kuris, kuri ... Kada Nes, nors Koks, kokia ... Kuomet Jei, ieigu, iog Katras, katra .. Kaip Kad, kai, Kiek ladangi Ponnral santykinial Koddl jvardZiai juo su Kol Juo ... prielinksniais: Juo ... tuo Kuo ... tuo l5 ko, su kuo, orie kurio, uZ kuri ,.. PaprastreJr:
10. Tikslo
Zoohtx
Ar, be, bene Gal, Lyg, tarsi, tartum
Negu Vos
Pastabos.' 1 . Paprastieji jungtukai beveik visada pradeda Salutinj sakinj. 2. Pirmasis i5 poriniq jungtukq pradeda Salutini, o antrasis pagrindini sakini, 3. Santykiniai ivardZiai, prieveiksmiai, dalelytds ne visada Zymi Salutinio sakinio pradZiq, tod6l bfitina atidesn6 sakinio analizd.
-39-
ll.
STNTAKS!NIS SAK|NIU NAGRINEJTMAS
Planas L PaaiSkinti skyrybq. ll. ApibUdinti sakinio rUdi. lll. Sutartiniais Zenklais ir santrumpomis paiymdti sakinio dalis. lV. Nubraiiyti schemE.
lV.
pavyzdliai dgs.
sLrdud. 1
det.
yeie ir
,
be
l,
lv.+,_,_,v,_.
2 isptest. d€r. 2' Pl_"ler !?gts , cZ k9I9 , gaeggg pg p"{l
yl*{gJ , qatvl !_g+lg ir
gs*.
ryd"vi€
ir
pagrindinis sakinys nuo Salutinio. 2 atskirtas Salutinis sakinys nuo Salutinio. 3 - atskirtas Salutinis sakinys nuo Salutinio. 1 - atskirtas
ll, v.
3
i
ggj* kie?i; :gyffiSffifrffi
gr.
iTffiI!
3, 4 - isskiria iterpini. ll. Vientisinis, dvinaris, asmeninis, ispldstinis, tiesioginis, trkst.
Esant... ?
Pasidard taip tvlu ., log ioo mes vrsl vis qirddiome . kaip eg der. . . .Y ., Sr . -. kairiosiosr vA-d vado X'tb o rankos tiksi tii<si taiksii tiksi laiklodis ztu-gr'. re to !931plej.{4tl9s- ql(is (J. Baltusis).
l. 1,2 - atskiria vienar[5es sakinio dalis.
1
i5
Jeiffi,@. sampr
sudun. 2
bUVq telnt, lnqesjCla , be maZiausio . o l,Mlllg pqkqtXes. (R.SedausIEs)lgls.llg ,
v
Suddtinis, priiungiamasis, tiesioginis, sudarytas
pagrindinio ir dviejq Salutiniq sakiniq. Pagrindinis sakinys (pildavo ... jauniausiajam) Kqrlq!-CAlygqiplldavo- ir neddavo ? (Jei .,. atsirasdavo ) sqlygos Kokiam iauniausiaiam .ffrffrY ne5davo ? (kuris... koiomis) - Salutinis ./.rY.ffrr Z-ryYvifr-^ " pazymrnlo I rarpsnro saKrnys.
Sud6tinis, prijungiamasis, tiesioginis, sudarytas i5
pagrindinio ir trijq Salutiniq sakiniq. Pagrindinis sakinys (Pasidare taip tylu). Kaip tylu ? (iog ... girddjome) - bldo aplinkybd;s I laipsnio .,.fftr.vl-r\ _
..
SAIUIINIS SAKINVS.
(K. Boruta).
l. 1,2 - i5skirta tikslinamoji vietos aplinkyb6. 2, 3 - i5skirtas iSpl6stinis dalyvinis derinamasis paZyminys.
4 - atskirtas iSpl6stinis derinamasis paZyminys. 5, 6 - atskirtos vienari5ds sakinio dalvs.
4agrlde;gryre ? (kaip ... laikrodis) - papildinio ll laipsnio . /_Y'\-Y"Y'i"Y-^ ' . .. satultnts saKtnvs. (o-[s !q(p!qp ? ( kurj ... akiq) paZyminio lll laipsnio Salutinis saKtnvs. Kqgrrdejome' Koksarkrods, Kaip tylu ?
ll. Vientisinisrdvinaris, asmeninis, isple;tinis, tiesioginis.
rv.,_ 3. Jei
@o, o qr
d€r
qurk-iljs
v.
or.
I
gr
milzluygl atquasdavs, plOavs i !$g "* buteliukq ir nepdgvq tqu11qtbiqlall i r
I
mas t
l,
n
konls
i
r
-bpj.o_n
e.
1 - atskiria Salutini sakini nuo pagrindinio. 2 - atskiria pagrindinj sakinj nuo ialutinio.
3 - atskiria iSpl6stingpusd_alyvinq bDdo aplinkybq.
5. DaZnai il 'mano levut Ku( : .Ytrt{Yr .rfr\ ' ' /taa sa ., FW6st. :. rsKrauswr pono ned€r
qirininkas m6qdavo skusti mus Ponlr_, rr nancram , oazntaustal tekdavo
.vreni.'
l.
Imojimq (J, Bili0nas).
1 - atskirti du savaranki5ki sakiniai. 2, 3 - iSskirtas iSpl6Stinis dalyvinis derinamasis paZyminys.
ll, Sud6tinis, sujungiamasis, tiesioginis, sudarytas savarankiSkq sakiniq.
-41
-
i5 dviejq
lV. +,
I savarankiSkas
sakinys (DaZnai ,.. ponui). ll savarankiSkas sakinys (mano ... gr[mojimq). Jungtukinis, sudedamasis sujungimas. lV, t-..............-,, i1 @, ..---------r.
l-,
l.
1 - atskiria du savaranki5us sakinius.
2 - atskiria du savarankiSkus sakinius.
3 - atskiria iSplesting pusdalyvinQ b0do aplinkybg.
ll, Sud6tinis, sujungiamasis, tiesioginis, sudarytas i5 3 savaranki5kq sakiniq. I sav sak. (Zmonds ... vejo). ll sav sak. (dUmd ... vasaris). Bejungtukis paremiamasis sujungimas. lll sav sak. (daZnai ... Zemg). Jungtukinis priedprieSinis sujungimas. lV, r.-..-----------+
:
r-.,
gr der 7. elacre lF
r-Ko!'eree!--1
kal
,----,-.,^
,
Paslabos; 1, MiSrieii sakiniai tie, kurie sudaryti skirtingais jungimo priiunqimu. suiunqimu kartu su A\-rt-hzv-* bldais - .r.FYra9'rY\ 2. Dvita5kiu sakinyje skiriamos: a) vienarUS6s sakinio dalys po apibendrinamojo ZodZio, b) du savarankidki sakiniai, kai antrasis ai5kina pirmqji. 3. Br[k5niu sakinyje skiriama: a) praleista sudurtinio tarinio jungtis, b) vienartJS6s sakinio dalys prie5 apibendrinam4jl 2odi, pried6lis sakinio gale, c) d) du savaranki5ki sakiniai. lntonacinis br[kSnys dedamas ir ten, kur pakanka kablelio. 4. KabliataSkiu atskiriami du savaranki5ki sakiniai, vienas nuo kito atsiie.
O
vient.
sr 1
49,
qr
suoer
kai mellkqiotoiui uZtekdayq qzuloe -,@. sliekqieoadar ki"iii\ete net neulluqa mers?iutas zi'Jri su i$il'a _._._ -/,.ffi ____ _r.6-7\x/\ pg1jg{q F. Sadauskas).
l. 1,2 - isskiriamas Salutinis sakinys. 3 - atskirti du savarankiski sakiniai.
ll. Suddtinis, miSrusis, tiesioginis, sudarytas i5 2 savarankiSkq sakiniq. I savar. sak. (Pra6jo ... sliekq). ll savar. sak. (dabar ... panieka).' Bejungtukis paremiamasis sujungimas. I sav. sakinys sudarytas i5 pagrindinio ir vieno Salutinio sakinio. Pagrindinis sakinys (Pradjo tie laikai). l-aj(Ci ? (kai ... sliekq) - paZyminio I laipsnio Satutinis Kq!!e /.fn .ffyvrv . Y saKrnys. A1
-+J-
KVALTF|KAC|N|U EGZAMTNU SAK|N|U pAvrzDzrAl
Nagrineiimo tvarka 1. PaaiSkinti skyrybos Zenklus.
2. Apib0dinti sakini (vientisinis i5pldstinis, suddtinis sujungiamasis ir t.t.), nurodyti jo komponentus (savarankiSkus sakinius, Salutinius sakinius ir jq laipsnius ...). 3. l5nagrindti sakinio dalimis, pabraukiant jas sutartiniais Zenklais ir vir5uje u2ra5ant r[5j. 4. Pabrauktuosius ZodZius nagrineti taip: morfologiSkai (kalbos ir ZodZio dalimis, paaiSkinti darybq); ... fonetiSkai; paai5kinti ZodZio raSybq; . sukirdiuoti ir paai6kinti,
-
-.
7.Kai po Sventimq jie qlgriZg iseminaril4, draugai p.qgl:e jq sveikinti ir linkdti, kad paskutinialm-etai iiems bUtu trumoi ir lEiniingi. (V' Myk. -
Put.) "'r"r""""
=;-*-
8. Tada dailide nu6jes atsine5d kirvj ir pteiitq, SUig$tf.ojg didZiausiq kelmq, jiiskdtd ir taip qitiai pteiSt'q'i;nusq, ;og'ptidi; toG (l.t.p.) !!!elis nasidare, kad laumd pirstus ikisti _g3t-6j-o.
9. Raminta vis dar taiko pakettas lql[eg, iS kuriq is.sly_do sun xi sat o u mTh[ vaza, r su q u m usi Zvelgjif i-grind is, ;'rjF'#as daugyb6s smulkiq stikleliq. (V Bubnys)i
I
-
10, O Zmond-s iSsjrdo bidiq giesmes, suprato, kas atsitiko, iS iSgisEio'net buvo rrlirger.
ir pasakd kGb-oh-ill,-kur-ii
(A.Vaidiulaitis)
'::=j::r:
1: Pladiai gtgilngr,l,1gsj nyfejS ilangq ir neqat6io atsikratyti lausmo, kad te.n stovi kaZkas, prisispaudes veidq prie Lqs_qg laSq i5vaqoto stiklo. (J. Avy2ius)
11, Nakvynds jau verktinai reikia ieSkotis, bet miskas vis kas Zihfdni's-nuo m[sq, ir mes 'riirtiiiiinO:iam sustoti lqlSlq *aI9g9E Zwrduob6ie. (V. Petkevidius)
2. Po pietq, vos kuniqai pakilo nuo stalo. ibdqo Juld ir pranesd, rua iwajiavo r19-?.tj-1ii-s'qg! M vyr - cui;--:=
12. Nuo jo nusiqre2usi kiurksojo moteris, jo Zmona, ir Snek6josi su Zasim i5 k-urG Suvo' t6i5k'i6sli liei-tsisteodio savo *kd$gg (A. Vaidi u aitis) I
3. Pagaliau juodu ristele vienas p?q(qj kit4 lapsdjo, ir ta plgq'.o_Sg ggtg.rjgi turdjo patikti, nes ji isirdmd viduryje kiemo ir akytai
groZdjosi lenktyn6mis. (A. Vaidiulaitis)
4. Klebono nuomone, dvaro Le.i[alaj buvo gerokai pe5.!ig, d6l to jis petai i5 metq lqh.qrg.v.g, ar neggLus visai atpirkti nuomTiaFq sklypq. (V. Myk. - Put.) 5, Nuo pirmq Zodiiq_ -1i tuoj. praddjo verk5lendama skqstis, l_. _. j_. KoKs lar sunKus esqs gyJentmas su girtuokliu vyru ir kaip jE kas vakaras varginas dieqlys po kriitine, (V Myk. - Put.) 6. 9i.94.ojg jkyriai graui6si trandis. o jo sq2n6-q
g.eJlr.r.ggg taip pat vos iaudiamai dm6 jgdeti abejoniq Eirnifr.elie, t
13, Ant vqSio u2ndrusi sillus, apysen6 moteridk6 suro yrryeqe, o raudonZandis berniukas i-olilgjg_ i vir5q ir jaut6si pate.nkin.taq, kai siulai L..yg+..r.*H tqf.V_l ir. pagriebdavo jo plaukus.(A. Vaidiulaitis) "" "
.
Tomas.g.qtg-_, LqKig! t
.'14. priverstu pasiLl-sti arklius
nevaZiuodavo. (C. Milo5as)
i
gli€9gyo;1 senet6, kad pastq, kai'j' ri.ii6iitb'['ilgai niekas
15. Operacinis stalas buvo paruoStas bemat, ir, stovdoama atokiau, Vizgirdien6 ga-telo matyti, kdip tVolitolas, easiiEhr<es iiie ligonds, kaZkq karpo, 3-rdv?. (8. Radzevidius)
-45-
16. Kai po apylinkes pasklido 2inia, kad Mariia isteka uZ kuris-kq fik'bui/6 gr!4g i5 Amerikos, Vizg'irda iS oikto [gy,S.P.ggg,
Kersro pastptrso jos draugei, (B.Radzevidius)
ir 5i Lqdvejodama
.
.?9. PiS:r $jti.tt$ii.eiC savo srldais braukdsi per rankas, rugragetes kai56 nustebusius savo Zlgqg! iS po nulinkusiu yavq: svarios varpos Saukd juos prle iemEs'l'Iuriq lie bwo nGertr ir Kurioje mteg_ojo baltas 2iemos dienas ir naii-tis. iR. Vaie iutaitisl
sutiko.
17, Antanukui pasiklausus, i5 kur tas vandenelis [9q9 imasi, . senel6;am paai5kino, kad tai
Sakeliq gailisi. (V. Krdvd)
nuskriaustas b.gEeJjS Vel5ie, hukirstq
(8. Radzevidius)
18, Salta giedri rudenio naktis perliejo ji qaivinandia tyro oro E!'.oJ.g ir jis spardiai in-ih?amas pirmqjq Sainu 9nfe 4l+".+q*il pasidabruotq takq. (V. Myk. -'Pijt) "-'-"
reil:.',i'''ij$:i'q;ele"Lsqiiev-s.srres'kadnorQclqvos-r.see.{iiuoi
19. Kai tiktai tarnas atne56 iSmdsin6t4 kalakutq, pats golgg tuojau ji sy.p..1.gr1;.!9, suadlo i puodq, qZpytQ vandens, pastatd pnes saute tr prade1o taukti, kol puodas uZvirs. (L.l.p.)
N.ZrygfZ, kurijau seniai Et|lq(g iS glg.qg.lo.s atspdti ne tik raumus, bet ir vyro mintis, pajuto, -kid t<eLtei negbi.i'crigas slepia savo Sirdyje. (V.'-K'r-6ve)
20. Ankstyvq lapkridio rytmett, kai sau16ie Zdruos ledu aptrauftos balutds, ieZindZfrds gidl$ ZGlir;tukas ers pas d.edg Kazimierqskolinti geldos prausti n_zujaglmiui. (8. Radzevidius)
Jis p.ri6jq y.4$.qryli tango ir, i5kises gatvq, pamatd Jutg, .21. pnstqtaudust Kun, prie 9!engg, klausdsi, kas kalnbary buvo kalbama. (V. Myk. - Put.)
22. Jei koks gurkSnis nil{.qtrt atsirasdavo, pitdavo i lyle]lgf1 ir ne5davo iauniausihja'fif iiiiris gaitiai spiege top5y, maskatuodamas rankomis ir kojoryq. U Myk. _ put)' - ' 23. Kalvos pgrllakt qr4irp!, ir egt6s atrodd tokies tamsiai Zalios, kad net kvap-{ gniluial eaivetgus tn. Vaieiuraiiiii""'
ia!
24. Zvyrdnas pasidm6 basl! ir ant Satq pirglq tykino prre vagieq, kuris knisosi taip atke[liai, kad neisgirdo art6lahZiu 2inqsnrrl.
(R. Vaidiutaitisl
25,Tik tas nejaukus lspudis ir blogas nuiautimas, kokj jis
.b*.9 ggjy.,Sd,.
1,ai
p{!lc
syRf
28: I5_dius i5 mi5ko..ir pamadius qimtuosius namus, Brong
, .
ffi
ItUUtU,rdZio spindutys
.
i:lltfrlflll.?R!v:d#ffi
_
vistq'kuri'u2KsiqsTmkEaa *ff
31. Pas6d6iusi purviname parduotuvds kieme, genoil buvo Pg.nuei|tanl gl.g.q| per keliq, bet i5 kair6s vazavq meryni mitinere, ir ;i pa:loveig leu1dama, kbt prava2iuos.'fn=Ga""rir.I"i"t .-.-
.
_
32. Donatq noretq pasivyti brolj, nutverti ui peties rr per . Jegq apmauti jo rankas savo .
fjnsqlig:
uZ nusaros,
'=-=-
Siltom piritin6m, taiiau Valius, uiqirdes
pe:llelglilqeCtg
.
1v.
Bunnys;
33. Ugnius ir Audrius jsiropitg j iqkottobetj, bet ir dia iiems p?9!rg4e nesausu: per daus'rlr'dtii'd jq'Gt"ti iels.lj4lq! iK:
ffi
3a,
Painai tasai ggi4jn[as m6gdavo skqsti mus ponur, ir
4'@.znTdusiaiie'tsa},.e f #:":?'1Jffi"J:,rffi ffi "fr 'Tfi
pahate-vi6nuotlJaolitviguoai
tqte,lt1g:Iu vyk. - Put.) _ 46
prasi m uS6 pro kreivq, paiatiavusi
A1
35,
kitos ousds oriliodvtas oriestatas - ten visi oersikelia gyventi zem$ nes namo ffiEfil6'l-dii'ditela ir snrenga nuo b;;61mtis, lest i"titann s i5 po grindq. lC. MiloSas)-'-'-15
36. Ta kampeli taio pat buvo oam6qusios didelds rudos sKruzoes, rr tomas nesyK turedavo lntntngat tnntt blauzdas, nes skruzdds labai skaudZiai. (i. li4-ilobas)
!3:gy:
37, Bru2as par6jo i5 ganyklos dlmvdamas cigaretg, ir y?!?fqg buvo toks ramus, kad plona mdlyna juosta tjs_o palei jo ausj ir nyko ore uZ keliq
i+.n..i.:g;
(R. Granauskas)
38. Pasukes i salj, po Zydindia ieva- surado sausq vietele, apsuptq baltuoiandi q oikabarzdZir,l, apti k gs atsi n e$6 aptre5usi nql$l1, $gpgqg ir dmd atsargiai i5 portfelio traukti sqsr-.w-inius (J.Aputis)
39. Gal ir suprato .qlisjy.q, koddl tasaiZmoqus j! uZmuid, tik nebegal6jo suprasti, koddl tekinom nuo jq pabdgo: ju( jisai mirdamas tik kojas nordjo jam paskutini kart4 palaiZyti ... (J.Bili0nas)
Tqvaizdq ir dabar mdgo klierikas Vasaris, tadiau io akys vis labiau lrlyRggy.g i fq(qrg-pr.l, kur tgsdsi plati lyguma ir nei joks miskas, nei pakilumas netrukdd matvti tolimiausirl lSlrlgnte vietq. (V. Myk. - Put.) 4O.
41. lSSokqs ant kranto, prisitraukiau valtj, paddjau lentq, kad
jie neissioLifriiiiii'batLt, ir suskambinau savo ft$Eibje vqriokqs, 'primina'omas*iO reikia atsilyginti uZ darb4. V.-pat<evieiii) -'-
.. 42. Bet Zuvininkas.FqSgel_?jg toliau gyvenli.be $.?g:.gl.g: par6jes iS karqlia.rls dvaro, jis rado qimusi sUnq ir b{isiq! nusigando atsimines, kad paZaddjo li velnlt. (L.l.p.) 43. Ateidavo polaidzio metas. ir laukus uZtvindvdavo tirstas ri*as, sumaiSantis visus gar'dui i'ii6iia"plAt6a
neperZvel qiamas
44. !is_q tai buvo be galo ipra€ta, kasdie.ni5ka ir Simtus kartq qird6ta, tadiau nuo tq garsq Vincui taip subild6jo Sirdis, kad jjs paDugo. (v. HerKevrcrus)
45. Tdvai nune5d ji pas Zyni prie neqestandios ugnel6s, ir Zynys, apiiu-r'ej-(rs _;----:vaikeli, pasakd, kii iS io eeugsies did"id.169o. ' --i-ir1--r'r-. -.-.-3:7 rr orqsos wras. (L.r.p.)
--
;;. ;;
buti, kad sqmoninqai rasvtoias siekd sukurti bittent
toki Sventadienio ryto ispuoi, t
47. Salia beriyndlio, kurj buvo pam6ousios gwatds, Zaliavq jaunas puSynas, ir Sitole vi"go;e_ pairseiil rnega-ivo r<ertt'tii,T tiiokirii,;s. (-i. Mirodas) -'-
-
48. lsiklre sunkiai . orieinamuose kalnuose. vakarais ir . =;=-=:': :--.'-';' jie ant naktimis degino uolq Skiauteriq lauZus, 5m65elavo Svyturiais, deglais ir tuo padiu kviet6 pas save visus, kas myli'l'disrig'ir nepriklausomq gwenimq. (A. Vienuolis) 49, Kol gandras mito varlem, sliekais ir 2iogais, katinas dar Siaip taip t<ente jo iZulq kleketavi me, h u6-*uri6' i3' k'artij-defbiq.sl qagl_S3LS!! nagus. (K. Saja)
50, Ten. virS kalvos. kur stovi seniausia Siame kra$te girsta i5 gEsdi ntu u"rn,..t klykSmes, netru k us laiqytele, -qfi !.-.:r,-._ -. -. --. i..i,? i. ( B. Fa-dzwidi[$-:= .r.y.g4.q .qz. i? "arp"
51, Senesnieii, kurie dar prisimind kloiimu vakarones
sln[s
ir dukros. (8. Radzevidius)
52. Nuomon6, kad Gugis yra llhtgj
L?gg!l1u.s_, vis stipri,aJ isigalddavo dar ir toddl, kad jis oerai pa2inojo visokias ioles, Zinojo, kuri koki4 ligq gydo. (V. Krdvd)
Zengiandio pavasario UZesi, apsemaintj visus horizontus.
-48-
ir
t""trur,g'19[@Seg4glgtj,t
-i.-i; -.,-.-.-.-,a' --. (E.HaOZeVrCtUS)
-
Vb?onif
-49-
53. Nieko nelaukdami, Vlkreg!! suSoko ilaiveles, kiti gelb6josi plaukte plaukdami, o a5-t6U-tib-uvau ant Zuvies nugaros, qilyn j jlrq, ir pagriebiau tik rqstgali, atsinest4 kada li qr.{.e19 lertis nuo rjfvg ugntat sustKurtt. (J. BatctKonts) 54, Jis jau nordjo pasukti at-gal arba tipti i vagonq, nes efo.iiejg, kad i5 pas i ka bd i i m o ;i;' ii!4tq1g g a-li:peEEXcg pa5elediqms jo luomas. (V. Myk. - Put.) I
55. Ie[ visi paSaliai buvo apsodinti gdl6mis: tulpemis, metomis,na-rc?ais,iilo-miekuriosTvep-ddavJt"ipSu"fr f io'i"'ii,t oavakariais, kai pusseserds rg.9g.g.q.vg9] jnaldicints. (B.Radzeviiiusj s6. qQ{e.{anqg ant krog.ligg ir Zi[r6damas, kaip uZ tango s0kuriuoja priga, Juzukas ry1Qgglqskaityti apie keliones, apie didiius Zygdarbius ir karus. (8. RaAAViEius)
57. Pamanius apie darQqq, Petrui net plaukai ant galvos pg1glgqiq: visi darZus jau nusivald, o jg dar bqly6s nelubglgtgg. (Zemaite)
58. Jusdamos pdmias ligonds akis, moterys paskubomis dmd ai5kinti: g.f!.?i.igg., dar tais metais, kai El.zljgle. Eto_hqqi dionyk5teje gimnazijoF, dia didel6 ligonind buvusi. (8. RZdzevidiut) 59. Jau gerokai supurMas m0sq kalbos medZio lamienqs, vdiai aplauZd Sakas ir aodrasKQ lapus, ir jlg neteikia malohios paunt<shtls. 1ltt. Martinaili6f-
60. Pastilmes duris j vidq, jis elgldllle senoje kvepiandioie lAil."Jgiq' i gr0dq kr[vas, prasiverzii' iiid'iitySi us, smi go dutk6ti Silti spinduliai. (R. Granauskas)
-50-
