Septyni Antikos stebuklai

EP

STEB

Reg Cox

ir Neil Morris

iliustravo James Field

Reg Cox

ir Neil Morris

iliustravo James Field

BRIEDIS

.2

.----'.F :

Juodiiau ilspausdinti iodiiai ailkinami iodyn€Iyte (p. 32).

\r'

DIDZTOIT. GTZOS PNRAN4NDE i didiiule Egipto piramide yra seniausias Antikos stebuklas ir vienintelis iJlikEs iki liq dienq. Vos tik pastatJta Didiioji piramide tapo aukidiausiu pasaulio statiniu. Ji, ko gero, iSlaike 5l rekord4 bemai keturis rlkstandius metq.

KARALIq ANTKAPIS Didiioji piramidd buvo pastaq.ta kaip Chufu, graikams iinomo Cheopso vardu. anrkapis. Cheopsas buvo vienas

ii faraong -

senoves Egipto

karaliq. Antkapis baigras stariti maidaug 2 580 metais iki Kr. Veliau Gizoje buvo pastaq,.tos dar dvi piramides Cheopso s[nui ir an[kui * bei maiesn6s piramides jq 2monoms karalien6ms. Paveilalelyje Cheopso (ChufLr) piramide labiausiai nutolusi ir di&iausia. Sfinaus piramid6 - viduryje ir del didoko pagrindo atrodo aukitesne.

PIRAMIDES STATYBA Piramides st[.lso senovinese Gizos kaoin€se. prieiingame nei Kairas, dabanine Egipto sostind. upes krante. Kai kuriq archeologq manymu, Didi:iqa piramidg bus statg apie 100 tulstandiq Zmoniq ilgiau kaip 20 metq. Jai staqyti sunaudota per 2 milijonus akmens luitq, kuriq kiekvienas sveria 2,5 tonos ar daugiau. Darbininkai vilkdavo juos i vietas naudodami svertus, skridinius ir lauZtuvus, po to be iokio skiedinio winindavo.

Nilo

FARAONO r-A,TDOJTMAS

BLIZGANTIS KALKAKMENIS

Senovds egiptietiai tik6jo, jog tam, kad mirusio.jo dvasia glwentq, reikia rtpintis

Paba igus svarbiausius

darbus. srarinys atrode it laiptq eiles. Po to jq tarpai buvo u2pildomi balru kalkakmeniu, aptaiytu, kad butq lygus ir blizgetq. Jie sudeti taip glaudZiai, kad ii iiores rarp luirq nejmanoma isprausri ne

peilio almenq. Taip Didiio.ii piramide iSaugo iki 147 metrq. Jos vir![ne neiiliko. Dabar tik Cheopso sunaus piramidds viri[ndje yra iilikusiq kalkakmenio dangq. Didziosios piramides pagrindas i3 visq pusiq siekia po 230 m. Jos piotas didesnis kaip deryniq futbolo aikidiq.

ffi

*:'

jo kunu. Jie iiimdavo mirusioj,, vidurius, prikim5davo knn4 druskq ir isupdavo i lininius warsiius. Taip k[nas virsdavo mumija. Tada ji budavo laidojama su drabuZiais, maisru, brangenybemis ir kirais daiktais. kuriq galejo prireikri pomirtiniame g1ruenime. Cheopso mumija buvo palaidota laidojimo kambaryje, esandiame giliar piramid6je.

Mib*i

uiena madyti Cbeopso sbulptnrdli i! dnmblio haulo bontastuoja su mihiniiha jo piramide,

la ,/,,W\

t\

.1;t:::-:wt::::,;w;t:;:*,,.-

\i

Piramidis liandien. Siq hab4 halhabnmio dang7 inonds naardi jau prie! iimtmeiius it panaudojo Kairo sutybose,

Cbeopso (1),

Cbfieno

(2) b Menkturo (3) piramidih4 planas. KizbtienQe j4 buvo iem*rtni fuentybla (4), burioje nrbat ir

buto bakanuojami

Mmhauro, tre{tosias piranidis staryojo, sb lptirili, Abip*, jo stot)i Cbeopso oaihailio

faraonry b*nai.

IlSas horidonu.t (5)

dzivis.

oedi i I'zidojimo iaentyhQ (6) bur bidano auhojama

faraono sieki, Netoliese banto

haulienhl piramidis (7) ir stadakampiai Cbeopso gimin T bei

&nriibhp anthapiai.

Didiiosios piramidis tiduje ir po ja hambariu.;, tarP jU

-

ya boidoi6

i faraono la.idojimo hambni.

oedanih1

I

Juodo granito Cheopso sorkoJagas, arba abnms harstas, Jame oeibiaasiai bttta medinio harsm su faraono htlnta

Si medini t'abis nsta duobeje greta Diddiotios pimmidls. Vahis surenontaota h, ehEtonuojama" Galbatja pel Nil4 gaberrtds Cheopso bana5 o gal tai buao ,,saahs vabis", sbtaidinasi faraono sieQ

Pirdmidis buuo statomos ii abmens Iuitry sluo Lvi4 Kie bicnas s luo hmis t tup utf maie mh ai iemiau esantl. Luitai tibriausiai bld.aoo

I.$##%# fdi

oelbami didiiuliu temis giina buris hieboim"zm slaobsniui budao o ds auhitina.mas

qflq

c\Y.tr

dangml

KABANTYS BABILONO SODAI abanrys :odai yra viena Iabiau.iar

'. Babilono miesto ilymybiq.. ": {rcheologai yra radE liekanq, kurios raii bDri sodq likuiiai, bet nera tuo tikri. ,/ nom.. kad :odq bura. nes Zmone' yra juos mare

ir apie .juos raiE.

\.ABUCHODONOSORAS IR AMYTIS Graikq ir romenq autoriai ra3o, jog Sie sodai sukurri maldaug 600 metq iki Kr. isakius B:.bilono karaliui Nabuchodo.rosorui. Sis JiJinga. miesras 5toveio anr Eufrato upes Iirartq, i pietus nuo dabartinio Bagdado, 5iq laikq Irako sostines. Viena i5 legendq byloja, kad karaiius suklre sodus savo jaunai imonai -{mi'tis (Semiramidei), besiilgindiai gimtqjq Persijos kalnq.

DRIKINAMOS TERASOS Kabann's sodai turdjo b[ti netoli

upes. I5

jq

arsiverdavo Babilono miesto vaizdas. Sodai buvo lr.eisri terasose, kuriq virSus galejo buti

pakilqs maidaug 40 metrq nuo iemes.

\abuchodonosoro sodai buvo apsodinti visq r[Siq, kokias tik galima isivaizduoti, augalais. Jie jauiiq traukiamais veiimais buvo suveZti ir barzomis atplukdlti iS visos imperijos. Siuose soduose gal€jo augti figos, migdolai, rie!utmediiai, granatai, vijoklines roies, anden' lelijos. kvapnieji krumai. ' (odai kle.rejo rikriausiai del sumaniai irengros drikinimo sistemos, kurioje buvo naudojamas Eutiato vanduo. { teras4 .ji krepliais kele eilemis susto jE vergai ir pyle I kojamini malinl Po to . anduo srovemis ir kriokliais liejosi ! sodus ir drekino dirvE.

'tir

t.

\* *#

,tt"'k

I' f' ,* S,

.t'

Babilonas baao basinejamas XX antiiaus ptadlioje, Iiliho tib apatinis (Pamatinis) statinhl dzlys, tad buuo nelengua atk rti b urs! pastatv

!aizda.

:, ,,,.,

J8 lJAOtlOftO pUnAS rodo, bur, mdnona, ban habany'iqjq sod4. Q). Procesijtl belias (2) aedi per

Abmenfie ilbdh/t babiloftiey'iV ryriatsioji deioi lltari. Ji neua globojusi meilis ir baro reibalus. Jos liutai

puoli Bahilonq.

{ miest4 bnfutao lietgiama per didiiuli* deiuis Iitaris oardu paaadinns aanus Jie

deifis litaris lartus (3) i Nabucbodonosoro

nlmt*. Netntbus po jo taLlnno miest4

uiimi penai.

iffi \i1ru

buuo padengti glazunlotomb milynomis plohltiznis ir paptolti gebonais bei rzdais buliais ir slibbnis.

Sioje plohiteje

surafiti buorsio harali4

sodo

augalai. Juos naudojo maisnti ir grdjnnul

l0

Babilonas

SpQama had pabaisa liato gah,a

li

turbit

simbolizuoja svarbiausi.4

Babilono

din4

Marduh4. Ka-t net budaao

h'eniitzma

Mardabo it)enti,

.1''

. t-'

'j

;,

i

paa aizduo tas s enooinis pasaulio, baip jis buoo

lsiaaizduojamas anuo met* lenihpis. Babihnas prudijo

bu*is apie 300O metus ibi Kt. Maldaug 20O0 metais ihi Kr. babilonieliai lhiri .ir vlinse tatstlb?.

didek

Liini

procesij4.

beltje, oedaniiame

i

dcids Iitaris uartus, Pet Naajqj4 menT loentg lmonis Qo tuo beliu i! Marduho i'ventyhlas, neldami iio dieuo sbalptir4.

ll

ARTENITIDBS

SVENTYKLA EFESE Si moneta nukalu Efese III amCiqje po Kr. loje natyti, haip atrode iuentyhla"

roisas (Krezas) buvo paskutinis Lydijos, senoves Salies

Maiojoje Azijoje

(dabanines Turkijos dalis) karalius. Jis gars6jo savo did;iuliais turrais

ir

560 metais iki Kr. turdjo nuostabi4 Sventyki4, pastat''t4 Efese. Sis miestas buvo lkurtas priei tll<standius metq. Legenda byloja, kad ji ik[rusios amazones. Taip vadinra karingq morerq gencis.

.d..!$--\

&

|.

,11i. a

DTDZTAUsTA MARMURo $vsNTnil,{ Kroisas nusprendd pastatJti menulio deives ir gru[nq bei jaunq merginq glob6jos garbei didiiausi4 marmuro Sventykl4. Deivg graikai vadino Artemide. romenai - Diara. Svenrykla pastaqta i3 kalkakmenio ir marmuro, atgabento i3 lauiyklq, esaniiq gretimose kalvose. Svarbiausi4 Sventykios statini reme maidaug 120 marmuro kolonq. Kiekviena jq - 20 metrq aukidio. Didiiuliai kolonq luitai buvo keliami skridiniais ir tvirtinami metaliniais kaiidiais. UZkelus srog4, menininkai uZbaigd pastar4. dekoruodami ji graiiomis skulpt[romis, lvairia puoiyba. Sventyklos viduryje stovejo Artemides skulptura. Tai viena didiiausiq Senojo pasaulio ivenryldq, daug didesne ui Partenon4, veliau pastag.'t4 Atenuose. Pagrindas, ant kurio pastatlta Artemid6s Jvenrykla, buvo 131 m ilgio ir 79 m nlodio.

HEROSTRATAS IR ALEKSANDRAS Po dviejq Simtq metq, 356 metais iki Kr., Sventykla buvo sudeginta

iki pamatq.

Jq padege troSkEs

iSgars6ri 2mogus, vardu Herostrara.:.

ldomu ir

keista, kad ivenrykla sunaikinta t4 padi4 dien4, kai

gime Aleksandras Didysis. Po keleto metq Aleksandras lankesi Efese ir liepe atstaq'ti 5venrykl4

,^:- --:;^:- .,:-.^:\TSISKAS SUNAIKINIMAS Aleksandro atstaq,'ta Svenrykia iiliko iki III amiiaus po Kr. Pamaiu Efeso uostas uhineie dumblu, tad miesto reilSm€ eme maieti. Sventykl4 iSpleie gotai, o v6liau ji buvo apsemta ponymq. Siandien i5 Artemides lventyklos tera likg keli pamatq blokai ir viena atstaq'ta kolona.

Si inagaus dldi,io ArtanidAs mannuriui

shulptita bano nresta senotinQe Efeso rotaldje. Miesm

grummjans ji hao deioi motina"

Shulptfi.ra dcnoje ii ivertyhhs holou1Svettyhhr groiis taahi maldhhh* ii

Wdsi*tnio.

Mada defuds Artemidis

sW&rdl,i ii drorrrbli4 k4ah (VII a" ihi 10.). Da4gel* benty kh s lanbynj 4 p irko dztinh1 ama.titinhq p agdmintas sbulp ttuA lat, tohias kaip malute dzfues

Artemid&

suailh.

vin

ii ii,'i;i.'i,'1 .'i;-' il i'r;i;i.'l ."'.'i;-' ii i'' i'r i-' i'! ii i'' Ji.'i."'.'i.'i i'' i'r Ji,'i."r.'1 .'i ;'' ;'r ;''

Soentyhlos pLa.nat rodo

holona

atamines

it

dideQ patalp4, stoo ij o dc fu is Ar*tnidi s

funoje

sh ptfira,

&tenyktos aietoje rdstas el.rtiat.

Anemidei

jis bau

&)entas. Jos koltos

vedim4

*auhi balrt

elniai aahso ragais,

Anemidis

ilmiai Kai i Efes4

fu. Paulius aatybo she lbti

brihifioni4 tikijimo,

dauguma amatininb4

iyniq stengiti net apa.itala

ir

ji nu dfti, ninlirl

shleidimas grisi jry

terlui

Siandien tebestoti tik oieuz iuentyhlos holona" Ji axuqu nesenial E haihadz garsaus miesto yra IihT hit4 griuuisiq ntgriautas teat as, biblioteha, pirtys ir daug

bial

suotneninhl pasua1-

DZBUSO STATULA oLnMPTJOJE eveik priei 3 t[kstandius metq

eursrervrni

Olimpija buvo svarbus Graikijos

Dzeusas buvo pasodintas soste, inkrustuotame juodmediiu ir brangakmeniais. Skulpt[ra buvo 13 metrq aukidio ir beveik sieki Svenryklos lubas. Atrode, jog atsistojgs Dzeusas nukeltq stog4. Palei sienas buvo pastaq.tos palcylos, kad pasilypejg imon6s galdtq iSrysti dievo veidq. Apie 435 metus iki Kr. pabaigta skulptrrra dar 800 metq stov6jo kaip vienas didiiausiq pasaulio stebuldq.

religijos centras. Senovds graikai garbino vyriausiqji diev4 Dzeus4, jo garbei rengdavo Sventes, atletikos variybas. Pirmosios olimpines iaidynes, kaip veliau imta jas vadinti, tikriausiai buvo surengtos 776 metais iki Kr. Daugiau kaip 1100 metq jos r.ykdavo kas keweri metai. Graikai teikdavo iaidyndms daug reikimes. Kad sponininkai ir iilrovai galetq jose dalyvauti, btdavo liaujamasi netgi kariar.rrs.

DZEUSO SVNNTNfl,N. V amiiuje iki trG. Olimpijos glventojai nusprende pastaqti Dzeusui Jventykl4. Didingas statinys iJkilo 456456 metais. Pastaq.'tas jis buvo i5 didiiuliq akmens luitq ir apsuptas maslwiq kolonq. Praeyus keletui metq, Sventykla vis dar netur6jo tinkamos Dzeuso skulpturos. Buvo nusprgsta, kad jos reikia. Skulpturai kurti buvo pasirinktas iZymus Atenq skulptorius. SKTJLPTOROS STATYMAS Skulptorius, vardu Feidijas (Fidijas), jau buvo suklrgs dvi nuostabias deiv6s Atdn6s statulas. Olimpilole iis ir io pagalbininkai pirmiausia pastat6 medinE konsrrukcij4, turdjusi4 pasitarnauti kaip karkasas Dzeuso skulpturai. Dievo od4 padare i5 dramblio kaulo plok{diq, drabuZius - ii aul,so lakitq. SiUles pagalbininkai paslepe taip, kad baigta skulptr:ra atrode vientisa.

ZEMES

SKULPTUROS PERKELIMAS Apie 40 metus po Kr. romenq imperatorius Kaligula panoro, kad skuJpr[ra blrq perkelra i Romq. Pasiuntd darbininlus jos

paweiti, tadiau, pasak legendos, skulpttra taip griausmingai nusikvatojusi, kad pasiuntiniai " i5silalstg. Tada, 39I metais po Kr., lsigalint krikidionybei rom6nai ' uZdraud6 olimpines Zaidynes ir uZdare graikq 3venryklas. Po keleto metq Dzeuso statula laivu buvo nuplukdlta i Konstantinopoli. 462 metis po Kr. r[mus sunaikino gaisras. kuriuose srovejo statula. I5 skulpttros nieko neliko. VI amZiuje Olimpija ir apylinkes supurte Zemes dreb6jimai. Svenrykl4 ir stadion4 nuniokojo nuoiliauios bei potvyniai, griuv€sius uigule dumblas. Jis uZkonservavo dali Olimpijos ilgiau nei tukstant! metr4. M[sq laikq archeologai atkase !i4 vietovq. Dabar Zmones gali vaikidioti po bventyklos griuyesius ir pamatyti, kur kadaise buvo didingoji Dzeuso statula. Tadiau pati skulpt[ra iSnyko visiems laikams.

Viduryje: rommE iiedas, pagamintas iJ brangabmenia barneolia, burimne iigrdoiraota Dzerso sutalz laennoQa

,i,

.,.r

i..'j

t7

Dzeuso loentyhlos griut'isiai iiandien. Vietoui bauo kasinijama nusq laihais.

Olimltija b-uuo senouis graihl td.y de Helzdije, Cia matome HelanT4je naudotos monetos 4tvaizd4. Jos reoerse panaizduotd

Dzeuso sbalotira,

ffi Palyginti neseniai, 1958 metais, netoli Feidijo dirbnohl archeologai aptiho bnnzini4 sbrlptaros /anhi4. Be to, rrcta dramblio hauh, metah fu stihlo gabalry.

E#=T>

W "--'t Lsf;r"---->-

ruf,F" #i nr t !/ I

\,/

\/t

L--:--_--__J

7r\l

D z e us o i o en ty h Io s frizo,

iiraiiyto

V

amliuje ibi Kr., dalis,

------- ---------Dze*so ioentyhlos Olimpijoje uahetas rcdo, baip, arcbeolog1 maqnnu ji brc atrodZiui.

Sis

Stentovg .juosi 34 masyrios bolonos. Kieboiena j4 daagiau nei 2 tnettty stoio. Stog4 d.engi matnuro

plohkis.

Terabotos,

naudotos

sulydyun auhni hai buioms skulpturos

drabuih2 dzmlims

formuoti, dafis. Jos rastos basinijimr!

oienje 1958

it dabar ya

Tnetab

Olimpijos

-

muziejuje.

Ploh;te i! sbulptarcmis puoito

frizo, jrosttsio ioenryhlos simas. Frius t'aiad.uoja 12 Herahlio dygdarbiry. Ateni iiai, haip Atlantas siuh auhsinh4

obuolhp, Viduryje Herahlis laibo pasauli ant sato

pe q, Henhltu ir Aaini buao Dzeruo oaihai,

NtrAvzoLrEJUS

HALII(ARNASE ausolas karatlavo

J/ /_3t3

metais iki Kr. Persq imperijos dalyie Karijoje. Jor sosrine buvo Halikarnasas, dabar Turkijos turizmo centras, vadinamas BodnLm- Mausd;rs buvo paveldejgs sost4 i5 savo tdvo ir persijos karaliaus paskirtas valdyri miner4jq provincij4. Tadiau Mausolas iisilaisvino ii persq priklausomybes ir veike kaip savarankiikx valdovas.

PIRMASIS MAUZOLTEJUS Mausolx vede savo

seseri

Artemisi.j4. Tapgs

SUGRTAUTAS zrUES OnEnn;nro Pra6jus 1800 metq, iemes drebejimas iki pamatq sugriove mauzoli ej4. 1489 metais joanitq riteriai praddjo naudoti jo akmenis netoliese statomai piliai. Kai kunos sienos buvo pastaqnos ii ialio akmens luitq, paimtq ii pagrindines mauzoliejaus dalies. Po kelerirl metq riteriai aptiko Mausolo ir Artemisi.jos laidojimo kambarl. futeriai paliko jl be prieii[ros nakti. Patalpas iSnarie ple5ikai, ieikodami aukso ir kitq brangenybiq.

galingesnis, sumane pastaq.ti sau ir savo

SKULPT TROS ISKASAMOS Praejo dar 300 metq, kol

karalienei antkapi. Sis turejo

b[ti

nepaprastas. Mausolas

norejo didingo monumento, priminsiandio pasauliui apie valdovo turtus ir ga1ybg ilgai po jo mirties. Mausolas mire dar nebaigus antkapio, tadiau jo naile priii[rejo staryb4 iki pabaigos, maidaug iki 350 metq iki Kr. Karaliaus garbei antkapi pavadino mauzoliejumi. Taip iki iiol vadinami dideli ir ispndingi antkapiai.

LroTAr

SERGSTT r-ArDoJrMo KAMBARI Karaiiikosios poros pelenai buvo supilti i auksines d6iutes, saugotas laidojimo kambaryje, to pasralo gilumoie. Kambari sergejo akmeniniai liutai. Ant vientiso akmeninio pagrindo stovejo statinys, atrodgs tarsi graikq iventykla, apsupta kolonq ir statulq. Statinio viriuneje puikavosi laiptuota piramide. J4 vainikavo 43 metru, autr
archeologai pradejo kasineti 5i4 vietovg. Jie atkase mauzoliejaus pamat4 da1l,

nesuduZusias ar dar nepavogtas

skulpt[ras. Tarp jq buvo ir, archeologq manymu, didZiules karaliaus ir karalienes statulos. 1857 metais skulpt0ros buvo nuveitos i Britq muziejq Londone, kur jas galima pamaryti ir dabar. Kasindjimai tgsiasi, o Bodrume yra likg tik keletas ldomesniq akmenq. 5-

t$,t

Vi*aje esanti linto sbulptfrn ii Biny muziejan patebtsity maazoliejaus

oienas

lobhq,

Vienas

ulim4

traubtaiy iitgr!,

stooij*iry pastato oirluje. Jo hamanos

ii

22

broazos.

-

Manoma, had

ii didiiwli mauzoliejaus statula Ira Artemisij

o

s.

Dabartinije Turbijoje Mauzoliejaus detoje lira illihg akmens luittl bolor4 grhnisirl.

it

Mauzoliejaus Ji'izuose

:.1r

graibry boaa st amazonatnis -

motenl bairy gimine. Siose

fgurose, hut'ias

.....,..

suhrri leibiausitli sbulptorius Shopas,

puihiai

atsbleistos emocijos ir

judesiai,

)1

RODO KOLOSAS olosas buvo

miliiniika

statula,

stovejusi Rodo uoste, Egejo j[ro.je, ties dabartir.re Turkija. Senoveje Rodo glwentojai

nor€jo bfiti laisvi prekiautojai. stengesi nesivelti i kitq tautq karus, bet buvo daugel! kartq nukariauti.

J

re

BRONZINIS KOLOSAS Tiksliai neZinoma, kaip atrode sratuia ir netgi kur ji srovejo. Tadiau iinoma, kad ji buvo bronzine ir maidaug 33 metrq aukidio. J4 sukure skulptorius Haras Lir.rdietis (ii Lindo), o jos staq.ba truko 12 metq.

I

a

,l

Iiorinis bronzinis karkasas buvo priwirtintas

prie geleiines konstrukci.los. Tuidiar.idure srarula buvo sratoma tolvdiio j4 aukitinant, pripildant atmenq, kad wirtai stovetq. Kolo.a' buvo baigra.280 mer;is iki Kr. Daugel! amy'iq imones tikejo, kad koiosas buvo aplerggs iejim4 | Rodo uost4, kaip parodyta pieiinyje. Tai bftq buvg neimanoma. Uosto iiotys buvo apie 400 metrq plodio, o statula nebuvo rokia d idz iule. Rasyriniai Saahs dieao Hehjo t,eidas ialriniai Ieid2ia rperi. kad ji gale.fo ant monetos, ,ttuhaltos stoveti miesto viduryje, veidu i jDr4 Rode 200 metais ibi Kr.

HELIJAS., SAULES DIEVAS IV amZiaus iki Kr. pabaigoje Rodo glwentojai panoro atirqsti pergalE. Jie buvo k4 tik sekmingai apgyng savo miest4 Rodo salo.je nuo metus rru ku,'ios graikq kareivrq rpsiaurrier. G raik:i, suprarE nelaime.i4. nergr paliko savo ginklr-rotds. Rodo gyventojai nusprende j4 par.duol tr pastatlti statul4 Helijui, savo saules dievui, taip atsidekodami jam ui glob4.

:

\rRs IEJTMO I uosT4

ir

uost4.

KOLOSO SI]NAIKINIMAS Maldaug 226 metais iki Kr., truputl daugiau nei 50 metq po to, kai buvo pastag-tas, kolosas griuvo. Tai atsitiko per iemes drebejim4. Statula hio per kelius. Orakulas, r y. lynys, liepEs Rodo gyventojams neatstatineti statulos, tad ji liko guleti kur gulejusi. Taip .ji iigulejo beveik 900 metq, o i,mones keliaudavo I Rod4 pasiii0reti kritusio saul6s dievo liekanq. 654 metais po Kr. Sirijos princas uikariavo Rod4 ir nuo statulos nupl€5d bronzos lal*tus. Sakoma, kad 900 kupranugariq gabeno juos i Sirij4. Bronz4 pardavd pirkliai ir ji tikriausiai buvo paversta monetomis.

&

tid

)<

Galbat holosas

stubsojo

ant

POStQmento,

auhitai ilhAQs

dibint4 (deiinej). Jei taip,

galb jis huro Labai panaias

I

Laintis stanQ New Yorb'o oste.

Graiby haraedys Dmtetrijas, oadinms

Apsiautija" tadoaaags haindms pajigoms per Rodo apsiaustl.

i

Demetrijas puoh Rod4 su 200 baro

laiaq ir 4O O00 bareitiry. Dainiausiai graibt! natulotas haro Lzfuas buoo tritema st trimis irhluotojry

eilimis ii abiejq puir1,

Siuokihinis rehorcnahcijos tikshs - pandyti" futip buto ildistyti

irhlai. Karebiai botojo ant lnioo denio.

----

,t -.i4

Hekjo gah'a.

i

Galijo buti' kad

,,:.:

{.':

,netaliniai sauGs

* '.

Eindaliai buao nhaiiioti i duobuus dieao gahtoje.

Sidndien ant bohnry abiQose iQimo i Rodo ,rtst4.I,rrsise stoti bronziniai elniai, Jie yra Rodo, ih4 dienry Graibijos da.lies, emblcma.

Graibiihas rcfiefas, oaizduojantis *bem4, Kieht'iename haro kit'e

phiejo 170 irhluotojq- Tih t'irlatini ryry.

eil,i gdlljo

natlti t d.ndni.

Sioje Rodo nie*o scltemoje pal4meros nys galimos hohso bantimo oietos - tizs ttosto oartab, netoli io il miesto centte.

SLEKSANDRIJOS SVYTURYS l:rukiantieris i Aleksancirijos rLosrq latr-ams patleri s:ugiai aplenkti por.ande nines uolas III amiiujc iki Kr. Duvo pastaryras in"turyr. Nakti .jis atspindedar.o iarrio liepsnas, o dien4 signalizuoclar.o dhnq stulpu. 'fai buvo pirmasis iwlun.s pasaulvle, stovejEs 1 500 metq.

KELLA, RODANTI S\.'IESA Viriutinis bokitas buvo cilindro formos. Jame bokite dege ugnis, rodiiusi laivams saugq keli4 uostan. Bokito viri[neje stovejo Dzeuso

Gelbetojo statula. Faro 3r1.rurvs buvo iikiles DeverK l1 metfll.

NUBLIZGINTAS BRONZOS \GIDRODIS

sAlA IR Sr..rrunys Su-vtrry. bu'o pastan,tas maioje Faro saioje

\riduriiemio juroje

Reikejo daug kuro, kad ugnis degtq nuolat. Veiimais, traukiamais arldiq ir mulq, malkos buvo veianros ir.iju

ties

Aleksandrijos miesru. Si ludrq uost4 jkure Aleksandras L)idvsis, lankrdamasis Egipte. Salos vardu buvo pavadintas

ir

in'tun's. Jo statvbai prireike 20 r.netq, o baigtas jis buvo apie 280 metus iki Kr., valdant Egipto kar:rliui Ptolernajui II.

Alebsandras Didysis

(356-323 ihi Kr.), Ale bs andrij o s thnrij as.

TRYS BOKSTAI Faro il1,turi sudare rnrs rnarnuriniai bokjrai, pastafyri ant masvvirl akmeniniq luirq. pirmasis bokitas buvo stadiakarnpio formos su daugybe kambariq, kuriuose glveno darbininkai ir kareiriai. Io rir(rrne.je buto n137..,r1,. aStuoniakampis bokjtelis su ivija rampa, vedandia j viriutini bokit4.

pakilimu i viriq. Ul lauio buta bronzos lal
uldumbiejo, kad pasidare nebelmanoma juo naudotis.

Snturi apleido. Bronzos lakitar, naudoti kaip veidrodZiai, tikriausiai buvo perlvdyti j monetas. XJV amiiuje Faro in.turi sugriove iemes dreb€jimas. Po keleriq metq musulmonai panaudoio liekana' k-r ro nirrovei \(aryri. Si buvo arsraryra ir dar rebesror i buvusio pirmojo pasaulyje Sryurio vieroje.

i--.:

"-- ."-

Rortirrr! rno

",-..-.-- -...... ....,..

,.i

etos Padedt1

isiuaiuluoti, baip an odi Fato it Jrhols. Cia pro ji plaubia laius. Siandien lodis phatos daugelle lzalb4 rcilbia iryn l.

5t nto,eta u

(11 a.

ap at iTti s

dalies

[:-

l l l

r pieiiry,t ,odo, ba;P galbtu Fatu ltyturls ntrodi ii uid'tus. Matyri ugnis uirluje ir iuijai *yLLtnti tanpa. Sit

Jtueiviry globija deiai lzidi, sbleidiianti laioo burg Faro ltytuio brypthni, Izidi bruo riena labiausiai garbinam4 Egipto deiuitT.

po J{r.) atskrdt

didiiulis langl'

aizduoj a !ry tui o

Seaoois Alzhsdndijos (1OO m,

ibi

KI-LOO m. po Kt.) iernihph. Viliau Faro sah. pylimu buto tujurgta sa iemlma,

Senooinis Faro ittltuio fonnos smilfoitatas. Smilhaha dcgindaoo diljry malonaus

Egipto haralius Ptolenzjas

II

(309-246 ibi Kr.). Jan taldant Efptas btuo turtingas ir galingas,

Romin4 laihah Abhsandrija b*n labai ,t,zrbu. m.;.-,.t. Pomtaian-, hohna ir sfnhsas l,ra beaeih aisbas, ha.s i:liko i tn aiic:;,'aio.

S,WOKV

kojaminis maldnas - ratas ar cilindras su ahamomis kojoms, ku s sukosi, kai vyrai eidavo ar tr)?davo ant jo. kolosas did;iulis daiktas, ypai statula. laidojimo kambarys patalpa, kurioje kanai bndavo laidojami ir

Z ODYNETIS apaitalas uolus iam tikros idejos apsiaustis

-

laikomi.

mauzoliejus

i5 pradziq: karaliaus Mausolo antkapisi dabar taip vadinami dideli, monumentalns, ispndingi anikapiniai pastatai. mumija - senovds Egipte specialiai paruoitas ir laikomas priei laidojant kunas. olekulas - 1. Sventa vieta, kur dievas pranaiaudavo ivykius,

skleidejas.

karo operacija sutvirtinimams uZimti, juos ir litaip nuhaukiant maisto, vandens ir

apsupant, puolant

archeologas Zmogus,

ku

s sfudijLloja

praeiti kasinddamas ir

paprastai per Zynius

tyrinEdamas liekanas.

Pranasas.

ar.hitektas Zmogus,projektuojantispastatus.

Partenonas

Atdn€ - graikq karo ir iiminties deive. faraonas - iaip buvo vadinami senoves Egipto karaliai. frizas pasakojimas skulphlra ar paveikslais pastato viduje ar

postamentas

- Sventykla ant Akropolio kalvos Atenuose, pastatyta 44ru32 metais iki Kr. deivei Atenei garbinti.

- skulptarros pamatas. rampa - irenginys su nedideliu nuolydZir.r susisiekti tarp

iioreje. gotai Skandinavijos germanq gentys/ puldinqusios Romos imperijE Iil-\r a. po Kr. inkrustuoti - istatyti puoSmenas (pagrazinimus) i iiraizyt4 Sv. Jono

riteriai

kalkiq skiedinys i

-

religinis

ka

aujaniir.] \'ienuoliq

cement4 panaius misinys, pavyzdziui,

murui sutvirtinti.

joanirai

RODYKLE Juodesniais skaiiiais

(Sv.

Jono rneriai)

Kabmrys sodai 8-9,

B-11

Kains, mst. 24

AJcksandrija, msr.28, 30

Alckrandrijos iv.vturys

29 31,29

6,

dieva; 6, 10, 11, 16, 22, 24

16-19,28

Dzeuso skulptnra

orimPijoje 16 19, 17

8

Arriprtrx ii

t2

anrkapiai 4, 20. 22

Ifesx, mst.

Eg;prar,1, 28, 31

Anemid€ 13. 14, 14,

Eufratas,

Anemidis ilenq,'k1a

t2 tt,ls

upi

15, 15

sraikai Genovat 3, 4, 8,

8-i i,

>

16.23

20,32

Herostratas 13

19

Horas 6

Demerrijas Apsiaurejas

olimpines iaidi'nes orakulas 24, 32

MaJdokas 11, 11

Panenonas 13,32

Mausolas, karalius 20, 22

5v. Paulius 15

Pirm4 kart4 Didiiojoje Britarijoje iileido ,,Belitha Press Ltd.", @ 1995 London House, Great Eastern

\fha{ Parkgate swll4NQ

Road, London

Irakas

B

I3tar6 10, 10 litaras vaftai 10, 11,

lzide 30

1l

1995 Iliustravo @ lames Field, 1995 Lietuvoje i$leido O ,,Briedis", 1997 Vertd @ Ina ir Lina Mardiulionltes Redagavo Vltautas Butkus Maketavo Algirdas Zeimantas Msas autoriq ir leiddjq teises saugo $Iarymas.

2B,

(monetos) reversas 18

II,

Olimpija 1G19

Serij4 sumanri: Reg Cox

Cheopsas (Chufu) 4, 5,

1i,

II, kanlius

31

6, 32

26

Telatus paraid O Neil Morris,

Herallis

r6,30

t,

Nabuchodonosoras karalius 8, l0

Harx 24 Hertjas 24, 27

deivas 10, 13, 14,

mumija

Halikamasa 20 23

Chefrenas (ChufrL sunus) 4, 5, 6

6,7

Ptotemajas

Rodas

24,26, 27

Rodo kolosas 24-27, 25 romenai 8, 16 sarkofagas 7, 32

16

sfinlsas 31 Skorpas 23

'f urhja. 12,20,23,24

faraonx 4, 6,7, 32

l0

26,26

laidojimo kambarys 5, 6,

20

moneros 12, 18, 24, 24,

Feidij.ls 16, 18, 19

gorri 13,32

Babilonar, msr. brargenybes

Kroisas (Krezad, karalius 12, t3

41,

Pompejaus kolona 31

8

,{rremisija, karaliene

20,28 augalai 8. I0

piamidis 4-5,

MenLarns 6

New York Inju:jo'kl, mst.

krikiiionybi 15, 16

Sidono 3

Apoionx 22

12 13,

kojaminis mal.nas 8, 32 Konsranrinopolis, mst. 16

4-7

Dzeusas 16,

am:rzonas 12, 28

Amltis

Diana Anemidi Didiioji piramide 4-5,

l'ersq imperija 8, 10, 20

26,28,28,30,10

K:1igula, imperatorius 16 Aleksandras Didysn 13, 28

rnauzoliejus Halilarnase

20 23,2\,23,32

20,32

paiyniri iliustracijq pudapiai

skirtingq

2

lygmenq. relFfas figuros ir vaizdiniai, idkilsti vienoje akmens luito pusdje. reversas - antroji (atvirksaioji) medalio arba monetos puse. sarkofagas anfkapis ar karstas ii akmens, pavyzdziui, marmuroskddinys ratas su gdo\.efu ratlankiu, kuduo gali slinkti viwe, keletas skridinirl gali pakelti sunkius krovinius. terakota musvai rudas degtas grynas molis. terasa - naturali ar dirbtine zemes pakopa.

pavirSiq.

joanitai,

ir padiomis pranasystemis, 2. zynys,

UDK

087.5:931 1939,,65"

Co 297

ISBN 9986-508-63-0

sL 599. 1997

X

12.

4 apsk. leidyb. l. Spausdd A. Jakiro spaustuv€

UZsakymas 488 Kaina sutartini

)S

A

STEts

Kokftf gi buta septyniq Antikos stebuklq? Ar jie tikrai egzistavo? Jei taip, tai kur jie buvo, La. juos suk[r6 ir kas .. dabar ii tq kadaise didingq kuriniq likg? Si tnyga ;vagia i senoves, i Antikos civilizacijas ir i jq septynis nepakartojamus architektaros kurinius, Vetoves vaizduojamos kaip jos gdbut atrod6 tada ir kokios jos yra i5likusios dabar. Kielrviena moneta, molio dirbinio dalis, otr"ens, dramblio kaulo ar marmuro "kt'lptura pasakoja savo istorij4. Antikos stebuklus padeda paiinti lemelapiai, nuotraukos ir kitos idomios iliustracijos. Serijos

paudinimai

Septyni Antikos stebuklai Septyni gamtos stebutlai Septyni viduramfi q stebuLlai Septyni dabarties stebuklai

ISBN 9986-508-63-0