Vilnius
Vyturys
1987
German Hafner Prominente der Antike 337 Portraits in Wort und Bild
R ecenzavo prof. I J. DUMČ...
16 downloads
751 Views
29MB Size
Report
This content was uploaded by our users and we assume good faith they have the permission to share this book. If you own the copyright to this book and it is wrongfully on our website, we offer a simple DMCA procedure to remove your content from our site. Start by pressing the button below!
Report copyright / DMCA form
Vilnius
Vyturys
1987
German Hafner Prominente der Antike 337 Portraits in Wort und Bild
R ecenzavo prof. I J. DUMČIUS ir prof. H. ZABULIS
H a f n e r i s G. Ha-105
Ž y m ū s a n t i k o s ž m o n ė s : V y r e s n . m o k y k i , amž. / p . str., p . 5 — 1 2 H . Z a b u l i o ] . — V . : V y t u r y s , 1 9 8 7 . — 2 8 5 , [3] p . : iliustr. Knygoje pateikiami 337 antikos žmonių portretai, aprašomas šių žmo nių gyvenimas, reikšmė ir vieta istorijoje, pasakojama apie antikinio portreto meną.
BBK
63.3(0)3 9(P)03
4802050000-059 u M856(08)—87 ~
0 7
© Econ Verlag GmbH, Düsseldorf und Wien, 1981 © V e r t i m a s į lietuvių kalbą, įžanga, leidykla „Vyturys", 1987
Antikinio portreto reikšmė šiandien
A n t i k o s pasaulis, k a i k a l b a m a a p i e klasikinį j o pavidalą, n u o m ū s ų dienų y r a nutolęs pustrečio tūkstančio metų, o jeigu žvelgtume į H o m e r o i r senųjų r a p s o d ų laikus, a n t i k i n ė s k u l t ū r o s a n k s t y v ą s i a s r i b a s t e k t ų n u t o l i n t i d a r k e l e t u š i m t m e č i ų . Beje, n u o a r c h a j i n ė s iki v ė l y v o s i o s stadijos a n t i k i n ė v i s u o m e n ė g y v a v o k o n e p e n k i o l i k a amžių. S u p r a n t a m a , k a d p e r tokį laiką j i g e r o k a i p a s i k e i t ė , — j o j e s u s i k l o s t ė n e viena, o k e l i o s s a v i t o s e p o c h o s , k u r i ų v i e n o s k ū r ė , k i t o s g r i o v ė p i r m t a k ų kultūrą, i e š k o d a m o s n a u j ų s a v i r a i š k o s i r m ą s t y m o b ū d ų . K ą j a u b e k a l b ė t i a p i e ž m o n e s , k u r i ų n u o p e l n a i liko žinomi ateities kartoms tik būdami k u o nors ypatingi: labai m o n u m e n t a l ū s a r b a , deja, p a k a n k a m a i r ū s t ū s . J ų p a č i ų e p o c h o s irgi n e b u v o j i e m s v i e n o d a i p a l a n k i o s . D a u g e l i s m o n u m e n t ų , gal i r i l g o k a i pastovėję aikštėse ar visuomeniniuose pastatuose, neretai b u v o g r i a u n a m i s u n e m a ž e s n i u įniršiu, n e g u t a s r y ž t a s , s u k u r i u o a n k s t ė liau jie b u v o p a s t a t y t i . Epochų n e a p y k a n t o s liūdnąsias pasekmes d a r p a s u n k i n o s t i c h i n ė s n e l a i m ė s — gaisrai, p o t v y n i a i , ž e m ė s d r e b ė j i m a i , t a i p p a t k a r a i , b a r b a r ų g r o b i m a i , religinės r i e t e n o s , k u r i ų m e t u griuvo rūmai, degė raštai ir dokumentai, skendo kraujuose k a l t i i r n e k a l t i ž m o n ė s . A r t e n k a t a d stebėtis, k o d ė l d a u g e l i s a n t i k i n ė s istorijos faktų ir š i a n d i e n t e b ė r a n e p a k a n k a m a i aiškūs, o j u o s m ė g i n a n t tikslinti, a t s i r a n d a h i p o t e z i ų ir t v i r t i n i m ų ? K a r t a i s gali kilti k l a u s i m a s , k a m išvis r e i k i a tirti t o k i u s s e n u s lai k u s , k o gilintis į t ų t o l i m ų e p o c h ų ž m o n i ų gyvenimą, j u o b a k a d n e visų j ų a t m i n i m a s y r a šviesus. C i a m u m s p a d e d a r a s t i t i n k a m ą atsakymą marksistinė dialektika. Epochos negimsta iš nieko, jos išsirutulioja, p a v e l d ė d a m o s a n k s t e s n i ų amžių k u l t ū r i n i u s k l o d u s , k u rių p a g r i n d u s u k u r i a s a v o g y v e n i m o i r m ą s t y m o būdą. A n t i k i n ė v i s u o m e n ė i r k u l t ū r a n a u j ų j ų laikų k u l t ū r a i t u r i didžiulę r e i k š m ę , n e s a n t i k o j e susiklostė a p i b e n d r i n t a ž m o g a u s a s m e n y b ė s s a m p r a t a , k u r i įsikūnijo n e p a k a r t o j a m o j e s k u l p t ū r ų t o b u l y b ė j e , filosofinėje e p o ir tragedijų veiksmo prasmėje, herojų vidinės kančios ir lyrinio po l ė k i o grožyje. A n t i k o j e pirmą sykį m o k s l i n i o p a ž i n i m o m a t u b u v o įvertintas žmogaus santykis su visuomene, su jo sukurta žemės tikrove ir kritiškai permąstyta dausų aukštybe. Ne veltui antikos 5
p a s i e k t a s filosofinio m ą s t y m o , estetinio s u v o k i m o ir visų ž a n r ų k ū r y b o s lygis ilgiems a m ž i a m s liko grožio, t o b u l y b ė s ir p r a s m i n g u m o e t a l o n u , n o r s pati a n t i k i n ė v i s u o m e n ė s a v o k u l t ū r ą k ū r ė v e r g ų dar bu. Sia p r o g a p r i s i m i n t i n a s labai t a i k l u s F. E n g e l s o a p i b ū d i n i m a s : „Be v e r g o v ė s n e b ū t ų b u v ę graikų valstybės, g r a i k ų m e n o i r m o k s l o ; be v e r g o v ė s n e b ū t ų b u v ę ir R o m o s valstybės. O be to p a m a t o , kurį p a d ė j o Graikija ir Roma, n e b ū t ų ir š i u o l a i k i n ė s E u r o p o s . M e s nie k u o m e t n e t u r ė t u m e pamiršti, k a d viso m ū s ų e k o n o m i n i o , politinio ir i n t e l e k t u a l i n i o i š s i v y s t y m o prielaidą s u d a r ė tokia s a n t v a r k a , ku rioje vergovė buvo taip pat būtina, kaip ir visuotinai pripažinta. Sia p r a s m e m e s t u r i m e teisę p a s a k y t i : b e a n t i k i n ė s v e r g o v ė s n e b ū t ų ir šiuolaikinio socializmo" K Tiesą sakant, a n t i k o s geografija n e s i r i b o j a v i e n s e n o v ė s G r a i k i j a ir Roma. Per visą a n t i k o s istoriją graikai, o vėliau r o m ė n a i p l ė t ė s a v o k u l t ū r i n ę ir p o l i t i n ę įtaką a p l i n k V i d u r ž e m i o jūrą, A r t i m ų j ų Rytų ir J u o d o s i o s j ū r o s k r a š t u o s e , t a i s l a i k a i s labai a t š i a u r i a m e p a k r a š t y — už Alpių ir Balkanų kalnų. G r a i k ų ir r o m ė n ų įtaką j a u t ę r e g i o n a i ilgainiui ė m ė m ė g d ž i o t i a n t i k i n ė s civilizacijos cen trus, o p a s t a r u o s i u o s e tolydžio stiprėjo Rytų k r a š t ų d i d u o m e n ė s g y v e n i m o b ū d o , p r a b a n g o s , m a d ų p a v y z d y s . U ž k a r i a u t o j ų legionų s t o v y k l o s v ė l e s n i a i s laikais p r i e v a r t a skiepijo V a k a r u o s e r o m ė n i š k ą a n t i k i n ė s k u l t ū r o s pavidalą, o Rytų E u r o p o j e ir t o l i a u į Aziją plito graikiškoji tradicija. Lemtingą ir k a r t u p a r a d o k s a l ų v a i d m e n į s u v a i d i n o k r i k š č i o n y b ė , k u r i iš p r a d ž i ų r e v o l i u c i n g o j e v e r g ų ir e n g i a m ų j ų sluoksnių m ą s t y s e n o j e p a s k a n d i n o k l a s i k i n ę v e r g v a l d ž i ų antiką, o vėliau, t a p u s i e n g i m o p r i e m o n e , pati išnešiojo po visą E u r o p ą an t i k i n i o p a s a u l i o atminimą. T u o b ū d u a n t i k o s p a l i k i m a s E u r o p o s tautų kultūroje turi du klodus: suvulgarintu pavidalu — užkariau tojų ir k r i k š č i o n y b ė s skelbėjų ideologiją, g r y n u o j u p a v i d a l u — n e blėstantį a n t i k o s m e n o spindesį, a n t i k i n ė s filosofijos mokslinį u n i v e r s a l u m ą , a u k š t o lygio a n t i k i n ę l i t e r a t ū r ą ir visą kitą raštiją. Dėl šių priežasčių E u r o p o s k u l t ū r a , j a u s d a m a s a v o skolą a n t i k a i , d a r ir š i a n d i e n įvairiais a s p e k t a i s domisi G r a i k i j o s ir R o m o s p a s a u l i u . Galima pasakyti net daugiau. Nūnai jaučiamas gerokas antikinių t y r i n ė j i m ų p a g y v ė j i m a s . Į d o m u s šiuolaikinio a n t i k o s v e r t i n i m o b r u o žas — d a u g e l i o m o k s l ų sintezė. Bendrųjų a n t i k i n ė s istorijos p r o c e s ų t y r i m a i n o r i a i remiasi l i t e r a t ū r o s ir filosofijos studijomis, o v i s i e m s j i e m s k a r t u v a i s i n g a i pagelbsti a n t i k o s m e n o p a ž i n i m a s . B e k i t a k o , didysis a n t i k o s m e n a s s k u l p t ū r o j e i r m o n u m e n t a l i o j e dailėje, k i e k j o s liko, a u k š t i n a s u d i e v i n t ą ž m o g a u s išmintį, grožį * r jėgą, b y l o j a į m u s a p i b e n d r i n t o e s t e t i n i o s u v o k i m o formomis, t o d ė l a t s p i n d i tik p a k y l ė t ą n u o senųjų amžių t i k r o v ė s k ū r y b i n ę 1
Engelsas F. Anti-Diuringas: Pono Eugenijaus Diuringo padarytas mokslo pervers m a s — V., 1958, p. 154.
6
mąstyseną, m e n o priemonėmis vaizduoja t a m tikrą epochų kaitos logiką i r filosofiją. K o n k r e t i t i k r o v ė p r a d e d a r y š k ė t i t e n , k u r m e n i n i s p a v i d a l a s s u t e i k i a m a s t i k r i e m s ž m o n ė m s i r į v y k i a m s . Deja, p o r t r e t i n i s a t v a i z d a s g r a i k ų m e n e y r a g a n a v ė l y v a s r e i š k i n y s , o ro m ė n a i , l a i k y d a m i d a i l i n i n k o d a r b ą a m a t u , p a t y s s a v o r a n k o m i s nie k o n e k ū r ė , n o r s m ė g o įsiamžinti s k u l p t ū r o m i s , bareljefais, a r k o m i s a r tiesiog k o l o n o m i s . T o d ė l jie b u v o a k t y v ū s u ž s a k o v a i R o m o j e a p s i g y v e n u s i e m s g r a i k ų m e n i n i n k a m s , o galingieji s t e n g ė s i d a r pa l y d ė t i s a v o a t v a i z d ą l i a u p s i n a n č i a i s titulais. P r a v a r t u šia p r o g a prisi m i n t i i r o n i š k a s H o r a c i j a u s eiles: Tas, kas riaušes pilietines ii šiurpias žudynes imsis nutolinti, jei po statulom užrašo MIESTŲ TĖVAS sau geis, lai pažaboti palaidumą nevaldomą — ir garsės ateity. . .
drįs
G i e s m ė s , III, 24, 25—30 N o r s šios d v i a p l i n k y b ė s ( g r a i k u o s e — s u d v a s i n t a s a p i b e n d r i n i m a s , r o m ė n u o s e — pataikūniškas idealizavimas) gerokai susilpnina por t r e t i n į p a n a š u m ą , b e t v i s d ė l t o likę a s m e n y b i ų a t v a i z d a i j a u v i e n d ė l t o t u r i d i d e l ę v e r t ę , k a d p a r o d o a n t i k o s požiūrį į t a s a s m e n y bes, k u r i o s m u m s d a b a r ž i n o m o s t i k i š j ų raštų, k i t o k i o s k ū r y b o s a r b a i š j i e m s skirtų a p r a š y m ų . T u r ė d a m i g r e t a r a š y t i n i ų d o k u m e n tų d a r ir portretiškai regimus vieno ar kito istorinio asmens bruo žus, m e s g a l i m e a t k u r t i j e i g u n e p a č i ą a s m e n y b ę , tai b e n t g y v ą a m ž i n i n k ų įspūdį. N e a b e j o t i n a , k a d tai l a b a i p a p i l d o m ū s ų žinias a p i e s e n o v ė s p a s a u l i o ž m o n e s i r įvykius, d u o d a g a l i m y b ę pasižiū r ė t i į j u o s lyg ir iš a r č i a u , be tų d a u g e l i o a m ž i ų a p n a š ų , k u r i a s su žėrė vėlesnių epochų n u o m o n ė s ir nuotaikos. Antikinis portretas turi ir savo m e n i n ę vertę. Ciceronas, estetinio s u v o k i m o t e o r i j o j e a r t ė j ę s p r i e P l a t o n o idėjų, m e n i n i o v a i z d o įkū nijimą d a i l ė s k ū r i n y j e , a p e l i u o d a m a s į g a r s a u s g r a i k ų s k u l p t o r i a u s Fidijo k ū r y b ą , t a i p a p i b ū d i n o : „ T a s m e n i n i n k a s , k a i k ū r ė J u p i t e r i o a r b a M i n e r v o s atvaizdą, n e i e š k o j o , į k ą j a m n u s i ž i ū r ė j u s , b e t j o paties vaizduotėje slypėjo kažkoks įspūdingo grožio paveikslas, k u r į jis į n i k ę s s t e b ė j o i r l e i d o r a n k a i b e i i š m o n e i p a k a r t o t i j o b r u o ž u s " ( O r a t o r i u s , 8—9). C i c e r o n a s n e b u v o i r k a i p t i k r a s r o m ė n a s n e g a l ė j o b ū t i k ą n o r s p a t s k ū r ę s d a i l ė j e . T a č i a u jis g e r a i j a u t ė i d ė j o s i r žodžio grožį l i t e r a t ū r o j e , m o k ė j o s u v o k t i s t r u k t ū r i n ė s k o m p o z i cijos s v a r b ą . T o d ė l j o a p t a r t a s m e n i n i o v a i z d a v i m o p r o c e s a s m u m s į d o m u s n e v i e n k a i p filosofija, b e t i r k a i p m e n i n i o m o d e l i a v i m o technologija, galbūt nusižiūrėta kokio nors skulptoriaus dirbtuvė7
je. A n t i k o j e dailė i š tiesų b u v o tik m e n i n i n k o s a v a i p p e r k u r t o s tik r o v ė s a t v a i z d a s m e d ž i a g o j e , o n e t i k r a s r e a l y b ė s p a k a r t o j i m a s . Tiesa, t a p y b o j e , m a t y t , b u v o s i e k i a m a l a b a i t i k r o v i š k o piešinio, n e s a p i e D z e u k s i d ą ir Parasiją, du labai g a r s i u s g r a i k ų t a p y t o j u s , g y v e n u s i u s V — I V a. p. m. e. sandūroje, buvo su nuostaba kalbama, kad j ų p a v a i z d u o t ų d a l y k ų n e g a l i m a a t s k i r t i n u o tikrų. T a č i a u j ų ta p y b o s n e l i k o , o p o r t r e t i n i a m v a i z d a v i m u i ji ir n e t i k o , n e s p o r t r e t a s t a d a p r i v a l ė j o n e a t k u r t i , o įamžinti v a i z d u o j a m ą j ą a s m e n y b ę . Platonas, šiek tiek jaunėlesnis Dzeuksido ir Parasijo amžininkas, i d e a l i s t i n i o d u a l i z m o p a g r i n d ė j a s filosofijoje, n i e k i n o t i k r o v ė s m ė g džiojimą, k a r t u s m e r k ė i r m e n ą , m a n y d a m a s , j o g jis k i l ę s i š šio m ė g d ž i o j i m o . J i s p r i p a ž i n o t i k p a k y l ė t ą n u o t i k r o v ė s sielos būvį, k a i j i n a i a p m ą s t o s a v o n e ž e m i š k ą prigimtį, l a u k d a m a g a l i m y b ė s vi siškai atsiskirti n u o k ū n o . N e p a i s a n t paniekos, kurią Platonas ro d ė k ū n i š k a j a m ž m o g a u s p r a d u i , j o d u a l i s t i n ė filosofija, n o r s tai gal a t r o d o p a r a d o k s a l u , s u v a i d i n o didelį v a i d m e n į p o r t r e t o istorijoje. M i r t i s , a t s k i r i a n t i sielą n u o k ū n o , b u d i n o m i n t į a p i e p a s t a r o j o tra pumą, b e t m i r u s i o j o a t s i s k y r i m a s n u o ž e m ė j e l i e k a n č i ų k ė l ė atsis veikinimo ir dvasinės sąšaukos nuotaiką, žmogaus nutolimas n u o š e i m o s židinio s k a t i n o m ą s t y t i a p i e b ū s i m ą b e n d r a v i m ą v i s a t o j e , o m i n t i s a p i e n u t o l s t a n č i ą a s m e n y b ę r e i k a l a v o įsidėmėti bent jos p o r t r e t i n į vaizdą. Visa tai f o r m a v o t a m t i k r ą a n t k a p i n i o b a r e l j e f o m a n i e r ą , k u r i o s b ū d i n g i b r u o ž a i — p o r t r e t i n i s p a n a š u m a s , gyvųjų užuojautos nuotaika, naujai suvokta kompozicijos erdvė. M e n e pradėjo formuotis psichologinis žmogaus atvaizdas, kuriame, kiek leido t r a d i c i n ė k a l o k a g a t i j a ( m o r a l i n ė g r o ž i o i r g ė r i o d e r m ė ) , v i d i n i s asmenybės turinys ėmė stelbti išorinių p r o p o r c i j ų h a r m o n i j ą . N u o III a. p. m. e., k a i įsigalėjo i n d i v i d u a l i s t i n ė h e l e n i z m o filosofija, i n d i v i d u a l ū s a s m e n s b r u o ž a i , k u r i e I V a . v o s ė m ė ryškėti, s k u l p t ū r o j e tiesiog p r a d ė j o d o m i n u o t i . Ž m o g a u s v e i d e i m t a i e š k o t i t o k i ų bruožų, k u r i e a t s p i n d ė t ų j o g y v e n i m o patirtį, d v a s i o s galias, lem ties ž y m ę . Nauja kūrybinė mintis ir atlikimo maniera palietė ne vien žanrines ir s i u ž e t i n e s k o m p o z i c i j a s , b e t ir r e a l ų p o r t r e t ą . Beje, g r a i k u o s e ir t a d a t e b e g a l i o j o k l a s i k i n ė s f o r m o s dėsnis, k u r i s n e l e i d o p e r d a u g d e f o r m u o t i išorinių p r o p o r c i j ų . B e to, d a u g e l i s didžiųjų g r a i k ų j a u seniai b u v o tapę praeities legenda, o jų portretus vis dėlto norėta a t k u r t i a r b a s u k u r t i i š n a u j o . T a m tikslui n e a b e j o t i n a i b u v o i m a m a s klasikinės skulptūros pavyzdys, kuriam helenizmo epocha suteikė d v a s i n g u m o a s p e k t ą . Labai b ū d i n g a s šia p r a s m e y r a H o m e r o p o r t r e t a s . Į ž y m u s i s h e r o j i n i o e p o d a i n i u s a p i e s a v e , deja, n e p a l i k o j o k i ų žinių, o k a d a n g i g y v e n o l a b a i s e n i a i (VIII a. p. m. e.), a p i e jį p e r k a r t ų k a r t a s s u s i k l o s t ė l i a u d i e s s a k m ė , k u r i o j e f o l k l o r i n ė s iš m o n ė s b u v o d a u g i a u n e g u t i k r o v ė s . S a k m ė s p a m a t a s b u v o , k o ge-
8
ro, p a t i e s p o e t o s u k u r t a s a k l o d a i n i a u s D e m o d o k o p a v e i k s l a s (Odi sėja, VIII, 62—64), k u r į d a r s u t v i r t i n o ir H o m e r u i p r i s k i r i a m a s him n a s A p o l o n u i . J a m e irgi m i n i m a s a k l a s d a i n i u s i š C h i j o salos ( 1 7 2 — 173), k u r i b u v o v i e n a iš d a u g e l i o vietovių, n o r i n č i ų skelbtis didžio j o g r a i k ų poezijos p r a d i n i n k o t ė v y n e . H o m e r o s k u l p t ū r i n i s p a v e i k s las d a u g k a r t ų kito, k o l galų gale įkūnijo n e b e k o n k r e t a u s k ū r ė j o atvaizdą, o tiesiog g r a i k ų poetinį Dzeusą, k u r i a m e susilydė a u k š č i a u s i o ž m o g i š k u m o ir į k v ė p t o d i e v i š k u m o idėja. Stipriausia individualizacijos b a n g a vis d ė l t o p a l i e t ė R o m o s i m p e rijos laikų portretą. G. H a f n e r i s s a v o v e i k a l o įžangoje teisingai kri t i k u o j a įsigalėjusią n u o m o n ę , j o g m e n i n i u p o ž i ū r i u t a r p graikų i r r o m ė n ų p o r t r e t o esąs didelis s k i r t u m a s . T a č i a u r o m ė n ų p o r t r e t a s y r a v ė l e s n ė a s m e n ų v a i z d a v i m o stadija, l y g i n a n t s u t o m i s t e n d e n cijomis, k u r i o s susiformavo ir įsigalėjo g r a i k u o s e h e l e n i z m o epo c h o j e . Todėl, j e i g u n e d e r a g r a i k u s a t r i b o t i n u o r o m ė n ų , i e š k a n t s k i r t i n g o s m e n i n ė s k o n c e p c i j o s ištakų v i e n šių t a u t ų c h a r a k t e r y j e , tai n e g a l i m a n u n e i g t i i r e p o c h ų s k i r t u m o . N e g a l i m a l e n g v a r a n k a a t m e s t i t a i p p a t i r r o m ė n ų m ą s t y s e n o s savitumų, n e s u ž s a k o v ų i r m e c e n a t ų v a i d m u o , y p a č k a i d a i l i n i n k a i b u v o ž e m o s socialinės pa dėties, n e g a l ė j o būti m a ž a s . R o m ė n a m s reikia d ė k o t i i r u ž tai, k a d j i e m u m s išsaugojo g r a i k ų m e n ą ir, s k y r i u m i m a n t , jų skulptūrą. B e t a r p i š k a i s u s i d ū r ę su grai kų k u l t ū r a d a r III a. p. m. e., jie n u o l a t j a u t ė d v i e j ų k u l t ū r i n i ų t e n dencijų konfliktą ir simbiozę. I I — I a. p. m. e. išlavintų sluoksnių b u i t y j e b u v o v i s a p u s i š k a i prigijusi d v i k a l b y s t ė , o i m p e r i j o s laikais g r a i k ų k a l b o s v a i d m u o , g r e t a lotynų, d a r l a b i a u p a d i d ė j o . Į g r a i k u s d a i r ė s i p o e t a i , kurie, k u r d a m i originalią r o m ė n ų literatūrą, n u o l a t a d a p t u o d a v o graikų p o e t i n e s formas. M o k ė j i m a s p a s i n a u d o t i g r a i k ų p a v y z d ž i u ilgainiui t a p o išsilavinimo ir k u l t ū r i n g u m o į r o d y m u . To d ė l a u k š t u o m e n ė s r ū m u o s e b u v o m ė g s t a m a t u r ė t i i r graikų m e n o pavyzdžių. Tai s k a t i n o kopijų gamybą, k u r i n u l ė m ė tą faktą, k a d d a u g u m a graikų s k u l p t ū r ų i š v y d o m ū s ų laikus n e originalų, k u r i ų n e d a u g teliko, o r o m ė n i š k ų kopijų p a v i d a l u . R o m ė n a i p e r ė m ė iš g r a i k ų ir graikiškų Rytų m o n a r c h i j ų ir t r a diciją k a l d i n t i p i n i g u s su v a l d o v ų a t v a i z d a i s . Tai irgi n e m a ž o s r e i k š m ė s faktas, n e s t o k i o p a v i d a l o m o n e t o s g r e t a g r y n a i utilita r i n ė s funkcijos p a d ė j o išsaugoti n e vieną i s t o r i n i o a s m e n s p o r t r e tą, o, k a i p smulkioji reljefinė plastika, ne itin mažą v a i d m e n į su v a i d i n o i r m e n o istorijoje, n e s j o s k o p i j a v o k a ž k a d a b u v u s i a s i r m ū s ų n e b e p a s i e k u s i a s s k u l p t ū r a s a r b a p a č i o s p a t e i k ė įdomių m e n i n i ų kompozicijų. G. H a f n e r i o e n c i k l o p e d i n i s r i n k i n y s „ Ž y m ū s a n t i k o s ž m o n ė s . 337 p o r t r e t a i " , į v e r t i n a n t tai, k a s m ū s ų p a s a k y t a a p i e antikinį p o r t r e tą ir jo vietą t a r p p i r m i n i ų s e n o v ė s p a ž i n i m o šaltinių,— b u s ge-
9
ras patarėjas mokytojui ir mokslo darbuotojui, literatūros ir m e n o t y r i n ė t o j u i , k i e k v i e n a m , s t u d i j u o j a n č i a m k u l t ū r o s istorijos p r o b l e m a s . V e r t i n g a y r a t a v e i k a l o y p a t y b ė , k a d , įžangoje s u p a ž i n d i n ę s s u b e n d r ą j a p r o b l e m a t i k a i r s a v o v e i k a l o o b j e k t u , a u t o r i u s patei k i a t r u m p ą k i e k v i e n o a t v a i z d o istoriją, k a r t u d u o d a m a s p a g r i n d i n e s žinias a p s k r i t a i a p i e pavaizduotąjį žmogų. T o k s įvairios informa cijos s u d e r i n i m a s v i e n o j e k n y g o j e labai p a r a n k u s , n e s t a d a j a ga li n a u d o t i s d a u g skaitytojų. G. H a f n e r i s teisingai elgiasi, k a d n e p r e t e n d u o j a į galutinį a t s a k y m ą , o t i k fiksuoja k i e k v i e n o s p r o b l e m o s status quo. Problemų, deja, y r a b e v e i k tiek, k i e k p a t e i k t a p o r t r e t ų , b e t j ų g a l u t i n i s s p r e n d i m a s prik l a u s o tiems, k u r i e šį a n t i k o s palikimą s t u d i j u o j a specialiai. M ė g ė jams užtenka orientuotis toje medžiagoje, kuri daugmaž yra nusis t o v ė j u s i . Tokią m e d ž i a g ą ir t a l p i n a G. H a f n e r i o k n y g a . Žinoma, G. Hafneris, kaip ir kiekvienas autorius, turi savo n u o m o nių i r aspiracijų. J o s k a r t a i s p r a b y l a n e v i e n a p t a r i a n t p o r t r e t o m e n i n e s ir i s t o r i n e s a p l i n k y b e s , b e t ir c h a r a k t e r i z u o j a n t pačią a s m e n y b ę . Sakysim, a p i b ū d i n d a m a s J u l i j ų Cezarį, a u t o r i u s n e b e r e i kalo pamini Teodorą Momzeną, žymų praeito šimtmečio vokiečių istoriką, k u r i s s a v o v e i k a l u o s e s u t e i k ė a n t i k o s p r o c e s a m s r o m a n tišką atspalvį. T. M o m z e n u i J u l i j u s C e z a r i s — t i k labai šviesi a s m e n y b ė , a t n e š u s i į b a r b a r ų k r a š t u s už A l p i ų didžiąją a n t i k i n i o p a saulio kultūrą, n o r s šio išties t a l e n t i n g o k a r v e d ž i o ir politiko, r a š y t o j o i r o r a t o r i a u s a d r e s u j o a m ž i n i n k a i i r v ė l e s n ė s k a r t o s teisin gai y r a p a s a k ę d a u g k a r č i ų žodžių. G . H a f n e r i s irgi l i n k ę s d o v a n o ti Cezariui jo ydas už nuopelnus, kurių vertė dar turi būti pas verta. Y p a č s u n k u t o k i o lygio v e i k a l e p a t e i s i n t i t i k d o g m a t o l o g i n į k r i k š č i o n y b ė s a u t o r i t e t ų pristatymą, k a d a a u t o r i u s p a t s p a b r ė ž ė , j o g k n y g o j e t a l p i n a m i t i k t i e p o r t r e t a i , k u r i ų identifikacija s u a t i t i n k a m o mis antikos asmenybėmis gerai moksliškai pagrįsta. Turime m i n t y t o k i u s v a r d u s k a i p Kalistas, P a u l i u s (Povilas) i r P e t r a s . M o k s l i n ė j e literatūroje, nagrinėjančioje ankstyvosios k r i k š č i o n y b ė s istoriją, šiandien vyrauja gana vieninga nuomonė, kad pirmosios krikščionių bendruomenės mūsiškai suprantamo dvasininkų luomo neturėjo. Tuo labiau negalėjo būti dvasininkų hierarchijos tarp b e n d r u o m e nių. S e n i ū n a s (presbyteros gr. „senesnis") a r b a b e n d r ų j ų lėšų t v a r k y t o j a s (episkopos gr. „ p r i ž i ū r ė t o j a s " ) , k u r i e r e g u l i a v o b e n d r u o m e nės narių tarpusavio santykius, iš pradžių b u v o tik laikinos asme nybės. Be to, kadangi Kristaus pasekėjai ankstyviausiu laikotarpiu v e i k ė slapčiomis, n ė r a jokių istorinių šaltinių, iš k u r i ų b ū t ų g a l i m a nustatyti, kas tada vadovavo vienai ar kitai krikščionių bendruo menei. Krikščionių b e n d r u o m e n ė Romoje,
lyginant
s u kitais a n k s t y v o s i o s 10
k r i k š č i o n y b ė s c e n t r a i s , šiokį tokį p r a n a š u m ą įgijo t i k II m. e. a. p a b a i g o j e . R o m o s b e n d r u o m e n ė s p a v y z d i n į p r i o r i t e t ą p i r m a s i s iš k ė l ė L u g d u n o (dab. Lionas) k r i k š č i o n i ų p a m o k s l i n i n k a s I r i n ė j a s , n u r o dęs, kad jos steigėjai b u v o Petras ir Paulius. M a ž d a u g tuo pat m e t u (II m. e. a. p a b a i g o j e ) R o m o j e žydų p e r k r i k š t a s H e g e s i p a s , n e s i r e m d a m a s j o k i a i s i s t o r i n i a i s šaltiniais, s u d a r ė R o m o s v y s k u p ų sąrašą n u o s a v o laikų iki P e t r o . Deja, šis s ą r a š a s n e s i d e r i n a n e i s u k r i k š čionių k a n o n i n e k n y g a „Apaštalų darbai", nei su žinomais „Apaš talo Pauliaus laiškais". Objektyvesnė krikščionių literatūra ir d a b a r 2 p a t e i k i a šį sąrašą su k l a u s t u k a i s . P a u l i a u s laiškų r i n k i n į į R o m ą 139 m. e. m. a t v e ž ė iš S i n o p ė s ( M . A z i j o s š i a u r ė ) a t v y k ę s t u r t i n g a s laivų s a v i n i n k a s M a r k i o n a s , g n o s tikų pasekėjas, norėjęs prisidėti prie Romos krikščionių b e n d r u o m e n ė s . Beje, n e i P a u l i a u s laiškuose, n e i p a t i e s M a r k i o n o r a š t u o s e n e b u v o kalbama apie Petrą ir kitus Kristaus apaštalus. N e t r u k u s ( a p i e 150 m. e. m.) R o m o j e p a s i r o d ė J u s t i n o „ A p o l o g i j a " , a d r e s u o t a i m p e r a t o r i u i A n t o n i n u i Pijui. J o j e i r p o j o s p a s i r o d ž i u s i a m e , p a š n e k e s y j e s u ž y d u „ T r i t o n u " Jus'tinas, g i n d a m a s k r i k š č i o n y b ę , i š d ė s to priešingą koncepciją. Jis tvirtina, kad buvo dvylika Kristaus m o k i n i ų (tiek b u v o J u d ė j o s g e n č i ų ! ) , k u r i e , p a m a t ę d a n g u n ž e n g i a n tį a t p i r k ė j ą , įtikėjo į jį ir n u ė j o p e r visą ž e m ę jo m o k s l o s k e l b t i . B ū d i n g a , k a d a p i e P a u l i ų jis n i e k o n e u ž s i m e n a , n o r s R o m o j e j a u plito j o laiškai. V a d i n a s i , P a u l i a u s i r P e t r o š a l i n i n k a i i š pradžių, v i e n i k i t u s n e i g d a m i , l a i k ė s i l a b a i s k i r t i n g ų p a ž i ū r ų . T i k v ė l i a u šios p r i e š i š k o s t e n dencijos ė m ė artėti. Tame procese ankstyvieji krikščioniškieji raš tai i r y p a č e v a n g e l i j o s , k a i p s a k o O r i g e n a s , „trissyk, k e t u r i s s y k i r d a u g e l į k a r t ų " p a s i k e i t ė . 325 m . e . m . į v y k ę s N i k ė j o s b a ž n y t i n i s susirinkimas, pirmininkaujant Romos imperatoriui Konstantinui, pa mėgino sutaikyti besikivirčijančias krikščionių bendruomenes, su derinti jų dogmatiką ir hierarchiją. Tačiau Romos vyskupai krik š č i o n i ų religijos sostą g a v o d a r v ė l i a u , k a i i m p e r i j o s s o s t i n ė i š R o mos buvo perkelta į Konstantinopolį. Vadinasi, tik nuo I V — V m. e . a . i s t o r i š k a i d a u g m a ž g a l i m a k a l b ė t i a p i e R o m o s popiežių. S i m e d ž i a g a r o d o , k a d , n o r i n t m o k s l i š k a i a p i b ū d i n t i Petrą, k u r i s . R o m o s k r i k š č i o n i ų b e n d r u o m e n ė s į k ū r ė j u b e i s t o r i n i o p a m a t o im t a s l a i k y t i t i k a p i e 160—170 m . e . m., a r b a Paulių, k u r į b a ž n y č i o s a p o l o g e t a i idėjiškai s u a r t i n o s u P e t r u d a r vėliau, r e i k i a elgtis la b a i a t s a r g i a i , y p a č k a i j u o s n o r i m a t a l p i n t i į R o m o s istoriją l ė m u sių žymių ž m o n i ų sąrašą. G. H a f n e r i s k i e k v i e n ą p o r t r e t ą p a l y d i t e k s tu, k u r i s k i t a i s a t v e j a i s b ū n a p a k a n k a m a i k r i t i š k a s . J o p a t e i k t a P e t r o i r P a u l i a u s b i o g r a f i n ė a n o t a c i j a , deja, m o k s l i n i o o b j e k t y v u m o stokoja. 2
Stankevičius J. Bažnyčia.—Kaunas, 1939, p. 184—186.
11
G. Hafnerio knygoje d a r patalpintas ir Romos vyskupo Kalisto (Kaliksto) p o r t r e t a s . Dėl j o i s t o r i š k u m o g i n č ų n ė r a , b e t i s t o r i j o j e jis ž i n o m a s n e k a i p p o p i e ž i u s , o k a i p K o m o d o laikų t u r t u o l i s , R o m o s k r i k š č i o n i ų b e n d r u o m e n ė s lėšų t v a r k y t o j a s , a r t i m a i b e n d r a v ę s s u i m p e r a t o r i a u s numylėtine M a r e i ja. Kadangi tokių vardų ir portretų, dėl kurių esmės reikėtų ginčy tis, G . H a f n e r i o k n y g o j e y r a n e d a u g , o g i n č y t i n i p o r t r e t a i t u r i m e n i n ę v e r t ę , g a l i m a p r i p a ž i n t i , k a d v e i k a l o v i s u m o s n e s u g a d i n a pa sitaikančios subjektyvios autoriaus aspiracijos. Jis bus m a l o n i a i sutiktas skaitytojų ir papildys kol kas Lietuvoje negausią literatūrą a p i e antiką. H. Zabulis
Pratarmė
N o r ė t ų s i , k a d š i k n y g a b ū t ų s k a i t o m a . Š į n e tokį j a u keistą p a g e i davimą pabrėžiame turėdami galvoje ne vien kitokias knygos pri t a i k y m o galimybes, a p i e k u r i a s y r a u ž s i m i n ę s A . Š o p e n h a u e r i s sa v o v e i k a l o „ P a s a u l i s k a i p v a l i a i r v a i z d i n y s " p r a t a r m ė j e (1819 m.). K n y g a d a u g i a u p r a v e r s k a i p ž i n y n a s : d ė s t y m a s a b ė c ė l ė s t v a r k a pa d ė s g r e i č i a u r a s t i i e š k o m ą dalyką. O k a s n o r ė s pasižiūrėti, k a i p a t r o d ė v i e n a a r k i t a a n t i k o s a s m e n y b ė , l e n g v a i r a s i r j o s p o r t r e t ą . Beje, čia p a t e i k t a d u o m e n y s n e a p i e visas įžymybes, o t i k a p i e tas, k u r i ų a n t i k i n i a i p o r t r e t a i y r a išlikę. Deja, š i e n d i e n j a u n e b e ž i n o m e , k a i p at r o d ė d a u g e l i s žymių a n t i k o s žmonių, i r t u r i m e t a i k s t y t i s s u šitokio m i s s p r a g o m i s . T o k i ų atvejų, k a d p o r t r e t a s b ū t ų n e p a g r į s t a i sieja m a s s u k o k i u ž y m i u v a r d u , šioje k n y g o j e n ė r a ; j o s tikslas — p a t e i k t i s k a i t y t o j u i m o k s l i š k a i g e r a i p a g r į s t ą medžiagą. T a d jei pasigest u m ė t e k o k i o n o r s v a r d o , n e m a n y k i t e , k a d jis u ž m i r š t a s . Šią k n y g ą g a l i m a s k a i t y t i ir ištisai, n o r s iš e s m ė s ją s u d a r o a b ė c ė l i n i a i sąra šai. K a s j u o s s k l a i d y d a m a s s t a b t e l s p r i e ž i n o m o v a r d o a r įspūdin g o p o r t r e t o , r a s i r d a u g i a u žinių, t u r i n č i ų m o k s l i n ę v e r t ę . Taigi k n y g a , m ū s ų n u o m o n e , n a u d i n g a . B e a b e j o , p a k l a u s i u s i r o n i š ko Šopenhauerio patarimo, ją galima panaudoti ir kitaip: „ . . . pa dėti m o k y t a i draugei a n t dovanų stalelio" arba užpildyti šiuo t o m u „spragą savo bibliotekoje".
Naudingos įžanginės pastabos
K a s t i e ž y m u s a n t i k o s žmonės? G a r s i o s a s m e n y b ė s , k u r i o s v i e n a i p a r k i t a i p s m a r k i a i išsiskiria i š sa vo amžininkų, paprastai v a d i n a m o s žymiais žmonėmis. J o s traukia visų d ė m e s į : s u s i d a r o įspūdis, k a d k a i p t i k j o s i š j u d i n a i r k e i č i a pasaulį. V a l d o v a i a r v a l s t y b ė s v e i k ė j a i , p o e t a i , m o k s l i n i n k a i a r b a m e n i n i n k a i , t u r ė d a m i a u t o r i t e t ą i r valdžią, gali b e t a r p i š k a i , g r e i t a i i r s m a r k i a i p a k r e i p t i įvykių eigą, n o r s j ų ž i n i o j e g a l b ū t t ė r a t i k d v a s i o s ginklai, o j ų d a r b ų p o v e i k i s b u s j a u č i a m a s j a u v ė l e s n i ų k a r t ų . T u r i m o s g a l v o j e b ū t e n t t o k i o s į ž y m y b ė s , o n e tie n u s i p e l n ę i r didžiai g e r b i a m i v y r a i bei m o t e r y s , k u r i e b u v o k u o n o r s pasižy m ė j ę a r b a t u r ė j o gerą v a r d ą s a v o m i e s t e . T o d ė l , n o r s i r y r a l i k ę tokių žmonių portretų, knygoje jie nefigūruoja. Bankininkas C e cilijus J u k u n d a s i š P o m p ė j o s b u v o labai ž y m u s m i e s t o , o n e a n t i k o s ž m o g u s , i r p o m i r t i e s d o m ė j i m a s i s j u o išblėso. Bet d a u g e l i s t i k r ų garsenybių ir po mirties n e b u v o užmirštos: žmonės jomis žavėda vosi, k r i t i k u o d a v o , o n e r e t a i ir b a i s ė d a v o s i . G e r ą š l o v ę t u r ė j o ne visi; N e r o n a s — v i e n a s iš t o k i ų pavyzdžių. Sio ž m o g a u s g y v e n i m a s toli g r a ž u n e b u v o šlovingas, j o v a r d ą į a m ž i n o a p l i n k u i s ė j a m a bai m ė i r siaubas, n i e k š i n g i p o e l g i a i i r š i u r p i o s p i k t a d a r y b ė s , pelniu sios amžininkų neapykantą. Ir vis dėlto N e r o n a s pagarsėjo daugiau n e i kitas gerais darbais: jo vardas net viduramžiais b u v o tariamas s u s l a p t a b a i m e . Taigi ž y m ū s a n t i k o s ž m o n ė s — p a g a r s ė j ę n e t i k ge r a i s d a r b a i s , b e t i r p i k t a d a r y b ė m i s . J u o s p a ž į s t a m e i š a n t i k i n ė s li t e r a t ū r o s . C i a p a m i n ė s i m e n e visus, o t i k t a i t u o s , k u r i ų a t v a i z d a i y r a žinomi. I š 2 4 g r a i k ų i r 2 4 r o m ė n ų , a p r a š y t ų P l u t a r c h o ( 4 5 — 125 m. e. m.) p a r a l e l i n ė s e biografijose, d a u g i a u n e i p u s ė s a t v a i z d ų neišliko. G a n a d a u g antikos garsenybių lieka beveidės, ir maža tė r a vilties, k a d p a d ė t i s pasikeis, n o r s k a n t r ū s i e š k o j i m a i i r n a u j i ra d i n i a i g a l b ū t u ž p i l d y s v i e n ą a r kitą spragą. K a l b a n t a p i e seniausiųjų laikų įžymybes, reikia, aišku, t a i k s t y t i s s u t u o , k a d n i e k o n e ž i n o m e a p i e j ų išvaizdą, n e s t o j e a r c h a i š k o j e epochoje dar nebuvo portreto. 14
Kurių laikų antikiniai portretai yra išlikę? G r a i k a i pirmieji p r a d ė j o v a i z d u o t i m e n e k o n k r e č i u s a s m e n i s . Š i epochinės reikšmės n a u j o v ė — k u o labiau išryškinti vaizduojamojo a s m e n s i n d i v i d u a l u m ą , atskleisti i r į a m ž i n t i ž m o g a u s s a v i t u m ą , — pri s i d ė j o p r i e t o s d i d ž i u l ė s p a ž a n g o s , k u r i ą p a d a r ė g r a i k ų m e n a s V a. p . m . e . p r a d ž i o j e . N o r i n t s u p r a s t i šio p r o c e s o r e i k š m ę , r e i k i a p r i siminti, k a d m e n e ligi tol ž m o g u s k a i p a s m e n y b ė n e e g z i s t a v o : jis b u v o tik masių, k u r i o m s p r i k l a u s ė , d a l i s a r b a v a l d o v a s , k a i p val d ž i o s simbolis, g e r o k a i iškilęs v i r š jų. T o d ė l a r c h a i n i o p a s a u l i o m e nas neturėjo portreto. Įspūdingi portretai, kaip antai Nefertitės, ne t u r ė t ų m ū s ų k l a i d i n t i : E g i p t o m e n e irgi b u v o t i k t i p a i bei simbo liai, o n e k o n k r e č i ų i n d i v i d ų a t v a i z d a i . J u k v a l d o v ų p o r t r e t a i vaiz d u o j a Ramzį a r Amenofį n e k a i p asmenį, o k a i p v a l d ž i o s atstovą, k a i p faraoną. Tą patį reiškinį g a l i m a p a s t e b ė t i Babilono ir A s i r i j o s m e n e . G r a i k i j o j e a r c h a i n i u l a i k o t a r p i u , n u o X iki VI a. p. m. e., t a i p pat d a r n e b ū d a v o a t s i ž v e l g i a m a į i n d i v i d u a l u m ą . T u o l a i k u tik v o s v o s i m a r y š k ė t i ž m o g a u s n e p a k a r t o j a m u m o p a j a u t a . A n a i s laikais ryškių i n d i v i d u a l y b i ų a p s k r i t a i n e g a l ė j o b ū t i — t a m p r i e š t a r a v o t r a d i c i j o s . S e p t y n i ų išminčių 3 s k e l b i a m o s g y v e n i m o tai syklės, žynių n u r o d y m a i i r v a l d o v o į s a k y m o žodis b u v o v i e n o d i vi siems. Filosofai s t e n g ė s i išspręsti g a m t o s mįsles, o ne ž m o g a u s p r o b lemą. Šiuos a r c h a i n i o p a s a u l i o r ė m u s , b ū d i n g u s i r v i s o m s n e e u r o p i e t i e t i š k o m s k u l t ū r o m s , V a. p. m. e. p r a d ž i o j e s u l a u ž ė A t ė n a i . N e g a l i m a n e s i ž a v ė t i šiuo r y ž t i n g u a k t u i r n e j a u s t i d ė k i n g u m o tiems, k u r i e j į a t l i k o : j u k atskleisti i n d i v i d u a l y b ę — r e i š k i a s t e n g t i s j ą pažinti, s u t e i k t i j a i y p a t i n g ą , s u v e r e n i ą vietą p a s a u l y j e . A t s i r a d u s š i a m n a u j a m p o ž i ū r i u i į žmogų, m e n o j a u n e b e g a l ė j o pa t e n k i n t i t r a d i c i n ė tipizacija, k a i statulą s u v i e n u a r k i t u a s m e n i u siejo v i e n t i k t a i u ž r a š a s ; r e i k ė j o a t s i s a k y t i š a b l o n o i r k i e k v i e n ą k a r tą k u r t i naują, į jokį kitą n e p a n a š ų paveikslą. K a d a n g i a s m e n y b ę g e r i a u s i a i a t s p i n d i išvaizda, d a u g d ė m e s i o i m t a skirti i š o r i n i a m s v a i z d u o j a m o j o b r u o ž a m s , t a č i a u d r a u g e stengtasi atskleisti i r n e p a k a r t o j a m ą i n d i v i d o dvasią. Šio l a i k o t a r p i o m e n a s r a d o p r i e m o n i ų n a u j i e m s u ž d a v i n i a m s spręsti. J i s prisidėjo prie dvasinio persilaužimo, kuris atvedė į demokra tiją ir p e r g a l ę p r i e š p e r s u s . D e m o k r a t i j o s įsigalėjimas p a d ė j o išvy t i t i r o n u s i r s u ž l u g d y t i p e r s ų m ė g i n i m ą u ž g n i a u ž t i naują, d a r n e s pėjusią s u s t i p r ė t i v a l s t y b i n g u m o formą. N a c i o n a l i n ė p e r g a l ė p a t v i r tino laisvo piliečio p r a n a š u m ą i r k a r t u s u s t i p r i n o g r a i k ų s a v i m o n ę : j i e įsitikino galį p a s i e k t i n e g i r d ė t ų laimėjimų. N a u j a s i s ž m o g u s at3
Septyniais išminčiais vadinami Pitakas iš Mitilėnės, Solonas, Kleobulas, Periandrasr Chilonas, Talis Miletietis ir Biantas, gyvenę maždaug vienu metu — VI a. p. m. e. Visi aktyviai dalyvavo politinėje savo miestų veikloje. Jiems priskiria mi posakiai — praktinio pobūdžio, formuluojami trumpai ir aiškiai (vert. past.). 15
l a i k ė i š b a n d y m ą . G r a i k u s , g y v e n u s i u s V a. p. m. e., d a r ir š i a n d i e n vertina kiekvienas žmogus, trokštantis būti individualybe. Supran tama, paniekinusi senuosius pasaulietinius bei dvasiškuosius autori tetus, individualybė susidūrė su naujomis abejonėmis bei proble m o m i s , k u r i a s d a b a r t u r ė j o s p r ę s t i s a v o j ė g o m i s . N e l i k o s e n o j o ti k ė j i m o d i e v a i s — jis t a p o n e p r i v a l o m a d v a s i n i o ž m o g a u s p a s a u l i o dalimi. Filosofai, n u s i g r ę ž ę n u o g a m t o s , s u s i d o m ė j o ž m o g u m i ir karštai polemizuodami būrė aplink save mokinius. Greitai žmogus t a p o „visų d a i k t ų m a t u " . T i e m s , k u r i e i š m o k o n e t i k išsiugdyti ga b u m u s , b e t i r s u m a n i a i j u o s p r i t a i k y t i , a t s i v ė r ė k e l i a s a u k š t y n , iki t o l n e p r i e i n a m a s , sakysime, d ė l ž e m o s k i l m ė s . D a b a r a t k a k l ū s p o litikai, m ą s t y t o j a i ir p o e t a i g a l ė j o iškilti ir u ž i m t i a u k š č i a u s i u s pos tus, p a s i k l i a u d a m i v i e n s a v o s u g e b ė j i m a i s . T o k i o m i s sąlygomis a t s i r a d ę s p o r t r e t a s y r a n u o s e k l u s d v a s i n ė s r e voliucijos r e z u l t a t a s . Ž m o g a u s v e r t ė s p e r k a i n o j i m a s s k a t i n o p a ž v e l g t i ir į p r a e i t i e s di d ž i ū n u s . A t g a i v i n t i s k v a r b a u s m e n i n i n k o žvilgsnio, jie į g a v o k o n t ū r u s . K ū r ė j ų v a i z d u o t ę k u r s t ė šių ž m o n i ų d a r b a i , i r k a r t a i s t o k i e „fantastiški p o r t r e t a i " b ū d a v o l a b a i į t i k i n a n t y s . Kaip atrodė antikiniai portretai? Svarbiausia portretui — panašumas. Graikų menininkai nė nemėgino j o siekti m e c h a n i š k a i k o p i j u o d a m i gyvą modelį. J i e n e n o r ė j o l i p d y t i n e g y v o s butaforijos, k o k i a g a l i m a p a s i g r o ž ė t i v a š k o figūrų kabi n e t u o s e ; j i e m s r ū p ė j o k u r t i p o r t r e t u s , k u r i e a t r o d y t ų k a i p gyvi. Suprantama, svarbiausias uždavinys buvo perteikti išorinius v a i z d u o j a m o j o b r u o ž u s , t a č i a u to n e u ž t e k o . Į galvą a t e i n a M a r s e l i o P r u s t o h e r o j ė s m a d a m K o t a r d ( „ P r a r a s t o l a i k o b e i e š k a n t " ) žodžiai: „Vis dėlto aš manau, jog svarbiausia portreto v e r t ė , — juo labiau k a i jis k a i n u o j a 1 0 000 f r a n k ų — k a d b ū t ų p a n a š u s , b e t o , m a l o n i a i p a n a š u s " . Taigi k a l b a m a n e a p i e g r u b ų p a n a š u m ą ; a t v a i z d a s t u r ė jo b ū t i m e i l i k a u j a m a i ir m a l o n i a i p a n a š u s į idealą, iškylantį k i e k v i e n o vaizduotėje. Magėjo, kad portretas patvirtintų, jog jau priartėta p r i e s i e k i a m o idealo. T a i p b u v o P r u s t o laikais, bet, k a i p m a t y t i i š fo tografų vitrinų, t a i p y r a i r š i a n d i e n . T a i k l i a i y r a p a s a k ę s M a k s a s Lybermanas: „Nupiešiau jus panašesnį, n e g u esate iš tikrųjų!" Jis m a t ė ir v a i z d a v o — b ū t e n t t a i n e p a t i k o u ž s a k o v u i — ž m o g a u s e s m ę be g e i d ž i a m o i d e a l i z a v i m o ir m e i l i k a v i m o . T o k i o s y r a p o r t r e t o m e n o p r o b l e m o s , i r m e n i n i n k u i , n o r i n č i a m su k u r t i gerą paveikslą, r e i k i a d i d e l i o s u g e b ė j i m o įsijausti, p a ž i n t i žmogų. G r a i k ų k ū r ė j a m s a t r o d ė s a v a i m e s u p r a n t a m a , k a d v a i z d u o j a m a tu ri būti v i s a ž m o g a u s figūra. P o v y z a bei gestai — t i e k p a t s v a r b ū s k a i p i r v e i d o b r u o ž a i ; jie teisingai s u p r a t o , k a d p r o p o r c i j o s i r n e t g i 16
j u d e s i ų s a v i t u m a s (sakysime, eisena) k a r t a i s b ū n a p a s t o v e s n i i r b ū dingesni portretuojamojo bruožai n e g u veidas, kurio išraiška n u o lat keičiasi. V a i z d u o t i visą figūrą m e n i n i n k a m s r e i k ė j o d a r i r d ė l to, k a d i š t o l o b ū t ų m a t y t i , k a s t a i p e r ž m o g u s : k a r v e d y s s u šarvais, a p s i a u s t u vilkintis oratorius, n u o g a s atletas, heroizuotas valdovas ar papras č i a u s i a i R o m o s pilietis s u t o g a . P o e t a s a r b a m ą s t y t o j a s p a p r a s t a i b ū d a v o v a i z d u o j a m a s sėdintis, a s m u o i š a r i s t o k r a t ų p a s a u l i o — raitas, lenktynių karo vežimais nugalėtojas arba karalius — stovintis kvadrigoje. R o m ė n ų r e i k a l a v i m a i šiuo atžvilgiu, m a t y t , b u v o k i e k k i t o k i e : j i e m s užtekdavo ir mažesnio atvaizdo — biusto a r b a hermos, ir ne vien to dėl, k a d t o k s p o r t r e t a s p i g e s n i s : ž m o g a u s figūros r e d u k a v i m a s , pa l i e k a n t t i k galvą, a t i t i k o seną italikų tradiciją. T a č i a u iš tiesų žy m i e m s ž m o n ė m s R o m o j e b u v o k u r i a m o s i r viso ū g i o s k u l p t ū r o s , s t a t o m o s a n t l a b a i a u k š t ų p o s t a m e n t ų . D a u g d ė m e s i o b u v o skiria m a u ž r a š u i a n t p o s t a m e n t o , i š k u r i o b u v o g a l i m a sužinoti n e tik p a v a i z d u o t o j o v a r d ą , b e t i r e i n a m a s p a r e i g a s , d a r b u s , k u r i a i s jis p a g a r sėjo, a r b a k a d i r tokį dalyką, p a v y z d ž i u i , j o g s t a t u l a p a s t a t y t a s e n a t o p o t v a r k i u . J i — p r i p a ž i n i m o , p a g a r b o s ženklas, š l o v ė s pa minklas. Graikų atvaizdai taip pat daugiausia b u v o garbės statulos — kar tais p a s t a t y t o s d a r ž m o g u i g y v a m e s a n t , k a r t a i s — j a u p o m i r t i e s . Be to, b u v o p a p r o t y s skirti k o p i j a s d i e v a m s . N u o V a. p. m. e. šios k o p i j o s — j a u p i l n a v e r č i a i k ū r i n i a i . T a č i a u s v a r b e s n ė s v i s v i e n bu vo garbės statulos, statomos aikštėse, n u t a r u s valdžios o r g a n a m s a r b a v a l d o v u i , k a i p d i d e l i o į v e r t i n i m o , o d a ž n a i j a u m i r u s i a m reiš kiamos pagarbos ženklas. V a d i n a s i , šiuo a t ž v i l g i u g r a i k ų i r r o m ė n ų a t v a i z d a i i š e s m ė s nesis kiria. Tiek vienur, tiek k i t u r b ū t a ir politiniais sumetimais sukurtų p o r t r e t ų , — t a i p b u v o s i e k i a m a p e l n y t i v a l d o v o p a l a n k u m ą . Tik, d e j a , d a ž n a i j i e n e itin ilgai i š s i l a i k y d a v o . T a č i a u i š e s m ė s v i s ų p o r t r e t i n i ų statulų paskirtis — būti paminklu amžių amžiams, todėl užrašui ant p o s t a m e n t o b ū d a v o t e i k i a m a itin d i d e l ė r e i k š m ė . D a ž n a i p o s t a m e n t a i i š s i l a i k y d a v o i l g i a u u ž pačią statulą. S a k y s i m , II m. e. a. P a u s a n i j a s ( „ H e l a d o s a p r a š y m a s " , 8, 52, 6) T e g ė j o j e d a r galėjo perskaityti elegiškas nežinomo poeto iš sąjungininkų karų l a i k o t a r p i o (III a. p. m. e. p a b a i g a — II a. p. m. e. p r a d ž i a ) e i l e s a n t išlikusio F i l o p e m e n o (253—183 m. p. m e.) s t a t u l o s p o s t a m e n t o : Kalba fielada visa apie šito vyro šaunumą: Žygiais sėkmingais garsus ir patarimais puikiais Filopemenas, narsus karys Arkadijos; jįjį Garsas lydėjo kare, vedant į kovą pulkus. 17 2. Žymūs antikos žmonės
Rodo
trofėjai tatai, atimti iš dviejų net tironų Spartos,— jų vergija slėgė sunkiau ir sunkiau. Tad ir pastatė dėkinga Tegėįa sūnų Kraugido — Dorą ir sielos kilnios laisvės gynėją — čionai.
F i l o p e m e n a s , „ p a s k u t i n y s i s iš h e l e n ų " (Plutarchas. F i l o p e m e n a s , 1, 7), p o m i r t i e s b u v o p a g e r b t a s d a u g e l i u statulų, t a č i a u šioje k n y g o j e jo vardo nerasime. Kiek išliko antikinių portretų? P o r t r e t ų , s u k u r t ų n u o V a. p. m. e. iki IV m. e. a. p r a d ž i o s , t u r ė t ų b ū t i labai d a u g . N u k a l t i i š m a r m u r o , n u l i e t i i š p a a u k s u o t o s b r o n zos, a u k s o ir sidabro, a u k s o ir d r a m b l i o k a u l o , jie t u r ė j o d i d e l ę m a t e r i a l i n ę v e r t ę . K a i p tik t o d ė l a n k s č i a u a r v ė l i a u j i e b u v o su naikinti, perlydyti arba paversti kalkėmis. Nė viena skulptūra ne p e r g y v e n o a n t i k o s , n e k a l b a n t j a u a p i e t a p y b o s d a r b u s , k u r i e n e to k i e a t s p a r ū s . T a i p ž u v o r e i k š m i n g i a u s i , ateičiai k u r t i š e d e v r a i . Didžiausi p a v o j a i g r ė s ė i m p e r a t o r i ų ir k a r a l i ų s t a t u l o m s . Dėl grei tai b e s i k e i č i a n č i ų politinių sąlygų s t a t u l o s b u v o v e r č i a m o s b e i n a i k i n a m o s t a i p p a t g r e i t a i k a i p i r s t a t o m o s . K e r š t a s n e k e n č i a m a m žmo gui n u k r y p d a v o n e tik p r i e š patį asmenį, b e t i r p r i e š j o p a m i n k lus, k u r i u o s liaudis s u n a i k i n d a v o , k a i t i k p a s i k e i s d a v o a p l i n k y b ė s . T o k i a m ž m o g u i m i r u s , r o m ė n ų oficialiai n u s t a t y t a s „ a t m i n i m o pas m e r k i m a s " į p a r e i g o j o n a i k i n t i v i s a s j o g a r b e i s u k u r t a s statulas, rel jefus bei įrašus. Š i t a i p b ū d a v o p a l a i d o j a m a viltis, k a d p a m i n k l a i p a d ė s i š v e n g t i u ž m a r š t i e s . D a u g p r a š m a t n i ų R o m o s i m p e r a t o r i ų gar-
Portretai
Kapitolijaus
muziejuje,
Roma
Portretai
Miuncheno
gliptotekoje
b ė s statulų, s u k u r t ų i š b r a n g i ų m e d ž i a g ų , ž u v o . V i s d ė l t o m e s ži n o m e , k a i p tie a s m e n y s a t r o d ė , i r n e v i e n i š m o n e t i n i ų a t v a i z d ų . B e v i e š a i a i k š t ė s e s t a t o m ų v a l d o v ų statulų, b ū t a i r k u k l e s n i ų j ų portretų, nukaltų iš prastesnio m a r m u r o ir laikomų raštinėse bei n a m u o s e . T o k i ų imitacijų išliko g a n a d a u g . Tai n e b u v o tikslios originalo kopijos. Tačiau romėnų laikais b u v o d a r o m o s ir tikros k o p i j o s , o p a v y z d ž i u i m a m i „ k l a s i k ų " p o r t r e t a i , t. y. p o r t r e t a i grai kų, k u r i ų v e i k l a b e i d a r b a i s ž m o n ė s ž a v ė j o s i i r s e k ė . Keista, k a d klasikinio laikotarpio graikai nejautė poreikio pasistatyti ant r a š o m o j o stalo n e d i d e l i o H o m e r o a r P l a t o n o b i u s t o a r b a S o k r a t o sta t u l ė l e d e m o n s t r u o t i s a v o d o m ė j i m ą s i filosofija. T i k t a i r o m ė n a i pa m ė g o k l a s i k i n ė s e p o c h o s įžymybių p o r t r e t u s , b e t n e todėl, k a d b ū tų vertinę juos labiau už pačius graikus: tuo romėnai norėjo pab rėžti, j o g y r a s e n o s i o s g r a i k ų k u l t ū r o s b e n d r i n i n k a i . P a č i ų r o m ė n ų , arba, tikriau sakant, lotyniškai rašančių poetų bei mąstytojų port r e t a i b u v o n u s t u m t i į šalį. M e n i n i n k a i k ū r ė i r l o t y n ų a u t o r i ų skulp tūras, tačiau jas imta kopijuoti labai vėlai, tada, kai vaizduojamieji j a u p a t y s b u v o t a p ę „ k l a s i k a i s " . T i k t a i Vergilijui b u v o l e m t a p a s i e k t i šį r a n g ą iš k a r t o . T a i g i š i a n d i e n t u r i m e kopijų, p a d a r y t ų I a. p. m. e . — III m. e. a. pagal tais laikais d a r buvusius originalus. Dabar jos turi atstoti p r a p u o l u s i a s o r i g i n a l i a s s t a t u l a s , ž i n o m a , jei t i k p a č i o s k o p i j o s n e b u v o s u n a i k i n t o s . Išlikusios s a u g o m o s m u z i e j u o s e : s e n e s n i u o s e j o s sustatytos lentynose keliais aukštais, dažnai smarkiai restauruotos, s u n a u j a i s b i u s t a i s (tos, k u r i ų t u r i m e v i e n galvas). M i u n c h e n o glip19
t o t e k o j e t o k i o s s k u l p t ū r i n ė s g a l v o s s u s t a t y t o s p o vieną a n t a u k š t ų p l o n ų p o s t a m e n t ų i r a t r o d o tarsi m i š k a s ; L a t e r a n o m u z i e j u j e V a t i k a n e j o s „ p a m a u t o s " a n t j u o d ų m e t a l i n i ų strypų. T o k s m e n o k ū r i n i ų s a u g o j i m a s n ė r a geras, t a č i a u l e n g v i a u tai k o n s t a t u o t i n e i p a siūlyti n a u j ą s p r e n d i m ą . Taigi šie s k u l p t ū r i n i a i p o r t r e t a i — r i m t a m u z i e j ų p r o b l e m a . D a r d i d e s n ė , be abejo, p r o b l e m a — n u s t a t y t i , ką vaizduoja vienas ar kitas portretas. Kaip identifikuojamas antikiniame portrete
pavaizduotas žmogus?
Ž i n o m a , geriausia, k a i k u r n o r s b ū n a p a ž y m ė t a s v a i z d u o j a m o j o vardas, tačiau toks užrašas — retenybė. Tikriausiai antikoje b u v o l a i k o m a n e k u l t ū r i n g u m o p o ž y m i u , jei ž m o g u s H o m e r o a r S o k r a t o n e p a ž i n d a v o i š p i r m o ž v i l g s n i o , — t a i k a m d a r užrašas? T o d ė l j o paprastai ir nėra. Tačiau ir užrašu ne visada galima pasikliauti. J u k t ą patį v a r d ą gali t u r ė t i i r d a u g i a u žmonių, t a d k a r t a i s b ū n a n e a i š k u , k u r i s i š j ų p a v a i z d u o t a s . T o d ė l a r c h e o l o g a s k i e k v i e n ą už rašą v e r t i n a skeptiškai, visų p i r m a n e b ū d a m a s t i k r a s , a r u ž r a š a s t i k r a i a n t i k i n i s . D a ž n a i v a r d a i b ū n a įrašyti j a u n a u j a i s i a i s l a i k a i s ,
Septyni išminčiai.
Baalbeko mozaika,
Beirutas, muziejus
kai kurie be jokio pagrindo, kad tik kūrinys atrodytų įdomesnis. N e t i r n u s t a č i u s , k a d u ž r a š a s a n t i k i n i s , g a l i m a suklysti. M a t s e n o v ė j e , n u o II a. p. m. e., įsigalėjo n e t i k ę s p a p r o t y s p a g e r b t i n a u j ą asmenį jau gatava p o r t r e t i n e statula, p a k e i č i a n t t i k užrašą. C i c e r o n a s ė m ė k o v o t i s u šia š y k š t u o l i š k a m a d a i r u ž d r a u d ė t o k i o p o būdžio pagerbimus. I r vis d ė l t o v a r d a i l a b a i p r a v e r č i a i k o n o g r a f i n i a m s t y r i m a m s . N u r o d y t i a n t n e a i š k i ų p a m i n k l ų , jie p a d e d a ieškoti išraiškingų, m e n i š k ų p o r t r e t ų . Tiesiog n e į k a i n o j a m ą v e r t ę t u r i g r a i k ų k a r a l i ų i r R o m o s i m p e r a t o r i ų p o r t r e t i n ė s m o n e t o s . P o A l e k s a n d r o Didžiojo mirties imta kaldinti monetas su valdovų portretais, nors graikų karaliai dažnai kaldindavo dinastijos įkūrėjo, o ne savo portretą. Romoje šį graikišką paprotį pirmas prisitaikė Cezaris, panašiai darė A u g u s t a s bei j o į p ė d i n i a i . T o d ė l j a u s e n i a i ž i n o m e , k a i p a t r o d ė d a u gelis R o m o s i m p e r a t o r i ų . T a č i a u i d e n t i f i k u o d a m i d a ž n a i n e t u r i m e k u o r e m t i s , i r p a v a i z d u o t i a s m e n y s lieka a n o n i m i n i a i . N e k l y s d a m i m e s g a l i m e a t s k i r t i t i k „ g r a i k u s " n u o „ r o m ė n ų " i r spėti, k u r i s p a g a l išo-
Filosoiai. Kelno mozaika, Kelnas,
Romėnų ir germanų muziejus
r ę l a b i a u t i k t ų b ū t i v a l d o v u , filosofu, o r a t o r i u m i a r p o e t u . B e t o , aišku, k a d šie „ n e ž i n o m i e j i " k a d a i s e b u v o k a i p t i k labai g e r a i ži nomi, pagarsėję žmonės, nes k a m gi vėlesniais laikais būtų b u v ę kopijuojami jiems pastatyti garbės paminklai? T a i g i i d e n t i f i k u o d a m i k o k į n o r s „ o r a t o r i ų " a r „ p o e t ą " t u r i m e atsi žvelgti į v i s a s a p l i n k y b e s . Sį tą s u ž i n o m e , v i e n t i k išsiaiškinę, k u r atvaizdas buvo rastas: teatre veikiau tikimės radę dramaturgo ar po e t o p o r t r e t ą , b i b l i o t e k o j e — m o k s l i n i n k o ar filosofo. Šiokių t o k i ų n u o r o d ų gali d u o t i i r a t v a i z d ų i š d ė s t y m a s . K a i k u r i e r o m ė n a i s a v o n a m u s arba p a r k u s puošdavo t a m tikra t v a r k a sugrupuotomis skulp tūromis. Kokiu pagrindu tatai b u v o daroma, galime spręsti iš grindų mozaikų. Baalbeko mozaikoje Septyni išminčiai ir Sokratas grupuo j a m i a p i e m ū z ą K a l i o p ę ; K e l n o m o z a i k o j e a p l i n k Diogeną s t a t i n ė j e išsirikiavę du iš S e p t y n i ų išminčių, t r y s filosofai ir v i e n a s p o e t a s . P a n a š i a i — iš d a l i e s a p g a l v o t a i , iš d a l i e s a t s i t i k t i n a i — išdėstytų s t a t u l ų b ū t a i r r o m ė n ų s o d u o s e . T a č i a u d a u g e l i s išlikusių a t v a i z d ų y r a p a v i e n i a i , d a ž n a i n e t n e ž i n o m e , k u r jie b u v o rasti. T o d ė l itin svar b i o s y r a p o r i n ė s h e r m o s — d v i s k u l p t ū r i n ė s galvos, a t s u k t o s į p r i e šingas puses. Taip suporuotos, jos turėjo vaizduoti vienaip ar kitaip susijusius a s m e n i s (bent j a u u ž s a k o v o m a n y m u ) . Kai v i e n a s i š p a v a i z d u o t ų j ų ž i n o m a s , antrąjį i n d e n t i f i k u o t i n e t a i p j a u s u n k u . T a č i a u jei nežinomi abu asmenys, archeologų uždavinys darosi panašus į lygtį su k e l i a i s n e ž i n o m a i s i a i s . Į v a r d i j a n t n e ž i n o m ą p o r t r e t ą , s v a r b u n u o d u g n i a i ištirti k ū r i n i o sti lių. T a t a i p a d e d a n u s t a t y t i jo s u k ū r i m o , o d r a u g e ir p a v a i z d u o t o j o a s m e n s g y v e n a m ą metą. Deja, k a i p t i k d a t a v i m o k l a u s i m a i s a r c h e o l o g ų n u o m o n ė s d a ž n a i s m a r k i a i skiriasi. T o k i ų p r o b l e m ų s p r e n d i m a s daug priklauso n u o sprendžiančių jų proto m i k l u m o ir vaizduotės* Suprantama, šitokiomis aplinkybėmis daug kas d a r n ė r a nusistovėję, o v i e n ą ar kitą atvejį d a r gali p a k o r e g u o t i ir n a u j i a r c h e o l o g i n i a i a t radimai. „Graikiški" ar „romėniški" portretai? S k a i t y t o j a i t i k r i a u s i a i žino, j o g k a i k a s m a n o g r a i k i š k u s p o r t r e t u s i š e s m ė s s k i r i a n t i s n u o r o m ė n i š k ų j ų . V i e n i e m s , girdi, b ū d i n g a s idealizavimas, kitiems — tikroviškumas. Sakoma, k a d būtent romė n ų p o r t r e t a s esąs s v a r b u s s e n o v ė s p o r t r e t i n i o m e n o p a s i e k i m a s . Š i p l a č i a i p a p l i t u s i n u o m o n ė n e p a g r į s t a , b e t l a b a i gaji. T o d ė l ver tėtų pateikti keletą svarstymų. Visi a n t i k i n i a i p o r t r e t a i — p r a p u o l ę o r i g i n a l a i ir išlikusios k o p i j o s — y r a g r a i k ų m e n i n i n k ų k ū r i n i a i . R o m ė n a i j ų n e k ū r ė . Šis stebi n a n t i s faktas p a d i k t u o t a s R o m o s v a l s t y b i n ė s i d e o l o g i j o s t y r i n ė j i m ų . Tai n e r e i š k i a , k a d r o m ė n a i n e s u g e b ė j o k u r t i s a v i t ų m e n o k ū r i n i ų ; j i e b u v o t v i r t a i įsitikinę, j o g t o k s u ž s i ė m i m a s r o m ė n ų piliečiui n e 22
t i n k a . V e r g i l i j a u s ( „ E n e i d a " , 6 f 847 ir kt.) aiškiai p a s a k y t a : r o m ė n ų d a r b a s — u ž k a r i a u t i ir v a l d y t i pasaulį, o „ k i t i " t e g u k u r i a m e n ą . Romėnas imdavosi t e p t u k o n e b e n t tik b ū d a m a s luošas — Plinijus mini keletą tokių atvejų,— ir tėra žinomas vienui vienas r o m ė n a s aristokratas, tapęs dailininku ir savo palikuonims pelnęs p r a v a r d ę „Paišytojas". Seniausius Romoje buvusius kūrinius sukūrė etruskai, o v ė l e s n i u s — g r a i k a i , t o d ė l j a u n u o V a. p. m. e. p o r t r e t a i „ r o m ė n i š k i " t i k tuo, k a d v a i z d u o j a r o m ė n u s . N o r i n t , ž i n o m a , b ū t ų ga lima r a s t i ir t i k r ų r o m ė n i š k ų , t. y. r o m ė n ų s u k u r t ų p o r t r e t ų : k a i Kar a k a l o s e d i k t u n u o 212 m. e. m. visi i m p e r i j o s g y v e n t o j a i , t a i g i ir g r a i k a i , t a p o R o m o s piliečiais. R o m ė n ų p o r t r e t a i a t r o d o realistiškesni, o g r a i k ų l a b i a u i d e a l i z u o t i d a r i r d ė l to, k a d b u v o k u r i a m i s k i r t i n g u l a i k u : j u k d a u g u m a r o m ė niškųjų p a s i r o d ė po 200 m. p. m. e., o graikiškieji — g e r o k a i a n k s č i a u . Tik n u o A l e k s a n d r o M a k e d o n i e č i o laikų g r a i k ų m e n e vis l a b i a u įsigali t e n d e n c i j a i š r y š k i n t i d e t a l e s ; p o r t r e t a i p a s i d a r o r e a listiškesni. A n k s č i a u d e t a l ė s b ū d a v o i g n o r u o j a m o s , n e s l a i k o m o s neesminėmis: jos būtų pernelyg pabrėžusios išorę ir nukreipusios d a i l i n i n k ą n u o tiesioginio u ž d a v i n i o — a t s p i n d ė t i v a i z d u o j a m o ž m o g a u s e s m ę b e i c h a r a k t e r į . Beje, t o k s stilius toli g r a ž u n e b u v o pa g r a ž i n i m a s — t a t a i visiškai s v e t i m a k l a s i k i n i o p o r t r e t o m e n u i , k a i p g a l i m e spręsti i š T e m i s t o k l i o p o r t r e t o . T a č i a u d a ž n a i i d e a l i z u o t a i š o r ė visiškai a t i t i k d a v o t i k r o v ę ; Periklis, p a v y z d ž i u i , t a i p m o k ė j o valdytis, k a d jo veide neatsispindėdavo nei kančia, nei džiaugsmas. „ I d e a l ū s " y r a t i e k graikų, t i e k r o m ė n ų a t v a i z d a i , t i k t a i tie i d e a l a i l a b a i skirtingi, k a i p s k i r t i n g a s b u v o g r a i k ų i r r o m ė n ų p a s a u l i s . G r a i k i j o j e s e k t i n a s p a v y z d y s b u v o fiziškai i r d v a s i š k a i t o b u l a s ž m o g u s , o R o m o j e — b e s i l a i k a n t i s tradicijų, a t s i d a v ę s v a l s t y b e i v e t u š a s se nate. G r a i k ų m e n i n i n k a i , b ū d a m i įsitikinę, k a d ž m o g a u s k ū n ą f o r m u o j a dvasia, n e m a t ė prieštaravimo t a r p individo išorės ir jo esmės. M u s s t e b i n a j ų s u g e b ė j i m a s įsijausti i r s u k u r t i t o k i u s garsių a n t i k o s v y r ų b e i m o t e r ų p a v e i k s l u s , k u r i e iki šiol n e p r a r a n d a s a v o į t a i g u m o . Ž m o n e s , k u r i e a n k s č i a u m u m s t e b u v o i s t o r i n ė s sąvokos, d a b a r m a tome* t a r s i g y v u s . S a v o r u o ž t u tie p o r t r e t a i p a d e d a k o r e g u o t i p r a eitį: k a i k u r i e t e n d e n c i n g a i p a r a š y t i i s t o r i j o s v e i k a l a i i š k r a i p o — s ą m o n i n g a i i š a u k š t i n a ar s u m e n k i n a — šių a s m e n y b i ų „ p a v e i k s l ą " . Tačiau ir tais atvejais, kai vertinimas n ė r a nusistovėjęs, p o r t r e t a s gali n u r o d y t i teisingą s p r e n d i m o kelią. K i t a i p s k a i t y s i m e i r K s e n o fonto „ A n a b a z į " , t u r ė d a m i p r i e š a k i s šio v ė j o i r l i e t a u s n u g a i r i n t o , patyrusio kario portretą. Retas romėnų portretas toks realistiškas k a i p šis — g r a i k i š k a s i s . J a u v i e n K s e n o f o n t o a t v a i z d a s byloja, k a i p absurdiška „graikiškus" portretus priešinti „romėniškiems".
Žymūs
antiko s žmones nuo A iki Z
A
chėjas
enonas
Achėjas Mažosios Azijos 214 m. p. m. e.
karalius
nuo
220
iki
Ž i n o m o s t i k t r y s m o n e t o s s u šio a v a n t i ū r i s t o profiliu. T o l i m a s A n t i o c h o III Siro f giminaitis, A c h ė j a s iš p r a d ž i ų s ė k m i n g a i k a r i a v o už jį, o paskui pats pasiskelbė karalium. Jo r e z i d e n c i j a b u v o S a r d a i . Č i a jis i r k a l dino monetas, vaizduojančias jį su ka raliaus diadema. Nepaisydamas a n o m e t o m a d o s , jis n e š i o j o b a r z d ą : tik riausiai b u v o apsiskelbęs tiktai t a d a vėl p r a d ė s i ą s skustis, k a i p a s i e k s i ą s s a v o tikslą — Sirijos k a r a l i a u s k a r ū n ą . Tačiau greitai likimas ėmė pliekti maištininką. Išdavikų sukaustytas grandinėmis, Achėjas buvo paguldy t a s p r i e A n t i o c h o kojų, ir šis jį b a r b a r i š k a i n u b a u d ė : n u p j o v ė j a m nosį, ausis, l ū p a s i r liežuvį, n u k i r t o r a n k a s , p a s k u i galvą ir d a r n u k r y ž i a v o . Ši taip baigė gyvenimą „galingiausias ir daugiausia kėlęs baimės iš ano meto M a ž o s i o s Azijos k a r a l i ų b e i d i n a s t ų " (Polibijas. Istorija, 4, 48, 12). B u v o su naikinti ne tik jo atvaizdai, bet ir mo n e t o s , i š s k y r u s v i e n ą kitą, k a i p šis auksinis stateras ir dvi tetradrachmos, išlikusios ligi m ū s ų d i e n ų . Adobogiona Apie 60 m. p. m. e. Deiotaro, Mažo sios Azijos keltų tolistobogų valdovo, duktė. 25
Achėjas
Adobogiona.
Smirna
K a i 1912 m . P e r g a m e b u v o r a s t a s m o t e r s s t a t u l o s b i u s t a s , dėl n e g r a i k i š k o s išvaizdos j į b u v o m ė g i n t a sieti s u A d o b o g i o n a , n e s šis v a r d a s b u v o u ž rašytas ant vieno statulos cokolio, aptikto kaip tik toje pat vietoje — H e r o s Bazilėjos š v e n t y k l o j e . T a č i a u A l b e r t a s Ipelis a t m e t ė šią h i p o t e z ę , n e s skulptūrinis portretas nebuvo nė kiek p a n a š u s į A d o b o g i o n o s m o n e t i n į at vaizdą. V i s d ė l t o 1953 m. V a l t e r i s H a l a n d a s s u g e b ė j o įrodyti, j o g a n t monetos pavaizduotoji Adobogiona g y v e n u s i v ė l i a u . T a i g i b i u s t a s grei č i a u s i a i v a i z d u o j a A d o b o g i o n a , Brogitaro žmoną. Sis keltų trokmų valdovas už „didelius pinigus" Romo j e n u s i p i r k o k a r a l i a u s titulą i r b u v o „ r o m ė n ų t a u t o s d r a u g a s " . Šit k a i p p a sikeitė situacija R o m o j e n u o t o l a i k o r k a i P e r g a m o k a r a l i u s A t a l a s I f III a. p . m . e . p a b a i g o j e n u g a l ė j o įsiveržu sius k e l t u s . J a u A d o b o g i o n o s t ė v a s Deiotaras nuolat lankydavosi Romoje ir b u v o s u s i d r a u g a v ę s su Sula, Lukulu, P o m p ė j u m i f, C e z a r i u f, A n t o n i j u mi f, o y p a č su C i c e r o n u f. A t ė n i e č i a i p a g e r b ė šį graikiškos kultūros žmogų statula. Adobogiona portrete vaizduo j a m a kaip graikė, tiktai šiurkštoki v e i d o b r u o ž a i leidžia s p r ę s t i a p i e j o s keltišką kilmę. Adrianas Publijus Elijus Adrianas. 76—138 m. e. m. Publijaus Eli jaus Adriano ir D o micijos Paulos sūnus. Romos impera torius nuo 117 iki 138 m. e. m. M e n a m a s T r a j a n o f įsūnis, k a r i u o m e nės paskelbtas imperatorium, nepa n o r o toliau didinti imperijos, kurios r i b a s j o p i r m t a k a s b u v o s m a r k i a i iš plėtęs. Jis netgi atsisakė nepatikimų provincijų Rytuose. Jo tikslas b u v o stiprinti valstybę iš vidaus ir kelti jos g e r o v ę . A d r i a n a s t i k ė j o s i p a s i e k t i sa vo tikslą atgaivindamas graikiškus i d e a l u s , k u r i e n u o A u g u s t o f laikų, 26
lt
palyginti su romėniškaisiais, buvo n u s t u m t i į a n t r ą vietą. T a i t u r ė j o b ū t i ne grįžimas į A l e k s a n d r o Didžiojo f p a l i k u o n i ų rytietiškąjį g r a i k ų p a s a u l į , o į graikų klasikos laikus. Todėl Adrianas pirmasis vėl ė m ė nešioti barz dą, k u r i o s b u v o a t s i s a k ę s A l e k s a n d r a s . Adriano palikuonys pasekė jo pavyz džiu, k o l ši m a d a — m a ž d a u g K o n s t a n t i n o Didžiojo f l a i k a i s — v ė l i š n y k o , n e s barzdą imta laikyti p a g o n i š k u m o p o ž y m i u . A d r i a n a s b u v o filhelenas i r romantikas, ypač domėjęsis imperijos Rytais, k u r i u o s jis n e t d u k a r t a p k e liavo. V i s u r a t v y k d a v o k a i p g e r a d a rys: A t ė n u o s e p a s t a t ė n a u j ą „ A d r i a n o miestą", užbaigė Dzeuso Olimpiečio šventyklą, kuri p r a d ė t a statyti sto v ė j o n u o VI a. p. m. e., ir v i s o j e G r a i kijoje bei M a ž o j o j e Azijoje p a l i k o s a v o v e i k l o s žymių. J i s j a u t ė s i e s ą s t i k r a s g r a i k a s ir n e t t u r ė j o d r a u g ą — Bitini j o s b e r n i u k ą A n t i n o ją f, o šiam n u s k e n d u s Nile, įsakė garbinti jį k a i p d i e v ą . A d r i a n o ž m o n o s S a b i n o s f šis graikiškas paprotys anaiptol nedžiu gino. Būdamas kosmopolitas, net ir nusigręžęs nuo romėniškumo, Adria nas nepanaikino pagrindinių imperijos religinių švenčių, todėl, n o r s ir l a i k o mas „graikiuku" (graeculus) (Augus tų g y v e n i m o r a š y t o j a i , S p a r t i a n a s , 1,5), r i m t e s n ė s k r i t i k o s n e s u l a u k ė . J i s net g i l e i d o s a u piešti b e i l i p d y t i ( D i o n a s Kasijus, 69, 3) ir a r t i m a i b e n d r a u t i su dailininkais (Augustų g y v e n i m o r a šytojai, S p a r t i a n a s , 16,10). N e a t s i t i k t i nai išsidraikiusios jo garbanos tokios nepanašios į griežtas, pagal romėnišką madą sušukuotas Trajano sruogas. Agripa Markas Vipsanijus Agripa. 63—12 m. p. m. e. Augusto f draugas, patarė jas, karvedys ir žentas. J a u p i r m i e j i ( p r a d e d a n t 3 6 m . p . m . e.) m o n e t ų p o r t r e t a i v a i z d u o j a Agripa a r b a be jokių atributų, arba su dan27
Adrianas. ziejus
Roma,
Nacionalinis
mu
tyta k a r ū n a bei Corona rostrata — raiščiu, k u r i a m e n u p i e š t a l a i v o nosis. T a i ž e n k l a s , s i m b o l i z u o j a n t i s j o per galę jūroje prieš Naulochą 36 m. p. m. e. Reikia manyti, jog b u v o daug A g r i p o s statulų, n e s jis — n o r s t i k r i a u siai ir n e ž y m i o s k i l m ė s — p a l a i k ė ar t i m u s r y š i u s su A u g u s t u . 21 m. p. m. e. šis i š s k y r ė A g r i p ą s u s a v o a n ū k e Marcela ir apvesdino su savo dukte r i m i J u l i j a f- N o r s t r y s jo s ū n ū s — Gajus, Lucijus C e z a r i s f ir A g r i p a J a u n e s n y s i s — m i r ė anksti, t a č i a u pa l i k u o n y s g a r b i n o A g r i p ą k a i p Kaligu los f ir A g r i p i n o s J a u n e s n i o s i o s f senelį ir k a i p N e r o n o f p r o s e n e l į . Tur b ū t p a g r į s t a i b u v o š n e k a m a a p i e gar siojo k a r v e d ž i o t e m p e r a m e n t ą bei a t k a k l u m ą , n e s i r p o r t r e t u o s e j i s vaiz d u o j a m a s k a i p labai energingas ir v a l i n g a s ž m o g u s . V i e n a s i š gražiausių a t v a i z d ų , m a t y t , d a r y t a s r e m i a n t i s sta tula, k u r i b u v o p a s t a t y t a , k a i A g r i p a v e d ė Juliją i r p a s i d a r ė A u g u s t o žen tu. T a d a j a m b u v o 4 0 m e t ų . S t e b i n a j o š u k u o s e n a , l a b a i p r i m e n a n t i filo sofo T e o f r a s t o š u k u o s e n ą . T u r b ū t t o k s s u t a p i m a s atsitiktinis, n e s d v a s i n i o ry š i o t a r p šių d v i e j ų ž m o n i ų n e b ū t a . Šitaip paprastai sušukuoti plaukai, m a t y t , y r a , , r o m ė n i š k u m o " išraiška. Romėniškomis buvo laikomos šukuo s e n o s , į p r a s t o s Italijoje III a. p. m. e. Panašiai ant kaktos plaukus šukavo si ir A u g u s t a s , d e m o n s t r u o d a m a s n e n o r ą b e s a i k o g a r b i n t i g r a i k ų kultū rą ir p a b r ė ž d a m a s didžią s a v o praeitį. Agripina Jaunesnioji Julija Agripina. maniko f ir duktė.
16—59 m. e. m. GerAgripinos Vyresniosios f
A n t i k i n i a i r a š y t o j a i v i e n u b a l s u tvir tina, kad Agripina Jaunesnioji buvo pati nemaloniausia i m p e r i j o s laikų m o t e r i s . Ž i ū r ė d a m i į j o s p o r t r e t u s , ti k i m e jų žodžiais — šios r y ž t i n g a i s a v o tikslų s i e k u s i o s m o t e r s š a l t u m a s bau28
gina. Kamėjoje, sukurtoje 49 m. e. m. Agripinos santuokos su imperatoriumi p r o g a , j o s profilis, p a v a i z d u o t a s u ž K l a u d i j a u s f (žr. Klaudijus), atrodo s a u s a s ir g r i e ž t a s . T u r ė d a m i šį atvaiz dą, g a l i m e p a l y g i n t i A g r i p i n ą s u j o s tėvu Germaniku ir motina Agripina V y r e s n i ą j a . I š t ė v o ji, m a t y t , p a v e l dėjo mažą burną. Kamėjoje nepavaiz duotas jos pirmosios santuokos su G n ė j u m i D o m i c i j u m i A h e n o b a r b u sū n u s N e r o n a s f, k u r i a m ji visokiais bū d a i s g r i n d ė kelią į sostą ir k u r i s ją v i s d ė l t o n u ž u d ė . Mirtį A g r i p i n a su tiko herojiškai, „žūdama n u o rankos t o , k u r i a m b u v o d a v u s i valdžią i r dėl kurio buvo pasiuntusi myriop savo dė dę b e i k i t u s " (Dionas Kasijus, 16, 10). N o r s N e r o n a s įsakė nugriauti visas jos statulas, tačiau šiandieninis Kelno m i e s t a s y r a i š l a i k ę s Colonia Agripensis v a r d ą , k u r i s j a m b u v o i š k i l m i n g a i suteiktas Agripinos gimimo proga.
Agripina
Jaunesnioji.
Agripina pitolijaus
Vyresnioji. muziejus
Kopenhaga
A g r i p i n a Vyresnioji Vipsanija Agripina. 14 m. p. m. e.— 33 m. e. m. Agripos f ir Julijos f duktė. A g r i p i n a , visų m y l i m o G e r m a n i k o ž m o n a , l y d ė j u s i jį n e t g i į k a r o ž y g i u s G e r m a n i j on ir į Rytus, b u v o didžiai g e r b i a m a . T a č i a u p o v y r o m i r t i e s Ti b e r i j u s f ją i š t r ė m ė , ir A g r i p i n a nusi žudė. Monetų, kurias Klaudijus n u k a l d i n o s a v o u o š v e i p a g e r b t i , ba reljefuose atsispindi energingos, pa sitikinčios savimi moters bruožai. J o s profilis, p a v a i z d u o t a s K l a u d i j a u s k a m ė j o j e u ž G e r m a n i k o profilio, t a i p p a t a t r o d o r i m t a s ir g r i e ž t a s (žr. Klau dijus). Y p a č į s p ū d i n g a s j o s s k u l p t ū rinis p o r t r e t a s , s a u g o m a s K a p i t o l i j a u s muziejuje Romoje. Gražiuose Augusto anūkės bruožuose matyti melancholi ja. T i k r i a u s i a i tai p o m i r t i n i s p o r t r e t a s , s u k u r t a s v a l d a n t j o s s ū n u i Ka ligulai f: d a i l i n i n k a s ž i n o j o t r a g i š k ą š i o s m o t e r s g y v e n i m o baigtį. 29
Roma,
Ka-
Ahala Gajus Servilijus Ahala. V a. p. m. vidurys. Romos „tirono žudikas".
e.
C e z a r i o ž u d i k a s M a r k a s J u n i j u s Bru t a s f, be Lucijaus J u n i j a u s B r u t o f p o r t r e t o , t u r ė j o i r A h a l o s atvaizdą, nes pats norėjo tapti „antruoju Aha l a " [Livijus. N u o m i e s t o į k ū r i m o , 6, 19,2). A n t s a v o m o n e t ų jis k a l d i n o s i šių d v i e j ų s e k t i n ų ž m o n i ų p o r t r e t u s . R e m d a m i e s i jais, galime tvirtinti, k a d m a r m u r i n ė galva, s a u g o m a Leningra de, v a i z d u o j a Ąhalą. A b u p a v e i k s l a i — Bruto i r A h a l o s — y r a M i r o n o b ū r e l i o m e n i n i n k ų d a r b a i , k u r i u o s rei k ė t ų d a t u o t i 440 m. p. m. e. T u o lai k u A h a l a n u ž u d ė Spurijų Melijų, ta r i a m a i siekusį tironijos; k a d A h a l a u ž šį žygį b ū t ų b u v ę s p a g e r b t a s statu la, d u o m e n ų n e t u r i m e , t a č i a u tokią p r i e l a i d ą d a r y t i galima. I š e s m ė s a p i e Ahalą b e v e i k n i e k o n e ž i n o m a , ta čiau jo atminimą išsaugojo demokra tijos š a l i n i n k a i . V i e n a s iš jų ir padirb d i n o kopiją, k u r i a t s i d ū r ė L e n i n g r a d e . I š j o s s p r e n d ž i a n t , A h a l a b u v o aristo k r a t i š k a s , e l e g a n t i š k a s , g r a i k i š k o s kul t ū r o s r o m ė n a s . Į a k i s k r i n t a jo siauri ūsai, n e s i e k i a n t y s , k a i p b ū d i n g a grai kams, viršutinės lūpos krašto. Akcijus Lucijus Akcijus. 170—«35 m. p. Romėnų tragikas ir filologas.
m.
e.
A n t k o n t o r n i a t o , IV m. e. a. m e d a l i o n o formos a n t s p a u d o , p a v a i z d u o t a s sė dintis vyras, kairiąja r a n k a prilaikan tis a n t kelio p a d ė t ą ritinį. A p l i n k u i e i n a įfašas „ A k c i j u s " . V a d i n a s i , tai g a r s i o j o t r a g e d i j ų a u t o r i a u s iš Pizaur u m o (dab. P e s a r o ) a t v a i z d a s . Būda m a s p a l e i s t i n i o 4 sūnus, jis j a u n a s at v y k o į R o m ą ir t e n g r e i t a i p e l n ė d i d e l ę šlovę. Ž i n o m a 40 jo t r a g e d i j ų pa4
P a l e i s t i n i s — paleistas iš vergijos bu vęs vergas (vert. past.). 30
vadinimų; d a u g u m a remiasi graikų m i t a i s , i š s k y r u s dvi, p a r a š y t a s n a c i o n a l i n e r o m ė n ų t e m a t i k a . Iš jo ,,Atr ė j o " p a i m t a s g a r s u s i s p o s a k i s : Oderint, dum metuant (,,Tegul sau n e a p kenčia, kad tik bijotų"). Kamenos š v e n t y k l o j e jis p a s t a t y d i n o d i d e s n ę ne g u ž m o g a u s ū g i o s a v o p o r t r e t i n ę statulą (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 34,64) — įžadą už s c e n i n ę s ė k m ę . Šią statulą, m a t y t , d a r b u v o m a t ę s i r kontorniato autorius. A l b i n a s žr. Klodijus Albinas
Aleksandras
A l b i n a s žr. Postūmi jus Albinas Aleksandras I Balantas Tariamas Antiocho IV Epifano \ nus. Sirijos karalius nuo 150 iki m. p. m. e.
sū 145
N o r s ir ž e m o s kilmės, A l e k s a n d r a s I B a l a n t a s d ė l p a n a š u m o į A n t i o c h ą IV m a ž d a u g 160 m. p. m. e. A t a l o II Pergamiečio b u v o iškeltas p r e t e n d e n t u į S e l e u k i d ų k a r a l y s t ė s sostą, į k u r į tai kė ir Demetrijas II Nikatoras. Grei tai jis sulaukė ir Romos paramos. Egiptiečiai t a i p p a t p a l a i k ė A l e k s a n drą, o P t o l e m ė j a s VI F i l o m e t o r a s f n e t g i išleido u ž j o s a v o d u k t e r į Kle o p a t r ą Teą f. Ir v i s d ė l t o D e m e t r i j a s II N i k a t o r a s į s t e n g ė jį n u g a l ė t i ir a t i m t i sostą. Kai n u o A l e k s a n d r o Bal a n t o n u s i g r ę ž ė ir egiptiečiai, n a b a tė j iečiai jį n u ž u d ė . Sio k a r a l i a u s p o r t retas žinomas tik iš monetų. Mėgini m a i įrodyti, k a d b r o n z i n ė P o m p ė j o j e r a s t a statulėlė bei garsioji Romos na cionaliniame muziejuje saugoma bron zinė valdovo statula y r a jo atvaizdai, b u v o nesėkmingi: pirmoji tikriausiai v a i z d u o j a A n t i o c h ą VIII f, o a n t r o j i , be a b e j o , — D e m e t r i j ą I S o t e r ą f. Aleksandras II Dzabinas Sirijos karalius p. m. e. 31
nuo
128
iki
123
m. *
1
Graiko ir vergės sūnų Aleksandrą Dzabiną, k a i p t a r i a m ą A n t i o c h o f įsū nį a r b a A l e k s a n d r o I B a l a n t o f sūnų, m a ž d a u g 130 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s VIII f iškėlė p r e t e n d e n t u į sostą, n o r s to p a t i e s s i e k ė ir D e m e t r i j a s II Nik a t o r a s f. 125 m. p. m. e. D e m e t r i j a s b u v o n u ž u d y t a s . I r vis d ė l t o j a u 123 m. p. m. e. A l e k s a n d r ą Dzabiną i š t i k o t o k s p a t l i k i m a s — k a i egiptie čiai n e p a n o r o t u r ė t i s u j u o reikalų, j į n u ž u d ė A n t i o c h a s VIII G r i p a s f. A l e k s a n d r o D z a b i n o a t v a i z d a i išlikę tik ant monetų. Aleksandras (III) Didysis 356—323 m. p. m. e. Pilypo Makedo niečio II f ir Olimpiados f sūnus. Ma kedonijos karalius nuo 336 iki 323 m. p. m. e. Didžiojo g r a i k ų u ž k a r i a u t o j o A l e k s a n d r o paveikslas tuoj po ankstyvos jo m i r t i e s sušvito r y š k i a šviesa. K a i p sek tinas pavyzdys daugeliui siekiančių iškilti politikų, jis ir t o l i a u gyve no legendose bei romanuose, kuriuose b u v o garbstomi neįtikimiausi heroiz u o t o d i d v y r i o ž y g d a r b i a i . J a u vai kystėje j a m buvo statomos statulos; v i e n a iš jų N e r o n a s f t a i p žavėjosi, k a d įsakė ją p a a u k s u o t i (Plinijus Vy resnysis. G a m t o s istorija, 34, 36). Lisipas, kurį g a l i m a laikyti A l e k s a n d r o rūmų skulptoriumi, paskyrė karaliui „ d a u g kūrinių, v a i z d u o d a m a s j į n u o p a t v a i k y s t ė s " (ten pat, 34, 64). Alek sandras savo ruožtu neleido, kad jį portretuotų kitas dailininkas. Plutarc h a s rašė, k a d Lisipas „ p u i k i a i at s k l e i d ė y p a t y b e s , k u r i a s v ė l i a u sten gėsi p a m ė g d ž i o t i d a u g y b ė A l e k s a n d r o Didžiojo įpėdinių b e i d r a u g ų : n e ž y m ų g a l v o s p a s u k i m ą į k a i r ę , ilgesingą žvilgsnio m e l a n c h o l i j ą . . . " ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", A l e k s a n d r a s , 4). Labai g a r s u s b u v o Lisipo d a r b a s „Alek sandras su ietimi" ir dailininko Apelio „ A l e k s a n d r a s su ž a i b u " . Yra rašy32
t i n i ų liudijimų, k a d A l e k s a n d r o sta tulas taip pat buvo sukūrę Leocharas ir Eufranoras. Apie „Aleksandrą su i e t i m i " g a l i m a s u s i d a r y t i įspūdį p a m a č i u s b r o n z i n ę s t a t u l ė l ę , s a u g o m ą Pa r y ž i u j e : čia A l e k s a n d r a s p a v a i z d u o t a s e i n a n t i s , k i e k p a s u k ę s galvą i r išties t a r a n k a b e s i r e m i a n t i s ietimi. Pagal šį t a i p d i d ž i a i v e r t i n t ą šedevrą, m a tyt, b u v o k u r i a m a T i v o l i o h e r m a s u užrašu. Ji vaizduoja Aleksandrą su jam būdingomis ant k a k t o s krin tančiomis sruogomis; tai — y p a t i n ga Aleksandro žymė. Sprendžiant iš k ū r i n i o stiliaus, j o s a u t o r i u s y r a Lis i p a s . A u t e n t i š k a s t u r ė t ų b ū t i i r Alek sandro atvaizdas dideliame bataliniam e p a v e i k s l e . Sis p a v e i k s l a s (jo n a t ū ralaus d y d ž i o k o p i j a — m o z a i k a iš Pompėjos, saugoma Neapolyje), matyt, nevaizduoja nei kautynių prie Gran i k o (334 m. p. m. e.), n e i p r i e įso (333 m . p . m . e.), n e i p r i e G a u g a m e l ų (331 m. p. m. e.). T i k r i a u s i a i t a i — šių k e l i ų k a u t y n i ų sintezė, o j o s c e n t r a s — A l e k s a n d r o i r D a r i j a u s III f susitikimas. Visa esybe besiveržiantis pirmyn A l e k s a n d r a s neabejotinai prie š i n a m a s b a i l o k a m Darijui, t i k i r t e g a l v o j a n č i a m , k a i p išsigelbėti p a č i a m . B e a b e j o , b ū t a i r a t s k i r ų k a u t y n i ų vaiz dų, n e s v i s a s A l e k s a n d r o g y v e n i m a s buvo nuosekliai pavaizduotas puikių paveikslų serijoje. B a a l b e k o m o z a i k o s A l e k s a n d r o cik l o f r a g m e n t u o s e m a t o m e visai m a žą Aleksandrą: kūdikį m a u d o nim fa, t a č i a u jis p a t s j a u t v i r t a i stovi a n t kojų. I š g r i n d ų m o z a i k o s , v a i z d u o j a n č i o s , k a i p A l e k s a n d r ą m o k ė filoso fas A r i s t o t e l i s , su k u r i u o k a r a l i u s ir v ė l i a u p a l a i k ė a r t i m u s ryšius, n o r s apytikriai įsivaizduojame, kaip atrodė šis filosofas. A l e k s a n d r o g y v e n i m o įvy k i u s v a i z d u o j a i r kiti p a v e i k s l a i : j u o s e p i e š i a m a s 325 m. p. m. e. P e r s e p o l i o gaisras, susitikimas su indų karaliumi Poru, jojančiu ant dramblio, k o v a su liūtais ir Aleksandro, k a i p pasaulio 33 3. 2ymūs antikos žmonės
Aleksandras
Aleksandras
Didysis.
Didysis.
Stambulas
Neapolis
v a l d o v o , a p o t e o z ė . L u k i a n a s (Aetietis) d e t a l i a i a p r a š ė A e t i j o š e d e v r ą — pa veikslą, v a i z d u o j a n t į A l e k s a n d r o ves t u v e s su R o k s a n a (328 m. p. m. e.). P a l i k u o n i m s A l e k s a n d r a s a t r o d ė didis, s ė k m ė s l y d i m a s ž m o g u s , h e r o j u s , die v o s ū n u s . I r jis p a t s m a n ė t o k s esąs. S i a m e i d e a l i z u o t a m e p a v e i k s l e j a u vi sai nebejaučiame to Aleksandro, kuris ž i a u r i a i n u t e i s ė m i r t i s a v o seną, n u o širdžiai a t s i d a v u s į d r a u g ą P a r m e n i o n ą ir jo s ū n ų Filotą, kuris, i š g ė r ę s ir a p i m t a s p y k č i o , s a v o r a n k a p e r s m e i g ė ie timi Kleitą, n e s šis r a g i n o p r i s i m i n t i paprastus makedoniškus papročius. E u m e n i d o II f laikų d a i l i n i n k a s P e r g a me p a v a i z d a v o jį k a i p dievą, o atstu m ą , skyrusį j į n u o kitų žmonių, p a b rėžė d i d e s n i s u ž n o r m a l ų j o ūgis. Tikrąjį A l e k s a n d r ą v a i z d u o j a Paryžiu je esanti herma ir Aleksandro kauty n i ų mozaika. Aleksandras buvo pirmasis graikas, k u r i s nenešiojo barzdos. Galbūt ji j a m n e a u g o ? Pūką, k u r i s d a b i n o 2 3 m e t ų A l e k s a n d r ą m o z a i k o j e , jis v ė l i a u n u siskuto. Ir n u o to laiko Graikijos ir Italijos v y r a i , i š s k y r u s filosofus, lio v ė s i n e š i o j ę b a r z d a s , k o l j a s v ė l iš p o p u l i a r i n o A d r i a n a s f. Aleksandras Aleksandras
Severas
žr.
Severas
A l k a jas Maždaug 600 m. p. m. e. Iš Lesbo saloje. Graikų lyrikas.
Mitilėnės
Didžiojo G r a i k i j o s s ū n a u s A l k a j o , k u ris b u v o n e t i k g a r s u s p o e t a s , b e t i r a k t y v u s a r i s t o k r a t ų p a r t i j o s k o v ų da lyvis, a t m i n i m ą M i t i l ė n ė II m. e. a. pagerbė monetiniu portretu. Siame p o r t r e t e m a t o m e barzdotą, žemakaktį vyrą. Paveikslas labai apibendrintas, t a d iš jo sunku spręsti apie vaizduo j a m o j o a s m e n y b ę . Liudijimų a p i e Al kajo statulas neturime, tačiau sunku patikėti, k a d jo laikais jų nebūtų buvę. 34
Beveik neįtikėtina, kad himnų, eroti nės bei puotų poezijos kūrėjas būtų b u v ę s p a g e r b t a s v ė l e s n i a i s laikais. O k a i p graikai įsivaizdavo poetą maž d a u g 480 m. p. m. e., m a t y t i iš a t ė n i e t i š k o stiliaus vazos, r a s t o s A g r i gente, o pagamintos greičiausiai Atė nuose pagal užsakymą. Dabar ši ne į p r a s t o s formos v a z a s a u g o m a M i u n c h e n e . J o s p i e š i n y j e p a v a i z d u o t i Alkaj a s ir Sapfo f, k u r i u o s i š v y d ę prisime n a m e nelaimingos poeto meilės poetei istoriją, A l k a j o žodžius: Sapfo, Žodį
žiedplauke, tau
giedro
tarčiau, neleidžia
šypsnio šventoji, bet man drovis...
I r d v a s i n g ą Sapfo a t s a k y m ą : Jei būt mintis tava prakilni, tauri, Nebūgtum žodžio, kad išsprūs ne toks, Iš drovio akys tau nekaistų,— Man iš širdies pasakytum viską. N e d i d e l i ratilai, s k l i n d a n t y s n u o Al k a j o b u r n o s , t u r ė t ų reikšti, k a d jis k a l b a . K a i p į jo žodžius r e a g u o j a Sapfo, g a l i m e s p r ę s t i iš j o s p a s i s u k i m o ir n u s t e b u s i o žvilgsnio, k u r į dailinin k a s l a i k ė l a b a i r e i k š m i n g u , n e s čia pir m ą k a r t ą v a z ų t a p y b o s istorijoje m o t e r s v e i d a s n u p i e š t a s trijų k e t v i r č i ų k a m p u . N e į p r a s t a s v a i z d a v i m o b ū d a s lei džia b ū t e n t t a i p i n t e r p r e t u o t i p a v e i k s l o siužetą. A l k a j a s š i a m e p a v e i k s l e pa v a i z d u o t a s l a b a i a r i s t o k r a t i š k a s , rū p e s t i n g a i a p s i r e n g ę s , t v a r k i n g a ilga b a r z d a , p a s i d a b i n ę s p u o t a u t o j o raiš č i u . V ė l e s n i ų šio l y r i k o a t v a i z d ų n e išliko. P e r g a m e r a s t a s , d e j a , tik c o k o lis su jo v a r d u , o „ K l a j ū n o " s t a t u l a L u v r e g r e i č i a u s i a i v a i z d u o j a ne jį, o S i m o n i d ą f. Alkibiadas Apie 450—404 m. p. Deinomachės sūnus. veikėjas. 35
m. e. Kleinijo ir Atėnų valstybės
Alka jas. Miunchenas, antikinė ko lekcija
I š a n t i k i n ė s l i t e r a t ū r o s ž i n o m a s Al kibiado paveikslas prieštaringas: savo g r o ž i u jis s u ž a v ė j o ne t i k S o k r a t ą f, bet ir visus atėniečius. J i s n e k r e i p ė dėmesio į religinius bei moralinius prietarus, vėliau p e r b ė g o p a s šalies priešus persus, ir buvo nužudytas F a r n a b a z o . Į v a i r i a l y p ę A l k i b i a d o as m e n y b ę vaizdavo daugybė statulų ir p o r t r e t ų , t a č i a u visiškai p a g r į s t a i iden tifikuoti šio v a l s t y b ė s v e i k ė j o p o r t r e t o k o l k a s n e p a v y k o . I r vis d ė l t o P l u t a r c h o liudijimas, k a d A l k i b i a d a s , šiaip visas s p i n d u l i a v ę s grožiu, b u v ę s š v e p las, o jo k a k l a s t r a u m u o t a s ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", A l k i b i a d a s , 1), ver čia p r i s i m i n t i atvaizdą, ž i n o m ą iš d a u gelio kopijų. S p r e n d ž i a n t iš stiliaus, jis t u r ė j o b ū t i s u k u r t a s V a. p. m. e. pa baigoje. P a b r ė ž t i n a i s u č i a u p t a b u r n a , m a t y t , r o d o t a r t i e s defektą. Š i a i p j a u p o r t r e t u o j a m a s i s visiškai a t i t i n k a t ų l a i k ų grožio idealą, o jo i n d i v i d u a l u m ą a k c e n t u o j a s a v i t a š u k u o s e n a . Vei do išraiškoje atsispindi skrupulingu m a s , k u r i s b u v o e s m i n g i a u s i a s šio la bai p a s i t i k i n č i o s a v i m i ir s a v o ž a v e s i u avantiūristo bruožas. Turbūt portreto o r i g i n a l a s b u v o statula, p a s t a t y t a Al k i b i a d o g a r b e i 408 m. p. m. e., k a i jis t r i u m f u o d a m a s grįžo į A t ė n u s . T a č i a u p a d a v i m a s b y l o j a a p i e d a u g y b ę Alki b i a d o g a r b e i s u k u r t ų statulų, k u r i o m s v i s o m s t u r b ū t p a n a u d o t a s t a s p a t s pa v y z d y s — atvaizdas, sukurtas dar j a m g y v a m e s a n t . Gaila, išlikusi h e r m a su užrašu „Alkibiadas" y r a be galvos, t a č i a u t u r i m e vilčių, k a d v i e n ą gražią dieną Alkibiado portreto autentišku m a s nebekels abejonių. Anakreontas 572—487 m. p. m. e. Skitino sūnus. Iš Teo miesto. Graikų lyrikas. 1884 m. R o m o s m i e s t o T r a s t e v e r o ra j o n e , k u r k a d a i s e d r i e k ė s i C e z a r i o so dai, buvo aptikta portretinė h e r m a su u ž r a š u „ L y r i k a s A n a k r e o n t a s " . J i pa36
d ė j o įminti mįslę, k o k į p o e t ą v a i z d u o j a 1835 m . r a s t a statula, v ė l i a u t a p u s i Borgezių šeimos nuosavybe. Beveik visiškai sveika A n a k r e o n t o statulos k o p i j a 1891 m. p a t e k o į K o p e n h a g o s n a u J 3 J 3 Karlsbergo gliptoteką. Iš kar to buvo identifikuota d a r keletas s k u l p t ū r i n i ų p o r t r e t ų . Tai, k a d b u v o surastas A n a k r e o n t o p o r t r e t a s — lai m i n g a s a t s i t i k t i n u m a s , n e s d a b a r tiks liai ž i n o m a , k o k į a s m e n į v a i z d u o j a ge r a i išsilaikiusi s t a t u l o s kopija, k u r sto vėjo originalas ir kas jo užsakovas. P a u s a n i j a s (,,Helados a p r a š y m a s " , 1, 25, 1) A n a k r e o n t o statulą m a t ė A t ė nų A k r o p o l y j e g r e t a K s a n t i p o f, P e riklio f t ė v o , s t a t u l o s . S t a t u l o s fun d a t o r i u s b u v o Periklis, o ž y m u s i s to m e t o p o r t r e t i s t a s K r e s i l a s — j o s au torius. Apsvaigęs nuo vyno Anakr e o n t a s d a i n u o j a p r i t a r d a m a s s a u lyra; j i s n u o g a s , tiktai p e č i u s d e n g i a skrais t ė . P l a u k u s p e r s i j u o s ę s raiščiu, p u o tautojas svirduliuodamas grįžta p o š v e n t ė s n a m o . Š i t a i p b u v o įsivaizduo j a m a s p o e t a s V a. p. m. e. v i d u r y j e , p r a ė j u s m a ž d a u g 3 0 m e t ų p o j o mir ties. Kaip Ksantipo draugas, A n a k r e o n t a s t u r ė j o ryšių i r s u A t ė n a i s b e i Perikliu. Pastarasis pastatė jųdviejų s t a t u l a s A k r o p o l y j e , į a m ž i n d a m a s vals tybės veikėjo ir menininko draugystę. Su puotautojo raiščiu ant galvos Anak r e o n t a s pavaizduotas ir kautynių su amazonėmis scenoje, puošiančioje Atė n ė s P a r t e n o s s k y d o i š o r i n ę p u s ę : tai jo „įslaptintas portretas". Anakreont u i į n u g a r ą p a t a i k ė strėlė, k u r i ą jis p a t s b a n d o i š t r a u k t i . V i e t o j l y r o s de š i n ė j e r a n k o j e jis l a i k o skydą, o p u o lamojo ginklo neturi. Kautynės su amazonėmis y r a karų su persais alego rija. K a d a n g i A n a k r e o n t a s čia vaiz duojamas mirtinai sužeistas, galima d a r y t i prielaidą, k a d šių k a r ų m e t u (pats k o v o s e n e d a l y v a v o , n e s b u v o j a u p e r senas) jis i r m i r ė . Reljefo au t o r i u s Fidijas, 438 m. p. m. e. k u r d a mas 37
Šį
Atėnės
Partenos
kulto
paveik-
A n a k r e o n t a 3
.
B e r l y n a s ( V D R )
Anakreontas. Roma, Albanio vila
slą, s ą m o n i n g a i p a d a r ė aliuziją į gar siąją statulą, s u t e i k d a m a s d a i n u o j a n čio p u o t a u t o j o m o t y v u i t r a g i z m o . Anaksarchas M. 323 m. p. m. e. Jš Abderos (Trakija). Graikų filosofas.
Anaksarchas
(kontorniatas)
Anaksarchas gyveno A l e k s a n d r o Di d ž i o j o f d v a r e , l y d ė j o jį į Aziją ir p a r a š ė A l e k s a n d r o biografiją. IV a. p. m. e. k o n t o r n i a t e v i e n a s p r i e šais kitą p a v a i z d u o t i d v i e j ų v y r ų p r o filiai ir u ž r a š y t i vardai: Nikokreonto f (kairėje) ir A n a k s a r c h o (dešinė je). Tokia kompozicija norima paro d y t i jų n e s a n t a i k ą , p a s i b a i g u s i ą filo sofo m i r t i m i . N i k o k r e o n t a s , t i r o n a s iš S a l a m i n o Kipre, j a u t ė s i Anaksarcho įžeistas ir 323 m. p. m. e. jį n u ž u d ė . Kontorniate pavaizduota ginčo scena p a n e i g i a a b e j o n e s dėl šio k ū r i n i o a u tentiškumo. Anaksimandras 610—550 5 m. p. m. e. Iš Mileto. Grai kų natūr filosofas. R o m o s n a c i o n a l i n i a m e m u z i e j u j e sau g o m a s a p d u ž ę s reljefas, v a i z d u o j a n t i s sėdintį vyrą, kairiąja r a n k a s v a j i n g a i p a r ė m u s į galvą. J a m e i š k a l t a s A n a k simandro vardas. Tačiau užrašas dar nereiškia, kad atvaizdo identiškumu n e r e i k i a a b e j o t i . Kita v e r t u s , šis rel jefinis m o k s l i n i n k o p o r t r e t a s labai p a 5
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija nurodo ki tokią Anaksimandro mirties datą — 546 m. p. \ m. e. Antikinių autorių pateikiamos datos vi sada apytikrės: graikai skaičiuodavo laiką pa gal olimpiadas (t. y. nurodydavo keturmeti tarp olimpinių žaidynių, todėl galima ketverių metų paklaida), romėnai — pamečiui „nuo Ro mos įkūrimo", tačiau naujieji metai prasidė davo kovo 1 d., todėl perskaičiuojant pagal da bartinę laiko sistemą galimi dvejų metų svy ravimai. Anaksimandras. Roma, Nacionalinis Cia ir kitur paliekame G. Hafnerio pateikiamuziejus mas datas (vert. past.). 38
n a š u s į 1898 m. T r y r e rastą m o z a i k i n į portretą. Čia vaizduojamas žmogus, rankoje laikantis saulės laikrodį ir de m o n s t r a t y v i a i p a s i s u k ę s , lyg k e t i n t ų aiškinti, k a i p šiuo p r i e t a i s u n a u d o t i s . O A h a k s i m a n d r a s l a i k o m a s s a u l ė s laik rodžio išradėju ir pirmojo žemėlapio s u d a r y t o j u . III m. e. a. m o z a i k a , m a t y t , sukurta remiantis kokiu ankstesniu jo portretu. Andronikas Livijus Andronikas. e. pusė. Romėnų lologas.
Antra III a. p. m. poetas, vertėjas ir fi
XVI a. vienoje vietoje b u v o rastos dvi statulos, v a i z d u o j a n č i o s sėdintį žmogų; dabar jos saugomos Vatikane. V i e n a i š jų, a n o t u ž r a š o a n t p o s t a m e n t o , s k i r t a g r a i k ų k o m i k u i Poseid i p u i f. T a č i a u u ž r a š u i iš e s m ė s p r i e š tarauja vienas dalykas: vyriškis avi r o m ė n ų piliečių a p a v u . Taigi čia b u s v i e n a s atvejų, ž i n o m ų i š a n t i k i n ė s l i t e r a t ū r o s , k a i u ž r a š a s a n t s t a t u l o s sa vavališkai pakeistas. Antikiniam abie jų statulų savininkui, matyt, šovė į galvą m i n t i s s u d a r y t i iš jų p o r ą : v i e n a aiškiai v a i z d a v o r o m ė n ų k o m e dijų r a š y t o j ą Plautą f, t o d ė l a n t r a j a i jis davė graikų r a š y t o j o — Poseidipo — v a r d ą . K a d a i s e šios s t a t u l o s n e sudarė poros: jos vaizdavo du atsto v u s i š v i e n o s r o m ė n ų p o e t ų gre t o s . T i e k p a č i o s s t a t u l o s , t i e k X V I a., d e j a , š i e k t i e k p e r d i r b t o s g a l v o s stilius rodo, kad pavaizduotas žmogus gyve no a n t r o j o j e III a. p. m. e. p u s ė j e , vadinasi, anksčiau už Plautą. I š t o sprendžiama, kad statula vaizduoja žymųjį r o m ė n ų p o e t ą — g r a i k ų v e r g ą iš T a r e n t o (?), k u r i s , p a t r o n o p a l e i s t a s į laisvę, p a s i v a d i n o jo v a r d u — Livi jumi. Jį išgarsino tragedijos graikų m i t ų t e m o m i s , b e t l a b i a u s i a i „Odi sėjos" vertimas — pirmasis groži nio kūrinio vertimas! Jis sulaukė to kio 39
pripažinimo,
kad
Andronikui
net
Andronikas. Vatikanas
b u v o s u t e i k t o s R o m o s piliečio t e i s ė s , Sit k o d ė l t a i p išdidžiai ką t i k įteisin t a s pilietis a v i a p a v u , k u r į jis d a b a r g a v o teisę nešioti. P a k e i t u s s t a t u l o s vardą, b u v o mėginama, pridėjus romė nų a p a v u i calceus b r o n z i n i u s a p y v a rus, p a d a r y t i i š j o s a n d a l u s , k u r i u o s paprastai nešiojo graikai, o n a m u o se — ir išsilavinę r o m ė n a i . A n k a s Marcijus 640—616 m. p. mos karalius. Ankas
Marcijus
e.
m.
Ketvirtasis
Ro
A n t Lucijaus M a r c i j a u s P i l y p o 5 6 m . p . m . e . d e n a r o p a v a i z d u o t a s legen dinis karalius, kurį m o n e t o s kaldin to jas laikė savo protėviu. Nepasižiū rėjęs į užrašą kitoje pusėje, galėtum p a m a n y t i , j o g čia p a v a i z d u o t a s g r a i k ų valdovas, o ne senasis karalius, ku ris, k a i p ir N u m a f, b u v o t a i k i n g a s religinių n u o s t a t ų a t n a u j i n t o j a s . N o r s jis ir k a r i a v o su l o t y n a i s b e i Sabi nais, daug svarbesnė buvo jo taiki v e i k l a : A n k a s M a r c i j u s į k ū r ė Ostiją, n u t i e s ė pirmąjį tiltą p e r Tiberį, pas tatė Karcerį. M a n o m a , kad mone tinis p o r t r e t a s b u v o k a l d i n a m a s p a gal A n k o Marcijaus statulą, sto vėjusią Kapitolijaus romėnų kara lių g r u p ė j e , p a s t a t y t o j e d a r V . a . p . m . e . Beje, p o r t r e t a s y r a b ū d i n g o III a. p. m. e. stiliaus; t u r b ū t t u o m e tu karaliaus statula buvo restauruo ta. S t e b i n a tai, k a d m e n i n i n k a s p a v a i z d a v o VII a. p. m. e. k a r a l i ų k a i p savo amžininką graikų valdovą. Antialkidas Nikėforas Apytikriai ralius.
120
m.
p.
m.
e.
Indijos
ka
Jis žinomas tik iš monetinių portretų. Antigenas I Vienaakis 352—301 m. p. m. e. Pilypo sūnus. Ma kedonijos karalius nuo 306 iki 301 m. p. m. e. 40
Antigonas
Vienaakis
ir
Stratonikė. Neapolis
K a r a l i u s , p r a v a r d e M o n o f t a l m a s (Vie naakis), visada b ū d a v o įsivaizduoja mas smarkiai sudarkyto veido. Kadan gi perteikti defektą portrete buvo sunku, galime jį tik nuspėti. Taip pat nežinome, ar Antigonas neteko akies k a u t y n ė s e , k o v o d a m a s A l e k s a n d r o Di džiojo f k a r i u o m e n ė j e , ar p e r n e r a m u m u s , kilusius po pastarojo mirties. K a d jis p a t s d ė l s a v o , , v i e n a a k i š k u m o " nelabai jaudinosi, byloja Plutarcho a n e k d o t a s : p a ė m ę s į rankas prašymą, p a r a š y t ą itin stambiomis raidėmis, A n t i g o n a s p a s a k ę s : ,,Tai ir žlibas gali p e r s k a i t y t i ! ' Y Plutarchas. M o r a l i j o s , 2, 1, 9). Šie žodžiai t u r b ū t reiškia, k a d A n t i g o n o r e g ė j i m a s b u v o s i l p n a s . Vie n a a k i m i d ė l įgimtos a r į g y t o s r e g o s y d o s , k u r i i š šalies gal b u v o n e i t i n p a s t e b i m a , jis b e v e i k a r b a visiškai n e m a t ė . F r e s k o s e , r a s t o s e 1900 m . n e toli B o s k o r e a l ė s p r i e p i e t i n i o V e z u vijaus šlaito ir d a b a r saugomose Nea p o l y j e , šis M a k e d o n i j o s k a r a l i u s ir tikriausiai Antigonidų dinastijos pra d i n i n k a s — su ietim, p u r p u r o a p s i a u s tu, m a k e d o n i š k a k a u z i j a i r s i d a b r i n i u skydu, kurį puošia tipiškas m a k e d o niečių dekoras. Jo regėjimo yda čia p a r o d y t a l a b a i subtiliai: mažėlesnės 41
k a i r i o s i o s a k i e s žvilgsnis neįprastai sustingęs. P r i e š a i s sėdi ž m o n a S t r a t o n i k ė f, K o r a g o d u k t ė . A b u j i e — Eli ziejuje. J i e m s iš k a i r ė s stovi m i r u s i ų jų teisėjas R a d a m a n t i s , o iš d e š i n ė s kadaise buvo pavaizduotas Ajakas. K i t o j e freskoje d a i l i n i n k a s n u t a p ė j ų sūnų Demetriją P o l i o r k e t ą f rū m u o s e p a s Lanasą f, k u r i ą šis v e d ė 290 m. p. m. e. K e r k y r o s saloje. Sū n u s stengėsi paremti ir įgyvendinti t ė v o s u m a n y m ą s u k u r t i didžiulę i m p e riją. Pats A n t i g o n a s k r i t o k a u t y n ė s e p r i e Ipso, o jo didžiulė k a r a l y s t ė b u v o p a d a l y t a . Eliziejuje jis p a v a i z d u o t a s g e r o k a i p a j a u n i n t a s , o ne a š t u o niasdešimties metų. Antigonas II Gonatas 319—239 m. p. m. e. Demetrijo Poliorketo f sūnus. Makedonijos karalius nuo 283 iki 239 m. p. m. e. A p i e A n t i g o n o II G o n a t o išvaizdą ži n o m e n e d a u g , n e s jis n e s i k a l d i n o m o n e t ų s u s a v o p o r t r e t u . T a s šian dien apgailestavimą keliantis faktas y r a j o filosofinio išsilavinimo p a d a r i nys. Jo auklėjimu rūpinosi Z e n o n a s Kiti j ietis f. A n t i g o n a s p a t s k v i e t ė s i filosofus į s a v o r ū m u s , o Stojos p r i n c i p u s m ė g i n o r e a l i z u o t i ir politikoje. P o m ū š i o p r i e Lisimachijos 277 m . p . m. e., k u r i a m e , p a s a k p a d a v i m o , į per galę prieš keltus jį vedė dievas Panas, A n t i g o n a s ė m ė itin g a r b i n t i šį dievą. P a n o a t v a i z d u jis p a p u o š ė s a v o m o n e t a s , i m i t u o j a n č i a s m a k e d o n i š k ą sky dą. G a l i m a s d a i k t a s , šis a t v a i z d a s t u r i ir k a r a l i a u s b r u o ž ų . Kai 250 m. p. m. e . A n t i g o n a s įsigalėjo Graikijoje, j a m t u r b ū t d a u g k u r b u v o p a s t a t y t o s sta t u l o s . T a č i a u j ų k o p i j ų ligi šiol n e p a v y k o identifikuoti. F r a n c o S t u d n i c k o , 1923 m. t v i r t i n u s i o , k a d k a r a l i u s Boskorealės paveiksle yra Antigonas Gonatas, nuomonė pasirodė esanti k l a i d i n g a ; čia v e i k i a u pavaizduotas A n t i g o n a s I f. 42
A n t i m a c h a s I Teas Baktrijos karalius p. m. e.
nuo
190
iki
180
m,
Monetiniai portretai vaizduoja kara lių su m a k e d o n i š k ą kauziją p r i m e n a n čiu galvos apdangalu ir diadema a n t susiraičiusių plaukų. Aukštai pakelti antakiai ir šypsena rodo jį buvus sub tilų, ironišką. A n t i n o jas M. no
130 m. e. f draugas.
m.
Imperatoriaus
Adria-
K e l i a u d a m a s p o Rytus, A d r i a n a s Bitinijoje susipažino su gražuoliu Antin o j u i r p a m i l o jį. N u o t o l a i k o j i e d u n e s i s k y r ė . \ ,,klasikinio g r a i k i š k u m o " r k u r i o t a i p siekė A d r i a n a s , sąvoką įė j o i r m e i l ė b e r n i u k a m s . Kai j i e m s k e liaujant Nilu d r a u g e su A d r i a n o žmo n a S a b i n a f A n t i n o j a s išvirto p e r b o r t ą i r p r i g ė r ė , A d r i a n a s įsakė g a r b i n t i j į k a i p dievą. P a s k u i j o atminimui į k ū r ė miestą, v i s o j e i m p e r i j o j e s t a t ė jam statulas ir kaldino monetas su jo portretu. Menininkai vaizdavo Anti n o j ą a r b a įvairių d i e v ų p a v i d a l u , a r b a a p s k r i t a i k a i p h e r o i z u o t ą , kilnų g r a i kų j a u n u o l į — k l a s i k i n i o g r a i k i š k u m o simbolį, n o r s a p k ū n u m a s i r g e i s m i n g a s žvilgsnis n e a t i t i k o t r a d i c i n ė s s a m p r a t o s . Išliko d a u g y b ė t o k i ų s t a t u l ų i r reljefų, v a d i n a s i , j ų t u r ė j o b ū t i d a r daugiau. Tiktai po Adriano mirties 138 m. e. m. u ž g e s o d o m ė j i m a s i s š i u o melancholišku jaunuoliu su ant kak tos užkritusiomis garbanomis.
Antimachas
1
Antino jas.
Miuncheno
Antiochas I Soteras 324—261 m. p. m. e. Apamos sūnus. Sirijos 281 iki 261 m. p. m. e.
Seleuko I karalius
f
ir nuo
P r i e v a r d i s S o t e r a s (Išgelbėtojas) A n t i o c h u i b u v o d u o t a s 276 m . p . m . e . u ž p e r g a l ę p r i e š galus. J i s a p g y v e n d i n o šiuos įsiveržėlius Galatijoje, t a č i a u 43
Antiochas
I
gliptoteka
I
i r čia jie n e n u r i m o . M ė g i n d a m a s j u o s n u k a r i a u t i d a r kartą, A n t i o c h a s p a t s krito kautynėse. Monetiniai portretai v a i z d u o j a šį k a r a l i ų labai s a v o t i š k o profilio, giliai į d u b u s i o m i s a k i m i s .
|
A n t i o c h a s II Teas
j
287—246 m. p. m. e. Antiocho I f ir Stratonikės f sūnus. Sirijos karalius nuo 261 iki 246 m. p. m. e. A n t i o c h a s II T e a s , s u s i t u o k ę s su Beren i k e , P t o l e m ė j o II f d u k t e r i m i , b u v o u ž m e z g ę s r y š i u s s u Egiptu, s ė k m i n g a i k o v o j o A n t r a j a m e Sirijos k a r e ( 2 6 0 — 255 m. p. m. e.). M o n e t ų p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o j a m a s taisyklingų, t ė v ą pri m e n a n č i ų bruožų, g a r b a n o t a i s ( p a n a šiais į A l e k s a n d r o Didžiojo f) p l a u k a i s . A p i e 259 m. p. m. e. m i l e t i e č i a i , k u r i u o s jis b u v o i š v a d a v ę s i š t i r o n i jos, p a s k e l b ė jį Theos (Dievu).
|
A n t i o c h a s Hierakas
1
263—227 m. p. m. e. Antiocho I f ir Laodikės sūnus. Sirijos karalius nuo 246 iki 227 m. p. m. e.
P
Antiocho Hierako monetinis portretas l a b a i p r i m e n a t ė v o atvaizdą, t i k sū n u s dar vaizduojamas užsidėjęs kuk lią d i a d e m ą su s p a r n a i s . Iš p r a d ž i ų v a l d ę s su S e l e u k u II f, v ė l i a u t a p o j o p r i e š u . 229 m . p . m . e . A n t i o c h a s H i e r a k a s b u v o n u g a l ė t a s A t a l o I f. 2 u v o k o v o d a m a s su galatais. A n t i o c h a s III, Didysis 241—187 m. p. m. e. Seleuko II f sū nus, Sirijos karalius nuo 223 iki 187 m . p . m. e. P a l y g i n t i i l g a i t r u k u s i o A n t i o c h o III valdymo metu keliskart kaldintos mo n e t o s v a i z d u o j a šį k a r a l i ų įvairaus amžiaus. J o m i s remiantis, b u v o iden tifikuotas skulptūrinis portretas — marmurinė vyro galva. Napoleo n a s III, r a d ę s šią galvą Italijoje, pa44
l a i k ė ją C e z a r i o a t v a i z d u ir p a d o v a nojo Luvrui. Portretas vaizduoja vidu t i n i o a m ž i a u s k a r a l i ų (matyt, d a r p r i e š m ū š į p r i e M a g n e z i j o s 190 m. p. m. e.). P r a l a i m ė j ę s S c i p i o n u i f, A n t i o c h a s III buvo priverstas pasirašyti Apamėjos t a i k ą (188 m. p. m. e.) ir a t i d u o t i dalį karalystės. „Didžiojo" prievardį An t i o c h a s III g a v o už žygį A l e k s a n d r o Didžiojo f keliais, po k u r i o p r i e ka ralystės buvo prijungta Armėnija, P a r t i j a i r Baktrija. P a n ū d ę s prisijung ti ir Graikiją, jis l e n g v a b ū d i š k a i p r a rado romėnų m a l o n ę ir pats prisidėjo p r i e s a v o ž l u g i m o . S i m a r m u r i n ė gal va charakterizuoja A n t i o c h ą Didįjį k a i p i m p u l s y v ų , g r e i t a i susierzinantį, n e r v i n g o s p r i g i m t i e s žmogų. Šios sa vybės ir nesupratimas, kad, vykdant e k s p a n s i j o s politiką, t e k s susikirsti s u R o m a , n u l ė m ė j o likimą. P o r t r e t a s Luvre, b e a b e j o , y r a p u i k i kopija originalo, vaizdavusio karalių, pasiekusį š l o v ė s v i r š ū n ę . V i e n a M i di j o s u k u r t a r a i t e l i o s t a t u l a s t o v ė j o Delfuose. Ž i n o m a , j o g a r b e i s u k u r t ų s t a t u l ų b u v o ir d a u g i a u .
Antiochas III.
Paryžius,
Luvras
A n t i o c h a s IV EpLfanas 215—164 m. p. sūnus. Sirijos 164 m. p. m. e.
m. e. Antigono III f karalius nuo 175 iki
H e r k u l a n u m e r a s t a i r N e a p o l y j e sau g o m a p o r t r e t i n ė m a r m u r o g a l v a la b a i p a n a š i į A n t i o c h o IV m o n e t ų ba reljefus. Manoma, kad tai — kopija skulptūros, pastatytos šiam karaliui Atėnuose. Ten Antiochas pagarsėjo tuo, kad ėmėsi toliau statyti Dzeuso Olimpiečio šventyklą, kuri stovėjo n e u ž b a i g t a n u o P e i s i s t r a t o laikų, i r i š p u o š ė p i e t i n ę A k r o p o l i o sieną a u k s o egida su medūzos kauke. Antiocho v e i d a s pailgas, plaukai garbanoti, o žvilgsnis s v a j i n g a s . P a b u v ę s į k a i t u Ro m o j e n u o 189 iki 175 m. p. m. e., jis t e i s i n g a i į v e r t i n o n a u j o s i m p e r i j o s ga l y b ę i r s u p r a t o , k a d j o p a t i e s galimy45
Antiochas IV. Unis muziejus
Neapolis,
Naciona
bės ribotos: užkariavęs Egiptą, r o m ė n ų p a s i u n t i n i o P o p i l i j a u s L e n o įsa k y m u jis t u r ė j o apleisti šią šalį. A n tiochas IV fanatiškai garbino graikų kultūrą ir v i s a i p stengėsi ją p l a t i n t i , kartais net prievarta graikindamas ž y d u s . Kai jis Dzeusui, kurį g a r b i n o t a i p pat, k a i p r o m ė n a i K a p i t o l i j a u s -Ju piterį, J e r u z a l ė j e p a s k y r ė J a h v ė s šven tyklą, į v y k o m a k a b ė j ų s u k i l i m a s . U ž Senąjį t e s t a m e n t ą buvo atkeršyta piktomis pašaipomis. Jo pavaldiniai, k u r i e m s e k s c e n t r i š k a s A n t i o c h o gyve n i m o b ū d a s n e p a t i k o , p r i e v a r d į Epif a n a s p a k e i t ė į Epimanes (Pamišėlis). A n t i o c h a s V Eupatoras 173—162 m. p. m. e. sūnus. Sirijos karalius 162 m. p. m. e.
Antiocho IV \ nuo 164 iki
V i e t o j D e m e t r i j o f, k u r i s k a i p įkai t a s gyveno Romoje, romėnai paskelbė k a r a l i u m i jo p u s b r o l į A n t i o c h ą . 162 m . p . m . e . jis n u m a l š i n o m a k a b ė j ų sukilimą. P a b ė g ę s iš Romos, D e m e t r i j a s g r e i t a i s u s i r a d o Sirijoje šalinin k ų i r įsakė n u b a u s t i A n t i o c h ą mir ties bausme. Tėra žinomi tik moneti niai Antiocho portretai. A n t i o c h a s VI Epifanas Dionisas 147—139 m. p. m. e. Aleksandro Balanto f ir Kleopatros Teos f sūnus. Sirijos karalius nuo 145 iki 139 m. p. m. e. D i o d o t a s T r i t o n a s f, n o r ė d a m a s n u š a linti D e m e t r i j ą II f, p a s k e l b ė k a r a l i u m i d v i m e t į A n t i o c h ą VI. T a č i a u , v o s pasiekęs s a v o tikslą, D i o d o t a s A n tiochą nužudė. Portretai ant m o n e t ų vaizduoja berniuką su diadema ir spindulių v a i n i k u a n t g a l v o s . A n t i o c h a s VII Euergetas Sidietis 154—129 m. p. m. e. Demetrijo I Sotero f sūnus. Sirijos karalius nuo 138 iki 129 m. p. m. e. 46
A n t i o c h a s VII b u v o a u k l ė j a m a s Sid o j e (iš šio v i e t o v a r d ž i o ir k i l ę s jo p r i e v a r d i s ) . T u r ė d a m a s šešiolika m e tų, jis ė m ė v a l d y t i v i e t o j e p a r t ų n e laisvėn pakliuvusio brolio Demetrijo II N i k a t o r o f, p r i e š t a i n u š a l i n ę s uzurpatorių Diodotą T r i t o n ą f. J i s u ž k a r i a v o i r s u g r i o v ė J e r u z a l ę , ta čiau p a l i k o j u d ė j a m s j ų tikėjimą. U ž t a i b u v o p r a m i n t a s Eusebes (Dievo baiminguoju). Žuvo kariaudamas su partais Medijoje. Duomenų apie jo skulptūrinius portretus neturime. Iš monetinių p o r t r e t ų m a t y t i , k a d šis d v i d e š i m t p e n k e r i ų m e t ų k a r a l i u s bu vo labai energingas. A n t i o c h a s VIII Epifanas Kalinikas Gripas
Filometoras
141—96 m. p. m. e. Demetrijo II f ir Kleopatros Teos f sūnus. Sirijos karalius nuo 121 iki 96 m. p. m. e. I š p r a d ž i ų A n t i o c h a s VIII v a l d ė k a r tu su savo motina, tačiau, atsikratęs p r e t e n d e n t o į sostą A l e k s a n d r o Dzab i n o f ir n u n u o d i j ę s s a v o motiną, vi są valdžią p a ė m ė į s a v o r a n k a s . Iš t u r i m ų m o n e t ų p o r t r e t ų g a l i m e spręs ti, kad Antiochas pagrįstai buvo pra m i n t a s Grypos ( V a n a g a n o s i u ) . Šis j a m būdingas bruožas p a d ė j o identifi k u o t i P o m p ė j o j e rastą b r o n z i n ę sta t u l ė l ę . Čia jis p a v a i z d u o t a s k a i p H e r m i s , k u r i o s k r y b ė l ė s t ė r a likęs t i k t a i dirželis a n t s m a k r o . Š i s t a t u l ė l ė y r a m a ž y t ė kopija skulptūros, vaizdavu sios karalių k a i p dievą — tais laikais t a t a i b u v o labai įprasta. j**
A n t i o c h a s IX Filopatoras Kizikietis M 95 m. p. m. e. Antiocho VII f ir Kleopatros Teos f sūnus. Sirijos ka ralius nuo 113 iki 95 m. p. m. e. I š a u k l ė t a s K i z i k e (iš č i a ir k i l ę s p r i e vardis) Antiochas IX nugalėjo savo įbrolį A n t i o c h ą VII f ir ž u v o k o v o d a m a s su jo s ū n u m i S e l e u k u VI f. 2i47
n o m i t i k m o n e t i n i a i p o r t r e t a i , vaiz duojantys karalių su retomis žande n o m i s , t o k i a p a t poza k a i p i r t ė v o . Antiochas X Eusebas Filopatoras Antiocho IX f sūnus, Sirijos nuo 95 iki 83 m. p. m. e.
Antiochas
karalius
A n t i o c h u i X r e i k ė j o ginti s a v o sostą n u o keturių A n t i o c h o V I I I f sūnų. Monetose vaikiški Antiocho X bruo žai p a n a š ū s į t ė v o . T a i p m ė g i n t a įro d y t i a b e j o t i n ą šio k a r a l i a u s teisėtu mą.
X
Antistenas 450—365 m. p. m. e. Atėniečio ir trakietės vergės sūnus. Graikų filosofas.
Antistenas.
Neapolis
Ištikimiausio S o k r a t o d r a u g o , k i n i k ų filosofinės m o k y k l o s į k ū r ė j o p o r t r e tą padėjo nustatyti Tivolyje rasta h e r m a . R ū s t o k a , n e v a l y v a išorė ati tinka Antisteno gyvenimo poziciją. Sis filosofas s k e l b ė , k a d r e i k i a ribo ti savo poreikius. Tam tikru kampu p a s i s u k u s i g a l v a bei p e č i u s g a u b i a n ti skraistė kopijuotojo turbūt perim t a i š s t a t u l o s o r i g i n a l o . T a i p p a t pa sisukusi, t i k t a i į kitą p u s ę , ir Pom pėjoje rastos terakotinės statulėlės g a l v a . Ši n e d i d e l ė a p s i r e n g u s i o žmo gaus skulptūra, be abejo, vaizduoja tą patį asmenį, t i k t a i r y š k e s n i ų b r u o žų. M a t y t , t a i b u s v ė l e s n ė šio filoso f o p o r t r e t o kopija, s u k u r t a P e r g a m e . Šią prielaidą p a t v i r t i n a ir O s t i j o j e r a s t a s cokolis. J a m e u ž r a š y t i A n t i s teno ir menininko Piromacho vardai. Pastarasis g r e i č i a u s i a i y r a Plinijaus minimas dailininkas, t a r n a v ę s Pergamo karaliams. Tačiau įspūdingesnis, gal todėl, k a d t i k r o v i š k e s n i s , y r a h e r m o s p o r t r e t a s , i š k u r i o aiškiai m a t y t i , k a d Antisteno plaukai ir barzda nie kada nebuvo šukuojami. Jis mirė džiova. 48
Antonija Jaunesnioji 36 m. p. m. e . — 3? m. e. m. jaus f ir Oktavijos f duktė.
Antoni
J. V. Gėtei Antonija buvo „pirmoji meilė Romoje". N e t r u k u s jis g a l ė j o p a s a k y t i : , , . . . ir štai aš ją t u r i u . J o k i a i s žodžiais n e į m a n o m a t o išreikšti. Tai t a r s i H o m e r o g i e s m ė " . D a r J . Vink e l m a n a s g ė r ė j o s i šia „gražiąja J u n o n o s g a l v a i š m a r m u r o " , k u r i o s gipsi n ę kopiją i r b u v o u ž s i s a k ę s J . V . G ė t ė . Šią „Ludovizių J u n o n ą " , k a i p kla sikinį g r a i k ų šedevrą, didžiai v e r t i n o visi m e n o žinovai, o j o s a u t o r i u m i b u v o laikomas Polikletas arba Praksitelis. T i k 1941 m. A n d r e a s R u m f a s nustatė, kad kolosinė galva vaizduoja Antoniją Jaunesniąją kaip sudievinto A u g u s t o f ž y n ę . Ji b u v o „graži ir d o r y b i n g a m o t e r i s " (Plutarchas. P a r a lelinės biografijos, A n t o n i j a , 87), vi sų labai g e r b i a m a . I š t e k ė j u s i už D r ū zo V y r e s n i o j o f, t u r ė j o s ū n u s — Germ'aniką f ir Klaudijų f. Po Livi j o s f m i r t i e s 29 m. e. m. T i b e r i j u s f p a s k y r ė A n t o n i j ą eiti A u g u s t o žynės, p a r e i g a s . A n ū k a s K a l i g u l a f įsakė ją n u n u o d y t i (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , Kaligula, 23), t a č i a u Klaudijus g e r b ė m o t i n o s a t m i n i m ą i r ė m ė kal dinti m o n e t a s su jos portretu. Todėl TDUVO l a b a i l e n g v a i d e n t i f i k u o t i k i t u s , daugiau ar mažiau idealizuotus jos p o r t r e t u s . K o l o s i n ė 6 g a l v a iš Ludovi zių k o l e k c i j o s , be a b e j o , p a t i įspū dingiausia. Kaip Augusto žynė Anto n i j a J a u n e s n i o j i v a i z d u o j a m a i r gar s i a j a m e K l a u d i j a u s laikų reljefe Ra ve n o j e : čia ji išdidžiai stovi g r e t a su dievintojo Augusto. Antonijus Markas Antonijus. 82—30 m. p. Romėnų karvedys ir valstybės jas.
m. e. veikė
6
Kolosinėmis (statua colossea) antikoje buvo vadinamos statulos, didesnės už žmogų (vert. past.).
49 -4. Žymūs antikos žmonės
Antonija Jaunesnioji. cionalinis muziejus
Roma,
Na
Antonija
Jaunesnioji.
Kopenhaga
Monetiniams Antonijaus portretams b ū d i n g a s a v o t i š k a s profilis, ilga t i e s i nosis. N o r s p o r t r e t a s m a ž a s , a i š k i a i m a t y t i ir išdidžiai p a š a i p i b u r n o s iš r a i š k a . V i e n t i k t a i iš šių p o r t r e t ų ga l i m e s u s i d a r y t i įspūdį a p i e žmogų, k u ris n u g a l ė j o C e z a r i o ž u d i k u s p r i e ' F i lipų (42 m. p. m. e.), s u s i v i e n i j o su O k t a v i a n u f ir v e d ė jo seserį O k t a v i ją f. A n t o n i j u s , k e r š y d a m a s už C e z a rį f, s u r e n g ė m a s i n e s r o m ė n ų a u k š t u o m e n ė s žudynes, todėl greitai pratur t ė j o ir, g a v ę s v a l d y t i i m p e r i j o s ry t i n e s sritis, g y v e n o p r a b a n g i a i k a i p graikų karaliai. Jis neatsilaikė prieš K l e o p a t r o s VII f k e r u s , o šioji, j a m p r a l a i m ė j u s p r i e A k c i j a u s k y š u l i o (31 m . p . m . e.), n u s i ž u d ė . N o r s p o r t r e t a s ant monetų turi individualių bruožų, t a č i a u vis v i e n n e a t s p i n d i A n t o n i j a u s c h a r a k t e r i o . N o r s b u v o d ė t a d a u g pas t a n g ų , b e t ligi šiol n e p a v y k o rasti autentiško Antonijaus portreto. Įspū dingiausia tebėra bronzinė galva iš Kilikijos, s a u g o m a L u v r e : t a i tik d a l i s s t a t u l o s , k u r i o s d a r y r a išlikusi k o j a . Kūno padėtis rodo, kad Antonijus bu vo pavaizduotas tipiška graikų valdo vo p o z a (plg. Demetrijas I Soteras). Beje, p e r a p s i r i k i m ą š i g a l v a b u v o s i e j a m a su N e r o n u f, kuris, k a i p žino m a , didžiavosi s a v o p r o t ė v i u . M a r k o Antonijaus valdose, be abejo, b u v o d a u g j o statulų. A t ė n i e č i a i irgi n e n o r ė j o atsilikti, t a č i a u gailėjo lėšų, t o d ė l pagerbė Antonijų paprasčiausiai pa k e i s d a m i u ž r a š u s a n t A t a l o f ir E u m e no f statulų — k a m gi t a i s l a i k a i s b e r ū p ė j o šie P e r g a m o k a r a l i a i ! A n t o n i n a s Pijus
Markas
Antonijus.
Paryžius,
Luvras
Titas Aurelijus Fulvijus Bojonijus Arijus Antoninas. Kaip imperatorius — Titas Elijus Adrianas Antoninas. 86—181 m. e. m. Adriano f įsūnis. Romos imperatorius nuo 138 iki 161 m. e. m. 50
B a r z d o t a s , g a r b a n o t a i s p l a u k a i s , Ant o n i n a s Pijus a t r o d o k a i p t i k r a s Adriano įpėdinis. Sio filosofų bičiulio, ger busio net krikščionis, veido išraiška r i m t a ir n u o š i r d i . Iki 138 m, e. m., k o l A d r i a n a s jį įsū nijo, A n t o n i n a s Pijus g y v e n o s a v o d v a r e . Į sostą a t s i s ė d o b ū d a m a s 51 m e tų. Už d o r y b i n g u m ą ir r o m u m ą s e n a t a s j a m s u t e i k ė g a r b ė s titulą Pius (Dory bingasis). Šis i m p e r a t o r i u s t ę s ė tai k i n g ą A d r i a n o politiką ir du dešimt m e č i u s p a l a i k ė R o m o j e stabilią padėtį. J o p i r m t a k a s m ė g o keliauti, o A n t o n i n a s Pijus n e b u v o i š v y k ę s i š R o m o s . 145 m. e. m. jis p a s t a t ė š v e n t y k l ą ir t u o p a g e r b ė A d r i a n o a t m i n i m ą . Su dievinęs 141 m. e. m. mirusią ž m o n ą F a u s t i n ą V y r e s n i ą j ą f, jis p a s k y r ė jai šventyklą, k u r i i r š i a n d i e n tebestovi šiaurinėje Romos forumo da lyje. Čia ir p a t s b u v o i š k i l m i n g a i p a l a i d o t a s . P i l d y d a m a s A d r i a n o norą, jis įsūnijo M a r k ą A u r e l i j ų j ir Lucijų V e r ą f.
Markas
Antonijus
A p i j u s Klaudijus Aklasis Apie 300 m. p. m. e. Romos valstybės veikėjas. Vatikane saugoma m a r m u r i n ė galva (greičiausiai a p i e 300 m. p. m. e. su kurto originalo kopija) v a i z d u o j a romėną, iš kurio veido trykšta ener gija, ironija ir p a s i t i k ė j i m a s s a v i m i : savybės, n e itin v e r t i n a m o s a n ų laikų R o m o j e . A p i j a u s K l a u d i j a u s (312 m. p. m. e. cenzorius) v e i k l u m a s bei i n t e resų platumas atrodė beveik ne derantys. Jis nutiesė strategiškai svarbų Apijaus kelią, jungiantį Romą su P i e t u m i s , ir A p i j a u s van dentiekį, kuris d a r ir šiandien aprū pina Romą vandeniu. Apijus Klaudi jus tikriausiai buvo aklas: tą patvirtina ne tik jo pravardė, bet ir portretai. Tiesa, žodis ,,aklas" t a i s laikais, k a i d a r n e b u v o akinių, v a r t o t a s i r t r u m p a r e g y s t e i bei t o l i a r e g y s t e i a r k o k i a m kitam regėjimo trūkumui nusakyti. Iš 51
Antoninas toteka
Pijus.
Miuncheno
glip
Apijus nas
Klaudijus
Aklasis.
Vatika
šalies gal ir n e p a s t e b i m ą y d ą p o r t r e t e tarsi p a b r ė ž i a s a v o t i š k a akių išraiška. A k l u m a s b u v o p u i k u s A p i j a u s Klaudi j a u s ginklas, k a i jis n e n o r ė d a v o k o nors matyti. Spėliones, j o g m a r m u r i n ė g a l v a vaiz d u o j a k a i p tik šį asmenį, p a t v i r t i n a jos p a n a š u m a s į p o r t r e t ą , išraižytą stiklo gemoje, saugomoje Berlyne; čia t u r i m a s g a l v o j e reljefinis s k y d o formos a t v a i z d a s (Imago clipeata). Ži noma, kad Apijus Klaudijus Gražusis (79 m. p. m. e. k o n s u l a s ) šiais s a v o s e n t ė v i ų p o r t r e t a i s p a p u o š ė Belonos šventyklą, k u r i ą b u v o p a s t a t ę s j o p r o t ė v i s A p i j u s K l a u d i j u s Aklasis. Pir m a s i s iš d v i e j ų B e r l y n e e s a n č i ų Ima gines clipeatae aiškiai v a i z d u o j a Apijų Klaudijų Akląjį. M i n ė t o j i m a r m u r i n e g a l v a V a t i k a n e t i k r i a u s i a i y r a maž d a u g 300 m. p. m. e. o r i g i n a l o kopija, p a d a r y t a I m. e. a. Klaudijų g i m i n ė bu v o a r t i m a i susijusi s u A u g u s t o gimine, iš jos taip pat b u v o renkami imperato riai. T a c i t o žodžiais t a r i a n t (,,Analai", 1,4), b ū d i n g i a u s i a Klaudijų g i m i n ė s s a v y b ė b u v u s i a r o g a n t i š k u m a s . J o , ma tyt, n e t r ū k o ir A p i j u i K l a u d i j u i Akla j a m : jis j a u t ė s i esąs p r a n a š e s n i s u ž a m ž i n i n k u s g e n i a l u m u , išsilavinimu ir t v i r t u t i k ė j i m u p a ž a n g a . K a i p ir visų Klaudijų, jo k a k t a p a l y g i n t i ž e m a ir plati, p a n a š i į T i b e r i j a u s f. A u g u s t a s f, s a v o f o r u m e s u r i n k ę s itin n u s i p e l n i u sių R o m a i ž m o n i ų statulas, n e p a m i r š o ir A p i j a u s K l a u d i j a u s A k l o j o . Apolodoras Damaskietis Apie tas.
Apolodoras Damaskietis. cheno gliptoteka
Miun
100
m.
e.
m.
Graikų
architek
L e n t e l ė j e a n t 1820 m. R o m o j e r a s t o ir M i u n c h e n e s a u g o m o b i u s t o užrašy t a s A p o l o d o r o v a r d a s . Be a b e j o n ė s , čia p a v a i z d u o t a s a r c h i t e k t a s , p a s t a t ę s Traj a n u i f tiltą p e r D u n o j ų ir didingą forumą. J i s b a r z d o t a s k a i p t i k r a s m o k s l i n i n k a s ir s u s i š u k a v ę s p a g a l Trajan o laikų m a d ą . T a d n e t u r i m e j o k i o
52
p a g r i n d o a b e j o t i šio s k u l p t ū r i n i o p o r t reto autentiškumu. Spėjama, kad Adriano f valdymo laikais Apolodoras b u v o n u t e i s t a s m i r t i D i o n a s Kasiįus, 69, 4). M a t i m p e r a t o r i u s n e g a l ė j ę s pa kęsti savo diletantiškų architektūrinių projektų kritikos. Apolodoras Damas kietis d e d i k a v o A d r i a n u i savo knygą a p i e m i e s t ų statybą. Apolonijas Tianietis 3 m. p. m. e . — 97 m. e. m. Filosofas neopitagorininkas. Iš u ž r a š o , e i n a n č i o p a l e i IV m. e. a. k o n t o r n i a t o p a k r a š t į , g a l i m e spręsti, kad laurais vainikuota barzdoto vyro g a l v a y r a A p o l o n i j o T i a n i e č i o atvaiz d a s . Šis iš K a p a d o k i j o s kilęs filosofas a t n a u j i n o senąjį P i t a g o r o f m o k s l ą ir b u v o g a r b i n a m a s k a i p b u r t i n i n k a s bei stebukladaris. Apolonijo pranašystės, s u g e b ė j i m a s išvyti d e m o n u s , p r i k e l t i iš mirusiųjų, i š n y k t i ir staiga v ė l pa s i r o d y t i p l a č i a i jį i š g a r s i n o . J i s d r a u g a v o su V e s p a s i a n u f, Titu f bei N e r vą f, o po m i r t i e s b u v o g a r b i n a m a s kaip dievas. Julija Domna f pavedė Filostratui parašyti Apolonijo biogra fiją. K a r a k a l a f l a i k ė jį h e r o j u m i , S e v e r a s A l e k s a n d r a s f p a s i s t a t ė jo skulptūrinį portretą savo lararijuje greta Abraomo, Orfėjaus ir Kristaus p o r t r e t ų (Augustų g y v e n i m o r a š y t o j a i , Lampridijus, Aleksandras Severas, 29, 2). N ė r a išlikusios nė v i e n o s jo gar bei pastatytos statulos. Vienas portre tas, šiek t i e k p a n a š u s į k o n t o r n i a t o , ilgai b u v o l a i k o m a s A p o l o n i j o atvaiz du. Tačiau tiriant nustatyta, jog ši prielaida klaidinga: jis vaizduoja H o m e r ą f. T a i g i v i e n šis n e d i d e l i s m e d a l i o n a s š i a n d i e n gali p a l i u d y t i , k o k i o d i d i n g o b ū t a šio ž m o g a u s , k u r į Hieroklis lygino su Kristumi. Apulėjus G. 125 m. e. dija). Romėnų
53
m. Iš Madauros (Numifilosofas ir rašytojas.
IV m. e. a. k o n t o r n i a t e išlikęs vie nintelis Apulėjaus portretas. Be savo g i m t o s i o s p ū n ų kalbos, p u i k i a i m o k ė j ę s g r a i k ų bei l o t y n ų k a l b a s , A p u l ė j u s t a p o didžiai v e r t i n a m u r a š y t o j u . J o r o m a n a s ,.Aukso asilas", p a s a k o j a n t i s asilu p a v e r s t o g r a i k o istoriją, yra literatūros šedevras. Tačiau dar l a b i a u jis b u v o p a g a r s ė j ę s s a v o stebukladarystėmis,— panašiai kaip Apo lonijus T i a n i e t i s f ir K r i s t u s . A p kaltintas burtininkavimu, Apulėjus s u g e b ė j o išsiteisinti, t a č i a u j a m b u v o uždrausta naudotis savo fenomenaliais sugebėjimais. Apulėjui buvo pastatytos statulos K a r t a g i n o j e ir k i t u o s e m i e s t u o s e (Flo ras, 16, 61). D z e u k s i p o t e r m o s e K o n stantinopolyje stovėjo tiktai dviejų r o m ė n ų r a š y t o j ų s t a t u l o s : jo ir V e r g i l i j a u s f. Tai į d o m u s faktas, n e s V e r gilijus, s m u l k i a i a p r a š ę s p o ž e m i n į pa saulį, irgi b u v o l a i k o m a s b u r t i n i n k u . Kontorniate pavaizduotas jaunuolis y r a idealių bruožų, i l g e s i n g o žvilgsnio ir garbanotais plaukais. Ne veltui Apu lėjus vadindavo save „gražuoliu" ( „ A p o l o g i j a " , 4). Aratas 310—240 m. p. m. e. Atėnodoro ir Lė to iilės sūnus. Iš Solų (Kilikija). Grai kų astronomas ir poetas. 1884 m . T r y r e r a s t o j e m o z a i k o j e A r a tas pavaizduotas greta mūzos Urani j o s — tai p a t v i r t i n a u ž r a š a s . III m . e . a. mozaikos autorius aiškiai rėmėsi a t v a i z d u i š t ų laikų, k a i A r a t a s d i r b o A n t i g o n o Gonato f r ū m u o s e Peloje. A n t v i e n o s 163 m. e. m. m o n e t o s , r a s t o s Soluose, i š k a l d i n t a s v y r o p r o filis. P a v a i z d u o t a s i s s u s i m ą s t ę s glos to ranka ilgą barzdą. M a t y t , čia i r b u s g a r s u s i s šio m i e s t o s ū n u s . M o netinis portretas padėjo nustatyti, kad ir marmurinis biustas iš Albanio ko lekcijos y r a A r a t o atvaizdas: Statula a s t r o n o m ą v a i z d a v o sėdintį, susisu54
pušį į apsiaustą. Eiliuota A r a t o a s t r o n o m i n ė t e o r i j a „ F e n o m e n a i " ilgai n e p r a r a d o s v a r b o s i r p e l n ė j a m šlovę. Jis net gavo kvietimą į karaliaus Ant i o c h o S o t e r o f r ū m u s . Taigi s t a t u l o s originalą, s u k u r t ą m a ž d a u g III a. p. m. e. v i d u r y j e , m a t y t , ir u ž s i s a k ė vie n a s iš jo k a r a l i š k ų globėjų. Ši statu la, n e s e n i a i d a r k ė l u s i abejonių, y r a a n t i k i n ė . D a b a r t u r i m e v i e n j o s lie kanas. Ant b a r z d o s aiškiai m a t y t i įlinkimas n u o dešiniosios rankos. Iš s t a t u l o s f r a g m e n t ų p a d a r y t a savotiš ka h e r m a , į k u r i ą į s t a t y t a s ,,biustas".
Archebijas
Archebijas Maždaug ralius.
120 m.
p.
m.
e.
Baktrijos ka
Šio k a r a l i a u s p o r t r e t a s ž i n o m a s tik i š monetų, k u r i o s e jis v a i z d u o j a m a s a r b a s u d i a d e m a a n t g a r b a n o t ų plau kų, a r b a su šalmu, p a d a b i n t u j a u č i o r a g a i s ir ausimis. A r c h i d a m a s III 400—338 m. nus. Spartos m. p. m. e.
p. m. e. Agesilajo II sū karalius nuo 361 iki 338
1750—1761 metais kasinėjant Herk u l a n u m ą , Pizonų v i l o j e b u v o r a s t a m a r m u r i n ė h e r m a s u d a ž a i s išvedžio t u u ž r a š u . N o r s r a i d ė s s m a r k i a i išblu kusios, n u s p r ę s t a , k a d t e n u ž r a š y t a s A r c h i m e d o vardas. N e t ir J. Vinkelm a n a s „ K a s i n ė j i m ų a t s k a i t o s e " rašė, j o g čia p a v a i z d u o t a s g a r s u s i s m a t e m a t i k a s , ž u v ę s 212 m. p. m. e. g i n a n t S i r a k ū z u s . T a č i a u m o k s l i n i n k u i šar v a i n e t i n k a . 1888 m. Polis V o l t e r s a s , a t i d ž i a u a p ž i ū r ė j ę s užrašą, p e r s k a i t ė A r c h i d a m o v a r d ą . I š p o r t r e t o stiliaus a t r o d y t ų , k a d i š b e n d r a v a r d ž i ų Spar t o s k a r a l i ų čia gali b ū t i t i k A r c h i d a m a s III. Šio A r c h i d a m o s t a t u l o s b u v o p a s t a t y t o s O l i m p i j o j e , Delfuose ir ki tose vietose už nuopelnus gimtajam m i e s t u i , k u r į 362 m. p. m. e. jis sėk55
Archebijas
Archidamas III. nalinis muziejus
Neapolis,
Nacio
mingai apgynė nuo Epaminondo puo limų. K a i p s p a r t i e t i s , šis n e n u o r a m a vadas, dalyvavęs daugelyje kautynių, n e š i o j o ilgus p l a u k u s , k u r i e l a b a i j a m tiko. Padėdamas Tarentui kovoti su l u k a n i e č i a i s i r m e s a p a i s , jis k r i t o m ū šio l a u k e p r i e M a n d u r i j o s . Šio k a r a l i a u s v e i k l a Italijoje t i k r i a u s i a i i r p a t r a u k ė H e r k u l a n u m o k o p i j o s užsako^ vą. Archilochas Apie 680—640 m. p. m. e. Telesiklio ir vergės Enipo sūnus. Iš Paro salos. Graikų jambų ir elegijų autorius.
Archilochas.
Neapolis
IV a. p. m. e. Dokimas pastatė Pare paminklą Archilochui, panaudodamas j o n i š k ą kapitelį, k u r i s , susiformavęs a p i e 550 m. p. m. e., t a i s l a i k a i s j a u b u v o ,,antikinis". P a r o s a l o j e 100 m . p . m . e . šio p o e t o g a r b e i b u v o p a s t a t y t a s t a t u l a s u ilgu u ž r a š u , k u r i o t ė r a išlikusios kelios eilutės. Archainis p o e t a s , a p r a š ę s 648 m. p. m. e. b a l a n d ž i o 6 d. s a u l ė s u ž t e m i m ą ir k r i t ę s Paro kare su Naksu, buvo pagerbtas kaip herojus. Jo skulptūrinis portre tas, aišku, vaizduotės kūrinys, nes V I I a. p. m. e. g y v e n u s i o ž m o g a u s i k o n o g r a f i n i o a t v a i z d o n e g a l ė j o iš l i k t i . Yra i r t o k i o i m a g i n a c i n i o p o r t r e to kopijų, v a i z d u o j a n č i ų i d e a l i o s iš v a i z d o s ž m o g ų ; jos, b e j e , k l a i d i n g a i b u v o l a i k o m o s Eschilo f p o r t r e t a i s . Panašus atvaizdas sutinkamas porinė se h e r m o s e su Sofoklio f ar su H o m e TO f a t v a i z d u . Iš to s p r e n d ž i a n t , vaiz d u o j a m a s i s y r a n e t r a g i k a s i r n e epik a s , o g r e i č i a u „ k l a s i k a s " . J u k Sofoklis atstovauja tragedijos, H o m e r a s — e p o , o A r c h i l o c h a s — k l a s i k i n i ų j a m b ų ir elegijų p o e t a m s . Eilėse A r c h i l o c h a s iš reiškė savo neapykantą bukapročiams a r i s t o k r a t a m s . Š i a m e IV a. p. m. e. p o r t r e t e m a t o m e kilnių, šiek t i e k a p i b e n d r i n t ų b r u o ž ų p o e t o veidą, k u r i a m e nėra nė žymės pašaipumo, kadaise taip t r i k d ž i u s i o a m ž i n i n k u s . Raištį a n t p l a u 56
k ų r e i k t ų laikyti j o h e r o i z a v i m o ž e n k lu. K e i s t o k a i A r c h i l o c h a s p a v a i z d u o tas ant sidabrinės taurės Luvre: ten j o v a r d u p a v a d i n t a s reljefinis s k e l e tas, k u r i s d a i n u o j a p r i t a r d a m a s s a u lyra, o šalia — p r i e r a š a s : ,,Iš M i r i n o s " . Aretė IV a. duktė.
p. m. e. Filosofė.
Aristipo
Vyresniojo
f
J o s p o r t r e t a s išlikęs m a ž o j e p o r i n ė j e h e r m o j e su t ė v o a t v a i z d u . Zr. Aristipas. Ariaratas III Ariamo sūnus. Kapadokijos nuo 230 iki 220 m. p. m. e. Sio
pirmojo
Kapadokijos
karalius
„karaliaus",
d r a u g a v u s i o su A n t i o c h u II f, m o n e t i niuose portretuose puikiai perteikti jo v e i d o b r u o ž a i : gilios r a u k š l ė s a p i e b u r n ą , atsikišusi a p a t i n ė l ū p a . J e i g u atsirastų skulptūrinis Ariarato atvaiz das, jį lengvai atpažintume pagal šiuos požymius. Ariaratas V Eusebas Ariarato lius nuo
Aretė. Berlyn
Filopatoras
IV sūnus. Kapadokijos karą163 iki 130 m. p. m. e.
Monetiniuose portretuose Ariaratas V l a b a i p a n a š u s į u z u r p a t o r i ų O r o f e r n ą f, k u r i a m laikui a t ė m u s į iš jo sostą. N e p a i s a n t to, m o n e t o s p a d ė j o identifi k u o t i d v i m a r m u r i n e s g a l v a s . Šie skulp tūriniai portretai, vaizduojantys Ariar a t ą i d e a l i a i gražų, a t i t i n k a j o dvasią. Ariaratas g a r b i n o m o k s l i n i n k u s bei filosofus ir laikėsi d r a u g y s t ė s su R o ma p o l i t i k o s . D r a u g e su A t a l u II f jis p a s t a t y d i n o A t ė n u o s e statulą s a v o m o k y t o j u i K a r n e a d u i f.
Ariaratas III
:
^Įj
Ariaratas VII Filometoras Ariarato VI ir Laodikės dokijos karalius nuo J16 P- m- e57
sūnus. Kapa iki 101 ml Ariaratas
V
Prievardis rodo, k a d Ariaratas VII bu vo labai atsidavęs savo motinai, Ponto karaliaus Mitridato dukteriai. Mo netiniai jo portretai ryškių vaikiškų bruožų. Ariaratas krito nuo žudiko rankos. Ariaratas IX Eusebas Filopatoras Ponto karaliaus Mitridato Kapadokijos karalius nuo m. p. m. e.
Ariaratas
VII
VI f sūnus. 100 iki 86
Pirmą kartą Mitridatas pasodino į K a p a d o k i j o s k a r a l i a u s sostą s a v o aš tuonerių metų sūnų Ariaratą IX po A r i a r a t o VII f n u ž u d y m o , a n t r ą k a r t ą — išvijus Ariaratą VIII, trečią — 90 m. p. m. e., k e t v i r t ą — 88 m. p. m. e., p r i e š p r a s i d e d a n t P i r m a j a m M i t ridato karui. Šiame kare Šiaurės Grai kijoje Ariaratas IX žuvo. Moneti n i u o s e p o r t r e t u o s e pilnas, g a r b a n o m i s apkritęs jo veidas labai panašus į tė vo, todėl m a n o m a , k a d A t ė n u o s e Ak r o p o l i o a t š l a i t ė j e r a s t a m a r m u r i n ė gal va yra jo atvaizdas. Aridėjas žr. Pilypas III Aridėjas Ariobardzanas I Filoromėjas Kapadokijos karalius m. p. m. e.
nuo
96
iki
63
K a i A r i a r a t ų g i m i n ė j a u b u v o išnykusi, R o m a i leidus, l i a u d i s i š r i n k o k a r a l i u mi Ariobardzaną. Monetiniuose port r e t u o s e jis v a i z d u o j a m a s l a b a i savotiš k o profilio. M i t r i d a t o k a r e A r i o b a r d z a n a s k o v o j o R o m o s p u s ė j e , o 63 m. p. m. e. a t s i s a k ė sosto ir u ž l e i d o jį sa v o s ū n u i A r i o b a r d z a n u i II. Aristidas Publijus Elijus Aristidas „Teodoras''. 129—189 m. e. m. Eudemono sūnus. Iš Hadrianuterų (Misija). Retorius ir sofistas. P o p i e ž i a u s Pijaus IV l a i k a i s (nuo 1559 iki 1565 m.) R o m o j e b u v o r a s t a sta58
•
tula, kurią įsigijo V a t i k a n a s . 1693 m. ją a p r a š ė G. P. Beloris. Ant skulptūros cokolio buvęs užrašas g r a i k i š k o m i s r a i d ė m i s su lotyniška v o k a l i z a c i j a : „ A r i s t i d a s iš S m i r n o s " . S m i r n o j e A r i s t i d u i b u v o p a s t a t y t a s pa m i n k l a s . V a l d a n t M a r k u i A u r e l i j u i f, po 178 m. e. m. ž e m ė s d r e b ė j i m o jis ė m ė s i žygių a t s t a t y t i sugriautą miestą. S t a t u l a t u r ė j o išreikšti p a d ė . ką už nuopelnus „didžiausiam miesto piliečiui po H o m e r o " (Filostratas. So fistų g y v e n i m a i , 87, 8). V a t i k a n o sta tula, be a b e j o , v a i z d u o j a filosofą, ku ris, k a i p m a t y t i iš k ū r i n i o stiliaus, g y v e n o M a r k o A u r e l i j a u s laikais. To d ė l n e k y l a a b e j o n i ų ir d ė l u ž r a š o tik r u m o . Deja, š i a n d i e n u ž r a š o j a u n ė r a , ir l i e k a mįslė, k a i p jis g a l ė j o p r a d i n gti. J e i s k u l p t ū r ą l a i k y t u m e n e o r i g i n a l i a , tai kiltų k l a u s i m a s , k o d ė l falįsifikatorius s u k ū r ė b ū t e n t Afistido statulą. J u k šis ž m o g u s n e b u v o labai ž y m u s a n t i k o s laikais. Kita vertus, S m i r n o s g y v e n t o j a i galėjo p a d a r y t i i r a n t r ą filosofo A r i s t i d o p a m i n k l o eg z e m p l i o r i ų Romai, k u r šis Herodo A t i k o f m o k i n y s (kaip ir M a r k a s Au relijus) b u v o į t a k i n g a s j ų u ž t a r ė j a s .
Aristidas
(pagal
Belorį,
Aristipas V y r e s n y s i s 435—360 m. p. m. e. Iš Kirėnės. Grai kų filosofas. Porinė herma, iš Teodoro Momzeno k o l e k c i j o s p a t e k u s i į B e r l y n o muzie jų, v a i z d u o j a ties k a k t a praplikusį b a r z d o t ą v y r ą ir m e r g i n ą . Iš h e r m o s k o m p o z i c i j o s aišku, k a d k o p i j u o t o j a s ar u ž s a k o v a s filosofą ir m e r g i n ą lai kė artimais žmonėmis. Tikriausiai A r i s t i p a s čia p a v a i z d u o t a s s u savo d u k t e r i m i ir i š t i k i m a m o k i n e A r ė t e f. A r e t ė i r p a t i ė m ė s i a k t y v i a i tęsti tė vo m o k y m ą , k r e i p ė į filosofiją s a v o s ū n ų A r i s t i p ą J a u n e s n į j į . T a č i a u šis n e t a p o t o k i u r e i k š m i n g u filosofu k a i p senelis. K a d a n g i p a g y v e n ę s ž m o g u s 59
Aristidas.
Vatikanas
1693
m.)
s u m e r g i n a , p a v a i z d u o t i h e r m o j e , vei k i a u a t r o d o esą t ė v a s s u d u k r a , p o r tretas priskiriamas Aristipui Vyres n i a j a m . Šis filosofas m ė g o a r i s t o k r a tišką g y v e n i m o b ū d ą i r b u v o n e k a r tą už tai k r i t i k u o t a s S o k r a t o f sekėjų. Aristipas Vyresnysis daug keliavo, o K i r ė n ė j e į k ū r ė m o k y k l ą , k u r i o j e bu v o m o k o m a , k a d m a l o n u m a i esą a u k š č i a u s i a s g y v e n i m o tikslas. J i s , k a i p h e d o n i z m o p a g r i n d ė j a s , g y v e n o lepindamasis ir prabangiai, m ė g o gardžiai pavalgyti. Įskiepyti dukteriai tokią filosofiją j a m , m a t y t , n e b u v o s u n k u . Aristogeitonas M. 514 m. p. Aiidnų (Atiką). Aristipas.
Berlynas
Aristogeitonas Neapolis
(ir
Harmodiįas).
m. e. Teotimo sūnus. Iš Tirono žudikas.
Kai XVI a. netoli Tivolio b u v o rastos d v i e j ų „gladiatorių 1 1 statulos, į j a s il gai niekas nekreipė dėmesio, ir tik 1859 m. K a r l a s F r y d e r i k s a s n u s t a t ė , j o g čia v a i z d u o j a m i t i r o n o žudikai H a r m o d i j a s f ir A r i s t o g e i t o n a s . A b u d r a u g a i 514 m. p. m. e. k ė s i n o s i į A t ė n ų t i r o n ą H i p i ją, t a č i a u n u ž u d ė t i k jo brolį — H i p a r c h ą . Harmodiją u ž p u o l i m o m e t u n u ž u d ė H i p i j o as mens sargybiniai, o Aristogeitonas b u v o n u k a n k i n t a s v ė l i a u . Šie d r a u gai daug daugiau galvojo apie savo g a r b ę , kurią, j ų m a n y m u , b u v o įžei d ę s t i r o n a s , n e g u a p i e A t ė n ų laisvę. T i k 510 m. p. m. e., k a i H i p i j a s bu vo išvytas ir paskelbta demokratija, š i e d u v y r a i b u v o i š g a r s i n t i bei pa g e r b t i k a i p k o v o t o j a i dėl laisvės: vi s u o m e n ė s lėšomis jiems b u v o pasta tytas Antenoro sukurtas paminklas. 488 m. p. m. e. K s e r k s a s p a s i g r o b ė šias s t a t u l a s ir išsivežė į Persiją. N e t r u k u s (477 m. p. m. e.) t i r o n o ž u d i k a m s buvo pastatytas naujas paminklas — K r i t i j o ir N e š i o t o k ū r i n y s . V ė l i a u , k a i A l e k s a n d r a s Didysis f ar v i e n a s iš jo įpėdinių įsakė s u g r ą ž i n t i į A t ė n u s pirmąjį p a m i n k l ą , a b u k ū r i n i a i a t s i d ū r ė g r e t a . T a i p II m. e. a. j u o s 60
ir matė Pausanijas („Helados apra š y m a s " , 1, 8, 5). K o p i j u o j a m a s b u v o n a u j a s i s , klasikinis, v a r i a n t a s , o s e n u o ju, a r c h a i š k u o j u , b u v o d o m i m a s i t i k d ė l j o y p a t i n g o l i k i m o . S t a t u l o s i š Tivolio, k u r i o s 1790 m . a t s i d ū r ė N e a p o lyje,yra, b e abejo, šio n a u j o j o p a m i n k l o tirono žudikams kopijos. Harmodijas ir A r i s t o g e i t o n a s stovi v i e n a s šalia k i t o p r i e š a i s n e m a t o m ą tironą, p a k ė lę i š t r a u k t u s iš m a k š č i ų k a r d u s . 477 m . p . m . e., m a t y t , m a ž a k a s b e b u v o ž i n o m a a p i e j ų išvaizdą; n e b e n t , k a d vienas buvo jaunas, o kitas vyres n i s — tai b u v o aišku iš juodu jungu sių m e i l ė s saitų. T i k t a i menininkų į a m ž i n t a s j ų žygis s u t e i k ė š i o m s a s m e n y b ė m s individualumo. Aristogei t o n a s (jo s t a t u l o s g a l v a b u v o s u r a s t a tik pasitelkus archeologijos gudrybes) p a v a i z d u o t a s s u b a r z d a . Plačiai at v e r t o s a k y s b y l o j a a p i e ryžtą i r drą są. H a r m o d i j a s — j a u n u o l i s su t r u m pais garbanotais plaukais, toks pat i š k i l n u s ir v e r ž l u s . Tirono žudikų skulptūrinė grupė b u v o pirmasis to kio pobūdžio viešas paminklas ago roje, k u r laisvės k a r ž y g i a m s b u v o a u kojamos aukos „kaip dievams ir he r o j a m s " ( D e m o s t e n a s , 19, 280).
Aristogeitonas. mai
Roma,
Konsulų
rū
Galės piešinys).
Va
Aristotelis 384—322 m. p. m. e. Nikomacho ir Faistijos sūnus. Iš Stagyro (Chalkidikės pusiasalis). Filosofas. Aristotelis, Aleksandro Didžiojo f auklėtojas ir vėliau palaikęs tamp rius ryšius su makedoniečių karaliu mi, p a v a i z d u o t a s d v i e j u o s e paveiks luose, k u r i ų t e m a — A l e k s a n d r o gy v e n i m o tarpsniai. Pagal vieną iš jų P o m p ė j o j e b u v o n u t a p y t a freska, k u r i o j e išlikusi t i k a p a t i n ė s ė d i n č i o i r kažką dėstančio Aristotelio k ū n o da lis. A n t r a j a m e p a v e i k s l e , a p i e k u r į žinome iš mozaikinės Baalbeko kopi jos, A r i s t o t e l i s p a v a i z d u o t a s stovin tis; t ė r a išlikusi t i k j o figūra, t o d ė l 61
Aristotelis (T. tikanas
nieko negalime pasakyti nei apie vi s ą kūrinį, n e i a p i e A r i s t o t e l i o v i e t ą j a m e . Šio p a v e i k s l o t e m a , m a t y t , n e Aleksandro auklėjimas, kaip pirma j a m e p a v e i k s l e , o k a r a l i a u s ir filoso f o s u s i t i k i m a s . A l e k s a n d r a s r ė m ė bu vusį a u k l ė t o j ą , p a d ė j o r i n k t i m a n u s kriptus bei mokslinę medžiagą Aristo t e l i o b e n d r a d a r b i ų b ū r i u i , b e to, pa g e r b ė s a v o m o k y t o j ą i r d r a u g ą sta tula su užrašu: Išmintį
visą
Aristotelį
aprėpusį Nikomacho dievišką sūnų pagerbė šia statula Aleksandras.
Toks pat užrašas yra ir ant hermos iš A t ė n ų . K a d a n g i g a l v a neišliko, v i e n i n telis įrodymas, kad tai Aristotelio portretas, yra Teodoro Galės piešinys n a u j a m F. U r s i n o IHustrium imagines („Žymiųjų ž m o n i ų a t v a i z d a i " ) leidi m u i . J a m e v a i z d u o j a m a s m a ž a s bius t a s ; a n t c i l i n d r o f o r m o s c o k o l i o už rašytas Aristotelio vardas. Biustas dingo. Kad ir k a i p keista, jo piešinys n e p a t e k o ir į m i n ė t o s F. U r s i n o k n y gos leidimą. Š i a i p a r t a i p , n ė r a j o k i o pagrindo abejoti to piešinio autentiš k u m u , nes, r e m i a n t i s j u o , b u v o r a s t i keli Aristotelio portretai. Savimi pa sitikintis filosofas, b e n d r a v ę s su ga lingiausiu a n o m e t o žmogumi, nešio jo sruogomis krintančius ant kaktos p l a u k u s ir trumpą barzdą. Pastebima ir ta i r o n i š k a š y p s e n a , k u r i k r i t o į a k i s jo a m ž i n i n k a m s (Elianas. Mar gos istorijos, 3, 19). A r i s t o t e l i s — Pla t o n o f m o k i n y s , — sukaupęs visas grai k ų m o k s l o žinias, j a u t ė s i n e t g i p r a nokstąs Aleksandrą. Jo uždavinys bu v o p e r d u o t i š i a m p u s i a u g r a i k u i , pu siau m a k e d o n i e č i u i s e n o s i o s H e l a d o s k u l t ū r ą k r i t i š k u m e t u , k a i y p a č rei k ė j o įžvalgių p r o t ų . Š i t a i p A r i s t o t e lis p e r d a v ė m a k e d o n i e č i a m s b e i n a u jiesiems pasaulio valdovams senosios Graikijos kultūrinį palikimą, kuris, n e p a i s a n t R o m o s , o v ė l i a u ir v i d u r 62
amžių įtakos, išliko iki p a t n a u j a u sių laikų. Visos m a r m u r i n ė s galvos neabejoti nai y r a to paties originalo kopijos, n u s i ž i ū r ė t o s n u o statulos, k u r i ą p a s tatydino Aleksandras dar Aristoteliui g y v a m e s a n t . Filosofas m i r ė C h a l k i d ė je: tenai pabėgo siekdamas išvengti t e i s m o p o A l e k s a n d r o m i r t i e s (323 m . p. m . e.). Arsinoja II 316—270 m. p. m. e. ir Berenikės I f duktė.
Ptolemėjo
I
f
G r a ž u o l ė i r g a r b ė t r o š k a A r s i n o j a pa siekė s a v o tikslą tik iš t r e č i o m ė g i n i m o . 299 m. p. m. e. ji i š t e k ė j o už L i s i m a c h o T r a k i e č i o t ir p a s i r ū p i n o , kad jo sūnui būtų įvykdyta mirties b a u s m ė : šitaip j i n o r ė j o n u t i e s t i kelią s a v o p i r m o s i o s s a n t u o k o s s ū n u m s . Žlu g u s T r a k i j o s k a r a l y s t e i ir m i r u s Lisimachui, ji ištekėjo už savo įbrolio Ptolemėjo Kerauno, kuris, beje, b u v o d a r didesnis intrigantas ir įsakė nu žudyti du jos sūnus. Arsinoja b u v o p r i v e r s t a b ė g t i ir 279 m. p. m. e. at v y k o į Egiptą p a s s a v o brolį P t o l e m ė j ą II f; išgujusi jo ž m o n ą A r s i n o j ą I, t a p o k a r a l i e n e . Į v y k o „Dzeu so ir H e r o s , b r o l i o ir s e s e r s s a n t u o ka". Arsinoja ištekėjo už aštuoneriais metais jaunesnio brolio „Filadelfo". Ji b u v o garbinama kaip deivė. Ar š i n o jos š v e n t y k l o j e s t o v ė j o j o s k e t u r i ų u o l e k č i ų a u k š č i o p o r t r e t i n ė sta tula iš t o p a z o (Plinijus Vyresnysis, G a m t o s istorija, 37, 108). Pusantro šimtmečio Ptolemėjų monetos buvo k a l d i n a m o s s u j o s p o r t r e t u . Griežtų, klasikinių veido bruožų marmurinė galva, s a u g o m a A l e k s a n d r i j o j e , grei čiausiai v a i z d u o j a A r s i n o j a II. J e i g u Vienoje esančioje kamėjoje pavaiz d u o t a s P t o l ė m ė j a s II, t a i antrąjį p r o filį t u r ė t u m e l a i k y t i A r š i n o j o s II a t vaizdu. Su šydu ant brangios diade m o s ji vaizduojama ir monetų port63
Arsinoja
II.
Aleksandrija
r e t u o s e , k u r i u o s e ž e m i a u a u s i e s ga lima įžiūrėti m a ž ą a v i n o ragą — d i e v o A m o n o simbolį. Aršino j a III 235—205 m. p. m. e. Ptolemėjo ir Berenikės II f duktė.
Aršino ja II
Aršino ja II ir Ptolemėjas II
f
217 m. p. m. e. A r š i n o j a III i š t e k ė j o už savo brolio Ptolemėjo IV Filopat o r o f ir b u v o n u ž u d y t a jo m i r t i e s dieną. J o s s ū n u s P t o l e m ė j a s V Epifanas f į s a k ė g a r b i n t i ją k a i p d e i v ę . G r a ž i u s šios m o t e r s b r u o ž u s i r š i e k t i e k m e l a n c h o l i š k ą v e i d o išraišką, b ū dingą Ptolemėjo IV m o n e t ų portre tams, atpažintume žiūrėdami į mar m u r i n ę galvą, rastą k a r t u s u P t o l e m ė j o IV p o r t r e t u ir n u g a b e n t ą į Bos toną. K a d a i s e b u v u s i ų gipsnių p l a u k ų likę t i k k o n t ū r a i . R e s t a u r u o j a n t reikėtų pridėti dar auksinius trijų d a l i ų a u s k a r u s , aiškiai m a t o m u s m o netiniuose portretuose. Archelajo iš P r i e n ė s reljefe, v a i z d u o j a n č i a m e H o m e r o f p a g e r b i m o c e r e m o n i j ą , Arsin o j a III, k a i p O i k u m e n o s personifi kacija, s t o v i g r e t a C h r o n o ( t u r i n č i o Ptolemėjo IV bruožų). Aspasija Apie Periklio
Aršino ja III
III
470—410 m. p. m. e. f žmona. Iš Mileto.
Antroji
S i n e p a p r a s t a i graži i r p r o t i n g a m o teris, 449 m. p. m. e. a t v y k u s i iš Mileto į Atėnus, sužavėjo ne tik Periklį, k u r i s išsiskyrė, k a d galėtų ją vesti; s a v o p a ž i ū r o m i s ir i š p r u s i m u ji s t e b i n o n e t filosofus. B r o n z i n i a m e P o m p ė j o j e r a s t o s s k r y n i o s reljefe j i v a i z d u o j a m a k a r t u su S o k r a t u f. A s p a s i j a sėdi p r i e š a i s Sokratą, o šis klausosi jos kaip mokinys. Kad kal b a m a apie meilę, rodo už jų stovin tis ir s k u b i a i k a ž k ą u ž s i r a š i n ė j a n t i s Erotas. Ant bangomis sudėtų plaukų A s p a s i j a ryši s k a r e l e . Sis s k a r e l ė s šydo motyvas pasikartoja skulptūrinia64
-
me moters portrete iš Čivitavekijos ( d a b a r jis — V a t i k a n e ) . H e r m o s c o k o lio a p a č i o j e k a d a i s e d a r b u v o gali m a p e r s k a i t y t i užrašą „ A s p a s i j a " (da b a r , k a i į h e r m o s cokolį įstatytas s t r y p a s , j o n e m a t y t i ) . Šydas, su k u riuo būdavo vaizduojama deivė H e ra, p u i k i a i d e r a A s p a s i j a i . P a l a n k ū s a m ž i n i n k a i ją l y g i n o su H e r a , o P e riklį v a d i n o „ O l i m p i e č i u " . Periklio statulą Akropolyje sukūrė Kresilas ( a n t r o j e V a. p. m. e. p u s ė j e ) ; jis r m a t y t , b u v o ir P e r i k l i o u ž s a k y m u su k u r t o Aspasijos paveikslo autorius. Sią p r i e l a i d ą p a t v i r t i n a ir p a n a š u s stilius. M e n i n i n k a s p u i k i a i u ž č i u o p ė e s m ę šios s u s i k a u p u s i o s a s m e n y b ė s , ramiai priimdavusios visus išpuolius. T u o j i b u v o p a n a š i į Periklį, k u r i a m t i k p e r didelį v a r g ą p a v y k o išteisin t i Aspasiją, k a l t i n a m ą b e d i e v y b e b e i a m o r a l u m u . Si m o t e r i s , g y n u s i s e n a m a d i š k ą , o gal ir p r o g r e s y v i ą n u o monę, jog vyras turįs įrodyti savo šaunumą visuomeniniame gyvenime, o moteris — namuose, buvo laikoma
Aspasija.
Neapolis
Arsi no ja Londonas
III
ir
Ptolemėjas
IV.
kovotoja už m o t e r s lygiateisiškumą. Naujoviška buvo ir jos šukuosena: kitos moterys iš karto nepuolė jos mėgdžioti, tačiau IV a. p. m. e. ji plačiai paplito „aguročio" pavadini m u . P o P e r i k l i o m i r t i e s (429 m . p . m . e.) A s p a s i j a i š t e k ė j o d a r k a r t ą . A t a l a s I Soteras M. 197 m. p. m. e. Atalo sūnus (Fi leter o f anūkas). Pergamo karalius nuo 241 iki 197 m. p. m. e. Atalas visai teisėtai turėjo prievar d į S o t e r a s ( I š g e l b ė t o j a s ) : jis g a l u t i n a i sutriuškino galatus, puldinėjusius jo karalystę. Didingi paminklai įamžino šią p e r g a l ę . T e o d o r a s M o m z e n a s va dino jį „senovės Lorensu Medičių" už jo „puikius žygius k o v o j a n t dėl Grai kijos l a i s v ė s " (Polibijas. Istorija, 18, 41, 9). P e r g a l i n g a s k a r v e d y s ir tolia regis politikas, t a p ę s ištikimu Romos d r a u g u , A t a l a s I išsiskiria iš k i t ų g r a i k ų v a l d o v ų . P e r g a m e r a s t a dides n ė n e i n a t ū r a l a u s d y d ž i o A t a l o I lai k ų stiliaus m a r m u r i n ė g a l v a t i k r i a u siai v a i z d u o j a b ū t e n t jį, n o r s šio s p ė jimo ir n e t u r i m e kuo paremti: Ata las, k a i p i r j o p a l i k u o n y s , p u o š ė sa v o m o n e t a s d i n a s t i j o s į k ū r ė j o Filetero f portretu. Vešlus garbanų vaini kas padarytas atskirai ir uždėtas ant daug paprastesnės šukuosenos: matyt, kuklus atvaizdas buvo tobulintas, kad atrodytų įspūdingesnis, karališkesnis. T i k r i a u s i a i A t a l a s č i a p a v a i z d u o t a s sa vo pergalių metais. Atalas II Filadelfas 220—139 m. p. m. e. Atalo I Pergamo karalius nuo 159 iki p. m. e.
f sūnus. 139 m.
Atalas, atsidavęs savo karaliaujan č i a m b r o l i u i E u m e n u i II f, t a l e n t i n g a s k a r v e d y s ir d i p l o m a t a s , 159 m. p. m. e. į s a k ė p a s t a t y t i Puošniąją stoją, k u ri, r e s t a u r u o t a a m e r i k i e č i ų a r c h e o l o 66
gų, ir š i a n d i e n išsiskiria iš kitų a g o r o s statinių. Šios d v i a u k š t ė s salės griuvėsiuose buvo rasta apdužusi m a r m u r i n ė galva, k u r i t u r b ū t vaiz d u o j a šio p r a š m a t n a u s s t a t i n i o užsa kovą. I k o n o g r a f i n i o p a g r i n d o p o r t r e t u i identifikuoti n e t u r i m e , n e s i r Ata las I I a n t m o n e t ų k a l d i n o n e savo, o F i l e t e r o f p o r t r e t u s . T a č i a u įvardi j a n t n e m a ž ą r e i k š m ę t u r i faktas, k a d šis v a l d o v a s b u v o labai panašus \ s a v o brolį E u m e n ą , t i k A t a l o II b r u o žai š v e l n e s n i , b e to, jis p a v a i z d u o t a s j a u s o l i d a u s a m ž i a u s : s t a t a n t Sto ją, j a m b u v o 6 0 m e t ų . Ilgos g a r b a nos d a r o svajingo, o n e r y ž t i n g o ž m o g a u s įspūdį. Galima pamanyti, j o g t a i p o e t o p o r t r e t a s , o jo brolis v e i k i a u p a n a š u s į žynį.
Atalas
II. Atėnai
Atalas III Filometoras Euergetas 171—133 m. p. m. e. Atalo II f ir Stratonikės sūnus, tačiau Eumeno II f pripažintas teisėtu sūnumi. Pergamo karalius nuo 138 iki 133 m. p. m. e. M a n o m a , k a d j a u n u o l i o h e r m a , sau g o m a Osle, v a i z d u o j a P e r g a m o k a r a lių Atalą III. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o se jis, k a i p H e r a k l i s ar Filèteras f, su l a u r ų v a i n i k u ir k a r a l i š k u o j u raiščiu a n t galvos. Beje, E u m e n a s II irgi b u v o v a i z d u o j a m a s su šiais valdžios a t r i b u tais. K a d a n g i k i t ų žinomų P e r g a m o k a r a l i ų p o r t r e t a i identifikuoti i r p a g a l stilių y r a v ė l e s n i ų laikų, m i n ė toji h e r m a neabejotinai skirta Atalui III. Be to, p a v a i z d u o t a s i s šiek t i e k p a n a š u s į s a v o t ė v ą Atalą II, k u r i s 172 m. p. m. e. p a s k l i d u s g a n d u i , k a d karalius Eumenas II nužudytas, vedė j o „ n a š l ę " . V e i d o išraiška p a t v i r t i n a a n t i k i n i ų a u t o r i ų n u o m o n ę a p i e Ata lą III: j i s b u v o l a i k o m a s keistuoliu, labai mažai tesirūpinančiu valstybės reikalais, a t s i d ė j u s i u v i e n t i k b o t a n i k o s s t u d i j o m s b e i k n y g ų a p i e sodi n i n k y s t ę r a š y m u i . Kai k u r i e amžinin k ų a t s i l i e p i m a i a p i e Atalą III t r u p u t į 67
Atalas III.
Oslas, privati kolekcija
Augustas. ziejus
Roma,
Nacionalinis
mu
p e r d ė t i , t a č i a u , š i a i p a r t a i p , Plinij u s laikė šį karalių v i e n u iš savo pirmtakų žemės ūkio bei medicinos srityse. J i s garsėjo ir išmaningumu: n o r ė d a m a s apsaugoti savo tautą n u o kraujo praliejimo, Atalas III testa m e n t u perdavė ją Romai. Karaliaus h e r m a atrodo tarsi blankus puikaus Atalo I portreto atšvaitas: pastarojo povyzos iškilnumo n e b e l i k ę nė ženk l o . Beje, j e i g u A t a l a s š i a m e p o r t r e t e būtų pavaizduotas jaunesnis kaip 33 m e t ų ( n u s t a t y t i amžių, d e j a , g a l i m a t i k l a b a i a p y t i k r i a i ) , t a i t u r ė t u m e ar gumentą Strabono pateiktai versijai ( „ G e o g r a f i j a " , 13, 624). A n o t jos, Eum e n a s I I p a s k y r ė s a v o į p ė d i n i u dvy l i k o s m e t ų „ s ū n ų " , t i k r a j a m t ė v u i pa l i k ę s t i k g l o b ė j o teises; b e t i r t a d a , k a i A t a l a s III s u l a u k ė p i l n a m e t y s t ė s , j i s s u g e b ė j o išlaikyti valdžią. Augustas Gajus Oktavijus Turinas. Cezariui f jį įsūnijus — Gajus Julijus Cezaris. Nuo 27 m. p. m. e . — imperatorius Cezaris, dievo sūnus Augustas. 63 m. p. m. e . — 1 4 m. e. m. Gajaus Oktaviįaus ir Atijos sūnus. Romos impera torius nuo 30 m. p. m. e. iki 14 m. e. m.
Augustas. ziejus
Roma,
Kapitolijaus
mu
N o r s A u g u s t a s i r p o s a v o m i r t i e s iki p a t a n t i k o s laikų . p a b a i g o s b u v o laiko m a s v a l d o v o idealu, sektinu pavyzdžiu, t a č i a u b e v e i k visi j o p o r t r e t a i s u k u r t i arba jam gyvam esant, arba valdant tiesioginiams įpėdiniams. Jis vaizduo j a m a s į v a i r a u s a m ž i a u s . Tiesa, n ė r a j o k i o p o r t r e t o i š i m p e r a t o r i a u s vai k y s t ė s , o „ J a u n u t i s A u g u s t a s " Vati k a n e — N a p o l e o n o laikų i š m o n ė . Šio berniuko atvaizdo, kėlusio didžiulį susižavėjimą, k o p i j o s b u v o p a d a r y t o s j a u XIX a. ir tiktai Karlsruhes bei M a i n c o m u z i e j u o s e iki šiol t e b e l a i k o m o s a n t i k i n ė m i s . A n k s t y v i a u s i por tretai vaizduoja Augustą jaunuolį, ker š y t o j ą u ž s a v o įtėvį, p a s i r i n k u s į C e 68
zario vardą ir labai nemėgusį, k a i j į k a s p a v a d i n d a v o O k t a v i a n u . Išli ko keletas tokių portretų. Jie buvo sukurti tuo metu, kai Augustas, ker šydamas už Cezario nužudymą, nu t e i s ė m i r t i š i m t u s R o m o s piliečių i r tokiu būdu labai pralobo. 42 m. p. m. e. p r i e Filipų ( M a k e d o n i j a ) į v e i k ę s Bru tą f ir Kasi jų, o 31 m. p. m. e. p r i e Akc i j a u s n u g a l ė j ę s M a r k ą A n t o n i j ų f ir K l e o p a t r ą V I I f, A u g u s t a s u ž s i t i k r i n o vienvaldystę. Portretuose atsispindi j o ž i a u r u m a s , g a r b ė s t r o š k i m a s i r ug n i n g a s t e m p e r a m e n t a s . D a b a r jis ta po princeps civium — p i r m u o j u sena t o r i ų s ą r a š e i r R o m o s v a l d o v u . Šia principato valstybės forma Augustas sąmoningai nutolo riuo Cezario puo selėto rytietiškos pakraipos graikų valstybės modelio. Augustas iškėlė savąją „ r o m ė n i š k u m o " idėją — tai bu v o p o s ū k i s p r i e g e r ų senųjų r o m ė n i š k ų p a p r o č i ų . J i s n e t g i k e t i n o pasiva dinti Romulu! Imperatoriaus portre t u o s e ž y m u j o r o m ė n i š k u m a s ; jis n o r i a i v i l k ė d a v o r o m ė n i š k ą togą, k u r i ą n u o tada vėl p r a d ė t a gerbti. V o s vos banguoti plaukai sruogomis krinta a n t kaktos — tai rodo, kad grįžtama prie senovinės italikų šukuosenos. Prieš m u s — imperatorius, kuris n u o 27 m. p. m. e. g a v o A u g u s t o (Šven t o j o ) v a r d ą . Tai, k a d s a v o tikslą jis pasiekė žiaurumu ir despotiškumu, j a u p a m i r š t a ; jis u ž t i k r i n o pax Au gusta, visų išsiilgtą taiką: k e t u r i a s d e šimt penkeri jo v a l d y m o metai b u v o vienas taikingiausių laikotarpių. O p a t s A u g u s t a s n e b u v o l a b a i laimin gas. J o s u s i t i k i m a s s u Livija Drūzila f b a i g ė s i t u o , k a d a b u i š a r d ė sa vo š e i m a s ir 38 m. p. m. e. s u s i t u o k ė . Augustas neturėjo sūnaus, todėl pro t i n g a i r v a l d ž i o s t r o k š t a n t i Livija n o rėjo palikti įpėdiniu savo pirmosios s a n t u o k o s s ū n ų Tiberijų f. K a d a n g i A u g u s t o a n ū k a i G a j u s C e z a r i s f ir Lucijus C e z a r i s f, d u k t e r s J u l i j o s f ir A g r i p o s f s ū n ū s , a n k s t i m i r ė (jie 69
Augustas.
Verona
b u v o n u m a t y t i įpėdiniais), p r i e š sa v o valią, v i e n p a i s y d a m a s v a l s t y b ė s i n t e r e s ų , j i s išpildė Livijos n o r ą : įsū n i j o T i b e r i j ų i r p a s k e l b ė s a v o įpėdi niu. Planų žlugimas ir graužatis dėl n e p a t e i s i n u s i o s vilčių d u k t e r s p a ž e n k l i n o s e n s t a n č i o A u g u s t o b r u o ž u s . Šio sėkmės lydimo valdovo, patyrusio ir a p g a u l i n g o s l a i m ė s k e r u s , v e i d e atsis pindi n u s i v y l i m a s . Taigi „ š v e n t o j o " atvaizdai senatvėje yra sukrečiantys šios a s m e n y b ė s t r a g i z m o l i u d i n i n k a i . Visiems Augusto paveikslams būdin gas „romėniškas" paprastumas. Jo portretuose nėra valdovo atributikos. Tokia vaizdavimo maniera, kai visas dėmesys k o n c e n t r u o j a m a s į žmogų, b ū d i n g a i r v ė l e s n i ų i m p e r a t o r i ų at v a i z d a m s , b e t i l g a i n i u i p r i n c i p a t o lai k ų p o r t r e t o „ ž m o g i š k u m a s " v ė l už l e i d o vietą r y t i e t i š k a m g r a i k ų ab soliutizmui. Aurelianas Lucijus Klaudijus Domicijus Aurelia nas. 214—275 m. e. m. Romos impe ratorius nuo 270 iki 275 m. e. m. Monetiniuose portretuose Aurelianas vaizduojamas su spindulių karūna, trumpais plaukais, palei ausis perei n a n č i a i s į n e i l g ą b a r z d e l ę , ir r a u k š lių i š v a g o t a k a k t a . A p i e šio i m p e r a t o r i a u s išvaizdą n o r ė t ų s i sužinoti d a u giau, n e s jis p a s t a t ė 18,8 k m ilgio R o m o s m i e s t o sieną i r t u o p e l n ė n e mirtingumą. Pavertęs Romą tikra t v i r t o v e , jis sugebėjo sulaikyti iš šiaurės besiveržiančius sarmatus, van dalus, j u t u n g u s ir alemanus. V i e n a m e p a v e i k s l e — y r a išlikusi n e d i d e l ė m o l i n ė jo k o p i j a — d ė k i n g a R o m a svei kina i m p e r a t o r i ų išgelbėtoją. A u r e l i a n a s p r a d ė j o s a v o kelią k a i p p a p rastas karys, vėliau sėkmingai vado v a v o k e l e t u i žygių, n u g a l ė j o V a b a latą f b e i Z e n o b i j ą f ir, k a i p n u g a lėtojas, gavo teisę vilkėti a u k s u aus t a i s bei b r a n g a k m e n i a i s n u s a g s t y t a i s 70
d r a b u ž i a i s . J i s l a i k ė s a v e ž e m ė j e įsi k ū n i j u s i u Sol invictus ( N e n u g a l i m u o ju s a u l ė s d i e v u ) , k u r į p a t s į t r a u k ė į v a l s t y b ė s g a r b i n a m ų d i e v ų sąrašą. J o į p ė d i n i s T a c i t a s f b u v o įsitikinęs, j o g A u r e l i a n a s i š g e l b ė j o R o m ą n u o ka t a s t r o f o s , ir įsakė, k a d k i e k v i e n a s pi lietis t u r ė t ų pieštą j o p i r m t a k o p o r t retą (Augustų gyvenimo rašytojai, T a c i t a s , 9). S k u l p t ū r i n i ų j o p o r t r e t ų neišliko. Paaiškėjo, kad m a r m u r i n ė galva, r a s t a S t a m b u l e , v a i z d u o j a n e Aurelianą.
Aurelianas (Roma nis muziejus
dėkoja
Aurelianui
už
sieną).
Roma,
Nacionali
Balbinas Decimas Celijus 178—238 m. e. rius 238 m. e. m.
Balbinas, Gordianas UI ir Pupienas. Leningradas
Kalvinas m. Romos
Balbinas. imperato
Leningrade esančioje gemoje pavaiz d u o t i t r y s i m p e r a t o r i a i — P u p i e n a s f, G o r d i a n a s III f ir B a l b i n a s . P a s t a r a s i s trumpais plaukais ir su barzda. Po G o r d i a n o I f ir G o r d i a n o II f n u žudymo senatas išrinko imperatoriais Balbiną i r P u p i e n ą , t a č i a u n e t r u k u s jiedu susipyko. Po 99 valdymo dienų juos abu nužudė asmens sargyba. S t e b ė t i n a , k a d š i o i m p e r a t o r i a u s sar kofagas išliko R o m o s k a t a k o m b o s e . A n t sarkofago dangčio iškaltos mar murinės imperatoriaus ir jo žmonos ( v a r d a s n e ž i n o m a s ) figūros; reljefas v a i z d u o j a šią p o r ą s a n t u o k o s suda rymo metu. Berenikė I M.
Balbinas. jus
Roma,
Pretestato
muzie
279
m.
p.
m.
e.
Mago
duktė.
N u o 317 m . p . m . e . B e r e n i k ė b u v o P t o l e m ė j o I f ž m o n a . G i p s i n i a m e rel j e f e A l e k s a n d r i j o j e (žr. Ptolemėjas I) a n t r a s i s profilis u ž k a r a l i a u s y r a Ber e n i k ė s . Šis reljefas y r a k o p i j a k a mėjos, kurią karališkoji pora dova n o d a v o už ypatingus nuopelnus. Pto l e m ė j o I ir B e r e n i k ė s I profiliai p u o šia i r a u k s i n e s m o n e t a s , k u r i a s n u k a l d i n o P t o l e m ė j a s III f š i e m s „ d i e vams" pagerbti. 72
Bėre nikė I ir PtolemėjasI
B e r e n i k ė II Apie 250 m. p. m. e. čio ir Apamos duktė.
Mago
Kirėnie-
Berenikės II titulas b u v o : „Karaliaus sesuo ir žmona". J u o d u su Ptolemėj u III f d a r gyvi b u v o g a r b i n a m i k a i p d i e v a i . K a r a l i u i i š ė j u s į karą, B e r e n i k ė p a a u k o j o d i e v a m s savo garba n a s , t a č i a u šios p a s l a p t i n g a i d i n g o i š š v e n t y k l o s . Sia t e m a K a l i m a c h a s p a r a š ė e i l e s „ B e r e n i k ė s g a r b a n o s " : esą j o s n u s i d r i e k u s i o s d a n g u j e lyg žvaig ž d y n a s . Tą p a t v i r t i n o ir a s t r o n o m a s K o n o n a s . Iš šių eilučių išliko 21 o r i g i n a l o e i l u t ė ir K a t u l o v e r t i m a s . Gar b a n o s b u v u s i o s šviesios: p a a u k s u o t i ir m a r m u r i n ė s galvos iš Kirėnės plau k a i . K a d š i p o r t r e t i n ė g a l v a y r a Be renikės II atvaizdas, patvirtina j o s m o n e t i n i a i p o r t r e t a i . P o P t o l e m ė j o III m i r t i e s (221 m. p. m. e.) B e r e n i k ė II p a n ū d o valdyti kartu su sūnum Ptol e m ė j u IV f, t a č i a u šis ją n u ž u d ė . Biantas Apie 600 m. p. m. e. Teutamo sūnus. Iš Prienės. Vienas iš Septynių išmin čių. Valstybės veikėjas. Biantas siekė teisingumo, tačiau iš pa tirties žinojo: „Daugelis žmonių y r a blogi". Sis posakis iškaltas ant hermos, rastos Tivolyje ir šiandien 73
stovinčios Vatikane. Ši portretinė Bianto galva y r a IV a. p. m. e. imaginacinio atvaizdo kopija. Iš api bendrintų vaizduojamojo bruožų ma tyti, j o g t u o m e t u j a u n e b e p r i s i m i n ta, k a i p B i a n t a s a t r o d ę s . S t a t u l o s o r i ginalas tikriausiai stovėjo Teutamo šventykloje, kurią Prienės gyvento jai pastatė savo žymiajam piliečiui. M o z a i k o s B a a l b e k e (žr. 20 p.) a u t o r i u s p a v a i z d a v o Biantą praplikusia k a k t a i r ilgais p l a u k a i s . B i t o n a s žr. K l e o b i s Brltanikas Tiberijus Klaudijus kas. 41—55 m. e. Mesalinos \ sūnus.
Cezaris Britanim. Klaudijaus \ ii
Prievardį Britanikas gavo būdamas dvejų metų, po Klaudijaus pergalės Britanijoje. Klaudijui įsūnijus N e r o ną f, n e l a i m i n g a s i s i m p e r a t o r i a u s sū nus buvo apšmeižtas kaip epileptikas b e i s i l p n a p r o t i s ir n e t e k o t e i s ė s į sos tą. P a ė m ę s v a l d ž i ą N e r o n a s į s a k ė j į n u n u o d y t i . R e m i a n t i s m o n e t i n i a i s Brit a n i k o portretais sunku identifikuoti kitus jo atvaizdus. Greičiausiai jo portreto reikia ieškoti Julijų Klau dijų d i n a s t i j o s g r u p i n ė s e s k u l p t ū r o se, k u r i a s K l a u d i j u s į s a k ė p a s t a t y t i d a u g e l y j e i m p e r i j o s vietų. M a n o m a , k a d b e r n i u k o su toga statula, rasta V e l ė j o j e i r s a u g o m a P a r m o j ę , vaiz d u o j a Britaniką. Beje, B r i t a n i k ą l e n g va supainioti su jaunu Neronu, nes abu nešiojo lygiai u ž š u k u o t u s ant kaktos plaukus. Brutas Lucijus Junijus Brutas. Maždaug 500 m. p. m. e. „Pirmasis Romos konsulas". Cezario f žudikas Markas Junijus Brutas f namuose turėjo Lucijaus B r u t o p o r t r e t ą . Lucijus Brutas, p a s a k padavimo, išvadavęs Romą iš Tarkvinijų tironijos, b u v o j a m didis k o v o 74
t o j o p r i e š tironiją p a v y z d y s . Tai d e m o n s t r u o d a m a s , M a r k a s J u n i j u s Bru t a s į s a k ė n u k a l t i m o n e t ų s u šio s e n ų jų laikų l a i s v ė s k a r ž y g i o a t v a i z d u . Portretas namuose ir ant monetų, be a b e j o , i m i t a v o garsią b r o n z i n ę statu lą, k u r i ą r o m ė n a i k a d a i s e b u v o pasta tę Kapitolijuje drauge su karalių s k u l p t ū r o m i s : t e n jis b u v o p a v a i z d u o tas su ištrauktu iš makšties kardu [Plutarchas. Paralelinės biografijos, Brutas, 1, 1). M o n e t o s e i š k a l t a s p r o filis visai toks, k a i p R o m o j e , A l b a n i o viloje, s a u g o m o s m a r m u r i n ė s gal vos, k u r i ą b ū t ų g a l i m a laikyti b r o n zinės Kapitolijaus statulos kopija. N e k y l a a b e j o n i ų , j o g šis n e a p s a k o m a i a t g r a s i o s i š r a i š k o s p o r t r e t a s su k u r t a s V a. p. m. e. A d o l f o F u r tvenglerio m a n y m u , jo a u t o r i u s — M i r o n a s , o Luidžio P o l a k o (1955 m.) — Protagoras. A i š k u tik, k a d g r a i k ų m e n i n i n k a s , i š k a l ę s šią marmurinę galvą m a ž d a u g 460/450 m. p. m. e., p a v a i z d a v o t a d a j a u mirusį Brutą to kį, k o k s jis b u v o iš tikrųjų. P a s a k Plutarcho, šis ž m o g u s „nepabūgo pats nuteisti savo sūnų mirties baus me ir buvo kietas kaip užgrūdintas plienas" („Paralelinės biografijos", Brutas, 11). T u r ė d a m i v i e n B r u t o b r o n z i n ė s s t a t u l o s kopiją, a p i e k a r dą negalime pasakyti nieko tikra, tačiau greičiausiai kadaise būta ver sijos, jog Brutas iškovojo Romai laisvę kardu. K o p i j ą — t ė r a išlikęs vienintelis jos egzempliorius — tur būt buvo užsisakęs romėnas, kuris, k a i p i r C e z a r i o ž u d i k a s Brutas, b u v o įsitikinęs, j o g R o m o s laisvei g r e s i a tironijos pavojus. Brutas Markas Junijus Brutas. 85—42 m. p. m. e. Romos valstybės veikėjas, Ce zario f žudikas. Bruto portretas m u m s žinomas iš auk sinių m o n e t ų , k u r i a s j i s k a l d i n o s i 75
n u o 44 iki 42 m . p . m . e., t. y. iš karto po Cezario nužudymo. Taip B r u t a s p e r ė m ė j o n e k e n č i a m o Ceza rio privilegiją d i r b d i n t i s m o n e t a s s u s a v o a t v a i z d u . Šis faktas v e r č i a abe joti Plutarchu, kuris t v i r t i n o Brutą b u v u s n u o š i r d ų i r dorą ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", Brutas, 1). Profiliu p a v a i z d u o t o Bruto portrete į akį k r i n t a b a r z d a , k u r i t u r b ū t tu r ė j o reikšti ne gedulą, o įžadą ginti r e s p u b l i k ą n u o Lepido, A n t o n i j a u s f ir O k t a v i a n o f. P a s i e k ę s šį tikslą, Brutas ketino barzdą nusiskusti, bet n e s u s p ė j o : 42 m. p. m. e. n u g a l ė t a s Antonijaus su Oktavianu mūšyje p r i e Filipų, jis n u s i ž u d ė . R e m i a n t i s šiuo k o k y b i š k u m o n e t i n i u Bruto atvaizdu, kol k a s nepavyko rasti nė vieno skulptūrinio jo port reto.
Cezaris Gajus Cezaris. 20 m. p. m. e . — 4 m. e. m. Agripos \ ir Julijos f sūnus. I š a n t i k i n i ų a u t o r i ų liudijimų žinoma, jog y r a b u v ę daug Gajaus Cezario ir Lucijaus C e z a r i o f — A u g u s t o f a n ū kų bei įsūnių — statulų. A u g u s t a s ti k ė j o s i p a d a r y s i ą s j u o s s a v o įpėdiniais, t a č i a u jie m i r ė g e r o k a i a n k s č i a u u ž patį A u g u s t ą . A b u b r o l i a i t u r b ū t b u v o l a b a i p a n a š ū s : šiaip a r t a i p , m e n i n i n k a s p a b r ė ž ė jų p a n a š u m ą . Be to, Au gusto anūkų portretus sunku atskirti d a r ir todėl, kad jų abiejų būta pana šių ir į s a v o senelį. Brolių s t a t u l o s išlikusios K o r i n t e : tai k l a s i k i n ė s j a u n u o l i ų s k u l p t ū r o s . K a i p k u r i o z ą gali m a p a m i n ė t i tokį faktą: „Augusto galva iš M a i n c o " — X I X a. kopija, s u k u r t a p a g a l „ J a u n u t į Augustą", sau g o m ą V a t i k a n e , — d a b a r l a i k o m a Ga j a u s C e z a r i o a t v a i z d u , n o r s d ė l t o šis k ū r i n y s , aišku, n e p a s i d a r o a n t i k i n i s . Cezaris Gajus Julijus Cezaris. 100—44 m. p. m. e. Gajaus Julijaus Cezario ir Au relijos sūnus. Romėnų karvedys ir valstybės veikėjas. C e z a r i s b u v o p i r m a s i s r o m ė n a s , tu rėjęs teisę spausti savo portretą ant m o n e t ų , k a i p t a i d a r y d a v o g r a i k ų ka raliai. P a g a l šiuos p o r t r e t u s b u v o identifikuota Tuskule rasta marmuri n ė galva. Šis faktas itin s v a r b u s v e r 77
Gajus Julijus Cezaris Tuskule). Turinas
Gajus
Julijus Cezaris.
(galva,
rasta
Vatikanas
tinant Cezario asmenybę, kuri trak t u o j a m a labai skirtingai. Ar Cezaris buvo nuotykių ieškotojas — vienas i š d a u g e l i o t a i s l a i k a i s , — k u r i s , žlun gant Romos respublikai, siekė savo tikslų ir v e r ž ė s i p r i e valdžios? Ar įžū l u s cinikas, n e k e n č i ą s ž m o n i ų ir pasi rengęs padaryti bet kokią niekšybę bei nusikaltimą, n e p a i s y d a m a s jokių m o r a l ė s n o r m ų ? O gal jis b u v o p r o tingas toliaregis politikas, ir jam, k a i p t i k r a m romėnui, rūpėjo vien valsty bės interesai, kuriuos kiek galėdamas g y n ė ? G a l jis b u v o g e n i a l u s v a l s t y b ė s veikėjas, ir tik k a r d o smūgis 44 m. p. m. e. k o v o 15 d. s u k l i u d ė j a m b a i g t i s a v o žygį, k u r i s b ū t ų a t n e š ę s r o m ė n a m s laimę? Cezario paveikslas istorijoje daugialypis, ir kiekvienas i s t o r i k a s jį v e r t i n a s a v a i p . O m i n ė toji marmurinė galva padeda suprasti C e z a r i o c h a r a k t e r į gal n e t g e r i a u n e gu antikinių autorių aprašymai. Tai t i k r a s k a r v e d y s , k u r i s ,,atėjo, p a m a t ė ir n u g a l ė j o " , 49 m. p. m. e. r y ž t i n g a i ir suvokdamas padarinius peržengė Rubikoną, atšventė keturis triumfus (įveikęs Gali ją, Egiptą, P o n t ą b e i Af r i k ą ) ir t a p o d i k t a t o r i u m i ligi g y v o s g a l v o s (44 m. p. m. e.). N e l a b a i įti k i m a , j o g šis i š d i d u s p o l i t i k a s n e a t s i l a i k ę s p r i e š K l e o p a t r o s VII f k e r u s . J ų d v i e j ų g l a u d ū s ryšiai a i š k i n t i n i gry nai valstybiniais sumetimais. Kodėl gi j a m n e s i j a u s t i E g i p t e k a i p g r a i k ų ka raliui, p a t v a l d ž i u i , k o k i u s v a j o j o b ū t i ir R o m o j e ? T a č i a u k a i p t i k ši rytie t i š k a g r a i k ų p a t v a l d y s t ė s f o r m a bu vo taip nekenčiama romėnų, k a d jie p a s k u b ė j o u ž b ė g t i u ž a k i ų š i a m pa v o j u i i r n u ž u d ė Cezarį. S ą m o k s l i n i n k ų k a r d a s p e r v ė r ė žmogų, lošusį i š p e r n e l y g d i d e l i o u ž s t a t o . Betgi isto rijoje politiko reikšmingumą p a r o d o tik rezultatas, v e r t i n a m a tik tai, kas p a s i e k t a , o n e tai, k a s n o r ė t a p a s i e k t i . C e z a r i s p a g a r s ė j o „Galų k a r o už78
r a š a i s " , „Pilietinio k a r o u ž r a š a i s " , pa ties sudarytu Julijaus kalendoriumi, kuriame jo gimimo mėnesio pavadi n i m a s Quintilis 7 b u v o p a k e i s t a s į Ju lius, r e i k š m i n g a i s s t a t i n i a i s : J u l i j a u s bazilika Romos forume ir savo Juli jaus forumu su Veneros šventykla. P o C e z a r i o m i r t i e s t i k r o v i š k a s j o pa veikslas užleido vietą idealizuotam. J o įsūnis O k t a v i a n a s f įsakė g a r b i n t i C e z a r į k a i p dievą. Š i u o s e „ d i e v i š k o jo Cezario" portretuose užtušuojami b r u o ž a i , i š r y š k ė j ę a u t e n t i š k a m e j o at v a i z d e : didžiulis e g o i z m a s , c i n i š k a iro nija. N e t p r a p l i k u s i k a k t a , t a i p erzi n u s i d i k t a t o r i ų , u ž d e n g t a p l a u k a i s . Tai gi d a u g y b e egzempliorių išplatintas, A u g u s t o f p a g r a ž i n t a s ir s u d i e v i n t a s C e z a r i o p a v e i k s l a s v a i z d u o j a žmogų, neturintį jokių silpnybių. Augustas norėjo, kad jo tėvą žmonės prisimintų b ū t e n t tokį. N u o ' t o l a i k o prigijo t o k s Cezario traktavimas; vienas iš tokių p o r t r e t ų — T r a j a n o laikų k o l o s i n ė gal v a N e a p o l y j e . Didžio, i š m i n t i n g o i r g e r o C e z a r i o p a v e i k s l a s i š d a l i e s ati tinka Teodoro Momzeno nuomonę a p i e šį politiką. Ir t i k t a i T u s k u l e r a s ta portretinė galva vaizduoja Cezarį tokį, k o k s j i s b u v o i š tikrųjų. Cezaris Lucijus Cezaris. 17 m. p. m. e . — 2 m. e. m. Agripos f ir Julijos f (žr. Ga jus Cezaris) sūnus. A b i e j ų brolių — L u c i j a u s C e z a r i o ir Gajaus Cezario f — susišukavimas yra A u g u s t o f š u k u o s e n o s v a r i a n t a i . Luci j a u s s r u o g o s p r a s i s k i r i a ties k a i r i ą j a akimi, o Gajaus — dešiniau. Žinoma, tatai tėra portreto schematizavimas. Cherilas M. apie 400 m. Graikų epikas. 7
p.
m.
e.
Iš
Samo.
Pažod. (lot.): penktasis (metų mėnuo); romė nai pradėdavo metus kovo mėnesį. 79
Gajus Julijus
Cezaris.
Neapolis
Porinė herma Neapolyje vaizduoja g r a i k ą s u r o m ė n u . Stilistiniai g r a i k o p o r t r e t o y p a t u m a i leidžia s p ė t i j į bu v u s p o e t ą — jo b a r z d a p a n a š i į So foklio f. P o e t a s , m a t y t , g y v e n o V a. p. m. e. pabaigoje ir n e b u v o labai žymus. K a d čia p a v a i z d u o t a s n e Aristofan a s , — j o p o r t r e t o , deja, n e t u r i m e , — visiškai aišku, t o d ė l b e l i e k a m a n y t i , jog tai Cherilo Samiečio atvaizdas. Radęs mene ,,jau n u g a n y t a s visas p i e v a s " , šis p o e t a s t a p o i s t o r i n i o e p o pradininku. Šlovindamas ir aukštin d a m a s A t ė n u s , jis h e g z a m e t r u apdai n a v o „Atėniečių pergalę prieš Kserksą". P a k v i e s t a s Lisandro, Cherilas n e a t s i s a k ė p a š l o v i n t i e i l ė m i s ir a t s k i r o ž m o g a u s žygių. K a i p t i k t o d ė l i r A r c h e lajas M a k e d o n i e t i s (413—399 m. p. m. e.) p a s i k v i e t ė p o e t ą į s a v o r ū m u s , k u r šis susitiko su E u r i p i d u f ir dailinin k u D z e u k s i d u . T e n jis i r m i r ė . E p i k a s Cherilas, išaukštinęs ir heroizavęs ne t o l i m o s p r a e i t i e s įvykius, b u v o p a v y z d y s d a u g e l i u i p o e t ų iki p a t v ė l y v o sios a n t i k o s . V i e n a s i š j ų b u v o N e v i j u s f: m a t y t , r o m ė n o p o r t r e t a s , su poruotas, Neapolio hermoje su Che rilo p o r t r e t u , v a i z d u o j a b ū t e n t jį. Chilonas Pirmoji VI a. p. m. e. pusė. Demageto sūnus. Iš Spartos. Vienas iš Sep tynių išminčių. Graikų valstybės vei kėjas. Baalbeko mozaikos kūrėjui buvo ne t i e k s v a r b u C h i l o n o išvaizda, k i e k j o posakis: „Pažink pats save", užrašytas g r e t a šio i m a g i n a c i n i o p o r t r e t o . M e nininkas įsivaizdavo išminčių aukštyn sušukuotais plaukais ir smailėj ančia žila b a r z d a . Kitokį j į m a t ė K e l n o m o z a i k o s a u t o r i u s (žr. 21 p.), p a v a i z d a v ę s C h i l o n ą ilgais p e r v i d u r į pers k i r t a i s p l a u k a i s i r t a m s i a b a r z d a . Tik r i a u s i a i šis L i b u r g o k o n s t i t u c i j o s r e f o r m a t o r i u s i š S p a r t o s b u v o įsivaiz duojamas nevienodai. 80
Chrisipas Apie 280—205 jo sūnus. Iš filosofas.
m. p. m. e. ApoloniSolą (Kilikija). Graikų
A t ė n ų a g o r o j e s t o v ė j o statula, s k i r t a filosofui, k u r i s po K l e a n t o f m i r t i e s b u v o stoikų m o k y k l o s v a d o v a s . Eubulidas (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 34, 88) s a v o k ū r i n y j e pavaiz d a v o C h r i s i p ą sėdintį, ištiesusį r a n k ą ir „ s k a i č i u o j a n t į p i r š t a i s " . P a g a l šį a p r a š y m ą j a u 1819 m. K a r l a s Fea spėjo, Chilonas. j o g m a r m u r o statula, p a t e k u s i į Luvrą iš Borgezio kolekcijos, y r a šio p o r t r e t o kopija. Enijus Kvinijus V i s k o n t i s p r i e š t a r a v o : s k u l p t ū r o s galva n e a t i t i n kanti minėto aprašymo. Chrisipo galva p a v a i z d u o t a ir a n t m o n e t ų , 163 m. e. m . n u k a l d i n t ų Solų m i e s t e : a b i e j o s e pusėse po profilį. U ž r a š ų n ė r a , ta čiau iš Solų b u v o kilę tik du g a r s ū s v y r a i — C h r i s i p a s ir A r a t a s f, t o d ė l n u s p r ę s t a , k a d m o n e t o s e iškalti k a i p tik jų profiliai, besiskirią v i e n pa v a i z d u o t ų j ų b a r z d o s i l g u m u . D a u g aiš k i a u p a s i d a r ė , k a i 1902 m, b u v o r a s t a s C h r i s i p o biustas. P a a i š k ė j o , j o g C h r i s i p a s n e š i o j o t r u m p ą barzdą. K a r t u p a s i t v i r t i n o , j o g m a r m u r i n ė s galvos, k u r i a s A. G e r k ė j a u 1890 m. b u v o identifikavęs pagal trumpabarzdžio mo n e t i n i u s p o r t r e t u s , v a i z d u o j a Chrisi pą. Šis filosofas iš tiesų a t r o d ė k i t a i p , n e g u jį vaizdavo Paryžiaus statula: m a t šios s t a t u l o s g a l v a b u v o s a v a v a liškai p r i d ė t a v ė l e s n i a i s laikais. 1893 m. A. M i l c h h ė f e r i s p a k e i t ė ją, n u l i e j ę s i š g i p s o p a g a l j a u identifikuotų m a r m u r i n i ų C h r i s i p o galvų pavyzdį. Šit kokiu būdu Eubulido statulai Atėnų a g o r o j e b u v o t a r s i s u g r ą ž i n t a s tikra sis C h r i s i p o v e i d a s . Užsigalvojęs C h r i sipas sėdi a n t p a p r a s t o s s u d e d a m o s i o s kėdės, rankos judesiu tarsi pritarda m a s savo mintims. Chrisipas 81 6. 2ymūs antikos žmonės
Kelnas
(rekonstrukcija)
Ciceronas Markas Tulijus Ciceronas. 106—43 m. p. m. e. Marko Tulijaus Cicerono ir Helvijos sūnus. Romos valstybės vei kėjas, oratorius ir rašytojas.
Ciceronas. lerija
Florencija,
Ufičių
ga
Vėlyvosios imperijos laikų Moiio mo zaika Tryre vaizduoja Ciceroną: t a i liudija u ž r a š a s . P o r t r e t a s , d e j a , smarkiai sužalotas. Matyti tik pilno k a s v e i d a s i r d v i g u b a p a s m a k r ė . In formatyvesnis y r a mažas marmurinis biustas, ž i n o m a s j a u n u o X V I a . i r šiuo m e t u esantis privačioje vieno a n g l o k o l e k c i j o j e . Beje, P l u t a r c h o žo džiai („Paralelinės b i o g r a f i j o s " , Dem o s t e n a s , 1, 6), k a d C i c e r o n a s m ė g ę s j u o k t i s ir kitus juokinti, o jo veidas paprastai būdavęs smagus ir giedras, n e p a s i t v i r t i n a : jis v e i k i a u d a r o irz laus, n e r y ž t i n g o , p r i e š t a r i n g o s d v a s i o s ž m o g a u s įspūdį. Tą p r i e š t a r i n g u m ą lė mė jo meilė viskam, kas graikiška, o drauge — romėniškas pareigos sup r a t i m a s . 63 m. p. m. e. a t s k l e i d ę s K a t i l i n o s sąmokslą, o 44 m. p. m. e. v y k d ę s k a m p a n i j ą p r i e š A n t o n i j ų f, talentingasis politikas pasiekė šlovės viršūnę ir buvo pagerbtas daugybe statulų. N e b u v o p a g r i n d o j ų n a i k i n ti ir po C i c e r o n o j n i r t i e s , k a i pa t y r ę s politinį fiasko jis m ė g i n o b ė g ti ir buvo nužudytas. Statulų ko pijų a t s i r a d i m a s v a r g u a r a i š k i n t i n a s tuo, kad šį valstybės veikėją šlovinę palikuonys. Galbūt jos turėjusios pri minti, kaip lengva garbingam žmo gui tapti n e d o r ų priešų a u k a . Litera tas, n e p r i l y g s t a m a s l o t y n ų k a l b o s m o kovas, puikus oratorius, Ciceronas v ė l e s n i a i s l a i k a i s b u v o l a i k o m a s kla siku ir užėmė lygiavertę padėtį su graikais. Nedidelis Cicerono skulptū rinis portretas stovėjo imperatoriaus Severo Aleksandro f larariume,— to kią g a r b ę o r a t o r i u s b u v o p e l n ę s sa vo traktatais apie dievybes, pranašys tes, likimą, t a i p p a t S c i p i o n o s a p n o aprašymu.
Darijas III Kodomanas M. 330 m. p. Didysis Persijos 330 m. p. m. e.
m. e. Arsamo sūnus. karalius nuo 336 iki
M o z a i k o j e , s u k u r t o j e M a k e d o n i j o s ka r a l i a u s g a r b e i i r šiuo m e t u s a u g o m o je Neapolyje, persų karalius išplėtęs a k i s žiūri į A l e k s a n d r ą Didįjį f. Išsi g a n d ę s ir t e g a l v o j ą s v i e n a p i e išsi gelbėjimą, D a r i j a s tiesiai p e r s a v o pa t i k ė t i n i ų k ū n u s lekia k o v o s v e ž i m u į priekį. M ū š i o p a v e i k s l a s a k c e n t u o j a šių d v i e j ų labai s k i r t i n g ų v a l d o v ų priešpriešą. N o r s D a r i j a s p a b r ė ž t i n a i v a i z d u o j a m a s šioje s c e n o j e s ė d i n t i s savo aukštame kovos vežime, tačiau jo atgal mestas žvilgsnis sutelkia žiūrovo dėmesį į Aleksandrą, kuris, n e p a i s y d a m a s pavojų, k o v o j a prieša kinėse makedoniečių gretose. Po kar vedžio M e m n o n o mirties pats ėmęsis v a d o v a u t i persų a r m i j a i , D a r i j a s toli gražu n e b u v o Aleksandro vertas prie š i n i n k a s . P r i e įso (333 m. p. m. e.) ir G a u g a m e l ų (331 m. p. m. e.) jis p a t s d a v ė ženklą b ė g t i i r p e r s a v o b a i l u m ą n e t r u k u s ž u v o . A l e k s a n d r a s į s a k ė pa l a i d o t i j į s u k a r a l i š k a p r a b a n g a n e tiek iš pagarbos, kiek n o r ė d a m a s pavaiz d u o t i , j o g n u g a l ė t a s i s Persijos k a r a lius b u v o ^ l y g i a v e r t i s p r i e š i n i n k a s . N e žinomas kautynių paveikslo dailinin k a s — m o z a i k a N e a p o l y j e t ė r a tiksli jo k o p i j a — piešia Dariją, v e r t ą pa gailos. A u k š t a t i a r a y r a Didžiojo k a r a l i a u s ž e n k l a s (žr. Kserksas). 83
Decébalas M.
Decébalas. Roma, T ra Jano kolona
105 m. e. m. Dakų karalius.
8 5 — 9 0 m. e. m. R o m o s i m p e r a t o r i u s Domicianas f jau ėjo prieš Decébala į k a r o žygį, b e t t i k t a i T r a j a n a s f po ka ro (101—102 m. e. m.) p r i v e r t ė jį pa s i r a š y t i t a i k o s sutartį. T a č i a u D e c é b a l a s n e s i l a i k ė s u s i t a r i m o , t o d ė l 105 m. e. m. Trajanas karą atnaujino. S u s i r ė m i m a i b a i g ė s i visišku Dakijos p r a l a i m ė j i m u — d a b a r ji tapo Romos p r o v i n c i j a — ir D e c é b a l o savižudybe; nukirstą jo galvą Romos impe ratorius savo triumfo metu vežė p e r Romą. T r a j a n a s s u i e š k o j o lobius, kuriuos Decébalas buvo išslapstęs k a l n ų o l o s e bei S a r g e t i j o s u p ė s va goje, ir j u o s p a s i s a v i n o . T r a j a n o kolo nos, pastatytos dakų karui atminti, reljefuose k a r a l i u s v a i z d u o j a m a s iš sišovusiais s k r u o s t i k a u l i a i s ir p r i p l o ta n o s i m i — p a n a š u s į m o n g o l ą . A n t g a l v o s jis u ž s i d ė j ę s d a k a m s b ū d i n g ą minkštos medžiagos kepurę. Demetrijas Poliorketas 337—283 m. p. m. e. Antigono I f ir Stratonikės f sūnus. Makedonijos ka ralius nuo 306 iki 285 m. p. m. e.
Démet r i jas Polio r ketas. Neapolis
„ M i e s t ų u ž k a r i a u t o j as " D e m e t r i j as, mėginęs atstatyti yrančią Aleksandro k a r a l y s t ę , k a i p ir jo p i r m t a k a s , l a i k ė sa ve dievu. Todėl jo portretuose ant mo netų tarp garbanų pūpso nedideli jau č i o r a g a i — aiški aliuzija į dievą Dio nisą. Kai D e m e t r i j a s k a r t u s u s a v o t ė v u 307 m . p . m . e . u ž k a r i a v o A t ė nus, jie b u v o garbinami kaip „dievai išgelbėtojai". Marmurinis biustas i š H e r k u l a n u m o irgi s u a i š k i a i m a t o m a i s t a r p p l a u k ų j a u č i o r a g a i s — bū dingu Demetrijui Poliorketui ženklu. Sis b i u s t a s t u r b ū t y r a k o p i j a T e i s i k r a t o sukurtos karaliaus statulos (Plinijus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 34, 67). Garbės statulos didžiajam užkariauto j u i s t o v ė j o d a u g e l y j e m i e s t ų . K a i De84
metrijas „išvadavo" Atėnus, jam buvo pastatyta auksinė statula greta tirono žudikų: kopija galėjo būti p a d a r y t a ir r e m i a n t i s ja. B r o n z i n ė s t a t u l ė l ė N e a p o lyje, v a i z d u o j a n t i j a u n u o l į s u k e l i o n ė s a p s i a u s t u ir a p a v u , u ž k ė l u s į d e š i n ę ko j ą a n t uolos, t u r b ū t t a i p p a t y r a su m a ž i n t a k u r i o s n o r s D e m e t r i j o statu los k o p i j a . I r čia m a t y t i j a u č i o r a g e liai. A b u D e m e t r i j o p o r t r e t a i ideali z u o t i ir v a i z d u o j a k a r a l i ų j a u n ą . T o k s b u v o t o m e t o m e n i n i s stilius, b e to, panašiai buvo vaizduojamas Aleksan d r a s Didysis f. G a r s i a j a m e p a v e i k s l e iš B o s k o r e a l ė s t i k r i a u s i a i t a i p p a t pa vaizduotas Demetrijas su savo sužadė t i n e L a n a s a f, k u r i ą v e d ė 290 m. p. m. e. K e r k y r o j e . Gaila, k a d v a l d o v o , už t i k r i n t a i s ė d i n č i o soste šalia t v i r t a i su r ę s t o s Lanasos, figūra be galvos. De m e t r i j a s b u v o n e tik g a r s u s m o t e r ų širdžių u ž k a r i a u t o j a s — ne v e l t u i g a v o į ž m o n a s K e r k y r o s v a l d o v ę , — b e t ir di dis k a r v e d y s . T i k t a i R o d a s 305 m. p. m. e. sugebėjo pasipriešinti tobulam jo apsupimui. Už apgulos mašinas, atimtas i š p r i e š o , m i e s t a s g a v o lėšų R o d o k o l o s o statybai. Demetrijas Poliorketas vertino m e n o k ū r i n i u s : p u l d a m a s J a l i s o mies tą, jis u ž d r a u d ė n a u d o t i s u n k i u s šaud menis, kad nebūtų sužalotas Protogeno a t v a i z d a s , ir dėl to p r a l a i m ė j o (Plutarchas. P a r a l e l i n ė s biografijos, D e m o s t e n a s , 22). S a v o n u o t y k i n g ą g y v e n i m ą Demetrijas u ž b a i g ė S e l e u k o I f rū muose, pagaliau priverstas pastarajam paklusti.
Demetrijas
Poliorketas.
Demetrijas muziejus
I.
Neapolis
Demetrijas I Soteras Apie 200—150 m. p. m. e. Seleuko IV Filopatoro f sūnus. Sirijos karalius nuo 162 iki 150 m. p. m. e. T ė v a s i š s i u n t ė j a u n ą j į D e m e t r i j ą į Ro m ą k a i p įkaitą. Č i a jis s u s i p a ž i n o s u S c i p i o n u J a u n e s n i u o j u ir i s t o r i k u Polibijumi f. Po A n t i o c h o IV f m i r t i e s (164 m. p. m. e.) jis v e l t u i į r o d i n ė j o se n a t u i s a v o teisę į sostą. M a t y t , t u o laiku 85
Roma,
Nacionalinis
i r b u v o s u k u r t a garsioji b r o n z i n ė g r a i k ų v a l d o v o statula, 1884 m . r a s t a R o m o j e ant Kvirinalio kalvos. Skulptūra b u v o g a v u s i d a u g v a r d ų (net Sulos!), b e t tei s i n g a i ją 1914 m. į v a r d i j o V i l h e l m a s Sikas. K a d šis h e r o j i š k a s n u o g a s j a u n u o l i s s u š v e l n i u b a r z d o s p ū k e l i u tik rai yra Demetrijas I Soteras, patvirtino m o n e t i n i a i j o p o r t r e t a i . K a r a l i a u s sim bolio, diademos, nebuvimas aiškintinas i s t o r i n e situacija: D e m e t r i j a s v a i z d u o j a m a s ne kaip karalius, o kaip įkaitas R o m o j e ; jis n u s i s k u s barzdą, k a i pa s i e k s s a v o tikslą — g a u s Sirijos sostą. S t a t u l a , b e a b e j o , n e g a l ė j o b ū t i su k u r t a niekur kitur, tik Romoje: nors romėnai ir imdavo meno kūrinius kaip k a r o grobį, t a č i a u n u g a l ė t ų p r i e š ų sta t u l a s j i e d a ž n i a u s i a i p e r l y d y d a v o . To d ė l 2,22 m a u k š č i o b r o n z i n ė s t a t u l a , be abejonės, buvo sukurta Demetrijui e s a n t R o m o j e . Č i a jis g y v e n o i k i 162 m. p. m. e. Paskui, Polibijo p a d e d a m a s , pabėgo. Sirijoje D e m e t r i j a s n u g a l ė j o R o m o s r e m i a m ą A n t i o c h ą V f, t a č i a u , k o v o d a m a s su A l e k s a n d r u I B a l a n t u t, kuriam padėjo jo draugas Atalas II P e r g a m i e t i s f, ž u v o . D e m e t r i j a s II N i k a t o r a s F i l a d e l f a s AI. 125 m. p. m. e. Demetrijo I Siro \ sūnus. Sirijos karalius nuo 146 iki 139 m. p. m. e. ir nuo 129 iki 125 m. p. m. e. P a n a š i a i k a i p ir t ė v a s , D e m e t r i j a s II N i k a t o r a s Filadelfas s u s i p a ž i n o s u Ro ma būdamas įkaitu ir taip pat turėjo k o v o t i su g a u s y b e priešų. 139 m. p. m. e. jį p a ė m ė į n e l a i s v ę p a r t ų k a r a lius M i t r i d a t a s I, k u r i o d u k t e r į R o d o g u n ę D e m e t r i j a s II v ė l i a u v e d ė . 129 m. p. m. e. F r a a t a s II jį, k a i p A n t i o c h o VII fvaržovą, p a s o d i n o į sostą, t a č i a u p o šio m i r t i e s , D e m e t r i j a s b u v o n u galėtas mūšyje Aleksandro Dzabino f ir netrukus žuvo prie Tyro. Pirmuoju valdymo laikotarpiu monetų p o r t r e t a i v a i z d u o j a šį k a r a l i ų k a i p ide86
alų jaunuolį, a n t r u o j u — k a i p kilmingą vyrą v e š l i a b a r z d a . Šiuo atžvilgiu Demetrijas II turbūt laikėsi partų tra dicijos: j u k ten b u v o praleidęs dešimt savo gyvenimo metų. Demetrijas III Filopatoras M. po 78 m. p. m. e. Antiocho VIII Gripo f sūnus. Sirijos karalius nuo 95 iki 88 m. p. m. e. J i s v a l d ė k a r t u s u s a v o b r o l i u Pilypu, bet vėliau juodu susipyko. Pralaimėjęs m ū š į , D e m e t r i j a s III p a t e k o p a r t ų k a r a l i a u s M i t r i d a t o Didžiojo n e l a i s v ė n . Šio k a r a l i a u s r ū m u o s e i r m i r ė . M o n e t ų p o r t r e t a i b y l o j a D e m e t r i j ą III b u v u s l a b a i p a n a š ų į s a v o tėvą. Ž a n d e n a s jis u ž s i a u g i n o t u r b ū t t r o k š d a m a s t a p t i v i e n v a l d ž i u k a r a l i u m i — ta da ketino jas nusiskusti. Demetrijas I Eutidemo karalius.
I
f
sūnus.
Baktrijos
ir
indų
Demetrijo I įsakymu, monetų portre t u o s e jis b u v o v a i z d u o j a m a s s u gal vos apdangalu, imituojančiu dramblį — aiški aliuzija į A l e k s a n d r o Didžiojo f p o r t r e t u s . Šis n a r s i a i ž v e l g i a n t i s p r i e k i n k a r a l i u s p r a s i v e r ž ė iki G a n g o i r k r i t o k o v o d a m a s s u u z u r p a t o r i u m i Euk r a t i d u f. J a m v a l d a n t , graikai, ira niečiai ir indai gyveno santarvėje. Demetrijas II Demetrijo I f sūnus. lius po 190 m. p. m. e.
Baktrijos
kara
Monetiniuose portretuose karalius vaizduojamas vienplaukis su diadema arba su galvos a p d a n g a l u plačiais k r a š t a i s , šiek t i e k p a n a š i u į m a k e d o n i e t i š k ą kauziją (žr. Antigonas). Tokį galvos apdangalą nešiojo ir Antimac h a s f. 87
Demostenas 384—322 Kleobulės
m. p. sūnus.
m. e. Atėnų
Demosteno oratorius.
ir
XVIII a. Kampanijoje rasta m a r m u rinė statula, kuri vaizduoja stovin tį vyrą su graikišku apsiaustu, sunėrusį r a n k a s ir r i m t a i žiūrintį į priekį. T a r p n u t r u p ė j u s i ų s t a t u l o s pirštų res t a u r u o t o j ai b u v o ,,įdėję" r a n k r a š č i o ritinėlį; t o k s s p r e n d i m a s a t r o d ė lo giškas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog s u k l y s t a . 1770 m. ši s t a t u l a b u v o n u g a b e n t a į Angliją, o 1929 m. ją įsigijo K o p e n h a g o s N a u j o j i K a r l s b e r g o gliptoteka. Per tą laiką statula b u v o iden tifikuota. 1753 m . a t l i e k a n t k a s i n ė j i m u s H e r k u l a n u m e , Pizonų v i l o j e b u v o rastas nedidelis bronzinis biustas — m a ž a m i n ė t o s skulptūros kopija — su u ž r a š u : , , D e m o s t e n a s " . Šis m a ž a s b r o n z i n i s b i u s t a s , s k u l p t ū r a (be u ž r a š o ) ir dar v i e n a s m a r m u r i n i s b i u s t a s (abu rasti Pompėjoje) y r a m a ž d a u g tokio p a t stiliaus i r d y d ž i o k a i p i r M . B r u t o viloje Tuskule Cicerono f matytasis b i u s t a s ( „ O r a t o r i u s " , 110). Kai paaiškėjo, k a d K o p e n h a g o s statu l a v a i z d u o j a D e m o s t e n ą i r k a i 1823 m . Vatikane atsirado antra, taip pat be v e i k s v e i k a atlieja, i š tiesų n e l i k o a b e j o n i ų , j o g tai — k o p i j o s s t a t u l o s , k u r i b u v o p a s t a t y t a 280 m . p . m . e . A t ė n u o s e D e m o s t e n o a n ū k o G o r g i j o užsa k y m u , t a u t a i n u t a r u s {Plutarchas. Pa r a l e l i n ė s biografijos, D e m o s t e n a s , 30 ir t.; Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 82). A n t j o s c o k o l i o b u v o u ž r a š a s : Graikų Jei,
nebūtų niekad įveikę kariai makedonų, Demostenai, tavam protui būt lygi jėga.
Taigi statula vaizduoja oratorių tuo l a i k o t a r p i u , k a i jis p l ė t o j o s a v o a n t i m a k e d o n i š k ą v e i k l ą ir, n e t a i p k a i p jo varžovas Eschinas f, puikiai m a t ė pavojų, gresiantį Graikijos laisvei iš š i a u r ė s . 280 m. p. m. e., p a k i l u s a n t i 88
m a k e d o n i š k a i b a n g a i , g r a i k a i skau džiai patyrė, kokie aiškiaregiški b u v o D e m o s t e n o žodžiai. M i n ė t o j i s t a t u l a pastatyta praėjus beveik 40 metų po Demosteno mirties, tad kyla klausi m a s , a r šis p o r t r e t a s a u t e n t i š k a s . Bet v i e n p a ž i ū r ė j u s į s k u l p t ū r o s galvą, v i s o s a b e j o n ė s išsisklaido: t o k s įspū dingas portretas galėjo būti sukurtas t i k D e m o s t e n u i e s a n t g y v a m . O gal s k u l p t o r i u s P o l i e u k t a s , p a s a k liudiji m o , s u k ū r ę s statulą, k a i p m o d e l į gal vai panaudojo Demosteno amžininko k ū r i n į , o visa k i t a p r i d ė j o pats? Ga lėjo b ū t i i r t a i p , b e t v a r g u , n e s k u k l i a i stovinčio oratoriaus poza (palyginkime ją su Eschino laikysena) byloja apie b e j ė g i š k u m ą , n u s i v y l i m ą bei n e r i m ą . Tokį Demosteno portretą būtų b u v ę galima sukurti jo aktyvios veiklos ir n e s ė k m i ų m e t u , b e t n e 280 m . p . m . e . k a i jis b u v o l a i k o m a s d i d ž i a u s i u ži n o v u ir t o l i a r e g i š k i a u s i u p o l i t i k u ir k a i j a u p a s i d a r ė aišku, k a d j o p r a n a šystės išsipildė. V a d i n a s i , t u o m e t u visai n e ž i n o m a m Polieuktui b u v o pa vesta nulieti bronzinę senos Atėnų agoroje s t o v ė j u s i o s s t a t u l o s kopiją. T u o tiesiog n o r ė t a p a g e r b t i D e m o s t e n o a t m i n i m ą . P l u t a r c h a s („Paraleli n ė s biografijos", D e m o s t e n a s , 30) pa s a k o j a istoriją, š l o v i n a n č i ą D e m o s t e n o (net i r j o statulos!) d o r u m ą bei n e p a p e r k a m u m ą : v i e n a s į teismą pa trauktas karys paslėpė savo santaupas t a r p s u n e r t ų s t a t u l o s pirštų, o k a i p o i l g o l a i k o sugrįžo, r a d o s a v o a u k s ą s v e i k u t ė l į . A p i e tai n e t b u v o s u k u r t a e p i g r a m a , ėjusi iš l ū p ų į l ū p a s . Š i j a u d i n a n t i istorija a r c h e o l o g a m s svarbi tuo, kad statula vaizdavo Dem o s t e n ą . s u n ė r u s į p i r š t u s . Taigi t a r p j ų n e b u v o j o k i o ritinio, k a i p m a n ė šios i r V a t i k a n o s t a t u l o s r e s t a u r u o t o jai. Ši p r i e l a i d a p a s i t v i r t i n o 1903 m., k a i Barberinio rūmuose buvo rastos b ū t e n t t a i p s u n e r t o s r a n k o s ir k o j a — didesnės statulos liekanos: mat rankos n e t i k o nei vienai, n e i kitai iš t u r i m ų 89
Demostenas.
Kopenhaga
atliejų. T a č i a u d a b a r j a u b u v o g a l i m a baigti restauruoti portretinę Demost e n o statulą. P a s a k P l u t a r c h o , D e m o s t e n o žvilgsnis b u v o nūriai rimtas, o veidas susikrim t ę s i r m ą s l u s : p r i e š a i v a d i n o j į sugiž ė l i u i r k i e t a k a k č i u . D e m o s t e n o skul p t ū r a p u i k i a i a t s k l e i d ž i a šio p a p r a s t o ir s a n t ū r a u s žmogaus esmę, atspindė d a m a j o s u s i r ū p i n i m ą i r neviltį. Sio k ū rinio kopijų skaičius išties įspūdin gas — vadinasi, b ū t a m e n o žinovų, k u r i e u ž s i s a k y d a v o visos s t a t u l o s k o piją, o d i d ž i o j o o r a t o r i a u s d r a u g a i t e n k i n d a v o s i biustu, š l o v i n a n č i u žmogų, k u r i s ž o d ž i u n u k o v ė Pilypą M a k e d o n i e t į f. Diadumenianas Markas nianas. sūnus. e. m.
Opeli jus Antoninas Diadume 208—218 m. e. m. Makrino f Romos imperatorius 218 m.
Sukurstęs sąmokslą prieš Karakalą f ir tapęs imperatoriumi, Makrinas pas kelbė savo d e v y n e r i ų m e t ų sūnų ce zariu ir įsakė nukaldinti m o n e t ų su jo portretu. Kupeta trumpų, ant kaktos š i e k t i e k besi g a r b a n o j a n č i ų p l a u k ų dengia a p s k r i t ą b e r n i u k o galvą. I š profilio m a t y t i , j o g šis t u r b ū t šviesia p l a u k i s i r j u o d a a k i s v a i k a s b u v o gra žus. K a i J u l i j a M e z a f p a n ū d o i m p e r a t o r i u m i p a s k e l b t i E l a g a b a l ą f, Diad u m e n i a n o a r m i j a sukilo, t a č i a u , ta p ę s i m p e r a t o r i u m i , jis vis d ė l t o neįs t e n g ė a t s i l a i k y t i p r i e š Elagabalą. Didijus Julianas Markas Didijus Severas 193 m. e. m. Romos m. e. m.
Julianas. 133— imperatorius 193
Didijus Julianas, asmens sargybos p a s k e l b t a s ir s e n a t o p r i p a ž i n t a s im peratorius, valdė tik du mėnesius. Po P e r t i n a k o f n u ž u d y m o jis b a n d ė įsi tvirtinti varžydamasis su Klodijum 90
A l b i n u f Britanijoje, P e s c e n i j u m N i g ru — R y t u o s e ir S e p t i m i j u m S e v e r u f. D e r y b o m s s u p a s t a r u o j u iširus, Didijus Julianas buvo nužudytas. M o n e t i n i a i šio i m p e r a t o r i a u s p o r t r e tai stebėtinai panašūs į Septimijaus Severo atvaizdus. Tokios pat t r u m p o s g a r b a n o s , t o k i a pat, t i k k i e k i l g ė l e s n ė už Severo, barzda. Dinamė 63 m. p. m. e.— 7 m. e. m. Farnako duktė. Bosporo Ponto karalienė nuo 17 m. p. m. e. iki 7 m. e. m. 1898 N o v o r o s i j s k e t a r p įvairios p a s kirties bronzinių daiktų buvo rasta ne didelė bronzinė statulėlė, vaizduojanti m o t e r į s u ,,frygiška" k e p u r e . R a d i n y s siekia A u g u s t o f laikus. N e į p r a s t a s moters galvos apdangalas padabintas ž v a i g ž d ė m i s bei g ė l ė m i s i r a p r ė m i n t a s d i a d e m a : vadinasi, čia pavaizduota k a r a l i e n ė . P a l y g i n u s šį biustą su m o netų portretais, buvo išaiškintas jos v a r d a s — D i n a m ė . Si k a r a l i e n ė , M i t r i dato VI Eupatoro f a n ū k ė , ištekėjo už savo tėvo žudiko Asandro, o kai šis b u v o n u ž u d y t a s — už S k r i b a n i j o . P a s t a r a j a m s u l a u k u s t o k i o s p a č i o s lem ties, D i n a m ė , v y k d y d a m a A u g u s t o n o rą, s u s i t u o k ė su P o l e m o n u I. Kai šis buvo nužudytas, Augustas paskelbė D i n a m ę k a r a l i e n e . Šios a p v a l i ų rytie tiškų formų m o t e r s š u k u o s e n a n e į m a n tri, su s k y r i m u k a i p ir Livijos f, t i k u ž p a k a l y j e g a r b a n o s k r i n t a a n t pečių. D i n a m ė į ausis įsisegusi a u s k a r u s , n o r s Livija bei k i t o s R o m o s i m p e r a torių žmonos jų nenešiojo.
Dinamė.
Leningradas
Diodotas I Soteras Baktrijos karalius apie 260 m.
p.
m.
e.
Iš p r a d ž i ų D i o d o t a s b u v o A n t i o c h o II Teo f v i e t i n i n k a s Baktrijoje, t a č i a u v ė l i a u p a t s p a s i s a v i n o k a r a l i a u s titu lą ir ė m ė k a l d i n t i s m o n e t a s su s a v o 91
Diodotas J
atvaizdu. c h ą II f.
Jis
labai
panašus
į Antio-
Diodotas Tritonas Sirijos uzurpatorius m. p. m. e.
nuo
142
iki
139
A v a n t i ū r i s t a s D i o d o t a s T r i t o n a s , val d a n t D e m e t r i j u i I f, b u v o k a r v e d y s . V ė l i a u , i g n o r u o d a m a s D e m e t r i j ą II f, p a s k e l b ė d y e j ų m e t ų A n t i o c h ą VI f Sirijos k a r a l i u m i . D a r v ė l i a u D i o d o t a s Antiochą nužudė, ir karalienė paskel bė jį karaliumi, tačiau Roma jo nepri p a ž i n o . G a l o p , į v e i k t a s A n t i o c h o VII f, jis n u s i ž u d ė . M o n e t i n i a i D i o d o t o Tri t o n o p o r t r e t a i skiriasi n u o A n t i o c h o V I p o r t r e t ų tuo,' k a d p i r m o j o p l a u k a i smarkiau garbanoti ir susitaršę. Kariai p r a m i n ė jį „ P r a š m a t n i u o j u " , ir jis m i e lai t ą p r a v a r d ę p r i ė m ė . Diogenas 414—323 m. p. m. Iš Sinopės (Pontas).
e. Hiketo sūnus. Graikų filosofas.
Toks Diogenas, kokį m e s jį įsivaizduo jame, t. y. „statinėje", vaizduojamas kai kuriose gemose ir viduriniajame K e l n o m o z a i k o s p a v e i k s l e . Didžiulis m o l i n i s i n d a s — pitas, o ir t a s j a u sus k i l ę s , — t o k s b u v o šio visiškai n e r e i k laus žmogaus būstas. Diogenas ne tik r a g i n o grįžti į gamtą, g y v e n t i be ci vilizacijos ir p r a b a n g o s , jis ir p a t s ši t a i p g y v e n o . Praplikusį, su ilga barz da, Diogeną vaizduoja ir m a r m u r i n ė s t a t u l ė l ė iš A l b a n i o vilos. Salia p a k u m p u s i o s p u s n u o g ė s filosofo f i g ū r o s iškaltas šuo — kinikų simbolis. Suo a n t k o l o n o s ž e n k l i n o i r filosofo k a p ą K o r i n t e . Si d e t a l ė p a d ė j o i d e n t i f i k u o ti s t a t u l ė l ę j a u XVIII a. N e i š l i k u s i o s v y r o kojos ir šuo restauruoti vėliau. „ T r ū k s t a m o s " dalys, r a s t o s N i u j o r k e , dabar saugomos kaip autentiški Dio geno skulptūrėlės fragmentai. Pridur sime, k a d 1766 m . p a b a i g o j e A l b a n i o v i l o s s t a t u l ė l ė s u d u ž o (ar b u v o s u d a u 92
žyta?) ir iš n u o l a u ž ų bei p a p i l d o m ų dalių b u v o p a d a r y t a ne viena, o dvi statulėlės. Viena iš jų buvo p a r d u o t a ir galiausiai atsidūrė Niujorko Met r o p o l i t e n o m u z i e j u j e . Šit k o k i ų v e i k lių ž m o n i ų b ū t a kadaise! Vatikano m u z i e j ų f o n d u o s e y r a išlikusių d a r i r k i t o s a n t i k i n ė s D i o g e n o s t a t u l ė l ė s lie k a n ų : d e š i n ė D i o g e n o k o j a a n t plinto, k a i r ė k o j a ir s k u l p t ū r o s a t s p a r a — medžio kamienas, ant kurio šakos ka bo klajūno krepšys. Abu atributai — šiuo a t v e j u k r e p š y s , a n u o — šuo — y r a k o p i j u o t o j ų p r i e d a i . B r o n z i n i a m ori g i n a l u i — Diogeno statulai Sinopėje ( D i o g e n a s Laertietis, 6, 78) —• n e r e i k ė j o n e i t o k i ų t e c h n i n i ų a t s p a r ų , n e i kin i k ų filosofijos simbolių. T a č i a u š u o p a v a i z d u o t a s ir A l b a n i o vilos reljefe, ž i n o m a m e n u o 1726 m. ir v a i z d u o j a n č i a m e A l e k s a n d r o Didžiojo f susitiki93
Diogenas.
m ą s u D i o g e n u . Tiesa, A l e k s a n d r o pa veikslas y r a restauruotas pagal kelis išlikusius o r i g i n a l o f r a g m e n t u s , t a č i a u p o r t r e t u i i d e n t i f i k u o t i p a k a k o ir jų. T a i scena, a p r a š y t a D i o g e n o Laertiečio II m. e. a. (6, 20 ir t.), k u r i o j e susitinka tarsi du pasauliai: tuščiagar bis u ž k a r i a u t o j a s , t u r i n t i s didelių tik slų, ir filosofas, s a v o a n k š t a m e p a s a u lyje b e s i t e n k i n a n t i s b ū t i n i a u s i a i s da lykais. D i o g e n o p r a š y m a s , k a d Alek sandras pasitrauktų ir neužstotų jam saulės, s k a m b a į t i k i n a m a i , o p e r n e l y g pasitikinčio, arogantiško Aleksandro a t s a k y m a s , k a d jis n o r ė t ų b ū t i D i o g e nas, jeigu nebūtų Aleksandras, atro d o n e n a t ū r a l u s . Reljefas t i k r i a u s i a i y r a kopija paveikslo, sukurto tuoj po 323 m . p . m . e . T a i s m e t a i s m i r ė a b u tokie skirtingi to laikmečio atstovai.
Kelnas
Diokletianas Gajus Valerijus Aurelijus Diokletia nas. 239—313 m. e. m. Romos impera torius nuo 284 iki 305 m. e. m. Po t r u m p o s k o v o s n u g a l ė j ę s K a r i n ą f, iš D a l m a t i j o s k i l ę s D i o k l e t i a n a s užė mė sostą ir p a s i d a l i n o valdžią su Maksimianu H e r k u l i j u m f, s u t e i k ę s j a m l y g i a s teises. G a l e r i j u s f ir K o n s t a n c i j u s C h l o r a s f b u v o p a s k i r t i ce zariais, t. y. įpėdiniais. Š i t a i p Diok letianas sukūrė „tertrarchiją" — ketu rių v a l d o v ų sistemą, p a d ė j u s i ą įveikti 8 ,,karių i m p e r a t o r i ų " l a i k o t a r p i o sui r u t ę . Įdomu, k a d 305 m. e. m. Diok letianas su Maksimianu Herkulijum, k a i p ir b u v o ž a d ė j ę , p a l i k o sostą ir grįžo į p r i v a t ų g y v e n i m ą . D i o k l e t i a n o r e f o r m o s b u v o r a d i k a l i o s : profesi j o s t a p o p a v e l d i m o s , infliacijai sus tabdyti buvo nustatytos maksimalios prekių kainos, o drastiškos b a u s m ė s įtvirtino absoliutų dominus — v i e š p a ties, t u r i n č i o t e i s ę s p r ę s t i g y v y b ė s ir Diokletianas necija, šv.
ir Maksimianas. Marko bažnyčia
Ve
8
Taip vadinami romėnų valdovai, kariuome nės paskelbti imperatoriais (vert. past.). 94
mirties klausimą,— visavaldiškumą. N u o s e k l i a i v y k d o m a p o l i t i k a v e r t ė in d i v i d u a l y b ę t r a u k t i s į šalį ir užleisti vietą m a s ė m s . N e g a n a to, n e t i r val dovai p r a r a d o išskirtinumą ir tapo j ų a t s t o v a u j a m o s v a l d ž i o s simboliais. Tetrarchams buvo pastatyta dau gybė paminklų. Dažniausiai skulptū ros b u v o k a l a m o s iš p o r f y r o — t a i b u v o v a l d o v ų privilegija. J o s e atsispin di t e t r a r c h ų concordia dominum — vi siškas sutarimas, pabrėžiamas net ap d a r o p a n a š u m u b e i p o z a — jie vaiz duojami apsikabinę ir tarsi demonst r u o j a s a v o m i n č i ų bei p a ž i ū r ų į val džią v i e n o v ę . Y r a išlikę d u t o k i e pa minklai. Vieną jų sudaro dvi kolonos, n u o 1479 m. R o m o s šv. P e t r o bazili koje rėmusios Siksto IV koplyčios triumfo arką (dabar jos y r a V a t i k a n o bibliotekoje). Į kolonas įmontuoti dviejų imperatorių ir dviejų cezarių a t v a i z d a i (žr. Maksimianas). F i g ū r o m s trūksta meniškumo: kontūrai grubūs, v a l d o v ų a t v a i z d a i l a b a i p a n a š ū s , lė liški. Jų net nepavadintume portre tais. M e n i n i u požiūriu vertingesnė y r a antroji tetrarchų grupė. Nupjautas n u o p o r f y r o k o l o n ų figūras d o ž a s Dánd o l a s 1204 m. p e r v e ž ė iš K o n s t a n t i n o p o l i o į V e n e c i j ą ir p a p u o š ė j o m i s šv. M a r k o b a ž n y č i o s fasadą.. V ė l i a u Stambule rasta trūkstama kojos pėda buvo restauruota. Abiejuose išliku siuose tetrarchų paminkluose valdovų atskirti neįmanoma. Įdomūs karūną primenantys jų galvos apdangalai, ant kurių per vidurį kadaise būta brangių sagių. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o s e m a t o m e tik paprastą vainiką — paskutinį A u g u s t o f principato atbalsį! Dionisijas I Apie 432—367 m. p. m. e. sūnus. Sirakūzų tironas nuo 367 m. p. m. e.
Hemokrato 405 iki
K a i p visi t i r o n a i , D i o n i s i j a s I irgi s t a t y d i n o s i p a m i n k l u s . Kartą, k a i p r i s 95
tigę metalo sirakūziečiai ėmė lydyti savo valdovų p a m i n k l u s , tai, p a s a k D i o n o C h r i z o s t o m o (36, 21, 22), svei k o s liko t i k Dionisijo ir G e l o n o f statulos. Graikiškumo nešėjas k a r t a g i n i e č i a m s (šių v a d a s t a d a t a i p p a t b u v o v a r d u H a n i b a l a s ) , didis k a r v e dys, p a r e n g ę s kelią r o m ė n ų v a l d ž i a i r e t r u s k ų n u g a l ė t o j a s , — Dionisijas I ža dino ir vėlesnių kartų susidomėjimą. Peršasi išvada, j o g t u r ė t ų b ū t i j o a t v a i z d o kopijų. Y r a išlikusios t r y s n e v i e n o d o s k o k y b ė s atliejos, kopijuo j a n č i o s v i e n ą ir tą pačią statulą, k u r i greičiausiai vaizduoja Dionisiją. G e riausia iš jų saugoma Romoje, Kapi tolijaus m u z i e j u j e . Ši p o r t r e t i n ė gal va, vaizduojanti vyrą susivėlusią b a r z d a s u p u o š n i u šalmu, j a u y r a ga v u s i k e l e t ą v a r d ų : G. Botaris 1750 m. p a s k e l b ė ją e s a n t M a s i n i s o s f a t v a i z du, E. K. V i s k o n t i s 1824 m. — M i l t i a d o f, E r v i n a s Bylefeldas 1964 m . — L i s a n d r o . Kiti m a n ė , k a d p o r t r e t a s vaiz d u o j a d i e v ą A r ė j ą a r b a kokį h e r o j ų . Iš k ū r i n i o stiliaus ir š a l m o p u o š n u m o g a l i m a spręsti, j o g s k u l p t ū r a s u k u r t a G r a i k i j o j e V a. p. m. e. p a b a i g o j e . Žvaigždė, p u o š i a n t i šalmą p a č i o j e m a tomiausioje vietoje, vaizduoja Hés p e r a ( V e n e r ą ) — tai V a k a r ų , g r a i k i š k u m o simbolis, b ū d i n g a s Sicilijai ir p i e t i n e i Italijai. S i r a k ū z ų monetose tokia žvaigždė buvo kaldinama kaip miesto herbas. Ši detalė padėjo nus tatyti, k a d v a i z d u o j a m a s i s y r a S i r a k ū zų v a l d o v a s , k a r a l i a v ę s a p i e 400 m. p . m . e . , — v a d i n a s i , š i u o a t v e j u ga lima k a l b ė t i t i k a p i e Dionisiją I . Š Į spėjimą p a t v i r t i n a s a v i t a s p a p u o š a l a s a p a t i n ė j e š a l m o dalyje, k u r pavaiz d u o t i v i e n a s p r i e š kitą s t o v i n t y s jau tis ir liūtas, p a s i r e n g ę k a u t i s . J a u t i s y r a p i e t i n ė s Italijos graikų miestų simbolis, l i ū t a s — k a r a l i š k u m o ž e n k l a s . Jei skulptorius pavaizdavo autentišką k a r a l i a u s šalmą, tai jis t u r ė j o b ū t i už s a k y t a s a p i e 390 m. p. m. e., kai, įsivieš96
p a t a v ę s Sicilijoje, Dionisijas p a n ū d o išplėsti v a l d a s i r a p r ė p t i p i e t i n ė s I t a lijos m i e s t u s . N e t j e i g u š a l m o p a p u o š i m a s — m e n i n i n k o i š m o n ė , jis vis v i e n b y l o j a a p i e m i n ė t u s Dionisijo siekius. Tuo m e t u šiam karaliui buvo 40 m e tų. M a ž d a u g t o k i o a m ž i a u s jis vaiz duojamas ir portrete bei išlikusiuose aprašymuose. Palyginti ilgus plaukus jis nešiojo, matyt, spartiečių p a p r o čiu, o gal ir b i j o d a m a s žirklių. P a s a k Plutarcho („Paralelinės biografijos", Dionisijas, 9), Dionisijas, n u o l a t o s t i kėdamasis pasikėsinimo, buvo uždrau dęs kirpėjui naudoti aštrius instru mentus ir liepdavo apdeginti plaukus žarijomis. Pagrindo būti atsargiam iš tiesų b ū t a , n e s j i s t u r ė j o d a u g p r i e šų. Dionisijo žiaurumą Plutarchas ( „ M o r a l i j o s " , 7) m ė g i n o p a a i š k i n t i jo politine sėkme, j u k nukentėjusieji po apsiaustais kartais nešiodavosi kar d u s . Tai p u i k i a u s i a i p a t v i r t i n a F. Ši lerio baladė „Įkaitas". Domicija Domicija Longiną. Apie 54—135 m. e. m. Gnėjaus Domicijaus Koibulono duktė. Domiciano f žmona nuo 72 iki 96 m. e. m. D o m i c i j o s ir J u l i j o s , T i t o d u k t e r s f, atvaizdai panašūs: priekyje pūp so kupeta garbanų, ant pakaušio dalis plaukų supinta į kasą (kaip kitų J u lijų K l a u d i j ų g i m i n ė s m o t e r ų ) , d a l i s susukta sudėtingu mazgu. Vis d ė l t o Domicija ne tokia žavi k a i p jos var žovė Julija, siekusi Domiciano prielan k u m o . Domicianas v e d ė Domicija 72 m. e. m., o 81 m. e. m. p a s k e l b ė a u gusta. G r i e ž t u o s e p o r t r e t o b r u o ž u o s e atsispindi pasitikėjimas savimi ir šios „Romos J u n o n o s " — k a i p ją v a d i n a Stacijus („Silvos", 1, 1) — a t š i a u r u s būdas. Už santuokinės ištikimybės l a u ž y m ą ir r y š i u s su T i t u f b e i v i e n u š o k ė j u , v a r d u Paris, 84 m. e. m. U buvo ištremta, tačiau g r e i t a i grįžo 97 7. Žymūs antikos žmonės
Domicija. ziefus
Roma,
Nacionalinis
mu-
atgal ir dalyvavo sąmoksle prieš Dom i c i a n ą . N u o 96 m. e. m. ši m o t e r i s , kurią kadaise Domicianas grobte pa sigrobė iš pirmojo jos v y r o Lucijaus Elijo Lamijos n a m ų , liko n a š l a u t i . Domicianas Titas m. e. tilos 81 iki
Domicianas.
Roma, Konsulų rūmai
Flavijus Domicianas. 51—96 m. Vespasiano f ir Flavijos Domisūnus. Romos imperatorius nuo 96 m. e. m.
Domicianas, be abejonės, buvo gabus karvedys. Jo pergalės prieš chatus ir d a k u s praturtino imperiją naujomis p r o v i n c i j o m i s i r p a r e n g ė dirvą R o m o s į t a k a i s u s t i p r ė t i T r a j a n o f laikais. N e maža jo prisidėta tvarkant Romą po 80 m. e. m. g a i s r o . V a l d a n t D o m i cianui, b u v o greitai atstatyta Kapito lijaus J u p i t e r i o š v e n t y k l a , a n t P a l a t i n o k a l v o s iškilo d i d e l i r ū m a i , foru m e — Tito a r k a i r V e s p a s i a n o š v e n t y k l a , M a r s o l a u k e — Izidės ir S e r a p i o š v e n t y k l a ; j o s t a d i o n a s d a r i r šian d i e n y r a į d o m u s N a v o n o s a i k š t ė s ak centas. N e i g i a m a s šio i m p e r a t o r i a u s v e i k l o s vertinimo aspektas grindžiamas tuor k a d , m a ž i n d a m a s s e n a t o galią, jis įgy v e n d i n o n a u j ą v a l d y m o formą, d a v u sią j a m n e r i b o t ą valdžią. D o m i c i a n a s s i e k ė t a p t i Dominus et Deus (viešpa č i u ir d i e v u ) ir s u l a u ž ė p a g r i n d i n į p r i n c i p a t o dėsnį, p r i v a l o m ą n u o A u g u s t o f laikų: jis s u t e i k ė v a l d y m u i graikišką pobūdį su rytietišku atspal viu, k a i v a l d o v a s garbinamas kaip dievas. Su opozicija b u v o aršiai k o v o j a m a , filosofai iš Italijos t r e m i a m i , krikščionys persekiojami, imperato riaus priešai baudžiami mirties baus m e . Domicianas b u v o labai įtarus, j a m v i s u r v a i d e n o s i p r i e š a i : j o įsa kymu, vienas berniukas buvo nubaus t a s m i r t i e s b a u s m e v i e n u ž tai, k a d b u v o p a n a š u s į Parį, šokėją, su k u r i u o b u v o susidėjusi j o ž m o n a D o m i cija f. P a s t a r u o j u m e t u j a u č i a m a t e n 98
d e n c i j a p o z i t y v i a u v e r t i n t i Domicianą, t a č i a u r e i k ė t ų n e u ž m i r š t i ir jo at vaizdų. J u o s e itin aiškiai atsiskleidžia j o irzlus, į t a r u s i r n u o ž m u s c h a r a k t e ris. Sį, m a t y t , j a u ir p s i c h i š k a i sergan t į ž m o g ų g a l ė t u m e lyginti n e b e n t t i k su K a l i g u l a f ir N e r o n u f. K a i p ir pas tarojo portrete, jo plaukai smulkio mis sruogomis krinta ant kaktos. I š t o g a l i m a spręsti, k a s b u v o j a m pa v y z d y s . J o „ k a k t a švietė išdidumu, a k y s — ū m i u p y k č i u " , — taikliai a p i b ū d i n o D o m i c i a n ą Plinijus Jaunesnysis ( „ P a n e g i r i k a T r a j a n u i " , 48). Po smur tinės imperatoriaus mirties jo portre tai tapo „atminimo pasmerkimo" au ka, t a r p jų — k o l o s i n ė s t a t u l a (raite lis a n t žirgo), s t o v ė j u s i f o r u m e ir a p d a i n u o t a S t a c i j a u s („Silvos", 1, 1). Tačiau esama duomenų, kad dar VI m. e. a. P r o k o p a s m a t ė R o m o j e Dom i c i a n o statulą. Drūzas V y r e s n y s i s 38—9 m. p. m. e. jaus Nerono ir Livijos nų karvedys.
Tiberijaus Klaudi f sūnus. Romė
D r ū z a s , k u r i s gimė p r a ė j u s t r i m s m ė n e s i a m s po A u g u s t o f ir Livijos ves tuvių, y r a v i e n a i š n e d a u g e l i o sim patiškų to m e t o asmenybių. Kaip kar v e d y s jis s ė k m i n g a i k o v o j o s u c h a tais ir s u g a m b r a i s , n u ž y g i a v ę s su s a v o l e g i o n a i s iki p a t Elbės. Kai grįž d a m a s a t g a l jis k r i t o n u o a r k l i o i r už simušė, visi j o g e d ė j o . Nežinomas p o e t a s p a r a š ė 237 d i s t i c h u s (dvieilius) „ P a g u o d a Livijai", s u u ž u o j a u t a a p dainuodamas laidotuves Romoje, mo tinos Livijos s i e l v a r t ą ir šlovingą D r ū z o g y v e n i m ą . Visų labai gerbia m a s , v e r t i n a m a s A u g u s t o , b e g a l o iš t i k i m a s s a v o b r o l i u i Tiberijui f, jis buvo, be abejo, įamžintas daugybe statulų. K a d a n g i D r ū z o b ū t a labai pa n a š a u s į s a v o brolį Tiberijų, jų por t r e t u s n e l e n g v a atskirti. Graži b r o n zinė galva, r a s t a Tiberyje, R o m o j e , 99
neabejotinai yra Drūzo portretas. Cia jis p a n a š u s ne t i k į brolį, b e t ir į sa vo sūnų G e r m a n i k ą f, p a v e l d ė j u s į taurų tėvo charakterį. Šeimyniniuose Klaudijaus f paminkluose tėvo Drūzo statula užima garbingą vietą. M a ž i emalio medalionai — turbūt k a r o žy gio į G e r m a n i ją g a r b ė s ž e n k l a i — v a i z d u o j a Drūzą s ū n ų G e r m a n i k o i r K l a u d i j a u s b e i d u k t e r s Livilos d r a u g i j o j e . Drūzas Jaunesnysis Drūzas Julijus Cezaris. Apie 13 m. p. m. e.— 23 m. e. m. Tiberijaus f ir Agripinos Vyresniosios f sūnus. Ro mėnų karvedys. A u g u s t a s f, a t r o d o , ne itin v e r t i n o D r ū zą J a u n e s n į j į , n e s b ū s i m u s a v o įsū n y t o Tiberijaus įpėdiniu b u v o numa t ę s ne jį, o G e r m a n i k ą f. T a č i a u Drū zas sakė gedulo kalbas laidojant ir Augustą, ir G e r m a n i k ą . P a s i ž y m ė j ę s kaip Tiberijaus karvedys Panonijos s u k i l i m o m e t u (14 m. e. m.) ir k a i p v i e t i n i n k a s Uyrike, v ė l i a u jis t a p o Sej a n o intrigų auka. Pastarasis sukurstė jo ž m o n ą U vilą (Drūzo V y r e s n i o j o f dukterį) sulaužyti ištikimybę, o paskui p r i v e r t ė j ą n u n u o d y t i vyrą. P a l y g i n t i su tėvo portretais, Drūzo Jaunesniojo veidas apvalesnis, lygesnis. A n t kak tos krinta pjautuvo formos romėniš k o s s r u o g o s , k u r i o m i s jo, m a t y t , n o rėta pabrėžti atitinkamą savo nusista tymą.
Elagabalas Markas Aurelijus Antoninas Varijus Avitas Basianas. 205—222 m. e. m. Seksto Varijaus Marcelo ir Julijos Soaimidės \ sūnus. Romos imperatorius nuo 218 iki 222 m. e. m. B u v ę s B a a l o (Emesoje) v y r i a u s i a s i s žy nys savo motinos ir senelės intrigų d ė k a (jis t v i r t i n o e s ą s K a r a k a l o s f s ū n u s ) , E l a g a b a l a s u ž ė m ė R o m o s sos tą. T r y l i k a m e t i s i m p e r a t o r i u s v i l k ė j a tokiais pačiais p u r p u r u ir auksu aus tais drabužiais ir nešiojo tokius pat d i r b t i n i ų gėlių, a u k s o b e i b r a n g a k m e nių vainikus, kaip k a d b ū d a m a s žyniu. J i s įsakė pergabenti šventąjį B a a l o a k m e n į iš E m e s o s į R o m ą ir t e n jį garbinti k a i p aukščiausiąją dievybę. Elagabalas p a d a r ė baisiausių nusikalti mų, p r i e š k u r i u o s n u b l a n k s t a n e t g i N e r o n o f ir D o m i c i a n o f p i k t a d a r y s t ė s . S e p t y n i o l i k o s m e t ų jis b u v o n u žudytas kartu su motina, nes kėsino si į S e v e r o A l e k s a n d r o f g y v y b ę . 1894 m . J . B e r n o u l i s n u s t a t ė , j o g m a r m u r i n ė galva iš Albanio kolekcijos, esanti Kapitolijaus muziejuje, y r a E l a g a b a l o p o r t r e t a s . N u p o l i r u o t a s bliz gantis veido marmuras efektingai kontrastuoja su šiurkštesne plaukų f a k t ū r a . Sis š e d e v r a s — v i e n a s iš įs pūdingiausių portretų. Jis padeda įžvelgti šio j a u n u o l i o sielą. Jį, k a i p ir Neroną, garbėtroška motina privertė užsimesti didžiulę atsakomybės už i m p e r i j ą naštą. K a d a n g i t o k i a m u ž d a 101
Elagabalas. ziejus
Roma,
Kapitolijaus mu
viniui jaunuolis dar n e b u v o subren dęs, neribota valdžia jį pražudė. Elpinikė Apie 500 — po 457 m. tiado f duktė.
p.
m.
e.
Mil-
Elpinikė buvo nuolatinių paskalų ob j e k t a s ne tik k a i p savo įbrolio Kimo no sugyventinė, bet ir apskritai k a i p lengvo elgesio moteris. Sklido šnekos, k a d j i g y v e n a n t i s u d a i l i n i n k u Polign o t u i r „ k a d šis. P u o š n i o j o j e s t o j o j e piešdamas trojietes, Laodikei sutei k ę s E l p i n i k ė s b r u o ž ų " (Plutarchas. P a ralelinės biografijos, Kimonas, 4). Ž m o n ė s , ž i ū r ė d a m i į šį „ į s l a p t i n t ą " portretą, šnabždėjosi tarpusavyje. Pa našus vaizdavimo būdas vėliau b u v o pritaikytas Fidijo f ant A t ė n ė s Partenos skydo (žr. Periklis, Anakreontas, Ksantipas); t a i p p a t f r e s k o s e ir n e t g i v a z ų t a p y b o j e . Štai š i t a i p n e ž i n o m a s vazų tapytojas, pasisavinęs di džiojo Polignoto vardą, v i e n a m e savo p i e š i n y j e v i r š g r a ž i o s fleitistės figū ros užrašė Elpinikės vardą. Fleitistė čia pavaizduota grojanti šokėjai, ku rią iš a p s i r e n g i m o ir galvos papuošalų galime spręsti esant spartietę. Tuo da r o m a u ž u o m i n a į įtartinus Elpinikės ry šius su Sparta, dėl kurių t u o m e t u b u v o k a l t i n a m a s j o s įbrolis K i m o n a s . N o r s vazos piešinyje pavaizduotos m o t e r s portretas, be abejo, n ė r a autentiškas, Elpinikės, matyt, būta labai p a t r a u k lios. T u r ė d a m a n e k o k į v a r d ą , j i v i s d ė l t o i š t e k ė j o už t u r t u o l i o K a l i j o ir pagaliau galėjo a p m o k ė t i skolas, tem džiusias šviesų jos t ė v o Miltiado at minimą. Be to, ji t u r ė j o didelės įtakos Perikliui ir n e t sugebėjo išsirūpinti, k a d b ū t ų i š t e i s i n t a s K i m o n a s (463 m . p . m . e.) i r k a d j a m b ū t ų l e i s t a grįž ti iš t r e m t i e s (457 m. p. m. e.). Emilianas Emilianas.
Roma,
Konsulų rūmai
Gajus lianas.
Julijus 207 (ar
Markas Emilijus 214) —253 m. e.
Emi m. Iš 102
Mauretanijos. m. e. m.
Romos
imperatorius
253
M a r m u r o statula Konservatorių rūmuo se Romoje vaizduoja imperatorių n u o gą, h e r o j i š k a k a r o d i e v o M a r s o p o za. P a v y z d ž i u m e n i n i n k a s ė m ė V a. p. m. e. sukurtą klasikinę graikų A r ė j o statulą, s a v a j a i p r i d ė d a m a s d r a piruotę. Brutalūs imperatoriaus veido bruožai nesiderina su klasikine povy za. A n k s č i a u b u v o m a n o m a , k a d š i statula vaizduoja imperatorių TraJa ną Decijų f. P a s t a r u o j u m e t u a t s i r a d o versija, j o g čia e s ą s T r e b o n i a n o f a t vaizdas. Kadangi to laikmečio m o n e tinių p o r t r e t ų k o k y b ė g a n a p r a s t a , n e turime su kuo statulos palyginti. Vis dėlto įtikimiausia, k a d ši n u o ž m a u s veido stovyla M a r s o pavidalu vaiz d u o j a Emiliana, kurį po jo pergalės prieš gotus kariai paskelbė imperato r i u m i . N e s p ė j ę s p a s i e k t i R o m o s , Emi lianas buvo nužudytas. Emilijus P a u l a s Lucijus Emilijus 160 m. p. m.
Paulas. Apie 230— e. Romėnų karvedys.
168 m . p . m . e . n u g a l ė j ę s p r i e P i d n o s P e r s ė j ą M a k e d o n i e t į f, Emilijus P a u l a s p a s i s a v i n o š i a m skirtą p a m i n k l ą Delfuose — a p i e t a i i š k i l m i n g a i skel b i a u ž r a š a s — ir l i e p ė p r i t a i k y t i j a m . A n t p u o š n a u s frizo p a v a i z d u o t o s e k a u t y n ė s e m a t y t i raitelis, v e d a n t i s r o m ė nų pulkus į pergalę. Remiantis šiuo m a ž u Emilijaus Paulo atvaizdu, įro dyta, jog m a r m u r i n ė h e r m a Konser v a t o r i ų r ū m u o s e R o m o j e y r a didžio jo k a r v e d ž i o a t v a i z d a s . T a i — k o p i j a statulos, sukurtos Emilijaus garbei 168 m . p . m . e., j a m š v e n č i a n t t r i u m f ą p o p e r g a l ė s p r i e š Persėją. S t a t u l a vaizdavusi tada jau 61 metų am ž i a u s Emilijų P a u l ą š l o v ė s v i r š ū n ė j e . J i s k ą t i k b u v o n e t e k ę s d v i e j ų sū nų ir dažnai sakydavo, kad žmogaus sėkmė esanti nepastovi. Iš nesuskai čiuojamų turtų, parsigabentų iš M a 103
kedonijos, nepaperkamas doruolis s a u nepasiliko nieko. Didžiojo karve džio v e i d e atsispindi R o m o s dorovi nių idealų suformuotas charakteris. Beje, Emilijus pasirodė sugebąs su prasti ir graikų kultūrą. Enijus Kvintas Enijus. 239—169 Romėnų poetas.
m.
p.
m.
e.
Rūdijoje (Apulija) g i m ę s mesapietis v i s ų pirma turėjo išmokti graikų ir l o t y n ų kalbas. M a r k a s Porcijus Kato nas f 204 m. p. m. e. p a s i ė m ė Enijų į Romą ir 184 m. pagerbė jį suteik damas R o m o s piliečio teises. Čia Eni jus pelnė didžio nacionalinio r o m ė n ų p o e t o vardą: „ M e t r a š č i u o s e " (18 kny gų) jis hegzametru a p d a i n a v o romė nų istoriją n u o Enėjo a t v y k i m o į Ita liją; be to, rašė dramas — žinomi 24 jų pavadinimai. Romoje s a u g o m a herma (galva n e i š likusi) su užrašu „Q. E N N I U S " . Sis faktas perša mintį, kad verta pasi dairyti p o e t o portretų. V i e n a s skulp tūrinis portretas (yra k e l e t a s jo k o -
pijų), k u r i o stilius b ū d i n g a s II a. p. m. e., g a l ė t ų v a i z d u o t i Enijų d ė l d v i e jų priežasčių: vaizduojamasis atrodo p a n a š u s ne į graiką, o į italiką, be t o , jis s u p o r u o t a s su H e z i o d u f, k a i p pa s t a r o j o „ a t i t i k m u o " r o m ė n ų poezijoje. Heziodas buvo laikomas pirmuoju tikru graikų poetu beotiečiu, kuris pritaikė H o m e r o f herojinių epų heg zametrą p a p r a s t e s n ė m s ir realistiškes n ė m s t e m o m s . Enijus t a i p p a t s a v o is t o r i n i u e p u g r i n d ė kelią į p a s a u l i n ę l i t e r a t ū r ą . Š i a i p a r t a i p , šis p o r t r e t a s toks p a n a š u s į T r y r o mozaikos atvaiz dą, k a d t o v i s i š k a i p a k a n k a j a m i d e n tifikuoti. P i l n a s r a u k š l ė t a s v e i d a s , d v i gubas pagurklis ir raukšlės ant kaklo a t i t i n k a — k a d ir l a b a i t r u m p ą — išli kusį a p r a š y m ą . R a š y d a m a s eiles, Eni jus ieškodavęs įkvėpimo vyne, visą laiką b u v o k a n k i n a m a s p o d a g r o s , n u o jos ir mirė. Epikūras 342^-270 m. p. m. e. Neoklio ir Cherestratės sūnus. Iš Samo salos. Graikų filosofas. Epikūriečių mokymo (malonumas — t a i s k a u s m ų n e b u v i m a s , o d v a s i o s ra m y b ė — d i d ž i a u s i a s gėris) p r a d i n i n k a s turėjo šalininkų tarp savo amžininkų ir ypač t a r p romėnų, kurie jo atvaizdą laikydavo miegamajame, nešiodavosi su s a v i m i (Pliniįus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 35, 5) a r b a i š s i g r a v i r u o d a v o a n t žiedų b e i t a u r i ų (Ciceronas. A p i e g ė r i o ir b l o g i o r i b a s , 5, 1). K a i p p a t virtinimas, Pompėjoje ir H e r k u l a n u m e b u v o rasti trys nedideli biustai, ku rių v i e n a s — su u ž r a š u a n t c o k o l i o „Epikūras". Taigi Epikūro ikonogra fija t u r i t v i r t u s p a m a t u s . B e t o , Ka pitolijaus muziejuje Romoje saugoma porinė h e r m a taip pat su užrašu. Re m i a n t i s šiais p o r t r e t a i s , i d e n t i f i k u o t a l a b a i d a u g įvairios k o k y b ė s p a k a r t o tinių atliejų: jos visos n u k o p i j u o t o s i š t o p a t i e s o r i g i n a l o . A n t i k i n ė s lite105
Enijus.
Kopenhaga
r a t ū r o s d u o m e n i m i s , ž i n o m a t i k vie n a b r o n z i n ė E p i k ū r o s t a t u l a j o gim tinėje Samo saloje (Diogenas Laertietis, 10, 9). Be a b e j o , b u v o s t a t u l ų ir A t ė n u o s e , k u r n u o 306 m . p . m . e . E p i k ū r o m o k y k l a t r a u k ė žinių ištroš kusius žmones. Galimas dalykas, kad t o k i ą statulą d a r p a v y k s r a s t i . A n t a i P r e i s l e r i s 1732 m . n u p i e š ė R o m o s L u dovizio viloje buvusią sėdinčio žmo g a u s s t a t u l ą ir p a v a d i n o ją Epicurus Philosophus. Si s t a t u l a su p a k e i s t a , ne j a i p r i k l a u s a n č i a galva, š i a n d i e n s t o v i amerikiečių pasiuntinybės Romoje so de, tiktai be jokio užrašo. Kodėl Preisleriui atėjo į galvą pavadinti statulą E p i k ū r u ? P r e i s l e r i o versiją p a t v i r t i n a du argumentai. Pirma, p e r kairį petį permestas vaizduojamojo apsiaustas labai panašus į jau minėtos p o r i n ė s h e r m o s a p s i a u s t ą . A n t r a , v i e n a šios s t a t u l o s a t l i e j a r a s t a s t o v i n t i šalia p a n a š i o s H e r m a r c h o f s t a t u l o s ; t a i g i ga l i m a d a r y t i išvadą, k a d m i n ė t o j i s t a t u l a v a i z d u o j a filosofą E p i k ū r ą . J i s buvęs tuščiagarbis, patenkintas savimi, tačiau, kaip tvirtina antikiniai auto riai, m a l o n u s ir taikingas; žinoma, k a d E p i k ū r a s ilgai sirgęs. T a i a t s i s pindi ir jo portrete. Eschilas 525—456 m. p. m. e. Euioriono sūnus. Iš Eleusino. Graikų tragedijų rašyto jas.
Esc hilas. ziejus
Roma,
Kapitolijaus
mu
A p i e Eschilo išvaizdą ž i n o m e t i k t i e k , k a d jo galva buvusi visiškai plika. Pasak legendos, jo plikė apgavo netgi akyląjį erelį, s k r i d u s į i e š k o t i u o l o s , a n t kurios galėtų sutriuškinti vėžlio k i a u t ą . P a m a t ę s p o e t o galvą, e r e l i s p a l e i d o vėžlį iš s n a p o , ir E s c h i l a s žu v o . T u r i n t g a l v o j e šią g r a i k ų t r a g i k o y p a t y b ę , Eschilo p o r t r e t u l a i k y t i n a t i k v i e n a m a r m u r i n ė galva, e s a n t i R o m o s K a p i t o l i j a u s m u z i e j u j e . Sią i š v a d ą j a u 1843 m . p a d a r ė D ž i u z e p ė M e l c h i o r i s . T a č i a u s u t o k i a n u o m o n e d a u g k a s ne106
s u t i k o , n e s b u v o tikima, k a d y r a k i t a s Eschilo a t v a i z d a s . Tai I V a . p . m . e. sukurtas skulptūrinis portretas, vaiz duojantis šiek tiek apibendrintų bruo žų barzdotą vyrą su kupeta plaukų. K u r k a s l a b i a u įtikima, j o g šis p o r tretas skirtas poetui A r c h i l o c h u i f. Minėtoji galva Romoje yra origi nalo, sukurto 460—450 m. p. m. e., k o p i j a . P o r t r e t a s a t i t i n k a t u r i mas žinias a p i e Eschilą, o meninis sukūrimo stilius — p o e t o gyvenamo meto r e i k a l a v i m a s . Beje, tokį Es chilą m e s įsivaizduotume perskaitę j o t r a g e d i j a s (iš d a u g i a u k a i p 8 0 l i k o 7) ir s u s i p a ž i n ę su a m ž i n i n k ų a p r a š y m a i s . V i e n a s i š didžiausių a n o m e t o n o v a t o r i ų , Eschilas s a v o t r a g e d i j o s e k e l i a mintį, j o g ž m o n ė s d i e v ų n u r o d y mu u ž s i k r a u n a k a l t ė s naštą, t o d ė l re liginių p r i e s a k ų l a i k y m a s i s n e v i s a d a geras dalykas. Jo kūriniuose išryškė ja pažiūros, nesiderinančios su nusis tovėjusia tradicija. Portretas vaizduoja d r a m a t u r g ą rimtą, b e v e i k rūstų. K a i p m ū š i ų p r i e M a r a t o n o (490 m. p. m. e.) dalyvį, Eschilą m a t o m e A t ė n ų P u o š n i o s i o s s a l ė s freskoje. T u r i m e d u o m e nų, k a d Eschilo s t a t u l a s t o v ė j u s i i r A t ė n ų D i o n i s o t e a t r e . Išlikęs p o r t r e t a s t ė r a kopija, o p a t s a n t i k i n i s o r i ginalas sukurtas tragikui gyvam esant sceninei jo sėkmei pažymėti. Grei č i a u s i a i išlikusi t i k ši v i e n i n t e l ė k o p i ja: m a t romėnai paprastai vaizduoda vo Sofoklį f ir E u r i p į d ą f, t r a g e d i j o s k l a s i k ų porą, o Eschilo, k a i b ū d a v o galima pasirinkti, veikiau atsisakvdavo. Ilgainiui b u v o užmiršta iškilminga jo tragedijų kalba ir revoliurin os švietėjiškos mintys, atgimusios tik X V I I I a. b e i p a d a r i u s i o s Eschilą „ A u d r o s i r v e r ž i m o s i " š a l i n i n k ų stabu. Eschinas 389—314 m. nus. Atėnų 107
p. m. e. oratorius.
At
rome
to
sū Eschinas.
Neapolis
1780 m . p r i e T i v o l i o b u v o r a s t a h e r ma su portretu ir užrašu „Eschinas", dabar saugoma Vatikane. Antrąją, a p t i k t ą Bitolijoje ( M a k e d o n i j a ) , V . M . Likas padovanojo Britų m u z i e j u i . Remiantis tokiu tvirtu pagrindu, iden tifikuota d a u g y b ė s k u l p t ū r i n i ų p o r t retų ir m a r m u r i n ė statula. Pastaroji rasta Herkulanumo teatre, o d a b a r saugoma Neapolio nacionaliniame m u z i e j u j e . O r a t o r i u s v a i z d u o j a m a s vil kintis chitonu ir apsiaustu, visa jo povyza dvelkia pasitikėjimu, padėju siu j a m i š p o p u l i a r ė t i . Iš p r a d ž i ų Eschinas buvo valstybės raštininkas,.paskui a k t o r i u s , b e t i š g a r s ė j o k a i p p u i k u s ad vokatas. Būdamas Pilypo M a k e d o n i e č i o f p a r t i j o s š a l i n i n k a s , jis n e g a i l e s tingai kritikuodavo savo varžovą Dem o s t e n ą f. P a s t a r o j o p o r t r e t i n ė s t a t u la, palyginti su teatrališkos pozos E s c h i n o s k u l p t ū r a , a t r o d o labai k u k l i . Bet likimas n u s i g r ę ž ė i r n u o E s c h i n o : 330 m . p . m . e . jis t u r ė j o p a l i k t i A t ė n u s . N u v y k ę s į R o d o salą, m o k y t o j a v o , o m i r ė S a m o saloje. 322—307 m. p. m. e. laikotarpiu, Graikijos valdan čiuosiuose sluoksniuose vyravo prom a k e d o n i š k a partija, i r m a k e d o n i e t i š k u m o gynėjui turėjo būti pastatyta statula. Tačiau tikrų d u o m e n ų n e t u r i m e . Tiktai D z e u k s i p o t e r m o s e K o n s tantinopolyje, pagal Christodoro ap rašymą, s t o v ė j u s i b r o n z i n ė Eschilo statula. Etruscila žr. Herenija Etruscila Eukratidas I Baktrijos karalius maždaug iki maždaug 150 m. p. m. e.
nuo
175
N o r s ir nekilmingas, Eukratidas jau 175 m. p. m. e. t a p o B a k t r i j o s k a r a l i u m i ir išvijo į Indiją d i n a s t i j o s pradininko Eutidemo I f sūnų Dem e t r i j ą I f. J i s k o v o j o su D e m e t r i j u mi. sogdianais, arachotais, drangais. a r i d ė j a i s ir i n d a i s . A p i e 150 m. p. m. e. Eukratidą nužudė jo paties sūnus. 108
Monetų portretuose karalius vaizduo j a m a s pasipuošęs šalmu su jaučio au simis ir r a g a i s , k a i k u r i u o s e — s t o v i n tis n u g a r a i r p a s i r e n g ę s k a u t i s . E u k r a t i d a s II Eukratido I \ sūnus. lius po 150 m. p. m. e.
Baktiijos
kara
Monetų portretai vaizduoja Eukratid ą II, a p i e k u r į b e v e i k n i e k o n ė r a ži noma, trumpais, garbanotais plaukais ir su karališku raiščiu a n t galvos. Eukratidas
II
E u m e n a s II 221—159 m. p. m. e. Atalo I \ ir Apolonidės sūnus. Pergamo karalius nuo 197 iki 159 m. p. m. e. Kadangi Eumenas II ant savo monetų paprastai kaldindavo Filetero I f port retą, i e š k o d a m i j o a t v a i z d ų , g a l i m e r e m t i s v i e n i n t e l e p r a s t a i išsilaikiusia sidabrine moneta, matyt, vaizduojan č i a jį patį. Si m o n e t a p a d ė j o identifi kuoti Vatikane saugomą skulptūrinį portretą. Iš kamėja papuošto galvos raiščio anksčiau b u v o sprendžiama, k a d jis v a i z d u o j a žynį. T a č i a u r a i š t i s papuoštas d a r ir lauro lapais; panašų derinį m a t o m e ir Filetero monetiniuo se portretuose, tačiau ši detalė veikiau l a i k y t i n a specifiniu P e r g a m o v a l d ž i o s ž e n k l u . T a s faktas, k a d k a m ė j o j e vaiz d u o j a m a s S c i p i o n a s f, k u r i a m v a l d a n t P e r g a m a s s u k l e s t ė j o , į r o d o identifika vimo teisingumą. P e r g a m o karalius E u m e n a s I I p a d a b i n o šia k a m ė j a s a v o d i a d e m ą i š d ė k i n g u m o Scipioniii u ž p a g a l b ą 190 m . p . m . e . k a u t y n ė s e p r i e M a g n e z i j o s , n e t o l i Sipilo, d r a u ge n o r ė d a m a s pabrėžti savo ištikimybę sąjungininkams romėnams. Po diade ma vaizduojami vynuogių lapai rodo E u m e n o II ryšį su Dionisu, t u r b ū t Dio nisu Kategemonu, Atalidų giminės die vu b e i p r o t ė v i u , o g a l ir a p s k r i t a i su d i e v u D i o n i s u — k u l t ū r o s ir m e n o glo bėju. Eumenui valdant, buvo pastaty109
Eumenas II.
Vatikanas
tas didysis P e r g a m o altorius, A t ė n ė s šventykla ir biblioteka. Jo puoselė jamas Pergamas tapo kultūros centru. Minėtas portretas, matyt, buvo sukur t a s t u o j p o 190 m . p . m . e . P o l i b i j a s („Istorija", 32, 22) a p i b ū d i n a E u m e n ą k a i p m a l o n ų , išmintingą, t a k t i š k ą ž m o gų, k u r i o „ s t i p r i d v a s i a į v e i k u s i vi sas negales". Glebus ir ligotas E u m e nas būdavo nešiojamas palankinu. Euripidas Apie 480—406 m. p. m. e. Mnesarcho ir Kleito sūnus. Iš Salamino salos. Graikų tragikas. Didysis poetas, pirmasis perkėlęs į s c e n ą ž m o g i š k u s konfliktus, i š t r ė m ę s iš proto valdų dievus k a i p demoniš- * kas būtybes ir suabejojęs pasaulio tvarkos tikslingumu, buvo populiario jo Sofoklio f šešėlyje. N e p a t e n k i n t a s šlovės troškimas (dramaturgų konkur s e jis n u g a l ė j o t i k k e t u r i s k a r t u s ) p a v e r t ė jį niurzgliu pesimistu. Euripidas p a l i k o A t ė n u s i r i š v y k o į Pelą p a s Makedonijos karalių Archelają. A p i e g r a i k ų t r a g i k o išvaizdą g a l i m e s p r ę s t i i š k e l e t o išlikusių kopijų, p a d a r y t ų p a g a l p o r t r e t ą , s u k u r t ą d a r j a m gy v a m esant. Identifikuoti padėjo k e lios E u r i p i d o t r a g e d i j o s „ A l e k s a n d r a s " e i l u t ė s , u ž r a š y t o s a n t Kietyje r a s t o s hermos. Čia portretuojamasis tikro v i š k a s ir nė k i e k n e p a g r a ž i n t a s — t o k s . k o k į j į m a t ė a m ž i n i n k a i . Tiesa, a n t i kinėje literatūroje neužsimenama apie E u r i p i d o p a g e r b i m ą V a. p. m. e. ir a p r a š o m a tik pomirtinė jo statula. Pas taroji stovėjusi A t ė n ų Dioniso t e a t r e (čia k a d a i s e b u v o v a i d i n a m o s E u r i p i do tragedijos), beje, k a r t u su Eschilo f i r Sofoklio s t a t u l o m i s . A t r o d o , k a d j o s kopijų neišliko. Užtat puikiai žino m a s perdarytas senojo Euripido at vaizdo variantas, sukurtas, k a i p spė jama, IV a. p. m. e. pabaigoje. Tuo metu jau nebebuvo ginčijamasi dėl Euripido reikšmės. Jis b u v o klasikas; 110
tad atitinkamai pagražinta ir jo išorė. Herma Neapolyje su užrašytu poeto v a r d u y r a antrasis vėlyvosios klasi kos Euripido portretas. Poeto veide j a u n e b e m a t y t i n e p a s i t e n k i n i m o i r vi sai n e b e l i k ę n e k i l m i n g u m o ž y m i ų (Euripidas buvo kilęs iš nearistokratiškos šeimos). Ilgi, a u s i s d e n g i a n t y s p l a u kai, s u t e i k i a g a l v a i kilnią formą; v e i do išraiška rami ir giedra. Spėjama, j o g šis p o r t r e t a s b u v o s u k u r t a s M a k e d o n i j o j e , k o g e r o , v a l d a n t Alek s a n d r u i D i d ž i a j a m f, k u r i s v i s a k u o stengdavosi pabrėžti savo kultūrinius ryšius su Atėnais. Euripidas mirė ir p a l a i d o t a s M a k e d o n i j o j e (Peloje). Si nauja Euripido paveikslo traktuotė sulaukė didelio Romos p r i t a r i m o , — tai liudija d a u g y b ė k o p i j ų . T a č i a u t a r p j ų n ė r a n ė v i e n o s v i s o ū g i o sta t u l o s . T i k t a i S t a m b u l o reljefe m a t y t i v i s a p o e t o figūra, k u r i , m a t y t , ir su k u r t a k o p i j u o j a n t statulą. K ė d ė s s u odinėmis pagalvėlėmis, kaip pavaizduo t o j i reljefe, b ū d i n g o s k a i p tik a n a m l a i k m e č i u i . Kitokia, p a p r a s t e s n ė , Luv re saugoma m a r m u r i n ė poeto statu l ė l ė : j i b e galvos, t a č i a u k i t o j e p u s ė j e iškalti tragedijų pavadinimai patvir tina, jog tai Euripido atvaizdas. T a i g i m e s t u r i m e t e n k i n t i s d v i e m Eu ripido skulptūriniais portretais: vienas jų v a i z d u o j a p o e t ą jo laikais, o ki t a s — s e n i a i mirusį klasiką. Eutidemas I Iš Magnezijos. Baktrijos 222 iki 187 m. p. m. e.
karalius
nuo
Įspūdingas Baktrijos imperijos įkūrėjo Eutidemo I paveikslas išliko tik p e r l a i m i n g ą a t s i t i k t i n u m ą . J a n a s Siksas, 1888 m. T o r l o n i j o s k o l e k c i j o j e (Roma) p a m a t ę s s k u l p t ū r i n ę v y r o galvą s u plačiabryle skrybėle, suabejojo užra šu ant cokolio: „Senas žvejys". J a m iš k a r t o k r i t o į akį v a i z d u o j a m o j o p a n a š u m a s į E u t i d e m ą I iš Baktrijos, k u rio portretas iškaltas monetose. Taip 111
Eutidemas I. ziejus
Roma,
Torlonijos mu
b u v o n u s t a t y t a t i k r o j i šios g a l v o s v e r tė. Ji b u v o gauta iš Džiustinianio ko lekcijos, t a i g i p r i k l a u s ė š e i m a i , k u r i iki 1566 m . E g ė j o j ū r o j e v a l d ė k e l i a s salas su Chijo centru. Ko gero, vienas i š D ž i u s t i n i a n i ų p a r s i g a b e n o galvą i š Magnezijos — Eutidemo gimtinės. Te n a i g a l ė j o b ū t i i r š i o k a r a l i a u s sta tula. Galva iškalta iš Mažosios Azijos m a r m u r o , tad šį skulptūrinį portretą galime laikyti originalu, sukurtu maž d a u g 200 m . p . m . e . K a i p t i k t a d a A n t i o c h a s III f p r i p a ž i n o B a k t r i j o s nepriklausomybę. Portretas vaizduoja k a r a l i ų k a i p atletą, k u p i n ą e n e r g i j o s i r pasitikėjimo savimi. V a l d a n t j a m ir jo sūnui, nurungusi k a i m y n u s ir užėmusi Sogdianą, Arachosiją, Drangianą bei Arėją, B a k t r i j a s m a r k i a i s u s t i p r ė j o . E u t i d e m a s II Demetrijo I f sūnus. Baktrijos lius apie 190 m. p. m. e.
kara
E u t i d e m o I f a n ū k a s E u t i d e m a s II po t ė v o v a l d ė Baktriją i r S o g d i a n ą . J a m būdinga a t s i k i š u s i o s , s u s p a u s t o s lū p o s i r a t l a š i k a k t a . Išlikę t i k t a i m o netiniai Eutidemo II portretai. Ezopas Apie 600 m. p. m. e. G r a i k ų p a s a k ė tininkas.
A t ė n u o s e r a s t o s V a. p. m. e. d a t u o j a m o s t a u r ė s v i d u s p a p u o š t a s grotes k i š k u v y r o piešiniu; p r i e š j į a n t ak m e n s t u p i l a p ė ir, s p r e n d ž i a n t i š m o s tų, p a s a k o j a j a m k a ž k o k i ą istoriją. S p ė j a m a , k a d m e n i n i n k o čia pavaiz d u o t a p a s a k ė č i ų p a s a u l i s i r šio ž a n r o p r a d i n i n k a s — Ezopas. J a m priskiria ma dauguma graikų pasakėčių, tačiau a p i e jį patį ž i n o m a m a ž a i . E z o p a s k i l ę s iš Frygijos, g y v e n ę s S a m o saloje iš p r a d ž i ų k a i p v e r g a s , o v ė l i a u k a i p paleistinis. Jo s u s i t i k i m a s su K r e z u f ir Solonu f — legenda, neturinti jokio istorinio pagrindo. Ji tik p a d e d a nu s t a t y t i E z o p o g y v e n a m ą j į m e t ą . O pa s a k o j i m a s , k a d jį n u ž u d ę Delfų gy v e n t o j a i , gal ir r e m i a s i i s t o r i n e tiesa. P a s a k ė č i o s a p i e ž v ė r i s s u t e i k ė Ezo p u i n e m i r t i n g u m ą . Lisipo s u k u r t a j o s t a t u l a s t o v ė j o A t ė n u o s e šalia Sep t y n i ų išminčių g r u p ė s ( „ G r a i k i š k o j i a n t o l o g i j a " , 16, 332). K a d IV a. p. m. e . p a b a i g o j e E z o p a s b u v o didžiai ver t i n a m a s , r o d o d a r i r t o k s f a k t a s : Dem e t r i j a s Falerietis, v a l d ę s A t ė n u s n u o 317 iki 307 m. p. m. e., s u d a r ė E z o p o p a s a k ė č i ų rinkinį. A r i r t a d a Frygijos v e r g a s b u v o v a i z d u o j a m a s t a i p gro t e s k i š k a i , k a i p V a. p. m. e. t a u r ė s p i e š i n y j e , — nežinia. N e i š l i k o n ė vie n o s Lisipo s t a t u l o s k o p i j o s . M a r m u r i n ė k u p r i a u s statula, d a ž n a i l a i k o m a E z o p o a t v a i z d u , v a r g u a r sietina s u šio g r a i k ų r a š y t o j o v a r d u .
Ezopas.
Vatikanas
Fausta Flavija Maksima Fausta. Apie 295— 326 m. e. m. Maksimiano Herkulijaus f ir Eutropijos duktė. Konstan tino Didžiojo f žmona. M a k s i m i a n o r ū m ų A k v i l ė jo j e f r e s k a vaizduoja Konstantino sužadėtuves su F a u s t a : s u ž a d ė t i n ė tiesia s a v o išrin k t a j a m šalmą s u p o v o p l u n k s n o m i s . S u t u o k t u v ė s , k u r i ų t i k s l a s b u v o sustip r i n t i K o n s t a n t i n o i r M a k s i m i a n o ry šius, į v y k o 307 m. e. m. 325-aisiais, t a i y r a visuotinio bažnyčios susirinkimo metais, Fausta buvo paskelbta augusta, tačiau jau po metų Konstantinas ją nužudė, n e s įtarė r e n g u s sąmokslą p r i e š jo įsūnį, kurį, b e j e , ir p a t s įsa kė nužudyti. Romoje rasti jo rūmų griuvėsiai su paveikslais, vaizduojan čiais imperatoriaus rūmų atstovus, t a r p jų ir K o n s t a n t i n ą . R. K a l c a į r o d ė , j o g v i e n a g r a ž i m a r m u r i n ė s t a t u l a Os t i j o j e y r a F a u s t o s a t v a i z d a s ; l i e k n a fi gūra, visa susisupusi į drabužį, apva lus veidas aprėmintas garbiniuotų p l a u k ų , o a p i e galvą t r i m i s e i l ė m i s apvyniota kasa. Faustina Jaunesnioji Anija Galerija Faustina. e. m. Antonino Pijaus Vyresniosios f duktė. jaus f žmona.
130—176 m. f ir Faustinos Marko Aureli
Iš pradžių Faustina Jaunesnioji b u v o s u s i ž a d ė j u s i su L u c i j u m V e r u f, o po A d r i a n o f m i r t i e s — su M a r k u A u r e 114
Faustina
Vyresnioji.
Dresdenas
lijum, už k u r i o ir i š t e k ė j o 145 m. e. m. Iš šios s a n t u o k o s g i m ė 13 vaikų, t a r p jų ir K o m o d a s f. Ji b u v o k a l t i n a m a patvirkimu ir neištikimybe, taip pat Aridijaus Kasijaus kurstymu užgrobti valdžią ir ją v e s t i (Dionas C h r i z o s t o m a s , 7 1 , 22, 3). F a u s t i n o s š u k u o s e n a , palyginus su motinos, labai paprasta: per vidurį perskirti banguoti plaukai a n t p a k a u š i o s u s u k t i į mazgą. J a i būdinga — išvirtusios akys, kurias paveldėjo ir s ū n u s K o m o d a s . Ži noma, kad motina konsultavosi su g a r s i u o j u g y d y t o j u G a l e n u dėl K o m o d o (tada d a r v a i k o ) k a k l o (Caloñas, 14, 662). T a č i a u ir F a u s t i n a n e a b e j o t i n a i sirgo B a z e d o v o liga. Faustina Vyresnioji Anija Galerija Faustina. 105—141 m. Anijaus Vero ir Rupilijos nos duktė. Antonino Pijaus \
m. e. Fausti žmona.
B ū d a m a i m p e r a t o r i a u s ž m o n a , Fausti na V y r e s n i o j i g r e i t a i (138 m. e. m.) g a v o a u g u s t o s titulą. P o t r e j ų m e t ų ji mirė ir buvo garbinama kaip deivė. A n t o n i n a s Pijus p a s t a t y d i n o jai š v e n tyklą t a m e pačiame forume, kur po mirties b u v o p a g e r b t a s i r jis p a t s . 115
Šventykla tebestovi ir dabar. N o r s Kap i t o l i n a s ( „ P a l a t i n i š k o j i a n t o l o g i j a " , 3) rašo, jog Faustina gyvenusi palaidą g y v e n i m ą , p o r t r e t u o s e j i v e i k i a u at r o d o kukli, t a č i a u l a b a i p a n a š u , k a d jos būta stačiokiškos ir negailestin gos. A p i e šios m o t e r s fantaziją g a l i m e spręsti iš šukuosenos: įmantriai supin ti p l a u k a i u ž p a k a l y j e s u k e l t i į viršų i r s u s u k t a s didžiulis k u o d a s . T a i s lai k a i s tokia, t u r b ū t p a č i o s F a u s t i n o s su galvota, šukuosena b u v o neregėta. Tačiau k a i p tik tuo ir pasireiškia jos ribotumas. Fidijas 495—430 Atėnų
m. p. m. skulptorius.
e.
Chaimido
sūnus.
Fidijo k o l o s a i iš a u k s o ir d r a m b l i o k a u l o (Dzeuso s t a t u l a O l i m p i j o j e i r Atėnės Partenos — Atėnų šventykloje) buvo žymiausios senovės skulptūros, o jis p a t s — l a b i a u s i a i v e r t i n a m a s k l a sikinio laikotarpio m e n i n i n k a s . Periklis b u v o p a v e d ę s j o p r i e ž i ū r a i v i s u s statybos darbus Atėnų Akropolyje. Už kulto statulas iš aukso ir dramblio k a u l o Fidijas b u v o p r a m i n t a s ,,dievų s k u l p t o r i u m " . 432 m. p. m. e. jis a p kaltintas pasisavinęs aukso, skirto Atė n ė s P a r t e n o s š v e n t y k l a i s t a t y t i . Tik sliai n e ž i n o m a , a r n u t e i s t a s i s p a b ė g o , ar mirė kalėjime. N o r s Atėnų skulpto r i a u s š l o v ė b u v o didžiulė, v a r g u a r jis b u v o p a g e r b t a s b e n t v i e n a s t a t u l a . Fidijas pavaizduotas tiktai k a u t y n i ų su amazonėmis paveiksle ant Atėnės Partenos skydo. Cia jį m a t o m e greta P e r i k l i o k a i p „ p l i k a g a l v į senį, k e l i a n tį a k m e n į " (Plutarchas. P a r a l e l i n ė s bio grafijos, Periklis, 31). Britų m u z i e j u j e esančioje kopijoje Fidijas (kaip ir Pe riklis) u ž s i m o j ę s d v i a š m e n i u k i r v i u , o d a r kitoje kopijoje — akmeniu. Vėliau p a g a l šį Fidijo a t v a i z d ą g a l ė j o b ū t i p a d a r y t a skulptūrinė kopija, nes Tivolyje r a s t a h e r m a (galva neišlikusi) s u užrašu „Fidijas". 116
J e i g u a t s i r a s t ų galva, t u r ė t u m e u n i k a lų antikos m e n i n i n k o portretą. Filèteras 343—263 m. p. m. e. Atalo ir paflagonietės Bojos sūnus. Pergamo kara lius nuo 281 iki 263 m. p. m. e. Dėkingi įpėdiniai puošė savo m o n e t a s dinastijos įkūrėjo atvaizdu. Portretai v a i z d u o j a stiprų v y r ą s u l a u r ų v a i n i k u i r k a r a l i š k u raiščiu k a i p H e r a k l i o . R e m i a n t i s šiais p o r t r e t a i s , b u v o i d e n tifikuota H e r k u l a n u m e Pizonų v i l o j e rasta m a r m u r i n ė galva. Kuriant portre tą, a t s i s a k y t a k a r a l i š k u m o ženklų. T a č i a u i š t o v a r g u a r g a l i m a d a r y t i iš vadą, k a d o r i g i n a l a s s u k u r t a s t u o m e tu, k a i F i l è t e r a s d a r t e b e b u v o Lisimac h o v i e t i n i n k a s ir s a u g o j o jo t u r t u s — 9000 t a l e n t ų . T i k t a i 281 m. p. m. e. įis t a p o k a r a l i u m i r j a m p a t i k ė t o s Lisimac h o k a r i n ė s k a s o s s a v i n i n k u . Oficialiai Filèteras pripažino Seleuko I f viršenybę, todėl ir kaldino savo m o n e t a s su jo atvaizdu. Galingas karaliaus sto t a s byloja, k a d tai b u v u s i e n e r g i n g a asmenybė. Gandai, jog Filèteras b u v ę s e u n u c h a s , v a r g u a r pagrįsti. Filistidė III a. p. m. e. Leptino II f iš Sirakūzų žmona.
duktė.
Hierono
270 m. p. m. e. H i e r o n a s v e d ė Filistidę, k u r i o s š e i m a k i l d i n o s a v e i š di n a s t i j o s p r a d i n i n k o Dionisijo I f. D a u gelyje Hierono monetų iškaldintas ž m o n o s profilis. Š i a m e p o r t r e t e t i e s i u s k l a s t y m u p e r s k i r t i Filistidės p l a u k a i papuošti diadema, o ant viršugalvio u ž t r a u k t a s d r a b u ž i s . P a n a š i a i j i vaiz d u o j a m a i r A g r i g e n t o reljefe, e s a n č i a m e Britų m u z i e j u j e . Čia, k a i p i r k a m ė j o s e , Filistidę m a t o m e k a r t u s u s a v o v y r u (žr. Hieronas II). 117
Filoksenas Indijos m. e.
karalius
nuo
110
iki
80
m.
p.
N o r s Filoksenas b u v o Antimacho f įpėdinis, j o p o r t r e t a s ž i n o m a s t i k i š m o n e t ų . Į a k i s k r i n t a l a b a i a u k š t a Fil o k s e n o k a k t a i r r y ž t i n g a v e i d o iš raiška. Flamininas Titas Kvinkcijus Flamininas. 228—174 m. p. m. e. Tito Kvinkcijaus F laminino sūnus. Romėnų karvedys. 196 m. p. m. e. g r a i k a i , s u s i r i n k ę prie Korinto į Istmo žaidynes, pagerbė Flamininą kaip Graikijos išvaduotoją. P r i e š m e t u s p r i e K i n o s k e f a l ų jis b u v o s u m u š ę s M a k e d o n i j o s k a r a l i ų Pilypą V f ir p r i v e r t ę s jį p a l i k t i Graikiją. Taigi G r a i k i j o s „ l a i s v ę " d a b a r g a r a n tavo Roma. Už pergales Flamininas buvo pagerbtas ne tik Romoje, k u r jam buvo pastatyta bronzinė statula su u ž r a š u g r a i k i š k o m i s r a i d ė m i s (Plutarchas. P a r a l e l i n ė s biografijos, Titas, 1, 1), b e t ir G r a i k i j o j e : Delfuose y r a išlikusi d a l i s p a m a t o , a n t k u r i o sto v ė j o F l a m i n i n o s t a t u l a . K a i p šis k a r vedys atrodė, sužinota tik iš auksinių monetų su jo portretu. Tai pačios pirmosios monetos, vaizduojančios romėną, bet kaldintos Graikijoje. Ro m o j e tai b ū t ų b u v ę p a l a i k y t a n e g i r dėta provokacija. Galimas daiktas, k a d oficialūs šių m o n e t ų u ž s a k o v a i taip pat b u v o graikai. Vargu ar jos a t l i k d a v o p i n i g i n i ų v i e n e t ų funkcijas, veikiau b u v o skirtos d o v a n o t i nusi pelniusiems asmenims, panašiai kaip k a m ė j o s ar jų imitacijos. M o n e t i n i u o se portretuose Flamininas vaizduoja m a s nuostabiai panašus į graikų ka r a l i u s ir y p a č į Pilypą V, k u r i s irgi nešiojo neįprastą tais laikais barzdą. Palyginti su makedoniečiu, Flamininas a t r o d o l a b a i t e m p e r a m e n t i n g a s ; tik r i a u s i a i p a n a š ų įspūdį k ė l ė i r R o m o s 118
statula. Plutarchas („Paralelinės bio grafijos", Titas, 1) rašo, k a d iš jos b u vę matyti, jog Flaminino būta audrin g o s p r i g i m t i e s , g e b a n č i o v i e n o d a i aist ringai mylėti ir neapkęsti, be galo t r o š k u s i o g a r b ė s bei š l o v ė s . Šios s t a t u l o s k o p i j a vėliau s t o v ė j o A u g u s t o f f o r u m e g r e t a kitų statulų, v a i z d u o j a n čių a s m e n i s , p r i s i d ė j u s i u s p r i e R o m o s k l e s t ė j i m o . M a n o m a , k a d išlikusi gal v o s n u o l a u ž a — tiesa, l a b a i n e d i d e lė — y r a k a i p t i k šios s t a t u l o s frag mentas. Florianas Markas Anijus Florianas. M. 276 m. e. m. Romos imperatorius 276 m. e. m. K a i b u v o n u ž u d y t a s T a c i t a s f, k a r i a i paskelbė Vakaruose imperatorium jo įbrolį Florianą. T u o m e t u jis k o v o j o su P r o b u f. T a č i a u n e t r u k u s Kilikij o j e tie p a t y s k a r i a i j į n u ž u d ė . Šiurkštūs, b r u t a l ū s i m p e r a t o r i a u s v e i do bruožai, būdingi jo monetiniams atvaizdams, meistriškai išryškinti s k u l p t ū r i n i a m e p o r t r e t e . Šios m a r m u rinės galvos autentiškumą patvirtina tokia pat kaip ir monetų portretuose trumpa barzda bei susiraitę plaukai. Frinė IV a. pijos.
p. m. e. Epiklio Graikų hetera.
duktė.
Iš
Tes-
Porinė Kompjeno herma vaizduoja vyrą, g r e i č i a u s i a i o r a t o r i ų , ir m o t e r į s u originalia, k a s p i n u p e r r i š t a š u k u o sena, iš k u r i o s s p ė j a m a , j o g tai — hetera. M a n o m a , kad čia įamžinti H i p e r i d a s f ir F r i n ė . Ilgai n e n u t i l o šnekos, kaip Hiperidas išradingai a p gynė F r i n ę , stojusią p r i e š t e i s m ą už papročių laužymą: oratorius ap n u o g i n o j o s k r ū t i n ę , i r teisėjai t u č t u o j a u ją išteisino. T o j i plačiai n u s k a m b ė j u s i istorija ir b u v o . a k s t i n a s su p o r u o t i h e r m o j e a b u p o r t r e t u s . Frin ė s galva, deja, s m a r k i a i a p g a d i n t a . 119
V i s d ė l t o r e m i a n t i s ja, i d e n t i f i k u o t a v i e n a m a r m u r i n ė galva, e s a n t i Švei carijoje, privačioje kolekcijoje. Ap valų Frinės veidą gaubia p a p u r ę plau kai, a n t v i r š u g a l v i o surišti k a s p i n u . Su panašia šukuosena buvo vaizduo j a m o s i r A f r o d i t ė s u A n d r o m e d a . Pas tarosios portretą - sukūrusiam Nikijui ir kitiems geriausiems to meto meni ninkams pozavo Frinė. Artimiausiai jos bendrauta su Praksiteliu: viena jo m a r m u r i n ė F r i n ė s s t a t u l a s t o v ė j o Tesp i j o j e (PausanijcĮS. H e l a d o s a p r a š y m a s , 9, 27, 5), o k i t a — iš p a a u k s u o t o s b r o n zos, užsakyta p a č i o s F r i n ė s — Del fuose (ten pat, 10, 15, , 1 ) . P a g a l šią Delfų s t a t u l ą g r e i č i a u s i a i b u v o su k u r t a i r m i n ė t o j i m a r m u r i n ė galva, kurios akims bei blakstienoms pirmą k a r t ą p a n a u d o t a m e t a l o t e c h n i k a . Su darkytas veidas turbūt bus heterą p a ž i n o j u s i ų a r š i ų d o r o v ė s g y n ė j ų dar b a s . Taigi m a ž a b e l i k ę i š p a g a r s ė j u sio F r i n ė s grožio, k u r i s b u v ę s t o k s t o b u l a s , j o g j i v i s a i n e n a u d o j u s i kos metikos. Be to, Frinė buvusi sąmo jinga, nevaikščiodavusi į viešas pirtis ir visada elgdavusis santūriai. Aspasija f i š p o p u l i a r i n o „ a g u r o č i o " š u k u o seną, o F r i n ė s p l a u k ų p e r r i š i m a s k a s p i n u t a p o s k i r i a m u o j u A f r o d i t ė s sta tulų bruožu.
Galba Servijus Sulpicijus Galba. 3 m. p. m. e . — 69 m. e. m. Gajaus Sulpicijaus Galbos ir Mumijos Achaikos sūnus. Romos imperatorius nuo 68 iki 69 m. e. m. V a l d a n t K a l i g u l a i f, G a l b a n u g a l ė j o c h a t u s ir l y d ė j o K l a u d i j ų f ž y g y j e į Britaniją. K a i po N e r o n o f m i r t i e s se n a t a s paskelbė Galbą imperatorium, j a m j a u b u v o b e v e i k 7 2 m e t a i . Ta čiau netrukus legionieriai nuvertė M a i n c e jo s t a t u l a s (Tacitas. Istorija, 1, 55, 3), o jį patį R o m o s f o r u m e n u ž u d ė . Labai r a i š k u s i m p e r a t o r i a u s profilis m o n e t ų p o r t r e t u o s e p r i m e n a s e n u o s i u s r e s p u b l i k o s laikų r o m ė n u s . Iš p a s t a r ų j ų p e r i m t a s g r i e ž t u m a s ir t a u p u m a s b u v o j a m lemtingi. J. Vinkelmanas, remdamasis monetiniais portretais, nustatė, jog kolosas Vati k a n o rotondoje yra Galbos atvaizdas, o K a v a č e p i s a t i t i n k a m a i šią s k u l p t ū rą restauravo. Vėliau atsirado nuomo nių, j o g čia e s ą s p a v a i z d u o t a s N e r vą f, t a č i a u L. K u r c i j u s g r ą ž i n o statu lai j o s seną v a r d ą . S k u l p t o r i u s pavaiz d a v o i m p e r a t o r i ų Galbą k a i p J u p i t e rį — tatai b u v o gana dažnas imperato rių v a i z d a v i m o b ū d a s . Beje, S v e t o n i j a u s liudijimu ( „ C e z a r i ų g y v e n i m a s " , Galba, 2), G a l b o s a t r i u m e b u v o d e m o n s t r u o j a m a s g e n e a l o g i n i s m e d i s , kil d i n a n t i s jo g i m i n ę iš D z e u s o ir Pasifajos. 121
Galba.
Vatikanas
•
Galerija Valerija M. 313 m. e. m. Diokletiano Galerijaus f žmona.
Galerijus na
ir
Galerija
Valerija.
Bo
f
duktė.
Siekdamas sustiprinti savo tetrarchiją iš v i d a u s , D i o k l e t i a n a s 293 m. e. m. ištekino savo dukterį už Galerijaus, k u r i s 305 m . e . m . s u t e i k ė j a i a u g u s t o s titulą. S u t u o k t i n i ų p o r a p a v a i z d u o t a gemoje: Galerijos plaukai supinti į d v i s t o r a s k a s a s , u ž l e n k t a s a u k š t y n iki p a t k a k t o s . R e m i a n t i s šia g e m a i r m o netų atvaizdais, kol kas n e p a v y k o identifikuoti nė vieno jos skulptūrinio portreto. Galerijus Gajus Galerijus Valerijus Maksimianas. Apie 250—311 m. e. m. Romos imperatorius nuo 305 iki 311 m. e. m.
Galerijus. lekcija
Atėnai,
Konelopulo
ko
V a l d a n t A u r e l i a n u i f ir P r o b u i f, šis Ilyrijos v a l s t i e č i o s ū n u s t a r n a v o k a reiviu, o v a l d a n t D i o k l e t i a n u i f, t a p o k a r i n i n k u . K a i D i o k l e t i a n a s k ū r ė tet rarchiją, 293 m . e . m . G a l e r i j u i b u v o s u t e i k t a s c e z a r i o titulas, i r jis v e d ė Diokletiano dukterį. Gema vaizduoja jį vis-a-vis su s a v o ž m o n a G a l e r i j a f. M o n e t ų p o r t r e t a i p a t v i r t i n a , j o g Sa l o n i k u o s e r a s t a m a r m u r i n ė g a l v a vaiz duoja i m p e r a t o r i ų Galerijų, n u o 305 m . e . m . valdžiusį r y t i n ę i m p e r i j o s da lį ir S a l o n i k u o s e t u r ė j u s į s a v o rezi d e n c i j ą . T e n a i d a r i r š i a n d i e n j į pri m e n a gražios, reljefais i š p u o š t o s ar k o s l i e k a n o s b e i j o m a u z o l i e j u s , pa verstas bažnyčia. Kitaip negu porfyro „ p o r t r e t a s " t e t r a r c h ų g r u p ė j e (žr. Dio kletianas ir Maksimianas), galva iš Salonikų labai individualizuota. Niau ri veido išraiška t u r b ū t r o d o ligą: Galerijus mirė Salonikuose n u o vėžio. Sis p o r t r e t a s v a i z d u o j a j į s u i m p e r a t o r i a u s ž e n k l u — ą ž u o l o v a i n i k u , pa puoštu brangia sage. Galerijaus būta tolerantiškų pažiūrų: netgi krikščionybę jis p r i p a ž i n o „ l e i s t i n a religija". G a l b ū t todėl minėtas skulptūrinis portretas 122
vaizduoja Galerijų be barzdos, kuri b u v o į p r a s t a n u o A d r i a n o f laikų, n o r s ir visą laiką t r u m p ė j o . T i k t a i K o n s t a n t i n a s Didysis f v ė l ė m ė s k u s t i s (šią m a d ą b u v o į v e d ę s A l e k s a n d r a s Didy sis f). M o n e t ų a t v a i z d u o s e ir p o r t r e tinėje gemoje Galerijus vaizduojamas d a r su barzda, todėl, sprendžiant iš m a r m u r i n ė s galvos, i m p e r a t o r i u s gy v e n i m o pabaigoje priartėjo prie krikš čionybės. Galienas Publijus Licinijus Egnacijus Galienas. 218—268 m. e. m. Valeriano f sūnus. Romos imperatorius nuo 260 iki 268 m. e. m. Palyginti ilgas Galieno v a l d y m o pe r i o d a s a u d r i n g a m e III m. e. a. bu vo ramus, taikus metas — prie to b u s p r i s i d ė j ę s i r i m p e r a t o r i u s . J i s už d r a u d ė persekioti krikščionis, mėgino p r a s i s k v e r b t i į filosofijos b e i m i s t i k o s p a s l a p t i s . Su s a v o ž m o n a S a l o n i n a f j u o d u b u v o P l o t i n o f, a t n a u j i n u s i o P l a t o n o f filosofiją, g e r b ė j a i . Į š v e n t i n t a s į E l e u s i n o m i s t e r i j ų m i s t u s , Galie n a s susitapatino su Demetra. Būdamas filhelenas — k a i p k a d a i s e A d r i a n a s f — ,,karių i m p e r a t o r i ų " g r e t o j e jis s t o v i n u o š a l i a i ; ir jo a t v a i z d a s g e r o k a i ski r i a s i n u o t o m e t o p o r t r e t ų . Žvilgsnis svajingai nukreiptas aukštyn, drabužiai puošnūs. Ant auksu išsiuvinėto dra b u ž i o jis p a p r a s t a i v i l k ė d a v o p u r p u rinį apsiaustą, p a k r a š č i a i s n u s a g s t y t ą b r a n g a k m e n i a i s (Malala. K r o n i k a , 12, 298 ir kt.). G a l i e n a s b u v o išsilavinęs ž m o g u s . J i s t u r ė j o tikslą: k i e k įma n o m a pristabdyti akivaizdų kultūros smukimą. Todėl imperatorius ragino rinkti bei saugoti senąsias kultūros v e r t y b e s . J a m sekėsi i r m ū š i o l a u k e : j o k a r i a i n u g a l ė j o m a r k o m a n u s , go t u s ir į s i v e r ž u s i u s į G r a i k i j ą h e r u l u s . Galienas buvo nužudytas netoli Mi lano. 123
Galienas. ziejus
Roma,
Nacionalinis
mu
Gelonas Apie 276—215 m. p. m. e. Hierono II f ir Filistidės f sūnus. Sirakūzų ka ralius ( k a r t u su t ė v u ) n u o 240 iki 215 m. p. m. e. T a r p Pirmojo pūnų karo pabaigos ir A n t r o j o p ū n ų k a r o p r a d ž i o s (218 m . p . m . e.) G e l o n a s , k a i p i r j o t ė v a s , b u v o i š t i k i m a s R o m a i . T o m e t o Sira k ū z ų k l e s t ė j i m a s — irgi šio k a r a l i a u s nuopelnas. Monetiniuose portretuose Gelonas labai p a n a š u s į savo motiną. Germanikas Germanikas Julijus Cezaris. 15 m. p. m. e.— 19 m. e. m. Drūzo Vyresniojo f ir Antonijos Jaunesniosios f sūnus. Romos karvedys. Visų mylimas k a i p puikus karvedys, T i b e r i j a u s f s ū n ė n a s , K a l i g u l o s f ir Agripinos Jaunesniosios f tėvas, taip p a t K l a u d i j a u s f brolis, G e r m a n i k a s b u v o J u l i j ų K l a u d i j ų d i n a s t i j o s pa žiba ir v i e n a s iš m a l o n i a u s i ų j o s at s t o v ų . V y k d y d a m a s A u g u s t o f norą, T i b e r i j u s jį į s ū n i j o ir d r a u g e u ž k i r t o kelią s a v o s ū n u i D r ū z u i J a u n e s n i a j a m f t a p t i į p ė d i n i u ; t a d m o n e t ų už rašai, skelbiantys jį Tiberijaus sūnu mi ir A u g u s t o anūku, visiškai teisėti. K l a u d i j u s l a b a i g e r b ė s a v o brolį: n u kaldino monetų su jo portretu ir pas tatė statulų. Netgi didelėje Vienos kamėjoje (žr. Klaudijus), s u k u r t o j e Klaudijaus vestuvių su Agripina Jau n e s n i ą j a p r o g a (48 m. e. m.), G e r m a n i k a s (šalia jo — A g r i p i n a V y r e s n i o ji f) ir i m p e r a t o r i u s p a v a i z d u o t i vie n a s p r i e š a i s kitą. M a r m u r i n i u o s e G e r m a n i k o portretuose krinta į akis ma ža b u r n a ir s m a k r a s , plati k a k t a : šie bruožai, tik ne tokie ryškūs, būdingi ir jo t ė v u i D r ū z u i b e i d ė d e i T i b e r i j u i f. Jo šukuosena — tai A u g u s t o ir Tiberi j a u s šukuosenų v a r i a n t a s . Už Tiberi jų Germanikas sėkmingai kovojo Germanijoje ir dėl to gavo savo prievardį. 124
Geimanikas. muziejus
Roma,
Kapitolijaus
Geta. Tripolis
E v i e n o s m i s i j o s į R y t u s jis n e g r į ž o : A n t i o c h i j o j e s u s i r g o ir, visų l a b a i ge dimas, mirė. Geta Lucijus Pubiijus Septimijus Geta. 189—212 m. e. m. Septimijaus S e v e ro \ ii Julijos Domnos \ sūnus. Ro mos impeiutorius, su tėvu ir broliu nuo 208 iki 212 m. e. m. Brolių G e t o s ir K a r a k a l o s f s a n t y k i a i visada b u v o prasti. H e r o d i a n a s rašo, k a d „jie a b u išbandė visas priemones nusikratyti vienas kitu ir tapti vien v a l d ž i a i s " ( „ I s t o r i j a " , 4, 3). P a g a l i a u K a r a k a l a i p a v y k o n u ž u d y t i Getą, š i a i p jau vaizduojamą geru ir humanišku žmogumi, tiesiog m o t i n o s akivaizdo je. Geta buvo paskelbtas valstybės p r i e š u , v i s i j o a t v a i z d a i s u n a i k i n t i , iš s k u s t i iš p a v e i k s l ų (ir. Septimijus Se veras), o nuo reljefų — n u d a u ž y t i . Leptis M a g n o s mieste n u o didelio Sep t i m i j a u s S e v e r o š e i m o s reljefo Concordia ( „ S a n t a r v ė " ) viršutinės triumfo arkos dalies buvo nuimtas skulptūri n i s G e t o s p o r t r e t a s ir, l a i m ė , u ž k a s t a s 125
Geta ir
į žemę. K a s i n ė d a m i a r c h e o l o g a i jį surado, ir gabalėlis po gabalėlio port retas vėl buvo sulipdytas. Tačiau — k o k i a likimo i r o n i j a ! — A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o m e t u G e t o s reljefinis at v a i z d a s vėl d i n g o , i r d a b a r v i e t o j p a vogto originalo teturime jo gipsinę atlieją. K a d a n g i a b u b r o l i a i b u v o l a b a i panašūs, jų atvaizdus sunku atskirti. Gordianas I Markas Antonijus Gordianas Sempronianas Romėnas Afrikietis. 159—238 m. e. m. Mecijaus Marulo ir Ulpijos Gordianos sūnus. Romos imperatorius 238 m. e. m.
Gordianas šyras)
I.
Hovardo
pilis
(Jork
B ū d a m a s v i e t i n i n k u Afrikoje, G o r d i a n a s I d r a u g e su s a v o s ū n u m i p a s i s k e l bė imperatoriais, nors tuo pat m e t u R o m o j e v a l d ė P u p i e n a s f ir B a l b i n a s f, o Maksiminas Trakietis f buvo pas kelbtas imperatorium šiaurėje. Tauta bei s e n a t a s a b u G o r d i a n u s p r i p a ž i n o , t a č i a u jie n e s u g e b ė j o išlaikyti v a l džios. P r a l a i m ė j ę s K a p e l i a n u i , G o r d i a n a s I p a s i k o r ė . S p r e n d ž i a n t iš p o r t r e to, i m p e r a t o r i a u s b ū t a t a u r a u s . S i a m ž m o g u i aiškiai t r ū k o b ū t i n ų t a i s lai k a i s savybių, k u r i ų n e s t o k o j o j o k o n kurentai: žiaurumo, klastingumo ir b r u t a l i o s jėgos. G o r d i a n o I b a r z d a ir plaukai trumpai kirpti. G o r d i a n a s II Markas Antonijus Gordianas Sempronianas Romėnas Afrikietis. Apie 192 — 239 m. e. m. Gordiano I f sūnus. Ro mos imperatorius 238 m. e. m.
Gordianas JI. mai
Roma,
Konsulų
rū
Kartu su tėvu paskelbtas imperatoriu mi, jis p r a l a i m ė j o m ū š į p r i e š K a p e l i a ną ir buvo nužudytas. Portretuose p e n k t ą dešimtį e i n a n t i s G o r d i a n a s s t e bėtinai panašus į maždaug trisdešimčia m e t ų v y r e s n į tėvą, t i k t a i s ū n a u s žvilg snio ir išraiškos n e t e m d o rezignacijos šešėlis. I m p e r a t o r i a u s v e i d e a t s i s p i n d i veikiau energingas charakteris. 126
G o r d i a n a s Iii Markas Antonijus Gordianas 225— 243 m. e. m. Junijaus Balbo ir Gor diano II f sesers sūnus. Romos im peratorius nuo 238 iki 243 m. e. m. V a l d a n t i m p e r a t o r i a m s Balbinui f ir Pupienui f (augustams), tautos reika lavimu Gordianas t a p o cezariu. Po augustų n u ž u d y m o pretorionai tais pa čiais m e t a i s p a s k e l b ė i m p e r a t o r i u m i t r y l i k a m e t į G o r d i a n a III. J i s k a r i a v o p r i e š S a p ū r ą I ir n u g a l ė j o m ū š y j e persus. Šiame k a r o žygyje jį lydėjo filosofas P l o t i n a s f. N e t o l i D z a i t o s p r i e E u f r a t o jį n u ž u d ė P i l y p a s A r a b a s f. Kapitolinas (Augustų gyvenimo rašy tojai, K a p i t o l i n a s , G o r d i a n a s , 31) r a š o , kad G o r d i a n a s III b u v ę s l i n k s m a s i r malonus, protingas ir mylimas val d o v a s . O p o r t r e t u o s e šis i m p e r a t o r i u s su pirmuoju barzdos pūkeliu ir trum pais plaukais veikiau atrodo suktas. Išlikęs jo, d a r v i s a i v a i k o , r a i ž y t o a k m e n s portretas, vaizduojantis Gordia n a III t a r p b a r z d o t ų i m p e r a t o r i ų Balb i n o (žr. Balbinas) ir P u p i e n o .
Hanibalas 246—183 m. p. m. e. Hamilkaro Bur kos sūnus. Kartaginos karvedys An trajame pūnų kare (nuo 218 iki 202 m. p. m. e.). Senovėje visų pripažintą karvedžio genialumą Hanibalas pademonstravo p e r 1 5 d i e n ų s u s a v o k a r i u o m e n e pe r ė j ę s A l p e s , p r i e T r a z i m e n o e ž e r o su t r i u š k i n ę s r o m ė n u s (217 m. p. m. e.) ir prie Kanų surengęs istorines kau t y n e s (216 m . p . m . e.), k u r i o s v o s nesužlugdė Romos. Ir šiandien kariš k i a i šias k a u t y n e s laiko puikiausiu k a r o m e n o pavyzdžiu. J a u senovėje kilo ginčas, kuris žymiausias t a r p kar v e d ž i ų : A l e k s a n d r a s Didysis f, H a n i b a l a s ar S c i p i o n a s f. V a d i n a s i , pieti n ė s Italijos m i e s t u o s e H a n i b a l u i t u r ė j o b ū t i s t a t o m o s statulos, i r m e s ga l i m e t i k ė t i s rasti j ų kopijų. Žinoma, kad trys tokios statulos buvo perga bentos į Romą — kaip perspėjimas būsimoms kartoms, k a i p istorinis do k u m e n t a s a p i e „ H a n i b a l ą p r i e (Romos) v a r t ų " i r g a l i a u s i a i k a i p p e r g a l ė s ženk las (Plinijus Vyresnysis. G a m t o s isto rija, 34, 32). G r e t a s a v o p r i e š o — ža viojo Scipiono — Hanibalas atrodęs „ s t u l b i n a m a i gražus, o s y k i u k a ž k u o bauginantis" (Sudos ž o d y n a s , s. v. S c i p i o n a s ) . Beje, p o p e r s i š a l d y m o jis a p a k ę s v i e n a a k i m i (Kornelijus Nepotas. A p i e žymių ž m o n i ų gyvefrimą, 23, 4). R e m i a n t i s šiais d u o m e n i m i s , v i e n ą m a r m u r i n ę galvą, e s a n č i ą Madride, t u r ė t u m e laikyti H a n i b a l o portretu. 128
ft
K ū r i n i o stilius a t i t i n k a l a i k m e č i o d v a sią, r a s ė s p o ž y m i a i byloja, k a d č i a p a v a i z d u o t a s š i a u r ė s afrikietis s u p a s tebimu regos trūkumu. Nors originalo k ū r ė j a s , p i e t ų Italijos g r a i k a s , p a b r ė žė šio k a r v e d ž i o barbariškumą, vis d ė l t o p o r t r e t a s a t s p i n d i ir graikišką v a i z d u o j a m o j o k u l t ū r ą , ir k a r i o pri gimtį. H a n i b a l a s b u v o k a r v e d ž i o M a r c e l o f, k u r į jis labai v e r t i n o , p a s e k ė jas, i r k o v o j e s u p r i e š a i s t i k r a i n e b a r b a r i š k e s n i s už pastarąjį. Pietų Ita lijos m i e s t u o s e s t o v ė j u s i o s s t a t u l o s t u rėjo būti sukurtos, kai Hanibalas bu v o p a s i e k ę s š l o v ė s v i r š ū n ę , taigi iki 203 m. p. m. e., k u o m e t t ė v y n a i n i a i atšaukė Hanibalą į Kartaginą, kur po metų prie Zamos jį sumušė Scipionas Afrikietis. H a n i b a l a s p a b ė g o p a s k a ralių A n t i o c h ą III f ir t o l i a u i n t r i g a v o p r i e š Romą, t a č i a u n e s ė k m i n g a i ; p a s k u i p e r b ė g o p a s Prūsiją I f, t a č i a u ir čia likti n e g a l ė j o . N e t u r ė d a m a s išei ties, H a n i b a l a s n u s i ž u d ė . M a t y t , k o p i jos užsakovą domino ne tik didžiojo karvedžio g e n i a l u m a s , — a n t r a i p gal būtų suporavęs Hanibalo ir Aleksan dro arba Scipiono p o r t r e t u s , — bet ir į s i d ė m ė t i n a s šio ž m o g a u s likimas. Harmodijas Aristogeitono \ draugas kas 514 m. p. m. e.
ir
tirono
žudi
Dingstis s ą m o k s l u i p r i e š t i r o n ą H i p a r chą b u v o p a s t a r o j o s i m p a t i j a H a r m o dijui (apie Kritijo ir N e š i o t o s u k u r t ą t i r o n o žudikų s k u l p t ū r i n ę g r u p ę žr. Aristogeitonas). Pagal N e a p o l y j e e s a n čią visiškai sveiką H a r m o d i j o statu los k o p i j ą p a d a r y t a d a r v i e n a atlieja, k u r i s a u g o m a N i u j o r k e . T r u m p o s gar banos ir masyvus smakras atitinka H a r m o d i j o laikų idealą. T a č i a u p a m i n k las s u k u r t a s p a s i k e i t u s visai ž m o n i ų kartai po jaunojo tirono žudiko mir ties (514 m. p. m. e.), m a ž a i t e g a l i su teikti žinių a p i e jo išvaizdą. 129 9. 2ymūs antikos žmonės
Harmodijas.
Niujorkas
Helena Flavija Julija Helena. 257—337 m. m. Konstantino Didžiojo f motina.
e.
Iš Bitini j o s kilusi s m u k l ė s s a v i n i n k ė Helena buvo Konstancijaus Chloro f sugulovė. Ji pagimdė jam Konstanti n ą i r n u o 306 m . e . m . g y v e n o j o rūmuose, k u r b u v o labai gerbiama, o 325 m. e. m. g a v o a u g u s t o s titulą. Bū d a m a p a m a l d i k r i k š č i o n ė , j i s t a t ė baž n y č i a s K o n s t a n t i n o p o l y j e i r n e t g i bu v o n u k e l i a v u s i į Šventąją ž e m ę . A p i e tai, k a i p j i t e n s u r a d u s i kryžių, Eusebijus, a p r a š y d a m a s K o n s t a n t i n o gy venimą, nieko neužsimena. Puošnus H e l e n o s sarkofagas iš porfyro, kuria me ji b u v o palaidota, d a b a r y r a Vati kane. Remdamasis monetų portretais, 1955 m. R. K a l c a i d e n t i f i k a v o H e l e nos statulą Kapitolijaus muziejuje, ligi tol l a i k o m ą A g r i p i n o s portretu. K u r d a m a s šią s ė d i n č i o s m o t e r s fi gūrą, m e n i n i n k a s i m i t a v o klasikinę A f r o d i t ė s statulą. Šis k r i k š č i o n ė s H e lenos sutapatinimas su pagonių deive, be abejo, stebina. Paveikslas, puo š i a n t i s i m p e r a t o r i a u s r ū m ų l u b a s Tryre, su H e l e n o s v a r d u siejamas nepag rįstai: greičiausiai tai — Dorybės per sonifikacija. Helioklis I Dikėjas Eukratido I maždaug nuo
f sūnus. Baktrijos karalius 156 iki 130 m. p. m. e.
Pasakojama, kad Helioklis taip neken t ę s s a v o t ė v o , j o g n u ž u d ę s jį ir pa likęs n e p a l a i d o t ą ( J u s t i n a s , 41, 6, 5). J i s p r a r a d o d i d e s n ę dalį k a r a l y s t ė s , k u r i , p u l d i n ė j a m a ječžų, p a m a ž u p r a d ė j o irti. T o d ė l H e l i o k l i s y r a p a s k u t i nis žymus graikiškosios Baktrijos kara lius. M o n e t i n i a m e jo p o r t r e t e į a k i s k r i n t a s t o r o k a nosis. A p s k r i t a i k a r a l i a u s v e i d a s p a s i g ė r ė j i m o n e k e l i a : jis d a r o v e i k i a u r i b o t o ž m o g a u s įspūdį. 130
Helioklis II Baktrijos
karalius
po
130
m.
p.
m.
e.
Helioklis II greičiausiai b u v o Helioklio I f s ū n u s , v a l d ę s dalį Bakt rijos ir Indijos. M o n e t ų p o r t r e t u o s e m a t y t i k a u l ė t a s , v i s a i n e p a n a š u s į t ė v o vei d a s ; a n t g a l v o s — p u o š n u s š a l m a s su j a u č i o r a g a i s ir a u s i m i s . Heraklitas 535—475 m. p. Efeso. Graikų
m. e. Blisono sūnus. filosofas.
Iš
Iš karališkos šeimos kilęs Heraklitas taip nesuprantamai formulavo savo mokymą, kad buvo pavadintas „Tam s i u o j u " . Visų d a i k t ų p r a d ž i a jis l a i k ė ugnį ir tvirtino, jog „viskas teka". Heraklito gimtajame mieste didžia j a m Efeso s ū n u i b u v o p a s t a t y t a sta tula, o m a ž d a u g 150 m. e. m. i m t a k a l d i n t i m o n e t a s s u j o a t v a i z d u . Pat virtintas užrašu filosofo monetinis portretas visafigūris: žmogus su g u m b u o t a lazda r a n k o j e k a ž k ą aiški na. Panašiai Heraklitą vaizduoja mar m u r i n ė statula iš Gortinos, iškalta m a ž d a u g 200 m. e. m. g r e i č i a u s i a i pa gal k l a s i k i n i o l a i k o t a r p i o originalą: č i a b a r z d o t a s filosofas t a i p p a t l a i k o k a i r ė j e r a n k o j e g u m b u o t ą šaką t a r t u m k o k į n e d i d e l į vėzdą. T u o m e n i ninko, matyt, norėta padaryti užuo miną į Heraklį, kurio v a r d a s skamba p a n a š i a i k a i p H e r a k l i t o . Taigi š i gru b o k a statula, be abejo, vaizduoja He raklitą. K a d a s u k u r t a s originalas,— n u s t a t y t i s u n k u . Beje, n ė r a j o k i o p a g r i n d o t v i r t i n t i , j o g j i a t s i r a d u s i vė lai, j a u k l a s i k i n i a i s l a i k a i s : o r i g i n a las n e a b e j o t i n a i b u v o s u k u r t a s n e t r u k u s po filosofo m i r t i e s , v e i k i a u s i a i Efe se. G e m a s u H e r a k l i t o h e r m o s atvaiz du Atėnuose nėra antikinė. Herenija Etruscila Herenija 131
Kupresenija
Etruscila.
Apie
250 m. e. m. T ra j ano Decijaus f žmo na. E t r u s c i l a b u v o kilusi i š a r i s t o k r a t i š k o s italikų š e i m o s . R e m i a n t i s m o n e t ų atvaizdais, nustatyta, jog Romos na cionaliniame muziejuje esanti galva vaizduoja būtent Hereniją Etruscila. Priekyje per vidurį perskirti plaukai m i n k š t o m i s b a n g o m i s k r i n t a u ž ausų, o užpakalyje — suringuoti. Aukšta diadema puošia energingo veido mo t e r į — Herenijaus Etniško f ir Hostiliano f motiną. Herenijus Etruskas Kvintas Herenijus Etruskas Mesijus Decijus. T ra j ano Decijaus f ir Herenijos Etruscilos f sūnus. Bendravaldis imperatorius kartu su savo tėvu nuo 250 iki 251 m. e. m. T ė v a s ir sūnus žuvo kovoje su gotais Dobrudžoje. Herenijus Etruskas krito p e r v e r t a s strėlės. T y r i n ė j a n t m o n e t ų p o r t r e t u s , išaiškė j o , k a d m a r m u r i n ė liguistos i š v a i z d o s berniuko galva Romos nacionaliniame m u z i e j u j e y r a H e r e n i j a u s E t n i š k o at vaizdas. Hermarchas 342—260 m. Iš Mitilėnės.
Herenijus Etruskas. nalinis muziejus
Roma,
Nacio
p. m. e. Agemorto Graikų filosofas.
sūnus:
H e r m a r c h a s iš pradžių domėjosi re torika. Vėliau labai susibičiuliavo su E p i k ū r u f ir po k e t u r i a s d e š i m t i e s b e n dradarbiavimo metų, t a p ę s j o įpėdi niu, ė m ė v a d o v a u t i e p i k ū r i n i n k ų m o k y k l a i . K a d jis b u v o v e r t i n a m a s v ė lesniais laikais, r o d o d a u g y b ė H e r m a r c h o p o r t r e t o kopijų, n o r s a n t i k i n ė j e literatūroje apie tai ir neužsimenama. Pizonų v i l o j e H e r k u l a n u m e b u v o ras t i d u m a ž i b r o n z i n i a i biustai, a n t vie no iš jų apvalaus cokolio užrašytas H e r m a r c h o v a r d a s . P a s i r o d o , šis filo sofas s a v o i š v a i z d a b u v o g a n a p a n a š u s į Epikūrą, be to, jo a t v a i z d u s 132
sunku atskirti ir n u o epikūrininko Metrodoro f portretų. Matyt, išvaizdą s m a r k i a i v e i k ė ta p a t i filosofija, o galbūt ir noras savo išore būti pana šiems į m o k y k l o s įkūrėją. V i e n a n e didelė m a r m u r i n ė statulėlė Florenci joje vaizduoja H e r m a r c h ą visu ūgiu: s ė d i n t i s s u s i m ą s t ę s filosofas čia k a i p iš a k i e s t r a u k t a s E p i k ū r a s . A b i e j ų fi losofų s t a t u l o s k a d a i s e s u d a r ė porą. Manoma, kad originalas sukurtas apie 2 7 0 m . p . m . e., k a i H e r m a r c h a s t a p o Epikūro įpėdiniu. Herodas Atikas 101—177 m. e. m. Tiberijaus Klaudi jaus Atiko Herodo ir Vibulos Alcijos sūnus. Iš Maratono. Graikų sofistas ir oratorius. H e r o d a s Atikas b u v o vienas iš tur t i n g i a u s i ų s a v o m e t o ž m o n i ų , n e s im p e r a t o r i u s N e r v ą f b u v o l e i d ę s j o tė v u i p a s i l i k t i n a m i e rastą s t a m b ų lobį; b e to, H e r o d a s v e d ė p a s i t u r i n č i ą m o t e r į Aniją Regilą. S a v o t u r t u s jis n a u dojo visuomenės labui: tai d a r i r šiandien rodo vandentiekis Olimpijoje s u e k s e d r a , s t a d i o n a s Delfuose, m a r murinis stadionas Atėnuose. Kai mirė R e g i l a (160 m. e. m.), H e r o d a s j o s at minimui pastatė odeoną Atėnų Akro p o l i o p a p ė d ė j e . J i s t u r ė j o d v a r ų Ro moje prie Apijaus kelio ir M a r a t o n e , k u r praleisdavo daugiausia laiko. Te nai, prie Probalinto, netoli M a r a t o n o , aštuntajame XVIII a. dešimtmetyje b u v o r a s t a s p o r t r e t i n i s biustas, k u r į Luji F r a n s u a S e b a s t i a n a s F o v e l i s spė j o e s a n t H e r o d o A t i k o p o r t r e t ą (ne m a ž ą r e i k š m ę t u r ė j o tai, k a d jis b u v o rastas k a r t u su M a r k o Aurelijaus f ir L u c i j a u s V e r o f p o r t r e t a i s — m a t su šiais ž m o n ė m i s H e r o d a s p a l a i k ė d r a u g i š k u s s a n t y k i u s ) . Si p r i e l a i d a pasit v i r t i n o 1919 m., kai, s u g r i u v u s gele ž i n k e l i o tiltui p e r K o r i n t o k a n a l ą , bu vo rasta h e r m a su užrašu: „Čia m ė g o v a i k š t i n ė t i H e r o d a s " . S k u l p t ū r o s gal133
Hermarchas.
Herodas
Budapeštas
Atikas.
Paryžius,
Luvras
v a b u v o kažkur dingusi, m a n y t a net, k a d n u s k e n d u s i , t a č i a u j ą p a v y k o ras t i i r u ž d ė t i a n t h e r m o s . D a b a r j a u bu v o g a l i m a t i k s l i a i į v a r d y t i biustą i š Probalinto, saugomą Luvre, bei kitas m a r m u r i n e s g a l v a s . H e r o d o A t i k o at v a i z d a s n e l a b a i a t i t i n k a m ū s ų įsivaiz d u o j a m ą šio — v i s o m i s l e m t i e s gėry bėmis apdovanoto — žmogaus paveiks lą. T a č i a u i r j o g y v e n i m e b ū t a šešė lių. M a t y t , p e r s a v o š i u r k š t u m ą jis b u v o įsigijęs d a u g priešų, i r j a m t e k o stoti p r i e š R o m o s i r A t ė n ų teismą. Svainis Bradua netgi kaltino jį p r i k i š u s p i r š t u s p r i e Regilos m i r t i e s , k u r i o s H e r o d a s b e g a l o g e d ė j o i r ku rią k u o i š k i l m i n g i a u s i a i p a g e r b ė . J o gyvenimą t e m d ė ir sūnaus Regilo, d u k t e r ų Elpinikės bei Atėnaidės mir tis, a n k s t y v a s m o k i n i ų P o l i d e u k i j o f, A c h i l o ir M e m n o n o f n e t e k i m a s . V i e n A t ė n u s p u o š ė 14 H e r o d o s t a t u l ų ; išli kusios kopijos, matyt, b u v o padary t o s d a r j a m g y v a m esant, n e s amži n i n k a i — ne t a i p k a i p palikuonys — p r i t a r ė j o d a r b a m s ir, m a t y t , n e p r a l e i s d a v o p r o g ų p a g e r b t i s a v o globėją. Herodotas 484—430 m. p. m. e. Likso sūnus. Iš Halikarnaso. Graikų istorikas, isto rijos tėvas. H e r o d o t o v a r d a s u ž r a š y t a s a n t trijų m a r m u r o skulptūrų: ant hermos, esan čios Neapolyje, ant hermos Niujorke ir ant vienos porinės hermos Neapo lyje, k u r jis v a i z d u o j a m a s d r a u g e s u T u k i d i d u f. T a i g i H e r o d o t o i k o n o g r a fija t u r i l a b a i t v i r t u s p a g r i n d u s . Beje, a n k s č i a u m a n y t a , k a d šių i r k i t ų ko pijų o r i g i n a l a i esą i m a g i n a c i n i a i isto riko atvaizdai, sukurti vėlyvesniųjų l a i k ų a u t o r i ų . T a č i a u š i n u o m o n ė klai d i n g a j a u v i e n t o d ė l , k a d b e n t vie nas Herodoto portretas būtinai turėjo būti sukurtas jam dar gyvam esant. Sis i s t o r i k a s G r a i k i j o j e b u v o l a b a i ger b i a m a s : ž m o n ė s m o k ė j o t i n k a m a i įver134
t i n t i n a u j o v i š k ą H e r o d o t o veiklą. Iš t r a u k o s i š j o i s t o r i j o s a p i e p e r s ų ka rus, s k a i t o m o s p e r š v e n t e s O l i m p i j o j e i r A t ė n u o s e , p l a č i a i p a g a r s i n o j ų au t o r i ų . I s t o r i k a s b i č i u l i a v o s i su Sofokliu f b e i P e r i k l i u f. Iš k a i k u r i ų H e rodoto portreto detalių matyti, jog m e n i n i n k a s p u i k i a i p a ž i n o j o s a v o portretuojamąjį. Plaukai su sklastymu, į d v i dalis p a d a l i n t a b a r z d a , gerašir d i š k a v e i d o i š r a i š k a — tai, be a b e j o , autentiški portreto bruožai. Per vidurį perskirti plaukus ant kaktos mėgo, s a k y s i m , ir H e r a k l i t a s f, o į d v i s r u o gas s a v o b a r z d ą š u k u o d a v o Sofoklis. Tačiau Herodoto sruogos itin raiš kios, j o b a r z d a p r i m e n a rytietišką. Žy m u s i s g r a i k ų i s t o r i k a s b u v o susipaži n ę s su R y t a i s — k e l i a v o po Egiptą, M e s o p o t a m i j ą i r n e t p o skitų k r a š t ą . Visur rinko medžiagą savo istoriniam veikalui, kuriame lygino graikus su barbarais. Žinoma, A n t o n i n o laikais darytos kopijos m e n k a i atspindi V a . p . m . e . originalą, t a č i a u vis d ė l t o ge riau nei monetos su jo atvaizdu, ku r i a s n u o 125 iki 150 m. e. m. s a v o di džiajam sūnui kaldino Halikarnasas. Heziodas Apie 700 m. p. m. e. Dijaus (?) ir Pikidemės (?) sūnus. Iš Askros (Beotija). Pirmasis Graikijos žemyno poetas. Iš gyvenimo datų matyti, kad Heziodo atvaizdas galėjo būti tik vėlesniųjų laikų fantazijos v a i s i u s . S e n i a u s i a H e ziodo statula stovėjo didelėje skulp t ū r ų g r u p ė j e O l i m p i j o j e , 460 m. p. m. e. s u k u r t o j e M i k i t o iš R e g i l o (to je g r u p ė j e b u v o ir H o m e r o f s t a t u l a ) (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 26, 2). Iš v ė l e s n i ų laikų k ū r i n i ų a n t i kiniuose šaltiniuose minimos sėdinčio žmogaus statula mūzų šventovėje ant H e l i k o n o (ten p a t , 9, 30, 3), v a i z d a vusi Heziodą s u k i t a r a a n t kelių, b r o n z i n ė s t a t u l a T e s p i j o s t u r g a u s aikš t ė j e (ten pat, 9, 27, 5) ir d a r v i e n a , 135
stovėjusi Konstantinopolio Dzeuksipe 9 ir v a i z d a v u s i d a i n u o j a n t į p o e t ą (Christodonas. A p r a š y m a i , 38 ir t ) . Deja, H e z i o d o i k o n o g r a f i j a vis d ė l t o y r a la bai p r o b l e m i š k a : m a t v i e n i n t e l i s u ž r a šu patvirtintas Heziodo portretas Mono mozaikoje Tryre vaizduoja ne jį. Šis v y r a s su r a i š č i u a n t p l a u k ų n e gali b ū t i H e z i o d a s , n e s jis n e b u v o h e rojus, k a i p H o m e r a s , p o k u r i o p o r t r e t u M o n a s p e r a p s i r i k i m ą iškalė H e z i o d o v a r d ą . B u v ę s avių p i e m u o , H e ziodas net geriausiame savo kūrinyje „Darbai ir dienos" apdainuoja pap rastus savo aplinkos žmones, šlovina žemdirbystę, kuri esanti sunkus, ta č i a u g a r b i n g a s d a r b a s . Š i t a i p jis n o r ė j o s u g r ą ž i n t i į t i e s o s kelią s a v o b r o lį Persą, k u r i s , b y l i n ė d a m a s i s dėl pa likimo, b u v o p a p i r k ę s teisėjus. Taigi M o n o m o z a i k o s p o r t r e t o n e g a l i m e lai kyti Heziodo atvaizdu. O jokių kitų H e z i o d o p o r t r e t ų n e t u r i m e . Beje, l a b a i d r ą s i i r k a r t u v i l i o j a n t i a t r o d o Gizelos R i c h t e r n u o m o n ė , j o g „ t a r i a m o j o Se n e k o s " a t v a i z d ą r e i k i a laikyti H e z i o d o p o r t r e t u . Šis k ū r i n y s , ž i n o m a s i š d a u gelio k o p i j ų ( g e r i a u s i a iš jų — b r o n zinė a t l i e j a H e r k u l a n u m e ) , i š tikrųjų vaizduoja ne Seneką f, kaip b u v o m a n o m a anksčiau, o kažkokį poe tą: t a i r o d o v i e n o k o p i j u o t o j o p r i dėtas gebenių vainikas. Portretą m ė g i n t a p r i s k i r t i m a ž d a u g 2 5 as menims, bet visos hipotezės paneig tos, taigi p r o b l e m a t e b ė r a n e i š s p r ę s t a ir d i s k u t u o t i n a . 1962 m. Gizelos Rich t e r i š k e l t a m i n t i s gal i r g a l ė t ų p a d ė t i i š s p r ę s t i šią p r o b l e m ą . Šį j a u v ė l y v o jo Graikijos laikotarpio kūrinį ji ver tino kaip tuo p a t laiku sukurto H o m e r o p o r t r e t o porą. Esą „ v a l s t i e č i ų p o e t a s " H e z i o d a s čia p r i e š i n a m a s „ k a ralių p o e t u i " H o m e r u i . P o r t r e t e p u i kiai jaučiamas ugningas, brolio neiš tikimybės pakurstytas poeto tempera9
Visuomeninės termos Konstantinopolyje, pastatytos Severo f (vert. past.). 136
m e n t a s ir jo g y v e n i m o b ū d a s — č i a vaizduojamas tikras valstietis su pra kaitu permirkusiais, susivėlusiais plau kais ir raukšlėtu veidu. Kad Heziod a s b u v o v e r t i n a m a s l a b i a u u ž „Ilia d o s " d a i n i ų — ir ne t i k a m ž i n i n k ų — g a l i m e s p r ę s t i i š to, j o g y r a ž i n o m o s 3 8 šio p o r t r e t o a t l i e j o s . G a l b ū t k a d a n o r s b u s r a s t a d a r v i e n a — su įrašu, p a t v i r t i n a n č i u šią h i p o t e z ę . Hleronas II 306—215 Sirakūzų p. m. e.
m. p. karalius
m. e. Hieroklio sūnus, nuo 269 iki 215 m.
Sumanų karvedį, pasižymėjusį dar v a l d a n t P y r u i ( n u o 278 iki 275 m . p . m . e.), k a r e i v i a i p a s k e l b ė s a v o v a d u . Į v y k u s v a l s t y b i n i a m p e r v e r s m u i , jis t a p o k a r a l i u m i ir, v e d ę s į t a k i n g o ž m o g a u s L e p t i n o d u k t e r į Filistidę f, d a r l a b i a u s u s t i p r i n o s a v o pozicijas. N u galėjęs mamertinus, jau rengėsi karui s u K a r t a g i n a , b e t 264 m . p . m . e . r o m ė n a i išsilaipino Sicilijoje, ir p r a s i d ė jo Pirmasis pūnų karas. Hieronas bu vo ištikimas romėnų sąjungininkas, ir tatai užtikrino daugiau kaip 20 metų trukusį Sirakūzų klestėjimą. Galingi įtvirtinimai rodo Hieroną bu vus apdairų; šventyklų pastatai, m o n u m e n t a l u s a l t o r i u s , didžiulis t e a t ras, j o p a t i e s rūmai bei ištaigingas l a i v a s byloja, j o g H i e r o n a s II mė go prabangą ir uoliai lygiavosi į rytietiškos p a k r a i p o s graikų ka ralius. Mažas marmurinis reljefas, iškeltas iš jūros prie Agrigent o , — vienas iš reprezentatyvių valdo vo atvaizdų. Padarytas iš paprastos m e d ž i a g o s , jis i m i t u o j a b r a n g i a s k a mėjas, kurios b u v o m ė g s t a m o s Egip t e . M a n o m a , j o g reljefas v a i z d u o j a H i e r o n ą II ir Filistidę, n o r s m o n e t i niuose karaliaus portretuose ir nema t o m e šio k e i s t o š a l m o . O klasikinį Filistidės profilį s u d i a d e m a i r š y d u m o n e t o s visiškai patvirtina. Kadaise spal137
v o t a s , labai p a n a š u s į k a m ė j ą m e d a liono formos reljefas, m a t y t , t u r ė j o k a r a l i š k o s d o v a n o s paskirtį. Hieronimas 230—214 m. p. m. e. Gelono f ir Ne reides sūnus. Sirakūzų karalius nuo 215 iki 214 m. p. m. e. Penkiolikametis Hieronimas tapo tė v o į p ė d i n i u ir, k i l u s nesutarimams A n t r o j o p ū n ų k a r o m e t u , m ė g i n o už m e g z t i ryšius su H a n i b a l u f, k e t i n d a m a s su juo ir Egipto kariais pulti Romą. R o m ė n ų laimei, H i e r o n i m a s tapo vieno sąmokslo auka. Palyginti su s a v o t ė v u i r seneliu, šis k a r a l i u s gyvenęs prašmatniai, o valdęs savav a l i a u d a m a s . K a i jis m i r ė , t u r b ū t j a u b u v o prasidėjusi Sirakūzų apsuptis, k u r i o s m e t u M a r c e l a s f 212 m. p. m. e . u ž ė m ė miestą. M o n e t ų portretai vaizduoja Hieronimą jauną, a p v a l a u s ir energingo veido.
Hieronimas
Hiparchija Krateto
f žmona. Žr.
Kratetas.
Hiperidas 389—322 m. p. m. Iš Kolito (Atiką).
Hipeiidas. muziejus
Kopenhaga,
Nacionalinis
e. Gliaukipo sūnus. Atėnų oratorius.
K a i p ir D e m o s t e n a s f, H i p e r i d a s įspė j o a p i e pavojų, gresiantį i š M a k e d o nijos. B ū d a m a s g e r a s oratorius ir turtingas žmogus, gyveno labai pra bangiai. Gindamas heteras, Hiperidas p a s a k ė t e i s m e šešias k a l b a s . P o Lamijos karo pasakė g e d u l i n g ą kalbą, p a m i n ė d a m a s kritusiuosius, ir netru kus Antipatro įsakymu buvo pikta d a r i š k a i n u ž u d y t a s . 307 m . p . m . e . Graikijai išsivadavus iš Makedonijos valdžios; H i p e r i d o a t m i n i m u i p a g e r b t i b u v o p a s t a t y t a statulų. Prie Hiperido p o r t r e t o pėdsakų atve dė porinė herma Kompjene,vaizduo janti vyrą ir moterį. Kadangi, spren džiant iš šukuosenos, moters modelis 138
greičiausiai buvo hetera, o vyro — a u k š t u o m e n ė s ž m o g u s , t a i 1913 m . F. Poulseno iškelta hipotezė, k a d her ma v a i z d u o j a H i p e r i d ą ir F r i n ę f, g r e i č i a u s i a i visiškai p a g r į s t a . Frinė, žinomiausia anų laikų h e t e r a ir pui kus dailininkų bei skulptorių modelis, b u v o garsiausia Hiperido klientė. An tikiniai šaltiniai pasakoja, k a i p išmon i n g a i jis p a n e i g ė n e t e i s ė t a i p r i e š ją iš k e l t ą k a l t i n i m ą . V i e n a s b e ŽiniOS d i n g ę s s t a t u l o s c o k o l i s M a t ė j ų viloje Ro m o j e t u r ė j o užrašą: „ O r a t o r i u s H i p e ridas — Dzeuksido kūrinys". Vadinasi, a n t j o s t o v ė j o k o p i j a statulos, k u r i ą b u v o s u k ū r ę s S i l a n i o n o m o k i n y s Dzeuksidas. Skulptūros sukūrimo laikas ati tinka rašytinių šaltinių duomenis, jog po mirties Hiperidas buvo pagerbtas statula. Minėtoji porinė h e r m a padėjo r a s t i k i t a s k o p i j a s , i š k u r i ų g a l i m e su s i d a r y t i o r i g i n a l o vaizdą; b e to, j o s puikiai atspindi Hiperido charakterį bei gyvenimo būdą. Hipokratas 460—375 m. p. m. e. Heraklido ir Fainaretės sūnus. Jš Koso salos. Graikų gydytojas. N e t ir amžininkai laikė Hipokratą di d ž i u g y d y t o j u , o P l a t o n a s f giria jį savo raštuose. Pagrindęs mediciną kaip m o k s l ą , jis n u s i p e l n ė a m ž i n ą š l o v ę : d a r i r š i a n d i e n k i e k v i e n a s j a u n a s gy dytojas duoda „Hipokrato priesaiką". Taigi t u r ė t ų būti išlikę n e m a ž a Hi p o k r a t o skulptūrinių atvaizdų. Tačiau ligi šiol d a r n e p a v y k o j ų rasti. T i e s a , I m. e. a. Koso m o n e t ų p o r t r e t a i v a i z d u o j a j o galvą a r b a j į v i s u ūgiu, sė dintį a n t sudedamosios kėdės. T a č i a u šių m o n e t ų a t v a i z d ų n e p a k a n k a H i pokrato skulptūriniams portretams i d e n t i f i k u o t i . N e r i b o t a t y r i n ė t o j ų fan tazija p a s k e l b ė v i e n ą k l a s i k i n ę m a r m u r o statulą didžiojo m e d i k o atvaiz d u v i e n todėl, k a d b u v o r a s t a K o s o saloje. Nepasitvirtino ir hipotezė, jog 139
g
f| Hipokratas. Neapolis
H i p o k r a t ą v a i z d u o j ą s biustas, r a s t a s v i e n a m e Ostijos kape. K a p e buvusios m a r m u r o n u o l a u ž o s u ž r a š a s b u v o lai k o m a s c i t a t a i š H i p o k r a t o tekstų, n o r s v ė l i a u p a s i r o d ė , j o g tai — E u r i p i d o f ei l ė s ! T a č i a u ir šiaip šis p o r t r e t a s n e g a l ė tų vaizduoti Hipokrato, nes portretuoj a m a s i s b e g a l v o s raiščio, b ū d i n g o su d i e v i n t ų j ų a t v a i z d a m s . Sis biustas, su k u r t a s v ė l i a u s i a i III a. p. m. e. p a b a i goje, t u r b ū t v a i z d u o j a K l e a n t ą \. Bet turėjo būti ir amžininkų sukurtas Hi pokrato portretas, buvęs pavyzdžiu v ė l e s n ė m s k o p i j o m s ; v i e n ą tokią k o p i j ą — m a ž ą biustą, k a i p m i n i Lukia n a s (,,Melo m y l ė t o j a s " , 21), turėjęs kažkoks gydytojas. Tačiau kol kas to biusto pėdsakų neaptikta. Vertą dė m e s i o m i n t į 1944 m. iškėlė L i ū d v i g a s Kurcijus: v i e n a m e Pompėjos paveiks le ant sudedamosios kėdės sėdinčio ž m o g a u s figūra — H i p o k r a t o p o r t r e t a s . Iki tol š i f i g ū r a b u v o p r i s k i r i a m a A s k l e p i j u i : m a t čia n u p i e š t a s i r d i e v a s Apolonas bei g y d y m o m e n ą išmanęs Chironas. Vis dėlto sėdintis žmogus, s u s i m ą s t ę s i r p a r ė m ę s galvą r a n k a , neabejotinai yra princeps medicinae (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 7, 171), t. y. m e d i c i n o s p r a d i n i n k a s Hipokratas, pavaizduotas greta Apo lono, a t s t o v a u j a n č i o d i e v i š k a j a i m e dicinai, ir C h i r o n o , į k ū n i j a n č i o liau dies gydymo meną. Homeras VIII a. p. m. e. apylinkių. Graikų
Tikriausiai iš Smirnos poetas.
Antikoje nekilo abejonių, jog didieji epai „Iliada" ir „Odisėja" yra vieno žmogaus — H o m e r o — kūriniai; jam buvo priskiriami ir „Cikliniai e p a i " („Kyklos"), „ H o m e r o himnai", „Varlių ir pelių k a r a s " . T a č i a u a p i e jį patį n e d a u g b u v o t e ž i n o m a : t u r b ū t jis k ū rė gyvendamas Gliaukidų arba Enėjadų v a l d o v ų r ū m u o s e T r o a d o j e , o gal ir C h i j o s a l o j e . P a l a i d o t a s , m a t y t , Ijo 140
saloje, t a č i a u d ė l j o g i m i m o vietos vieningos nuomonės nebuvo ir tada. K a i V a. p. m. e. p a r ū p o t u r ė t i H o m e r o atvaizdą, s a v a i m e s u p r a n t a m a , a p i e j o išvaizdą j a u n e b e b u v o j o k i ų autentiškų žinių. K a d H o m e r o b ū t a aklo, spręsta iš himno Apolonui, kur b u v o m i n i m a s ,,aklas ž m o g u s i š C h i jo salos", ir iš „ O d i s ė j o s " , k u r figūra vo aklas dainius Demodokas. H o m e r o statula s t o v ė j o k a r t u su k i t o m i s — t a r p jų ir H e z i o d o f — O l i m p i j o j e ir b u v o s u k u r t a a p i e 460 m. p. m. e. (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 26, 2). T u r b ū t b ū t a šio s e n i a u s i o j o H o m e r o a t v a i z d o kopijų, n e s stiliaus po ž i ū r i u a r c h a i š k i a u s i i š likusių H o m e r o atvaizdų yra to laikotarpio originalo kopijos. Anksčiau buvo spėjama, jog vienas toks atvaizdas s k i r t a s pa gerbti Epimenidui, Kretos prana š a u t o j u i , 4 0 a r n e t 7 5 m e t u s iš m i e g o j u s i a m oloje; t a č i a u r a s t o j i gal va buvo stovinčio žmogaus statulos f r a g m e n t a s — gaila, k a d n e i š l i k o p a t i s t a t u l a . U ž m e r k t o s a k y s t u r b ū t reiš k i a a k l u m ą . K ū r i n y s labai m e n i š k a s i r d a r o didžiulį įspūdį: a k l a s p o e t a s v i s k ą m a t o v i d i n i u žvilgsniu i r k u r i a padedamas bei į k v e p i a m a s mūzų. R a i š t i s a n t p l a u k ų — h e r o i z u o t o ir su d i e v i n t o p o e t o simbolis. Tokia H o m e r o traktuotė ne vieninte l ė : IV a. p. m. e. sukurti nauji H o m e r o paminklai vaizduoja šį dainių j a u kitokį. I š visų p o e t o Teodekto F a s e l i d i e č i o (m. 334 m. p. m. e.) k a p ą p u o š u s i ų s t a t u l ų išliko tik skirtoji H o m e r u i (Pseudoplutarchas. I s o k r a t o gy v e n i m a s , 10). T i k r i a u s i a i t a m p a č i a m laikotarpiui priklauso ir bronzinė Ho m e r o s t a t u l a Delfų š v e n t y k l o s p r o s t i lyje (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 10, 24, 2) b e i b r o n z i n ė s t a t u l a iš Ar go su e i l i u o t u u ž r a š u (Pseudoplutar chas. H o m e r o ir H e z i o d o ginčas, 18). IV a. p. m. e. Homeras jau n e b u v o vaizduojamas kaip neregys. Nedidelis b r o n z i n i s b i u s t a s M o d e n o j e s u užra-
Homeias
Homeras. 141
Neapolis
šytu H o m e r o v a r d u y r a pagal naują l a i k m e č i o s k o n į s t i l i z u o t a s s e n a s i s at v a i z d a s . Čia H o m e r a s v a i z d u o j a m a s a t s i m e r k ę s . Šis portretas jau nebe toks įspūdingas kaip sukurtasis anks t y v o s i o s k l a s i k o s l a i k o t a r p i u . Ideali zuotas, p a n a š u s į Dzeuso, Homero profilis i š k a l t a s ir IV a. p. m. e. m o n e t o j e , r a s t o j e Ijo saloje. T o d ė l t u o labiau stebina kitokia H o m e r o inter p r e t a c i j a , ž i n o m a i š d a u g y b ė s kopijų, kurios anksčiau buvo siejamos su A p o l o n i j ų T i a n i e č i u f. K a d čia iš tie sų pavaizduotas Homeras, galime spręsti remdamiesi Amastryje aptikta m o n e t a i r k i t a i s a r g u m e n t a i s . Palygi n u s su archaiškuoju H o m e r o atvaiz du, p a s t a r a s i s v a i z d u o j a H o m e r ą at simerkusį, p e r r i š t a i s v i r š k a k t o s p l a u kais, i l g o m i s s r u o g o m i s krintančiais ant kaklo, ir įdubusiais skruostais, bylojančiais apie senyvą poeto am žių. M a r m u r o k o p i j o s žvilgsnis a t r o d o k e i s t a s ; b r o n z i n i a m e o r i g i n a l e jis, matyt, buvo išryškintas spalvota akių i n k r u s t a c i j a . Šis p r i e š IV a. p. m. e. pa baigą s u k u r t a s H o m e r o a t v a i z d a s d a r n e b u v o paskutinis graikų m e n o kūri nys. Vėlyvuoju laikotarpiu sukurtas dar vienas, ne mažiau didingas H o m e r o portretas, traktuojantis poetą visiškai kitaip nei ankstesnysis. Žinoma dau g i a u k a i p d v i d e š i m t šio p a v e i k s l o k o pijų, v a d i n a s i , b u v o m a n o m a , k a d j i s geriausiai atspindi poeto išvaizdą.
Nuostabu, kaip meistriškai, remda m a s i s a n a t o m i j o s studijomis, p o r t r e t o autorius perteikė poeto amžių, pri m e r k t ų a k i ų a k l u m ą ir su k o k i u įsi j a u t i m u išreiškė poeto didingumą: a n a i s l a i k a i s a m ž i n i n k a i H o m e r ą lai k ė n e t i k didžiu e p i k u , b e t i r v i s o s p o e z i j o s p r a d i n i n k u . I š šio kūrinio stiliaus ir p a p l i t i m o g a l i m a spręsti, j o g o r i g i n a l a s b u v o garsioji H o m e r o statula, kurią pastatydino Ptolemėj a s IV F i l o p a t o r a s f (222—204 m. p. m . e.) k a i p k u l t o p a v e i k s l ą H o m e r o šventykloje Aleksandrijoje. Ten jis s ė d ė j o soste, a p s u p t a s statulų-miestų, pretendavusių būti H o m e r o gimtine. S u šia š v e n t y k l a m u s s u p a ž i n d i n a a p a t i n ė A r c h e l a j o P r i e n i e č i o reljefo dalis, kurią autorius, matyt, kūrė remdama sis t a p y t u p a v e i k s l u . P r i e š a i s u ž d a n galą, i š t e m p t ą t a r p d v i e j ų kolonų, matyti sėdintis soste Homeras, j a m iš š o n ų — figūros, įkūnijančios „Ilia dą11 ir „Odisėją", u ž p a k a l y j e — „ A p g y v e n d i n t a s i s p a s a u l i s " ir „ L a i k a s " — personifikacijos, t u r i n č i o s P t o l e m ė j o I V F i l o p a t o r o ir A r s i n o j ė s III f b r u o ž ų . Toliau, k a i p a u k o t o j a i a r b a a u k o j i m o p r o c e s i j o s d a l y v i a i , stovi skirtin gų p o e z i j o s rūšių, istorijos, išminties, atminties ir dorybės personifikaci j o s . T a i — p a v e i k s l a s , b ū d i n g a s Alek sandrijos mokslo pasauliui, kuriame vyravo Homero kultas. T a i g i kla sikinio graikų m e n o periodo pra džioje ir pabaigoje H o m e r o atvaiz d a i l a i k y t i n i t o b u l i a u s i a i s m e n o kū riniais. Beje, R o m o s i m p e r a t o r i ų lai k a i s a b u šie p a v e i k s l a i b u v o u ž m i r š ti. M a r m u r i n ė i n k r u s t a c i j a i š K e n c h r ė j o s v a i z d u o j a H o m e r ą idealizuotą, su reginčiomis akimis. Poetas pasirė męs ilga, p a n a š i a į s k e p t r ą lazda, k a i r ė j e r a n k o j e l a i k o krepšį, o d e š i n e glosto barzdą. Horacijus Kvintas m. e. 143
Horacijus Flakas. 65—8 m. p. Iš Venūzijos. Romėnų poetas.
Homeras.
Kenchrėja
Horacijus
Horacijus gimė paleistinio šeimoje p r i e A p u l i j o s ir L u k a n i j o s s i e n o s , o Romoje — ten vien dėl jo persikėlė š e i m a — g a v o p u i k ų išsilavinimą, k u rį paskui dar papildė Atėnuose. Drau g a u d a m a s s u M e c e n a t u , H o r a c i j u s įsi gijo ir A u g u s t o f p a l a n k u m ą (šis pa dovanojo jam dvarą). Jis išgarsėjo odėmis, l a i š k a i s , s a t y r o m i s , e p o d ė m i s b e i E p i k ū r o filosofija g r i n d ž i a m a i s a p m ą s tymais. Be abejo, Horacijaus garbei b u v o sukurta d a u g statulų, tačiau apie jas nieko nežinome. N e t u r i m e nė šio p o e t o b i u s t o . T i k t a i v i e n i n t e l i a m e IV m. e. a. kontorniate m a t o m e Ho racijų, p a v a i z d u o t ą profiliu, p a s i p u o šusį p r a š m a t n i u d r a b u ž i u . T i k r i a u s i a i šio k o n t o r n i a t o a u t o r i u s r ė m ė s i g e r u kūriniu, nes kukli labai jaunai atro d a n č i o p o e t o š u k u o s e n a v i s i š k a i ati tinka to m e t o madą. Čia nematyti, kad Horacijus buvo mažo ūgio ir apkū n u s , — už tai jį dažnai pajuokdavęs A u g u s t a s , — n e m a t y t i i r t a m s i ų p/au kų, k u r i e p r a ž i l o p o e t u i s u l a u k u s v o s 45 metų. Viengungį, kukliai gyvenan tį poetą, k a n k i n o d e p r e s i j o s ir reu matizmas. Taigi portretas k o n t o r n i a t e y r a neabejotinai idealizuotas Horaci jaus paveikslas. Amžininkai šį Vene ros ir Bakcho kulto šauklį labai ver tino, o viduramžiais jis b u v o smer kiamas.
(kontorniatas)
Horacijus Koklis Romėnų didvyris /507 m. p. m. e.).
Horacijus toteka
Koklis.
Miuncheno
glip-
Porsenos
karo
metu
Horacijus Koklis laikomas vienu iš ryškiausių romėniškos dorybės pavyz džių. P o l i b i j a s f ( „ I s t o r i j a " , 55, 1) pa sakoja tokią šio a t k a k l a u s k o v o t o j o istoriją: n o r ė d a m a s s u t r u k d y t i e t r u s k a m s į s i v e r ž t i į Romą, jis t o l g y n ė n u o p r i e š ų v i e n i n t e l į tiltą p e r Tibrą, k o l šis b u v o s u g r i a u t a s . R o m ė n a i p a g e r b ė š į ž y g d a r b į s t a t u l a , k u r i vaiz d a v o n u o galvos iki kojų apsiginkla vusį H o r a c i j ų Koklį (Dionisijas H a l i 144
k a r n a s i e t i s , 5, 25, 2). Iš p r a d ž i ų ji sto vėjo Komicijuje, seniausioje R o m o s forumo dalyje, paskui V u l k a n o šven tykloje. Ten ją dar b u v o galima ma t y t i II m. e. a. M a r m u r i n ė g a l v a M i u n chene, vaizduojanti barzdotą vyrą su k o r i n t i e t i š k u š a l m u , b e a b e j o , y r a Kok lio a t v a i z d o k o p i j a . Šio ž m o g a u s b ū ta v i e n a akimi a k l o , — tai rodo ir ati t i n k a m a lūpų išraiška. Horacijus iš tiesų b u v o vienaakis. P r a v a r d ė Kok lis i i a n t i k i n i ų a u t o r i ų d u o m e n y s t a i patvirtina. Šiame portrete, kurį A . F u r t v e n g l e r i s m a n ė e s a n t Miltiado f a t v a i z d u , k e i s t a i s u m i š ę e g i n i e t i š k o , a t i š k o ir Didžiosios G r a i k i j o s sti liai. M a n o m a , k a d jis s u k u r t a s t a r p 490 i r 480 m . p . m . e . N o r s H o r a c i j a u s K o k l i o žygis d a t u o j a m a s 507 m . p . m . e., bet, k a i p ž i n o m a , šio a n k s t y v o jo romėnų laikotarpio chronologija smarkiai svyruoja. Tačiau po jo mir ties, s ė k m i n g a i u ž b a i g ę k a r ą s u Pors e n a f, r o m ė n a i p a s t a t ė š i a m h e r o j u i s t a t u l ą ir u ž r a š ė š l o v i n a n č i u s žodžius. T u r b ū t tai b u v o p a d a r y t a p r a ė j u s 10 ar 20 metų po žygdarbio. Statulos skulptorius, A t ė n u o s e laikomas sena m a d i š k u , R o m o j e b u v o p r i i m t a s išs kėstomis rankomis. Nesinaudodamas t a i s l a i k a i s b ū d i n g u s k u l p t ū r o s at r a m o s p r i n c i p u , jis a b i p o r t r e t u o j a m o j o kojas sustatė tolygiai. Kadangi didvyris, be abejo, b u v o pasirėmęs ietimi, v ė l i a u p r a d ė t a m a n y t i , k a d H o racijus b u v ę s šlubas. P l u t a r c h o tvirti n i m u ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", P o p l i kola, 16, 7), didvyris susižalojęs p l a u k d a m a s p e r Tibrą. Š i s t a t u l a tu r ė j o b ū t i k o p i j u o j a m a : H o r a c i j ų Kok lį t a u t a l a i k ė s e k t i n u d r ą s o s , a t k a k l u mo ir pasiaukojimo pavyzdžiu. Statu la sukurta tuo metu, kai, anot V a r o no (žr. Plinijus Vyresnysis. G a m t o s is torija, 35, 154), e t r u s k ų m e n ą R o m o j e n u k o n k u r a v o graikų kūryba. Minėtas autorius n u r o d o ir pirmuosius graikų menininkus R o m o j e — Damofilą ir Gorgasą, k u r i e 493 m. p. m. e. s t a t ė C e 145 K
2ymūs antikos žmonės
reros šventyklą ir greičiausiai b u v o a t v y k ę i š Pietų Italijos. K a i t o j i š v e n tykla buvo pastatyta, etruskų epocha Romoje pasibaigė, o Porsena buvo paskutinis etniškas Romoje. Horaci j a u s Koklio portretas y r a seniausias iš m u m s žinomų r o m ė n o atvaizdas. Jo žygdarbį įamžino bronzinis medalio nas, nulietas v a l d a n t A n t o n i n u i Pi j u i f. Hostilianas Gajus Valentas Hostilianas Mesijus Kvintas. M. 251 m. e. m. Trajano Deciįaus f ir Herenijos Etruscilos f sū nus. Romos imperatorius 251 m. e. m. Po Decijaus mirties senato paskirtas imperatoriumi kartu su Trebonianu G a l u f, H o s t i l i a n a s m ė g i n o v a r ž o v ą nu galėti. N e t r u k u s jis m i r ė , t i k n e k o v o s l a u k e , k u r jis v a r g u a r pasižy mėjo, bet n u o m a r o . Tačiau Helga fon H e i n c ė į ž i ū r ė j o H o s t i l i a n ą p e r g a lingo k a r v e d ž i o p a v e i k s l e , e s a n č i a m e a n t d i d e l i o L u d o v i z i o k o l e k c i j o s sar k o f a g o s u k a u t y n i ų s c e n o m i s . Kryž m a s randas ant kaktos, bylojantis apie priklausymą kažkokiai s e k t a i , pasi k a r t o j a ir d v i e j u o s e iškiliosios plas tikos portretuose. Tačiau jie vaizduo ja ne Hostilianą: sprendžiant iš mo n e t i n i ų a t v a i z d ų , jis n e t u r ė j o n e i t o kio rando, nei barzdos kaip karžygys a n t s a r k o f a g o . Taigi t a i p e n t u z i a s t i n g a i s v e i k i n t a s „ i d e n t i f i k a v i m a s " pasi r o d ė klaidingas. Kaip a t r o d ė Hostilia nas, galime spręsti tik iš monetinių portretų.
Isokratas 436—338 m. p. ditó sūnus. Iš nų oratorius.
m. e. Teodoro ir Erchijos (Atiką).
Me Atė
1767 m . R o m o j e b u v o r a s t a s mažas m a r m u r i n i s b i u s t a s , k u r i s (deja, s m a r k i a i p e r d i r b t a s ) 1785 m. p a t e k o į Alb a n i o kolekciją. K a i p m a t y t i i š u ž r a šo, tai — I s o k r a t o a t v a i z d a s . A t ė n ų oratoriaus būta kuklaus: turėdamas silpną balsą, jis p a t s n ė k a r t o viešai n e p a s i r o d ė , o t i k r a š y d a v o k a l b a s ir m o k ė kalbėti kitus. Savo mokytoją itin v e r t i n ę s k a r v e d y s T i m o t e a s užsa kė Leocharui nulieti bronzinę Isokrato statulą, k u r i b u v o p a s t a t y t a E l e u s i n e (Pseudoplutarchas. Isokrato gyveni m a s ) . P o o r a t o r i a u s m i r t i e s j o įsūnis Afaris pastatė Atėnuose portretinę t ė v o statulą a n t k o l o n o s (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 18, 8). A b i sta t u l o s g a l ė j o b ū t i m o d e l i u A l b a n i o vi los b i u s t u i . M e n k a v e r t ė j e k o p i j o j e Leocharo meistriškumas vargiai jaučia mas, užtat mes galime susidaryti šiokį tokį įspūdį a p i e patį I s o k r a t ą — o r a t o r i ų , maniusį, k a d j o m e n a s u g d o dorumą bei sąžiningumą ir kad tobu l a k a l b a y r a didžiai r e i k š m i n g a s auk lėjimo veiksnys. Jis vadovavo mo kyklai, išugdžiusiai į t a k i n g u s poli t i k u s T i m o t e ą ir Likurgą, o r a t o r i ų Dem o s t e n ą f, i s t o r i k u s Eforą ir T e o p o m pą. V ė l i a u I s o k r a t o k a l b o s ( d a u g e l i s j ų išliko) b u v o v e r t i n a m o s u ž j ų d a r n ų stilių i r n a u d o j a m o s m o k y m o tiks lams. 147
Juba I Hiempsalo II sūnus. Numidijos kara lius maždaug nuo 50 iki 46 m. p. m. e. P o m p ė j a u s f k o v o j e su C e z a r i u f J u b a p a l a i k ė pirmąjį. P o C e z a r i o p e r g a l ė s p r i e T a p s o (46 m. p. m. e.) j i s n u s i ž u d ė . C i c e r o n a s (,,2emės į s t a t y m a s " , 2, 22, 59) s t e b ė j o s i n e p a p r a s t a i t a n kiais jaunojo J u b o s plaukais, kurie pastebimi ir jo monetų portretuose. Žiaurus ir despotiškas karalius, matyt, šukavosi plaukus pagal seną vietinę tradiciją. Iš t a n k i ų s u s i r a i č i u s i ų plau k ų b u v o a t p a ž i n t a m a r m u r i n ė galva, rasta dabartiniame Seršelyje — buvu s i o j e J u b o s II f s o s t i n ė j e C e z a r ė j o j e . Pastarasis, be kita ko, b u v o išpuošęs m i e s t ą i r s a v o t ė v o s k u l p t ū r o m i s ; šis faktas dar kartą patvirtina, kad mar m u r i n i s p o r t r e t a s įvardytas teisingai. P o J u b o s m i r t i e s j o šalis t a p o R o m o s Naujosios Afrikos provincija. J u b a II Gajus Julijus Juba. Apie 50 m. p. m. e. —23 m. e. m. Jubos I f sūnus. Mauretanijos karalius nuo 25 m. p. m. e. iki 23 m. e. m. P o t ė v o m i r t i e s jis k a i p b e l a i s v i s pa t e k o į Romą, t e n g a v o išsilavinimą, o A u g u s t a s f j a m s u t e i k ė R o m o s pi l i e č i o teises i r M a u r e t a n i j o s k a r a l y s t ę . A n t m o n e t ų jis išdidžiai p a s i v a d i na „karalium J u b a " . Palyginti su tė vu, sūnus atrodo tikras romėnas ir tiktai karaliaus diadema byloja apie 148
jo kilmę. Iš marmurinių portretų, galvos forma ir veido išraiška pana šių į m o n e t i n i u s a t v a i z d u s , a i š k i a i m a tyti, k a d J u b a mėgdžioja netgi Au g u s t o š u k u o s e n ą . Sie p a v e i k s l a i , pa ženklinti svajingo idealizmo ir tam tikro inertiškumo, matyt, buvo sukurti tada, kai 25 metų J u b a tapo karaliumi. V e d ę s Kleopatrą Selenę f, kuri valdė K i r ė n ę b e i Libiją, i r r e m i a m a s r o m ė nų, J u b a galėjo atsidėti pomėgiams. J i s rinko m e n o kūrinius, rašė knygas ir pavertė savo sostinę Cezare ją kul t ū r o s centru. J u b a surinko visus j a m prieinamus romėnų kultūros, teatro t e o r i j o s , t a i p p a t Libijos, A r a b i j o s , Asirijos istorijos šaltinius.
Juba II. Paryžius, Luvras
J u l i a n a s Apostatą (Atskalūnas) Flavijus Klaudijus Julianas. 331—363 m. e. m. Julijaus Konstancijaus ir Bazilinos sūnus. Romos imperatorius nuo 360 iki 363 m. e. m. J o a n a c h r o n i š k i , v i e n i d e a l i z m o skati nami mėginimai atgaivinti pagonybę negalėjo s u s t a b d y t i istorijos. Krikš čioniškai išauklėtas, tačiau turintis filosofinį išsimokslinimą, J u l i a n a s 351 m . e . m . oficialiai a t s i s a k ė k r i k š č i o n y b ė s , n e š i o j o filosofo barzdą, r o d a n čią j o ryšį s u s e n ą j a k u l t ū r a . D v i m a r m u r i n ė s imperatoriaus statulos yra P a r y ž i u j e , k u r į jis j a u n a s b ū d a m a s m ė g o l a b i a u u ž k i t u s m i e s t u s . V i e n a sta t u l a r a s t a a p i e 1800 m . P a r y ž i u j e , a n t r o j i t u r b ū t a p i e 1787 m. į P a r y ž i ų at v e ž t a iš Italijos, t a č i a u ir ji t i k r i a u s i a i s u k u r t a šiame mieste. J u l i a n a s šukavo si p l a u k u s p a n a š i a i k a i p T r a j a n a s f gy v e n i m o pabaigoje — kukliai, paprastai k r i n t a n č i u s ant kaktos. Trajanas vis dar l a i k ė s i s e n o s r o m ė n i š k o s t r a d i c i j o s , ku rią į t v i r t i n o A u g u s t a s f ir k u r i su n y k o v a l d a n t A d r i a n u i f . T r i g u b a dia d e m a anksčiau buvo apvainikuota ma žais J u l i a n o itin garbinamų dievų biustais; d a b a r jie nudaužyti. J u l i a n o t o g a — t a i p p a t d u o k l ė r o m ė n ų se149
Julianas
Apostata.
Paryžius,
Luvras
novei. Taigi siekdamas atgaivinti pagonybę, jis rėmėsi n e t i k grai kų filosofija, bet ir s e n o m i s Ro m o s t r a d i c i j o m i s . Dėl v i d u r a m ž i a i s iškalto įrašo vienas biustas Ro mos Kapitolijaus muziejuje buvo laikomas Juliano portretu. Nors d a b a r j a u ž i n o m a , k a d šis b i u s t a s y r a k o p i j a o r i g i n a l o , s u k u r t o V m. e. a., ir v a i z d u o j a g r e i č i a u s i a i P a u s a n i j ą f, d a r i r š i a n d i e n j i s r e t k a r č i a i s sieja m a s su J u l i a n u . Šį atvejį n u r o d o m e k a i p kuriozą. Julija 39 m. p. m. e.— 14 m. e. m. Augusto f ir Skribonijos duktė. Julija.
Berlynas
Julija Domna su
Karakala ir Geta
Augusto dukters Julijos garbei buvo sukurta d a u g statulų; bent jau progų t a m t i k r a i u ž t e k o . S a k y s i m e , k a i j i iš t e k ė j o už M a r c e l o f, O k t a v i j o s f sū n a u s , p a s k u i j o s s a n t u o k o s s u Agripa f p r o g a , g i m u s s ū n u m s G a j u i f bei Lucijui C e z a r i u i f, a r b a k a i ji t r e č i ą k a r t ą i š t e k ė j o už T i b e r i j a u s f. L i t e r a t ū r o j e a p r a š y t i visi šie p a g e r bimai, tačiau daugelis paminklų J u lijai v ė l i a u b u v o s ą m o n i n g a i s u n a i k i n ti. A u g u s t o d u k t ė p r i d a r ė t ė v u i rū pesčių ne tik palaidu g y v e n i m u — tai prieštaravo ,,romėniškumo" tradicijai, k u r i o s jis a t k a k l i a i l a i k ė s i — t a č i a u ir tuo, kad dalyvavo sąmoksle prieš T i b e r i j ų i r n e t g i p r i e š s a v o tėvą. Iš skyręs Juliją su Tiberijum, Augustas j ą i š t r ė m ė . T a p ę s i m p e r a t o r i u m i , Ti b e r i j u s p a s u n k i n o j o s g y v e n i m o są l y g a s , i r n e t r u k u s J u l i j a m i r ė n u o ba do ir išsekimo. Vis dėlto atrodo, jog v i e n a s šios A u g u s t o d u k t e r s p o r t r e t a s y r a išlikęs. R e m i a n t i s m a ž a i s i r p r a s t a i išsilaikiusiais m o n e t ų p o r t r e tais, nustatyta, kad nedidelė p o r t r e t i n ė m a r m u r o galva Berlyne vaizduoja Ju liją. P l a u k u s ji s e n a m a d i š k a i susuk d a v o priekyje į mazgą. Išoriškai J u lija l a b a i p a n a š i į tėvą, n o r s j ų d v i e j ų charakteriai neturėjo nieko bendro. 150
I
Julija Soaimidė b e i jos s ū n u s Elagab a l a s f b u v o n u ž u d y t i , o į sostą įžen gė Severas Aleksandras, ji ė m ė val dyti už sūnų. Išsilavinusią ir toleran tišką krikščionybei Juliją M a m ė j ą p r a ž u d ė g o d u m a s . S u k ė l ę maištą, k a riai n u ž u d ė j ą i r j o s s ū n ų M a i n c o p r i e miestyje. Portretai vaizduoja Juliją M a m ė j ą su Julijos D o m n o s f laikais į m a d ą įėjusiais b a n g u o t a i s plaukais ir k a s a , s u s e g t a į k u o d ą ; J u l i j a i b ū dinga masyvus smakras ir tykojantis žvilgsnis. Si „ p a s k u t i n ė iš s i r i e č i ų " paliko po savęs Romos imperiją be griūvančią. Julija M e z a A p i e 160—226 m . e . m . B a a l o ž y n i o Basiano duktė. Iš Emesos (Sirija). Ju lijos Domnos f sesuo. I k i 217 m . e . m . J u l i j a M e z a g y v e n o Romos imperatoriaus rūmuose pas s a v o seserį, o po K a r a k a l o s f n u ž u d y m o b ė g o į Emesą. Cia Julija M e z a s u g e b ė j o p a l e n k t i į s a v o p u s ę legioną, kuris jos anūką Elagabalą f paskelbė imperatoriumi. Romoje ji su dukra Julija M a m ė j a f t v a r k ė valdžios rei kalus už Elagabalą ir Severą Aleksan drą f. M o n e t ų portretuose m a t o m e g r i e ž t ą p a g y v e n u s i o s m o t e r s veidą. Julija Paulą Apie 195—222 (?) m. e. m. Julijaus Kornelijaus Paulo duktė. Elagabalo f žmona nuo 219 iki 220 m. e. m. J u l i j a Paulą b u v o p i r m o j i Elagabalo žmona. Elagabalas vedė ją turėdamas v o s 1 5 m e t ų . P r a ė j u s m e t a m s p o su tuoktuvių, jis išvarė žmoną dėl apga m o , k u r i s , girdi, d a r k ę s j o s grožį. P o r t retai vaizduoja Juliją Paulą jauną, su p a n a š i a į J u l i j o s D o m n o s f, t i k k u k lesne šukuosena. Iš didelių liūdnų akių po suaugusiais drauge antakiais ir iš m a ž o s b u r n o s galima spėti, k a d ji buvo gero būdo. 152
Julija Soaimidė M. 222 m. e. m. Julijaus Avito ir Ju lijos Mezos f duktė. Elagabalo f mo tina. Po A n t i o c h i j o s k a u t y n i ų (218 m. e. m.) Julijai Soaimidei drauge su motina p a v y k o p a s o d i n t i į sostą sūnų, už k u r į v a l d ė p a t i . S u k ė l u s i ž m o n i ų pasi piktinimą savo n e d o r u gyvenimu, ji buvo nužudyta k a r t u su Elagabalu. Sprendžiant iš monetinių portretų, Julija Soaimidė labai panaši į motiną. Julija, Tito d u k t ė Flavija Julija. Apie 65—89 m. e. m. Tito f ir Marcijos Furnilos duktė. G r a ž u o l ė s T i t o d u k t e r s p o r t r e t e ste bina portretuojamosios šukuosena: priekyje garbanoti plaukai sukelti į viršų, o u ž p a k a l y j e s u i m t i į s t o r ą mazgą. J o s šukuosena padiktavo t o laiko madą. Tokie moterų ant galvos nešiojami bokštai, kuriuos b u v o įma n o m a pastatyti tik pridėjus svetimų plaukų, b u v o priešingybė paprastoms v y r ų š u k u o s e n o m s . Išliko n e m a ž a J u lijos p o r t r e t ų ; v i s u o s e ji — t a i s y k l i n gų bruožų, didelėmis, klausiančiomis akimis. Atrodo, kad jos būta gerai i š a u k l ė t o s , griežtų p a p r o č i ų . T a č i a u šiuo atveju išorė apgaulinga: savo vy rui Titui Flavijui Sabinui Julija anaip tol n e b u v o i š t i k i m a . J o s d ė d ė D o m i c i a n a s f iš d ė k i n g u m o J u l i j a i už su teiktas meilės valandas po jos mirties į s a k ė g a r b i n t i šią m o t e r į k a i p d e i v ę . Ant Paryžiuje saugomo akvamarino su Euolo parašu Julija vaizduojama apkūnesnė negu kituose portretuose. C i a ji — d i d e l ė d a m a , pasidabinusi prašmatnia diadema, su auskarais ir grandinėle ant kaklo.
Julija
Soaimidė
Julija, Tito duktė. cionalinė biblioteka
Paryžius,
Kaligula Gajus Cezaris Germanikas. 12—41 m. e. m. Germaniko f ir Agripinos Vy resniosios f sūnus. Romos imperato rius nuo 37 iki 41 m. e. m. Svetonijus („Cezarių gyvenimas", Ga jus, 50) s a k o , k a d K a l i g u l o s i š v a i z d a „kėlusi- b a i m ę i r p a s i b j a u r ė j i m ą " . I r nenuostabu, nes būsimasis imperato rius, v a l d a n t T i b e r i j u i f, s a v o j a u n y s t ę p r a l e i d o K a p r i o saloje, o v ė l i a u ž i a u r u m u n e t p r a n o k o Tiberijų. T a čiau monetiniai portretai prieštarau ja Svetoni j aus teiginiams: jie vaizduo j a Kaligulą k i l n i ų b r u o ž ų . M a r m u r i n i u o s e p o r t r e t u o s e K a l i g u l a irgi v e i kiau gražus ir nė kiek nepraplikęs, kaip tvirtino istorikas. Imperatotius b u v o plačiakaktis, šukuodavosi pa n a š i a i k a i p T i b e r i j u s — p a g a l seną r o mėnišką madą, kurios, beje, laikėsi ir A u g u s t a s f. K a r e i v i a i jį m e i l i a i v a d i n o Caligula ( A u l i n u k ų ) , n e s j i s b u vo a u k l ė j a m a s k a r o stovykloje, vil kėjo paprastus kareiviškus drabužius i r a v ė j o t o k i u s p a t k a i p i r visi a u l i nukus. Taip buvo jo tėvui Germanikui g y v a m esant. Vėliau Kaligula įsakė g a r b i n t i s a v e b e i v a d i n t i įvairių d i e v ų v a r d a i s i r v i s a i p r a r a d o saiką. I š r a i š kingame Kopenhagoje saugomo port r e t o ž v i l g s n y j e (iš v i e n o j e a k y j e l i k u sių d a ž ų m a t y t i , k a d j ų b ū t a s p a l v o t ų ) yra kažkas grėsminga. Tačiau kyla k l a u s i m a s , ar. t o k s į s p ū d i s n e s u s i d a r o vien dėl nesimetriško spalvinio ak cento? Keistoka ir vaizduojamojo bur154
n o s forma. Matyt, t a i p m e n i n i n k o n o rėta parodyti jo agresyvumą. Dėl n e ž i n o m o s ligos, k u r i a K a l i g u l a s u s i r g o 37 m. e. m. s p a l i o m ė n e s į , jo iki t o l dar pakenčiamas valdymas virto des potiška savivale. Visų nekenčiamo i m p e r a t o r i a u s g y v e n i m ą n u t r a u k ė są mokslininkų kardas. J o atminimas bu vo p r a k e i k t a s , o a t v a i z d a i n a i k i n a m i . Nepaisant „atminimo pasmerkimo", keletas jų i š l i k o — m a t y t , todėl, k a d iš k a r t o b u v o u ž k a s t i į ž e m ę . T a i s u k rečiantys ligoto jaunuolio, buvusio Romos imperatoriaus, portretai. Kalimachas 310—235 Kirėnės.
m. p. Graikų
m. e. elegijų
Bato sūnus. kūrėjas.
Iš
Baigęs studijas Atėnuose, Kalimachas i š v y k o į A l e k s a n d r i j ą i r t e n 260 m . p. m. e. tapo garsiosios bibliotekos valdytoju. Būdamas filologas („gra m a t i k a s " ) , j i s b u v o i r P t o l e m ė j o Filadelfo f r ū m ų p o e t a s , p a g a r s ė j ę s s a v o eilėmis „Berenikės f garbanos". J i s b u v o laikomas elegijos klasiku, Kvint i l i a n a s jį p a v a d i n o princeps elegiae, t. y. elegijos p r a d i n i n k u („Oratoriaus a u k l ė j i m a s " , 10, 1, 58), t o d ė l jo n e didelis bronzinis biustas iš Li v o r n o stovi skulptūrų grupėje greta Homero f, Sofoklio f ir A r c h i l o cho f — klasikinių epo, tragedijos bei lyrikos atstovų. Portretas Kalimacho laikų s t i l i a u s : n i ū r i išvaizda, p a p r a s t a šukuosena ir t r u m p a barzda labai pri t i n k a b i b l i o t e k o s v a l d y t o j u i . V i e n a šio p o r t r e t o atlieja b u v o rasta Aleksan drijoje. Vėlesnieji bibliotekos v a d o v a i i š s a u g o j o g a r b i n g ą K a l i m a c h o at minimą. Kallstas 155—222 m. e. iki 222 m. e. m.
m.
Popiežius
nuo
217
IV m. e. a. sukurtas medalionas su at vaizdu iš aukso ir emalio; užrašas a n t 155
Kalimachas. Florencija, gijos muziejus
Archeolo-
m e d a l i o n o skelbia, j o g v a i z d u o j a m a s Kalistas. Tad nekyla abejonių, kad pavaizduotasis y r a tuo m e t u gyve n ę s p o p i e ž i u s . N u o 186 iki 189 m . jis buvo nuteistas kalnakasybos darbams Sardinijoje, bet, i m p e r a t o r i a u s K o m o d o f sugulovės užtariamas, paleis tas į laisvę. Kaip diakonui, j a m pri klausė kapų prie Apijaus kelio prie ž i ū r a . 217 m. e. m. K a l i s t a s t a p o p o p i e ž i u m i . Šis m e d a l i o n a s iš a u k s o ir emalio turėjo būti padarytas pagal anksčiau sukurtą originalą: tuo laiku popiežius jau būtų buvęs šimtametis senis. K r i n t a į a k i s l a b a i s a v o t i š k o s formos barzda ir plikė, n o r s panašiai b u v o n u p l i k ę s ir Petras f. Šiaip ar t a i p , šis p o r t r e t a s — n e v i e n fantazi jos vaisius. Karakala Markas Aurelijus Antoninas Basianas. 186—217 m. e. m. Septimijaus Seve ro f ir Julijos Domuos f sūnus. Romos imperatorius nuo 211 iki 217 m. e. m.
Karakala.
Miuncheno
gliptoteka
K a r a k a l o s p r a v a r d ė kilusi n u o j o d ė v ė t o gališko apsiausto p a v a d i n i m o . J i s n o r ė j o p r i l y g t i A l e k s a n d r u i Di d ž i a j a m f ( H e r o d i a n a s , 4, 8), t a d p a sistatydino porinę hermą, kad amži ninkai galėtų gėrėtis iš k a r t o abiejų portretais. Tačiau vargu ar kas paste b ė j o b e n t t r u p u t į p a n a š u m o t a r p di džiojo m a k e d o n i e č i o ir žiauraus des poto, kuris įsakė nužudyti savo brolį G e t ą f, ž m o n ą Plautilą f b e i j o s a r t i miausius patikėtinius ir pradėjo savo s i a u b i n g ą režimą. A n k s t y v o s j a u n y s tės portretuose atsispindi patologiniai jo būdo bruožai, kurie ryškiausiai a t s i s k l e i d ė j a m a t s i s ė d u s į sostą. N u o s tabu, kad menininkas nebaudžiamas galėjo taip negailestingai atskleisti berniuko charakterį. Imperatoriaus p o r t r e t a i r o d o , k a d j a u n e b e b u v o lai komasi ankstesnės vaizdavimo tradi cijos, v y r a v u s i o s n u o A d r i a n o f laikų. Niekuo nesekdami, menininkai ėmė
vaizduoti naują — brutalaus despoto ti pą. K a r a k a l o s b a r z d a — t r u m p a i kir pta ar paprasčiausiai tik neskusta, ant galvos — t r u m p ų g a r b a n o t ų plaukų ku p e t a . T o k s v a i z d a v i m o stilius b ū d i n gas v ė l e s n i e m s , y p a č — , , k a r i ų i m p e r a t o r i ų " p o r t r e t a m s . Šiokį tokį ryšį s u klasikinėmis skulptūromis dar turi Karakalos biustas Berlyne: drapiruotė ir galvos pasukimas nukopijuoti nuo V a. p. m. e. D i o m e d o s t a t u l o s . K a r a kalos laikais pakito ne tik meninio vaizdavimo tradicijos — jo v a l d y m a s t a i p s u k r ė t ė R o m o s imperiją, k a d n u o tol j i j a u n e b e į s t e n g ė a t s i g a u t i . D a u g p a d a r i n i ų p a l i k o p i l i e t y b ė s teisių su teikimas visiems laisviesiems imperi j o s g y v e n t o j a m s . Šis K a r a k a l o s p o t varkis, kurį inspiravo n e a p y k a n t a pri vilegijuotiems sluoskniams, vienu plunksnos brūkštelėjimu panaikino y p a t i n g a s r o m ė n ų piliečio teises bei p a r e i g a s , k u r i o s ligi šiol b u v o ,,romėn i š k u m o " principu pagrįstos pasauli nės imperijos a t r a m o s stulpai. K a r a kalos asmens sargybos prefektas Makrinas f į s a k ė n u ž u d y t i jį E d e s o j e (Sirija) ir iš k a r t o p a s k e l b t i d i e v u .
Karakala.
Karas Markas Aurelijus Karas. M. c. m. Romos imperatorius nuo 283 m. e. m.
283 282
m. iki
V a l d a n t Probui f, K a r a s pelnė au k š t e s n i o j o k a r i n i n k o laipsnį, o k a r i a i p a s k e l b ė j į i m p e r a t o r i u m i ; n u o se n a t o patvirtinimo Karas atsisakė. Mi rė žygio prieš p e r s u s m e t u . M o n e t i n i a i p o r t r e t a i v a i z d u o j a j į plikagalvį, s u t r u m p a barzda. Skulptūrinių Karo port retų kol kas n ė r a žinoma, ir m a ž a vilties jų rasti, n e s jis valdė v o s de šimt mėnesių. Karinas Markas Aurelijus Karinas. Apie 252— 285 m. e. m. Karo f sūnus. Romos imperatorius nuo 283 iki 285 m. e. m. 157
Karas
Berlynas
Karino portretas labai išraiškingas: trumpi kareivio, kovojusio Germanijoje ir Britanijoje, p l a u k a i k o n t r a s t u o ja su vešlia ir rūpestingai sušukuota barzda. Didžiausio imperijos nuopuolio m e t u jis b u v o b e n d r a v a l d i s i m p e r a t o r i u s s u s a v o t ė v u , o p o šio m i r t i e s — j o į p ė d i n i s . P r i e D u n o j a u s žiočių K a r i n a s galėjo sutriuškinti k o n t r a i m p e r a t o r i u mi p a s i s k e l b u s į D i o k l e t i a n ą f, t a č i a u j į patį n u ž u d ė s a v i k a r i a i . D i o k l e t i a n u i atsivėrė kelias imtis didžiojo uždavi nio — stabilizuoti imperiją. Karneadas 215—130 m. Iš Kirėnės. Karinas.
Karneadas.
Roma, Konsulų rūmai
Bazelis
p.
m. e. Epikomo sūnus. „Akademijos' filosofas.
Karneado dialektinis protas, nepapras t a s d a r b š t u m a s i r a p s i s k a i t y m a s ste b i n o n e m a ž i a u u ž iškalbą. O r a t o r i a u s t a l e n t ą K a r n e a d a s p a d e m o n s t r a v o at v y k ę s į R o m ą (156—155 m . p . m . e.), k a i , d i d e l e i r i m t ų j ų r o m ė n ų n u o s t a b a i , v i e n ą d i e n ą k a l b ė j o už, o ki tą — p r i e š t e i s ė t v a r k ą . V ė l i a u K a t o n a s pasisakė už jo ištrėmimą. Kar neadas buvo Atėnų viduriniosios aka d e m i j o s v a d o v a s , č i a j į p a g e r b ė sta t u l a A t a l a s II P e r g a m i e t i s f b e i A r i a r a t a s V K a p a d o k i e t i s f. S t a t u l o s p a m a t a s 1880 m . r a s t a s A t ė n ų a g o r o j e . K a r n e a d o b i u s t a s s u u ž r a š u iki 1805 m . b u v o R o m o j e , L u d o v i z i o k o l e k c i j o j e . P o t o , tiesa, jis d i n g o , iš l i k o t i k G a l ė j a u s p i e š t a k o p i j a . E. Vis k o n t i s 1808 m . d a r m i n i g i p s i n ę K a r n e a d o b i u s t o atlieją, b e t d i n g u s i i r ši. Vėliau rasta kita atlieja (dabar esanti K o p e n h a g o s m e n o istorijos muziejuje) leido identifikuoti kelias pakartotines t o s p a č i o s A t ė n ų s t a t u l o s a t l i e j a s . Sis portretas y r a puikus vėlyvojo perio d o m e n o p a v y z d y s ; jis v a i z d u o j a s a n tūrų, ramų, vien protu besivadovau jantį ir kupiną skepticizmo Karneadą — žmogų, kuris p a d ė j o r o m ė n a m s p e r i m t i g r a i k ų k u l t ū r o s p a l i k i m ą . Šį fi losofą l a b a i v e r t i n o C i c e r o n a s f. 158
Katonas Markas 95—46 m. proanūkis.
Porcijus Katonas Utikietis. p, m. e. Katono Cenzorijaus Romos valstybės veikėjas.
1944 m . E d u a r d a s S m i t a s n u s t a t ė , k a d Miuncheno gliptotekoje saugomos dvi garsiosios kolosinės galvos laikytinos abiejų Katonų atvaizdais: trumpais plaukais esąs Katonas Cenzorijus (234—149 m . p . m . e . ) — ž y m u s i s 184 m. p. m. e. c e n z o r i u s , o ilgais p l a u k a i s — jaunesnysis Katonas Utikietis. Si n u o m o n ė beveik iš karto buvo pa n e i g t a , n e s 1943—1944 m . žiemą V o liubilyje (Marokas) rastas bronzinis biustas su pasidabruotu užrašu ant k r ū t i n ė s — „ K a t o n a s " . I š p o r t r e t o sti liaus sprendžiama, k a d vaizduojamas Katonas Jaunesnysis, kuris pralaimė jo C e z a r i u i f ir, n u s i v y l ę s , k a d ž l u g o respublika, Utikoje nusižudė. Šiaurės Afrikos miesto pakraštyje ant jo k a p o stovėjo portretinė statula, vaizduo janti Katoną Jaunesnįjį su kardu ran koje (Plutarchas. Paralelinės biogra fijos, K a t o n a s J a u n e s n y s i s , Laiškai, 1, 17, 3). Po p e r g a l ė s p r i e š Libiją C e z a ris n e a t s i s p y r ė p a g u n d a i u ž s i s a k y t i p a v e i k s l ą , v a i z d u o j a n t į K a t o n o savi žudybę, ir triumfo m e t u vežtis jį p e r Romą. V ė l e s n i ų k a r t ų a t m i n t y j e K a t o n a s išliko g y v a s k a i p „ p a s k u t i n y s i s r e s p u b l i k o n a s " , o t u r ė j u s i e j i jo a t v a i z d ą t i r o n i j o s laikais, p a v y z d ž i u i , v a l d a n t D o m i c i a n u i f, b u v o p r i v e r s t i jį s l ė p t i (Plinijus Jaunesnysis. Laiškai, I, 17, 3). M a n o m a , k a d b ū t a d a u g K a t o n o a t v a i z d o k o p i j ų , n e s jis į k ū n i j o tvirtą pasiryžimą kovoti dėl teisybės. V o l i u b i l i o v i l o s s a v i n i n k o požiūriu,, šis valstybės veikėjas buvo idealistas, p a t y r ę s galingųjų r o m ė n ų išdavystę ir k l a s t ą k a i p ir M a s i n i s a f, k u r i s su K a tonu sudarė porą. P o m p ė j o s gyvento jas, pasidirbdinęs kitą K a t o n o atvaiz dą, t a i p p a t l a i k ė j į g e r b t i n u i d e a l u . B r o n z i n i s b i u s t a s iš Casa del citarista ( K i t a r i s t o n a m ų ) ilgą laiką s t o v ė j o N e 159
Katonas.
Rabatas
a p o l i o m u z i e j u j e , i r d a r 1951 m . A . d e F r a n č i s č i s m a n ė , k a d t a i n a m ų savi ninko Lucijaus Popidijaus Sekundo p o r t r e t a s . Š i a i p a r t a i p , įrašo, i š k u r i o paaiškėtų, kas vaizduojama (kaip kad a n t b i u s t o i š V o l i u b i l i o ) n e b u v o . Port r e t ų t y r i n ė j i m a s irgi t u r i s a v ų s u n k u m ų . Deja, k o l k a s n ė r a j o k i ų faktų Katono Cenzorijaus portretui identi f i k u o t i — a n t r o j i g a l v a M i u n c h e n e iki šiol t e b ė r a „ n i e k i e n o " . Klaudijus Tiberijus Klaudijus Drūzas Germanikas. 10 m. p. m. e.— 54 m. e. m. Drūzo Vyresniojo f ir Antonijos Jaunes niosios f sūnus. Romos imperatorius nuo 41 iki 54 m. e. m. Klaudijus.
Vatikanas
Klaudijus ir šeima.
Imperatoriumi Klaudijus t a p o ne dėl savo nuopelnų, o todėl, k a d b u v o vie nintelis gyvas Julijų Klaudijų dinas tijos a t s t o v a s . N e p a s i t i k ė d a m a s savi mi ir bijodamas, kad nekiltų abejonių dėl jo v a l d y m o teisėtumo, Klaudijus į s a k ė v i s o j e i m p e r i j o j e p r i s t a t y t i gru-
Viena
p i n i ų statulų, v a i z d u o j a n č i ų j į t a r p p i r m t a k ų ir giminaičių. T a č i a u n e t ir t o s s t a t u l o s , k u r i o s v a i z d u o j a jį iš k i l n ų lyg J u p i t e r į , n e s u d a r o į s p ū d ž i o , j o g čia v a l d o v a s . Kai m i r ė A u g u s t a s f, jam buvo jau 23 metai, o rūmuose visi i š j o šaipėsi, n i e k i n o u ž tai, k a d jis u ž s i ė m ė m o k s l i n e v e i k l a : p a r a š ė 4 1 istorijos k n y g ą a p i e s a v o l a i k u s , 8 K a r t a g i n o s istorijos k n y g a s ir 20 k n YgU a p i e e t r u s k u s (jis d a r m o k ė j o j ų k a l b ą ! ) , t a i p p a t a p r a š ė žaidimą k a u l i u k a i s . Deja, n ė v i e n a s K l a u d i j a u s veikalas neišliko, tad apie juos n i e k o n e g a l i m e p a s a k y t i . M o k s l i n i n k u i rū muose gyventi buvo nepakenčiama. T a i g i g a l i m a s u p r a s t i , k o d ė l šis i m peratorius buvo priklausomas n u o ž m o n o s M e s a l i n o s f, k u r i ą galų g a l e įsakė nužudyti, taip pat ir n u o Agrip i n o s J a u n e s n i o s i o s f, k u r i , s u d a r i u s i visas sąlygas sūnui N e r o n u i f įžengti į sostą, į s a k ė n u ž u d y t i Klaudijų. B u v o tikimasi, k a d Klaudijaus santuoka su Agripina Jaunesniąja 48 m. e. m. b u s laimingo imperijos etapo pradžia. Su k r y ž i u o t i g a u s y b ė s r a g a i p o šios p o r o s b e i G e r m a n i k o f ir A g r i p i n o s V y resniosios f bareljefais Klaudijaus vestuvių proga sukurtoje puošnioje k a m ė j o j e s i m b o l i z u o j a šias viltis. N e ronas jas išsklaidė. Klaudijus Gotas Markas Aurelijus Klaudijus. 219— 270 m. e. m. Iš Uyrijos. Romos impe ratorius nuo 268 iki 270 m. e. m. Nors žemos kilmės, tačiau gabus, blaivaus proto karvedys mirštančio G a l i e n o f n o r u u ž ė m ė sostą. J i s sėk mingai nugalėjo įsiveržusius į Graiki ją g o t u s (269 m. e. m.) ir n u o to lai ko buvo vadinamas Gotu. Manoma, kad bronzinis biustas, rastas Brešoje k a r t u su kitais bronzos dirbiniais ( t a r p jų ir garsiąja V i k t o r i j a ) , v a i z d u o j a b ū t e n t K l a u d i j ų Gotą. A n t j o d a r t e b ė r a p i r m i n i o p a a u k s a v i m o žymių. 161 11. Žymūs antikos žmonės
Kleantas 331—231 m. p. Aso (Troada).
m. e. Fanijo sūnus. Graikų filosofas.
Iš
Kleantas kilęs iš vargingos šeimos, k u r į laiką m o k ė s i i r u ž s i d i r b d a v o p r a gyvenimui. Gyvendamas Atėnuose, p r i t a p o p r i e stoikų. J o m o k y t o j a s b u v o Z e n o n a s f. 262 m. p. m. e. K l e a n t a s t a p o jo į p ė d i n i u — stoikų filosofinės mokyklos vadovu. Tarp jo mokinių b u v o C h r i s i p a s f. A n t i k i n i ų šaltinių d u o m e n i m i s , K l e a n t o g a r b e i b u v o su kurta statulų (Sidonijus Apolinarijus. Laiškai, 9, 14; Juvenalis. S a t y r o s , 2, 7). Ieškoti j ų k o p i j ų g a l ė t ų p a d ė t i a p i b ū d i n i m a s , k a d K l e a n t a s išsiskird a v ę s i š k i t ų filosofų g a l i n g u h e r a k lišku stotu. Labai įtikinama a t r o d o T. L o r e n c o h i p o t e z ė (1965), k a d Osti joje k a p e rastas biustas, laikytas H i p o k r a t o f p o r t r e t u , v a i z d u o j a Kleantą. Tvirtas k ū n o sudėjimas matyti n e t iš b i u s t o . Be to, v a i z d u o j a m a s i s panašus į Chrisipą — Kleanto mokinį. D e m e t r i j a s , p a l a i d o t a s š i a m e Ostijos k a p e , m a t y t , b u v o stoikų s e k ė j a s : Eur i p i d o f eilės, u ž r a š y t o s a n t k o l o n o s , atitinka jų mokymą. Kleantas nusižudė. K l e o b i s ir B i t o n a s VII a. p. m. e. pabaiga. Kidipės, Argų deivės Heros žynės, sūnūs. Herodotas f p a s a k o j a istoriją a p i e K l e o b į ir Bitoną, k u r i e , k r i t u s j a u č i a m s , p a t y s į s i k i n k ė į vežimą, k a d m o t i n a l a i k u n u v y k t ų į š v e n t y k l ą . Už tokį s ū n ų p a s i a u k o j i m ą K i d i p ė i š m e l d ė d e i v ę pa ties geriausio atlyginimo: a b u broliai m i r ė m i e g o d a m i . K l e o b i o ir Bitono sta tulos buvo pastatytos Heros šven tyklose A r g e i r Delfuose. Jas dar matė P a u s a n i j a s (,,Helados a p r a š y m a s " , 2, 20, 3). K a s i n ė j a n t Delfus, r a s t o s dvi k o l o s i n ė s m a r m u r i n ė s statu los, v a i z d u o j a n č i o s k ū r u s ; s p r e n d ž i a n t iš stiliaus, j o s s u k u r t o s VII a. p. m. e . A n t v i r š u t i n i o p l i n t o k r a š t o y r a už162
r a s a s , j u n g i a n t i s šias a t s k i r a s s t a t u l a s ; iš u ž r a š o likučių g a l i m a p e r s k a i t y t i K l e o b i o ir B i t o n o v a r d u s ir suži n o t i a p i e j ų žygį, į k v ė p u s į m e n i n i n k ą . B e a b e j o , t a i n ė r a p o r t r e t a i šiuolaiki n e p r a s m e , o t i p i n ė s figūros, k u r i a s indi vidualizuo j a tik vaizduo j amų j ų vardai. Beatodairišku brolių pasiauko jimu motinai buvo gėrimasi ir romė n ų laikais. R o m ė n i š k o a l t o r i a u s relje fas v a i z d u o j a j u o s , t r a u k i a n č i u s m o t i n o s vežimą. Kleobulas VI a. p. m. e. pradžia. Euagoro sūnus. Iš Lindo. Tironas ir vienas iš Septy nių išminčių. A p i e K l e o b u l ą ž i n o m a m a ž a i , išliko tik jo p o s a k i s — „ G e r i a u s i a yra saikas!" J i s u ž r a š y t a s a n t T i v o l y j e r a s t o s Va t i k a n e s a u g o m o s h e r m o s (galva, de ja, neišlikusi) ir a n t t o k i o s p a t K l e o b u lo ( s p r e n d ž i a m a iš u ž r a š o ) s t a t u l ė l ė s , e s a n č i o s D o r i j o s Pamfilio v i l o j e Ro m o j e . B a a l b e k o m o z a i k o j e šalia Kleobulo portreto taip pat išdėliota jo m a k s i m a . Č i a jis v a i z d u o j a m a s m a ž d a u g 70 m e t ų , su b a r z d a . O K e l n o mo z a i k o j e K l e o b u l a s v i s i š k a i j a u n a s . Vi si šie p o r t r e t a i i m a g i n a c i n i a i . Be a b e jo, tokie būtų ir skulptūriniai portretai, jei kada- n o r s p a v y k t ų juos identi fikuoti, n e s v a r g u a r b u v o S e p t y n i ų i š m i n č i ų p o r t r e t ų , s u k u r t ų iki I V a . p . m. e. Kleopatra I 204—176 m. p. duktė. Ptolemėjo
m. V
e.
Antiocho III f žmona.
f
E g i p t e visi v a d i n o K l e o p a t r ą „ S i r e " . 193 m. p. m. e., b ū d a m a v i e n u o l i k o s metų, ji ištekėjo už šešiolikmečio Pto l e m ė j o V . K a r a l i š k o j i p o r a į s a k ė gar b i n t i s a v e k a i p d i e v u s . 186 m. p. m. e. j i e s u s i l a u k ė s ū n a u s P t o l e m ė j o VI f. N e t r u k u s g i m ė ir a n t r a s i s sūnus — P t o l e m ė j a s VIII f. Kai 180 m, p. m. e„ 163
m i r u s t ė v u i , sostą u ž ė m ė v y r e s n i s še šiametis sūnus, Kleopatra tvarkė už jį valdžios reikalus. Tuo m e t u nukaldin tos 8 drachmų vertės monetos vienoje p u s ė j e v a i z d u o j a m a s k a r a l i u s , o ki t o j e — Kleopatra su regentės skeptru. Mirė būdama 28 metų. Kleopatra II M. 115 m. p. m. e. Ptolemėjo V \ ir Kleopatros I f duktė. Po santuokos su broliu Ptolemėju VI f Kleopatra II antrą kartą ištekėjo už b r o l i o P t o l e m ė j o . VIII f. P a s t a r ą j ą san t u o k ą a p t e m d ė tai, k a d Ptolemėjas v e d ė ir j o s d u k t e r į K l e o p a t r ą III ir p a d a r ė ją savo bendravalde. Po Pto lemėjo mirties ji valdė k a r t u su duk t e r i m i K l e o p a t r a III ir a n ū k u Ptole m ė j u IX f. N e n u o s t a b u , k a d , e s a n t tokiai s u d ė t i n g a i situacijai, sunku n u s t a t y t i , k u r i iš jų v a i z d u o j a m a — m o t i n a a r d u k t ė . Dėl t o iki šiol n e p a v y k o identifikuoti skulptūrinės mar m u r o galvos, e s a n č i o s L u v r e . Kleopatra VII Filopatora 69—30 m. p. duktė. Egipto 30 m. p. m. e.
m. e. Ptolemėjo XII \ karalienė nuo 51 iki
Septyniolikametė Kleopatra kartu su savo dvylikamečiu broliu ir v y r u Pto l e m ė j u XIII į ž e n g ė į sostą. A n o t Plut a r c h o ( „ P a r a l e l i n ė s biografijos", A n t o n i j u s , 27), a m ž i n i n k u s ž a v ė j o n e j o s grožis, o v i d i n i o p a s a u l i o t u r t i n g u m a s , a s m e n y b ė s ž a v e s y s . K l e o p a t r a i š tie s ų n e b u v o graži, i r m o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o s e aiškiai m a t y t i j o s d i d e l ė k u m pa nosis ir smailas smakras. M a r m u rinį K l e o p a t r o s p o r t r e t ą 1933 m . V a tikane atrado L. K u r c i j u s ; t a i grei č i a u s i a i k o p i j a s t a t u l o s , kurią, j a i v i e š i n t R o m o j e n u o 46 iki 44 m. p. m. e., Cezaris įsakė pastatyti V e n e r o s šven t y k l o j e (Dionas Kasi jas, 5 1 , 22). K a s tikėjosi pamatyti gražuolę — nusivylė. 164
t a č i a u tas, k a s b u v o s k a i t ę s m i n ė t ą j į Hutarcho apibūdinimą, įsitikino j o teisingumu. Ž i ū r i n t į šį marmurinį portretą, galima s u p r a s t i , k u o Kleo p a t r a p a k e r ė j o Cezarį, k u r i s k e t i n o j ą vesti ir net susilaukė iš jos sūnaus Cez a r i o n o . Beje, 44 m. p. m. e. k o v o 15 d i e n a Cezario planus paleido vėjais. P e r s i r e n g u s i A f r o d i t e ir n a u j ą j a Izi de, Kleopatra paviliojo A n t o n i j ų f, laikiusį s a v e n a u j u o j u D i o n i s u (Plutdrchas. P a r a l e l i n ė s biografijos, A n t o nijus, 26). J i s pavadino Kleopatrą „karalienių karaliene1'. J ū r o s kauty n ė s ties A k c i j ų s u g r ą ž i n o j u o s į rūs čią t i k r o v ę — A n t o n i j u s n u s i ž u d ė , o Kleopatra, kad nereikėtų dalyvauti O k t a v i a n o f t r i u m f o e i s e n o j e , leidosi į g e l i a m a g y v a t ė s . T a d a jai b u v o 39e r i m e t a i . Fatale monstrum (fatališka b a i d y k l ė ) — š i t a i p ne i t i n p a g a r b i a i ją v a d i n o H o r a c i j u s f. P o e t a i ir dailinin k a i d a r ilgai s ė m ė s i t e m ų s a v o k ū r i n i a m s i š K l e o p a t r o s g y v e n i m o istori jos. Kleopatra Selenė Apie 40 m. p. m. e . — 11 m. e. m. An tonijaus f ir Kleopatros VII f duk tė. Libijos ir Kirėnės karalienė. Skirtingai nei motina, kuri, n o r ė d a m a išvengti gėdos, n u s i ž u d ė , K l e o p a t r a Selenė buvo vedama Oktaviano f t r i u m f o e i s e n o j e 29 m. p.« m. e. Ta č i a u O k t a v i a n a s p r i g l a u d ė ją. išauk l ė j o ir 20 m. p. m. e. išleido už J u bos II f — M a u r e t a n i j o s ir N u m i d i jos valdovo. Monetiniuose portretuose ji v a i z d u o j a m a su p a p r a s t a , p a n a š i a į Livijos f š u k u o s e n a . Kleopatra Tea M. 121 m. p. m. e. Ptolemėjo VI f ir Kleopatros II f duktė. 150 m. p. m. e. K l e o p a t r a T e a ištekė jo už A l e k s a n d r o B a l a n t o f, 146 m. p. m. e . — už D e m e t r i j o II f, o 138 m. p. m. e . — už A n t i o c h o VII f. Po 165
p a s t a r o j o m i r t i e s i š p r a d ž i ų v a l d ė vie n a , o p a s k u i (nuo 126 m. p. m. e.) — k a r t u s u s a v o s ū n u m i A n t i o c h u VIII f, k u r i s n e t r u k u s į s a k ė ją n u ž u d y t i . Monetiniai portretai vaizduoja apkū nią kone vyriškų bruožų moterį su s m u l k i ų g a r b a n ė l i ų įvijomis. H e r k u l a n u m e rasta skulptūrinė galva iš bron zos su tokia pat egiptietiška šukuo sena, todėl ji ir laikoma Teos atvaiz d u . B ū d a m a A n t i o c h o VIII G r i p o f, A n t i o c h o VI E p i f a n o D i o n i s o f ir A n t i o c h o IX K i z i k i e č i o f m o t i n a , ji b u v o s v a r b i figūra Sirijos k a r a l i a u s r ū m u o se. Siame portrete Kleopatra Tea su karališka diadema. Klodijus
Albinas
Decimas Klodijus Septimijus Albinas. M. 197 m. e. m. Iš Hadrumeto (Airika)- Romos imperatorius nuo 193 iki 197 m. e. m. K l o d i j a u s A l b i n o a t v a i z d a i d a ž n a i pai n i o j a m i su S e p t i m i j a u s S e v e r o f, n e s jų monetiniai portretai labai panašūs. Tačiau neseniai Vatikane saugomą skulptūrinę m a r m u r o galvą p a v y k o n e g i n č i j a m a i i d e n t i f i k u o t i k a i p Klodi j a u s A l b i n o p o r t r e t ą . S e p t i m i j u s Se v e r a s įsūnijo jį ir p a s k y r ė į p ė d i n i u , t a č i a u g r e i t a i šį a k t ą a t š a u k ė . Klodi jus, pasiskelbęs Severo priešininku ir ,, G a l i j os i m p e r a t o r i u m i " , p a t r a u k ė prieš jį su kariuomene. Tačiau pats b u v o s u m u š t a s i r b e s i t r a u k d a m a s žu vo. Albinu Klodijus pasivadino dėl savo baltos odos, kuriai jis, g i m ę s S i a u r ė s Afrikoje, t e i k ė y p a č d i d e l ę reikšmę. Komodas Markas Lucijus Elijus Aurelijus Antoninas Komodas. 161—192 m. e. m. Marko Aurelijaus f ir Faustinos Jau nesniosios f sūnus. Romos imperato rius nuo 180 iki 192 m. e. m. Lampridijus
(Augustų
gyvenimo
ra166
sytojai, K o m o d a s , 17) r a š ė , k a d jo v e i d o i š r a i š k a b u v o p a i k a k a i p gir tuoklio; p o r t r e t a i tai patvirtina. N e t vaikystės p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o j a mas su išsprogusiomis kaip motinos akimis, suteikiančiomis veidui minėtą išraišką. M e n i n i n k a s , t a i p n e g a i l e s t i n gai tiksliai p a v a i z d a v ę s „ i m p e r a t o r i u m i " paskelbtą penkiolikmetį Komodą, buvo įžvalgus: iš p o r t r e t o galima nu m a t y t i šį k e i s t o s i š v a i z d o s b e r n i u k ą b ū s i a n t s i a u b i n g u t i r o n u . Stai k o k i a k a i n a t e k o m o k ė t i u ž tai, k a d M a r kas Aurelijus f nutraukė Nervos f p r a d ė t ą į s ū n i j i m o politiką ir į p ė d i n i u paskyrė savo sūnų. Taigi Komodas buvo pirmasis „teisėtas" Romos impe ratorius, o po trejų m e t ų tapo vien valdis. 1 2 j o v a l d y m o m e t ų g a l i m a lyginti su N e r o n ę f ir D o m i c i a n o f viešpatavimu: jie taip pat b u v o tiro nai ir paskutinieji dinastijos atstovai. Komodo teroristinio režimo aukomis t a p o ž m o n a K r i s p i n a f, s e s u o Lucila f ir daugelis kitų niekuo dėtų romėnų, lemtingą dieną sėdėjusių amfiteatre: persirengęs Herakliu, kuriuo manė esąs įsikūnijęs, jis š a u d ė į j u o s iš lan ko k a i p į Stimfalo p a u k š č i u s ! „Romėnų Heraklį" vaizduojantis mar murinis biustas Konservatorių rū muose Romoje — visais atžvilgiais tobulas m e n o kūrinys. Užsitraukęs a n t g a l v o s l i ū t o kailį ir s u m e z g ę s ant krūtinės jo letenas, dešine ranka vaizduojamasis laiko vėzdą, o kaire — hesperidžių obuolius. Jie, k a i p ir Žemės rutulys ant sukry žiuotų g a u s y b ė s ragų, k a r t u s u a m a zonės skydu ir dviem klūpančiomis Viktorijomis (drauge tai biusto atra mos maskuotė), simbolizuoja „Komo do aukso amžių". Neįprastas pusiau'figūris p o r t r e t a s atspindi liguistą šio ž m o g a u s , į s a k i u s i o g a r b i n t i s a v e įvairių d i e v ų p a v i d a l u , psichiką. P o r tretuojamojo garbanos, matyt, buvu sios p a d e n g t o s a u k s u : H e r o d i a n o (1, 7, 17) liudijimu, K o m o d a s barstėsi 167
Klodijus
Albinas.
Vatikanas
Komodas. ziejus
Roma,
Kapitolijaus
mu
plaukus aukso dulkėmis, k a d labiau blizgėtų. T o p a t i e s a u t o r i a u s m a n y mu, K o m o d a s b u v ę s vienas iš gražiau sių a n o m e t o v y r ų . J i s b u v o n u ž u d y t a s s ą m o k s l i n i n k ų , p r i e k u r i ų prisi dėjo ir krikščionė Marcija, gyvenusi rūmuose beveik kaip imperatorienė. „Atminimo pasmerkimo" išvengė ne maža portretų, tarp jų ir m o n u m e n t a l u s 1,18 m a u k š č i o K o m o d o b i u s t a s . Konstancijus Chloras Flavijus Valerijus Konstancijus. Apie 250—306 m. e. m. Romos imperatorius nuo 305 iki 306 m. e. m. Savo pavardę Konstancijus Chloras g a v o dėl blyškios veido spalvos. J i s b u v o ž e m o s k i l m ė s , t a č i a u v ė l i a u tvir tino esąs imperatoriaus Klaudijaus Go to f g i m i n a i t i s . D a r p r i e š 293 m. e. m. r k a i K o n s t a n c i j u s C h l o r a s g a v o ceza r i o titulą ir D i o k l e t i a n o f b u v o priim tas į tetrarchiją bei vedė imperato riaus Maksimiano f netikrą dukterį T e o d o r ą , s m u k l i n i n k e H e l e n a j a u bu vo pagimdžiusi j a m sūnų Konstanti ną f. V ė l i a u K o n s t a n c i j u s C h l o r a s pa naikino valdžios padalinimą t a r p ke t u r i ų b e n d r a v a l d ž i ų i r t a p o absoliu č i u m o n a r c h u . Šis i m p e r a t o r i u s sėk mingai triuškino uzurpatorius, frankus ir a l e m a n u s , p i k t u s ir š k o t u s . M i rė Britanijoje. Mėginimai identifikuo ti Konstancijaus skulptūrinius portre tus b u v o nesėkmingi, neįtikinantys, te išliko i m p e r a t o r i a u s m o n e t i n i a i por tretai, kiek labiau individualizuoti už apibendrintą jo atvaizdą tetrarchų g r u p ė j e (žr. Diokletianas). Geraširdiš ka Konstancijaus išvaizda patvirtina, k a d jis n e b u v o u o l u s D i o k l e t i a n o įsa kymo persekioti krikščionis vykdyto jas. Konstantinas Didysis 280—337 m. e. m. Konstancijaus Chlo ro f ir Helenos f sūnus. Romos im peratorius nuo 306 iki 337 m. e. m. 168
Konstantinui teko valdyti pereina muoju imperijos laikotarpiu, kai n u o demokratiškai kontroliuojamos Ro mos imperatoriaus vienvaldystės bu vo pereita prie bizantiškosios neribo t o s m o n a r c h i j o s , k a i p a g o n y b ę išstū mė k r i k š č i o n y b ė , o a n t i k a p e r a u g o į viduramžius. Lemiamas kautynes prieš M a k s e n c i j ų f p r i e M i l v i j a u s tilto 312 m. e. m. jis l a i m ė j o su k r y ž i a u s ž e n k lu. J o m o t i n a b u v o p a m a l d i k r i k š č i o n ė , ir jis p a t s p r i ė m ė n a u j ą j ą religi ją. Išorinis šio p o s ū k i o ž e n k l a s — a t sisakymas barzdos, kurią auginti bu vo į p r a s t a n u o A d r i a n o f laikų ir k u ri r e i š k ė p a g o n i š k o s i o s g r a i k ų filo sofijos p r i p a ž i n i m ą . K r i s t u s t a d a bu vo vaizduojamas jaunas ir be barz d o s . K o n s t a n t i n o Didžiojo p o r t r e t u o s e atsisakoma tradicijos laikyti impera torių p r i n c e p s u ir v a i z d u o t i jį k a i p p a p r a s t ą žmogų. D a b a r imperatorius iš dievo m a l o n ė s iškyla aukštai virš liaudies ir pasirodo jos akyse k a i p absoliučios valdžios įkūnijimas, k a i p a u k š t e s n i o j o , j o k i ų ryšių s u ž m o n ė m i s neturinčio pasaulio būtybė. Garsioji kolosinė sėdinčio žmogaus statula iš Konstantino perstatytos Maksencijaus bazilikos Romoje — ryškus pavyzdys naujo portreto, susiformavusio val dant Diokletianui f. J a m e n ė r a jokio g y v y b ė s ženklo, n ė v i e n o ž m o g i š k o bruožo: žiūrintysis m a t o tiktai nepaju d i n a m o s j ė g o s simbolį i r p a s i j u n t a prieš jį mažut mažutėlis. Jis už m i r š t a ir tai, k a d šis i m p e r a t o r i u s pirmiausiai įsakė nužudyti savo sū nų Krispą, o p a s k u i (326 m. e. m . — Nikėjos bažnytinio susirinki mo m e t a i ! ) — ž m o n ą Faustą f. Eusebijas C e z a r i e t i s p a v a i z d a v o K o n s t a n tiną k a i p idealų, s a v o misiją s u p r a n t a n t į valdovą, p e r t v a r k i u s į R o m o s im periją ir p e r k ė l u s į s o s t i n ę į K o n s t a n tinopolį. K o n s t a n t i n o Didžiojo p o r t r e tų m o n u m e n t a l u m a s , sustingusi poza p r i m e n a s e n o v ė s Rytų v a l d o v ų — d i e vų p a v e i k s l u s ir r o d o grįžimą p r i e ar169
Konstantinas sulų rūmai
Didysis.
Roma,
Kon
chaiškos vaizdavimo tradicijos. Žmo giškumas — antikinio portreto esminis bruožas — jau išnykęs. Korina Achelodoro ir Prokratijos Tanagros. Graikų poetė. datos nežinomos.
duktė. Iš Gyvenimo
Beotijos p o e t ė K o r i n a b u v o P i n d a r o f amžininkė. Tai sužinome iš legendų. Didysis portretistas Silanionas IV a. p. m. e. sukūrė jos portretinę statulą (Tatianas. A p o l o g i j a , 34, 16). A n t m a r m u r i n ė s K o m p j e n o statulėlės cokolio i š k a l t a s K o r i n o s v a r d a s ; p o e t ė vaiz duojama su aristokratišku drabužiu ir k n y g a — r i t i n i u r a n k o j e . T i k r i a u s i a i ši statulėlė y r a m a ž a minėtojo Silaniono šedevro kopija. Pagal ją galima identifikuoti n a t ū r a l a u s dydžio skul p t ū r i n ė s galvos atliejas. J o s vaizduo ja merginą su „aguročio" šukuose na, d u k a r t perrišta juostele. Šukuose ną, k u r i ą V a. p. m. e. v i d u r y j e p r a dėjo nešioti Aspasija f, m ė g o visos IV a. p. m. e. moterys. Silaniono kū r i n y s — imaginacinis. Taip b u v o įsi vaizduojama lyrikė pagal jos pasako jamuosius eilėraščius. Kratetas Apie 360— maždaug 270 m. p. m. e. Askondo sūnus. Iš Tėbų. Graikų filo sofas.
Korina. Komp Jenas, Vivenelio mu ziejus
Diogeno f m o k i n y s Kratetas išdalijo savo didelius turtus ir gyveno klajo d a m a s . Klajūno dalia su j u o dalijosi Hiparchija. Veikiausiai jiedu ir pa vaizduoti nedideliame paveiksle, a p t i k t a m e F a r n e z i n o viloje. A b i figū ras, k u r i o s a n k s č i a u b u v o i n t e r p r e tuojamos kaip „keliaujantys prastuo liai", ¡1940 m. į d ė m i a u išanalizavo H. Fūrmanas. Jo nuomone, rūstokos išvaizdos vyras, apsirengęs paprastu a p s i a u s t u ir u ž s i m e t ę s kailį, su g u m b u o t a lazda, n a š č i a i s , a n t k u r i ų u ž k a 170
Kratetas.
Roma,
Nacionalinis
muziejus
bintas maišas ir krepšys, yra Krate tas, o a r i s t o k r a t i š k a i a p s i r ė d ž i u s i m e r gina, e i n a n t i j a m iš p a s k o s ir k r e p š y je ant galvos nešanti būtiniausius daiktus,— Hiparchija. Jos ištiesta į Kratetą ranka byloja apie atsidavimą. Sis n e d i d e l i s k ū r i n y s y r a p r e t e n z i n go paveikslo k o p i j a . Deja, K r a t e t o a t v a i z d a s j a m e n e p a k a n k a m a i raiš k u s ir, i e š k a n t s k u l p t ū r i n i ų p o r t r e t ų , juo remtis neįmanoma. Krezas Pirmoji sūnus.
VI a. Lydi jos
p. m. e. karalius.
pusė.
Aliato
Nors turtuolio Krezo vardas virtęs p r i e ž o d ž i u , a p i e jį ž i n o m e m a ž a i . Esą Pitijos o r a k u l a s i š p r a n a š a v ę s K r e z u i , kad bus sugriauta didelė karalystė, jei jis p e r b r i s i ą s H a l i o u p ę . P r a n a š y s t ė išsipildė, t a č i a u b u v o s u g r i a u t a j o paties karalystė! Krezas buvo dosnus graikų šventovėms, o užrašas ant rel jefu p a p u o š t o s k o l o n o s Efeso A r t e m i d ė s š v e n t y k l o j e liudija a p i e j o finan sinę p a r a m ą s t a t a n t šį milžinišką k u l to r ū m ą . K a d a ir n u o ko jis m i r ė — 171
n e ž i n o m a . K a i 547 m. p. m. e. k r i t o Krezo karalystės sostinė Sardai ir jo priešas Kyras p a s m e r k ė Krezą mirti a n t l a u ž o , šis l e m i a m u m o m e n t u at siminė kadaise Solono f pasakytus ž o d ž i u s : „ N e v a d i n k ž m o g a u s laimin gu, k o l jis g y v a s ! " K a i p r a š o H e r o d o t a s f ( „ I s t o r i j a " , 1, 80), i š g i r d ę s šią maksimą, Kyras pakeitė nuosprendį ir n e t s u j u o s u s i d r a u g a v o . K i t u o s e šal t i n i u o s e p a s a k o j a m a , k a d liūtis užge s i n u s i l a u ž o l i e p s n a s i r K r e z ą pasi grobęs Apolonas. Vienoje kyliarašč i u p a r a š y t o j e k r o n i k o j e m i n i m a tik tai, kad Krezą n u ž u d ė Kyras. M a ž d a u g 5 0 0 — 4 9 0 m . p . m . e . išpieš ta atiška vaza vaizduoja šventiškais graikų drabužiais vilkintį karalių, tar si s o s t e s ė d i n t į a n t d e g a n č i o l a u ž o ir aukojantį paskutinę auką. Ar Krezas mirė kaip tik taip, ar paskutinę minu t ę j į k a s n o r s i š g e l b ė j o , n e a i š k u . Tai gi paveikslas ant graikiškos vazos p a t e i k i a n a u j ą šio k a r a l i a u s — t u r t i n giausio, t a č i a u n e p a t i e s l a i m i n g i a u sio s e n o v ė s ž m o g a u s — m i r t i e s v e r s i jąKrispina Brucija Krispina. M. 178 m. e. m. Lu cijaus Fuivijaus Rustiko duktė. Komodo f žmona. Vykdydamas savo tėvo Marko Aure l i j a u s f n o r ą , K o m o d a s f v e d ė šią kuklią, gražią m o t e r į , b e t , u ž ė m ę s sos tą, a p k a l t i n o ją n e i š t i k i m y b e , i š t r ė m ė į Kaprį ir įsakė n u b a u s t i mirties baus m e . J i e b u v o pernelyg skirtingų cha r a k t e r i ų : m e l a n c h o l i š k a s K r i s p i n o s rim t u m a s visiškai nesiderino su liguista K o m o d o f a n t a z i j a : jis l a i k ė s a v e i š n a u jo atgimusiu Herakliu ir dabinosi plau k u s aukso milteliais. Ksantipas 520 — po 478 m. p. sūnus. Iš Cholargo čių karvedys, Periklio
m. e. Ariirono (Atiką). Atėnie f tėvas. 172
M a n o m a , k a d m a r m u r i n ė galva, e s a n ti Romos nacionaliniame muziejuje, yra Ksantipo statulos, stovėjusios A t ė n ų A k r o p o l y j e šalia p o e t o A n a k r e o n t o f s k u l p t ū r o s (Pausanijas, H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 2 5 , 1), k o p i j a . T a i p ji i d e n t i f i k u o j a m a p a g a l Fidijo f piešinį a n t A t ė n ė s P á r t e n o s skydo, vaizduojantį kovą su amazonėmis ( y r a išlikusių šio p i e š i n i o k o p i j ų ) . Be a n t i k i n ė j e l i t e r a t ū r o j e m i n i m ų Fidijo ir Peri kli o p o r t r e t ų , t e n p a v a i z d u o t a s ir p o e t a s A n a k r e o n t a s , o m į s l i n g a fi g ū r a s u v e l t i n i u š a l m u a n t galvos, ku r i v i e n o s e k o p i j o s e s t o v i šalia Perik lio, k i t o s e — šalia A n a k r e o n t o , tik-, riausiai y r a Periklio tėvas Ksantipas. Jo tauri draugystė su Anakreontu buvo pavyzdys Perikliui, d r a u g a v u Ksantipas. s i a m s u Fidiju. S u t o k i u p a t p a n a š i u ziejus į veltinį š a l m u y r a ir R o m o j e s a u g o m a s skulptūrinis portretas, vaizduo- • j a n t i s P e r i k l i o laikų atstovą. Iš sti l i a u s s p ė j a m a , j o g tai d a r b a s garsio jo portretisto Kresilo, s u k ū r u s i o i r P e r i k l i o , A n a k r e o n t o bei A s p a s i j o s f paveikslus. Minėtasis šalmas turbūt tėra paprasčiausia odinė kepurė su u ž s i r i e t u s i a i s k r a š t a i s k a i p p e r s ų tia r o s . K s a n t i p a s 479 m. p. m. e. n u g a l ė jo persus jūros kautynėse prie Mikalės, o 478 m. p. m. e. u ž k a r i a v o Sės tą ir į s a k ė t e n n u k r y ž i u o t i p e r s ų sat r a p ą A r t a y k t ą . M i n ė t a s p o r t r e t a s vaiz d u o j a graiką; t a d ši p e r s i š k a k e p u r ė — tik atributas, primenantis pergalę p r i e š p e r s u s . V a. p. m. e. p r a d ž i o s vy r e s n i o s i o s k a r t o s ž m o n ė s n e š i o j o pa lyginti ilgus plaukus. Todėl m a n y t u m e , k a d šio s k u l p t ū r i n i o p o r t r e t o i d e n t i f i k a v i m a s p a k a n k a m a i p a g r į s t a s . Šis Ksantipo portretas aiškiai y r a minė tosios Atėnų Akropolio statulos ko pija. J i s u k u r t a p e n k i o l i k t a i s i a i s m e tais po Ksantipo mirties, kai daugelis j į d a r p r i s i m i n ė gyvą. Fidijas p a v a i z d a v o j į a n t s k y d o t a r p graikų, k o v o jančių su amazonėmis, ne tik n o r ė d a m a s įsiteikti P e r i k l i u i . K s a n t i p a s t u 173
Roma,
Nacionalinis mu
rėjo teisę būti taip pagerbtas, nes j i s itin a k t y v i a i d a l y v a v o k o v o j e s u persais, alegoriškai pavaizduotoje kautynių su amazonėmis scenoje. Ksenofontas Apie 430—354 Diodo ros sūnus. Graikų filosofas
m. p. m. e. Iš Erchijos ir karvedys.
Grilo ir (Atiką).
K s e n o f o n t o s t a t u l a s t o v ė j o a n t j o ka po, e s a n č i o p r i e jam priklausiusio S k i l u n t o d v a r o , į k u r į jis p e r s i k ė l ė i š t r e m t a s iš A t ė n ų (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 6, 6). T e n K s e n o fontas parašė savo „Atsiminimus apie Sokratą" ir „Anabazį", k u r pavaizda v o , k a i p jis p a r v e d ė a t g a l į t ė v y n ę 10 000 g r a i k ų s a m d i n i ų , k a r t u su Kyru kovojusių prieš Artakserksą. Po š i o žygio jis p e r ė j o į s p a r t i e č i ų pusę, už ką Atėnai jį pasmerkė. V a r g u ar y r a k o k i a m i n ė t o s s t a t u l o s kopija, n e s j i s t o v ė j o toli n u o k u l t ū r o s c e n t r ų . T a č i a u n u o R e n e s a n s o laikų v i s d a r t e b e i e š k o m a šio visų m ė g s t a m o r a š y t o jo p o r t r e t o . 1954 m. Dž. F. K r o u m a s iš kėlė hipotezę, kad portretas, porinėje h e r m o j e s u j u n g t a s su S o k r a t o f por t r e t u , v a i z d u o j a Ksenofontą. J i s n e a t k r e i p ė d ė m e s i o į tai, k a d j a u 1940 m. Aleksandrijoje buvo rasta įvardinta portretinė Ksenofonto herma, pagal kurią mėginta identifikuoti ir kitas a t l i e j a s ; t a č i a u iki šiol p a t i t i k r i a u s i a t e b ė r a ši k o p i j a iš A l e k s a n d r i j o s . Tačiau kažin ar jos originalas buvo minėtasis paminklas ant Ksenofonto k a p o ; v e i k i a u s i a i j i d a r y t a p a g a l gar b ė s statulą, p a s t a t y t ą A t ė n u o s e , k a i 6 3 m e t ų K s e n o f o n t u i b u v o leista grįž ti iš t r e m t i e s . Bet a p i e t a i n i e k o neži noma. Pažiūrėti Ksenofontas labiau p a n a š u s į k a r o a u d r a s p e r g y v e n u s į ka rį n e i filosofą. Sis S o k r a t o m o k i n y s b u v o p r o d u k t y v u s r a š y t o j a s : j i s pa r a š ė istorinį veikalą, p r a t ę s u s į T u k i d i d o f darbą, r o m a n ą a p i e p e r s ų ka r a l y s t ė s į k ū r ė j o K y r o a u k l ė j i m ą ; ra174
šė ir apie Spartos valstybę, apie atė n i e č i ų v a l s t y b i n e s p a j a m a s , siūlyda m a s n e t š i u o l a i k i š k ų p r i e m o n i ų finan sinei v a l s t y b ė s b ū k l e i p a g e r i n t i . Šis p o r t r e t a s tiksliai a t i t i n k a K s e n o f o n t o a p i b ū d i n i m u s , ir n e a i š k u , k o d ė l jis taip vėlai buvo identifikuotas. Kserksas I Apie 520—465 m. p. Atosos sūnus. Persų iki 465 m. p. m. e.
m. e. Darijaus ir karalius nuo 468
A n t balto atikinio lekito — indo, ku ris, p r i p i l t a s a l i e j a u s , b ū d a v o s t a t o m a s ant k a p o , — y r a labai neįprastas p a v e i k s l a s . Soste s ė d i n t i s p e r s a s prii ma p r i e š a i s jį s t o v i n t į p a s i u n t i n į . Iš a p r a n g o s matyti, k a d abu jie persai, o s ė d i n t y s i s — k a i p r o d o a u k š t a tia ra — k a r a l i u s . Ilgas s k e p t r a s s t o v i n č i o j o r a n k o j e — t a i p p a t v a l d ž i o s žen k l a s . K a r a l i u s sėdi a n t t i p i š k o persiš ko krėslo, V. a. p. m. e. pabaigoje labai madingo Atėnuose. Todėl ma noma, kad veiksmas vyksta Atėnuo se ir, be a b e j o , susijęs su p e r s ų p e r gale p r i e š A t ė n u s 480 m. p. m. e. Vadinasi, pavaizduotasis karalius yra Kserksas. Po A t ė n ų žlugimo jį prie S a l a m i n o s u t r i u š k i n o T e m i s t o k l i s f, o p r i e Platėjos — Pausanijas'f. N u o to l a i k o p r a s i d ė j o p e r s ų k a r a l y s t ė s žlu gimas. Kas paskatino menininką a n t k a p o s t a t o m ą lekitą p a p u o š t i K s e r k so ir v i e n o iš jo p a t i k ė t i n i ų susitiki mo s c e n a , p r a ė j u s 5 0 m e t ų p o šių įvykių,— neaišku.
Kserksas.
Paryžius,
Luvras
Lanasa Pirmoji III Sirakūziečio
a.
p. m. duktė.
e.
pusė.
Agatokiio
295 m. p. m. e. S i r a k ū z ų k a r a l i u s iš tekino savo dukterį Lanasą už Pyro E p y r i e č i o f, t a č i a u ši n e g a l ė j o apsi k a s t i , k a d v y r u t e n k a d a l i n t i s s u ki t o m i s m o t e r i m i s . Ji grįžo a t g a l į pa v e l d ė t ą i š t ė v o d v a r ą K e r k y r o s sa loje, k u r k a d a i s e g y v e n o f e a k a i . N o r ė d a m a vėl ištekėti už karaliaus, ji p a s i r i n k o D e m e t r i j ą P o l i o r k e t ą f. J i s n o r ė j o v e s t i Lanasą n e t i k t o d ė l , k a d neatsispyrė jos moteriškam žavesiui,— j a m r ū p ė j o p r a p l ė s t i s a v o v a l d a s . Demetrijas Poliorketas, kaip ir jo tėvas s v a j o j o a p i e didžiąją g r a i k ų k a r a l y s tę ir k r e i p ė žvilgsnį į V a k a r u s , vilda m a s i s į g y v e n d i n t i A l e k s a n d r o Didžio jo f p l a n ą — u ž k a r i a u t i Italiją. T o d ė l jis i r v e d ė Lanasą, n o r s j a u p r i e š tai b u v o s u s i t u o k ę s su Fila, 307 m. p. m. e. — su P y r o s e s e r i m i D e i d a m ė j a , o n u o 297 m. p. m. e. s u s i ž a d ė j ę s su Ptolemaide. V e s t u v ė s su Lanasa yra paveiksi: esančio Boskorealės vilos Afrodite salėje, t e m a . J i s b u v o a p t i k t a s 1900 m., o 1903 m. P a r y ž i u j e p a r d u o t a s ii varžytinių. Galop paveikslas pateko Metropoliteno muziejų Niujorke, vimi pasitikinčios jaunosios, sėdinči g r e t a D e m e t r i j o P o l i o r k e t o , t v i r t a fi g ū r a p u i k i a i a t s k l e i d ž i a šios e n e r j gos ir iniciatyvios m o t e r s c h a r a k t e Salia stovinčios trys m o t e r y s tikri siai y r a K e r k y r o s s a l o s k a r a l y s t ė s ,
rioje n e b u v o vyrų, Lanasos rūmų da mos. M a n o m a , kad freskos originalas b u v o s u k u r t a s v e s t u v i ų p r o g a 290 m . p. m. e. Kitas paveikslas vaizduoja mirusius Demetrijo tėvus — Antigoną M o n o f t a l m ą f ir S t r a t o n i k ę f Elizieju je; jiems iš šonų stovi požemių kara l y s t ė s teisėjai, i š k u r i ų t e i š l i k ę s v i e nas. Laodikė 169—150 m. p. m. e. Ponto karaliaus Mitridato III f duktė. Ponto karaliaus Mitridato IV f sesuo ir žmona.
Laodikė ir Mitridatas IV iš Ponto
Iš užrašo antrojoje monetos pusėje aišku, k a d p o r i n i s p o r t r e t a s v a i z d u o ja karalių Mitridatą ir karalienę Laod i k ę . M o n e t a b u v o n u k a l d i n t a 165 m . p. m. e. Sinopėje, greičiausiai sutuok tuvių proga. Laodikė II a. p. m. e. Seleuko II \ duktė. Baktrijos karaliaus Helioklio I f žmona. Ant monetos, vaizduojančios karališ kąją porą, u ž r a š y t i ir v a r d a i . L a o d i k ė b u v o A n t i o c h o III f s e s u o ir E u k r a tido motina. Leonidas M. 480 m. p. m. e. Anaksandrido nus. Spartos karalius nuo 488 480 m. p. m. e.
sū iki
S p a r t o s k a r a l i u s , s u 7000 v y r ų g y n ę s n u o persų Termopilų perėją, buvo i š d u o t a s ir ž u v o . Jo l i k i m a s — iškalb i n r a s patriotinio pasiaukojimo pa vyzdys. Simonidas f rašė: Žinią
nunešk, svetimšali, į Spar tą: žodžiams tėvynės Klusnūs žemėje šioj likom gulėt amžinai.
O žuvusiojo palaikai — Kserksas I f b u v o įsakęs palikti išniekintą kūną — tiktai po 40 metų b u v o iškilmingai 177 12. Žymūs antikos žmonės
Laodikė ir Helioklis I
palaidoti Spartoje. Tada b u v o pasta tytas antkapis ir nutarta karaliaus g a r b e i k a s m e t r e n g t i š v e n t i n e s žaidy n e s . 1925 m . S p a r t o s a k r o p o l y j e ras t a s m a r m u r i n i s k a r i o t o r s a s (labai re t a š i a m e m i e s t e s k u l p t ū r o s rūšis), su k u r t a s 480 m . p . m . e . J i s p a g r į s t a i identifikuotas k a i p Leonido portre tas. Prašmatnus šalmas rodo, kad t a i — k a r y s , n u o g u m a s — k a d jis lai k o m a s h e r o j u m i . B e t o , s k u l p t ū r a ras ta garbės paminklų statymo vietoje — t o d ė l i r s p ė j a m a , k a d t a i L e o n i d o at vaizdas. Leonido poza narsi, kovin ga, lyg k a u n a n t i s . S k u l p t ū r o s stilius šiek tiek senamadiškas. Reikia turėti g a l v o j e , k a d tai n e a n t i k i n i s k ū r i n y s . Spartoje, kurioje apskritai b u v o itin griežtai laikomasi tradicijų, negreit įsitvirtino klasikinio m e n o principai. Menininkas ypač išryškino Leonido žvilgsnį: b r o n z i n i ų s t a t u l ų a k y s b ū d a vo daromos iš spalvotos medžiagos. Licinijus Leonidas.
Sparta
Licinijus. Roma, Konstantino arka
Lucijus Valerijus Licinianas Licinijus. 250—324 m. e. m. Romos imperatorius nuo 308 iki 324 m. e. m.
Diokletiano f įsūnytą dakų valstiečio sūnų Galerijus f iškėlė į i m p e r a t o r i u s P a n o n i j a i ir Reti j ai v a l d y t i . S i e k d a m a s v i e n v a l d y s t ė s , Licinijus v i s i š k a i i š n a i k i n o M a k s i m i n o D a j o s f, G a l e rijaus ir Severo šeimas, kėsinosi ir į K o n s t a n t i n o f g y v y b ę . T a č i a u šis 314 m. e. m. n u g a l ė j o Licinijų, o po dvejų m e t ų pasidalijo su j u o impe ratoriaus valdžią ir išleido už jo savo dukterį Konstanciją. I m p e r a t o r i ų san t a i k o s m e t u A d r i a n o f p o r t r e t a s relje finiame medalione, kurį Konstantinas panaudojo savo triumfo arkai papuoš ti, b u v o p e r d i r b t a s į L i c i n i j a u s p o r t retą. P a s k u i t a r p j ų v ė l į s i p l i e s k ė ki v i r č a s , Licinijus b u v a g a l u t i n a i su m u š t a s , ir K o n s t a n t i n a s n u t e i s ė jį m i r ti. 178
Lysi jas Apie nus.
445—380 m. p. m. e. Kefalo Iš Atėnų. Graikų oratorius.
sū
P o s a v o t ė v o (kilusio i š S i r a k ū z ų ) m i r t i e s p e n k i o l i k a m e t i s Lysi j a s iške l i a v o į T ū r i j u s . 412 m. p. m. e. grįžo atgal į A t ė n u s ir atidarė oratorių m o kyklą. V ė l i a u , p e r s e k i o j a m a s ,,30 ti r o n ų " , jis p a b ė g o į M e g a r ą . P o A t ė n ų išvadavimo tapo gerbiamu advokatu. Lysijo s t a t u l o s n e m i n i m o s , t a č i a u ži n o m o s dvi jo portreto kopijos. A n t Neapolyje saugomos kopijos drabužio k l o s č i ų u ž r a š y t a s Lysijo v a r d a s , ta čiau ji pati smarkiai sumoderninta. Romos Kapitolijaus muziejuje esanti antroji kopija beveik nebeperteikia I V a . p . m . e . s u k u r t o b r o n z i n i o ori ginalo savitumo. Lysi jas A n i k e t a s Indijos karalius maždaug 135 m. p. m. e.
nuo
145
iki
A p i e Lysi j ą A n i k e t ą b e v e i k n i e k o n e žinoma. Monetiniai portretai vaizduoja k a r a l i ų p a n a š i a i k a i p A l e k s a n d r ą Di dįjį f: su d r a m b l i o g a l v o s imitacija, iš po kurios matyti karališka diade m a . I š v e i d o b r u o ž ų g a l i m a spėti, k a d Lysi j a s A n i k e t a s b u v o p e d a n t a s . Lisimachas 361—281 m. p. m. e. Agatoklio sū nus. Trakijos karalius nuo 305 iki 281 m. p. m. e. Makedonijos karalius nuo 286 iki 281 m. p. m. e. A l e k s a n d r o D i d ž i o j o f d r a u g a s ir as m e n s sargybinis Lisimachas mėgino išplėsti a t i t e k u s i ą j a m p o A l e k s a n d r o m i r t i e s T r a k i j o s k a r a l y s t ę . J i s n e t už k a r i a v o dalį M a ž o s i o s Azijos, t a č i a u , panūdęs s u s t i p r i n t i s a v o valdžią i r G r a i k i j o j e , ž u v o į v e i k t a s S e l e u k o I f. J o k a r a l y s t ė žlugo. M o n e t a s Lisima chas puošė Aleksandro portretais, o su savo portretu kaldino tiktai vari179
Lislmachas. cija
Ženeva,
privati
kolek
n e s paties įkurto miesto — Lisimachij o s ( C h e r s o n e s a s ) — m o n e t a s . P a g a l tą portretą ir b u v o identifikuotos dvi m a r m u r i n ė s galvos. Skulptūriniai port r e t a i i š r y š k i n a n e ž a b o t ą šio ž m o g a u s , Sidone ir Sogdianoje kovojusio su liūtais, p r i g i m t į . J i s išvijo ž m o n ą A m a s t r i d ę ir, k u r s t o m a s a n t r o s i o s ž m o n o s A r š i n o j o s II f, n u ž u d ė s ū n ų A g a toklį. K a d a n g i s k u l p t ū r ų stilius i š tie sų atitinka Lisimacho laikų m e n i n i u s r e i k a l a v i m u s , O . B r e n d e l i o 1928 m . pasiūlytas portreto identifikavimas turėtų būti teisingas. P a s t a r u o j u m e t u O. Brendelio tvirtini mu suabejota, ir Lisimacho skulptū rinės galvos laikomos Demetrijo Poliorketo f portretais. Lisimacho atvaiz du buvo laikomas skulptūrinis portre tas, r a s t a s Efese, b e t p a a i š k ė j o , k a d j i s v a i z d u o j a H e r a k l į , i r šios p r i e l a i d o s t e k o atsisakyti. Livija Livija Drūzila. 58 m. p. m. e . — 29 m. e. m. Marko Lucijaus Drūzo Klaudiano ir Alfidijos duktė. Augusto \ žmona.
Livija.
Kopenhaga
Livijos s ū n u s T i b e r i j u s f, l i n k ė d a m a s susirgusiai motinai sveikatos, nukal d i n o m o n e t ą s u m o t e r s profiliu i r už r a š u a p l i n k u i : Salus Augusta („Svei k a t o s A u g u s t a i " ) . K a i A u g u s t a s testa m e n t u Liviją į d u k r i n o , j o s v a r d a s b u v o J u l i j a A u g u s t a . T a i g i šis m o n e t i n i s p o r t r e t a s v a i z d u o j a Liviją. J i s ideali zuotas, bet turi ir individualių bruožų. P a g a l m o n e t i n i u s a t v a i z d u s b u v o gali m a identifikuoti skulptūrinius portre tus; pats išraiškingiausias — Kopenha g o j e s a u g o m a m a r m u r i n ė g a l v a . Livi j a v a i z d u o j a m a gražių v e i d o b r u o ž ų , didelėmis akimis, šiek tiek atsikišusia nosimi ir maža burna. Atrodo santūri ir valinga. S e n o y i n ė italikų šukuose na su skyrimu, kuodu ant pakaušio ir puriomis garbanėlėmis prie smilkinių r o d o grįžimą p r i e r o m ė n i š k ų j ų t r a d i cijų, k u r i ų l a i k ė s i i r A u g u s t a s . J i t a i p 180
s u ž a v ė j o A u g u s t ą , k a d šis i š s i s k y r ė s u S k r i b o n i j a , i š s k y r ė Liviją s u T i b e r i j u m K l a u d i j u m N-eronu i r v e d ė ją. Praėjus trims mėnesiams po vestuvių, g i m ė s ū n u s D r ū z a s V y r e s n y s i s f, k u ris p o p e n k e r i ų m e t ų k a r t u s u vy resniuoju broliu Tiberijum b u v o pri imtas į A u g u s t o n a m u s . Už gudrumą Svetonijus („Cezarių gyvenimas", K a l i g u l a , 23) p a v a d i n o Liviją „ O d i sėju, p e r s i r e n g u s i u m o t e r i m i " . N e t u r ė d a m a su A u g u s t u vaikų, ji tol siekė valdžios savo sūnui Tiberijui, kol Au g u s t a s p r i e š s a v o v a l i ą a t l i k o įsūniji mo ceremoniją ir paskyrė Tiberijų s a v o į p ė d i n i u . S u n k u n u s a k y t i Livijos amžių pagal K o p e n h a g o j e esantį port r e t ą : gali būti, k a d m e n i n i n k a s įsi teikdamas pavaizdavo ją jaunesnę. T a č i a u p o r t r e t a s a t s p i n d i i r šios m o ters tragizmą. M i r d a m a s A u g u s t a s p a s a k ę s ž m o n a i : „Livija, a t s i m i n k m ū sų gyvenimą d r a u g e ir b ū k laimin g a ! " , — Livija tapo dievu paskelbto A u g u s t o ž y n e , t a č i a u jai t e k o p e r gyventi ir siaubingą savo statytinio Tiberijaus v a l d y m o laikotarpį. Livijus A n d r o n i k a s žr. A n d r o n i k a s Lucila Anija Amelija Galerija Lucila. 149— 182 m. e. m. Marko Aurelijaus f ir Faustinos Jaunesniosios f duktė. Luci jaus Vero f žmona. D i o n o K a s i j a u s (72, 4) liudijimu, Lu cila b u v u s i n ė k i e k n e g e r e s n ė u ž sa v o brolį K o m o d ą f . J i e d u n e t i š o r i š k a i p a n a š ū s . S t a m b i o s v e š l i ų p l a u k ų gar banos, suimtos į kuokštą, supa dailų j o s veidą, k u r i a m e a t s i s p i n d i s a v o t i š k a s g u d r u m a s ir n a i v u m a s . 164 m. e . m . Lucila t a p o L u c i j a u s V e r o ž m o na ir augusta. Kaip imperatorienė ji b u v o g a r b i n a m a i r p o t o , k a i Lu cijui V e r u i m i r u s 169 m. e. m. p r i e š savo valią ištekėjo už Klaudijaus Pompėjano. Kai imperatoriumi t a p o Ko181
Lucila.
Roma,
Senienų muziejus
m o d a s , Lucila, p a s i j u t u s i j o ž m o n o s K r i s p i n o s f šešėlyje, s u k u r s t ė s ą m o k slą, k u r i s b u v o a t s k l e i s t a s . Brolis iš t r ė m ė ją į K a p r i o salą ir į s a k ė t e n nužudyti. Lutacijus Katulas Gajus Lutacijus Katulas. Gajaus Lutacijaus Katulo sūnus. Romos konsulas 242 m. p. m. e.
Lutacijus
Katulas.
Paryžius,
Luvras
Pirmojo p ū n ų k a r o m e t u Lutacijus Katulas ėmėsi v a d o v a u t i ką tik pasta t y t a m R o m o s l a i v y n u i , s u k u r i u o 241 m . p . m . e . jis p a s i e k ė l e m i a m ą per g a l ę prieš k a r t a g i n i e č i u s p r i e E g a d ų salų. P a r y ž i u j e s a u g o m a m e reljefe jis vaizduojamas su karvedžio rūbais, nu galėtojo poza aukojimo Marsui metu. Reljefas v e i k i a u s i a i d a r y t a s p a g a l pa veikslą, s u k u r t ą j o t r i u m f o p r o g a 241 m . p . m . e . M a n o m a , k a d jis p u o š ė ištaigingą š e i m y n i n į k a p ą . Lutacij a u s Katulo portretas restauruotas. Lutacijus C e r k o n a s Kvintas Lutacijus Cerkonas. M. 236 m. p. m. e. Lutacijaus Katulo f brolis. Romos konsulas 241 m. p. m. e.
Lutacijus Cerkonas. ras
Paryžius,
Luv
P a s i b a i g u s P i r m a j a m p ū n ų k a r u i , Lu t a c i j u s C e r k o n a s b u v o p a s k i r t a s pir mosios r o m ė n ų p r o v i n c i j o s — Sicili j o s — civiliniu a d m i n i s t r a t o r i u m i . J i s , Romos senato atstovas, vaizduojamas v i l k i n t i s togą i r a u k o j a n t i s M a r s u i u ž p e r g a l ę . Priešais, k i t o j e a l t o r i a u s pu sėje, vaizduojamas brolis — k a r v e d y s n u g a l ė t o j a s s u k o v o s š a r v a i s . Sis rel j e f a s k a r t u s u frizu, s i m b o l i z u o j a n č i u pergalę nulėmusio laivyno pajėgas, p u o š ė Lutacijų š e i m y n i n į k a p ą . I r vie n a s , i r k i t a s d a r y t i p a g a l t r i u m f o pa v e i k s l u s , s u k u r t u s 241 m . p . m . e . Lutacijaus C e r k o n o galva restauruo ta XVIII a.
Makrinas Markas Opelijus Severas Makrinas. 164—218 m. e. m. Iš Mauretanijos. Ro mos imperatorius nuo 217 iki 218 m. e. m.
Būdamas K a r a k a l o s f asmens sargy b o s p r e f e k t a s , M a k r i n a s įsakė n u ž u d y t i v a l d o v ą E d e s o j e (Sirija). N o r s i r p a s k e l b t a s i m p e r a t o r i u m i , jis n e į ž e n gė į Romą. P r a l a i m ė j ę s k a u t y n e s p r i e A n t i o c h i j o s su J u l i j o s D o m n o s f ša lininkais, M a k r i n a s n e t r u k u s b u v o n u ž u d y t a s . J i s b u v o p i r m a s i s R o m o s im peratorius ne iš senatorių luomo. Anot H e r o d i a n o („Istorija", 5, 2, 3—4), M a k rinas mėgdžiojo Marką Aurelijų f — k a i p i r a n a s p u o s e l ė j o barzdą. I š p o r t r e t ų m a t y t i , k a d b a r z d a i š tiesų l a b a i i m p o z a n t i š k a . Š i a i p šis m a u r a s visai n e p a n a š u s į i m p e r a t o r i ų filosofą. M a n o m a , k a d n u o g o , h e r o i š k a p o z a sto v i n č i o ž m o g a u s s t a t u l a V a t i k a n e vaiz duoja Makriną. Tvirtas portretuojamojo kūno sudėjimas dar nereiškia, kad M a k r i n o tokio būta. Veikiausiai tai tik tradicinė m e n i n ė p r i e m o n ė žmogui išaukštinti. Maksencijus Markas Aurelijus Valerijus Maksen cijus. 279—312 m. e. m. Maksimiano Herkulijaus f ir Eutropijos sūnus. Ro mos imperatorius nuo 306 iki 312 m. e. m.
Per suirutę, prasidėjusią atsistatydinus D i o k l e t i a n u i f (305 m. e. m.), k a r i a i 183
Makrinas.
Vatikanas
pretorionai ir Romos prastuomenė paskelbė imperatoriumi Maksencijų. K a r t u s u s a v o t ė v u , 307 m . e . m . d a r kartą pasirodžiusiu politinėje arenoje, jis kovojo, su k i t a i s p r e t e n d e n t a i s į sostą ir y p a č su K o n s t a n t i n u f, n u galėjusiu jį k a u t y n ė s e prie Milvijaus t i l t o . Šio i m p e r a t o r i a u s , v i l k i n č i o Ro m o s p i l i e č i o t o g a , s t a t u l a r a s t a Os tijoje. J i t u r ė t ų b ū t i s u k u r t a t a r p 306 ir 312 m. e. m. M a k s e n c i j u s m ė g i n i a t g a i v i n t i s e n ą s i a s r o m ė n ų tradicijas, a t n a u j i n t i m i e s t o į k ū r ė j ų R o m u l o ii R e m o kultą. S a v o s ū n ų jis p a v a d i n o R o m u l u . M a k s e n c i j a u s bazilika, k u r i ą p e r s t a t ė K o n s t a n t i n a s , i r v i l a p r i e Api jaus kelio byloja apie jo prieraišumą Romai. M a k s i m i a n a s Herkuli jus 239—310 m. e. m. Markas Aurelijus Valerijus Maksimianas. Romos im peratorius nuo 285 iki 305 m. e. m. D i o k l e t i a n o f ir M a k s i m i a n o p o r f y r o kolonų paminklai (žr. Diokletianas), stovėję įvairiuose imperijos miestuose, vaizduoja imperatorius draugiškai apsikabinusius. Jų „santaika" užtušuo ja v i s u s i š v a i z d o s s k i r t u m u s , k u r i ų , b< a b e j o , b u v o . G a l i n g e s n y s i s — Diokle t i a n a s : jis p r i ė m ė M a k s i m i a n ą b e n d r a valdžiu imperatoriumi į savo tetrarchiją, o p a t s 305 m. e. m. v i s a m laikui pasitraukė iš valdžios. Maksimianas, į k a l b ė t a s s a v o s ū n a u s . M a k s e n c i j a u s f, d a r k a r t ą p r e t e n d a v o į sostą. N u g a l ė t a s K o n s t a n t i n o D i d ž i o j o f, M a k s i m i a n a s p a s i k o r ė , o D i o k l e t i a n a s gyve no d i d i n g u o s e s a v o r ū m u o s e Spalate, augino puikius kopūstus ir mirė apsuptas dėmesio bei ramybės. M a k s i m i n a s Daja Gajus Galerijus Valerijus Maksiminas. M. 313 m. e. m. Romos imperatorius nuo 309 iki 313 m. e. m. 305 m. e. m. a t s i s t a t y d i n d a m a s Diok-
•
l e t i a n a s f p a s k y r ė R y t ų ir E g i p t o c e z a riu savo bendravaldžio imperatoriaus M a k s i m i a n o f a n ū k ą M a k s i m i n ą Dają. 309 m. e. m. k a r i a i p a s k e l b ė jį i m p e ratoriumi. Prastas despotiškas valdo vas, Maksiminas aršiai persekiojo k r i k š č i o n i s n e t i r p o t o , k a i 311 m . e . m. G a l e r i j u s f išleido k r i k š č i o n i ų t o l e r a n c i j o s ediktą. T o d ė l k r i k š č i o n i ų r a š y t o j a i piešia j o p a v e i k s l ą t a m s i o mis spalvomis. Porfyro biustas Kaire ( s p r e n d ž i a n t iš m e d ž i a g o s ) v a i z d u o j a imperatorių. Tipiški vaizduojamojo b r u o ž a i leidžia spėti, k a d t a i v i e n o i š t e t r a r c h ų — M a k s i m i n o Dajos, į k u rio valdas įėjo E g i p t a s , — s k u l p t ū r i n i s p o r t r e t a s . T i p o l o g i š k a i šį b i u s t ą priskirtume prie Diokletiano portretų. Maksiminas Trakietis Gajus Julijus Veras Maksiminas. 173— 238 m. e. m. Romos imperatorius nuo 235 iki 238 m. e. m.
T r a k i j o s p i e m u o , g o t o i r a l a n i e t ė s sū nus, buvęs toks stipruolis milžinas, j o g m o t e r i š k a a p y r a n k ė j a m b ū t ų ti k u s i k a i p ž i e d a s (Herodianas. M a k s i m i n a s , 6). P e r sumaištį, kilusią p o S e v e r o A l e k s a n d r o f n u ž u d y m o , šis ž y m u s k a r v e d y s u ž ė m ė sostą. Į R o m ą n e b u v o atvykęs nė karto, nes greitai j į n u ž u d ė savi k a r e i v i a i . K o n t r a i m p e ratoriai Gordianas I f ir Gordia n a s II f v a l d ė A f r i k o j e , P u p i e n a s f ir B a l b i n a s f — R o m o j e . M a k s i m i n o skul ptūrinis portretas — marmurinė gal va — saugomas Kopenhagoje, patvir t i n a H e r o d i a n o („Istorija", 7, 1) žo džius, esą jo ž v i l g s n i s k ė l ę s k l a i k i ą baimę. Maksiminas žiauriai persekiojo k r i k š č i o n i s ir n i o k o j o v a l s t y b ė s ūkį, k a d galėtų išmokėti algas savo ka r i a m s . J i s s ė k m i n g a i k o v o j o s u ger manais, sarmatais, dakais. Marcelas Markas 209 m. 185
Klaudijus p. m. e.
Marcelas. 268— Romėnų karvedys.
Maksiminas
Trakietis.
Kopenhaga
Marcelas. Berlynas (VDR)
J o p a l i k u o n i s P u b l i j u s K o r n e l i j u s Lent u l a s M a r c e l i n a s I a. p. m. e. a n t s a v o monetų iškaldino garsiojo Marcelo profilį. U ž r a š a s k i t o j e m o n e t o s p u s ė je primena penkis jo konsulatus. Čia matome Marcelą, aukojantį Jupite riui „ p u i k ų a p g i n k l ą " , n u i m t ą n u o n u k a u t o p r i e š o , galų v a l d o v o V i r o d o m a r o . Šių k a r v e d ž i ų d v i k o v a į v y k o 222 m. p. m. e. p r i e K l a s t i d i j a u s . Pa gal M a r c e l o profilį a n t m o n e t o s i d e n tifikuotas m a ž a s m a r m u r i n i s barelje fas. M a ž d a u g 20 cm ilgio profilinis galvos atvaizdas kažkodėl pritvirtin tas prie tamsaus pagrindo ir atrodo k a i p k a m ė j a . Šis m e d a l i o n a s , b e a b e j o , sukurtas karvedžiui dar gyvam esant, būdavo dovanojamas pasižymėjusiems kariams. J a m e Marcelas vaizduojamas kaip bebaimis vadas, atšiaurus kariū n a s , l a i m ė j ę s 39 k a u t y n e s . H a n i b a l a s f l a i k ė jį sau lygiu p r i e š i n i n k u ir po mirties pagerbė kovos lauke. Istorikai a p r a š o šį k a r v e d į k a i p n u o ž m ų ir n e p a t i k i m ą žmogų, i g n o r u o j a n t į m o r a l ė s i r religijos r e i k a l a v i m u s . T a č i a u b ū t e n t jis, 212 m. p. m. e. u ž k a r i a v ę s S i r a k ū z u s ir p e r g a b e n ę s į R o m ą t e n b u v u s i u s g r a i k ų m e n o lobius, a t v ė r ė kelią r o m ė n a m s į g r a i k ų k u l t ū r ą : n u o t o l a i k o r o m ė n a i ė m ė v e r t i n t i iki tol n i e k i n t ų p a v e i k s l ų ir s k u l p t ū r ų grožį. M i n ė t ą j į reljefą s u k ū r ė Sicilijos m e n i n i n k a s ; R o m o j e t o k s g r a i k i š k o sti liaus kūrinys būtų buvęs laikomas nederančiu. Prie Marcelo k a p o b u v o s u v a i d i n t a N e v i j a u s f t r a g e d i j a ,,Klastidijus", o j o s ū n u s p a s a k ė g e d u l i n g ą kalbą, k u r i v ė l i a u p l a č i a i p a g a r s ė j o . Ją p a c i t a v o A u g u s t a s f, l a i d o d a m a s savo dukters vyrą — paskutinį Marcelų giminės atstovą. Marcelas
Marcelas. jus
Roma, Torloniįos muzie
Markas Klaudijus Marcelas. 42—23 m. p. m. e. Gajaus Klaudijaus Marcelo ir Oktavijos f sūnus. 186
M a r c e l a s — p a s k u t i n ė g a r s i o s i o s gimi nės a t ž a l a — m i r ė j a u n a s , ir A u g u s to f v i l t y s palikti jį s a v o įpė diniu sužlugo. M a r c e l o santuoka su Julija f b u v o b e v a i k ė . Po mirties = eveik niekas juo nesidomėjo, todėl n ė r a p a g r i n d o t i k ė t i s r a s t i d a u g šio jaunuolio portretų. Monetinių portre tų taip pat nėra. Tačiau Trikampia m e P o m p ė j o s f o r u m e išliko u ž r a š a s s u Marcelo vardu; matyt, b u v o ir statu la. T o d ė l g a l i m a s d a i k t a s , k a d t e n rasta m a r m u r i n ė skulptūrinė galva, k a i p 1939 m . s p ė j o A . M a j u r i s , vaiz d u o j a M a r c e l ą . Tokį p o r t r e t o į v a r d i j i m ą p a t v i r t i n a liguista v a i z d u o j a m o j o išvaizda ir p a n a š u m a s į A u g u s t ą . Ki tas skulptūrinis portretas Romos Torlonijos k o l e k c i j o j e t u r i t i e k d a u g A u gusto bruožų, kad, nepaisant j a m visai nebūdingos šukuosenos, b u v o laiko mas pastarojo atvaizdu. Imperatoriaus A u g u s t o epitafija M a r c e l u i , p e r k u r i o l a i d o t u v e s jis p a s a k ė g e d u l i n g ą kal bą, r a s t a A u g u s t o m a u z o l i e j u j e . Sū nėnui atminti Augustas pastatė Mar c e l o t e a t r ą , o jo m o t i n a O k t a v i j a — biblioteką. Marciana Ulpija Marciana. Apie m. Trajano f sesuo.
48—115
m.
e.
105 m . e . m . M a r c i a n a g a v o a u g u s t o s titulą i r t e i s ę į s i a m ž i n t i g a r b ė s m o n e t o m i s . M o n e t i n i a i p o r t r e t a i vaiz duoja pagyvenusią moterį su įmantria šukuosena: virš siauros plaukų juos tos ant k a k t o s prieš diademą iškyla du dirbtinių garbanų aukštai, a n t pa k a u š i o p l a u k a i s u s e g t i į didelį p e r p i n tą kuodą. Pagal monetinį portretą b u v o identifikuota m a r m u r i n ė galva, rasta Ostijoje. Skulptūriniame portrete M a r c i a n a l a b a i p a n a š i į b r o l į T r a j a n ą . Ka dangi jos duktė Matidija f perėmė m o t i n o s š u k u o s e n ą , d a ž n a i s u n k u at skirti jų portretus. M o t i n a vaizduoja ma v y r e s n ė ir panaši į savo broli. J 87
Markas Antonijus žr. Antonijus Markas Aurelijus Markas Aurelijus Antoninas. 121— 180 m. e. m. Marko Anijaus Vero ir Domicijos Lucilos f sūnus. Romos imperatorius nuo 161 iki 180 m. e. m. A n t o n i n o P i j a u s f įsūnis b e i įpėdinis Markas Aurelijus buvo „filosofas soste". Chalkidė ir Kornelijus Fronto n a s r ū p i n o s i jo a u k l ė j i m u , o Rustik a s f s u p a ž i n d i n o su s t o i k ų filosofija. J o „ S a u p a č i a m " — p o k a l b i a i s u savi mi — p i r m a s i s t o k i o p o b ū d ž i o k ū r i n y s l i t e r a t ū r o j e . Sis v e i k a l a s į a m ž i n o j o a t m i n i m ą n e m a ž i a u k a i p reljefinė k o lona, v a i z d u o j a n t i k a r ą s u m a r k o m a nais, ir garsioji r a i t e l i o s k u l p t ū r a R o m o s K a p i t o l i j u j e . Ši 5,12 m a u k š č i o p a a u k s u o t a b r o n z i n ė s t a t u l a (po pa k e l t a žirgo k a n o p a k a d a i s e d a r b u v o n e d i d e l ė n u g a l ė t o p a r t ų k a r a l i a u s fi g ū r a ) , b e a b e j o , p u o š ė t r i u m f o arką, pastatytą pergalei prieš partus (164— 166 m. e. m.) ir l a i m i n g a m s u g r į ž i m u i atminti. M a r k a s Aurelijus ir jo ben d r a v a l d i s Lucijus V e r a s f s ė k m i n g a i nugalėjo priešus, tačiau, valdant Mar k u i Aurelijui, a t s i r a d o p i r m i e j i būsi m o j o R o m o s i m p e r i j o s ž l u g i m o po žymiai. Rytuose kontraimperatoriumi buvo paskelbtas A v i d i j u s Kasijus, tačiau, Markui Aurelijui įžengus į Siriją, jis b u v o n u ž u d y t a s . I m p e r a t o riaus jaunystės portretams būdinga m e l a n c h o l i š k a v e i d o i š r a i š k a — tipiš k a H e r o d o A t i k o f m o k i n i ų savybė. M a r k a s A u r e l i j u s m o k ė s i p a s j į graikų r e t o r i k o s . K a i 14Q m. e. m., b ū d a m a s d v i d e š i m t m e t i s , M a r k a s A u r e l i j u s pir mą k a r t ą t a p o k o n s u l u (130 m. e. m. jį įsūnijo A n t o n i n a s Pijus), jis d a r te bebuvo smarkiai veikiamas Herodo Atiko. Skulptūrinis portretas, buvęs R o m o s forume, v a i z d u o j a M a r k ą Au relijų m i n ė t u o j u l a i k o t a r p i u . Ir liku sieji 4 0 j o g y v e n i m o m e t ų įamžinti s k u l p t ū r o m i s . J ų t u r ė j o b ū t i b e galo ii
daug, nes kiekvienas, kuris savo na m u o s e n e t u r ė j o (jei t i k l e i d o išgalės) i m p e r a t o r i a u s a t v a i z d o , b u v o laiko m a s d i e v ų n i e k i n t o j u ( A u g u s t ų gyve n i m o r a š y t o j a i , A t o n i n a s , 18). Filoso fiškas p o ž i ū r i s į g y v e n i m ą p a d ė j o M a r kui A u r e l i j u i i š g y v e n t i n e g a l e s , o „sa v i t v a r d a b u v o s t u l b i n a n t i — ar susi rūpinusio, ar besidžiaugiančio veidas i š l i k d a v o t o k s p a t r a m u s " (ten pat, 16). J a u d i n a s e n y v o , d a u g k a r ų m a čiusio M a r k o A u r e l i j a u s p o r t r e t a s . T u o m e t u jis r a š ė : „ J a u čia p a t lai k a s , k a i t u viską užmirši, j a u čia p a t laikas, k a i visi u ž m i r š t a v e " ( „ P a č i a m s a u " , 7, 21). Masinisa 240—148 m. Gajos sūnus. jos
karalius
p. m. e. Numidijos nuo
201
iki
Masilų valdovo ir Maure tani148
m.
p.
m. e. Sio k a r a l i a u s m o n e t i n i ų p o r t r e t ų n ė ra, n e s jis k a l d i n o m o n e t a s s u H e r a k l i o M e l k a r t o a t v a i z d u . Identifikuo jant Masinisos portretus, naudotasi kitokiu metodu. Portretas, vaizduo j a n t i s j a u n ą š i a u r ė s afrikietį s u k a r a liaus raiščiu ant galvos, žinomas iš v i e n u o l i k o s atliejų. G e r i a u s i a k o p i j a y r a m a r m u r i n i s b i u s t a s , r a s t a s Voliubilio viloje. T e n jis s u d a r ė p o r ą s u Katono f („paskutiniojo respublikono", n u s i ž u d ž i u s i o ž l u g u s r e s p u b l i k a i ) bius tu. Liūdesys bei nusivylimas sklinda i š M a s i n i s o s v e i d o . I š k ū r i n i o stiliaus s p ė j a m a , k a d jis s u k u r t a s k a r a l i u i d a r gyvam esant. Mūsų laikais Masinisa laikomas tik bebaimiu kavalerijos va du ir užmirštama, k a d jis b u v o ir pui k u s politikas. Įžvalgiai reformuoda m a s ūkį, jis p a d ė j o p a g r i n d u s Šiau rės Afrikai suklestėti r o m ė n ų laikais. Po jo reformos gyventojai pasidarė s ė s l ū s i r ė m ė ū k i n i n k a u t i latifundijose. Vėliau, kai Masinisai b u v o per 90 metų ir karaliaus jaunystės atvaiz d ą r e i k ė j o p a k e i s t i kitu, a t s p i n d i n č i u 189
Masinisa. Rabatas
jo amžių, b u v o s u k u r t a s n a u j a s j o skulptūrinis portretas, d a b a r saugo m a s L u v r e . Šis b i u s t a s i d e n t i f i k u o t a s kaip Masinisos portretas, remiantis p a n a š u m u į atvaizdą Pompėjoje rastoje freskoje. Freskos siužetas — tragiška Sofonibos f mirtis: k a d n e b ū t ų veda A ma per Romą kaip belaisvė Scipiono triumfo metu, ji nusinuodijo. Masinisa s t o v i u ž jos, s a v o j a u n y s t ė s n u o t a k o s : j i s n o r ė j o v e s t i Sofonibą, k a i j o s vy r a s Sifakas p a t e k o į n e l a i s v ę , t a č i a u b u v o p r i v e r s t a s a t s i s a k y t i jos, p a k l u s damas pavydžiam egoistui Scipinonui. O šiuo sąjungininku romėnu Masinisa tikėjo kaip tikru draugu! Nusivylimu ir abejingumu dvelkia Masinisos portretas, tačiau tai mūsų nestebina, k a i p nestebina ir jo suporavimas su K a t o n o portretu. Pasku tiniaisiais g y v e n i m o m e t a i s Masinisai d a r kartą t e k o patirti jį apleidusių romėnų nedėkingumą. Jo senatvės p o r t r e t a s iškalbingai rodo, kokie ne gailestingi b u v o romėnų politikai net savo draugams. Matidija 68—119 m. e. m. Gajaus Salonijaus Matidijaus Patruino ir Marcianos f duktė.
112 m . e . m . M a t i d i j a g a v o a u g u s t o s vardą. Ji lydėjo savo dėdę Trajaną f ž y g i u o s e į R y t u s ir 117 m. e. m. p a r g a b e n o į Romą jo pelenus. Po mirties, v a l d a n t A d r i a n u i f, M a t i d i j a b u v o su dievinta, o jos garbei pastatyta šven tykla. Matidija portretuose labai pa naši į motiną, tik jaunesnė, apkūnes n ė ir, s k i r t i n g a i n e g u M a r c i a n a , n e p a naši į d ė d ę Trajaną. Plaukus Matidija šukuodavosi taip pat įmantriai kaip ir motina. Memnonas // m. e. mokinys.
a.
vidurys.
Herodo
Atiko
\ 190
K a i p i r kiti H e r o d o A t i k o m o k i n i a i , šis e t i o p a s t u r ė j o v i e n o g a r s a u s se nųjų padavimų didvyrio vardą: Memnonas b u v o etiopų karalius, kovojęs t r o j i e č i ų p u s ė j e . Kefisijoje, k u r H e rodas Atikas turėjo dvarą, kartu su Polideukijo f paveikslu buvo rasta juodo akmens ranka, matyt, nudužusi nuo n e g r o statulos. Polideukijas ir M e m n o n a s mirė jauni, ir mokytojas, didžiai vertinęs abiejų sugebėjimus, j ų ilgai g e d ė j o . S k u l p t ū r i n ę n e g r o gal vą, s a u g o m ą V a k a r ų B e r l y n e , g a l i m a laikyti M e m n o n o portretu, juolab k a d j o v e i d e m a t y t i toji s a v o t i š k a m e l a n cholija, b ū d i n g a H e r o d o A t i k o m o k i n i a m s . G a l v a r a s t a T i r e a t i d ė j e (Pelo ponesas), kur Atikas taip pat turėjo dvarą. Memnonas.
Berlynas
Menandras.
Pompėja
Menandras 342—293 m. Iš Kefisijos autorius.
p. m. (Atiką).
e. Diofito sūnus. Atikos komedijų
P o m p ė j o s freska i r M o n o m o z a i k a Tryre vaizduoja Menandrą panašiai. A n t abiejų užrašytas M e n a n d r o var das. Tai jaunas, putnaus veido vyras su tankiais juodais plaukais ir vainiku a n t g a l v o s . F r e s k o j e jis p a v a i z d u o t a s sėdintis patogiame krėsle. M e n a n d r a s v i s a d a e l e g a n t i š k a i r e n g d a v o s i , gra žiai a t r o d ė , b u v o n e a b e j i n g a s m o t e r i m s , r a f i n u o t a s , išlepęs, l i n k ę s s ą m o j i n g a i ir d v i p r a s m i š k a i j u o k a u t i (Fed ras. P a s a k ė č i o s , 5, 1). A t ė n ė j a s (248) v a d i n a j į „ G r a ž u o l i u " . A m ž i n i n k ų liu dijimus patvirtina minėtieji portretai ir d a r viena mozaika, rasta Mitilėnėje, kuri, deja, ne itin išraiškinga. Visai kitokį M e n a n d r ą vaizduoja du mar muriniai medalionai, iš kurių vienas d i n g ę s ir ž i n o m a s t i k iš F. U r s i n o pieš tos k o p i j o s (žr. 282 p.), o a n t r a s i s y r a privačioje kolekcijoje Anglijoje; ant abiejų užrašytas M e n a n d r o vardas. Tačiau F. Ursino piešinys kelia abe jonių: m e s n e g a l i m e patikrinti, ar tei191
singai perskaitytas užrašas, ir nusta tyti portreto identiškumo. Antrasis medalionas, kurio užrašas nusitrynęs, b e t d a r t u r ė t ų b ū t i į s k a i t o m a s , smar k i a i p e r d i r b t a s — s u m o d e r n i n t a s . Rem d a m a s i s šiais m e d a l i o n ų p o r t r e t a i s 1918 m . F r a n c a s S t u d n i c k a s m ė g i n o i d e n t i f i k u o t i n e m a ž a išlikusių kopijų. K o m e d i j ų a u t o r i a u s s t a t u l a b u v o Dio n i s o t e a t r e A t ė n u o s e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 21, 1). Išlikęs ios postamentas su užrašytais Praksitelio sūnų Timarcho ir Kefisodoto vardais. Tačiau kūrinio vaizdavimo maniera visai n e b ū d i n g a P r a k s i t e l i u i , ir skulp t ū r a , a t r o d o , s u k u r t a I a. p. m. e. Taigi j i n e g a l i b ū t i M e n a n d r o p o r t r e tas. Identifikuoti M e n a n d r o portretą n e p a d e d a i r v o s į s k a i t o m a i išraižytas užrašas ant m a r m u r i n i o biusto, rasto M a l i b i u , n e s šis a i š k i a i s u k u r t a s j a u v ė l e s n i a i s l a i k a i s . Biustas, k a i p d a r 1935 m. b a n d ė į r o d y t i Dž. F. Kro-im a s , t i k r i a u s i a i v a i z d u o j a V e r g i l i j ų f. Vadinasi, M e n a n d r o išvaizda auten tiškiausią P o m p ė j o s f r e s k o j e . Čia ji a t i t i n k a a m ž i n i n k ų a p r a š y m u s i r pui kiai atspindi „naujosios komedijos p r a d i n i n k o būdą. M e n a n d r o k ū r y b a k u r i o j e v a i z d u o j a m i p a p r a s t i , kasdie n i š k i įvykiai, ž i n o m a iš T e r e n c i j a u s f b e i P l a u t o f s e k i m ų ir š i e k t i e k š p a p i r u s ų . J i s p a r a š ė 108 p j e s e s . Drau g a v o su T e o f r a s t u f ir E p i k ū r u f. A n t vienos sidabrinės taurės, saugomos Paryžiuje, M e n a n d r a s ir Archilochdf v a i z d u o j a m i k a i p s k e l e t a i (žr. Are h:lochas). Menandras Soteras Indijos karalius p . m. e.
nuo
155
iki
130
M e n a n d r a s Soteras valdė indų—grai k ų v a l s t y b ė s p a k i l i m o l a i k o t a r p i u . Pa s a k A p o l o d o r o (pas S t r a b o n ą , 11, 516)* M e n a n d r a s Soteras nugalėjo daugiau I n d ų ir k i t ų g e n č i ų n e i A l e k s a n d r a s Di dysis f. V i e n i m o n e t i n i a i p o r t r e t a i vaiz-
d u o j a šį karalių su prabangiai išpuoš tu š a l m u , k i t i — k a s d i e n i š k e s n i , t i k su d i a d e m a a n t galvos. Mesalina Valerija Mesalina. Apie 25—48 m. e. m. Valerijaus Mesalos Barbato ir D o micijos Lepidos duktė. Trečioji Klau dijaus f žmona. Keturiolikametė Mesalina tapo trisdešimčia metų vyresnio Klaudijaus žmo n a . K l a u d i j u s i š p r a d ž i ų visiškai a t sidavė Mesalinos valiai ir ramiai ste bėjo skandalingą jos gyvenimą. Im peratoriaus žmona, maskuodamasi š v i e s i u p e r u k u i r n e t i k r u Liciskos v a r d u , l e i s d a v o laiką v i e š u o s i u o s e n a muose. Kas atsisakydavo jos meilės paslaugų ar grasindavo ją demaskuo siąs, r i z i k a v o g y v y b e . P e r j o s į n o rius žuvo daug garbingų vyrų ir m o terų. Pagaliau Klaudijus įsakė ją nu žudyti — Mesalinai b u v o vos 23 m e t a i ! M o n e t o s su jos portretais buvo kal dinamos tik provincijose ir jų i k o n o grafinė vertė labai m e n k a . Moneti n i u o s e p o r t r e t u o s e ji l a b a i p a n a š i į A g r i p i n ą V y r e s n i ą j ą f. M a n o m a , k a d Mesalina vaizduoja ir viena tų laikų stiliaus kamėja. Du biustai a n t sukry žiuotų gausybės ragų vaizduoja 41 m. e . m . gimusią M e s a l i n o s d u k t e r į O k t a v i j ą b e i m e t a i s v ė l i a u gimusį Britan i k ą f. Beje, Miunchene saugomas marmurinis skulptūrinis portretas ir Mesalinos atvaizdas kamėjoje pana šūs. Tatai ir p a d ė j o identifikuoti skulp t ū r i n į šios t i k r a i r e t o g r o ž i o m o t e r s p o r t r e t ą . Č i a ji l a b a i p a n a š i į A u g u s t o seserį O k t a v i j ą f, k u r i iš t ė v o ir m o t i n o s p u s ė s b u v o j o s p r o s e n e l ė . Vil n o n i s raištis ant galvos žymi 43 m. e. m. j a i s u t e i k t a s t e i s e s , k u r i o s su lygino ją su vestalėmis. Mesalina, n e b ū d a m a a u g u s ta, š i o m s t e i s ė m s tei kė ypatingą reikšmę, nes tokia pat g a r b ė k a d a i s e b u v o s u t e i k t a i r Livi j a i f. 193 13. 2ymūs antikos žmonės
Metrodoras penhaga
(rekonstrukcija).
Ko-
Metrodoras.
Atėnai
Metrodoras 330—277 m. p. dės sūnus. Iš sofas.
m. e. Atėnė jo ir Lampsako. Graikų
Sanfilo
Ištikimas Epikūro f draugas Metrodo ras net savo sūnų pavadino Epikūru. R o m o s Kapitolijaus muziejuje esan č i o j e p o r i n ė j e h e r m o j e jis, k a i p r o d o užrašas, pavaizduotas kartu su savo mokytoju. Kita porinė Epikūro ir Metr o d o r o h e r m a , t i k t a i b e u ž r a š o , sau goma Luvre. Iš portretų matyti, jog Metrodoras buvo panašus ne tik į E p i k ū r ą , b e t ir į H e r m a r c h ą f. Iš vie nodai sukritusių drabužio (vieno biusto ir sėdinčio ž m o g a u s statulos) klosčių s p ė t a , k a d b i u s t a s k a d a i s e b u v o skir tas Metrodorui. Pridėjus trūkstamą šio filosofo s k u l p t ū r i n ė s g a l v o s atlieją, b u v o g a u t a s a b e j o n i ų n e k e l i a n tis M e t r o d o r o p o r t r e t a s . S ė d i n č i ų Epi kūro, H e r m a r c h o ir M e t r o d o r o statulos l a b a i p a n a š i o s v i e n a į kitą. M e t r o d o r o b i u s t o k o p i j a r a s t a V e l i j o j e 1966 m . S u h e r m a , r a s t a 1963 m . i r p a g a l už r a š ą k a d a i s e l a i k y t a P a r m e n i d o Elėjieč i o p o r t r e t u , ši a t l i e j a sietą k l a i d i n -
Miltiadas Apie 550—488 m. p. m. e. Kimono sūnus. Atėnų valstybės veikėjas. Ma ratono kautynių nugalėtojas. Dar valdant Peisistratidams, Miltiadas aktyviai dalyvavo politiniame gyve nime, o 521—513 m. p. m. e. b u v o išsiųstas į C h e r s o n e s ą T r a k i j o j e ir ten vedė karaliaus Oloro dukterį Hegesipilę. K a i p v a l d o v a s , j i s 493 m . p . m. e. su s a v o l a i v a i s grįžo a t g a l į A t ė n u s . 490 m . p . m . e . a t ė n i e č i ų b u v o išrinktas strategu ir sumušė persus p r i e M a r a t o n o . P o n e n u s i s e k u s i o žy gio p r i e š Parą, M i l t i a d a s b u v o tei siamas. N e t u r ė d a m a s iš ko sumokėti p r i t e i s t ų 50 t a l e n t ų , p a t e k o į k a l ė j i m ą . Ten, atsinaujinus prie Paro gautai žaizdai, M i l t i a d a s g r e i t a i m i r ė . T i k j o sūnus Kimonas, sumokėjęs baudą, reabilitavo M a r a t o n o nugalėtojo var dą. P u o š n i o j o j e s a l ė j e b u v o s t a t u l a , v a i z d u o j a n t i Miltiadą, r a g i n a n t į grai k u s į kovą. Jo statula b u v o ir t a r p k i t ų Delfuose p e r g a l ė s š l o v e i p a s t a t y t ų s t a t u l ų (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 20, 10). F. U r s i n a s n u k o p i javo dvi h e r m a s su užrašytu Miltiado v a r d u . 1553 m . r a s t a h e r m a v a i z d u o j a Miltiadą garbanotais plaukais; ant jos y r a ilgėlesnis u ž r a š a s . T a č i a u k a i p t i k šis (vienintelis tokio pobūdžio) užra šas ir vertė suabejoti identifikavimo teisingumų. Be to, antrosios F. Ursino perpieštos hermos galva nepanaši į pirmosios. Šukuosena su sklastymu. A b i h e r m o s b u v o dingusios, tačiau v i e n a iš jų 1940 m. i š t r a u k t a iš Po di P r i m a r i o žiočių k a r t u s u l a i v o n u o l a u žomis. Išaiškėjo, k a d a b e j o n ė s dėl F. Ursino kopijų autentiškumo nepa grįstos — rastos n e t tokios lotyniškos eilės:
195
Kas
Maratono
kautynių persus vietoj dėkos tautiečiai
Žūtį
tam
laukuos nugalėjo, skyrė savi.
Miltiadas (pagal F.
Miltiadas.
Ravena
Ursina)
Ir graikiškos eilės: Žygdarbius Ir
tuos karinius visi persai žinos, Miltiadai, Maratonas — lemta žemė narsumui tavam.
B e to, y r a d a r v i e n a s g r a i k i š k a s už rašas a n t h e r m o s šono, deja, neįskai tomas. Ši antrąsyk aptikta herma (buvo rasta ir jos atliejų), be abejo, y r a patikimiausia kopija. Sprendžiant i š stiliaus, o r i g i n a l a s s u k u r t a s t u o m e tu, kai Kimonas reabilitavo savo tėvo a t m i n i m ą , v a d i n a s i , 60-aisiais V a. p. m. e. metais. Turbūt k a i p tik t a d a ir b u v o p a s t a t y t a m i n ė t a M i l t i a d o sta t u l a Delfuose d r a u g e s u k i t o m i s sta tulomis, skirtomis dievams už pergalę prie Maratono. Anot Pausanijo, tai — Fidijo f kūrinys. Mitridatas m Ponto karalius m. e.
nuo
220
iki
185
m.
p.
Labai individualizuotuose Mitridato III p o r t r e t u o s e m a t o m e n ė k i e k n e p a g r a ž i n t ą s a v o t i š k ą profilį su atsikišu siomis lūpomis ir neįprastai t r u m p a barzda. Mitridatas IV Filopatoras Filadelfas Mitridato III f sūnus. Ponto nuo 170 iki 150 m. p. m. e.
karalius
Monetiniuose portretuose Mitrida t a s IV l a b a i p a n a š u s į tėvą, iš k u r i o ė m ė p a v y z d į . Šis k a r a l i u s b u v o v e d ę s s a v o seserį L a o d i k ę f, t o d ė l v i s i š k a i t e i s ė t a i p a s i v a d i n o Filadelfu. J i s b u v o R o m o s d r a u g a s i r s ą j u n g i n i n k a s , pa d ė j o A t a l u i II f k o v o t i su P r ū s i j u II f. Mitridatas VI Eupatoras Dionisas Didysis 132—63 m. p. m. e. Mitridato V sū n u s , Mitridato IV f anūkas. Ponto ka ralius nuo 120 iki 63 m. p. m. e. 196
N e s u t a i k o m a s R o m o s p r i e š a s , apsis kelbęs graikų kultūros gynėju, Mitridatas VI iš tikrųjų b u v o helenizmo idėjomis prisidengęs barbaras, aršus piktadarys. Pirmajame Mitridato kare ( n u o 89 iki 84 m. p. m. e.), k u r i o m e t u p e r v i e n ą d i e n ą M a ž o j o j e Azi j o j e j o į s a k y m u b u v o n u ž u d y t a 8 0 000 r o m ė n ų ir italikų, jis p r a l a i m ė j o Su lai. T r e č i a j a m e M i t r i d a t o k a r e ( n u o 74 iki 63 m. p. m. e.) p r i e š jį k o v o j o Lukulas, tačiau tik Pompėjus f sugebė jo pasiekti lemiamą pergalę. Pamatęs, k a d jo p l a n ą — su 36 000 k a r i ų p e r e i t i p e r B a l k a n u s , A l p e s ir įsiveržti į Ita l i j ą — sužlugdė graikų sukilimas, Mitridatas įsakė keltų samdiniui jį nu d u r t i . Sis p i k t a d a r y s i r d e s p o t a s t a r ė s i esąs Heraklis, naikinantis pasaulio blogį. Tokį M i t r i d a t ą ir v a i z d u o j a rel j e f a s iš P e r g a m o — jis t a r s i H e r a k l i s vaduoja Kaukaze prie uolos prikaltą P r o m e t ė j ą . Išliko garsioji M i t r i d a t o — H e r a k l i o s t a t u l o s galva, d a b a r e s a n t i Luvre. Iš liūto kailio klosčių matyti, j o g karalius k a u n a s i ; tokia pat po za Mitridatą VI vaizduoja ir m a ž a bronzinė statulėlė Neapolyje. M a n o ma, kad originalas b u v o sukurtas t a r p 88 ir 85 m. p. m. e., k a i M i t r i d a t a s v a l d ė P e r g a m ą , n e s , p a s a k m i t o , Per g a m o į k ū r ė j a s b u v o Telefas, H e r a k l i o s ū n u s . Deja, a p i e M i t r i d a t o s t a t u l a s , kurias Lukulas ir Pompėjus rodę nus t e b u s i a i t a u t a i s a v o t r i u m f o m e t u , ži n o m a t i k tiek, k a d j o s b u v u s i o s l a b a i d i d e l ė s ir iš b r a n g i o s m e d ž i a g o s .
Mitridatas
VI.
Paryžius,
Luvras
Neronas Neronas Klaudijus Cezaris Drūzas Germanikas Cezaris. 37—68 m. e. m. Gajaus Domicijaus Ahenobarbo ir Agripinos Jaunesniosios f sūnus. Romos imperatorius nuo 54 iki 68 m. p. m. e. Per ryžtingos savo motinos intrigas septyniolikmetis Klaudijaus f įpėdinis Neronas a t s i s ė d o į sostą. A n k s č i a u b e r n i u k a s turėjo polinkį į menus, mu ziką b e i d a i n a v i m ą . T o d ė l p a v e i k s l u o se, v a i z d u o j a n č i u o s e N e r o n ą , j a u ta p u s į K l a u d i j a u s įsūniu, b e t d a r n e i m p e r a t o r i u m i , jis t r a k t u o j a m a s k a i p s v a j i n g a s v a i k a s . Deja, p o l i n k i s į m e n u s išliko ir p r a d ė j u s v a l d y t i , o R o m o j e t o k i e d a l y k a i b u v o l a i k o m i įtar t i n a i s i r n e d e r a m a i s . K a i N e r o n a s gas trolių Graikijoje m e t u buvo audrin gai sutiktas, r o m ė n a i ė m ė d a r ne gailestingiau iš jo šaipytis. Nežinia, a r i š tiesų jis, k a i p t v i r t i n a m a , b u v o n i e k a m t i k ę s d a i n i n i n k a s , t a č i a u im peratoriui, net ir puikiausiai dainuo jančiam, n e d e r ė j o koncertuoti. J o po linkiai ir pareigos baisiai nesiderino, b e to, jis t u r ė j o n e r i b o t ą v a l d ž i ą , — m a n o m a , kad dėl to Neronas, gavęs i m p e r a t o r i a u s sostą, p a s i d a r ė š i u r p i u piktadariu. Jo imperatoriškos tuštybės a u k o m i s t a p o B r i t a n i k a s f, S e n e k a f, jo paties motina Agripina Jaunesnioji, ž m o n o s O k t a v i j a ir P o p ė j a f, p o e t a s L u k a n a s . N e t b u v o š n e k a m a , k a d jis p a d e g ę s Romą. N e r o n o a s m e n y b ė s po kyčiai atsispindėjo ir išvaizdoje: nu t u k ę s ir išpurtęs veidas, plaukai ne198
Neronas.
Privati
kolekcija
tradiciškai sugarbanoti (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , N e r o n a s , 51). N e rono veide, darančiame klastingo ir n e p a t i k l a u s ž m o g a u s įspūdį, m a t o m e Antonijaus f ir A g r i p o s f b r u o ž ų . Kad N e r o n a s buvo savimyla, rodo jo portretų mastai: pavyzdžiui, Plinijaus V y r e s n i o j o (,,Gamtos i s t o r i j a " , 35, 51) m i n i m a s p a v e i k s l a s b u v ę s 120 p ė d ų a u k š č i o , o n u o b r o n z i n i o k o l o s o , sto v ė j u s i o p r i e j o „ A u k s i n i ų n a m ų " , ki lo Koliziejaus v a r d a s . N e p a i s a n t „at m i n i m o p a s m e r k i m o " , išliko k e l e t a s šio imperatoriaus portretų; t a r p jų ir jau nystės dienų portretas, kuris b u v o sudarkytas ir numuštas nuo didelio reljefo. P a l y g i n ę p a s t a r ą j į s u v ė l e s n i a i siais p o r t r e t a i s , m a t o m e , k a i p p a s i k e i tė N e r o n a s per 14 valdymo metų. Jis tapo nekenčiamiausiu antikos žmogu mi. Nervą Markas Kokcėjus Nervą. 31—98 m. e. m. Marko Kokcėjaus Nervos ir Servijos Plautilos sūnus. Romos imperato rius nuo 96 iki 98 m. e. m. 199
Nervą. jus
Roma,
Nacionalinis
muzie
Nevijus.
Neapolis
Žymus senatorius Nervą buvo jau 65 metų, kai k a r i u o m e n ė ir senatas pas kelbė jį imperatoriumi. Po siaubingo D o m i c i a n o f v a l d y m o jis k i e k g a l ė d a m a s š v e l n u m u i r g e r u m u m ė g i n o už glaistyti p a d a r y t ą žalą, s t a b i l i z u o t i p o litinius santykius ir t a r n a u t i liaudžiai. J a u n y s t ė s m e t ų skulptūriniuose port r e t u o s e ( V e s p a s i a n o f l a i k a i s jis b u v o bendravaldis konsulas) Nervą vaizduo j a m a s su šukuosena, panašia į N e r o no f ir D o m i c i a n o ir iš e s m ė s besis k i r i a n č i a n u o r o m ė n i š k o J u l i j ų Klau dijų g i m i n ė s v a l d o v ų stiliaus. T a p ę s i m p e r a t o r i u m i , N e r v ą grįžo p r i e p a p r a s t o s r o m ė n i š k o s š u k u o s e n o s . J o vei do bruožai — n e d i d e l ė galva ir m a ž a b u r n a — a i š k i a i r o d o šio ž m o g a u s ri b o t u m ą . S u v o k d a m a s s a v o , k a i p val d o v o , s i l p n u m ą , šis i š m i n t i n g a s i m p e ratorius pats p e r d a v ė valdžią įsūny t a m k a r v e d ž i u i T r a j a n u i f. N e r v o s įsū nijimo politika užtikrino Romos impe rijai p a l y g i n t i ilgą l a i m i n g ą l a i k o t a r p į . Nevijus Gnėjus m. e.
Nevijus, 280/270—201 Romėnų poetas.
m.
p. 200
I š K a m p a n i j o s k i l ę s N e v i jus, p a t s d a lyvavęs Pirmajame pūnų kare (nuo 264 iki 241 m. p. m. e.), a p r a š ė jį s a v o e p e Bellum poenicum (,,Pūnų k a ras") ir t a p o nacionaliniu r o m ė n ų p o e t u . E i l i a v i m o formą — s a t u r n i š k ą s i a s eiles — N e v i j u s p e r ė m ė iš Livijaus A n d r o n i k o f, p r i t a i k i u s i o ją „ O d i s ė j a i " v e r s t i . P j e s ė s e jis v a i z d a v o s a v o m e t o įvykius, pavyzdžiui, M a r c e l o f p e r g a l ę prieš galus prie Klasitidijaus. N e v i j u s kūrė ir panegirikas savo amžinin kams, ir satyras, pridariusias jam daug n e m a l o n u m ų . J o „ a t i t i k m u o " g r a i k ų li t e r a t ū r o j e būtų Cherilas f iš S a m o salos, s u k ū r ę s n a c i o n a l i n į e p ą a p i e A t ė nų p e r g a l ę p r i e š K s e r k s ą I f. N e a p o l y je esanti porinė h e r m a vaizduoja du v y r u s : v i e n a s i š jų, b e a b e j o , — g r a i kas, gyvenęs V a . p. m. e. pabaigoje, o a n t r a s — i t a l i k a s . Būtų g a l i m a s p ė t i , kad pirmasis y r a Cherilas, o antra s i s — Nevijus. Ši porinė herma dar t e b ė r a lygtis su dviem nežinomai siais, t a č i a u m i n ė t o j i hipotezė tu ri pagrindo. I t a l i k o p o r t r e t o stilius būdingas Ne vi j aus laikams; griežti vaizduojamojo veido bruožai rodo jo a g r e s y v u m ą , p o l i n k į į s a r k a z m ą , — už tai Ne vi jus pateko didelėn Metelų ir Scipiono f n e m a l o n ė n . V e i d e žymu ir kančios, kurias j a m teko patirti kalė jime bei tremtyje. Nikagoras Apie 175—238 m. e. m. Mnesijo sū nus. Iš Atėnų. Graikų sofistas ir ora torius. Valdant Severui A l e k s a n d r u i f, N i kagoras Atėnuose ėjo retorikos m o kytojo pareigas, a p m o k a m a s imperato r i a u s . J i s b u v o filosofijos m o k y k l o s , k u r i a t g a i v i n o P l a t o n o f mokslą, a t s t o vas. Be to, N i k a g o r a s rašė žymių žmonių biografijas ir pasiuntinybės k a l b a s i m p e r a t o r i u i P i l y p u i A r a b u i f. Eleusino misterijose Nikagoras bu vo šauklys. Eleusine ir buvo rastas 201
Nikagoras.
Eleusinas
garbės statulos postamentas, o n e t o liese — galva. V ė l i a u p a v y k o n u s t a tyti, j o g t a i — N i k a g o r o p o r t r e t a s . Nikokreontas Salamino p. m. e.
karalius nuo 331 2r. Anaksagoras
iki
310
m.
Nikomedas I Dzipoito sūnus. Bitinijos 280 iki 255 m. p. m. e.
karalius
nuo
N i k o m e d a s I tęsė savo tėvo politiką: b u v o Antigono G o n a t o f sąjunginin k a s . K o v o d a m a s p r i e š brolį Dzipoitą r u ž ė m ė Bitini j ą b e i dalį Frygijos. D a u g i a u s i a jis r ė m ė s i s a m d i n i a i s galais, k u r i e , k a i p i r galatai, b u v o a p s i s t o j ę Mažojoje Azijoje ir nuolat maištavo. 265 m . p . m . e . šis k a r a l i u s į k ū r ė N i komedijos miestą. Teišlikę*monetiniai Nikomedo I portretai. N i k o m e d a s II Epifanas Prūsijo II f sūnus. Bitinijos nuo 149 iki 128 m. p. m. e.
karalius
Nikomedo tėvas už kivirčus su Atalu II f i š s i u n t ė s ū n ų į R o m ą ir k e t i n o j į n u ž u d y t i . T a č i a u N i k o m e d a s II, r e m i a m a s A t a l o ir M a s i n i s o s f, u ž k a r i a v o Bitini j ą i r j o s s o s t i n ę N i k o m e diją. T e n , D z e u s o š v e n t y k l o j e , j i s įsa k ė u ž m ė t y t i s a v o t ė v ą a k m e n i m i s . Iš liko tik monetiniai jo portretai. N u m a Pom pili jus VIII—VII a. p. m. e. Romos karalius. Valdymo metai tiksliai nežinomi (iš tradicijos nurodomi 715 ir 673 m. p. m. e.). Istorinės Romos legendos pasakoja, jog sabinas N u m a buvo išrinktas an truoju karaliumi. Jis buvo laikomas sakralinių įstatymų leidėju ir taikiu v a l d o v u , s u v i e n i j u s i u ir c i v i l i z a v u s i u r o m ė n ų tautą. N u m o s s t a t u l a s t o v ė j o Romos karalių grupėje, pastatytoje 202
V a. p. m. e. R o m o s K a p i t o l i j u j e . Jų valdymo laikai b u v o j a u seniai praė ję ir nepasitenkinimas jais atlėgęs. Š i s k u l p t ū r i n ė g r u p ė b u v o R o m o s is torijos paminklas. A n t 49 m. p. m. e. Gnėjaus Kalpurnijaus kaldintų Pisono monetų pavaizduota barzdoto vyro galva su plačiu raiščiu ant plaukų. Užrašytas ir N u m o s vardas. Remian tis šiuo monetiniu atvaizdu, Ro m o s forume rasta m a r m u r i n ė gal va, u ž d ė t a a n t v ė l e s n i ų laikų t o g a vilkinčio žmogaus s t a t u l o s , identifi k u o t a k a i p N u m o s p o r t r e t a s . I š sti liaus matyti, kad originalas sukurtas V a. p. m. e. iš P i e t ų Italijosi k i l u s i o g r a i k ų m e n i n i n k o . P l a t ų raištį t y r i n ė t o j a i i š p r a d ž i ų l a i k ė k a r a l i a u s sim boliu, n o r s p a s t a r a s i s į s i t v i r t i n o t i k A l e k s a n d r o D i d ž i o j o f p a l i k u o n i ų lai k a i s . Šiuo a t v e j u t a i — ž y n i o raištis, kuriuo pabrėžiama, jog N u m a padėjo religinius Romos valstybės pagrindus. Gaila, k a d s m a r k i a i n u k e n t ė j ę s s k u l p tūrinis portretas neatkuria tikslaus originalo vaizdo: barzda — ypatingo o r u m o ženklas — nutrupėjusi. Ant ori ginalo, k a i p įprasta, v a r d a s nebuvo nurodytas, todėl esame labai dėkingi m o n e t ų (pagal jas identifikuotas N u m o s portretas) meistrui, iškalusiam ir vaizduojamojo vardą.
Numa Pompilijus. senienų muziejus
Roma,
Numerianas Markas Aurelijus Numerijus Nume rianas. Karo f sūnus. Romos impera torius nuo 283 iki 284 m. e. m. Karas perleido savo sūnui Karinui f Vakarus, o pats su s ū n u m Numerianu Rytuose sėkmingai kovojo prieš partus. M a n o m a , kad N u m e r i a n a s bu vo n u ž u d y t a s D i o k l e t i a n o f i n i c i a t y v a . M a r m u r i n ė g a l v a , s a u g o m a Bos tone, laikoma N u m e r i a n o skulptūri niu portretu. Jį identifikuojant didelę reikšmę turėjo vaizduojamojo pana šumas į Kariną. 203
Numerianas.
Bostonas
Farnezių
Ogulnijus Kvintas 250 m. kėjas.
Ogulnijus Galas. Apie 330— p- m. e. Romos valstybės vei
D a r 300 m. p. m. e. O g u l n i j u s išleido įsakymą, k a d i r p l e b ė j a m s b ū t ų leista eiti ž y n i ų p a r e i g a s . 296 m. p. m. e. u ž p a b a u d ų p i n i g u s jis u ž s a k ė b r o n zinį R o m u l o i r R e m o s u v i l k e p a m i n k lą, t a č i a u l a b i a u s i a i i š g a r s ė j o , a t g a b e n ę s į R o m ą g r a i k ų Asklepiją. 292 m. p. m. e. Ogulnijus v a d o v a v o ekspe dicijai, p a g a l Sibilės p r a n a š y s t ę v y k u siai į E p i d a u r ą a t v e ž t i į R o m ą g r a i k ų g y d y m o dievą, k u r i s i š g e l b ė t ų mies t ą n u o e p i d e m i j o s . A s k l e p i j a s gyva tės p a v i d a l u įšliaužė į d e n į ir n u k r e i p ė l a i v ą tiesiai į R o m ą . P a s k u i , n u p l a u k ę s į T i b r o salą, p a v i r t o d i e v u Esku lapu. Tokią labdarystę padariusiam pasiuntiniui Ogulnijui b u v o pastaty ta statula, kurioje t u r ė j o būti pavaiz d u o t a i r g y v a t ė . O s t i j o j e r a s t a s bius t a s t i k r i a u s i a i y r a šios s t a t u l o s k o p i ja, tik k o p i j u o t o j a s čia i š k a l ė gyva tę Ogulnijui ant krūtinės, nes kitaip ( k o p i j u o t a t i k s t a t u l o s dalis) j o s n e b ū t ų matęsi. Gyvatė — didžiojo Oguln i j a u s ž y g d a r b i o simbolis. P a t s O g u l n i j u s s u s e n a m a d i š k a b a r z d a i r vai n i k u a n t galvos. Kilęs iš senos etrus k ų g i m i n ė s , jis, p a g a l tradiciją, išma n ė r e l i g i n i u s d a l y k u s . B e to, O g u l n i jus buvo ir toliaregis politikas: j a m p r a d ė j u s leisti sidabrinius pinigus, Romos ekonomika įgavo pasaulinį mastą. Vainiko, matyt, būta auksinio, 204
Oktaviįa.
Kopenhaga
auksinis vainikas Etrurijoje reiškė ypatingą asmens garbingumą ir nuo pelnus. Romoje jo simbolika tikriau siai b u v o t o k i a p a t i . M a n o m a , k a d kopiją užsisakė žmogus, dėkingas O g u l n i j u i u ž žygdarbį, p a d ė j u s į j a m i š g y t i T i b r o salos l i g o n i n ė j e . O k t a v i a n a s žr. A u g u s t a s Oktavija 69—11 m. p. m. e. Gajaus Oktavi jaus ir Atijos duktė. Augusto f sesuo. Oktavija b u v o laikoma kilnios dva sios moterimi. Ji rimtai ir oriai r ė m ė s a v o brolį. M i r u s j o s p i r m a m v y r u i M a r c e l u i f (54 m. p. m. e.), A u g u s t a s politiniais sumetimais apvesdino ją su M a r k u A n t o n i j u m f. K a i šį p a k e rėjo Kleopatra, įvyko šeimyninė tra gedija, kurią pavaizdavo Šekspyras dramoje „Antonijus ir Kleopatra". M o n e t o s — su O k t a v i j o s profiliu vie noje pusėje ir su M a r k o Antonijaus portretu kitoje — nukaldintos 40—32 m . p . m . e . M o n e t i n i a i p o r t r e t a i pa d ė j o identifikuoti Paryžiuje saugomą k a m ė j ą i r s k u l p t ū r a s . O k t a v i j a , Dio205
Oktavija. netas
Paryžius,
Medalių
kabi
no Kasi j a u s (49, 38) a p d a i n u o t a k a i p moteriško k i l n u m o įsikūnijimas, iš v e i d o b u v o p a n a š i į s a v o brolį. Res publikos laikais v i e n u m e t u b u v o ma dinga šukuosena su nedideliu kuode liu virš kaktos. T a i p šukavosi ir Okt a v i j a . P a s a k D i o n o Kasi j a u s , O k t a vijai išsiskyrus su M a r k u Antonijum, Augustas sesers garbei pastatė dau g y b ę s t a t u l ų (ten p a t ) . J i n e b u v o už miršta ir po mirties, nes jos dukte rys Antonija Vyresnioji, Antonija Jaunesnioji f bei sūnus M a r k a s Mar celas f b u v o įtakingi asmenys impe ratoriškoje Julijų Klaudijų dinastijo j e . O k t a v i j o s grožį (bet n e c h a r a k t e rį!) p a v e l d ė j o p r o a n ū k ė M e s a l i n a f. Olimpiada
Olimpiada
Olimpiada.
ir
Pilypas.
Berlynas
Beimtas
375—316 m. p. m. e. Karaliaus N e o p tolemo iš Epyro duktė. Aleksandro Didžiojo f motina. Olimpijo sūnaus Patriki j o n a m u o s e Baalbeke grindų mozaika vaizduoja Olimpiados (matyt, dėl v a r d ų sutapi mo) gyvenimo scenas. Tai paveikslų ciklo, s k i r t o A l e k s a n d r u i D i d ž i a j a m , k o p i j o s . V i e n o j e i š j ų O l i m p i a d a sė di šalia P i l y p o II f iš M a k e d o n i j o s , u ž k u r i o j i i š t e k ė j o 375 m . p . m . e . Dešiniąją j o s r a n k ą a p s i v i j u s i g y v a t ė . Tai gyvate pasivertęs dievas, kuris, m a n y t a , b u v o tikrasis A l e k s a n d r o tė vas. Kitas paveikslas vaizduoja Olim piadą gulinčią ir s t e b i n č i ą pirmąjį A l e k s a n d r o m a u d y m ą . L a i m i n g o s šei m o s — Pilypo, Olimpiados i r Aleksan d r o — p a v e i k s l ą iš a u k s o ir d r a m b l i o k a u l o sukūrė Leocharas Pilypo šven tyklai Olimpijoje (Pausanijas. Hela d o s a p r a š y m a s , 5, 20, 10). O l i m p i a d a b u v o s u n k a u s c h a r a k t e r i o . J a i , žino m a , labai nepatiko, kad Pilypas vedė dar ir kilmingą m a k e d o n i e t ę Kleopa trą, t a d s a v o n e a p y k a n t ą nukreipė p r i e š vyrą, k u r i s b u v o n u ž u d y t a s n e b e j o s žinios. A l e k s a n d r a s p a l a i k ė m o tinos pusę, bet m o k ė j o pažaboti jos 206
v a l d ž i o s troškimą. P o s ū n a u s m i r t i e s Olimpiada tapo K a s a n d r o belaisve, ir šis į s a k ė ją n u ž u d y t i . A b u - K y r e ras t a s III a. p. m. e. a u k s i n i s m e d a l i o n a s v a i z d u o j a O l i m p i a d ą k i l n a u s profilio, tiesiu sklastymu perskirtais plaukais ir ant viršugalvio užtrauktu drabužiu. K a i r ė j e r a n k o j e ji l a i k o s k e p t r ą , o a n t riešo m ū v i gyvatės formos a p y r a n k ę . M a n o m a , k a d šis m e d a l i o n a s y r a t i k f r a g m e n t a s p a v e i k s l o , s u k u r t o Alek s a n d r u i g y v a m e s a n t . IV m. e. a. k o n t o r n i a t a i k a r t o j a t ą patį m o t y v ą . T o k s Olimpiados portretas nekontrastuoja su Baalbeko mozaikoje išdėliotu gražuo lės Olimpiados atvaizdu. Olimpiodoras Apie čių
330—po 286 karvedys.
m.
p.
m.
e.
Atėnie
C e z a r e j o j e (Palestinoje) b u v o r a s t a p o r t r e t i n ė h e r m a s u u ž r a š y t u Olimp i o d o r o v a r d u . I š stiliaus m a t y t i , k a d h e r m a s u k u r t a III a. p. m. e. p r a d ž i o j e , v a d i n a s i , j i gali v a i z d u o t i t i k t a i a t ė n i e č i ų 294 ir 293 m. p. m. e. arc h o n t ą , k u r i s 301 m. p. m. e. i š v a d a v o iš K a s a n d r o Elatėją (Fokidė), o 288 m. p . m . e . išlaisvino A t ė n u s n u o o k u p a n t ų m a k e d o n i e č i ų . P o dviejų m e t ų jis s u g e b ė j o išvyti P i r ė j o u o s t e išsi laipinusį A n t i g o n ą G o n a t ą f, o Eleusine sėkmingai atrėmė makedoniečių antpuolį. Statulos Atėnų Akropolyje (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s . 1, 25, 2) ir Delfuose, p a s t a t y t o s E l a t ė j o s gy v e n t o j ų u ž s a k y m u (ten p a t , 1, 26, 3) bei p a v e i k s l a i E l e u s i n e (minėt, veik., cit. v.) r o d o a m ž i n i n k ų dėkingumą O l i m p i o d o r u i . T ų laikų v a l s t y b ė s vei kėjai neaugino barzdų, tad jo barzda gali b ū t i antimakedoniškų pažiūrų ženklas (bebarzdžių tradiciją p r a d ė j o A l e k s a n d r a s Didysis f). S u n k u s u p r a s ti, k a s p a s k a t i n o r o m ė n ą , g y v e n u s į Palestinoje, p a s i d i r b d i n t i šio g r a i k ų karvedžio paveikslo kopiją. O k a d h e r m a vaizduoja būtent šį Olimpiodo207
Olimpiodoras
rą, n e k y l a a b e j o n i ų : visi k i t i b u v o nereikšmingi arba gyveno V — V I m. e . a., t u o t a r p u p o r t r e t o s t i l i u s a n k s tesnių laikų. Orofernas Tarimas Ariarato IV f ir Antiochės sūnus. Kapadokijos karalius nuo 160 iki 156 m. p. m. e. Po Ariarato mirties apsiskelbęs jo s ū n u m i , O r o f e r n a s p r e t e n d a v o į sos tą, k u r i o s i e k ė ir A r i a r a t a s V f. Da lis karalystės t u o m e t u b u v o romėnų rankose. N o r ė d a m a s atlyginti savo samdiniams už tarnybą, Orofernas apiplėšė Dzeuso šventyklą prie Ariad n ė s kalno. Visų n e k e n č i a m a s už m o kesčių naštą, jis bėgo į Antiochiją ( t e n jį s u ė m ė D e m e t r i j a s I S i r a s f), o dalį v a l s t y b ė s pinigų pasiliko P r i e n ė s A t ė n ė s š v e n t y k l o j e . T e n 1870 m . b u v o r a s t a s m o n e t ų lobis. A n t m e d a l i o n o f o r m o s m o n e t ų m e i s t r i š k a i iškal t a s šio u z u r p a t o r i a u s p o r t r e t a s . Otacilija Marcija 249 m.
Otacilija Severą. Apie 220— e. m. Pilypo Arabo f žmona.
Pilypas Arabas vedė Otacilija dar p r i e š u ž i m d a m a s sostą. 237 m . e . m . j i e m s gimė s ū n u s Pilypas II f. T a p ę s imperatoriumi, Pilypas Arabas tuč tuojau suteikė savo žmonai augustos titulą. Ji p a s i t r a u k ė iš g y v e n i m o kar tu su vyru ir sūnumi. Vėliau ma nyta, kad Otacilija b u v o krikščionė. Iš portreto matyti, kad ji buvo nuo laidaus būdo. Ant pakaušio susegtas p i n t a s k u o d a s . M o n e t ų p o r t r e t a i vaiz duoja ją vieną ar su sūnumi, o kai k u r — su v y r u ir sūnumi. M a t impe ratorius Pilypas A r a b a s m ė g d a v o de monstruoti atvaizdus, iš kurių buvo matyti jo šeimos darnumas. Otonas Markas
Salvijus
Otonas.
32—69
m.
e. 208
Paulius M.
Petras teka
ir
Paulius.
Vatikano
biblio
60
m.
e.
m.
Iš
Taršo.
Apaštalas.
Kilęs iš tikros žydų šeimos, Paulius b u v o „Romos pilietis". Buvęs j u d ė j ų m i s i o n i e r i u m i , v ė l i a u ( a p i e 32 m. e. m.) p e r ė j o į k r i k š č i o n y b ę ir d a r u o l i a u n e i p i r m a ė m ė s k e l b t i s a v o n a u j ą ti kėjimą. Kaip misionierius, Paulius a p k e l i a v o Siriją, Kilikiją, Makedoniją, G r a i k i j ą ir M a ž ą j ą Aziją. Sis „ t a u t ų a p a š t a l a s " ( „ R o m ė n a m s " , 1, 5) b u v o suimtas Jeruzalėje, o mirė Romoje kankinio mirtimi. Ant IV m. e. a. m e daliono iš aukso ir emalio vienas p r i e š a i s kitą v a i z d u o j a m i P e t r a s f ir Paulius; virš jų galvų — vainikas. Paulius su ilgesne negu Petro, neuž dengiančia kaklo barzda, labiau prap likęs. J o p o r t r e t a s individualesnis n e i Petro. Pausanijas Apie 510—468 m. p. ir Alkatojos sūnus. dys.
m. e. Kleombroto Spartiečių karve
N u o 480 m . p . m . e., b ū d a m a s Leo nido f sūnaus Pleistarcho regentas, Pausanijas vadovavo suvienytoms graikų kariuomenės pajėgoms kauty n ė s e p r i e P l a t ė j o s ir 479 m. p. m. e. n u g a l ė j o p e r s u s . P a s k u i jis p a t r a u k ė p r i e š Bizantą ir jį u ž k a r i a v o , t a č i a u netrukus buvo atšauktas. Pausanijas buvo kaltinamas tuo, kad, persų pade damas, siekiąs tapti Graikijos tironu. Po išteisinimo Pausanijas savavališ210
k a i grįžo a t g a l į Bizantą ir t e n v a l d ė n u o 477 iki 470 m . p . m. e. Bet, K i m o n o i š v y t a s , v ė l b ė g o ir, s p a r t i e čiams reikalaujant, a t v y k o į Spartą, k u r a n t r ą s y k b u v o a p k a l t i n t a s ryšiais s u p e r s a i s . Kai b u v o p e r i m t a j o k o r e s pondencija su Artabazu, Pausanijas n e t e k o v i l t i e s išsigelbėti i r p a s i s l ė p ė Atėnės Chalkioikės šventykloje. Ten s p a r t i e č i a i j į u ž m ū r i j o i r n u m a r i n o ba d u . V ė l i a u , k a d i š p i r k t ų k a l t ę u ž šią pik tadarybę, spartiečiai orakulo nurody mu pastatė greta šventyklos dvi bron z i n e s P a u s a n i j o s t a t u l a s ( D i o d o r a s Sici lietis, 11, 45; Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 3, 17, 7). Y p a t i n g a s jo l i k i m a s ir nugalėtojo prie Platėjos šlovė skatino romėnus dirbdintis Pausanijo skulptū r ų k o p i j a s . Dėl t o išliko n e m a ž a j o s k u l p t ū r i n i ų p o r t r e t ų . I š j ų stiliaus ga lima nustatyti,. kad originalas sukur t a s a p i e 460 m . p . m . e . V a i z d u o j a m o j o veidas turi spartietiškų bruožų, tačiau svarbiausias a r g u m e n t a s — keis ta barzdos forma: po smakru, pagal r y t i e t i š k ą m a d ą , ji s u m e z g t a į m a z g ą . Ar tik ji n e b u s nusižiūrėta iš persų, k u r i ų p a p r o č i ų P a u s a n i j a s laikėsi? A n t vienos iš kopijų viduramžių laikais u ž r a š y t a s J u l i a n o v a r d a s . Ši V a. p. m. e. skulptūra d a r ir dabar kartais laikoma J u l i a n o A p o s t a t o f (Atskalū no) p o r t r e t u . Periandras Kipšelio ir Kratė jos sūnus. Korinto ti ronas nuo 627 iki 587 (?) m. p. m. e. N o r s Periandras b u v o griežtas tiro nas, tačiau už įstatymus prieš emigra ciją, d y k i n ė j i m ą b e i p r a b a n g ą , d e r a mai įvertintus tik po daugelio metų, jis b u v o laikomas didžiu mąstytoju. K a i p v i e n a s i š S e p t y n i ų išminčių, įis k v i e s d a v o s i filosofus p o k a l b i a m s i K o r i n t ą . S a v o išmintį P e r i a n d r a s a p i b e n drino taip: „Geriausia y r a veikla". Ši s e n t e n c i j a u ž r a š y t a a n t p u i k i a i išsi laikiusios h e r m o s iš Tivolio, d a b a r 211
Periandras.
Vatikanas
saugomos Vatikane. Periandro portre tas grynai imaginacinis, nes IV a. p. m . e., k a i b u v o k u r i a m i S e p t y n i ų iš m i n č i ų p o r t r e t a i , a p i e P e r i a n d r o iš vaizdą j a u n i e k o n e b e ž i n o t a . P e r i a n d r o biustas primena vėlyvosios klasikos a n t k a p i ų reljefus. Periklis Apie 500—429 m. p. m. e. ir Agaristės sūnus. Atėnų veikėjas.
Ksantipo f valstybės
P e r i k l i o i k o n o g r a f i j a g r i n d ž i a m a Tivolio h e r m a su užrašu, saugoma Va t i k a n e , ir h e r m a iš Britų m u z i e j a u s . Periklis — s a n t ū r u s , h a r m o n i n g ų v e i do bruožų vyras su trumpa barzda ir korintietišku šalmu, a t s m a u k t u a n t pakaušio. Anot Plutarcho („Paraleli n ė s biografijos", Periklis, 5), P e r i k l i s k o v o s šalmą nešiojo slėpdamas nedai lią g a l v o s formą. K o m e d i j ų r a š y t o j a i nepagarbiai minėjo „svogūnišką" jo galvą. G a l b ū t i r m e n i n i n k a i v a i z d a v o Periklį s u š a l m u d ė l t o s p a č i o s p r i e žasties: n o r ė d a m i u ž m a s k u o t i š į t r ū kumą. Šiaip ar taip, šalmas šiuo a t v e j u — netikėta detalė. Jis nėra nei kar v e d ž i o a t r i b u t a s ; t a i liudija i r k i t ų strategų (pavyzdžiui, M i l t i a d o f a r Temistoklio f) atvaizdai. Kad Plutar c h o žodžiuose būta tiesos ir Periklio g a l v a i š t i k r ų j ų b u v o labai pailga, ga l i m e s p r ę s t i i š to, k a d p r o š a l m o a n gas akims m a t y t i plaukai. Statula, pa gal k u r i ą p a d a r y t o s išlikusios k o p i j o s , stovėjo Atėnų Akropolyje. T a i su žinome iš Pausanijo („Helados apra š y m a s " , 1, 25, 1; 28, 2). P l i n i j a u s V y resniojo („Gamtos i s t o r i j a " , 34, 74) tvirtinimu, ją sukūrė Kresilas. Neži nia, k a i p a t r o d ė v i s a P e r i k l i o s t a t u la. G a l i m a s d a i k t a s , jis b u v o s u šar v a i s i r p u o l a m u o j u ginklu. J u k a n t Fidijo f A t ė n ė s P a r t e n o s s k y d o j i s vaizduojamas k a i p hoplitas, kovojan tis s u a m a z o n ė m i s . M i e s t o d e i v ė s k u l to paveikslas iš aukso ir dramblio 212
k a u l o b u v o s u k u r t a s P e r i k l i o užsa kymu. Auksas imtas iš Atėnų Dėlo s ą j u n g o s iždo, k u r i s b u v o p a g r i n d i n i s Atėnų suklestėjimo Periklio laikais šaltinis. A n t skydo kopijų Periklis t o k s , k a i p j į a p r a š o P l u t a r c h a s („Pa r a l e l i n ė s biografijos", Periklis, 31): prisidengęs veidą r a n k a ir atpažįsta m a s t i k i š š o n o . Visi k i t i s u a m a z o n ė m i s k o v o j a n t y s g r a i k a i (čia m i t o l o gizuotai vaizduojamas karas su per sais)— be šarvų. Matyt, išskirdamas Periklį iš kitų, Fidijas s ą m o n i n g a i d a ro aliuziją į ž y m a u s p o r t r e t i s t o K r e silo (zr. Aspasija, Ksantipas) s u k u r t ą jį šio v a l s t y b ė s v e i k ė j o p o r t r e t ą . Šis šedevras puikiai atskleidžia didžiojo p o l i t i k o c h a r a k t e r į : s a v o d r a u g o filo sofo A n a k s a g o r o v e i k i a m a s , jis visa d a m o k ė j o išlikti t v i r t a s . P e r i k l i o p o r tretai y r a klasikiniai ne tik todėl, kad genialūs Kresilo kūriniai t a p o klasi ka, b e t i r d ė l to, k a d p a t s P e r i k l i s b u vo klasikinė asmenybė. Jis mirė n u o maro Peloponeso karo metu, po ku rio p a s i b a i g ė A t ė n ų k l e s t ė j i m o m e t a s . Persėjas 213—162 m. p. m. e. Pilypo V t ir Polikratijos sūnus. Makedonijos karąlius nuo 179 iki 168 m. p. m. e. M i r u s t ė v u i Pilypui V , k u r i s p o p r a l a i m ė j i m o p r i e K i n o s k e f a l ė s (197 m . p . m . e.) b u v o p r i v e r s t a s p r i p a ž i n t i R o m o s valdžios pirmenybę, įpėdiniu ta po jo sūnus Persėjas — toks pat ar š u s r o m ė n ų p r i e š a s . E u m e n a s I I Perg a m i e t i s f 172 m. p. m. e. d a v ė d i n g stį u ž p u l t i r o m ė n u s . P r i e š P e r s ė j ą k a riavo daugelis Romos karvedžių; kol p a g a l i a u Emilijus P a u l a s f 168 m. p. m. e. prie Pidnos pasiekė lemiamą pergalę. Persėjas buvo vedamas tarp b e l a i s v i ų Emilijaus P a u l o t r i u m f o m e tu ir 162 m. p. m. e. m i r ė b ū d a m a s b e laisviu Alba Fucentijoje. Toks b u v o M a k e d o n i j o s k a r a l y s t ė s galas. M o n e t i n i a i p o r t r e t a i itin p a b r ė ž i a P e r s ė j o 213
p a n a š u m ą į tėvą, n e s s ū n a u s t e i s ė t u m a s b u v o a b e j o t i n a s 10 . K a i k u r i o s m o n e t o s šį Makedonijos karalių vaizduo ja kaip padavimų didvyrį Persėją: a n t galvos šalmas, papuoštas sparnais. M a r m u r i n i s biustas, anksčiau laiky tas Persėjo portretu, veikiausiai y r a P i l y p o III f a t v a i z d a s . Pertinakas Publijus Helvijus Pertinakas. 126— 193 m. e. m. Romos imperatorius nuo 192 iki 193 m. e. m. Kovų užgrūdintas karys Pertinakas, po Komodo f n u ž u d y m o norėjęs ats tatyti tvarką ir teisingumą, valdė tik 85 dienas. Kadangi Pertinakas reika l a v o d r a u s m ė s ir iš k a r i ų , šie jį n u žudė. Marmurinis portretas, saugomas Vatikane, labai panašus į monetinius š i o i m p e r a t o r i a u s p o r t r e t u s , t a d j į ga lima laikyti Pertinako atvaizdu. Pescenijus Nigras Gajus Pescenijus Juodasis Teisinga sis. 135—194 m. e. m. Romos impe ratorių s nuo 193 iki 194 m. e. m. Po Pertinako f n u ž u d y m o Pescenijų Nigrą, tuo m e t u buvusį Antiochijoje, r o m ė n a i p a s k e l b ė i m p e r a t o r i u m i . Pan o n i j o j e į sostą p r e t e n d a v o S e p t i m i j u s S e v e r a s f. G a l o p * jis n u g a l ė j o Pes c e n i j ų N i g r ą i r l i e p ė n u k i r s t i j a m pal vą. S k u l p t ū r i n i ų šio imperatoriaus portretų kol kas nerasta. Petras Simonas Petras. M. 64 ar 67 m. e. m. Jono sūnus. Iš Betsaido. Apaštalas. Medalionas, s u k u r t a s iš emalio ir auk so, v a i z d u o j a P e t r ą k a r t u su Pau l i u m f. P e t r a s — v e š l i a i s p l a u k a i s ir 10
Antikiniai rašytojai nurodo, kad tikroji Per sėjo motina buvo Pilypo V sugulovė (Livijus, 39, 53) ar vergė (Plutarchas. Aratas, 54), tačiau Polikratija sukeitė kūdikius (vert. past.). 214
trumpa barzda. Galimas dalykas, kad šis p o r t r e t a s s u k u r t a s r e m i a n t i s p a t i kima ikonografine tradicija, tačiau Petro paveikslas įvairiuose kūriniuo se n ė r a unifikuotas. Kaip žinoma, Petras mirė Romoje kankinio mirti mi ir buvo palaidotas Vatikane ar prie A p i j a u s k e l i o . S u a b e j o j u s šio liudi j i m o t e i s i n g u m u , b u v o atlikti a r c h e o loginiai k a s i n ė j i m a i , t a č i a u r e z u l t a t ų nedavė. Pilypas II 382—336 m. p. m. e. Aminio III ir Euridikės sūnus. Makedonijos karalius nuo 359 iki 336 m. p. m. e.
|
Pilypas p a d ė j o M a k e d o n i j o s stipry b ė s p a g r i n d u s . 338 m. p. m. e. k a u t y nėse prie Cheronėjos nugalėjo Grai kiją. J i s buvo v e r t i n a m a s įvairiai: D e m o s t e n a s f Pilypą II l a i k ė k l a s t i n gu d e s p o t u , I s o k r a t a s f — G r a i k i j o s vadu, o T e o p o m p a s — didžiuoju eu ropiečiu. Galingajam karaliui buvo pastatyta daugybė statulų. Olimpijoje stovėjo Leocharo statulos iš aukso ir dramblio kaulo Pilypui ir jo šeimai p a g e r b t i (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 5, 20, 10). Sis s u v i e n y t o s i o s G r a i kijos v a d a s b u v o n u ž u d y t a s t u o m e tu, k a i p a n ū d o p u l t i p e r s u s . B a a l b e ko mozaikoje Pilypas vaizduojamas k a i p A l e k s a n d r o Didžiojo f, į g y v e n d i nusio jo planus, tėvas. Jaunas, jau be barzdos (nors m a d o s p r a d i n i n k a s b u v o A l e k s a n d r a s ) jis s ė d i g r e t a O l i m p i a d o s f. M o n e t i n i u o s e portretuose Pilypas raitas ir d a r su barzda. Tad barzdoto vyro su diadema portretas K o p e n h a g o j e p a g r į s t a i l a i k o m a s Pily p o I I a t v a i z d u . M a n o m a , j o g šis p a veikslas b u v o sukurtas po jo mirties, nes diademą karaliai ė m ė nešioti tik p o A l e k s a n d r o m i r t i e s . T a č i a u , gali m a s d a l y k a s , j o g raištis s i m b o l i z u o j a j o p e r g a l ę 356 m . p . m . e . olimpi nių žaidynių kovos vežimų lenktynė se. Į Kopenhagoje saugomą portretą Pilypas II. Beirutas 215
l a b a i p a n a š i n e d i d e l ė s k u l p t ū r i n ė gal v a i š d r a m b l i o k a u l o , r a s t a 1977 m . Makedonijoje, valdovo kape netoli Verginos, kartu su kita (bebarzdžio jaunuolio) galva: abi jos kadaise puo šė baldus. V a r g u ar valdovų Pilypo II i r A l e k s a n d r o Didžiojo p o r t r e t i n ė m i s galvomis galėjo būti puošiami baldai, tačiau panašumas akivaizdus. P i l y p a s III A r i d ė j a s Apie 356—317 m. p. m. e. Pilypo II f ir Tesalietės Filinos sūnus, Makedo nijos karalius nuo 323 iki 317 m. p. m. e.
Pilypas
V
Aridėjas, po savo netikro brolio Alek s a n d r o Didžiojo f m i r t i e s p a s i v a d i n ę s P i l y p u III, dalijosi sostu su ką t i k g i m u siu A l e k s a n d r o i r R o k s a n o s s ū n u m i A l e k s a n d r u I V i r k i t a i s r e g e n t a i s . 317 m. p. m. e. O l i m p i a d a f, n e g a l ė j u s i p a k ę s t i n e s a n t u o k i n i o s a v o v y r o sū n a u s , liepė jį suimti ir nuteisė mir t i e s b a u s m e . P i l y p a s III k a l d i n o m o n e t a s su Aleksandro portretu, ir mes n e t u r i m e p a t i k i m o i k o n o g r a f i n i o šal tinio jo portretams atpažinti. Tačiau 216
m a n o m a , k a d m a r m u r i n ė galva, e s a n ti Neapolyje, anksčiau laikyta Persė j o f p o r t r e t u , v a i z d u o j a Aridėją, n e s s k u l p t ū r o s stilius y r a I V a . p . m . e . p a b a i g o s , b e to, p o r t r e t u o j a m a s i s d a r nebuvo p e r ė m ę s A l e k s a n d r o įvestos t r a d i c i j o s skusti b a r z d ą . D i a d e m a reiš k i a , k a d jis v i e n a s i š A l e k s a n d r o įpė dinių. V i s a t a i t i k t ų A r i d ė j u i , j u o l a b kad vaizduojamasis atrodo ribotas, gal n e t s i l p n a p r o t i s ž m o g u s . P a s a k Plutarcho, nuo Olimpiados užduotų n u o d ų jis n e t e k o p r o t o ( „ P a r a l e l i n ė s b i o g r a f i j o s " , A l e k s a n d r a s , 17, 7). Po Olimpiados mirties Kasandras karališ kai prabangiai palaidojo Eguose Aridėjo bei jo žmonos Euridikės palai kus.
Pilypas binetas
V.
Paryžius,
Medalių
ka
Pilypas V 238—179 m. p. m. e. Demetrijo II ir Ftijos sūnus. Makedonijos karalius nuo 220 iki 179 m. p. m. e. 215 m. p. m. e. P i l y p a s V s u d a r ė są j u n g ą su H a n i b a l u f. D ė l to k i l o P i r masis Makedonijos karas ( n u o 215 iki 205 m . p . m . e.). H a n i b a l u i p r a l a i m ė j u s p r i e Z a m o s , P i l y p a s t u r ė j o su d a r y t i t a i k o s sutartį,, t a č i a u 202 m . p . m . e . b u v o u ž p u l t a s r o m ė n ų i r 197 m . p. m. e. prie Kinoskefalų sumuštas F l a m i n i n o f. P i l y p u i b u v o l e i s t a p a s i likti soste, t a č i a u jis n e t e k o u ž s i e n i o valdų. J i s mirė, rengdamasis n a u j a m g i n k l u o t a m žygiui p r i e š R o m ą . M o netiniai portretai vaizduoja šį karalių j a u n ą , i š s i d r a i k i u s i a i s p l a u k a i s i r iš puoselėta barzda, kuri, beje, bylojo apie didelius ateities planus. M a n o ma, kad Paryžiuje saugoma kamėja v a i z d u o j a Pilypą su b a r e l j e f a i s iš puoštu trikampiu šalmu, karaliaus d i a d e m a ir panašia į Dzeuso egida p e r kairįjį petį. Dešiniąja r a n k a jis užsi m o j ę s ietimi. Pilypas Arabas Markas 217
Julijus
Pilypas.
Apie
204—
Pilypas
pas U
Arabas
Otaciliia
ir
Pily-
249 m. e. m. Romos 244 iki 249 m. e. m.
imperatorius
nuo
A r a b ų kilmės Pilypas, u ž ė m ę s a s m e n s s a r g y b o s p r e f e k t o postą, į s a k ė n u ž u d y t i G o r d i a n a III f ir p a s i s k e l b ė i m peratoriumi. Monetiniai portretai ir gemos vaizduoja jį trumpai kirptais plaukais ir barzda. Jo portretas kartu su ž m o n a O t a c i l i j a f ir s ū n u m i Pily pu J a u n e s n i u o j u f s i m b o l i z u o j a ,,Au g u s t ų s a n t a r v ę " . D a u g u m a s p a t i e s įspūdingiausio Pilypo A r a b o portreto, esančio Vatikane, bronzos atliejų pa d a r y t a n a u j a i s i a i s l a i k a i s . Į t a r u s žvil g s n i s b y l o j a a p i e šio t i r o n o n e p a t i k l u m ą . J a m v a l d a n t , 248 m . e . m . b a l a n d r o 2 1 d . R o m a š v e n t ė s a v o 1000 m e t ų jubiliejų. P i l y p a s A r a b a s k r i t o k a u t y n ė s e su T r a j a n u D e c i j u m f. Pilypas II 237—249 Otacilijos
m. f
e. m. sūnus.
Pilypo
Arabo
\
ir
Pilypo A r a b o šeimyniniai paveikslai i r m o n e t i n i a i p o r t r e t a i v a i z d u o j a sū nų k a r t u su motina arba vieną. Pa gal p a n a š u m ą buvo nustatyta, kad m a r m u r i n ė b e r n i u k o galva, s a u g o m a M i u n c h e n e , y r a Pilypo II portretas. D v y l i k o s m e t ų jis b u v o nužudytas Romoje netrukus po savo tėvo žūties Veronoje. Pindaras 5 2 2 — 4 3 8 m. p. m. e. Daifanto (ar Skopelino) ir Kleodikės sūnus. Iš Tėbų (Beotija). Graikų poetas. Didysis poetas, išgarsėjęs savo ar chaiškomis, konservatyviomis ir sun k i a i s u p r a n t a m o m i s eilėmis, visų p i r ma buvo žinomas kaip pergalės him nų atletams, nugalėjusiems Olimpijos b e i Delfų ž a i d y n ė s e , a u t o r i u s . A l e k s a n d r a s , s u g r i o v ę s T ė b ų miestą, i š p a garbos p o e t o genijui paliko tik jo gimtąjį n a m ą . V i e n a b r o n z i n ė s t a t u l a 218
v a i z d u o j a P i n d a r ą s u r a i š č i u a n t gal vos, sėdintį ir laikantį vienoje ran k o j e lyrą, o k i t o j e — i š v y n i o t ą ritinį; p a s a k E s c h i n o f („Laiškai", 4, 3), ši statula stovėjo Atėnų agoroje visai netoli Arėjo šventyklos. Taip b u v o a t s i d ė k o t a P i n d a m i u ž š v e n t i n ę gies mę, sudėtą A t ė n a m s , ir d r a u g e atsi lyginta už baudą, kurią už tą pačią giesmę j a m uždėjo tėbiečiai. Tai bu vo paminklas dar gyvam Pindarui. To kių paminklų už panašius n u o p e l n u s j a m galėjo būti sukurta ir daugiau. Statulą su užrašu iš Memfio vargu ar g a l i m a l a i k y t i V a. p. m. e. s u k u r t o originalo kopija, tačiau tai — perdir btas minėtosios Atėnų statulos varian tas, kuriame likusi i r j o s a t r i b u t i k a — m u z i k o s i n s t r u m e n t a s (kitara) i r ritinys. Apdužusį veidą gaubia ilgos g a r b a n o s . T i k r i a u s i a i šios g a l v o s a t lieja p a n a u d o t a k u r i a n t T i v o l y j e r a s t ą ir Vatikane saugomą hermą su nurody t u p o e t o v a r d u . Beje, p a n a š i į b a r o k i n ę sėdinčio ir lyros stygas liečiančio po eto statula taip pat priskiriama Pinda rui. Kopija, esanti K o p e n h a g o j e , rasta k a r t u su A n a k r e o n t o f statula r o m ė n o v i l o j e M o n t e K a l v o p a p ė d ė j e (Sabi na), be abejo, vaizduoja šį garsų po etą. P a v a i z d u o t a s i s t v i r t o s u d ė j i m o i r rimtos veido išraiškos; plaukai per juosti raiščiu,— matyt, Pindaras turėjo teisę jį ryšėti už dievo A m o n o kulto į v e d i m ą . Š i a i p a r t a i p , tokį raištį m a tome ir Atėnų statuloje. Pyras 319—272 m. p. m. e. Eakido Ir F U jos sūnus. Molosiečių karalius Epvre nuo 306 iki 302 ir nuo 297 iki 272 m. p. m. e. Trylikametis Pyras buvo paskelbtas karaliumi ir valdė p a d e d a m a s globėjo. T a č i a u 302 m . p . m . e . s v a i n i s K a s a n dras privertė jį bėgti. Padedamas P t o l e m ė j o I f, k u r i o d u k t e r į A n t i g o n ę b u v o v e d ę s , 297 m . p . m . e . P y r a s 219
a t g a v o Epyrą. Po A n t i g o n ė s mirties jis v e d ė L a n a s ą f, t u r ė j u s i ą k r a i č i o Kerkyrą ir Leukadą. Kaip „naujasis Aleksandras", Py ras atėjo į pagalbą t a r e n t i e č i a m s su 25 000 ž m o n i ų ir 20 d r a m b l i ų . 280 m . p . m . e . P y r a s l a i m ė jo prie Heraklėjos, t e n p a s a k ė ir gar siuosius savo žodžius: „Dar viena to k i a p e r g a l ė , ir m e s p r a l a i m ė j ę " (Plutarchas. M o r a l i j o s , 184 c). A p i j u s K l a u d i j u s f s u t r u k d ė d e r y b a s su P y r u , ir p a s t a r a s i s 275 m. p. m. e. grįžo į G r a i kiją. T e n jis i r ž u v o m ū š i o A r g o gat vėse metu. Atsidėkodami už išvadavi mą iš D e m e t r i j o P o l i o r k e t o f a p s u p t i e s , 287 m. p. m. e. a t ė n i e č i a i p a s t a t ė Pyrui paminklą. Kita jo statula b u v o Olimpijoje (Pausanijas. Helados ap r a š y m a s , 4, 14, 9). M a r m u r i n ė galva, r a s t a Pizonų v i l o j e H e r k u l a n u m e , y r a kopija, v a i z d u o j a n t i j a u n a t v i š k ą v a l d o v ą s u š a l m u , i š d a b i n t u ą ž u o l o la pais. Pyras b u v o laikomas vienu iš d i d ž i a u s i ų k a r v e d ž i ų a n t i k o s istorijo j e , t o d ė l jis t e i s ė t a i m i n i m a s t a r p žy miųjų valdovų. Ąžuolo lapai b u v o D o d o n o s (Epyras) D z e u s o simbolis; P y r a s p a p r a s t a i n e š i o d a v o tokį v a i n i ką a n t š a l m o (Plutarchas. P y r a s , 34). P o r t r e t o stilius t a i p p a t b ū d i n g a s Pyr o l a i k a m s . T o d ė l m a n o m a , k a d 1891 m. portretas identifikuotas teisingai. Pitagoras 576—496 m. p. m. e. Mnesarcho sū nus. Iš Samo salos. Graikų filosofas. Penktaisiais Polikrato valdymo me tais Pitagoras paliko savo gimtinę ir i š v y k o į K r o t o n ą . T e n jis į k ū r ė reli g i n ę broliją, k u r m o k ė d o r o s t a i s y k lių, skaičių m i s t i k o s , s a m p r o t a v o a p i e sferų h a r m o n i j ą ir a t g i m i m ą . Priešiš k u m a s jo m o k y m u i ir politinei veiklai privertė jau s o l i d a u s a m ž i a u s Pi tagorą persikelti gyventi į Metapontą. T e n jis i r m i r ė . J o m o k y m u b u v o d o m i m a s i iki p a t v ė l y v o s i o s a n t i k o s . Sis filosofas su ilga b a r z d a ir a u k s i n e dia220
d e m a b u v o g r a ž u s , akį t r a u k ė j o ry tietiškas apdaras, parsivežtas iš kelio n i ų (Elianas. M a r g o s istorijos, 12, 32). Išminčiaus Pitagoro statula buvo pas tatyta Romoje prieš komicijas IV a. p. m. e. ir išliko ligi p a t Sulos l a i k ų (Plinijus Vyresnysis. Gamtos istorija, 34, 26). Be a b e j o , b u v o ir d a u g i a u sta tulų, p a s t a t y t ų j o m o k i n i ų b e i s e k ė j ų . Ant sėdinčio žmogaus statulos M e m fyje u ž r a š y t a s P i t a g o r o v a r d a s , t a č i a u ji be g a l v o s , o m o n e t o m i s , k u r i a s a p i e 180 m. e. m. k a l d i n o Š a m a s su Pi tagoro portretu ir vardu, kaip ikono grafiniu p a m a t u , remtis negalima. Ge resnis y r a IV m. e. a. kontorniatasr v a i z d u o j a n t i s filosofą, sėdintį p a t o g i a m e k r ė s l e s u ilga n u s m a i l ė j u s i a b a r z d a . P a s t a r o j i d e t a l ė leidžia m a n y t i , k a d p o r t r e t i n ė g a l v a R o m o s Ka p i t o l i j a u s m u z i e j u j e irgi v a i z d u o j a Pi tagorą; čia portretuojamasis su tokia p a t ilga i r s m a i l a b a r z d a b e i t i u r b a n u , kuris galėtų būti minėtos rytietiškos a p r a n g o s dalis. K ū r i n i o stilius — V a. p. m. e. vidurio, taigi originalas turėjo būti sukurtas praėjus b e n t trisdešim čiai m e t ų po Pitagoro mirties.
Pitagoras.
Roma,
Pitakas.
Neapolis
Pitakas Apie 650—580 m. p. m. e. lesbietės sūnus. Iš Mitilėnės. valdovas, vienas iš Septynių
Hiro ir Mitilėnės išminčių.
I š m i n č i u s P i t a k a s , n u o 598 iki 590 m. p . m . e . v i e n a s pats- v a l d ę s miestą, atsisakė tapti tironu ir atsistatydino. Jo devizas buvo: „Nujausk tinkamą m o m e n t ą " . J i s u ž r a š y t a s šalia j o p o r t r e t o B a a l b e k o m o z a i k o j e , t a č i a u šio portreto autentiškumu abejojama — mat puikus Luvre saupomas biustas s u u ž r a š u v a i z d u o j a Pitaką v i s a i kitokį. Tai įspūdingas IV a. p. m. e. portretas, k u r kas individualesnis nei ima^inac i n i a i k i t ų i š m i n č i ų a t v a i z d a i (žr. Biantas ir Periandras). Č i a j i s p a v a i z d u o tas stiprus, energingas — tikras valdo vas. Palei smilkinius p r a r e t ė j ę plau221
Kapitolijaus
mu-
kai užšukuoti į priekį. Antrasis u ž r a š u patvirtintas Pitako atvaizdas yra Pom p ė j o j e r a s t a t e r a k o t i n ė s t a t u l ė l ė : čia P i t a k a s v a i z d u o j a m a s sėdintis, kairią ja r a n k a , l a i k a n č i a ritinį, p a r ė m ę s galvą; s u s i d a r o įspūdis, j o g jis k a r š t a i ginčijasi su p a š n e k o v u . Iš šios s t a tulėlės matyti, jog Alkajas f ne vel t u i v a d i n o s a v o politinį k o n k u r e n t ą „pilvūzu". Taip pat grubiai skambėjo ir valdovui poeto duota Pilnapadžio pravardė. Ne be pagrindo Alkajas pašiepė Pitaką ir už pagyrūniškumą. Panašiai jį t r a k t a v o ir dailininkas, n u lipdęs originalią statulėlę — naują m i nėto IV a. p. m. e. portreto variantą. Paryžiuje esanti h e r m a — to paties portreto kopija. Platonas Apie 427—347 ir Periktionės
m. p. sūnus.
m. e. Graikų
Aristono filosofas.
Natūralu, kad jau nuo seno norėta sužinoti, k a i p a t r o d ė ž y m u s i s a n t i k o s filosofas P l a t o n a s . R e n e s a n s o l a i k a i s jis b u v o įsivaizduojamas idealiai gražus (šiai n u o m o n e i p a t v i r t i n t i b u v o r a n d a ma ir atitinkamų antikinių liudijimų). B ū t e n t tokį j į n u t a p ė i r Rafaelis p a veiksle „Atėnų mokykla". Ieškant a n t i k i n i ų l a i k ų filosofo a t v a i z d o , iš pra džių irgi e i t a t u o p a č i u k e l i u : P l a t o n o p o r t r e t u b u v o laikoma v i e n a graži s k u l p t ū r i n ė g a l v a s u raiščiu, v a i z d u o janti Dionisą. A u t e n t i š k a s P l a t o n o p o r t r e t a s s u k ė l ė n u s i v y l i m ą . 1884 m . į B e r l y n ą iš R o m o s K a s t e l i a n o k o l e k cijos b u v o a t v e ž t a n e b l o g a i išsilaikiusi h e r m a su užrašu, pagrindusi Platono ikonografiją. N e t r u k u s rastos kelios d a r g e r i a u išsilaikiusios atliejos, t a č i a u ir j o s n e i š s k l a i d ė a b e j o n i ų — šis d i d ž i o j o filosofo p o r t r e t a s v i s i š k a i n e atitiko vaizduotėje susikurto paveik slo. „Man atrodo, j o g . . . filosofas negali būti tokio neinteligentiško, ba nalaus v e i d o " , — 1876 m. pareiškė H e i n r i c h a s H e i d e m a n a s . 1934 m . A n 222
tonas Hekleris rašė, jog Platonas ,,.. . d e g r a d a v o i r v i r t o n u o ž m i u b e i pedantišku vyresniųjų klasių m o k y toju". Iš tikrųjų šiame portrete nebu vo nė žymės genijaus, kuris, Gėtės žodžiais t a r i a n t , e s ą s ,,tarsi p a l a i m i n t a dvasia, p a n ū d u s i truputį paviešėti že m ė j e " . S t a i g a p r i s i m i n t a , j o g šis fi losofas k a d a i s e b u v o v a r d u A r i s t o k l i s ir Platonu pramintas dėl plačios bei plokščios krūtinės ir kaktos. Pasak O l i m p i o d o r o ( „ P l a t o n o g y v e n i m a s " , 1, 32), t u o b u v o g a l i m a įsitikinti i š d a u gybės visur pristatytų paminklų. Te ko pasitenkinti tokiu Platono atvaizdu. U . fon V i l a m o v i c a s t a i p a d a r ė l e n g v a i , o archeologams paprasčiausiai patarė: j e i g u norį, j i e galį i e š k o t i s k i t o k i o Pla t o n o p o r t r e t o . Sie t a i p i r p a d a r ė . Kal b a m a a p i e g a r s i o j o p o r t r e t i s t o Silan i o n o š e d e v r ą . D i o g e n o L a e r t i e č i o (3, 28) liudijimu, S i l a n i o n a s s u k ū r ę s Pla t o n o statulą, k u r i ą v i e n a s p e r s a s , v a r du Mitridatas, buvo paskyręs mūzoms A t ė n ų a k a d e m i j o j e . M e n i n i n k u i , su k ū r u s i a m i m a g i n a c i n i u s Sapfo f b e i Korinos f atvaizdus, nepritrūko vaiz duotės ir Platono skulptūrai. Per tą laiką b u v o a t p a ž i n t a i r d a u g i a u k o p i jų — k o k ; biškesnių bei patikimesnių. J o s pabrėžė originalo dinamiškumą, kurio s t o k o j o k i t o s kopijos, t a č i a u šiaip j a u lūkesčiai nepasiteisino. Pla tonas ir čia labai žemiškas, anot k o m i k o A m f i d o ( D i o g e n a s Laertietis, 3 , 28), n i a u r i a i ž v e l g i a n t i s ir p a s i p ū t ę s . Didysis m ą s t y t o j a s d a ž n a i s u k e l d a v o n u s i v y l i m ą , y p a č s a v o v i e š n a g i ų Sici lijoje m e t u . T a č i a u n e r e i k i a u ž m i r š t i , jog pats Platonas, dedukuodamas savo mokymą apie „idėjas", apibrėžė meną kaip savotišką a p g a u l ę : jis pateikiąs tik a p g a u l i n g ą d a i k t ų atspindį, o d a i k t a i s a v o r u o ž t u t a i p p a t esą t i k „ i d ė jų", tikrųjų aukštesniojo pasaulio d a i k t ų , a t s p i n d y s . III m. e. a. į s i g a l ė j u s Plotino f neoplatonizmui, istorinė P l a t o n o f i g ū r a u ž l e i d o vietą i d e a l i z u o t a m u n i v e r s a l a u s filosofo a t v a i z d u i . 223
Platonas
Epifanas
Platonas
Epifanas
To meto Platono portretas (marmuro i n k r u s t a c i j a ) , s u p o r u o t a s su H o m e r o f a t v a i z d u , p u o š ė v i e n o k u l t o p a s t a t o sie ną Kenchrėjoje netoli Korinto. Me n i n i n k a s s u k ū r ė i d e a l i z u o t ą filosofo p a v e i k s l ą : m a l o n a u s v e i d o , orų, g e r a širdišką. C i a jis p a v a i z d u o t a s s u n ė r ę s pirštus ir užsimetęs koją a n t kojos. Platonas Epifanas Baktrijos m. e.
karalius
maždaug
165
m.
p.
A p i e P l a t o n o E p i f a n o išvaizdą g a l i m a spręsti tik iš m o n e t ų portretų, k u r i e j į v a i z d u o j a v i e n p l a u k į a r b a s u šal m u . Šio k a r a l i a u s p o r t r e t a i p r i m e n a Eukratido f portretus. Plautas Titas Makcijus Plautas. Apie 254— 184 m. p. m. e. Iš Sarsinos. Romėnų komedijų rašytojas.
Plautas.
Vatikanas
X V I a . R o m o j e r a s t o s d v i (aiškiai su d a r i u s i o s p o r ą ) s ė d i n č i ų ž m o n i ų sta tulos, kurios vėliau b u v o n u g a b e n t o s į V a t i k a n ą . A b i v a i z d a v o poetą, p a t o g i a i sėdintį k r ė s l e . K a d a n g i a n t v i e nos buvo užrašytas graikų komiko Poseidipo f vardas, kita turėjo vaizduoti to paties žanro r o m ė n ų atstovą. Iš aukštų sandalų — tipiškai romėniško a p a v o — b u v o n u s p r ę s t a , j o g t a i „Ro m o s piliečio" atvaizdas. Vadinasi, čia 224
galėjo būti tik garsiausio Romos k o m e dijų r a š y t o j o P l a u t o s t a t u l a . J i s , k a i p i r visi R o m o s p o e t a i , b u v o n e r o m ė n a s , o u m b r a s , ir p i r m i a u s i a t u r ė j o išmokti lotynų bei graikų kalbas. Plau t a s s e k ė M e n a n d r u f, v e r t ė ir p e r d i r b d a v o j o p j e s e s . J i s s u k ū r ė 130 k o m e dijų (išliko 21); t a i a r b a s e n t i m e n t a lios, g r a u d i n a n č i o s p j e s ė s m o r a l ė s t e momis, arba burleskos. Jo komedijos su vokalo partijų intarpais y r a tiesioginiai miuziklų pirmtakai. Vienintelis iš a n kstyvųjų romėnų poetų Plautas ap s i r i b o j o š i u o ž a n r u — čia jis b u v o n e prilygstamas. Nežinia, ar Plautas gavo Romos piliečio teises už savo kūrybą. T i k s t a t u l a p a d e d a a t s a k y t i į šį k l a u simą: s k u l p t o r i a u s itin n o r ė t a p a b r ė ž t i romėnišką portretuojamojo apavą. Pa sitikintis savimi poetas l a i s v a i Sėdi krėsle. J o poza primena M e n a n d r o sėdėseną Pompėjoje rastame paveiksle. Statulos galva (neabejotinai šiek tiek p e r d i r b t a n a u j a i s i a i s laikais) a t i t i n k a II a. p. m. e. p r a d ž i o s r o m ė n ų p o r t r e t o r e i k a l a v i m u s i r s u k u r t a a p i e 185 m . p . m . e. Plotina Pompėja Plotina. Apie m. Trajano f žmona.
70—122
m.
e.
Plotinos ir Trajano santuoka, sudaryta d a r prieš įžengiant p a s t a r a j a m į sostą (98 m. e. m.), l i k o b e v a i k ė . P l o t i n a buvo ne tik dorybinga bei apdairi, bet i r išsilavinusi, s u s i p a ž i n u s i s u E p i k ū r o filosofija. Iš p o r t r e t ų į m u s ž v e l g i a n i e k u o neišsiskiriantis veidas, beje, vi sai n e s i d e r i n a n t i s s u į m a n t r i a š u k u o sena. Virš kaktos perrišti juosta plau kai sukelti taip aukštai, tarsi būtų pri dėtiniai, o užpakalyje supinta kasa. P l o t i n a p r o t e g a v o j a u n ą j į A d r i a n ą f\ k a i p T r a j a n o įpėdinį. Plotinas 205—270 m. tas). Graikų
e. m. Iš filosofas.
225 15. Žymūs antikos žmonės
Likopolio
(Egip
Plotina. Roma, Kapitolijaus mu2 i e f u s
Plotinas.
G a v ę s išsilavinimą A l e k s a n d r i j o j e , Plo t i n a s d a l y v a v o G o r d i a n o III f k a r i n i a m e žygyje į M e s o p o t a m i j ą , p o k u r i o ė m ė m o k y t i filosofijos R o m o j e . T e n jis b u v o populiarus pačiuose aristo kratiškiausiuose sluoksniuose: tarp jo s e k ė j ų b u v o ir i m p e r a t o r i u s G a l i e n a s f b e i jo ž m o n a S a l o n i n a f. T o d ė l k u r į laiką manyta, jog Plotino sarkofago reljefe p a v a i z d u o t ą sėdintį d i d u o m e n ė s klausytojų apsuptą žmogų reikia l a i k y t i šio filosofo a t v a i z d u . T a č i a u d ė l šios n u o m o n ė s k i l o a b e j o n i ų , n e s s u P l o t i n u i m t a sieti k i t ą s k u l p t ū r i n į p o r t retą, ž i n o m ą iš d a u g e l i o atliejų. Pas tarasis, be abejonės, vaizduoja žymų G a l i e n o l a i k ų ž m o g ų (tai r o d o a t l i e j ų skaičius), b e t n e r o m ė n ą . B e t o , vaiz duojamasis p a n a š u s į asketą. Galimas dalykas, k a d tai ir y r a Plotino port r e t a s . Dėl ligos filosofas p a s i t r a u k ė į savo dvarą netoli Minturnės ir ten m i r ė b e v e i k v i s i š k a i a p a k ę s . Spėjam a r j o g jis s i r g ę s g r a i k i š k a d r a m b l i a lige. V a r g u a r m i n ė t a s a t v a i z d a s su k u r t a s i š n a t ū r o s , n e s , p a s a k filosofo m o k i n i o Porfirijo (Olimpiodoras. Pla t o n o g y v e n i m a s , 1, 5), P l o t i n a s nesileisdavęs p o r t r e t u o j a m a s . Šiaip ar taip, d a i l i n i n k a s K a r t e r i j a s s u k ū r ė j o at vaizdą, t a č i a u j a u p o P l o t i n o m i r t i e s i r i š a t m i n t i e s . K o d ė l t a i p n e g a l ė j o pa d a r y t i ir skulptorius, kad ir to paties Porfirijo u ž s a k y m u ? D a u g y b ė išliku sių k o p i j ų b y l o j a a p i e n e o p l a t o n i z m o p a g r i n d ė j o p e l n y t ą š l o v ę . J i s p a t s bu v ę s k u k l u s i r m ė g d a v ę s s a k y t i : ,,Nėra n i e k o nauja, viską j a u y r a p a s a k ę s P l a t o n a s " . T a č i a u n e p a i s a n t to, Plo tinas parašė d a u g veikalų.
Ostija
Polemonas Antonijus m. Iš sofistas.
Polemonas
iš
Laodikėjos.
Atėnai
Polemonas. Leodikėjos
88—145 m. e. prie Liko. Graikų
P o r t r e t i n į biustą, r a s t ą A t ė n ų D z e u s o O l i m p i e č i o š v e n t y k l o j e , 1940 m . H e k l e r i s s u s i e j o su P o l e m o n u . 131 m. 226
e. m. š v e n t i n a n t A d r i a n o f p a s t a t y t ą šventyklą, Polemonas p a s a k ė kalbą. Galimas daiktas, ta p r o g a b u v o sukur t a s i r šis b i u s t a s . P o l e m o n a s p a l a i k ė d r a u g i š k u s s a n t y k i u s s u H e r o d u Ati ku f, o A r i s t i d a s f b u v o jo m o k i n y s . J i s a r t i m a i b e n d r a v o su T r a j a n u f, A d r i a n u f (pastarąjį l y d ė d a v o k e l i o n ė s e ) , t a i p p a t A n t o n i n u P i j u m f. Bius tas puikiai atspindi Polemono charak t e r į : s a k o m a , jis b u v ę s i š d i d u s i r k a r š tas. Neiškentęs podagros skausmų, filosofas s a v o n o r u p a s i t r a u k ė i š gy venimo. Polemonas II Pirmoji I m. e. a. pusė. Kočio ir Antonijos Trifenos sūnus. Ponto karalius nuo 37 iki 63 m. e. m. K a d a n g i P o l e m o n a s s a v o m o t i n o s gi m i n ę k i l d i n o iš A n t o n i j a u s f, Kali g u l a f p a s k y r ė jį k a r a l i u m i . V a l d a n t K l a u d i j u i f, jis t e b e b u v o P o n t o k a r a lius. T a č i a u 64 m. e. m. N e r o n a s f n u š a l i n o P o l e m o n ą n u o valdžios, o Pontas b u v o prijungtas prie Galatijos p r o v i n c i j o s . L y g i n a n t s k u l p t ū r i n ę gal vą, iškaltą iš b a l z g a n o M a ž o s i o s Azi jos m a r m u r o ir saugomą K o p e n h a g o j e , su m o n e t ų atvaizdais, nustatyta, kad j i v a i z d u o j a k a r a l i ų P o l e m o n ą II. T u r tas ir pomėgiai šiam žmogui buvo s v a r b e s n i u ž politiką. S a k o m a , k a d P o l e m o n a s r a š ė eiles: j a m priskiria mos kai kurios Anthologia graeca (Graikų a n t o l o g i j o s ) e p i g r a m o s . Polibijas Apie 200—123 m. p. nus. Iš Megalopolio istorikas.
m. e. Liko r to sū (Arkadija). Graikų
P o k a u t y n i ų p r i e P i d n o s 166 m . p . m. e. Polibijas k a r t u su 1000 p r o m a k e d o n i š k o n u s i s t a t y m o g r a i k ų b u v o iš t r e m t a s į Italiją. R o m o j e jis i š g y v e n o a p i e 16 m e t ų , t a p o S c i p i o n o Emiliano d r a u g u bei patarėju ir suartėjo su 227
Polemonas H.
Kopenhaga
d i d u o m e n e . 150 m. p. m. e. su 300 d a r g y v ų b e n d r a ž y g i ų grįžo a t g a l į G r a i k i j ą ir t e n 145 m. p. m. e. ė m ė s i priemonių žiauriai romėnų okupacijai sušvelninti. Atsidėkodami daugelis graikų miestų pastatė jo garbei pa minklų: portretinių statulų Olimpijoje b e i P a l a n c i j u j e , reljefinių stelų M a n tinėjoje, Megalopolyje, Tegėjoje ir A k a k e s i j u j e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 8, 9, 1; 30, 8; 1; 44, 5; 48, 8). K l e i t o r e 1880 m . b u v o r a s t a v i e n a t o k i a reljefinė s t e l a s u u ž r a š o l i k u č i a i s — Polibijui s k i r t u p e n t a m e t ru. J o j e jis v a i z d u o j a m a s n u s i ė m ę s g i n k l u s ir i š k ė l ę s d e š i n ę r a n k ą lyg sa kantis kalbą ar besimeldžiantis. Dabar ši stela, d e j a , s m a r k i a i a p t r u p ė j u s i ir t i k iš 1880 m. p a d a r y t o s g i p s i n ė s atliejos m a t o m e , k a i p ji kadaise atrodė. P a l i k u o n y s Polibiją v e r t i n o k a i p is t o r i k ą , visų p i r m a — už 40 k n y g ų 11 a p i m t i e s „ P a s a u l i o istoriją , k u r i o j e j i s a p r a š ė , k a i p R o m a p e r p u s ę šimt m e č i o t a p o p a s a u l i o v a l d o v e . T ė r a iš l i k ę s m a ž d a u g t r e č d a l i s v e i k a l o , tik r i a u — p i r m o s i o s 5 k n y g o s , o kitų — dideli fragmentai. Būdamas 82 metų a m ž i a u s Polibijas u ž s i m u š ė k r i s d a m a s n u o arklio. Polideukijas II m. e. a. vidurys. Hiparcho H e rodo Atiko f mokinys.
sūnus.
Berniukas iš aristokratiškos šeimos, m y l i m a s H e r o d o A t i k o mokinys, pasi vadino Polideuku — mitologiniu vieno i š brolių D i o s k ū r ų v a r d u . Herodas A t i k a s v a r t o d a v o m a ž y b i n ę formą—Polideukijas. Bent taip užrašyta a n t statulos cokolio, rasto R a m n u n t o N e mezidės šventykloje. A n t jo stovėjusi v i e n a iš daugelio statulų, kuriomis H e r o d a s Atikas pagerbė savo anksti m i r u s i ų m o k i n i ų a t m i n i m ą . 1931 m . Antonas Noigebaueris nustatė, jog gražus biustas Berlyne, vaizduojantis susimąsčiusį 16 m e t ų berniuką, y r a 228
Polideukijo atvaizdas. Jis argumenta vo tuo, kad portretas atitinka H e redo A t i k o mėgta idealą, b e to, v i e na iš atliejų (kartu su etiopo Memn o n o f, k i t o a n k s t i m i r u s i o ir g e d i m o m o k i n i o , a t v a i z d u ) b u v o r a s t a Kefisijoje, k u r H e r o d a s t u r ė j o dvarų. Pompėjus Gilėjus Pompėjus Didysis. 106—48 m. p. m. e. Gnė jaus Pompé jaus Stiabono sūnus. Iš Piano. Romėnų karvedys ii valstybės veikėjas. P o m p ė j a u s sūnūs puošė savo m o n e t a s tėvo, didžiojo karvedžio, nugalėjusio M i t r i d a t ą f ir p a d a r i u s i o galą j ū r o s p i r a t ų s i a u t ė j i m u i , p o r t r e t u . Šis di džiausio Cezario f politinio k o n k u r e n t o p o r t r e t a s p a d ė j o i d e n t i f i k u o t i skul p t ū r i n ę m a r m u r o galvą i š T i š k e v i č i a u s k o l e k c i j o s R o m o j e , 1887 m. p a t e k u s i ą į Naująją Kopenhagos Karlsbergo gliptoteką. Šis š e d e v r a s p a t v i r t i n a Plutarcho {„Paralelinės biografijos", P o m p ė j u s , 2) žodžius, k a d P o m p ė j u s v i s a k u o m ė g d ž i o j ę s A l e k s a n d r ą Di dįjį f ir n e t p l a u k u s a n t k a k t o s pa n a š i a i u ž š u k u o d a v ę s . Magnus (Didy sis) — t a i p p r a m i n ė jį k a r i a i . P o r t r e tas vaizduoja Pompėjų, pasiekusį k a r j e r o s v i r š ū n ę : 5 2 m . p . m . e . jis tapo vienvaldžiu konsulu. Tuo metu k o n f l i k t a s s u C e z a r i u d a r n e b u v o įsi l i e p s n o j ę s . 49 m. p. m. e. C e z a r i s p e r ėjo Rubikoną. Netrukus Pompėjus p a t y r ė p r a l a i m ė j i m ą p r i e F a r s a l o (48 m . p . m . e.), o p o t o E g i p t e b u v o n u žudytas. Jo portretai, saugomi V e n e - J rijoje ir F l o r e n c i j o j e , s u k u r t i ž y m i a i anksčiau, nes vaizduoja dar jauną P o m p ė j ų . Į d o m ū s išlikę keli t e r a k o t i n i a i b i u s t a i bei g a l v o s . T i e p i g i o s m e džiagos serijiniai valstybės veikėjo portretai kadaise b u v o plačiai papli t ę . Iš jų g a l i m e s p r ę s t i , j o g ir a n u o m e t buvo suprantama meninės propagan d o s s v a r b a . N e m a ž a P o m p ė j a u s at v a i z d ų s u k u r t a n a u j a i s i a i s laikais. K a i 229
k u r i ų šaltinių d u o m e n i m i s , p o j o mir t i e s visos s t a t u l o s b u v u s i o s n u v e r s t o s . Tačiau žinoma, k a d 44 m. p. m. e. k o v o 15 d. Cezaris b u v o nužudytas p r i e Pompėjaus statulos, stovėjusios j o p a s t a t y t o p u o š n a u s t e a t r o salėje. A p i a n o liudijimu, A d r i a n a s f į s a k ę s grąžinti į vietas Pompėjaus statulas, k u r i o s s a u g u m o s u m e t i m a i s b u v o su n e š t o s į š v e n t y k l a s (,,Romos istorija", 14, 86). Popėja Popėja Sabina. 31—65 m. e. Olijaus ir Popėjos Sabinos sios duktė. Nerono f žmona.
m u
'
m. Tito Vyresnio
Norėtųsi pamatyti, kaip atrodė mote ris, a p ž a v ė j u s i t i e k d a u g v y r ų . P o p ė j o s motina garsėjo k a i p gražiausia a n ų laikų m o t e r i s , o j o s a u k s a p l a u k ė d u k t ė p u o s e l ė j o s a v o grožį m a u d y d a m a s i asilių p i e n e (Plinijus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 11, 238; 28, 183) b e i t r i n d a m a s i k ū n ą y p a t i n g a i s ,,Popėjos t e p a l a i s " (Juvenalis. S a t y r o s , 6, 465). B ū d a m a Rufijaus K r i s p i n o ž m o n a , j i l e i d o s i O t o n o f s u v i l i o j a m a ir p a g r o biama, tačiau ir jų santuoka truko neilgai, nes į Popėją įsižiūrėjo N e r o n a s f. 61 m. e. m. jis P o p ė j ą v e d ė , tačiau jau 65 m. e. m. nėščią nužudė ir tučtuojau įsakė garbinti kaip deivę. Po N e r o n o mirties jo įpėdinis Otonas liepė atstatyti nugriautus savo buvu s i o s n e u ž m i r š t a m o s i o s ž m o n o s statu las. Tacito duomenimis, monetų su Popėjos portretu būta tik graikiškuose R y t u o s e , bet, k a i p žinia, i k o n o g r a f i niu požiūriu, jos neinformatyvios. Taigi belieka pasitelkti vaizduotę. Beje, n e s e n i a i b u v o i š k e l t a h i p o t e z ė , jog vienos gražios moters portretas Romos nacionaliniame muziejuje, an ksčiau laikytas Agripinos Jaunesnio sios f p o r t r e t u , v a i z d u o j a Popėją. Poplikola Publijus
Valerijus Poplikola.
M.
503
m. 230
p. m. e. veikėjas.
Romėnų
karvedys
ir
valstybės
P o p l i k o l a p a g a r s ė j o t u o , k a d išvijo (kartu su Brutu f) Tarkvinijus, nuga l ė j o e t r u s k u s ir k o v o j o su P o r s e n a f. U ž r a š a s a n t v i e n o s (deja, d a b a r d i n gusios) h e r m o s , k u r i o s g a l v a n e b u v o išlikusi, b y l o j o , j o g k a d a i s e b ū t a P o p likolos portretų. J o v a r d a s užrašytas i r a n t k i t o s h e r m o s , k u r i n u o 1899 m . yra Naujojoje Karlsbergo gliptotekoje Kopenhagoje. Ji vaizduoja barzdotą v y r ą su š a l m u . Be to, iš u ž r a š o suži nota, jog ši herma kadaise žymėjo Seksto Valerijaus Nimfidiano bei jo sūnų žemės ribas. Kilęs iš graikiškų Rytų, V a l e r i j ų p a l e i s t i n i s N i m f i d i a n a s , k a i p įprasta, b u v o pasivadinęs buvu sių š e i m i n i n k ų v a r d u . D i d ž i u o d a m a s i s s a v o r y š i a i s s u šia n u o s e n o g a r s i a gimine, jis p a p u o š ė ribas žyminčią hermą garsiausio protėvio — Publijaus Valerijaus Poplikolos — portretu. N e t ir iš prastos, neprofesionalios kopijos matyti, jog originalas sukurtas graikų menininko ir datuotinas maždaug 470— 460 m . p . m . e . M a t y t , t u o l a i k u Poplikolos sūnus, b ū d a m a s įtakingas ž m o g u s , p a s t a t y d i n o s a v o t ė v u i pa minklą pagal jo nuopelnus. Savotiška b a r z d o s f o r m a a t i t i n k a italikų i r r o m ė n ų m a d o s reikalavimus; šalmas pri m e n a a p i e k a r ž y g i o n a r s ą . Livijus r a šė, k a d ,,visų v i e n i n g a n u o m o n e , jis buvo didžiausias karo ir taikos m e n o ž i n o v a s " (Livijus. N u o m i e s t o į k ū r i m o , 2, 16, 7). Porsena Laras Porsena. VI a. Etruskų karalius.
p.
m.
e. pabaiga.
E t r u s k ų k a r a l i u s (kilimo iš Klūzijaus), pasinaudojęs tuo, kad iš Romos b u v o i š v y t i k a r a l i a i ir, n e p a i s a n t H o r a c i j a u s Koklio f žygdarbių, užkariavęs Ro mą,— be abejo, buvo istorinė asmeny bė. Pasak legendos, Porsena, pavei231
Poplikola.
Kopenhaga
ktas Mucijaus Scevolos ir kitų r o m ė niško patriotizmo atstovų, iš R o m o s priešo tapo draugu. Taip buvo pri dengtas n e g a r b i n g a s Romos istorijos e p i z o d a s : v i s a t a i v y k o V a. p. m. e. r kai dar buvo statomi paminklai netgi šitaip nekenčiamiems karaliams. Tur b ū t šiais t o l i m a i s l a i k a i s R o m o j e , p r i e šais kuriją, i r b u v o p a s t a t y t a P o r s e n o s statula. Plutarcho („Paralelinės biogra fijos", P o p l i k o l a , 19, 10) liudijimu, ji pagerbusi karalių dar jam gyvam e s a n t — t o k i a s e n o v i š k a ir n e d a i l i p a s i r o d ė j a m š i b r o n z i n ė figūra. G r a i k ų menininkas, kuriam buvo užsakyta jo statula, be abejo, nežinojo, k a i p atrodė Porsena. Jis suteikė portretui etruskiškų bruožų, o ant cokolio už r a š ė p a v a i z d u o t o j o v a r d ą . Šios V a. p. m. e. statulos galvos kopija y r a A k s e l i o M u n t ė s šv. Mikelės v i l o j e K a p r i o saloje. Iš tipiško etruskų šal mo galima spręsti, jog tai — etrusko atvaizdas. Karaliaus bruožai švelnūs, kupini orumo. M a t buvo norėta pa vaizduoti kilnų Romos draugą, kurisr veikiamas dorybingų romėnų, virto kitu žmogumi. Kaip romėnų moralės poveikio svetimšaliams pavyzdys, Por sena n e b u v o užmirštas ir vėlesnių kar tų. M i n ė t o j i b r o n z i n ė s t a t u l a i r P l u t a r c h o l a i k a i s (45—120 m . e . m.) d a r t e b e s tovėjo sveikutėlė ir galbūt net b u v o kopijuojama. Poseidipas III a. p. m. e. donija). Graikų
Iš Kasandrijos (Make komedijų rašytojas.
Praėjus dvejiems metams po M e n a n d r o f m i r t i e s (293 m. p. m. e.), P o s e i dipas pastatė scenoje savo pirmąją komediją. Poseidipas — vienas ryš k i a u s i ų šio ž a n r o a t s t o v ų — b u v o m ė gdžiojamas ir romėnų komediografų. A n t V a t i k a n e e s a n č i o s (žr. Andronikas) s ė d i n č i o ž m o g a u s s t a t u l o s p l i n t o didelėmis raidėmis užrašytas Poseidipo v a r d a s . T o k i o t i p o u ž r a š a i reti, t o d ė l 232
k e l i a įtarimą. K a d p a v a i z d u o t a s i s y r a romėnas, aišku iš aukšto apavo, kurį a v ė t i t u r ė j o teisę t i k R o m o s p i l i e t i s . Turbūt tai bus vienas iš tų atvejų, a p i e kuriuos rašo antikinė literatūra: se n o m s statuloms b ū d a v o suteikiami vi sai k i t ų a s m e n ų v a r d a i . Š i u o a t v e j u i š Romos poeto buvo daromas graikų poetas, o romėnišką apavą mėginta p a k e i s t i g r a i k i š k a i s s a n d a l a i s . Si ,,Poseidipo" statula sudarė porą su Plau to f s t a t u l a . Poseidonijas Apie 135—50 m. p. m. e. (Sirija). Graikų filosofas, ir istorikas.
Iš Apamėjos gamtininkas
A n t m a r m u r i n i o biusto, matyt, seno vėje perdirbto iš apgadintos statulos ir dabar saugomo Neapolyje, iškaltas Poseidonijo vardas. Jo rašyba atitinka r o m ė n i š k ą tarimą. P o s e i d o n i j a s d ė s t ė Rode; jo klausytojas buvo ir Cicero n a s f. 87 m. p. m. e. jis, k a i p p a s i u n tinys, l a n k ė s i R o m o j e i r u ž m e z g ė d r a u g y s t ę su P o m p ė j u m f. P o s e i d o n i j a s atsisakė Cicerono pasiūlymo aprašyti K a t i l i n o s sąmokslą. J o i s t o r i j o s v e i k a l a s t ę s i a Polibijo f k ū r i n į . Biustas vaiz d u o j a šį j a u p a g y v e n u s į filosofą k a i p aukštuomenės atstovą ir aiškiaregį mokslininką. Teisingai vertindamas istorines perspektyvas, Poseidonijas s t e n g ė s i g r a i k ų s u k a u p t a s žinias p e r duoti romėnams, kuriems, jo manymu, p r i k l a u s ė ateitis. M i n ė t ą kopiją tik r i a u s i a i u ž s i s a k ė r o m ė n a s , k u r i a m im p o n a v o b ū t e n t šis m o k s l i n i n k o v e i k l o s a s p e k t a s . O r i g i n a l i ą statulą, m a t y t , b u vo pastatęs pasiturintis Poseidonijo mokinys. Postūmi jus Albinas Aulas Postumijus Albinas. II a. e. Romos valstybės veikėjas.
p.
m.
Decimas Postumijus Albinas 49 m. p. m. e. įsakė papuošti savo m o n e t a s 233
Poseidonijas.
Neapolis
k o n s u l o A u l o P o s t ū m i j a u s , v i e n o iš savo garsiųjų protėvių, portretu. 1941 m. B e r n h a r d a s Š v e i c e r i s įžiū r ė j o šio p o r t r e t o i r v i e n o s m a r m u r o galvos, s a u g o m o s Luvre, panašumą. Beje, jis m a n ė , k a d čia v a i z d u o j a m a s Decimo Postumijaus tėvas, kuris 99 m. p. m. e. buvo konsulu. Tačiau daug p a n a š i a u į tiesą, j o g g a r b ė b ū t i pa vaizduotam ant m o n e t ų teko ne šiam n e r e i k š m i n g a m įtėviui, o iš t i e s ų gar s i a m s e n o l i u i . Ši š e i m a k l e s t ė j o II a. p . m . e., t o d ė l gali b ū t i , j o g čia vaiz d u o j a m a s 151 m . p . m . e . R o m o s k o n sulas Aulas Postūmi jus Albinas. Prieš k e t v e r i u s m e t u s jis b u v o s u r e n g ę s R o m o j e g r a i k ų filosofų p r i ė m i m ą , p e r kurį K a r n e a d a s f nustebino visus savo iškalbingumu. Postumijus Albinas daly v a v o Emilijaus Paulo f k a r o žygyje p r i e š P e r s ė j ą M a k e d o n i e t į f, v ė l i a u vadovavo romėnų komisijai, kuri Graikijoje po Korinto nusiaubimo (146 m. p. m. e.) į k ū r ė r o m ė n ų p r o vinciją A c h a j ą . Polibijas f (Polibijas. Istorija, 39, 1, 10) rašo, k a d P o s t u m i j u s A l b i n a s b u v ę s dTąsus, l e n g v a b ū dis m a l o n u m ų i e š k o t o j a s ; jis, tiesą sa kant, perėmęs tiktai prasčiausius graik i š k u m o p r a d u s i r u ž tai p e l n ę s b l o g ą v a r d ą . Šis v a l s t y b ė s v e i k ė j a s k ū r ė eiles i r p a r a š ė istorinį v e i k a l ą g r a i k ų kalba. Graikijoje jo garbei buvo pas tatyta statulų; n u o v i e n o s iš jų n u k o pijuota ir Luvre saugoma skulptūrinė galva bei jos atliejos. Iš jų matyti, k a d Polibijo n u o m o n ė a p i e P o s t u m i jų Albiną visiškai p a m a t u o t a . Probas Markas Aurelijus Probas. 232—282 m. e. m. Iš Sirmijaus. Romos imperatorius nuo 276 iki 282 m. e. m. Sį k a r i o š e i m o j e gimusį, u ž s i g r ū d i n u s į karvedį po Floriano f n u ž u d y m o kariai paskelbė imperatoriumi. Probas sekė A u r e l i a n o f p a v y z d ž i u ir u ž b a i g ė jo p r a d ė t ą s t a t y t i R o m o s m i e s t o sieną. 234
P o p e r g a l i n g ų k a r ų P r o b a s s u m a n ė sa v o k a r i a m s , j o galva, n a u d i n g e s n į u ž s i ė m i m ą : sakysim, s a u s i n t i p e l k y n u s ir dirbti visokius žemės ūkio darbus. Pasipiktinę kariai nužudė imperatorių. Jo portretas Kapitolijaus muziejuje Romoje daro paprasto ir malonaus ž m o g a u s įspūdį, t a č i a u d r a u g e jis a t s p i n d i i r šio k a r i ū n o n e r y ž t i n g u m ą b e i ribotumą. Prūsijas I Dzielo sūnus. Bitinijos 230—182 m. p. m. e.
karalius
apie
P r ū s i j a s s ė k m i n g a i v a d o v a v o Bitinijos laivynui kovoje su E u m e n u II Pergamiečiu f. Jis b u v o priglobęs H a n i balą f, t a č i a u , r o m ė n a m s p r i m y g t i n a i r e i k a l a u j a n t , j o išsižadėjo. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o s e m a t o m e Prūsiją s u b a r zda, bet nuskustu smakru. Prūsijas b u v o n e s ą ž i n i n g a s v a l d o v a s , o atsisa kymas globoti Hanibalą, kuris iš nusiminimo nusižudė, byloja apie n e patikimą jo charakterį. Prūsijas II Prūsijo I f sūnus. Bitinijos karalius maždaug nuo 182 iki 149 m. p. m. e. M o n e t o s v a i z d u o j a jį su š i u r k š č i a b a r z da ir sparnuota diadema. Išpurtęs vaizduojamojo veidas padeda suprasti, k o d ė l t a i p ž i a u r i a i Prūsiją k r i t i k a v o Polibijas f. B ū d a m a s ,,romėnų d r a u g a s ir s ą j u n g i n i n k a s " , jis s t e b i n o Ro mą savo vergišku šunuodegiavimu. K a r o p r i e š A t a l ą II f m e t u (nuo 156 iki 154 m. p. m. e.) P r ū s i j a s b e p r a s miškai niokojo Pergamo šventyklas. Kai tauta sukilo prieš n e a p k e n č i a m ą v a l d o v ą , jo s ū n u s N i k o m e d a s II f įsa k ė u ž m u š t i Prūsiją a k m e n i m i s . Ptolemėjas I Filadelfas Soteras 367—285 m. p. m. e. Lago ir Aršinojos sūnus. Egipto karalius nuo 323 iki 285 m. p. m. e. 235
P a t y r ę s k a r v e d y s , A l e k s a n d r o Didžio jo j a s m e n s s a r g y b i n i s , P t o l e m ė j a s I po Aleksandro mirties atsikovojo iš A n t i g o n o f ir D e m e t r i j o P o l i o r k e t o f Egiptą. 304 m. p. m. e. jis oficialiai p r i ė m ė k a r a l i a u s titulą i r š i t a i p t a p o Lagidų, a r b a P t o l e m ė j ų , d i n a s t i j o s p r a d i n i n k u . Visi j o į p ė d i n i a i b u v o P t o lemėjai ir turėjo įvairius prievardžius (dinastijos atstovų ž y m ė j i m a s skai čiumi įvestas naujaisiais laikais). Pto l e m ė j a s I p i r m i a u s i a b u v o v e d ę s Eur i d i k ę , o p a s k u i — B e r e n i k ę I f. Soter o p r i e v a r d į jis g a v o u ž R o d o m i e s t o išgelbėjimą. Į s t e i g ę s A l e k s a n d r i j o j e m u z i e j ų i r biblioteką, P t o l e m ė j a s d i e g ė Egipte graikų kultūrą. Kaip istorikas, j i s p a r a š ė v e i k a l ą a p i e A l e k s a n d r o ka r o žygius. J a m b u v o p a s t a t y t a s t a t u l ų ne tik E g i p t e (Teokritas. Idilijos, 17, 124 ir t. t.), b e t ir A t ė n u o s e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 8, 6) b e i O l i m p i j o j e ; p a s t a r ą j ą j a m p a s k y r ė sū n u s L a g a s . M a r m u r i n ė galva, s a u g o m a L u v r e , b e a b e j o , y r a v i e n o s i š šių sta tulų kopija; ją galima identifikuoti pagal Ptolemėjo monetinius atvaizdus. O m a r m u r i n ė galva, e s a n t i N a u j o j o j e Karlsbergo gliptotekoje Kopenhagoje, y r a originalus kūrinys. Ji buvo rasta a l F a j u m e i r i m i t u o j a P t o l e m ė j o laikų skulptūrinį portretą iš brangios me džiagos. Trūkstami galvos fragmentai k a d a i s e b u v o padaryti iš gipso. Egipte rastas d a r v i e n a s gipsinis reljefas su P t o l e m ė j o ir B e r e n i k ė s profiliais, d a b a r esantis Aleksandrijoje. Tai — bran gios k a m ė j o s i m i t a c i j a ( v e i k i a u eski zas), k a i p i r p a t i k a m ė j a , t u r ė j ę s k a rališkos d o v a n o s paskirtį. Ptolemėjas II Filadelfas 308—246 m. p. m. e. Ptolemėjo I f i r Berenikės I \ sūnus. Egipto karalius nuo 285 iki 246 m. p. m. e. P t o l e m ė j o ir jo s e s e r s A r š i n o j o s II f s a n t u o k a , į p r a s m i n u s i p r i e v a r d į „Fila d e l f a s " , t . y . „ M y l i n t y s i s seserį", b u v o 236
švenčiama kaip „Dzeuso ir Heros, bro lio i r s e s e r s s a n t u o k a " . T a č i a u g r a i k a i vis vien ja piktinosi. Kamėja, vidur a m ž i a i s p u o š u s i trijų k a r a l i ų s k r y n i o s K e l n e priekį, o d a b a r e s a n t i V i e n o j e , m a t y t , i r s u k u r t a šių v e s t u v i ų p r o g a . Ptolemėjas vaizduojamas su praban g i u šalmu, a n t k u r i o m a t y t i P a n o galv a r gyvatė ir sparnuotas žaibas; antk a k l i n ė š a l m o d a l i s p r i d ė t a v ė l i a u . Ka ralienė pasidabinusi sunkia prašmatnia diadema, ant galvos užsitraukusi dra bužį. S e s u o b u v o a š t u o n e r i a i s m e t a i s v y r e s n ė u ž P t o l e m ė j ą ; p i r m o j i j o žmo n a b u v o A r š i n o j a (nuo 2 8 9 iki 2 8 8 m . p . m . e.). A p i e s u d i e v i n t ų b r o lio ir s e s e r s s t a t u l ą A t ė n u o s e , s t o v ė jusią n e t o l i O d e o n o , u ž s i m e n a P a u s a n i j a s ( „ H e l a d o s a p r a š y m a s " , 1, 8, 6). Ptolemėjo statulų būta labai daug. B r o n z i n i s b i u s t a s , r a s t a s Pizonų v i l o j e Herkulanume, yra vienos iš jų ko pija. Už A l e k s a n d r i j o s b i b l i o t e k o s ir m u z i e j a u s įsteigimą, o y p a č u ž F a r o švyturį, netrukus įtrauktą į pasaulio s t e b u k l ų skaičių, šis k a r a l i u s ir v ė l e s n i a i s l a i k a i s išliko ž m o n i ų a t m i n tyje. P t o l e m ė j a s III E u e r g e t a s 285—221 m. p. m. e. Ptolemėjo U f ir Aršino jos II f sūnus. Egipto kara lius nuo 246 iki 221 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s III b u v o v e d ę s B e r e n i k ę II f, k u r i p a a u k o j o s a v o g a r b a n a s , k a d j i s l a i m i n g a i grįžtų i š k a r o žygio. V a l d o v ų p o r o s profilius v a i z d u o j a k a m ė j a . 1648 m . p o P r a h o s p a ė m i m o j ą įsigijo k a r a l i e n ė Kristina, v ė l i a u j i pa t e k o į L e n i n g r a d o Ermitažą. P t o l e m ė j a s u ž s i d ė j ę s a n t g a l v o s šalmą i r l a u r ų v a i n i k ą , o a n t p e č i ų — s p a r n u o t ą gy v a t ę ir t a r s i D z e u s a s — egidą; Berenikė vaizduojama su laurų vainiku ir užsitraukusi ant galvos drabužį. K a r t u s u šio k a r a l i a u s t ė v o p o r t r e t u Pizonų viloje H e r k u l a n u m e rastas ir jo paties a t v a i z d a s — m a r m u r i n ė galva, iš k u r i o s 237
m a t y t i , j o g šis P t o l e m ė j a s n e b u v o t o k s energingas kaip jo tėvas. Ptolemėjas I V Filopatoras 244—205 m. p. m. e. Ptolemėjo III f ir Be re nikės II f sūnus. Egipto karalius nuo 221 iki 205 m. p. m. e. V a l d a n t P t o l e m ė j u i IV, p r a s i d ė j o P t o l e m ė j ų k a r a l y s t ė s ž l u g i m a s . Šis k a r a lius b u v o nesavarankiškas, labai pri k l a u s o m a s n u o Sosibijo, s a v o p a t i k ė t i n i o i r k a r v e d ž i o , k u r i s d a r P t o l e m ė j o III laikais b u v o aukščiausio r a n g o val džios atstovas. Kartu su Agatokliu Sosibijas n u ž u d ė Ptolemėjo IV moti n ą B e r e n i k ę II, b r o l į M a g ą i r ž m o n ą A r š i n o j ą III f . V a l d o v ų p o r a H o m e r o pagerbimo paveiksle pavaizduota kaip C h r o n o ir O i k u m e n o s personifikacija. Sis a t v a i z d a s ž i n o m a s i š A r c h e l a j o k o pijos Prienėje: su Aleksandrijai bū dingu mokslingumu menininkas pa v a i z d a v o „Laiką" i r „ A p g y v e n d i n t ą že m ę " (Chronas ir Oikumena), stovinčius poetui už n u g a r o s ir stebinčius, kaip š i a m a t n a š a u j a m a a u k a . M a t y t , šis p a veikslas buvo Ptolemėjo pastatytoje Homero šventykloje. Eratosteno mo kinys Ptolemėjas IV sueiliavo tragedi j ą „ A d o n i s " . Šio k a r a l i a u s a t v a i z d a s , sukurtas j a m gyvam esant, k a r t u su A r s į n o j o s III a t v a i z d u p a t e k o į R o m ą . Liguistas v a l d o v a s m i r ė paslaptingo mis aplinkybėmis. P t o l e m ė j a s V Epifanas 210—180 m. p. m. e. Ptolemėjo IV \ ir Aršino jos III f sūnus. Egipto karalius nuo 204 iki 180 m. p. m. e. Ptolemėjas V dar kūdikystėje buvo b e n d r a v a l d i s k a r a l i u s su savo tėvu, o šešerių metų tapo jo įpėdiniu ir turėjo g l o b ė j u s Sosibiją b e i A g a t o k l į . 193 m . p . m . e . šis k a r a l i u s v e d ė K l e o p a t r ą I \, A n t i o c h o III D i d ž i o j o f iš Sirijos dukterį, kuri, nunuodijusi vyrą, t a p o savo dar nepilnamečio sūnaus Ptole238
Ptolemėįas V. Kirėnė
Ptolemėįas
m ė j o VI regente. Ptolemėjo V valdy mo laikotarpiu kilo maištai, buvo pra rastos užsienio valdos. Monetiniai portretai, vaizduojantys jį su karaliaus raiščiu, a n t k u r i o i š s i u v i n ė t a s k v i e č i o stiebelis, p a d ė j o i d e n t i f i k u o t i k e l e t ą šio v a l d o v o a t v a i z d ų . V i s u r jis itin s u p l o t a galva, b y l o j a n č i a a p i e P t o l e m ė j ų d i n a s t i j o s išsigimimą. Ptolemėjas VI Filometoras 186—145 m. p. m: e. Ptolemėjo Kleopatros I f sųntis. Egipto mo 181 iki 145 m. p. m. e.
V f ir karalius
Ptolemėjas VI pasivadino Filometoru, t. yv „ M y l i n č i u o j u m o t i n ą " , ir jo m o t i n a v a l d ė , k o l b u v o g y v a (mirė 176 m . p. m. e.). 175 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s V I g a v o k a r a l i a u s titulą i r v e d ė s a v o s e s e r į K l e o p a t r ą II f. T r u m p a m iš jo sostą b u v o a t ė m ę s A n t i o c h a s IV, ta čiau Ptolemėjas Romoje atsikovojo savo teises ir nugalėjo Aleksandrą B a l a n t ą f. P t o l e m ė j a s VI m i r ė b ū d a m a s „Azijos k a r a l i u m i " . M a r m u r o gal239
VJ.
Aleksandrija
va, saugoma Aleksandrijoje, atspindi š i o k a r a l i a u s išsigimimą: p r o t i š k a i at silikęs P t o l e m ė j a s V I b u v o įsitikinęs esąs dievas. Ptolemėjas VII Naujasis Filopątoras 162—144 m. p. m. e. Ptolemėjo VI f ir Kleopatros II \ sūnus. Egipto kara lius nuo 145 iki 144 m. p. m. e. P t o l e m ė j a s VII v a l d ė g l o b o j a m a s m o tinos, o k a i ši i š t e k ė j o už s a v o b r o lio P t o l e m ė j o VIII f, b u v o n u ž u d y t a s . S p r e n d ž i a n t i š n e g a u s i ų m o n e t i n i ų por t r e t ų , a n t s p a u d i n i o žiedo, s a u g o m o Pa ryžiuje, reljefas v a i z d u o j a b ū t e n t šį k a r a l i ų , žuvusį a š t u o n i o l i k o s metų. S i l p s t a n t g r a i k ų dinastijai, v ė l atgy j a s e n o s e g i p t i e t i š k o s t r a d i c i j o s . Ka ralius su pirmuoju barzdos pūkeliu i r ilga n o s i m i t r a k t u o j a m a s k a i p grai k a s , t o d ė l f a r a o n o insignijos, beje, pa p i l d y t o s g r a i k i š k u k a r a l i a u s raiščiu, iš tikrųjų a t r o d o k e i s t o k a i . N e s e n i a i bu v o iškelta h i p o t e z ė , j o g ž i e d o reljefas v a i z d u o j a ne P t o l e m ė j ą VII, o jo tė vą P t o l e m ė j ą VI. Ptolemėjas VIII Euergetas II 180—116 m. p. m. e. Ptolemėjo V f ir Kleopatros I \ sūnus. Egipto kara lius nuo 164 iki 116 m. p. m. e.
Ptoteme jas
VIII.
Hildesheimas
Po P t o l e m ė j o VI f m i r t i e s P t o l e m ė j a s VIII t a p o k a r a l i u m i , v e d ė b r o l i o n a š l ę , s a v o seserį K l e o p a t r ą II f, ir nušalino P t o l e m ė j ą VII f. Be to, jis s u s i ž a d ė j o d a r ir su K l e o p a t r o s II d u k t e r i m i K l e o p a t r a III ir t u o s u k ė l ė n e santaiką. Ištrėmęs iš Aleksandrijos filosofus, m o k s l i n i n k u s ir m e n i n i n k u s , P t o l e m ė j a s VIII n u s m u k d ė šį g r a i k ų kultūros centrą. Jis pasivadino Trifonu (Prašmatniuo ju), o g r a i k ų i n t e l e k t u a l a i jį k a n d ž i a i v a d i n o F i s k o n u (Pilvūzu). Ši pašie pianti pravardė n e b u v o išlaužta iš p i r š t o . N e d i d e l ė g i p s i n ė galva, a p t i k 240
ta Egipte ir dabar saugoma Hildesheime, puikiai perteikia jo charakte rį. T u k l i a m e v a i z d u o j a m o j o v e i d e žy mu silpna valia ir m a l o n u m ų p o m ė gis. Iš šio k a r a l i a u s k i l ę visi kiti P t o lemėjai. Ptolemėjas K Filometoras Soteras II 143—80 m. p. m. e. Ptolemėjo VIII f ir Kleopatros III sūnus. Egipto karąlius nuo 88 iki 80 m. p. m. e. Ptolemėjas IX Filometoras („Mylintysis motiną") valdė kartu su savo motina, o v ė l i a u t a p o K i p r o k a r a l i u m i . 88 m. p. m. e. jis į ž e n g ė į E g i p t o sostą. P t o l e m ė j a s I X v e d ė s a v o seserį K l e o p a t rą IV, o po j o s — seserį K l e o p a t r ą S e l e n ę ; šioji s a v o r u o ž t u p o P t o l e m ė j o I X m i r t i e s i š t e k ė j o u ž Sirijos k a r a lių A n t i o c h o VIII f, A n t i o c h o IX t ir A n t i o c h o X f. B r o n z i n ė galva, s a u g o m a Š t u t g a r t e , t u r b ū t v a i z d u o j a Ptolem ė j ą IX, k u r i s , k a i p ir jo t ė v a s , t u r ė j o F i s k o n o (Pilvūzo) p r a v a r d ę . K a r a l i u s nešiojo žandenas. 241 16. Žymūs antikos žmonės
Ptolemėjas XII T e a s Filopatoras Filadelfas Naujasis Dionisas A u l e tas 110—51 m. p. m. e. Ptolemėjo IX f ir Kleopatros Selenės sūnus. Egipto ka ralius nuo 80 iki 58 ir nuo 55 iki 51 m. p. m. e. A p l i n k y b ė s , s u s i d a r i u s i o s Egipte, pri v e r t ė P t o l e m ė j ą XII b ė g t i į Romą k o v o t i d ė l s a v o teisių. Š a n t a ž u o d a m a s S u l a i š r e i k a l a v o i š P t o l e m ė j o testa m e n t ą , k u r i a m e šis p a s k y r ė Egiptą ro m ė n a m s . R o m o j e P t o l e m ė j a s XII gy v e n o p a s P o m p ė j ų f ir 59 m. p. m. e. C e z a r i o f u ž t a r i m u p a s i e k ė s a v o tik slą. E g i p t e jis k r u v i n a i a t k e r š i j o vi siems savo priešams ir netgi dukteriai B e r e n i k e i IV, k u r i p e r t a r p u v a l d į n e šiojo k a r ū n ą . P t o l e m ė j a s XII mėgo muziką, akompanuodavo chorams fleita, k a i p solistas d a l y v a u d a v o rū m ų k o n k u r s u o s e . I š t o kilusi j o p r a v a r d ė A u l e t a s (Fleitistas). Valdant P t o l e m ė j u i XII, paspartėjo Egipto s m u k i m a s . J o d u k t ė K l e o p a t r a VII f b u v o p a s k u t i n ė šio k r a š t o k a r a l i e n ė . M a r m u r i n ė galva, s a u g o m a Paryžiu je, t i k r i a u s i a i v a i z d u o j a šį s i l p n a v a l į Egipto karalių, panašų į savo protė v i u s P t o l e m ė j ą I j ir P t o l e m ė j ą II f. Pupienas Markas Klodijus Pupienas Maksimas. Apie 164—238 m. e. m. Romos impe ratorius 238 m. e. m. Po a b i e j ų G o r d i a n ų f m i r t i e s s e n a t a s i š r i n k o P u p i e n ą ir Balbiną f im p e r a t o r i a i s , o G o r d i a n a III f — c e z a r i u . Po 99 valdymo dienų abu imperato r i a i b u v o n u ž u d y t i . Kilęs i š a r i s t o k ratiškos šeimos, P u p i e n a s b u v o niū raus veido ir dėl to gavo p r a v a r d ę Tristis (Liūdnasis). L i ū d n o ž m o g a u s įspūdį s u k e l i a i r j o s k u l p t ū r i n i s por tretas, vaizduojantis 74 metų amžiaus i m p e r a t o r i ų s u ilga b a r z d a i r t r u m p a i s p l a u k a i s . G e m o j e (žr. Balbinas) pavaizduoti valdovai demonstratyviai vieningi tačiau kontraimperatoriaus Maksimo Trakiečio f tatai nesulaikė. 242
Rustikas Lucijus Junijus Rustikas. II m. e. a. Kvinto Junijaus Aruleno Rustiko sū nus. Romėnų stoikas. Kaip ir tėvas, Rustikas buvo stoikas. Jis artimai bendravo su imperatoriu mi M a r k u Aurelijumi f — b u v o jo m o k y t o j a s ir draugas. Aurelijus pas t a t ė s a v o filosofijos m o k y t o j u i k e l e tą statulų. Vieną (vėliau dingusią), užrašo paliudytą Rustiko portretinę h e r m ą p a g a l Belorį n u k o p i j a v o F . Ursinas; remiantis šiuo piešiniu, skulp tūrinė galva, esanti M i u n c h e n o mu z i e j u j e , b u v o i d e n t i f i k u o t a k a i p šio fi losofo p o r t r e t a s . R i m t a s , k i e k n i ū r o k a s R u s t i k a s , p r i k l a u s ę s A n t o n i n o Pi jaus f draugų ratui, veikiau primena šį imperatorių n e i M a r k ą Aurelijų.
Rustikas.
Miunchenas,
Rezidencija
Sabina V ibi j a Sabina. Apie 85—136 m. e. m. Lucijaus Vibijaus Sabino ir Matidijos f duktė. Adriano f žmona. A d r i a n a s v e d ė S a b i n ą 100 m. e. m. T a i b u v o p o l i t i n ė s a n t u o k a , k u r i ą ,,džiaugs m i n g a i s v e i k i n o P l o t i n a f ir k u r i o s ne itin p a g e i d a v o T r a j a n a s f" ( A u g u s t ų g y v e n i m o r a š y t o j a i , A d r i a n a s , 2, 10). Tiktai po dešimties valdymo metų A d r i a n a s s u t e i k ė j a i a u g u s i o s titulą. S a b i n a k a r t u s u A d r i a n u p l a u k ė į Ry t u s (šios k e l i o n ė s , t r u k u s i o s n u o 128 i k i 130 m. e. m., m e t u p l a u k i a n t N i lu imperatoriaus numylėtinis Antinoj a s f i š k r i t o už b o r t o ir p r i g ė r ė ) . S a n tuoka buvo n e itin l a i m i n g a , n e s b e v a i k ė . „ B ū d a m a s eilinis ž m o g u s , A d r i a n a s b ū t ų i š v a r ę s S a b i n ą u ž j o s sa v a v a l i š k ą a i k š t i n g ą c h a r a k t e r į " (cit. v.). I m p e r a t o r i e n ė i š p r a d ž i ų š u k a v o s i panašiai k a i p Plotina, tačiau pama žu perėjo prie paprastesnės šukuose n o s s u s k l a s t y m u , k u r i l a b i a u atiti k o klasikinį A d r i a n o idealą. Saitai i r v e r t i n d a m o s žvelgia į m u s iš portre t o griežtos, p u s i a u p r i m e r k t o s šios m o t e r s akys. Salonina Julija Kornelija. Salonina. e. m. Galieno f žmona.
M.
268
m.
Iš monetinių portretų matome, kad Saloninos šukuosena labai panaši į ,,sirių" š u k u o s e n ą , t i k j o s p e r p i n t a s k u o d a s e i n a n u o p a k a u š i o iki p a t i e s 244
v i r š u g a l v i o . R e m i a n t i s šiais p o r t r e t a i s , identifikuota m a r m u r i n ė galva. Krinta į a k i s i š k a l b i n g a s š i o s išsilavinusios, subtilios graikės rimtumas. Saloniną labai veikė jos globotinio Plotino f filosofija, k u r i ą j i u o l i a i p r o p a g a v o . M a n o m a , k a d šiai m o t e r i a i b u v o a r t i m o s ir krikščionybės idėjos. K a r t u su Galienu Salonina buvo nužudyta netoli Milano. Salustijus Gajus Salustijus Kiispas. 86—34 m. e. Iš Amiterno (Sabina). valstybės veikėjas ir istorikas.
m. p. Romos
Salustijaus politinė karjera b u v o ne s ė k m i n g a : 5 0 m . p . m . e . jis n e t b u v o i š v a r y t a s i š s e n a t o . U ž tai, k a d p a l a i kė Cezario f pusę, jis b u v o paskirtas N a u j o s i o s A f r i k o s p r o v i n c i j o s vieti ninku. Po Cezario mirties Salustijus a t s i d ė j o istoriografijai. G a r s ū s j o Katilinos sąmokslo bei k a r o su J u g u r t a aprašymai turi didelę literatūrinę vertę. Pagal IV m. e. a. k o n t o r n i a t u s b u v o nustatyta, kad v y r o biustas su p a s k u t i n i o š i m t m e č i o p r i e š m ū s ų erą š u k u o s e n a y r a r a š y t o j o S a l u s t i j a u s at v a i z d a s . V a r g u , a r jis p a g r į s t a s a u t e n tišku ikonografiniu modeliu. Sapfo Apie 600 m. p. m. e. Skamandronimo ir Kleidės duktė. Iš Mitilėnės. Graikų lyrikė. Apie poetės gyvenimą turime nedaug k o n k r e č i ų d u o m e n ų . D a u g u m a s isto rijų — l e g e n d o s . Ž i n o m e , k a d d ė l p o litinių s u m e t i m ų 603 m . p . m . e . j i b ė go į Siciliją ir s u g r į ž o t i k 595 m. p. m . e., k a d b u v o i š t e k ė j u s i u ž K e r k i l o ir turėjo dukterį Kleidę. Poetai Archilochas f ir H i p o n a k t a s esą b u v o j o s mylimieji, o Alka jas f veltui siekęs j o s p r i e l a n k u m o . A n t v i e n o a t i š k o in do vaizduojamos poetės ir Alkajo, t u o m e t u g y v e n u s i ų M i t i l ė n ė j e , figū245
Salustijus
(kontomiatas)
r o s . I n d a s , s u k u r t a s m a ž d a u g 480/470 m . p . m . e., r a s t a s Sicilijoje. J o už s a k o v a s i š Sicilijos, m a t y t , b u s p a t s p a s i r i n k ę s savitą j o formą i r n e į p r a s tą p i e š i n i o temą. Sapfo (jos a s m e n y b ę n u r o d o užrašas) su brangia d i a d e m a p l a u k u o s e a t s i s u k a , p a s i p i k t i n u s i Alk a j o žodžiais. S i e k t i e k anksčiau — a p i e 510/500 m . p . m . e . — v i e n a s Atik o s k e r a m i k a s j u o d a m e i n d o fone bu vo išbraižęs lyra skambinančios m o t e r s a t v a i z d ą i r n e v i s a i t e i s i n g a i už r a š ę s p o j u o Sapfo v a r d ą . V e i d ą gau biančios garbanos turėjo teikti jos pa veikslui ypatingo žavesio. Tiktai IV a. p. m. e. g a r s u s i s p o r t r e t i s t a s Silan i o n a s , k u r i a m p r i k l a u s o ir P l a t o n o f a t v a i z d a s , s u k ū r ė klasikinį Sapfo por t r e t ą . S i l a n i o n o Sapfo statulą S i r a k ū z u o s e I a. p. m. e. p a g r o b ė V e r a s : už t a i jį p a s m e r k ė C i c e r o n a s f s a v o kal t i n a m o j o j e k a l b o j e (4, 57, 125). Ne k a r t ą b u v o m ė g i n t a , t a č i a u ligi šiol t a i p i r n e p a v y k o įrodyti, j o g e s a m a š i o p o r t r e t o kopijų. Vilčių d ė t a į M a l i b i u s a u g o m ą biustą, b e t p a a i š k ė j o , k a d S a p f o v a r d a s i š k a l t a s n e a n t i k o s lai k a i s , o biustas, m a t y t , i r g i s u k u r t a s v ė l i a u . L e o n t o Sapfo p a v e i k s l a s (PUnijus Vyresnysis. Gamtos istorija,
35, 141) t a i p p a t s u k u r t a s v ė l e s n i a i s laikais, n o r s t i k s l ū s m e t a i n e ž i n o m i . M a n o m a , kad mozaika, esanti Spar t o j e , y r a šio p o r t r e t o k o p i j a . A n t pa p u r u s i ų p l a u k ų Sapfo užsirišusi b a l t ą kaspiną. Vėliau atsirado legenda, pa s a k o j a n t i a p i e n e l a i m i n g ą Sapfo m e i l ę gražiam berniukui Faontui. Iš nevilties poetė mėgino nusižudyti — šoko n u o L e u k a d i j o s u o l o s . Sia t e m a I m. e. a. viduryje Romos S o t e r a n o bazilikos aps i d o j e s u k u r t a s gipsinis reljefas. E r o tas skatina poetę, stovinčią su kitara r a n k o j e , ž e n g t i l e m t i n g ą žingsnį. T r i tonas laiko maršką, n o r ė d a m a s ją s u g a u t i ir n u s i g a b e n t i į salą, k u r m a t o m e A p o l o n o statulą, ištiesusią j a i ranką, ir laukiantį Faontą. Daug džiaugsmo poetei teikė bičiulystė su jos pačios suburtu mergaičių rateliu. Jų draugijoje, dainų ir muzikos at m o s f e r o j e , Sapfo s u k ū r ė s a v o inty miuosius eilėraščius, pelniusius jai šlovę. Tačiau graikų komedijų auto riai i š j u o k ė j ą u ž t a i k a i p „ l e s b i e t ę " . Gimtajame mieste Mitilėnėje žmonės g a r b i n o didžiąją p o e t ę d a r i r I — I I I m. e. a. Čia b u v o k a l d i n a m o s m o n e tos su jos portretais, vaizduojančiais p o e t ę s ė d i n č i ą s u lyra, s t o v i n č i ą p r i e k o l o n o s a r v i e n t i k j o s galvą, a p g a u b t ą k y k u . K a d a n g i Sapfo b u v o įsivaiz d u o j a m a i d e a l i a i graži, b e v i l t i š k a ieš koti autentiško jos portreto: visoms klasikinio grožio s k u l p t ū r i n ė m s m o t e rų galvoms buvo priskiriamas Sapfo vardas, tačiau nė viena hipotezė ne pasitvirtino. Scipionas Publijus Kornelijus Scipionas Afrikie tis Vyresnysis (235(?) — 183 m. p. m. e. Publijaus Kornelijaus Scipiono sū nus. Romėnų karvedys. Didžiojo S c i p i o n o , į v e i k u s i o H a n i b a lą f, p o r t r e t o b u v o i e š k o m a n u o R e n e s a n s o laikų. V i e n u m e t u m a n y t a , k a d s k u l p t ū r i n ė g a l v a (išlikę k e l i j o s e g z e m 247
Scipionas. das)
Erbacho
pilis
(Odenval-
plioriai), vaizduojanti v y r ą su ryškiu r a n d u a n t k a k t o s , y r a šio r o m ė n ų k a r vedžio portretas. Buvo spėjama, k a d randą Scipionas gavęs gelbėdamas tė vą pavojingų kautynių metu. Tačiau p a a i š k ė j o , k a d šie p a g y v e n u s i o p l i k a g a l v i o v y r o p o r t r e t a i v a i z d u o j a Izi d ė s žynį. S u p r a n t a m a , d a r p r a e i s n e m a ž a l a i k o , k o l visi įsitikins, k a d Sci pionas negalėjo taip atrodyti. Kuo t u o m e t paaiškintume jo politinę sėk mę, draugų ir n e t priešų reiškiamą j a m p a g a r b ą ? N e g i t a u t a (beje, j o paties išmoningai skatinama) nelaikė j o d i e v o s ū n u m i ? A r g i jis nebuvo sėkmės lydimas laimės kūdikis, plačių užmojų žmogus, kuriam tradicijos rė mai atrodė per ankšti? Daug panašes nis į Scipioną jaunatviškų polėkių v y r o a t v a i z d a s — ,,Galva s u o d i n i u šal m u " , — s a u g o m a s E r b a c h e . Šis p o r t r e t a s a t g a b e n t a s i š Italijos p r i e š 200 m e tų, t a č i a u t i k 1972 m . n u s t a t y t a , k a d j i s v a i z d u o j a Scipioną. O d i n į š a l m ą tais laikais nešiodavo kavaleristai, o i š p u o š t ą reljefu a u k s i n ę d i a d e m ą tik riausiai — karvedžiai. Karinių perga lių S c i p i o n a s p i r m i a u s i a i p a s i e k ė s u paties suburta kavalerija. Iš portreto stiliaus matyti, jog originalas sukur t a s p r i e š p a t III a . p . m . e . p a b a i g ą . Kad tai Scipiono atvaizdas, įsitikinta palyginus jį su monetiniais portretais ir su profiliu a n t k a m ė j o s E u m e n o II f d i a d e m o j e . 33 m e t ų Scipionas, 202 m . p . m . e . p r i e Z a m o s g a l u t i n a i su triuškinęs Hanibalą ir pasiekęs šlovės viršūnę, sekančiais metais pažymėtą triumfo e i s e n a , — vienintelis galėjo bū t i p a v a i z d u o t a s s u d i a d e m a a n t šal mo. Jis ė m ė prilygti pusdieviams ir nekenčiamiems graikų karaliams. M ė g a v i m a s i s v a l d ž i o s insi gni j o m i s pražudė Scipioną. „Karališkumo" suvokimas trukdė jam normaliai b e n d r a u t i s u a p l i n k i n i a i s . P o r t r e t e jis vaizduojamas ir kaip laimingas nuga lėtojas, R o m o s i š g e l b ė t o j a s — p e r g a l i n gai ž ė r i n č i o m i s a k i m i s , k u r i a s a p d a i 248
n a v o p o e t a i (Silijus Italietis, 8 f 560) i r k u r i o m i s jis n u g i n k l u o d a v o ž m o nes. Seleukas I Nikatoras 358/354—280 nus. Sirijos m. p. m. e.
m. p. m. e. Antiocho sū karalius nuo 321 iki 280
S e l e u k i d ų k a r a l y s t ė s į k ū r ė j a s Seleu k a s I itin p a s i ž y m ė j o A l e k s a n d r o Di d ž i o j o f k a r o ž y g y j e į Indiją. V ė l i a u , p o A l e k s a n d r o m i r t i e s , jis u ž k a r i a v o Babiloną ir i š p l ė t ė s a v o v a l d a s iki I n d o . 311 m. p. m. e. į k ū r ė s o s t i n ę Seleukiją. N o r ė d a m a s u ž k a r i a u t i T r a k i ją ir M a k e d o n i j ą , p e r ė j o H e l e s p o n t ą , tačiau Ptolemėjas Keraunas jį nužu d ė . D a r g y v a s šis k a r a l i u s b u v o gar binamas kaip dievas. Monetiniuose p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o j a m a s s u o d a a p t r a u k t u šalmu, p a d a b i n t u j a u č i o ra gais b e i ausimis, a r b a v i e n s u k a r a l i a u s diadema. Tokias m o n e t a s kaldino Antioc h a s I f ir F i l e t e r a s f. P a g a l šiuos p o r tretus buvo identifikuotas bronzinis b i u s t a s , r a s t a s H e r k u l a n u m e Pizonų vi loje. M a n o m a , k a d šis b i u s t a s — A r i s t o d e m o s u k u r t o s S e l e u k o statulos, k u rią m i n i Plinijus V y r e s n y s i s ( „ G a m t o s istorija", 34, 86), k o p i j a . K a d y r a b u vusi ir kita Seleuko portretinė statu la, liudijo u ž r a š a s a n t išlikusio ( d a b a r j a u dingusio) postamento, skelbiąs, k a d čia s t o v ė j o S e l e u k o s t a t u l a (ži n o m a , kopija), s u k u r t a Lisipo.
Seleukas I.
S e l e u k a s II Kalinikas 265—226 m. p. m. e. Antiocho II \ ir Laodikės sūnus. Sirijos karalius nuo 246 iki 226 m. p. m. e. Valdant S e l e u k u i II, Sirija neteko d a u g y b ė s savo valdų. Diodoto f va d o v a u j a m a a t s i s k y r ė Baktrija. B e t o , Seleukas t u r ė j o a t s i l a i k y t i p r i e š sa vo b r o l i ų A n t i o c h o H i e r a k o f ir P t o l e m ė j o III f s p a u d i m ą . Sis k a r a l i u s už simušė krisdamas n u o arklio. Moneti249
Seleukas 11
Neapolis
niai portretai nevykėlį.
vaizduoja
jį
silpną
ir
S e l e u k a s III Keraunas 243—223 m. p. m. e. Seleuko II Laodikės sūnus. Sirijos karalius 226 iki 223 m. p. m. e.
Seleukas
III
\
ir. nuo
N u o 225 iki 223 m . p . m . e . S e l e u k a s Keraunas veltui mėgino atgauti iš A t a l o I f M a ž ą j ą Aziją. F r y g i j o j e j i s buvo nunuodytas. Sprendžiant iš mo n e t i n i ų p o r t r e t ų , S e l e u k o III b ū t a ga na blankios asmenybės. S e l e u k a s IV Filopatoras 218—175 m. p. m. e. Antiocho Didžio jo f ir Laodikės sūnus. Sirijos karalius nuo 187 iki 175 m. p. m. e.
Seleukas
IV
Nesėkmingose kautynėse prie Magnezijos (190 m. p. m. e.) S e l e u k a s IV v a d o v a v o k a i r i a j a m Sirijos kariuome n ė s s p a r n u i . V ė l i a u jis m ė g i n o p a g e rinti santykius su Roma. N o r ė d a m a s išmokėti r o m ė n a m s kontribuciją, Se leukas IV įsakė savo kancleriui Hel i o d o r u i (Rafaelis j į v a i z d u o j a v i e n o j e s t a n c o j e V a t i k a n e ) s u r e n g t i žygį prieš žydus. Vėliau Heliodoras jį n u žudė. Monetiniuose portretuose Se leukas IV labai p a n a š u s į savo tėvą. S e l e u k a s VI Epifanas Nikatoras M. 95 m. p. m. e. Antiocho VIII f ir Kleopatros Trifainos sūnus. Sirijos ka ralius nuo 96 iki 95 m. p. m. e. M o n e t i n i u o s e p o r t r e t u o s e jis v a i z d u o jamas su „jūreiviška barzda" ir kar v ė s r a g u a n t k a k t o s . T a i aliuzija į Dzeuso mylimąją Ijonę, kuri buvo paversta k a r v e ir todėl vaizduojama su ragais; Ijonė mirusi k a i p tik toje vietoje, kur vėliau b u v o įkurtas Antioc h i j o s (Ijopolio) m i e s t a s . Seneka
Seleukas
VI
Lucijus Anė jus e . — 65 m. e.
Seneka. 4 m. p. m. m. Lucijaus Anė jaus Se250
nekos tybės
ir Helvijos sunūs. veikėjas, filosofas
Romos va/sir poetas.
XVI—XVIII amžiais itin susidomė t a filosofiniais S e n e k o s r a š t a i s . N u o XVI a. buvo manoma, kad žinomas jo portretas. 1598 m. jį i d e n t i f i k a v o F. Ursinas pagal šiuo m e t u dingusį k o n t o r n i a t o p o r t r e t ą . 1764 m . V i n k e l m a n a s šią i š v a d ą p a n e i g ė ir, k a i p n e t r u k u s p a a i š k ė j o , v i s a i p a g r į s t a i : 1813 m. Romoje ant Celijaus kalvos rasta p o r i n ė h e r m a su S o k r a t o f ir S e n e k o s s k u l p t ū r i n i a i s p o r t r e t a i s . N u o 1878 m . ji saugoma Berlyne. Senosios n u o m o nės šalininkai n e p a s i d a v ė : jie t e i g ė , k a d u ž r a š a s e s ą s falsifikuotas, n e s S e n e k a negalėjęs būti toks nutukęs, kaip pavaizduotas šiame portrete. J u k jis p a t s k a ž k a d a s a k ė s i e s ą s „ n e p a p rastai s u l y s ę s " (Seneka. Laiškai, 78). D a b a r šis p o r t r e t a s visų p r i p a ž i n t a s k a i p Senekos, o anas, „tariamas Seneka", g r e i č i a u s i a i v a i z d u o j a H e z i o d ą f. T i e sa, p o r i n ė h e r m a i š tiesų v a i z d u o j a filosofą n u t u k u s į . T a i g a l ė t u m e p a a i š kinti n e b e n t tuo, k a d tais laikais jis buvo labai turtingas. Agripina J a u nesnioji f p a t i k ė j o j a m a u k l ė t i sa vo v i e n u o l i k a m e t į sūnų N e r o n ą f. Sarkazmo kupiname savo kūrinyje Apokolokintosis („Sumoliūgėjimas") pašiepęs mirusio Klaudijaus f apoteo zę, S e n e k a įgijo i m p e r a t o r i a u s p a l a n k u m ą . V ė l i a u , į t a r t a s d a l y v a v u s są moksle prieš Neroną, Seneka buvo p r i v e r s t a s n u s i ž u d y t i . Šis p o e l g i s d a vė pagrindą suporuoti jo ir Sokrato p o r t r e t u s , n e s a b u filosofai v i e n o d a i r a m i a i s u t i k o mirtį. Septimijus Severas Lucijus Septimijus Severas Pertinakas. 146—211 m. e. m. Publijaus Septimijaus Getos ir Fulvijos Pijos sūnus. Romos imperatorius nuo 193 iki 211 m. e. m. P e r 193 m. e. m. s u i r u t ę D u n o j a u s a r mija paskelbė Septimijų Severą im251
Septimijus
Septimijus gliptoteRa
Severas
Severas.
ir
šeima.
Paryžius,
Miuncheno
Medalių
kabinetas
peratoriumi. Jo varžovai Pescenijus N i g r a s f ir P o s t u m i j u s A l b i n a s f b u vo sutriuškinti: v i e n a s — 1 9 4 m. e. m. p r i e įso, k i t a s — 197 m. e. m. p r i e Liono. Kilęs iš Leptis M a g n o s Siaurės A f r i k o j e (Tripolis), S e p t i m i j u s l a b i a u siai r ū p i n o s i s a v ą j a p r o v i n c i j a , ir ši jo laikais labai suklestėjo. Romos jis n e m ė g o , tad valdyti ją perleido Plautinui, su kurio dukterimi a p v e s d i n o savo sūnų Karakalą f. Pats b u v o ve d ę s J u l i j ą D o m n ą f, n e e i l i n ę m o t e r į iš Sirijos ž y n i o š e i m o s . 198 m. e. m. Septimijus Severas paskelbė Karaka lą b e n d r a v a l d ž i u r e g e n t u , o j a u n e s n į j į s ū n ų Getą f — c e z a r i u . V i s a S e p t i m i jaus Severo šeima buvo vaizduojama paveiksluose ir kituose m e n o kūri niuose. E g i p t e y r a išlikęs s p a l v o t a s medalionas, iš k u r i o į m u s žvelgia im peratorius su Julija Domna ir Karaka lą; t r ū k s t a t i k t a i G e t o s a t v a i z d o , k u ris, p o j o n u ž u d y m o , b u v o n u i m t a s n u o m e d a l i o n o . Visą š e i m ą v a i z d u o ja ir viena kamėja, kurioje priešprie š i a i s — a b i e j ų t ė v ų i r s ū n ų profiliai. Septimijaus Severo portretai tęsia M a r k o Aurelijaus f vaizdavimo tra252
diciją: j u o s e v i r t u o z i š k a i p e r t e i k t i ži l i g a r b a n o t i p l a u k a i . Sis i m p e r a t o r i u s Romos forume pasistatė paminklą — d i d ž i u l ę t r i u m f o a r k ą . S e p t i m i j u s Se v e r a s ligi m i r t i e s l o t y n i š k a i k a l b ė j o s u afrikietiškų a k c e n t u (Augustų gy v e n i m o rašytojai, Spartianas, Severas, 19). Servijus
Tulijus
VI a. p. m. e. Tuii jdus ir O kreži jos (Tanakvilės vergės) sūnus. Šeštasis Romos karalius. T a n a k v i l ė , T a r k v i n i j a u s P r i s k o žmo n a , p a s i s t e n g ė , k a d ž e n t a s Servijus T u l i j u s g a u t ų R o m o s sostą. J i s l a i k o m a s v a l s t y b ė s r e f o r m a t o r i u m i . Servi jus Tulijus ant A v e n t i n o kalvos pas t a t ė Dianos šventyklą, statė šventyk l a s ir k i t u r . I m p e r a t o r i u s K l a u d i j u s f, i š m a n ę s senąją etruskų literatūrą, tvirtino, kad tikrasis S e r v i j a u s Tulij a u s v a r d a s b u v ę s M a s t a r n a i r t i k ta p ę s k a r a l i u m i jis p a s i v a d i n o l o t y n i š ku vardu. Mastarna — etruskų vardas, vadinasi, Romos karalius — avantiū r i s t a s e t r u s k a s . M a s t a r a a , k a i p skel b i a u ž r a š a s , v a i z d u o j a m a s freskoje i š „ F r a n s u a m a u z o l i e j a u s " V u l c u o s e : jis mėgina perpjauti savo bendražygio Celijaus Vibenos (Caile Vipinas) g r a n d i n e s ir i š v a d u o t i jį iš k a l ė j i m o . Sią istoriją p a s a k o j a ir K l a u d i j u s , o III a. p. m. e. p r a d ž i o j e ji, m a t y t , ži n o t a ne tik Romoje, bet ir etruskų V u l c u o s e . K a p e r a s t o s freskos — k o p i j o s v e i k i a u s i a i R o m o j e b u v u s i ų pa veikslų, v a i z d a v u s i ų a n k s t y v ų j ų lai k ų į v y k i u s š i a m e m i e s t e . S e r v i j u s Tu lijus t a p o p i r m o s i o s m u m s ž i n o m o s kelio katastrofos auka: jo tikra duk t ė Tulija, T a r k v i n i j a u s S u p e r b o ž m o na, sąmoningai pervažiavo jį plačio je gatvėje! S e v e r a s Aleksandras Markas Aurelijus Severas Aleksand ras. 208—235 m. e. m. Gesijaus M a r 253
ciano ir Julijos Mamėįos f sūnus. i?omos imperatorius nuo 222 iki 235 m. e. m. Aleksandro motina ir senelė Julija M e z a f iš a n k s t o r ū p i n o s i , k a d jis g a u t ų sostą. Po E l a g a b a l o f n u ž u d y mo trylikametis berniukas — saulės dievo Emesoje žynys — tapo impera t o r i u m i . Šios m o t e r y s t v a r k ė u ž j į valdymo reikalus. Severas Aleksand ras aprašomas buvęs simpatiškas, k u k l u s ir t e i s i n g a s , o paveiksluose j a u n u o l i s s u b e s i k a l a n č i a b a r z d a at rodo niūrus ir klastingas. Jo namų l a r a r i u m e s t o v ė j o V e r g i l i j a u s f, Ci c e r o n o f, A l e k s a n d r o D i d ž i o j o f, A p o l o n i j o T i a n i e č i o f, K r i s t a u s , A b r a o m o , Orfėjo ir daugelio kitų senovės „geradarių", jo protėvių ar šiaip „ge rų imperatorių" bei gerbiamų žmo n i ų p o r t r e t a i ( A u g u s t ų g y v e n i m o ra š y t o j a i , S e v e r a s A l e k s a n d r a s , 31 ir 29). Aleksandrą kartu su motina Maince užmušė kariai. Simonidas Apie 556—46§ m. p. m. e. Leoprepo sūnus. Iš Kėjo salos. Graikų poetas. Luvre esanti skulptūra „Keliaujantis p o e t a s " veikiausiai y r a ne Alkajo f, o Simonido portretas. Alkajas, kaip1 m a t o m e v a z o s p i e š i n y j e (žr. 35 p.), a r i s t o k r a t i š k a s , g r a ž i a i a p s i r e n g ę s . Si m o n i d a s — tikras poetas klajūnas. Vie n o j e r a n k o j e lyra, k i t a — p r i l a i k o d r a bužį, k a d l e n g v i a u b ū t ų eiti. S i m o nidas kūrė Atėnuose, buvo Hiparcho d r a u g a s . 514 m. p. m. e. i š v y k o į T e s a l i j ą p a s d i n a s t ą S k o p ą , 476 m . p. m. e . — į Sirakūzus pas Hieroną, 490 m. p. m. e. grįžo a t g a l į A t ė n u s . J i s b u v o veiklus, n u g y v e n o beveik 90 m e t ų . Pasistatydino p o r t r e t i n ę statu lą. T e m i s t o k l i s f š a i p ė s i iš S i m o n i d o , girdi, t a i p jis į a m ž i n ę s s a v o b j a u r u mą (Plutarchas. Paralelinės biografi jos, T e m i s t o k l i s , 5). „ K l a j o j a n č i o p o e t o " skulptūros vaizduojamasis nėra 254
bjaurus. Galimas daiktas, Temistoklis perdėjo, n o r ė d a m a s padaryti didesnį įspūdį. Vis dėlto minėtosios statulos, k a i p Simonido portreto, identifikavi m a s tebėra problemiškas. Sofitas IV
a.
p.
m.
e.
Indijos
kunigaikštis.
E g z o t i š k o s š a l i e s v a l d o v a s Sofitas b u vo toks išmintingas, kad pasidavė p u o l a n č i a m A l e k s a n d r u i D i d ž i a j a m f. Jo portretas rastas keistomis aplinky bėmis: 79 m. e. m. palaidotas po Ve z u v i j a u s p e l e n a i s , jis b u v o s u r a s t a s t i k 1884 m . a r c h e o l o g i n i ų k a s i n ė j i m ų m e t u . N i e k a s n e k r e i p ė į jį dėmesio i k i 1939 m., k a i A l b e r t a s ipelis, p a lyginęs nedidelę galvą iš dramblio kaulo, su monetiniais atvaizdais, i d e n t i f i k a v o ją k a i p Sofito p o r t r e t ą . Į akis krinta šalmas su paukščio spar n a i s — i n d i v i d u a l i u a n t s k r u o s t i n ė s da l i e s p a p u o š a l u . T a s faktas, k a d r a s t o ji galva padaryta iš dramblio kaulo, p a t v i r t i n a spėjimą, j o g j i v a i z d u o j a egzotiškos šalies valdovą. Tad iden tifikavimo teisingumu neabejojama. M a n o m a , kad pompėjietis parsivežė s t a t u l ė l ę (išlikusi t i k j o s g a l v a ) k a i p s u v e n y r ą i š Indijos. J i b y l o j a a p i e t a i , k a d net ir tolimiausiuose Aleksandro imperijos pakraščiuose būta nagingų graikų.
Solitas.
Neapolis
Sofoklis 497—406 m. p. Kolono (Atiką). šytojas.
m. e. Graikų
Sofilo sūnus. Iš tragedijų ra
Skirtingai n e g u jo varžovai Eschilas f ir E u r i p i d a s f, Sofoklis b u v o r a m a u s b ū d o , — t u o jis p a n a š u s į s a v o d r a u g ą P e r i k l į f. P o e t a s nė k a r t o n e b u v o iš v y k ę s i š A t ė n ų . Č i a jis 1 8 k a r t ų n u galėjo tragikų konkursuose, o likusius k a r t u s l a i m ė d a v o a n t r ą j ą vietą. J į vi s i m y l ė j o i r g e r b ė . Sofoklis d a u g pri s i d ė j o 4 2 0 — 4 1 9 m . p . m . e . įtvirti255
Soioklis.
Vatikanas
n a n t Asklepijo kultą A t ė n u o s e — už tai buvo garbinamas ir kaip žynys. P r i s k i r t a s p r i e h e r o j ų , p o m i r t i e s jis g a v o D e k s i j o v a r d ą . S u h e r o j i n t a m Sofokliui s ū n u s Jofontas p a s t a t ė statu lą (Sudos žodynas, s. v. Vita Sophistaium, 11). Į r o d y t a , k a d jį vaiz d u o j a ir kita statula A t ė n ų Dioniso t e a t r e (Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 2 1 , 1). G a l i m a s d a l y k a s , k a d sta tulų būta dar jam gyvam esant. Ma ž a s b i u s t a s V a t i k a n e s u Sofoklio v a r du puikiausiai galėtų būti v i e n o iš t o k i ų o r i g i n a l ų k o p i j a . Sofoklio b a r z d a , k a i p ir jo d r a u g o H e r o d o t o f, p e r s k i r t a į d v i dalis. J i s r y š i žynio raištį, v e i d a s p a i l g a s i r s i a u r a s . P a g a l š į a u t e n t i š k ą p o r t r e t ą v ė l i a u b u v o su k u r t i k i t i : visų p i r m a tas, k u r į p a s t a t y d i n o J o f o n t a s . Sios p o m i r t i n ė s h e roizuoto poeto statulos kopijų išliko t i k r a i d a u g , t a r p jų — ir p a l i u d y t ų So foklio v a r d u . J o s v a i z d u o j a poetą i d e a l i z u o t ą — tokį, k o k s jis i š l i k o ž m o n i ų a t m i n t y j e . P a g a l d a r g y v a m Sofokliui s u k u r t ą p o r t r e t ą I V a . p . m . e. pabaigoje b u v o nulieta statula ir p a s t a t y t a D i o n i s o t e a t r e . 1839 m . T e racinoje rasta jos kopija, kuri, P. Ten e r a n i o p e r d i r b t a i r r e s t a u r u o t a , pa t e k o į Laterano muziejų. Prieš perdir b a n t b u v o p a d a r y t a g a l v o s g i p s o atlieja. S t a t u l o s stilius b ū d i n g a s v ė l y v a jai klasikai, tačiau p o r t r e t a s nelaba: atitinka mūsų įsivaizduojamą poetą. Tokie savimi pasitikintys paprastai b ū d a v o t i k o r a t o r i a i , p a v y z d ž i u i , Esc h i n a s f. Iš s t a t u l o s g a l v o s a i š k i a i m a t y t i abiejų a n k s t e s n i ų j ų Sofoklio portretų modifikacijų pėdsakai. Čia Sofoklis t a i p p a t s u ž y n i o a r b a h e r o j a u s raiščiu. Sofoniba M. Iš
203 m. p. Kartaginos.
m.
e.
Hasdiubalo
duktė.
Iš pradžių Sofoniba b u v o susižadėjusi su M a s i n i s a f, p a s k u i p o l i t i n i a i s su256
Sofoniba.
Neapolis
m e t i m a i s i š t e k ė j o už Sifako f o k a i š i s p r a l a i m ė j o r o m ė n a m s , grįžo a t g a l p a s Masinisą. N u g a l ė t o j a s S c i p i o n a s f — tariamas Masinisos draugas — parei k a l a v o , k a d Sofoniba b ū t ų v e d a m a per Romą jo triumfo eisenoje. Gelb ė d a m a s i n u o t o k i o s gėdos, j i n u s i ž u d ė . Sis n e t r o m ė n ų a k i m i s l a b a i gar bingas poelgis vaizduojamas vienoje P o m p ė j o s freskoje. J i v e i k i a u s i a i y r a k o p i j a p a v e i k s l o , k u r į p o 203 m . p . m . e . į v y k i ų M a s i n i s a u ž s a k ė šios m o ters atminimui pagerbti. Paveiksle So foniba a p k ū n i , j o s k a r a l i š k ą o r u m ą pabrėžia baltas plaukus juosiantis kaspinas. Remiantis šiuo paveikslu, nustatyta, k a d portretinė galva, esan ti Š e r š e l y j e ( C e z a r e j a), y r a Sofonibos portretas. J u b a II f, p r a š m a t n i a i i š p u o š ę s sa v o n a u j ą j ą sostinę, n e p a m i r š o i r s a v o p r o t ė v i ų , t a r p jų — M a s i n i s o s a t v a i z dų. Č i a g a l ė j o b ū t i ir S o f o n i b o s p o r t r e t a s , p r i m e n a n t i s šios m o t e r s d i d vyriškumą, padariusį r o m ė n a m s di džiulį įspūdį. M a ž d a u g t u o m e t u , k a i b u v o p a d a r y t a Sofonibos p o r t r e t o k o pija, P o m p ė j o j e n u k o p i j u o t a s i r p a 257 17. Žymūs antikos žmonės
Sokratas. ziejus
Roma,
Nacionalinis
mu
Sokratas.
Neapolis
veikslas, v a i z d u o j a n t i s j o s mirtį. T a i gi ir čia S o f o n i b a n e b u v o u ž m i r š t a . Sokratas 469—399 m. p. m. e. Skulptoriaus So/ronisko ir pribuvėjos Fainaretės sū nus. Iš Alopekės (Atiką). Graikų f ilosoias.
Sokratas.
Londonas
Antikinių šaltinių duomenimis, Sokra t a s b u v ę s p a n a š u s į Sileną — k r e s n a s , p i l v o t a s , n u p l i k ę s , s t o r a s p r a n d i s , iš sprogusiomis akimis, riesta nosimi, di d e l e b u r n a i r s t o r o m i s l ū p o m i s . J o iš v a i z d a n ė i š t o l o n e a t i t i k o a n ų lai kų idealo, bet labiausiai amžininkus s t e b i n o tai, k a d j i n e a t s p i n d ė j o i r „ j o sielos grožio". Sokrato portretą pui kiai atkuria dvi h e r m o s su užrašais: p o r i n ė , k u r i o j e jis p a v a i z d u o t a s k a r tu su S e n e k a f, ir kita, e s a n t i N e a p o lyje. P a g a l j ą i d e n t i f i k u o t a d a r k e l e t a s filosofo p o r t r e t ų . P a a i š k ė j o , k a d k o p i j u o t i d u s k i r t i n g i o r i g i n a l a i . Pir masis aiškiai sukurtas d a r Sokratui gyvam esant. Menininkas, greičiausiai p a t s m a t ę s S o k r a t ą , v a i z d u o j a filoso fą p a n a š ų į satyrą, b e t iš po b j a u r i o s k a u k ė s s p i n d u l i u o j a išmintis. A n t r a s i s 258
Sokrato portretas sukurtas pagal šį o r i g i n a l ą j a u p o filosofo m i r t i e s . T a i „atgailos statula", kuria atėniečiai no r ė j o a t l y g i n t i skriaudą, k a d p r i v e r t ė jį n u s i n u o d y t i . Sis Lisipo k ū r i n y s (Dio g e n a s Laertietis, 2, 43; Tertulianas. A p o l o g e t i k a , 14) š l o v i n o neteisingai n u t e i s t ą filosofą ir p a t e i k ė s u t a u r i n t ą jo paveikslą. M e n i n i n k a s pavaizdavo visai nebjaurios išvaizdos, tobulos sielos filosofą, k u r i s s a k ė , k a d d o r u mo galima išmokti, ir kuris prisipa žino: „Žinau, k a d nieko nežinau". Ankstesniajame portrete Sokratas vie nišas, n e t u r t i n g a s i r n e r e i k l u s , n e s u p rastas ne vien žmonos Ksantipės, b e t ir d a u g e l i o k i t ų ž m o n i ų . O a n t r a sis p o r t r e t a s į k ū n i j a s e k t i n ą p a v y z d į — filosofą, k u r i s s k e l b ė : „ Y r a t i k v i e n a s d i e v a s — ž i n o j i m a s ir t i k v i e n a s n e l a b a s i s — n e ž i n o j i m a s " ir k u r i s m o k ė žmogų klausyti tik savo vidi n i o b a l s o . I š S o k r a t o p o r t r e t ų išliku sios v i e n s k u l p t ū r i n ė s g a l v o s . V e l t u i buvo mėginta uždėti Sokrato portreti n ę galvą a n t K o p e n h a g o j e esančios sėdinčio žmogaus statulos. Tačiau vie n a s t a t u l ė l ė Britų m u z i e j u j e , b e a b e jonės, vaizduoja Sokratą: vaikštinė j a n t i s p o t u r g ų filosofas stabteli, t a r s i n o r ė d a m a s u ž k a l b i n t i sutiktą p a ž į s tamą. Tokį Sokratą ir m a t y d a v o žmo nės Atėnuose. Solonas 640—559 nus. Iš dėjas.
m. p. m. e. Eksekestido Salamino. Atėnų įstatymų
sū lei
S o l o n a s įsteigė A t ė n u o s e s v a r b i a s i n s t a n c i j a s — a r c h o n t ų kolegiją i r a r e o pagą. 1 1 Sio d i d ž i o j o i š m i n č i a u s p o r tretinės statulos stovėjo Salamino t u r g a u s a i k š t ė j e {Eschinas. Prieš T i m a r chą, 52) ir A t ė n u o s e {Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 16, 1). Iki šiol 11
Šios instancijos Atėnuose buvo ir anksčiau: Solonas jas tik reorganizavo (vert. past.). 259
n e p a v y k o p a k a n k a m a i pagrįstai identi fikuoti šių s t a t u l ų kopijų, n o r s k a d a i se buvo keturios hermos su jo portre tu. Baalbeko m o z a i k a ne tik p e r n e l y g apibendrinta, bet ir nepatikima, ten k a eiti k o m p r o m i s o k e l i u . A t r o d o , k a d k ū r i n y s , iki šiol l a i k y t a s T a l i o p o r t r e t u , iš tikrųjų v a i z d u o j a Soloną. Stacianas Titas Cezernijus riaus Adriano f iki 132 m. e. m.
Stacianas. palydovas
Imperato nuo 128
Du b r o l i a i — T i t a s Cezernijus Stacij u s (Kvinkcijus M a k e d o n i e t i s K v i n k cianas) ir Titas Cezernijus Stacijus Kvinkcijus Stacianas (Memijus M a k rinas) — l y d ė j o A d r i a n ą k e l i o n ė s e ir medžioklėse kaip imperatoriaus paly dovai. Jų bareljefais A d r i a n a s kadai se papuošė savo medžioklės pamink lą, o š i a n d i e n j u o s g a l i m e p a m a t y t i a n t K o n s t a n t i n o a r k o s . Sie p o r t r e t a i p a d ė j o i d e n t i f i k u o t i m a r m u r i n ę galvą, saugomą Miunchene kaip Staciano atvaizdą, n o r s a b u b r o l i a i b u v o p a n a š ū s k a i p d u v a n d e n s lašai. S t a c i a no šukuosena panaši į imperatoriaus, tik jis nenešiojo barzdos. Stratonikė Apie 300 m. p. m. Antigono Monoftalmo
e. f
Korago žmona.
duktė.
N e a p o l y j e s a u g o m a freska i š B o s k o realės greičiausiai vaizduoja Stratonik ę , sėdinčią p r i e š a i s A n t i g o n ą Monoftalmą. Kitoje freskoje n u t a p y t o s jos sūnaus Demetrijo Poliorketo f vestu v ė s (290 m . p . m . e.). S t r a t o n i k ė m i r ė t i k r i a u s i a i t a r p 295 ir 290 m. p. m. e., n e s freskoje j i v a i z d u o j a m a k a i p p a l a i m i n t o j i Eliziejuje k a r t u s u A n t i f o nų, m i r u s i u d a r 301 m . p . m . e . J i e m s i š š o n ų stovi d u m i r u s i ų j ų teisėjai, t a č i a u išlikęs t i k v i e n a s — R a d a m a n t i s (kairėje pusėje). Karalius ir jo žmo na vaizduojami nę pagyvenę, o pa čiame savo žydėjime.
Tacitas Markas Klaudijus m. e. m. Romos iki 276 m. e. m.
Tacitas. imperatorius
200—276 nuo 275
Po A u r e l i a n o f n u ž u d y m o senatas, siekdamas užbaigti šešis mėnesius trukusią tarpvaldystę, paskyrė impe r a t o r i u m i Tacitą, n o r s šis buvo jau s e n y v o a m ž i a u s . T a c i t a s k a r i a v o Bal kanuose, o Kapadokijoje buvo nužu dytas. P a v e i k s l e Kvintilijų r ū m u o s e Romoje buvo penki skirtingai apsiren gusio Tacito portretai: su toga, su chlamida, su šarvais, su apsiaustu ir su medžioklės kostiumu (Augustų g y v e n i m o r a š y t o j a i , F l o r i a n a s , 3). J i s sakėsi esąs iš tos pačios giminės kaip ir istorikas Tacitas. Tačiau, įsižiūrė jus į jo portretą, sunku patikėti, k a d šis g r u b a u s veido vyras priglausta prie kaklo barzda būtų turėjęs kokių dvasinių interesų. Tarkvinijus VI
a.
p.
m.
e.
Romos
karalius.
Legendinėje Romos istorijoje minimi d u k a r a l i a i T a r k v i n i j a i . V i e n a s i š jų, penktasis senovės Romos karalius, tu r ė j o p r i e v a r d į P r i s k a s (Senasis), k i t a s , paskutinysis karalius, b u v o Tarkvini j u s S u p e r b a s (Išdidusis). J ų varčiai n ė ra visai tikslūs. Freskoje, rastoje V e lio Satijo l a i d o j i m o r ū s y j e V u l c u o s e , p r i e v i e n o s figūros u ž r a š y t a : G n ė j u s T a r k v i n i j u s iš R o m o s (Cneve Tarchunies Rumach). Ž u d i k a s M a r k a s K a m i 261
Tacitas.
Paryžius,
Luvras
l a s (Marce Camitlnas), p e r v ė r ę s p a r g riuvusį priešą kardu, laiko sučiupęs jį už plaukų. Tokios istorijos n ė r a pa s a k o j a m a n e i a p i e vieną, n e i a p i e ki tą Tarkvinijų, tačiau, galimas dalykas, kad buvo ir daugiau Romos karalių šiuo vardu. Vulcų freskos autorius, veikiausiai kopijavęs Romoje buvusį originalą, m a t y t , t u r ė j o t v i r t ą istori nį p a m a t ą . Temistoklis -Apie 525—460 m. p. m. e. Neanto ir trakietės sūnus. Atėnų valstybės vei kėjas ir karvedys.
Temistoklis.
Ostija
N o r a s žinoti, k a i p a t r o d ė Salamino kautynių nugalėtojas, pastūmėjo mok slininkus skubotai identifikuoti kele tą portretų. Viena Berlyne saugoma h e r m a su užrašu: „Laivyno v a d a s Te mistoklis" y r a be galvos. Kita herma, nukopijuota F. Ursino ir šiuo m e t u dingusi, taip pat b u v o be galvos. To d ė l 1940 m . O s t i j o j e r a s t a p o r t r e t i n ė herma su užrašytu Temistoklio vardu b u v o t i k r a s e n s a c i j a . J i p a t v i r t i n o ar cheologų n u o m o n ę , k a d j a u V a. p. m. e. sukurta autentiškų Temistoklio p o r t r e t ų . A p k ū n u s , a p v a l i a galva, že ma k a k t a ir trumpais plaukais — toks b u v o šis ž m o g u s , p a s i k l i o v ę s v i e n s a v i m i ir n e p a i s ę s t r a d i c i j ų . T a i p šį atvaizdą traktavo archeologai Gvidas K a l c a ir L i ū d v i g a s K u r c i j u s . Kiti ar cheologai t v i r t i n o , k a d jis s u k u r t a s v ė l i a u a r n e t g e r o k a i v ė l i a u , n e s at r o d ė esąs p e r d a u g r e a l i s t i š k a s . P o r t r e t o stilius p a n a š u s į K r i t i j o ir N e š i o t o stilių (žr. Harmodijas ir Aristogeitonas). O r i g i n a l ą t u r b ū t s u k ū r ė a t ė n i e č i ų m e n i n i n k a s p r i e š 470 m. p. m. e., k o l T e m i s t o k l i s d a r n e b u v o a p k a l t i n t a s iš davyste ir nuteistas mirti. Tačiau jam p a v y k o išsigelbėti. N e p a p r a s t a i atsi davęs Atėnams, Temistoklis turėjo i e š k o t i s p r i e g l o b s č i o p a s a m ž i n u s sa vo priešus persus. H e r m a iš Ostijos s u k u r t a p a g a l statulą, k u r i ą p a t s Te262
m miies lt o k l i s
buvo padovanojęs Artemidės š v e n t y k l a i A t ė n u o s e . Ž i ū r i n t į tą sta tulą, a n o t P l u t a r c h o , „ b u v o m a t y t i , kad Temistoklio išvaizda ne mažiau herojiška k a i p siela" („Paralelinės biografijos", T e m i s t o k l i s , 22). P o r t r e t i n ė statula, s t o v ė j u s i M a g n e z i j o j e — m i e s t e , kurį A r t a k s e r k s a s I p a t i k ė j o Temistokliui,— ne tokia vertinga. Iš stiliaus m a t y t i , k a d t a i a t ė n i e č i o k ū r i nys, juoba kad vėlesnieji kopijuoto j a i m i e l i a u i m d a v o s i a t v a i z d ų , sukur tų Atėnuose. Temistoklio atvaizdas y r a pirmasis individualizuotas portre t a s G r a i k i j o j e , b e j e , ir p a s a u l y j e ! Šis v a l s t y b ė s v e i k ė j a s i š t r e m t y j e nusižu dė. Teofrastas 372—287 m. p. m. e. Iš Ereso (Lesbo sala). fas.
Melanto Graikų
sūnus. filoso
Pagal hermą iš Albanio vilos Tivolyje i d e n t i f i k u o j a m i kiti T e o f r a s t o p o r t r e tai. Geresnės kopijos — pavyzdžiui, s a u g o m o j i T o r l o n i j o s k o l e k c i j o j e Ro m o j e — p u i k i a i a t s p i n d i šio b l a i v i a i m ą s t a n č i o ir s ą ž i n i n g o filosofo b e i m o k s l i n i n k o a s m e n y b ę . B u v ę s Aris t o t e l i o f m o k i n y s , T e o f r a s t a s 322 m. p. m. e. tapo jo įpėdiniu ir d r a u g e p e r i p a t e t i k ų m o k y k l o s v a d o v u . „Peripatetikas" buvo atsidėjęs gamtos m o k s l a m s — b o t a n i k a i , zoologijai, mi n e r a l o g i j a i , p a r a š ė 18 k n y g ų iš n a t ū r filosofijos istorijos. T u o m e t u m o k y k loje b u v o 2000 k l a u s y t o j ų , t a r p jų — M e n a n d r a s f ir D e m e t r i j a s F a l e r i e t i s . 286 m. p. m. e. T e o f r a s t a s atsistaty dino. Literatūroje apie jo portretines s t a t u l a s n e u ž s i m e n a m a , t a č i a u išliku sio p o r t r e t o o r i g i n a l a s , m a t y t , s u k u r tas d a r j a m gyvam esant. Teokritas 305—245 m. p. m. e. Praksagoro ir Filinos sūnus. Iš Sirakūzų. Graikų poe tas, bukolikų kūrėjas. 263
A n t VI m. e. a. sidabrinės lėkštės, saugomos Leningrado E r m i t a ž e , pa vaizduota galvijų k a i m e n ė , g a n o m a n e į p r a s t o p i e m e n s . V e i d o b r u o ž a i in dividualizuoti, laikysena panaši į poe t o . Šis p i e m u o — T e o k r i t a s — b u k o l i n ė s (piemenų) poezijos pradininkas, Vergilijaus f pirmtakas. Jis pirmasis a p d a i n a v o p a v y d ė t i n a i p a p r a s t ą kai miečių gyvenimą kaip priešingybę valdovų rūmų bruzdesiui. Ptolemėj a s II f b u v o jo g l o b ė j a s . Ilgai p r a g y v e n ę s A l e k s a n d r i j o j e , T e o k r i t a s grįžo į S i r a k ū z u s , k u r v a l d ė H i e r o n a s II f. Galimas dalykas, kad lėkštės juve l y r u i b u v o ž i n o m a s v e i k i a u s i a i Alek sandrijoje sukurtas paveikslas, pa vaizdavęs poetą jo paties apdainuo t o s idilės fone. T e o n a s Smirnietis //// kas.
m.
e.
a.
Graikų
filosofas
platoni
T e o n a s S m i r n i e t i s — m a t e m a t i k a s ir fi losofas, y p a č a t i d ž i a i s t u d i j a v ę s Pla t o n ą f. A n t p o r t r e t i n i o b i u s t o , r a s t o Smirnoje ir dabar saugomo Romos K a p i t o l i j a u s m u z i e j u j e , u ž r a š y t a : „Pla t o n i š k a s i s filosofas". T e n p a t p r i d u r t a , k a d biustą j a m p a s k y r ė j o b e n d r a vardis sūnus žynys. T e o n o kūrinių f r a g m e n t a i liudija, k a d jis g y v e n o A d r i a n o f laikais, o o r i g i n a l u s b i u s t o stilius šį teiginį p a t v i r t i n a . Terencijus Publijus Terencijus Afrikietis. Apie 195—159 m. p. m. e. Iš Kartaginos. Romos komedijų rašytojas. M a r m u r i n i s biustas, rastas Rietyje ir d a b a r esantis Kopenhagoje, greičiausiai v a i z d u o j a p o e t ą T e r e n c i j ų . Šis b i u s t a s b u v o s u k u r t a s t e n pat, k u r ir Euripido f. P o r t r e t u o j a m o j o v e i d a s p i l n a s , p l a u k a i g a r b a n o t i k a i p š i a u r ė s afri kiečių. Sprendžiant iš Terencijaus prievardžio „Afrikietis" ir jo gyveni264
mo aprašymų, rašytojas b u v o tamsia o d i s v e r g a s iš Libijos, p r i k l a u s ę s Ter e n c i j u i L u k a n u i ( p a l e i s t a s į laisvę, jis pasiėmęs šeimininko vardą). Ter e n c i j u s a r t i m a i b e n d r a v o s u „Scipiono r a t o " ž m o n ė m i s i r n u o 166 iki 160 m . p . m . e . p a r a š ė p e n k i a s k o m e dijas. Išvykęs į Graikiją mokytis, atgal negrįžo; spėjama, kad Terencij u s ž u v o p a s k e n d u s l a i v u i . P a g a l sti lių p o r t r e t a s d a t u o t i n a s m a ž d a u g 160 m. p. m. e. S t a t u l a b u v o p a n a š i į P l a u t o f statulą. P a t e n k i n t ą ir d r a u g e ironišką šypseną galima interpretuoti k a i p pasiektą gerovės ir pripažinimo d i d i k ų s l u o k s n i u o s e išraišką. J o iš k i l i m a s — n u o A f r i k o s v e r g o iki gar binamo romėnų poeto — imponavo daugeliui,
todėl
vėliau
gyvenęs
kaž-
k o k s romėnas pasidirbdino jo portre to kopiją. IV m. e. a. k o n t o r n i a t a s , k a i p i r Rietyje r a s t a s b i u s t a s , v a i z d u o j a T e r e n c i j ų s t o r u k a k l u , d i d e l e gal va ir trumpais plaukais. Tiberijus Tiberijus Klaudijus Neronas. 42 m. p. m. e . — 37 m. e. m. Tiberijaus Klaudi jaus Nerono ir Livijos f sūnus. Ro mos imperatorius nuo 14 iki 37 m. e. m. D a r n e t u r ė d a m a s k e t v e r i ų m e t ų , Ti berijus išgyveno motinos skyrybas su tėvu ir jos santuoką su Augus tu f, k u r i s n e s l ė p ė s a v o p r i e š i š k u m o jam. Livijos s p i r i a m a s A u g u s t a s j į įsūnijo, t a č i a u p a r e i k a l a v o išsiskirti su labai mylima žmona Vipsanija ir vesti abejotinos moralės Augusto d u k t e r į J u l i j ą f. Be t o , T i b e r i j u s pri v a l ė j o į s ū n y t i G e r m a n i k ą f, k u r i s atei tyje turėjo tapti jo įpėdiniu vietoj tikro Tiberijaus sūnaus Drūzo Jaunes n i o j o f. K a i p k a r v e d y s , T i b e r i j u s pa sižymėjo kovodamas su germanais, p a n o n a i s i r d a k a i s . 5 5 m e t ų jis t a p o imperatorium, tačiau ir tada pasiliko v a l d i n g o s m o t i n o s į t a k o j e , k u r i da265
Tiberijus. Miuncheno gliptoteka
b a r j a u b u v o p a s i e k u s i s a v o tikslą. P o j o s m i r t i e s T i b e r i j u s , j a u septy n i a s d e š i m t m e t i s v y r a s , į k a l b ė t a s Sejano, n u s p r e n d ė pasitraukti į Kaprį. J i s t u r ė j o k ę s t i R o m o j e k r u v i n ą Sej a n o režimą, k u r i o a u k o m i s t a p o A n t o n i j a V y r e s n i o j i su s ū n u m i s — N e r o n u ir Drūzu. K a i ir p a t s S e j a n a s bu v o n u t e i s t a s mirti, i m p e r a t o r i u s , gy v e n d a m a s K a p r i o saloje, i š k e n t ė i r s e n a t o terorą. Nereiklus, blaiviai ir aristokratiškai mąstantis Tiberijus b u v o puikus karvedys, bet ne impe ratorius, nes neturėjo tam pašaukimo. Iš portretų m a t o m e , kad Tiberijus tęsė Augusto tradicijas. J a m būdinga plati Klaudijų giminės kakta, maža b u r n a , d i d ž i u l ė s a k y s , k u r i o s esą m a t y d a v u s i o s ir t a m s o j e (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , T i b e r i j u s , 68). Plau k a i u ž š u k u o t i a n t k a k t o s k a i p Au gusto. Tigranas I Didysis Armėnijos karalius p. m. e. Sirijos 69 m. p. m. e.
nuo 95 iki karalius nuo
56 83
m. iki
P a r t ų k a r a l i u s p a s k y r ė T i g r a n ą Ar m ė n i j o s k a r a l i u m i , t a č i a u n e t r u k u s šis užkariavo Kapadokiją, Mesopotamiją, Kilikiją, Finikiją, s u k ū r ė Didžiąją ka r a l y s t ę ir 70 m. p. m. e. t a p o galin g i a u s i u V a k a r ų Azijos v a l d o v u . J i s s u d a r ė sąjungą su M i t r i d a t u VI f, b e t L u k u l a s j į n u g a l ė j o . T i g r a n a s tu r ė j o p a k l u s t i P o m p ė j u i f, k u r i s j a m valdyti paliko tik Armėniją. Ypač į d o m ū s j o m o n e t i n i a i p o r t r e t a i , vaiz duojantys Tigraną su galvos apdan galu, p a n a š i u į s e n o v i n ę p e r s ų tiarą (žr. Kserksas ir Dar i jas). Sis g a l v o s a p dangalas, papuoštas žvaigžde su d v i e m e r e l i a i s a b i p u s jos, p e r r i š t a s g r a i k i š k u k a r a l i a u s raiščiu. M a n o m a , kad Tigranas svajojo apie senosios persų karalystės, kurią sugriovė A l e k s a n d r a s D i d y s i s f, a t g i m i m ą . 266
Titas Titas Flavijus Vespasianas. 39—81 m. e. m. Vespasiano f ir Flavijos Domitilos sūnus. Romos imperatorius nuo 79 iki 81 m. e. m. V e s p a s i a n o s ū n u s Titas, i š a u k l ė t a s K l a u d i j a u s f r ū m u o s e , d r a u g a v o su N e r o n u f ir m ė g o d a i n u o t i bei s k a m b i n t i lyra. V a l d y d a m a s jis a n a i p t o l netapo antruoju Neronu, kaip buvo b ū g š t a u j a m a . A t v i r k š č i a i , jis „ p r a n o k o s a v o t ė v ą išsimokslinimu, r o m u mu ir d o s n u m u " (Aurelijus Viktoras. A p i e c e z a r i u s , 10). M o c a r t o o p e r o j e „Titas" išaukštintas jo geraširdišku m a s . T i t o v a l d y m o laiką u ž t e m d ė 7 9 m. e. m. V e z u v i j a u s išsiveržimas, už liejęs P o m p ė j o s i r H e r k u l a n u m o m i e s tus, Romos gaisras ir m a r a s . 80 m. e. m. T i t a s a t i d a r ė Didįjį a m f i t e a t r ą ir naujas termas pavadino savo var du. Po mirties b u v o pastatyta Tito arka, ant kurios pavaizduotas jo t r i u m f a s p o p e r g a l ė s J u d ė j o j e i r gro bis iš apiplėštos Jeruzalės šventyklos. 70 m. e. m. J e r u z a l ė s s u g r i o v i m a s ir t r i u m f a s k i t a i s m e t a i s — t a i d a r jo tė vo v a l d y m o m e t ų įvykiai. T u o m e t Titas d a r buvo vedęs judėjų kara liaus d u k r ą B e r e n i k ę , t a č i a u v ė l i a u , u ž ė m ę s sostą, d ė l politinių s u m e t i m ų t u r ė j o su ja išsiskirti. Iš p o r t r e t ų m a t o m e , k a d T i t a s l a b a i p a n a š u s į tėvą: tokie pat trumpi plaukai, platus veidas ir a t v i r a , m a l o n i i š r a i š k a . Titas Tacijus VIII a. p. m. e. Romos 753 iki 715 m. p. m. e.
karalius
nuo
Buvęs sabinų karalius Titas Tacijus a t v y k o į Romą, k e t i n d a m a s a t k e r š y t i u ž sabinių p a g r o b i m ą , b e t s u d a r ė s u Ro m u l u taiką ir ė m ė k a r t u valdyti. Kara lius p a v a i z d u o t a s a n t 87 m. p. m. e. Lu c i j a u s Ti t u r i j a u s S a b i n o n i o n e t ų . Ko gero, m o n e t ų meistrui b u v o žinomos T i t o T a c i j a u s statulos, i š k u r i ų v i e n a 267
Titas.
Miunchenas
stovėjo Septynių karalių grupėje ant K a p i t o l i j a u s k a l v o s ( D i o n a s Kasijus, 43, 45; Plinijus Vyresnysis. G a m t o s istorija, 34, 23), o k i t a — Š v e n t o j o j e gatvėje (Servijus, „Eneidos" komen t a r a i , 8, 64). G r e i č i a u s i a i j o s s u k u r t o s V a. p. m. e. M o n e t i n i u o s e p o r t r e tuose matome energingą vyrą priekin užšukuotais plaukais. Trajanas Markas UI pi jus Trajanas. 53—117 m. e. m. Marko Ulpijaus Trajano ir Marcijos sūnus. Romos imperatorius nuo 98 iki 117 m. e. m. Trajanas.
Miuncheno
gliptoteka
„ B ū k l a i m i n g e s n i s už A u g u s t ą ir ge resnis už T r a j a n ą " — taip vėlyvosios antikos laikais b u v o linkima sėkmės n a u j a m i m p e r a t o r i u i (Eutropijus. Bre vijorius, 8, 5, 3). T r a j a n a s , k u r i o v a l d y m o l a i k a i s R o m o s i m p e r i j a la b i a u s i a i išsiplėtė, b u v o „ g e r o " i m p e r a t o r i a u s p a v y z d y s . Ñ e r v o s f įsūnis, puikus karvedys, Trajanas užtikrino Romai laimingą laikotarpį. Portretuo se atsispindi kario paprastumas ir politiko toliaregiškumas. Paprasta kariams būdinga šukuosena drauge imituoja Augusto f laikais įprastą „ r o m ė n i š k ą " stilių. T a i p š u k a v o s i i r K l a u d i j u s f. T r a j a n o f o r u m a s su rel jefine k o l o n a , p a s t a t y t a s A p o l o d o r o Damaskiečio f — tai p a m i n k l a s TraJa n u i s t a t y t o j u i . Sio s t a t i n i o m a s t a s at spindi garsaus užkariautojo didybę. Jis žuvo k a r o žygyje prieš partus. Trajanas Decijus Gajus Mesijus Kvintas Trajanas De cijus. 190/200—251 m. e. m. Romos im peratorius nuo 249 iki 251 m. e. m.
Trojanas rūmai
Decijus.
Roma,
Konsulų
Iš Sirmijaus kilęs karvedys, nugalė j ę s Pilypą A r a b ą f, t a p o i m p e r a t o r i u mi. Senatas suteikė j a m p a g a r b ų Tra j a n o v a r d ą , o k a i jis, k o v o d a m a s su gotais, nuskendo pelkėje, paskelbė d i e v u . D e c i j a u s v e i d o i š r a i š k a gražia268
me jo portrete Konservatorių rūmuo se Romoje kiek baugštoka. Barzda ir p l a u k a i t r u m p a i n u k i r p t i , k a k t a išva gota raukšlių. T r a j a n a s Decijus per sekiojo krikščionis, reikalaudamas, k a d ir jie atliktų valstybės nustatytas religines priedermes. Trebonianas Galas Gajus V ibi jus Trebonianas Galas. 206—253 m. e. m. Romos imperato rius nuo 251 iki 253 m. e. m. T r e b o n i a n a s Galas, k i l ę s i š P e r ū ž i j o s e t r u s k ų šeimos, po T r a j a n o D e c i j a u s f m i r t i e s g a v o sostą. S ū n ų V o l u s i a n ą f p a s k y r ė s a v o b e n d r a v a l d ž i u i i r įsū n i j o H o s t i l i a n ą f. J i s p r a l a i m ė j o Emil i a n u i f ir p r i e S p o l e t o b u v o n u ž u dytas. Skulptūrinė galva iš bronzos V a t i k a n e ir k i t a F l o r e n c i j o j e — išraiš kingi šio žmogaus portretai. Galvą dabina laurų vainikas, plaukai ir barz d a t r u m p a i k i r p t i . Šio i m p e r a t o r i a u s p o r t r e t a i d a r o silpno, n e p a s i t i k i n č i o savimi, tačiau simpatingo žmogaus įspūdį.
Trebonianas
Galas.
Vatikanas
Tukididas Apie nus.
460—400 m. p. m. Iš Atikos. Graikų
e. Oloro sū istorikas. 1
M a r c e l i n a s (, ,Tukidido g y v e n i m a s ' , 34) V m. e. a. rašė, k a d T u k i d i d o „veidas mąslus, susirūpinęs, galvos f o r m a ir š u k u o s e n a — t o b u l a , ir visa išvaizda atitinka jo, k a i p istoriko, po ziciją". A n t i k i n i ų a u t o r i ų t v i r t i n i m u , Tukidido veikalai buvo parašyti me n i š k u s k l a n d ž i u stiliumi, t a č i a u j i e m s t r ū k o o p t i m i z m o . Šios i s t o r i k o savy bės atsispindi Neapolio porinėje her moje, kur Tukididas vaizduojamas d r a u g e su H e r o d o t u f. U ž r a š y t i ir vaizduojamųjų vardai. Geresnės ko p i j o s byloja, j o g p o r t r e t a s b u v o s u k u r tas Tukididui gyvam esant arba tuoj po m i r t i e s . J a m e jis v a i z d u o j a m a s m a ž d a u g 50 metų; žinoma, kad tokio 269
Trebonianas cheologijos
Galas. Florencija, muziejus
Ar
Tukididas.
Privati
kolekcija
amžiaus Tukididas buvo ištremtas ir gyveno savo dvare Trakijoje. Tenai j i s p a r a š ė P e l o p o n e s o k a r o ( n u o 431 i k i 404 m. p. m. e.) istoriją, p r i e ku rios pridėjo ankstyvosios istorijos (Archeologia) b e i P e r i k l i o l a i k ų (Pentekontetia) a p ž v a l g ą ir š i t a i p s u s i e j o s a v o v e i k a l ą s u H e r o d o t o i s t o r i j a . Tu kididas b u v o nuteistas mirti, n e s jam, k a i p strategui, nenusisekė akcija prieš Amfipolį. B l a i v u s p o ž i ū r i s į k a r i n i u s i r p o l i t i n i u s s a v o l a i k ų į v y k i u s , filo sofiškas p o ž i ū r i s į istoriją ( i e š k o m a visa ko priežasčių) teikia jo tyrinėji m a m s k l a s i k i n i o v e i k a l o p o b ū d į . Tu kididas teigė, k a d blogio priežastis esąs nepasitenkinimas tuo, ką turi, no ras turėti kuo daugiau,— tai istorikas s u p r a t o i š P e l o p o n e s o k a r o . 404 m . p . m . e . j a m b u v o l e i s t a grįžti į A t ė n u s , ir tais metais jo garbei Akropolyje buvo pastatyta portretinė statula {Pausanijas. H e l a d o s a p r a š y m a s , 1, 23, 9). P a g a l ją, k o g e r o , i r b u v o p a d a r y t o s iki šiol i š l i k u s i o s k o p i j o s .
Vabalatas Lucijus Julijus Aurelijus Vabalatas Atėnodoras. Odenato ir Zenobijos f sūnus. Palmyros karalius nuo 267 iki 272 m. e. m. Kai b u v o nužudytas Vabalato tėvas, k u r i s , b ū d a m a s Dux Romanorum (Ro m ė n ų karvedys), pasiskelbė karaliumi ir siekė Palmyros savarankiškumo, jo m o t i n a Zenobija ir pats V a b a l a t a s pa v e l d ė j o valdžią. U ž j a u n u t į s ū n ų val dė Zenobija. N u t r ū k u s jos santykiams su A u r e l i a n u f, m o t i n a s u t e i k ė V a b a l a t u i a u g u s t o t i t u l ą (270 m. e. m . ) . Vabalatas kaldinosi monetas su savo p o r t r e t u v i e n o j e ir A u r e l i a n o — kito je pusėje: tokiu b ū d u tikėjosi pagrįsiąs savo valdžios teisėtumą. Be laurų v a i n i k o , jis n e š i o j o d a r i r g r a i k ų k a r a l i ų d i a d e m ą . 272 m . e . m . s v a j o n ė s apie Palmyros karalystę žlugo: Zeno bija ii jos sūnus b u v o sučiupti ir nu gabenti į Romą. Valerianas Publijus Licinijus Valerianas. 190— 250 m. e. m. Romos imperatorius nuo 253 iki 260 m. e. m. K a i k a r e i v i a i p a s k e l b ė , o s e n a t a s pri p a ž i n o V a l e r i a n a i m p e r a t o r i u m , jis paskyrė sūnų Galieną f savo bendravaldžiu. Kautynėse su sasanidais Va lerianas pateko į Sapūro I nelaisvę. S a p ū r a s I įsakė įamžinti savo s ė k m ę k e t u r i u o s e reljefuose ant uolos: j u o s e Valerianas vaizduojamas verksmingo p r a š y t o j o p o z a s t o v i n t i s p r i e š galingąjį 271
Valerianas
ir
Šapūras.
Paryžius, Medalių
kabinetas
sasanidų karalių. Šapūras I visokiausiais būdais žemino Romos imperatorių: pririštas auksine grandine, Valerianas b ū d a v o vietoj suolelio Šapūrui a n t a r k l i o p a s i l i p t i . N e t i r p o m i r t i e s jis b u v o žeminamas: išbalzamuotas ir rau donai nudažytas jo kūnas pajuokai b u v o laikomas šventykloje. Krikščio n i ų rašytojai tai laikė p e l n y t a baus me už krikščionių persekiojimą. Ant kamėjos, saugomos Paryžiuje, pavaiz duota, kaip Šapūras ima nelaisvėn V a l e r i a n a : a b u puola v i e n a s kitą raiti a n t s a v o eiklių žirgų; V a l e r i a n a s už simojęs kardu, Šapūras stveria jį už r a n k o s r i e š o . S a s a n i d i š k a s stilius r o d o , j o g k a m ė j a s u k u r t a Š a p ū r o rū muose, tačiau Valerianas joje nėra y p a t i n g a i ž e m i n a m a s . Šis V a l e r i a n o at vaizdas, stebinantis savo tikslumu, d r a u g e s u m o n e t i n i a i s p o r t r e t a i s pa d ė j o i d e n t i f i k u o t i s k u l p t ū r i n ę galvą, esančią Kopenhagoje. Varas
Valerianas,
Kopenhaga
Publijus Kvinktilijus Varas. 46 m. p. m. e . — 9 m. e. m. Seksto Kvinktilijaus Varo sūnus. Romėnų karvedys. 272
9 m. e. m. V a r o p r a l a i m ė j i m a s A r m i ni j ui T e u t o b u r g o miške b u v o ekspan sinės Romos politikos susilpnėjimo ženklas: germanai dešiniajame Reino k r a n t e apgynė savo nepriklausomybę. Buvo sunaikinta trys legionai, trys r a i t e l i ų e s k a d r o n a i i r šešios p a g a l b i n ė s kohortos. Varas nusižudė. Pasak am žininkų, Augustas f b u v o p r i t r e n k t a s tokio netikėtumo: daužydamas galva į duris, jis be p e r s t o j o šaukė: „ V a r a i , V a r a i , g r ą ž i n k m a n o legio n u s ! " (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , A u g u s t a s , 23). N u o 6 i k i 7 m. e. m. V a r a s b u v o vietininkas Afrikoje, tad r a s t a k e l e t a s afrikiečių m o n e t ų s u j o portretais. N o r s ir nelabai ryškūs, jie p a d e d a m u m s s u s i d a r y t i šiokį tokį v a i z d ą a p i e šią i s t o r i n ę a s m e n y b ę . J i s b u v o sumanus, tačiau atsitiktinai pa kliuvo į spąstus, k u r i u o s j a m p a s p e n d ė germanų sąmokslininkai, gana dažni jo užstalės svečiai. Veras Lucijus Elijus Aurelijus Komodas. 130—169 m. e. m. Lucijaus Vero C e jonijaus Komodo ir Avidijos Plautijos sūnus. Bendravaldis imperatorius su Marku Aurelijum f nuo 161 iki 169 m. e. m. 138 m. e. m. A d r i a n a s f įsūnijo A n t o n i n ą Pijų f su sąlyga, k a d šis įsū n y t ų Lucijų V e r ą . V i e n a s i š L u c i j a u s V e r o m o k y t o j ų b u v o H e r o d a s Ati k a s f, k u r i o į t a k a m o k i n i u i m a t y t i iš portretų. K a i 161 m. e. m. m i r ė Antoninas Pijus, M a r k a s A u r e l i j u s , t a p ę s jo įpėdiniu, iš k a r t o paskelbė Lucijų V e r ą b e n d r a v a l d ž i ų i m p e r a t o r i u m i . Šis u ž M a r k ą A u r e l i j ų k a r i a v o imperijos Rytuose, pasižymėjo ir ko vose su markomanais. Jo — subrendu sio v y r o — p o r t r e t a i (pavyzdžiui, sidab r i n i s b i u s t a s i š M a r e n g o lobio, s a u g o mas Turine) byloja apie V e r o charak t e r i o evoliuciją: j a u n y s t ė j e — filosofo mokinys, brandos amžiuje — valdovas, 273 18. Žymūs antikos žmonės
Veras Lucijus.
Turinas
s e k ę s K a l i g u l a f, N e r o n u f ir Vitelij u m f. Anot amžininkų, jo veidą supo garbanos, kurias jis barstė a u k s o dul k ė m i s (Kapitolinas. V e r a s , 1), o a k y s b u v o skvarbios ir klastingos. Impera torius mirė 39 metų nuo paralyžiaus ir buvo palaidotas Adriano mauzolie juje. M a n o m a , k a d raitelio statula Pa v i j o j e — vadinamasis Regisole (Kara l i u s saulė) — v a i z d u o j a Lucijų V e r ą . A p i e t a i s p r e n d ž i a m a iš piešinių, su k u r t ų iki 1796 m., k a i s k u l p t ū r a b u v o sąmoningai sunaikinta. Veras Markas Anijus Veras. Apie m. e. m. Marko Aurelijaus f tinos Jaunesniosios f sūnus.
162—169 ir Faus-
166 m. e. m. t ė v a s s u t e i k ė A n i j u i V e r u i c e z a r i o titulą i r p a s k y r ė j į s a v o įpėdiniu. Tačiau Anijus Veras mirė b ū d a m a s vos septynerių metų. Skulp t ū r i n ė m a r m u r o galva, saugoma Luvre, v a i z d u o j a b e r n i u k ą d i d ž i u l ė m i s sva jingomis akimis su laurų vainiku ant galvos. Portretas primena sentimenta lius Herodo Atiko f mokinių atvaizdus (žr. Polideukijas), y p a č M a r k o A u r e l i jaus f bei Lucijaus V e r o f jaunystės portretus. Vaizduojamojo plaukai sruo gomis krinta ant kaktos. Pagal amžių pavaizduotasis b e r n i u k a s galėtų būti A n i j u s V e r a s , t a č i a u s k u l p t ū r i n ė gal va galutinai neidentifikuota. Vergilijus Publijus Vergilijus Maronas. 70—19 m. p. m. e. Vergilijaus Marono ir Magijos Polos sūnus. Iš Andų netoli Mantu jos. Romėnų nacionalinis poetas. N a c i o n a l i n i o r o m ė n ų e p o ,,Eneidos", „Bukolikų" bei „Georgikų" autoriaus Vergilijaus statulos stovėjo kiekvieno je romėnų bibliotekoje (Svetonijus. C e z a r i ų g y v e n i m a s , Kaligula, 32, 2) bei mokykloje, o piešti portretai b u v o pridedami prie leidžiamų jo veikalų 274
(Marcialis, 14, 186). Jo „ E n e i d o s " p o v e i k i s b u v o didžiulis. V e r g i l i j u s b u v o skaitomas mokyklose ir garbinamas l a b i a u s i a i iš visų r o m ė n ų rašytojų. Iš liko d v i m o z a i k o s s u V e r g i l i j a u s p o r t retais, abi s u k u r t o s III m. e. a. H a d rumeto mozaika vaizduoja poetą, sėdintį t a r p m ū z ų K a l i o p ė s i r M e l p o m e n ė s su s a v o eilių ( „ E n e i d a " , 1, 8) ritiniu r a n k o j e . A n t r o j o j e — M o n o m o z a i k o j e T r y r e — m a t o m e šiek t i e k pa sisukusią į d e š i n ę v y r o galvą ir už rašą: V e r g i l i j u s M a r o n a s . Sis k u k l u s atvaizdas panašus į senesnį portretą, kurio yra išlikę d a u g y b ė kopijų. M o k s l i n i n k a i , i š a n a l i z a v ę jų stilių, n u s tatė, kad portretas sukurtas netrukus po 50 m. p. m. e. D r a u g e b u v o at sisakyta anksčiau vyravusios nuomo n ė s , j o g jis v a i z d u o j a M e n a n d r ą f. B e p r a s m i š k a m a n y t i , j o g šis a t v a i z d a s s u k u r t a s v ė l y v a i s i a i s R o m o s respubli k o s laikais k a i p p o m i r t i n i s p a m i n k l a s š i a m III a. p. m. e. p o e t u i . P o r t r e t a s v a i z d u o j a Vergilijų tokį, kokį a p r a š o S v e t o n i j u s („Vergilijus", 8, 10): šiurkš t a u s v a l s t i e t i š k o v e i d o ir silpnos svei k a t o s . Ž i n o m a , k a d jį v a r g i n o gerklės, s k r a n d ž i o ir g a l v o s s k a u s m a i . A n t kak t o s u ž š u k u o t ų p l a u k ų s r u o g a išlinkusi „ S " r a i d ė s p a v i d a l u — t a i s e n o v i n ė italikų š u k u o s e n a . V e r g i l i j u s p a g a l s a v o g i m i m o vietą sakėsi e s ą s e t r u s k a s . Be je, e t r u s k ų p o r t r e t i n ė m s galvoms, da t u o j a m o m s III a. p. m. e., b ū d i n g a t o k i a p a t š u k u o s e n a . Iš V e r g i l i j a u s laikyse n o s m a t o m e , k a d jis s u v o k ė s a v o ver t ę : j u k 2 3 m . p . m . e . j a m b u v o leista skaityti „Eneidos" ištraukas Augustui f bei jo r ū m ų rateliui. V y k d a m a s į Grai kiją, k u r k e t i n o g a l u t i n a i u ž b a i g t i epą, p o e t a s susirgo. K a r t u s u A u g u s t u jis grįžo a t g a l į Italiją ir Brundizyje m i r ė . K o k s p o p u l i a r u s b u v o Vergilijus, r o d o n e tik liudijimai, k a d j o a t v a i z d a i b u v ę b i b l i o t e k o s e ir m o k y k l o s e (žr. anks čiau), b e t ir d a u g y b ė išlikusių atliejų. Dalis jų — m ė g ė j i š k o s ir n e t i k s l i o s ko pijos — k a r t a i s b ū d a v o identifikuoja275
Vergilijus. Venecija
Vespasianas. muziejus
Roma,
Nacionalinis
m o s klaidingai kaip, sakysime, Agrip o s f ar A u g u s t o p o r t r e t a i . Palygin ti d a u g k o p i j ų s u k u r t a ir v ė l e s n i a i s lai k a i s . Be to, liaudis t i k r i a u s i a i š l o v i n o Vergilijų n e t i k k a i p didį poetą, b e t i r k a i p a u k š t e s n ę b ū t y b ę . N e t r u k u s jis buvo pradėtas kone dievinti: poeto eilės, b e n t j a u n u o A d r i a n o f laikų, t u r ė j o o r a k u l ų k n y g o s statusą. J o 4 oji eklogė buvo i n t e r p r e t u o j a m a kaip K r i s t a u s g i m i m o p r a n a š y s t ė . Vergili jus buvo laikomas pranašu ir burtinin ku, užšifravusiu „ E n e i d o j e " gilesnio pažinimo faktus. Soites Vergilianae ( „ V e r g i l i j a u s p r a n a š y s t ė s " ) b u v o po p u l i a r ū s l i k i m o o r a k u l a i . 158-ame Anthologia Palatina („Lotyniškoji a n t o l o gija") e i l ė r a š t y j e m i n i m a s p i e š t a s p o e t o p a v e i k s l a s ; a p r a š o m u o j u m e t u jis d a r t u r ė j o b ū t i g e r a i išsilaikęs, n e s n e ž i n o m a s p o e t a s rašo, j o g š i a m e pa v e i k s l e , k a i p i r s a v o k ū r i n i u o s e , VergiLijus g y v e n ą s ir po m i r t i e s . V e r gilijaus p o r t r e t a s b u v o i r S e v e r o A l e k sandro f larariume: mat imperatorius garbino jį kaip „Platoną t a r p poetų" ( A u g u s t ų g y v e n i m o r a š y t o j a i , Alek s a n d r a s S e v e r a s , 31). 276
Vespasianas Titas Flavijus Vespasianas. 9—79 m. e. m. Tito Vespasijaus Flavijaus Sa bino ir Vespasijos Polos sūnus. Romos imperatorius nuo 69 iki 79 m. e. m. V a l d a n t K l a u d i j u i f, V e s p a s i a n a s Bri tanijoje pasižymėjo kaip talentingas k a r v e d y s , o v a l d a n t N e r o n u i f, k a r i a vo s u j u d ė j a i s ; pastarąjį k a r ą p o j o m i r t i e s l a i m ė j o s ū n u s T i t a s f. A r m i j o s d a l i n i a i R y t u o s e i š k ė l ė jį į sostą. Palū kininko sūnus imperatorius Vespasia nas mokėjo taupiai ūkininkauti. Doras, s u g e b ą s p a s i j u o k t i p a t s i š savęs, jis s t e n g ė s i a t i t a i s y t i tai, ką, l a u ž y d a m a s į s t a t y m u s , s u g r i o v ė N e r o n a s . Kolizie jaus statyba rodo jo dėmesį liaudžiai,— m a t i r p a t s j a u t ė s i jai p r i k l a u s ą s . V e s pasianas niekino bet kokią prabangą, v e r t i n o paprastumą. Jo portretų nepam a t y s i m e n e i t a r p N e r o n o sekėjų, n e i t a r p Julijų Klaudijų dinastijos atsto vų. Sis g a r b i n g a s b l a i v i ų p a ž i ū r ų pi lietis v e i k i a u s i a i b u v o r e s p u b l i k o n a s . Į t i k i n a m a i s k a m b a j o žodžiai, ištarti m i r t i e s p a t a l e : „ V a r g e , aš, r o d o s , j a u t a m p u d i e v u ! " Ir iš V e s p a s i a n o port r e t o a i š k i a i m a t y t i , k a d jis j a u b u v o a t s i s a k ę s t r a d i c i j o s . i r įsišaknijusio ti k ė j i m o , esą p o m i r t i e s i m p e r a t o r i u s tampa dievu. Vitelijus Aulas Vitelijus. 15—69 m. e. m. cijaus Vitelijaus ir Sekstilos sūnus. mos imperatorius 69 m. e. m.
Lu Ro
Vitelijų, p a l a i k i u s į d r a u g i š k u s s a n t y k i u s su K a l i g u l a t ir K l a u d i j u m f, po N e r o n o f mirties legionai šiaurinėje Germanijoje paskelbė imperatoriumi. Jis nugalėjo kontraimperatorių Oto ną f, o R o m o j e g y n ė s i n u o V e s p a s i a no f š a l i n i n k ų . V i t e l i j u s m i r ė sužalo tas Romos prastuomenės. N u o Rene s a n s o laikų m a n y t a , k a d V e n e c i j o j e esantis biustas yra Vitelijaus atvaizdas, t a č i a u jis — ne a n t i k i n i s . Visai n e s e n i a i 277
^••••Hi Vitelijus. Kopenhaga
b u v o rastas antikinis Vitelijaus port retas, dabar esantis Naujojoje Karlsbergo gliptotekoje Kopenhagoje. Neįpras tas vaizduojamojo didumas ir aptakios k ū n o formos patvirtinta Svetonijaus (Svetonijus. V e r g i l i j u s , 8, 10) liudiji mus, jog Vitelijus b u v ę s n e n o r m a l i a i di delis, p i l v o t a s , o n u t u k ę s v e i d a s n u o n e saikingo mėgavimosi v y n u — išmuštas raudonomis dėmėmis. „Dviguba" pas m a k r ė , riebalų ringės ant kaklo ir pab u r k ę p a a k i a i — b r u o ž a i , b ū d i n g i lė b a u t o j u i . „ V a l s t y b e i , be a b e j o , išėjo į n a u d ą , k a d V i t e l i j u s p r a l a i m ė j o " (Ta c i t o . Istorija, 3 , 86). Volusianas Gajus Vinijus Afinijus Galas Veldumnianas Volusianas. Apie 230—253 m. e. m. Treboniano Galo \ ir Aiinijos Geminos Bebíanos sūnus. Romos impeiatoiius nuo 251 iki 253 m. e. m. Įspūdingas jauno imperatoriaus Volusiano atvaizdas — bronzinė skulptūrinė galva, s a u g o m a S a l o n i k u o s e . J i i d e n t i fikuota remiantis monetiniais p o r t r e tais. Volusianas ir jo tėvas, su k u r i u o jis dalijosi v a l d ž i a , k r i t o n u o ž u d i k o rankos, kai kontraimperatoriumi buvo p a s k e l b t a s E m i l i a n a s f.
Zenobija Julija Aurelija Zenobija. M. 272 (?) m. e. m. Julijaus Aurelijaus Zenobijaus duktė. Palmyros (Sirija) karalienė nuo 266 iki 272 m. e. m. Zenobija b u v o antroji O d e n a t o , kurį Galienas f buvo paskyręs vietininku P a l m y r o j e , ž m o n a . Kai šį n u ž u d ė , ji, G a l i e n u i sutikus, p e r ė m ė v a l d y t i P a l m y r ą . P a s i n a u d o j u s i i m p e r a t o r i ų Klau d i j a u s G o t o f ir K v i n t o laikais v y r a v u sia sumaištimi, Z e n o b i j a išplėtė P a l m y r o s v a l d a s ir n e t r u k u s k a r t u su s a v o sūn u m i V a b a l a t u f ė m ė v i e š p a t a u t i Sirijo je, A r a b i j o j e , E g i p t e b e i d i d e l ė j e M e s o p o t a m i j o s d a l y j e . S u t a r t i s su R o m a su d a r ė sąlygas P a l m y r a i n e r e g ė t a i s u k l e s tėti. P r a b a n g i a i i š p u o š t a s m i e s t a s v i r t o k u l t ū r i n i u b e i ū k i n i u c e n t r u . 271 m. e. m. Zenobija paskelbė Palmyrą nepri k l a u s o m a , p a t i p a s i v a d i n o a u g u s t a , o sa vo sūnų pavadino augustu. Už tai impe ratorius Aurelianas f netrukus paskel b ė jai karą. P a l m y r a b u v o p r i v e r s t a k a p i t u l i u o t i , o Z e n o b i j a ir j o s s ū n u s p a t e k o į r o m ė n ų r a n k a s . Tiksliai n e ž i noma, ar ji buvo vedama Aureliano triumfo eisenoje Romoje; taip pat n e aišku, a r j i m i r ė v ė l i a u s a v o d v a r e n e toli Tibro, a r i š k a r t o p o p r a l a i m ė j i m o . Išliko t i k t a i m o n e t i n i a i šios n e p a p r a s tos moters portretai. Zenobija b u v o gabi politikė, b e t n e s a i k i n g a v a l d o v ė . J o s š u k u o s e n a p r i m e n a Sirijos m o t e r ų , gyvenusių Julijos Mamėjos f aplinko je, šukuoseną, o stambi nosis rodo, k a d ji nebuvo gražuolė. 279
Zenobija
Zenonas Apie 332—263 sūnus. Iš Kiti sofas.
m. p. m. e. Mnasėjo jo (Kipras). Graikų ii/o-
Z e n o n o portretą m u m s atkuria du bius tai: didelis bronzinis biustas su užrašy tu vardu, rastas H e r k u l a n u m e , ir ki t a s — aptiktas Neapolyje. Tai dvi t o paties originalo kopijos. Tereikia nus t a t y t i , k u r į iš filosofų, t u r ė j u s i ų Z e n o no vardą, vaizduoja minėtieji biustai. I š stiliaus s p r e n d ž i a m a , k a d č i a n e g a l ė t ų b ū t i n e i Elėjietis, g y v e n ę s V a. p. m. e., n e i I a. p. m. e. g y v e n ę s epikūrininkas. Vadinasi, pavaizduotas Z e n o n a s Kitijietis, k u r i s , k a i p S t o j o s įkūrėjas, y r a pats reikšmingiausias iš Z e n o n ų . Sis „ m a ž u t i s finikietis" (Dio g e n a s L a e r t i e t i s , 7, 3) b u v ę s b j a u r u s ir n u s k u r ę s , b e t ž v e l g d a v ę s r i m t a i , su raukęs kaktą (Sidonijus Apolinarijus. Laiškai, 9, 9, 14). T o k į a p i b ū d i n i m ą patvirtina minimieji portretai. Zenonas buvęs pagerbtas bronzine statula Atė n u o s e ( D i o g e n a s L a e r t i e t i s , 7, 6). K e l i ų jo statulų būta ir Kipre. Kai K a t o n u i a t i t e k o K i p r a s i r jis i š g o b š u m o į s a k ė sulydyti visas statulas, tai paliko tik š i a s (Plinijus V y r e s n y s i s , 34, 92). K o pijuotojai tikriausiai rėmėsi minėtąja Atėnų garbės statula, pastatyta, matyt, n e t r u k u s po to, kai Z e n o n a s Puošnio j o j e s a l ė j e (Stoa Poikile) į k ū r ė s a v o filosofijos mokyklą,— vadinasi, tuoj p o 280 m . p . m . e . J i s m o k ė , k a d iš minčiui b ū d i n g a sielos ramybė, k a d j i s y r a p a s a u l i o pilietis, n e p r i p a ž į s t a n t i s j o k i ų p o l i t i n i ų sienų.
Baigiamosios pastabos
M e s s u s i p a ž i n o m e s u 337 a n t i k o s a s m e n y b ė m i s , k u r i o s išsiskyrė i š kitų s a v o d a r b a i s a r m i n t i m i s i r k u r i ų v e i k l a k e i t ė pasaulį a r b a b e n t j a u a p s p r e n d ė t o l e s n ę j o raidą. T a i b u v o v y r a i i r m o t e r y s , lai m i n g i ir n e l a i m ė l i a i , kvailiai ir išminčiai, n u s i k a l t ė l i a i ir a u k o s , o d a ž n a i — ir t o k i e , ir a n o k i e d r a u g e . J i e į d o m ū s k a i p ž m o n ė s , o n e k a i p „ p a v y z d ž i a i " , n e s tie, k u r i e kū r ė istoriją, a n a i p t o l n e p a s i ž y m ė j o a u k š t a m o r a l e . Politikoje, k u r s v a r b u t i k t a i s ė k m ė , d a u g k ą l e m i a n e s ą ž i n i n g u m a s , g a r b ė s troški m a s , e g o i z m a s i r p r i e v a r t a . Žodžio l a u ž y m a s , i š d a v y s t ė , ž u d y n ė s , k a n k i n i m a i ir t e r o r a s — t i k p r i e m o n ė s tikslui p a s i e k t i . Istorija visa tai u ž m i r š t a i r p a g a r s i n a k a r v e d ž i u s , b e j o k i ų d v e j o n i ų s i u n t u s i u s m i r t i s a v o k a r i u s , k u r i ų d a b a r n i e k a s n e b e m i n i . N e t g i t o k i o pui k a u s v a l d o v o k a i p A u g u s t a s k e l i a s į valdžią ė j o p e r m a r i a s k r a u j o . A l e k s a n d r a s Didysis n u ž u d ė i š t i k i m a i j a m a t s i d a v u s į d r a u g ą Parm e n i o n ą , j o s ū n ų Filotą, s a v o r a n k a n u s m e i g ė ietimi Kleitą. Kon s t a n t i n a s Didysis, P a l a i m i n t a s i s , į s a k ė n u ž u d y t i s a v o ž m o n ą i r tikrą sūnų. Taigi t y r i n ė d a m i v a l d o v ų , k a r a l i ų i r i m p e r a t o r i ų biografijas, r e t a i m a t o m e j u o s t u r i n t savybių, k u r i a s a u k š t i n o filosofai. T o d ė l p a s t a r ų j ų v a r d a i š i t a m e t a m s i a m e fone š v i e č i a d a r r y š k i a u . P o e t a i i r m ą s t y t o j a i s k e l b ė t a u r i a s mintis, k u r i o s visais laikais t u r t i n o d a u gelio ž m o n i ų g y v e n i m ą i r s k a t i n o d o r o v i š k a i a t s i n a u j i n t i . T a r p šių žmonių, k u r i e p a t y s g a n a d a ž n a i b ū d a v o žiauriai p e r s e k i o j a m i , ra s i m e d a u g s e k t i n ų p a v y z d ž i ų . J i e v e r t i visų laikų ž m o n i ų p a g a r b o s , n e s sudarė prielaidas šiandieniniam asmenybės suklestėjimui. K n y g o j e p a s i g e s i m e k a i k u r i ų v a r d ų . D a u g e l i o ž y m i ų a n t i k o s žmo nių portretų neturime: a r b a jų neišliko, arba dar n e p a v y k o iden tifikuoti. Taigi t e b ė r a p l a t i d i r v a a t e i t i e s t y r i n ė j i m a m s . K o k i a vi l i o j a n t i p e r s p e k t y v a — sužinoti, k a i p a t r o d ė g r a i k ų filosofai Gorgijas a r A n a k s a g o r a s , g r a i k ų v a l s t y b ė s v e i k ė j a i K i m o n a s , N i k i j a s , Pelop i d a s i r E p a m i n o n d a s , R o m o s v a l s t y b ė s v y r a i K a t o n a s Cenzorijus, M a r i j u s , Sula a r b a L u k u l a s , o k ą j a u k a l b ė t i a p i e r o m ė n ų r a š y t o j u s Livijų ir Tacitą! P a m i n ė j o m e tiktai k e l e t ą v a r d ų , k u r i u o s visi atsi m e n a , o k u r d a r d a u g y b ė kitų? T u r i m e n e m a ž a išlikusių n e į v a r d i n 281
Menančias
(pagal Fulviją
Ursiną, Imagines
Ulustiium)
tų p o r t r e t ų . Ž i n o m e tik, k a d jie v a i z d u o j a „ ž y m i u s g r a i k u s ir ro m ė n u s " , o kelio jų i d e n t i š k u m o p a s l a p č i a i atskleisti n e r a n d a m e . Belieka k a n t r i a i l a u k t i n a u j ų r a d i n i ų a r genialių idėjų. P a g u o d ž i a t i k tai, k a d , t u r i m a i s d u o m e n i m i s , k a d a i s e b ū t a i e š k o m ų j ų a t v a i z d ų kopijų. H e r m o s s u išlikusiais P e i s i s t r a t o , P a r m e n i d o , A n a k s a g o r o , Lukulo, H o r t e n z i j a u s i r k i t a i s v a r d a i s d a b a r b e galvų, b e t j u k v i e n ą d i e n ą j o s gali a t s i r a s t i ! S e n s a c i n g o s s t a i g m e n o s , sakysim, a p t i k t a s K s e n o f o n t o b i u s t a s , ž a d i n a tikėjimą t a i p pat, k a i p i r k o m p leksiški m o k s l i n i a i t y r i m a i , j a u d a v ę a k i v a i z d ž i ų r e z u l t a t ų . A r c h e o l o g a i n e s i t e n k i n a t u o , k a s j a u a t r a s t a , i r i e š k o toliau, skatinami ž m o g u i b ū d i n g o žinių t r o š k i m o . 282
Ž y m i ų žmonių i š v a i z d a d o m ė t a s i n u o s e n o : pirmąją a t v a i z d ų ko l e k c i j ą — Hebdomades vel de imaginibus („Septynetai, arba apie a t v a i z d u s " ) , t. y. 700 didžiųjų p r a e i t i e s žmonių a t v a i z d ų rinkinį, bu v o s u d a r ę s M a r k a s T e r e n c i j u s V a r o n a s (116—27 m . p . m . e.). Antikinių pirmtakų darbą 1569 m . a t n a u j i n o A c h i l a s Stacijus s a v o Illustrium virorum ut exstant in urbe expressi vultus („Žy miųjų v y r ų a t v a i z d a i , išlikę R o m o j e " ) ir 1570 m . — F u l v i j u s Ursin a s r i n k i n i u Imagines et elogia virorum illustrium („Žymiųjų v y r ų a t v a i z d a i ir e l o g i u m a i " ) . Šiais d a r b a i s jie siekė s u k u r t i tvirtą antiki nių p o r t r e t ų i d e n t i f i k a v i m o p a g r i n d ą : n u o R e n e s a n s o p r a d ž i o s tokių a t v a i z d ų b u v o r a s t a n e m a ž a i , t a č i a u d a u g i a u s i a jie b ū d a v o įvardi j a m i s a v a v a l i š k a i . G a n a a n k s t i b u v o i š m o k t a teisingai identifikuo ti i m p e r a t o r i ų a t v a i z d u s , r e m i a n t i s jų m o n e t i n i a i s p o r t r e t a i s . F. Ufsinas p a d ė j o p a č i u s p i r m u o s i u s m o k s l i n i o a n t i k i n i ų a t v a i z d ų iden tifikavimo pamatus, ir n u o t o l a i k o „ g r a i k ų bei r o m ė n ų i k o n o g rafija" t a p o s v a r b i a k l a s i k i n ė s a r c h e o l o g i j o s dalimi. J i s u k a u p ė n e tik d a u g n a u j ų žinių p a v a i z d u o t i e s i e m s ž m o n ė m s identi fikuoti, b e t ir p a r o d ė , k o k i ų s k i r t i n g ų b ū n a p o r t r e t ų t u r i n i o ir sti l i a u s atžvilgiu. N o r s šioje srityje diskusijos d a r toli g r a ž u n e b a i g tos, t a č i a u j a u g a l i m a skirti e s m i n i u s p o r t r e t o r a i d o s e t a p u s . Pats s v a r b i a u s i a s , be a b e j o , — V a. p. m. e. p o r t r e t o a t s i r a d i m a s g r a i k ų m e n e . Tai b u v o d e m o k r a t i j o s i r s i e k i m o atskleisti ž m o g a u s indivi dualumą padarinys. Nuostabu, kad tobulas portretas sukurtas iš k a r t o , o n e p a m a ž u p r i e j o a r t ė j a n t p e r ilgesnį r a i d o s laikotarpį. Tikroviškiausi. yra kaip tik p a t y s a n k s t y v i a u s i s u i r u t ė s laikų at vaizdai, o P e r i k l i o v a l d y m o m e t a i s , s u s i k l o s č i u s s t a b i l e s n i e m s poli t i n i a m s s a n t y k i a m s , p o r t r e t a i t a m p a „ k l a s i k i n i a i s " . S ą m o n i n g a s pri tarimas A t ė n ų valstybės įstatymams ir susitapatinimas su ja teikia to m e t o p o r t r e t a m s n e d r u m s č i a m o s r a m y b ė s . V a. p. m. e. pabai g o j e v ė l i m t a a k c e n t u o t i ž m o g a u s i n d i v i d u a l y b ę , j o vidinį pasaulį ir s a v i t u m ą . IV a. p. m. e. ž m o g a u s p o r t r e t ą lemia v e i k i a u filosofi n ė s n e g u v a l s t y b i n ė s idėjos. P o r t r e t a s d a b a r t r a k t u o j a m a s k a i p at s i t i k t i n ė i n d i v i d u a l i z u o t a t o b u l o ž m o g a u s k o p i j a ; p a n a š i a i ir Pla t o n a s r e a l ų p a s a u l į laikė a u k š t e s n i o j o p a s a u l i o idėjų" atspindžiu. P o r t r e t o „idėją" įkūnija d i d i n g o s a n t i k o s a n t k a p i ų reljefinės figū ros, t a č i a u j o s n e a t k u r i a t i k r o s i o s p o r t r e t u o j a m o j o išvaizdos. Alek s a n d r u i D i d ž i a j a m a t ė j u s į p o l i t i n ę a r e n ą , k e i č i a s i ir p o r t r e t o pa saulis. R ū m ų m e n a s t a r n a u j a v a l d o v a m s , n e s j u o s i e k i a m a politinių tikslų. P o r t r e t a i v a i z d u o j a v a l d o v ą k a i p galingą žmogų, sekti ną pavyzdį, h e r o j ų ir vis d a ž n i a u — k a i p dievišką b ū t y b ę , n e p a s i e k i a m ą m i r t i n g i e s i e m s . Pažintis su s v e t i m o m i s t a u t o m i s ir įvairiais ž m o n i ų t i p a i s į g u d i n a m e n i n i n k o akį, o g a m t o s m o k s l a s p a t e i k i a žinių, k u r i o m i s i m a n a u d o t i s s k u l p t o r i a i ; j i e p r a d e d a s u v o k t i , kokios reikšmingos jų kūriniams netgi menkiausios detalės. 283
Hermano burgąs,
tom
Ringo
darbo
Vergilijaus portretas. Apie
1540 m..
Augs -
muziejus.
P a n a š i į čia a p ž v e l g t ą g r a i k ų p o r t r e t o istoriją b u v o ir p o r t r e t o rai d a Italijoje bei R o m o j e , k u r n u s i p e l n i u s i ų ž m o n i ų s t a t u l a s k ū r ė g r a i k ų m e n i n i n k a i . U ž k a r i a v ę g r a i k ų Rytus, r o m ė n a i p e r ė m ė visą g r a i k ų k u l t ū r o s i r m e n o palikimą. G r a i k ų m e n i n i n k a i g a v o n a u j ų užduočių — kurti pabrėžtinai pilietiškus romėnų imperatorių, princepsų, a t v a i z d u s . D a ž n a i s a v o n u o ž i ū r a jie p a t e i k d a v o ryškią psi chologinę modelio interpretaciją, kuri šiandien d a u g ką paaiškina. 284
Ligi šiol n e į m a n o m a a t s i s t e b ė t i , k a i p p a t y s v a i z d u o j a m i e j i p a k e n t ė tokį „ a p n u o g i n i m ą " ? O gal j i e šito n ė n e p a s t e b ė d a v o ? R o m ė n i š k a s i s p r i n c e p s o d o r y b i n g u m a s , s a v a i m e s u p r a n t a m a , p a d a r ė g r a i k a m s įs pūdį, n e s s a v o t ė v y n ė j e j i e m a t ė v a l d o v u s , k u r i e k o n e a t v i r a i l a i k ė save dievais. Iš Romos imperatorių paveikslų, sukurtų buvusiose g r a i k i š k o s e s r i t y s e , m a t y t i , j o g č i a vis d a r l i n k s t a m a s u d i e v i n t i p o r t r e t u o j a m ą j į . I m p e r a t o r i u s v a i z d u o j a m a s m o n u m e n t a l u s i r di d i n g a s , d a ž n i a u s i a i s u v a l d ž i o s insignijomis, k u r i o s R o m o j e pasi taiko n e b e n t m o n e t i n i u o s e portretuose, ir tai tik k a i p kuklus laurų v a i n i k a s . T a č i a u ž i n g s n i s po ž i n g s n i o p a d ė t i s k e i č i a s i ir R o m o j e , o principatui pasikeitus į dominatą — vieno „viešpaties" valdymą,— senojo romėniškumo požymiai ima nykti. Absoliuti Diokletiano mo narchija visiškai nebesidomi v a l d o v o individualybe, nes ji d a b a r tik s i m b o l i z u o j a valdžią, k u r i ą n e t r u k u s b u s i m t a l a i k y t i n e b e ž m o n i ų duota. Dieviškasis imperatorius nutolsta n u o jį supančio pasaulio, ir p a v a l d i n y s , ž v e l g i a n t i s a u k š t y n į v a l d o v o statulą, n e b e s u ž i n o , k a i p a t r o d o j o v i e š p a t s : jis t i k p a j u n t a p a m a l d ž i ą b a i m ę i r s a v o paties menkumą. Tai — antikinio portreto epilogas: valdovas — jau n e b e žmogus, o valdomasis — dalelė beveidės masės. Taip vaizduojamajam menui buvo nutiestas kelias į viduramžius. O k a s vis d a r d o m ė j o s i a n t i k i n i ų v a l d o v ų , p o e t ų , m ą s t y t o j ų veik la b e i d a r b a i s , k r e i p ė d ė m e s į t i k t a i į faktus, l i t e r a t ū r o s k ū r i n i ų tu rinį b e i formą, v i s a i n e s u k d a m a s s a u galvos, k a i p g i tie ž m o n ė s at rodė. Toks požiūris v y r a v o d a r ir Renesanso epochos pradžioje. Ir j e i k o k s n o r s d a i l i n i n k a s , s a k y s i m , m i u n s t e r i e t i s H e r m a n a s t o m Rin gas, g a u d a v o p a v e d i m ą n u p i e š t i , p a v y z d ž i u i , V e r g i l i j ų — n e k a i p didį poetą, o k a i p p r a n a š ą ! — t a i v a i z d u o d a v o jį k a i p p a g y v e n u s į savo amžininką su madingais akiniais. Trimis dešimtmečiais anks č i a u (apie 1500 m.) L u k a Sinjorelis Brizio k o p l y č i o j e O r v i e t o ka t e d r o j e n u t a p ė V e r g i l i j ų j a u n ą , be b a r z d o s , su ilgais į v i r š ų sušu k u o t a i s p l a u k a i s , p a k ė l u s į a k i s a u k š t y n , t a r s i i e š k a n t į t e n a i įkvė pimo. T u o t a r p u a r c h e o l o g a i a p t i k d a v o vis d a u g i a u m a r m u r o s k u l p t ū r ų , gemų bei monetų, ir p a m a ž u ė m ė busti susidomėjimas pavaizduo tųjų a n t i k o s a s m e n y b i ų , y p a č R o m o s i m p e r a t o r i ų , i š v a i z d a . S u a t g i m i m u , R e n e s a n s u , susijusi n a u j a p a ž i ū r a į individą, s u d a r i u s i s ą l y g a s g e n i j a u s k u l t u i a t s i r a s t i , ž a d i n o n o r ą s u s i p a ž i n t i s u didžiaisiais a n t i k o s l a i k ų ž m o n ė m i s , p a m a t y t i j ų a u t e n t i š k u s a t v a i z d u s . Taigi Fulvijaus Ursino darbas atitiko to laikmečio poreikius, o jo atradi m ų s ė k m ė s k a t i n o k i t u s j į m ė g d ž i o t i . N u o t o l a i k o šis p o r e i k i s n e b u v o susilpnėjęs: apie tai byloja gausi literatūra, skirta antikinei ikonog rafijai. R e i k i a t i k ė t i s , j o g tokį p o r e i k į j a u č i a i r p l a č i o j i v i s u o m e n ė , n e s , n u s l ū g u s d o m ė j i m u i s i p o r t r e t a i s , v ė l įsigalėtų m i n ė t a s požiū ris, v y r a v ę s v i d u r a m ž i a i s . T a č i a u k o l l a i s v a s ž m o g u s p a k l ū s t a 285
I. K a n t o „moraliniam. įstatymui savyje", kol tiki a s m e n y b ė s r e i k š m i n g u m u , tol j į d o m i n a a s m e n y b ė s , p a d e d a n č i o s studijuoti ž m o g a u s r a i d o s g a l i m y b i ų į v a i r o v ę . Tai ž a d i n a žinių t r o š k i m ą , ku ris y r a visų k u l t ū r ų p r a d ž i a , v a r o m o j i j ė g a i r laidas. T e n , k u r n e b ė r a t r o š k i m o k r i t i š k a i į v e r t i n t i d v a s i n i u s lobius, k u l t ū r a m i r š ta. P a m o k o m ą p a v y z d į m u m s y r a d a v u s i v ė l y v o j i a n t i k a . Ž y m i ų j ų a n t i k o s ž m o n i ų p o r t r e t a i t u r ė t ų t e i k t i p e n o b e i m e d ž i a g o s š i a m ži n i ų t r o š k i m u i . Šioje k n y g o j e n e p a v y k o i š v e n g t i šiokių t o k i ų s p r a g ų i r a b e j o n i ų , b e t j o s t u r ė t ų t i k d a r l a b i a u s k a t i n t i t o l e s n i u s ty rinėjimus.
Vardų paaiškinimai Aniketas Apostatą Augustas Dikėjas Epifanas Euergetas Eupatoras Eusebas Filadelfas Filometoras Filopatoras Filoromėjas Gonatas
Hierakas Kalinikas Keraunas Kodomanas Monoftalmas Nikatoras Nikėforas Pijus Selenė Soteras Tea Teas
Nenugalėtasis, Nenugalimasis Atskalūnas Prakilnybė, Didenybė Teisingasis, Kilnusis, G e r a s i s Šviesybė, Garsusis Geradarys K i l m i n g o t ė v o , Kilmingasis Dievobaimingasis, Pamaldusis M y l i n t y s i s brolį (seserį) Mylintysis motiną Mylintysis tėvą Romėnų draugas Antigono prievardis, reikšmė nežinoma; mėgin t a j į sieti s u Tesalijos m i e s t u Gona, n e v a j o gimtine Vanagas, Sakalas Pergalingasis Žaibas Darijo p r i e v a r d i s , r e i k š m ė n e ž i n o m a Vienaakis Nugalėtojas Nešantysis pergalę Dorybingasis, D i e v o b a i m i n g a s i s , P a m a l d u s i s Mėnulio deivė Išgelbėtojas, I š g a n y t o j a s Deivė Dievas
Legendų nuorodos Atėnai, Nacionalinis muziejus Bostonas, V a i z d u o j a m o j o m e n o m u z i e j u s Kopenhaga, Naujoji Karlsbergo gliptoteka Leningradas, Ermitažas L o n d o n a s , Britų m u z i e j u s Neapolis, Nacionalinis muziejus Niujorkas, Metropoliteno muziejus Roma, Kapitolijaus muziejus Roma, Nacionalinis muziejus Roma, Konservatorių rūmai V i e n a , M e n o istorijos m u z i e j u s
Turinys Antikinio portreto reikšmė šiandien Pratarmė Naudingos įžanginės pastabos Žymūs antikos žmonės nuo A iki Z Baigiamosios pastabos Vardų paaiškinimai Legendų nuorodos
5 13 14 24 281 287 287
VYRESNIAM MOKYKLINIAM AM2IUI Герман Гафнер. ЗНАМЕНИТЫЕ ЛЮДИ АНТИЧНОСТИ. На литовском языке. Перевела с немецкого Ванда Маникайте-Казанскене. Художник обложки А. Брога. Для старшего школьного возраста. Издательство «Витурис», 232600, Вильнюс, Альгирдо 31 Germanas Hafneris. 2YMŪS ANTIKOS 2MONES. Redaktoriai: L. Stanevičius, N. Chijenienė. Viršelio dailininkas A. Broga. Meninis redaktorius A. Klimas. Techniniai redaktoriai: S. Bagvilas, E. Vaičiulienė. Korektorė M. Vaineikienė IB Nr. 423 Duota rinkti 86.11.03. Pasirašyta spaudai 87.08.03. Leidinio Nr. 336. Forma tas 60X90V 16 . Popierius ofsetinis Nr. 1. Garnitūra „Baltika", 10 punktų. Ofsetinė spauda. 18 sąl. sp. 1. 36,25 sąl. spalv. atsp. 18,75 apsk. leid. 1. Tiražas 30 000 egz. Užsakymas 7075. Kaina 1 rb 40 kp. Leidykla ..Vyturys", 232600, Vilnius Algirdo 31. Spaudė Motiejaus Šumausko spaustuvė, 232600, Vilnius A. Strazdelio 1